Mintys.MaldosMoksloJuodraštis istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2020 lapkričio 13 d., 21:01
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Malda]], [[Nagrinėju]]
į:
Žr. [[Malda]]
2016 spalio 26 d., 13:49
atliko -
Pridėtos 1-139 eilutės:
Žr. [[Malda]], [[Nagrinėju]]
[+Mokslas, kaip suveikia maldos+]
Kas yra žmogus? Kuo jisai skiriasi nuo kitų būtybių? Ir koks žmogus yra labiau žmogiškas? Kviečiu jus pamanyti, kaip aš pats manau, jog žmogus yra besimeldžianti būtybė, ir būtent jo malda yra tas ryšys tarp kūrybingumo, gamtos ir dorovės, kurio šiandien mes čia suėję ieškome.
Pradžiai noriu pasiaiškinti, jog vengsiu tarptautinių žodžių, kaip antai etika, ekologija ir filosofija. Heidegeris išgyrė graikų ir vokiečių kalbas, bet manau, mūsų lietuvių kalba tikrai neprastesnė. Iš tiesų, manau, kad galima mąstyti ir be žodžių, jie tėra pagalbinė priemonė. Ieškodamas esmės, trokšdamas mąstyti ko giliau, stengiuos mąstyti ko lėčiau. Visom jėgom stengiuos sulaikyti savo mąstymą ir stebėti, kuriom kryptim mano mintys traukia, kokiais požiūriais išryškėja, kokiais santykiais išsidėsto, kol dar neapsivelka žodžiais. Manau, graikų, vokiečių, lietuvių ir kitų kalbų žodžių šaknys išduoda mūsų pirmykščių išminčių ieškojimus, kokios sąvokos yra pirminės, ir kokios giminingos, pavyzdžiui, "gamta" ir "gimti", "dorovė" ir "daryti". Užtat jų pavyzdžiu atitrūkime nuo mūsų laikmečio menkumo ir labiau įsiklausykime į tą bežodę tylą, kurioje kyla dvasios šauksmas - malda. Drąsiau išsakykime, ką tikime ir ko siekiame. Kadaise "filosofas" reiškė išminties mylėtojas. Manau, būsime labiau žmonės jei į jus kreipsiuosi kaip išminčius, tikras ar tariamas, kaip jūs spręsite. O išmintis, kurią trokštu su jumis apmąstyti, yra kad labiausiai žmogus yra tas, kurio gyviausias dvasios šauksmas.
Iš visų gamtos būtybių, žmogus yra labai keistas tuomi, kad jisai kartais nepritaria gamtos dėsniams, ir prašo ar tiesiog meldžia išimčių. Žmogus prašo įsiterpimo, tai yra, stebuklo. Jisai įsivaizduoja, jog už gamtos slypi atsakymas Kodėl, gamtos Kūrėjas. Žmogus jaučiasi tiek laisvas, kad gali pats rasti ką veikti, savo asmenišką Kodėl, tad užsiimti kūryba. Jo asmeniškas Kodėl gali palaikyti ar nepalaikyti tą Kodėl, kuris jį sukūrė. Panašiai, jisai gali palaikyti ar nepalaikyti kitų asmeniškus Kodėl, su jais dalintis atsakomybe, taip kad iškyla dorovės klausimai. Jums parodysiu, kaip šiuos santykius nušviečia veiksmingos maldos.
Psichologijos pradininkas Amerikoje, filosofas pragmatikas Viljamas Džeimsas 1902 parašė knygą "Religinių išgyvenimų įvairovė: Žmogaus būdo studija". Jisai pastebėjo, jog religiniai išgyvenimai yra labai paplitę, o taip pat pakankamai vienodi. Taip kad, jo manymu, būtų labiau moksliška nelaikyti visa tai pramanais, o verčiau pripažinti, jog matyt, kažkoks dvasinis pasaulis yra, nors apie jį mažai ką težinome. Jums apžvelgsiu būdus, kaip šį dvasinį pasaulį moksliškai tiriu.
