调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.LietuviųŽydųŠimtametisVaidasSantrauka istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2018 spalio 19 d., 10:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
[++Lietuvių-žydų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.++]

1940 m. liepos mėnesį Lietuvos pasiuntinys Kazys Škirpa kreipėsi į nacių partijos strategą Peter Kleist su pasiūlymais lietuvių tautos vardu kurstyti neapykantą žydams ir tuomi išjudinti lietuvius sukilėlius. Tai laikau pradžia ne tik lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimams prieš žmoniją, bet taip pat ir ilgai nesibaigsiančiam vaidui tarp lietuvių ir žydų visuomenių, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Ši istorija man, kaip dorovės tyrėjui, moksliškai itin vertinga dėl jos vienpusiškumo: lietuviai nusikalto prieš žydus, ir ne atvirkščiai. Užtat galiu tirti kaip, besikeičiant aplinkybėmis, santykius toliau įtakojo Kazio Škirpos sukurti du mitai, kad būtent žydai skriaudė lietuvius, o lietuviai keršijo žydams. Vaido eigoje išskiriu pavyzdžius ir įžvelgiu dėsnius, kaip ir kodėl veikėjams pavyko ar nepavyko santykius taisyti ar gadinti. Kartojasi pasirinkimai: įsikibti į netiesą ar atsiverti tiesai; reikalauti vieningumo ar drįsti paprieštarauti; spręsti visuomeniniame ar doroviniame lygmenyje; kitą lenkti, kaip nusidėjėlį, ar jį suprasti ir atjausti; atsiriboti ar ieškoti ryšių; plėtoti bendražmogiškas vertybes ar grumtis priešininko ginklais, ir t.t. Apžvelgsiu, ką galime iš tiesos ir netiesos ginčo suprasti apie dorovę.
į:
[++Lietuvių-litvakų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.++]

1940 m. liepos mėnesį Lietuvos pasiuntinys Kazys Škirpa kreipėsi į nacių partijos strategą Peter Kleist su pasiūlymais lietuvių tautos vardu kurstyti neapykantą žydams ir tuomi išjudinti lietuvius sukilėlius. Tai laikau pradžia ne tik lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimams prieš žmoniją, bet taip pat ir ilgai nesibaigsiančiam vaidui tarp lietuvių ir litvakų visuomenių, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Ši istorija man, kaip dorovės tyrėjui, moksliškai itin vertinga dėl jos vienpusiškumo: lietuviai nusikalto prieš litvakus, ir ne atvirkščiai. Užtat galiu tirti kaip, besikeičiant aplinkybėmis, santykius toliau įtakojo Kazio Škirpos sukurti du mitai, kad būtent žydai skriaudė lietuvius, o lietuviai keršijo žydams. Vaido eigoje išskiriu pavyzdžius ir įžvelgiu dėsnius, kaip ir kodėl veikėjams pavyko ar nepavyko santykius taisyti ar gadinti. Kartojasi pasirinkimai: įsikibti į netiesą ar atsiverti tiesai; reikalauti vieningumo ar drįsti paprieštarauti; spręsti visuomeniniame ar doroviniame lygmenyje; kitą lenkti, kaip nusidėjėlį, ar jį suprasti ir atjausti; atsiriboti ar ieškoti ryšių; plėtoti bendražmogiškas vertybes ar grumtis priešininko ginklais, ir t.t. Apžvelgsiu, ką galime iš tiesos ir netiesos ginčo suprasti apie dorovę.
2018 spalio 17 d., 23:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+Lietuvių-žydų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.+]
į:
[++Lietuvių-žydų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.++]
2018 spalio 17 d., 23:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Lietuvių-žydų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.
į:
[+Lietuvių-žydų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.+]
2018 spalio 17 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-5 eilutės:
[[Lietuvių-žydų šimtametis vaidas]]

Lietuvių-žydų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.

1940 m. liepos mėnesį Lietuvos pasiuntinys Kazys Škirpa kreipėsi į nacių partijos strategą Peter Kleist su pasiūlymais lietuvių tautos vardu kurstyti neapykantą žydams ir tuomi išjudinti lietuvius sukilėlius. Tai laikau pradžia ne tik lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimams prieš žmoniją, bet taip pat ir ilgai nesibaigsiančiam vaidui tarp lietuvių ir žydų visuomenių, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Ši istorija man, kaip dorovės tyrėjui, moksliškai itin vertinga dėl jos vienpusiškumo: lietuviai nusikalto prieš žydus, ir ne atvirkščiai. Užtat galiu tirti kaip, besikeičiant aplinkybėmis, santykius toliau įtakojo Kazio Škirpos sukurti du mitai, kad būtent žydai skriaudė lietuvius, o lietuviai keršijo žydams. Vaido eigoje išskiriu pavyzdžius ir įžvelgiu dėsnius, kaip ir kodėl veikėjams pavyko ar nepavyko santykius taisyti ar gadinti. Kartojasi pasirinkimai: įsikibti į netiesą ar atsiverti tiesai; reikalauti vieningumo ar drįsti paprieštarauti; spręsti visuomeniniame ar doroviniame lygmenyje; kitą lenkti, kaip nusidėjėlį, ar jį suprasti ir atjausti; atsiriboti ar ieškoti ryšių; plėtoti bendražmogiškas vertybes ar grumtis priešininko ginklais, ir t.t. Apžvelgsiu, ką galime iš tiesos ir netiesos ginčo suprasti apie dorovę.

LietuviųŽydųŠimtametisVaidasSantrauka


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 spalio 19 d., 10:31