Mūsų laikais antropologė Tanya Marie Luhrmann tiria, kaip Amerikos evangelikai asmeniškai bendrauja su Dievu, ką jie išgyvena, pavyzdžiui, pasikviesdami Dievą puodeliui kavos. Panašiai, aš grindžiu savo tyrimą antropologija, tai yra, žmoniškumo mokslu. Jau penki mėnesiai, kaip meldžiuosi su kitais dviese, trise, ar šiaip keliese, kaip Jėzus Kristus skatina Mato evangelijoje šiais žodžiais: "...jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų." Tarp katalikų tokia malda neįprasta. Kiek suprantu, ji katekizme net neminima. O aš labai gerbiu Kristaus pamokymus. Užtat labai džiaugiaus kai Eičiūnų kaime, kur gyvenu, pradėjau taip melstis su močiutėmis, o paskui ir su draugais telefonu arba susitikus. Mus nustebino, kokia tokia malda veiksminga. Apžvelgsiu 39 pavyzdžius, kaip mūsų maldos suveikė.
Kaip meldžiamės? Tiesiog paklausiu žmogaus, Ko norėtumėte, kad jums melstumėme? Panašiai, pasakau, ko pats norėčiau, kad man melstų. Aišku, ne kiekvienas žmogus nori kartu pasimelsti. Tačiau, kiek patyriau, su to norinčiais atsiveria artimas ryšys. Jums pasakėčiomis papasakosiu kelis pavyzdžius, kaip suveikia tokia malda dviese trise.
Gudri laputė ištekėjo už linksmo genio. Laputė norėjo, kad genys mestų rūkyti, nes jo plaučiai silpo, bet jis nekreipė dėmesį į ją. Laputė pasimeldė su briedžiu, karvyte ir avyte, ir visi prašė Dievo, kad genys mestų rūkyti. Netrukus laputė pakvietė briedį į savo tėvo mirties metines. Briedis ten visų akivaizdoje papasakojo, kaip laputė labai myli genį, kaip ji susirūpinusi jo sveikata, kaip su močiutėmis meldžiasi, kad jis mestų rūkyti. Ir padovanojo jam elektroninę cigaretę, gal jisai pabandytų. Genys priėmė dovaną ir vėliau su savo sūnumis išsiaiškino, kaip jinai veikia. Genys tos elektroninės cigaretės nenaudojo ir toliau rūkė kaip rūkęs. Visgi, laputė, briedis ir kiti galvoja, jog čia įvyko gyvenimiškas stebuklas, jau vien tuo, kad pavyko su geniu ir jo artimaisiais pakalbėti, kaip mesti rūkyti. O akivaizdu, kad be jų maldos, briedis nebūtų drįsęs taip išsišokti. Štai tokį pavyzdį galime nagrinėti, kaip malda suveikė. Briedis, prašydamas Dievo įsiterpimo, gamtos dėsnių nesilaikymo, suprato, kad jisai tuo pagrindu gali pats prasižengti įprastoms bendravimo taisyklėms.
-----------------
Pabaigai - Sutapimas - jums pakalbėsiu apie ryšį tarp kūrybingumo, gamtos ir dorovės
------------------
Papasakosiu, kaip moksliškai tiriu šį pasaulį.
* Reiškiniai: malda dviese trise ir jų pasėkmės
* Gvildenimas: kas įvyko, kas šiaip neįvyktų? ir kodėl taip įvyko?
* Paaiškinimas: iškylančios sąvokos
* Pritaikymas: kaip padidinti jų suveikimą?
Papasakoti ir susieiti:
* Gamtą - dviprasmybę
* Kūrybingumą - įsiterpimą
* Dorovę - atsakomybės išsidalinimą, atsisakymą savęs
Paminėti
* Pavyzdžius, kaip įvairiai suveikia įsiterpimas
* Abėcėlę - dvejybę, trejybę, ketverybę, penkerybę
* Tėve mūsų - ir šešerybę - ir Holokaustą
* Maldos rūšis - septynios rūšys
Reiškiniai - pavyzdžiai
* Elektroninė cigaretė - įvyko neįprastas įsiterpimas, kažkiek paveikė
* Susitaikymas - išrišta netikėtinai sklandžiai - nes negalima ieškoti teisybės
* Ramybė
Gvildenimas
--------------
Nagrinėti
* Kas parūpėjo (atvaizdai)
* Kur Dievas
* Malda įpareigoja
* Jeigu ne malda...
------------------
Ketverybė - išsakoma ryšium su santvarka, kas joje ir kas už jos, kokie jų ryšiai.
Du atvaizdai
* Materialistinis požiūris - kūrybingumo nėra - Dievo nėra - uždara sandara - mažėjantis laisvumas - dvasia nyksta - entropija
* Idealistinis požiūris - kūrybingumas yra - įsiterpimas yra - Dievas yra - atvira sandara - didėjantis laisvumas - dvasia tarpsta
Malda dviese trise - reiškinys vaizduojantis įsiterpimo logiką.
'''Noriu apibūdinti tokių maldų suveikimus.'''
''Apibūdinti skirtingų aplinkybių sutapimą.''
Bandau suvokti kaip plačiai suprasti tą įsiterpimą - koks Dievo vaidmuo. Dievo vaidmuo turėtų būti daugiau ar mažiau dviprasmiškas.
* ''Kaip atsiranda dvigubas požiūris, o jame, Dievo vaidmuo?''
Suvokimus bandau susieti su išgyvenimais, su branda, su savęs atsisakymu.
''Panagrinėti tiksliau išgyvenimų rūšis ir kokie pasikeitimai vyksta. Kaip atsiveria dvigubas požiūris?''
Išgyvenimų rūšys veda iš žemesnio lygmens (senos savasties) į aukštesnį lygmenį (naujos savasties).
* Aukštesnis lygmuo:
** Kodėl = Ne
** Kaip = Taip ar Ne
** Koks = Taip
* Žemesnis lygmuo:
** Kaip =
** Koks =
** Ar =
* Žmogui rūpi - prašo (Dievo) įsiterpimo - maldos rūšys, dvejonės, lygmenų poros, išgyvenimai
* Žmogus tiki - rodo gerą valią - gėrio kryptys - širdies ir pasaulio tiesų atskyrimai - teigiamų ir neigiamų lūkesčių atskyrimas
* Žmogus paklūsta - klauso Dievo - aštuongubas kelias - trikdžių įveikimas
Palyginti šešerybę: Neigiami ir teigiami jausmai. Palyginti su lūkesčiais. Kad Dievas galėtų ko mažiau kištis, kad būtų teigiama. Neigiama, tai reiškia, kad Dievas turi kištis, jisai turi įsiterpti, o ne mes patys.
Įsiterpti galim mes patys.
>>bgcolor=#EEEEEE<<
LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius
Lietuvos socialinių tyrimų centras
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas
kviečia į mokslo konferenciją
KŪRYBINGUMO ETINIAI IR EKOLOGINIAI ASPEKTAI: FILOSOFINĖ IR SOCIOLOGINĖ PERSPEKTYVOS
Etika ir ekologija – neatsiejami socialinio gyvenimo aspektai. Ethos kaip gyvenimo nuostata galima tik tam tikroje oikos, namų, aplinkoje. Vis dėlto aplinkos – tiek gamtinės, tiek socialinės – laikymas namais kaip tik suponuoja ekologijos nuostatų pamynimą. Panašiai kūryba pati savaime nelaiduoja etikos ir ekologijos principų laikymosi. Priešingai, etika ir ekologija dažnai traktuojami kaip bereikalingi kūrybiniai trikdžiai ir kūrybos ribos. Vis dėlto kūrybinė veikla sietina su ribų – tiek etinių, tiek ekologinių – įsisąmoninimu: šios ribos iškyla socialinėje aplinkoje. Tai sietina ir su kūrybos socialiniais aspektais: kūrybos produktai pripažįstami visuomenėje, kuri ugdoma iškilių kūrybininkų. Be to, etika ir ekologija – socialinės kategorijos: kūrybininko veikla (ne)etiška tik socialiniame kontekste, o ekologija suponuoja kultūros ir natūros sugyvenimą, vieną laikant kitos namais.
Kviečiame apmąstyti kūrybingumo etinius ir ekologinius aspektus iš filosofijos ir sociologijos perspektyvos. Atrinkti straipsniai pranešimų pagrindu bus spausdinami žurnale „Filosofija. Sociologija“.
Prašom iki 2014.12.24 atsiųsti pranešimo pavadinimą ir 3-5 sakinių tezes kontaktiniams asmenims.
Konferencija vyks 2015.01.29 LMA (Gedimino pr. 3, Vilnius) Mažojoje salėje 10.00 – 17.00.
Organizatoriai
A. V. Matulionis (Socialinių tyrimų centras)
M. Taljūnaitė (Socialinių tyrimų centras)
T. Kačerauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)
A. Bagdonavičienė (LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius)
Kontaktiniai asmenys
Filosofija: Tomas Kačerauskas tomas.kacerauskas@vgtu.lt
Sociologija: Meilutė Taljūnaitė meile.taljun@gmail.com
>><<
[+Mokslas, kaip suveikia maldos+]
Kas yra žmogus? Kuo jisai skiriasi nuo kitų būtybių? Ir koks žmogus yra labiau žmogiškas? Kviečiu jus pamanyti, kaip aš pats manau, jog žmogus yra besimeldžianti būtybė, ir būtent jo malda yra tas ryšys tarp kūrybingumo, gamtos ir dorovės, kurio šiandien mes čia suėję ieškome.
Pradžiai noriu pasiaiškinti, jog vengsiu tarptautinių žodžių, kaip antai etika, ekologija ir filosofija. Heidegeris išgyrė graikų ir vokiečių kalbas, bet manau, mūsų lietuvių kalba tikrai neprastesnė. Iš tiesų, manau, kad galima mąstyti ir be žodžių, jie tėra pagalbinė priemonė. Ieškodamas esmės, trokšdamas mąstyti ko giliau, stengiuos mąstyti ko lėčiau. Visom jėgom stengiuos sulaikyti savo mąstymą ir stebėti, kuriom kryptim mano mintys traukia, kokiais požiūriais išryškėja, kokiais santykiais išsidėsto, kol dar neapsivelka žodžiais. Manau, graikų, vokiečių, lietuvių ir kitų kalbų žodžių šaknys išduoda mūsų pirmykščių išminčių ieškojimus, kokios sąvokos yra pirminės, ir kokios giminingos, pavyzdžiui, "gamta" ir "gimti", "dorovė" ir "daryti". Užtat jų pavyzdžiu atitrūkime nuo mūsų laikmečio menkumo ir labiau įsiklausykime į tą bežodę tylą, kurioje kyla dvasios šauksmas - malda. Drąsiau išsakykime, ką tikime ir ko siekiame. Kadaise "filosofas" reiškė išminties mylėtojas. Manau, būsime labiau žmonės jei į jus kreipsiuosi kaip išminčius, tikras ar tariamas, kaip jūs spręsite. O išmintis, kurią trokštu su jumis apmąstyti, yra kad labiausiai žmogus yra tas, kurio gyviausias dvasios šauksmas.
Iš visų gamtos būtybių, žmogus yra labai keistas tuomi, kad jisai kartais nepritaria gamtos dėsniams, ir prašo ar tiesiog meldžia išimčių. Žmogus prašo įsiterpimo, tai yra, stebuklo. Jisai įsivaizduoja, jog už gamtos slypi atsakymas Kodėl, gamtos Kūrėjas. Žmogus jaučiasi tiek laisvas, kad gali pats rasti ką veikti, savo asmenišką Kodėl, tad užsiimti kūryba. Jo asmeniškas Kodėl gali palaikyti ar nepalaikyti tą Kodėl, kuris jį sukūrė. Panašiai, jisai gali palaikyti ar nepalaikyti kitų asmeniškus Kodėl, su jais dalintis atsakomybe, taip kad iškyla dorovės klausimai. Jums parodysiu, kaip šiuos santykius nušviečia veiksmingos maldos.
Psichologijos pradininkas Amerikoje, filosofas pragmatikas Viljamas Džeimsas 1902 parašė knygą "Religinių išgyvenimų įvairovė: Žmogaus būdo studija". Jisai pastebėjo, jog religiniai išgyvenimai yra labai paplitę, o taip pat pakankamai vienodi. Taip kad, jo manymu, būtų labiau moksliška nelaikyti visa tai pramanais, o verčiau pripažinti, jog matyt, kažkoks dvasinis pasaulis yra, nors apie jį mažai ką težinome. Jums apžvelgsiu būdus, kaip šį dvasinį pasaulį moksliškai tiriu.
Mūsų laikais antropologė Tanya Marie Luhrmann tiria, kaip Amerikos evangelikai asmeniškai bendrauja su Dievu, ką jie išgyvena, pavyzdžiui, pasikviesdami Dievą puodeliui kavos. Panašiai, aš grindžiu savo tyrimą antropologija, tai yra, žmoniškumo mokslu. Jau penki mėnesiai, kaip meldžiuosi su kitais dviese, trise, ar šiaip keliese, kaip Jėzus Kristus skatina Mato evangelijoje šiais žodžiais: "...jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų." Tarp katalikų tokia malda neįprasta. Kiek suprantu, ji katekizme net neminima. O aš labai gerbiu Kristaus pamokymus. Užtat labai džiaugiaus kai Eičiūnų kaime, kur gyvenu, pradėjau taip melstis su močiutėmis, o paskui ir su draugais telefonu arba susitikus. Mus nustebino, kokia tokia malda veiksminga. Apžvelgsiu 39 pavyzdžius, kaip mūsų maldos suveikė.
Kaip meldžiamės? Tiesiog paklausiu žmogaus, Ko norėtumėte, kad jums melstumėme? Panašiai, pasakau, ko pats norėčiau, kad man melstų. Aišku, ne kiekvienas žmogus nori kartu pasimelsti. Tačiau, kiek patyriau, su to norinčiais atsiveria artimas ryšys. Jums pasakėčiomis papasakosiu kelis pavyzdžius, kaip suveikia tokia malda dviese trise.
Gudri laputė ištekėjo už linksmo genio. Laputė norėjo, kad genys mestų rūkyti, nes jo plaučiai silpo, bet jis nekreipė dėmesį į ją. Laputė pasimeldė su briedžiu, karvyte ir avyte, ir visi prašė Dievo, kad genys mestų rūkyti. Netrukus laputė pakvietė briedį į savo tėvo mirties metines. Briedis ten visų akivaizdoje papasakojo, kaip laputė labai myli genį, kaip ji susirūpinusi jo sveikata, kaip su močiutėmis meldžiasi, kad jis mestų rūkyti. Ir padovanojo jam elektroninę cigaretę, gal jisai pabandytų. Genys priėmė dovaną ir vėliau su savo sūnumis išsiaiškino, kaip jinai veikia. Genys tos elektroninės cigaretės nenaudojo ir toliau rūkė kaip rūkęs. Visgi, laputė, briedis ir kiti galvoja, jog čia įvyko gyvenimiškas stebuklas, jau vien tuo, kad pavyko su geniu ir jo artimaisiais pakalbėti, kaip mesti rūkyti. O akivaizdu, kad be jų maldos, briedis nebūtų drįsęs taip išsišokti. Štai tokį pavyzdį galime nagrinėti, kaip malda suveikė. Briedis, prašydamas Dievo įsiterpimo, gamtos dėsnių nesilaikymo, suprato, kad jisai tuo pagrindu gali pats prasižengti įprastoms bendravimo taisyklėms.
-----------------
Pabaigai - Sutapimas - jums pakalbėsiu apie ryšį tarp kūrybingumo, gamtos ir dorovės
------------------
Papasakosiu, kaip moksliškai tiriu šį pasaulį.
* Reiškiniai: malda dviese trise ir jų pasėkmės
* Gvildenimas: kas įvyko, kas šiaip neįvyktų? ir kodėl taip įvyko?
* Paaiškinimas: iškylančios sąvokos
* Pritaikymas: kaip padidinti jų suveikimą?
Papasakoti ir susieiti:
* Gamtą - dviprasmybę
* Kūrybingumą - įsiterpimą
* Dorovę - atsakomybės išsidalinimą, atsisakymą savęs
Paminėti
* Pavyzdžius, kaip įvairiai suveikia įsiterpimas
* Abėcėlę - dvejybę, trejybę, ketverybę, penkerybę
* Tėve mūsų - ir šešerybę - ir Holokaustą
* Maldos rūšis - septynios rūšys
Reiškiniai - pavyzdžiai
* Elektroninė cigaretė - įvyko neįprastas įsiterpimas, kažkiek paveikė
* Susitaikymas - išrišta netikėtinai sklandžiai - nes negalima ieškoti teisybės
* Ramybė
Gvildenimas
--------------
Nagrinėti
* Kas parūpėjo (atvaizdai)
* Kur Dievas
* Malda įpareigoja
* Jeigu ne malda...
------------------
Ketverybė - išsakoma ryšium su santvarka, kas joje ir kas už jos, kokie jų ryšiai.
Du atvaizdai
* Materialistinis požiūris - kūrybingumo nėra - Dievo nėra - uždara sandara - mažėjantis laisvumas - dvasia nyksta - entropija
* Idealistinis požiūris - kūrybingumas yra - įsiterpimas yra - Dievas yra - atvira sandara - didėjantis laisvumas - dvasia tarpsta
Malda dviese trise - reiškinys vaizduojantis įsiterpimo logiką.
'''Noriu apibūdinti tokių maldų suveikimus.'''
''Apibūdinti skirtingų aplinkybių sutapimą.''
Bandau suvokti kaip plačiai suprasti tą įsiterpimą - koks Dievo vaidmuo. Dievo vaidmuo turėtų būti daugiau ar mažiau dviprasmiškas.
* ''Kaip atsiranda dvigubas požiūris, o jame, Dievo vaidmuo?''
Suvokimus bandau susieti su išgyvenimais, su branda, su savęs atsisakymu.
''Panagrinėti tiksliau išgyvenimų rūšis ir kokie pasikeitimai vyksta. Kaip atsiveria dvigubas požiūris?''
Išgyvenimų rūšys veda iš žemesnio lygmens (senos savasties) į aukštesnį lygmenį (naujos savasties).
* Aukštesnis lygmuo:
** Kodėl = Ne
** Kaip = Taip ar Ne
** Koks = Taip
* Žemesnis lygmuo:
** Kaip =
** Koks =
** Ar =
* Žmogui rūpi - prašo (Dievo) įsiterpimo - maldos rūšys, dvejonės, lygmenų poros, išgyvenimai
* Žmogus tiki - rodo gerą valią - gėrio kryptys - širdies ir pasaulio tiesų atskyrimai - teigiamų ir neigiamų lūkesčių atskyrimas
* Žmogus paklūsta - klauso Dievo - aštuongubas kelias - trikdžių įveikimas
Palyginti šešerybę: Neigiami ir teigiami jausmai. Palyginti su lūkesčiais. Kad Dievas galėtų ko mažiau kištis, kad būtų teigiama. Neigiama, tai reiškia, kad Dievas turi kištis, jisai turi įsiterpti, o ne mes patys.
Įsiterpti galim mes patys.
>>bgcolor=#EEEEEE<<
LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius
Lietuvos socialinių tyrimų centras
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas
kviečia į mokslo konferenciją
KŪRYBINGUMO ETINIAI IR EKOLOGINIAI ASPEKTAI: FILOSOFINĖ IR SOCIOLOGINĖ PERSPEKTYVOS
Etika ir ekologija – neatsiejami socialinio gyvenimo aspektai. Ethos kaip gyvenimo nuostata galima tik tam tikroje oikos, namų, aplinkoje. Vis dėlto aplinkos – tiek gamtinės, tiek socialinės – laikymas namais kaip tik suponuoja ekologijos nuostatų pamynimą. Panašiai kūryba pati savaime nelaiduoja etikos ir ekologijos principų laikymosi. Priešingai, etika ir ekologija dažnai traktuojami kaip bereikalingi kūrybiniai trikdžiai ir kūrybos ribos. Vis dėlto kūrybinė veikla sietina su ribų – tiek etinių, tiek ekologinių – įsisąmoninimu: šios ribos iškyla socialinėje aplinkoje. Tai sietina ir su kūrybos socialiniais aspektais: kūrybos produktai pripažįstami visuomenėje, kuri ugdoma iškilių kūrybininkų. Be to, etika ir ekologija – socialinės kategorijos: kūrybininko veikla (ne)etiška tik socialiniame kontekste, o ekologija suponuoja kultūros ir natūros sugyvenimą, vieną laikant kitos namais.
Kviečiame apmąstyti kūrybingumo etinius ir ekologinius aspektus iš filosofijos ir sociologijos perspektyvos. Atrinkti straipsniai pranešimų pagrindu bus spausdinami žurnale „Filosofija. Sociologija“.
Prašom iki 2014.12.24 atsiųsti pranešimo pavadinimą ir 3-5 sakinių tezes kontaktiniams asmenims.
Konferencija vyks 2015.01.29 LMA (Gedimino pr. 3, Vilnius) Mažojoje salėje 10.00 – 17.00.
Organizatoriai
A. V. Matulionis (Socialinių tyrimų centras)
M. Taljūnaitė (Socialinių tyrimų centras)
T. Kačerauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)
A. Bagdonavičienė (LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius)
Kontaktiniai asmenys
Filosofija: Tomas Kačerauskas tomas.kacerauskas@vgtu.lt
Sociologija: Meilutė Taljūnaitė meile.taljun@gmail.com
>><<
MaldosMoksloJuodraštis
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius