Mintys.Meilė istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2025 birželio 13 d., 13:24
atliko -
Pakeistos 299-300 eilutės iš
* Meilė palaiko vertybę, leidžia jai mus atstoti.
į:
* Meilė palaiko vertybę, leidžia jai mus atstoti. Meilė gerbia žmogaus vidų, jo vidaus tvarką.
Pridėtos 328-330 eilutės:
Palaiko vidinį susidėliojimą
* Meilė palaiko trejybės ratą, žmogaus vidinį susitvarkymą.
* Meilė palaiko trejybės ratą, žmogaus vidinį susitvarkymą.
Pakeistos 451-452 eilutės iš
į:
* Meilė sutelkia dėmesį į Kitą tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Tad palaiko Kito sąmoningumą ir sąmoningėjimą.
Pakeistos 550-551 eilutės iš
į:
Pridėtos 561-562 eilutės:
* Meilė yra vienumas su viskuo. Troškimai yra vienumas su apimtimi. Apimtis auga.
Pakeistos 564-565 eilutės iš
* Meilė yra vienumas su viskuo. Troškimai yra vienumas su apimtimi. Apimtis auga.
į:
* Kaip palaikyti žmogaus brandą? Gerbti jo laisvę, padėti jam išskirti savo elgesio pasekmes.
Pridėta 567 eilutė:
Pakeistos 569-570 eilutės iš
į:
2025 birželio 13 d., 13:16
atliko -
Pakeistos 77-93 eilutės iš
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra teigiamas jausmas.
** Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
** Meilė kaip teigiamas jausmas yra dalis šv.Pauliaus išsakytos dorovės, susidedanti iš ištikimybės, tikėjimo, vilties, meilės.
* Meilė yra nevertinimas.
** Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.
** Vertinimas yra sąlygiškas. Meilėje nėra sąlygiškumo, meilė yra besąlygiška.
Meilė yra visko troškimas
* Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas
į:
Meilė yra visuotina kalba, visiems bendra, tad nepaneigiama.
Pridėtos 101-104 eilutės:
Meilė yra visko troškimas
* Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas.
* Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas.
Pridėtos 257-267 eilutės:
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra teigiamas jausmas.
** Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
** Meilė kaip teigiamas jausmas yra dalis šv.Pauliaus išsakytos dorovės, susidedanti iš ištikimybės, tikėjimo, vilties, meilės.
* Meilė yra nevertinimas.
** Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.
** Vertinimas yra sąlygiškas. Meilėje nėra sąlygiškumo, meilė yra besąlygiška.
2025 birželio 13 d., 13:05
atliko -
Pridėtos 100-103 eilutės:
Meile atsisakome savęs
* Meile atsisakome savo paskirumo vardan bendrumo, ir savo bendrumo vardan paskirumo.
* Savęs atsisakymu pereiname iš bendro likimo į paskirus likimus, paskiras svajones ir galiausia, bendrą svajonę.
* Meile atsisakome savo paskirumo vardan bendrumo, ir savo bendrumo vardan paskirumo.
* Savęs atsisakymu pereiname iš bendro likimo į paskirus likimus, paskiras svajones ir galiausia, bendrą svajonę.
Pridėta 145 eilutė:
Pridėtos 264-267 eilutės:
Meile palaikome asmenį, palaikome tarpus tarp klodų: bendro likimo, paskirų likimų, paskirų svajonių, bendros svajonės.
* Meile gerbiame asmenį, gerbiame jo savasties ribas.
* Meile gerbiame asmens laisvumą.
2025 birželio 13 d., 13:01
atliko -
Pakeista 73 eilutė iš:
%center%[+Meilė yra nepaneigiamumas+]
į:
%center%[+Meilė yra visuotina kalba, tad nepaneigiamumas+]
Pridėtos 76-77 eilutės:
* Meilė yra visuotina kalba, visiems bendra, tad nepaneigiama.
2025 birželio 12 d., 15:57
atliko -
Pakeistos 44-46 eilutės iš
į:
* Kaip asmenų dvilypumas brandina žmones?
* Kaip asmenų dvilypumas palaiko gyvenimą asmenimi, ne asmenybe?
* Kaip asmenų dvilypumas palaiko gyvenimą asmenimi, ne asmenybe?
Pakeista 422 eilutė iš:
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
į:
* Susitelkti į kitą, atjausti kitą, suprasti kitą.
Pakeistos 427-430 eilutės iš
*
į:
* Priimti kito kertinę vertybę kaip židinį, kaip išeities tašką.
Kaip mylėti: Palaikyti kito ribą įsijaučiant ir atsitokėjant
* Mylėti yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Meilė palaiko (kūdikio, šuniuko) sąmoningumą, pavyzdžiui, atitinkamai įsijaučiant ir atsitokėjant, skatinant šias dvi galimybes apie jų ribą, tad palaikant ir gerbiant galimybę pasirinkti.
* Meilė palaiko sąmoningumą ir kartu dvilypumą, dviejų protų suderinimą.
* Sąmoningumas glūdi būtybės santykyje su aplinka. Kitai būtybei reikalinga mylinti aplinka.
* Savarankiškai sąmoninga būtybė yra pati sau aplinka, pati save mylinti.
* Nesusivedimai žmogų brandina nes skiria pasąmonę ir sąmonę.
* Išlyginti balsus. Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.
Kaip mylėti: Palaikyti kito ribą įsijaučiant ir atsitokėjant
* Mylėti yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Meilė palaiko (kūdikio, šuniuko) sąmoningumą, pavyzdžiui, atitinkamai įsijaučiant ir atsitokėjant, skatinant šias dvi galimybes apie jų ribą, tad palaikant ir gerbiant galimybę pasirinkti.
* Meilė palaiko sąmoningumą ir kartu dvilypumą, dviejų protų suderinimą.
* Sąmoningumas glūdi būtybės santykyje su aplinka. Kitai būtybei reikalinga mylinti aplinka.
* Savarankiškai sąmoninga būtybė yra pati sau aplinka, pati save mylinti.
* Nesusivedimai žmogų brandina nes skiria pasąmonę ir sąmonę.
* Išlyginti balsus. Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.
Ištrintos 538-542 eilutės:
* Kaip asmenų dvilypumas brandina žmones?
* Kaip asmenų dvilypumas palaiko gyvenimą asmenimi, ne asmenybe?
* Nesusivedimai žmogų brandina.
Ištrintos 555-558 eilutės:
Meilė palaiko (kūdikio, šuniuko) sąmoningumą, pavyzdžiui, atitinkamai įsijaučiant ir atsitokėjant, skatinant šias dvi galimybes apie jų ribą, tad palaikant ir gerbiant galimybę pasirinkti.
* Sąmoningumas glūdi būtybės santykyje su aplinka. Kitai būtybei reikalinga mylinti aplinka.
* Savarankiškai sąmoninga būtybė yra pati sau aplinka, pati save mylinti.
2025 birželio 12 d., 15:48
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Meilės mokslas]], [[Suvestinė]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Gyvybė]], [[Meilės užrašai 2003]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Gyvybė]], [[Meilės užrašai 2003]]
2024 balandžio 04 d., 13:49
atliko -
Pridėtos 552-555 eilutės:
Meilė palaiko (kūdikio, šuniuko) sąmoningumą, pavyzdžiui, atitinkamai įsijaučiant ir atsitokėjant, skatinant šias dvi galimybes apie jų ribą, tad palaikant ir gerbiant galimybę pasirinkti.
* Sąmoningumas glūdi būtybės santykyje su aplinka. Kitai būtybei reikalinga mylinti aplinka.
* Savarankiškai sąmoninga būtybė yra pati sau aplinka, pati save mylinti.
2023 rugsėjo 19 d., 12:27
atliko -
Pridėtos 550-552 eilutės:
* Meilė parodo Dievo ir jo postūmio būtinumą, kad jisai yra santvarkoje ir už savęs išėjęs pilnai, kartu jo nebūtinumą.
2022 spalio 26 d., 16:36
atliko -
Pridėta 280 eilutė:
* Meilė (pavyzdžiui, Dievo meilė mums) parodo teigiamą valią mūsų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu pagarbą mūsų riboms. Meilė palaiko mus, kad mes patys galėtumėme viduje susitvarkyti. Meilė palaiko mūsų laisvę mąstyti.
2022 rugsėjo 28 d., 12:14
atliko -
Pridėtos 518-523 eilutės:
Meilė yra laisvės pasirinkimo galimybių apžvelgimas, palaikymas. Svarbiausia, tai mąstyti ko lėčiau, stebėti kur įvariausiai krypsta dėmesys, ir taip gerai pažinti savo vaizduotės ribas. Esame laisvi rinktis tarp galimybių. Užtat galim įsivaizduoti ir išvirkščiai, kaip dėmesys galėtų apžvelgti visas tas galimybes. Žodžiu, galim įsivaizduoti Dievą, kuriam mūsų gyvenimai yra atsakymai. Koks jojo klausimas?
---------------------
%center%Attach:ZmogusIrDievas.png
---------------------
---------------------
%center%Attach:ZmogusIrDievas.png
---------------------
Ištrintos 563-566 eilutės:
Meilė yra laisvės pasirinkimo galimybių apžvelgimas, palaikymas.
Attach:ZmogusIrDievas.png
2022 rugsėjo 28 d., 11:24
atliko -
Pridėtos 558-561 eilutės:
Meilė yra laisvės pasirinkimo galimybių apžvelgimas, palaikymas.
Attach:ZmogusIrDievas.png
2022 rugsėjo 19 d., 15:38
atliko -
Pakeista 563 eilutė iš:
D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimai dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
į:
D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
2022 rugsėjo 19 d., 15:36
atliko -
Pridėtos 561-564 eilutės:
2022.09.18 A: Ką tau reiškia [[meilė]]?
D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimai dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimai dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
2022 vasario 09 d., 22:26
atliko -
Pridėta 542 eilutė:
* Meilei rūpi veiksmų (operatorių) eilės tvarka, panašiai kaip ir kvantinėje lauko teorijoje. Šitą tvarką išmokstame gerbti bręsdami ir leisdami kitiems bręsti.
2021 lapkričio 24 d., 14:06
atliko -
Pridėtos 517-519 eilutės:
* Prasmingumas. Besivystant, ryškėjant kertinei vertybei, padedam kitam rinktis (gerą vietoj blogo) ir bręsti. Tad žmonės bręsta dvasine gyvybe, vertės jausmu. Vertindami save gali atsisakyti savęs. O vertė kyla iš pasirinkimų teisingumo. Atsisakydami savęs parodo savo įnašą.
* Meilė sutelkia dėmesį į Kitą tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
2021 lapkričio 08 d., 12:27
atliko -
Pridėtos 517-518 eilutės:
Meilė dviprasmiška nes ji palaiko gyvybę, gyvenimą, amžiną gyvenimą.
2021 lapkričio 08 d., 12:24
atliko -
Pridėtos 517-526 eilutės:
Kaip mylėti
* Kaip asmenų dvilypumas brandina žmones?
* Kaip asmenų dvilypumas palaiko gyvenimą asmenimi, ne asmenybe?
* Nesusivedimai žmogų brandina.
Meilė palaiko dvilypumą.
* Pasaulis palaiko asmenybę vienų vienumu (savarankiškumu), meile sau.
* Asmenybė palaiko asmenį bendražmogiškumu, meile vienas kitam.
* Asmuo palaiko Dievą dvasios plazdenimu, meile visiems.
2021 spalio 26 d., 12:12
atliko -
Pridėtos 525-526 eilutės:
* Dievas mus brandina, tad būti brandintoju, tai yra būtų Dievu.
* Kitų brandinimas vyksta jiems šalia visko kito, nes vyksta besąlygiškai
* Kitų brandinimas vyksta jiems šalia visko kito, nes vyksta besąlygiškai
2021 spalio 24 d., 11:08
atliko -
Pridėta 524 eilutė:
* Meilė glūdi būtent Dievo prieštaravime sau, sulyginime Dievo su Kitu Dievui atsisakius savęs.
2021 spalio 20 d., 12:55
atliko -
Pakeista 518 eilutė iš:
į:
* Meilė yra bendras troškimas, troškimai yra paskiri troškimai, viskas yra paskiri likimai, Dievas yra bendras likimas.
2021 spalio 13 d., 22:07
atliko -
Pridėta 32 eilutė:
* Meilė yra vienumas su viskuo. Kaip suprasti viską?
Pridėtos 518-519 eilutės:
* Kiekviena vienumo raiška yra vienumas su viskuo.
2021 spalio 12 d., 15:44
atliko -
Pridėtos 517-520 eilutės:
* Meilė yra vienumas su viskuo. Troškimai yra vienumas su apimtimi. Apimtis auga.
* Palaikyti kitų brandą, palaikyti save kaip kitą, gyventi dėsniais. Dėsniai suteikia kitiems laisvę, pasirinkimus, tad kartu ir sau.
* Meilė priima viską, o vertybės ne.
* Kaip palaikyti žmogaus brandą? Gerbti jo laisvę, padėti jam išskirti savo elgesio pasekmes.
* Palaikyti kitų brandą, palaikyti save kaip kitą, gyventi dėsniais. Dėsniai suteikia kitiems laisvę, pasirinkimus, tad kartu ir sau.
* Meilė priima viską, o vertybės ne.
* Kaip palaikyti žmogaus brandą? Gerbti jo laisvę, padėti jam išskirti savo elgesio pasekmes.
2021 spalio 04 d., 15:09
atliko -
Pridėtos 41-43 eilutės:
Kaip mylėti?
* Pasimokyti kaip Dievas mus myli.
* Pasimokyti kaip Dievas mus myli.
Pakeistos 85-88 eilutės iš
į:
Meilė yra visko troškimas
* Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas.
* Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas.
Ištrinta 94 eilutė:
Ištrinta 99 eilutė:
Ištrinta 134 eilutė:
Pakeistos 444-514 eilutės iš
į:
[+Kaip palaikyti vienas kito brandą?+]
Ar kiti to nori? Įsitikinti.
Žiniaraščio ir judėjimo tikslas
* parodyti, kad norime bręsti
* atrinkti norinčius bręsti
* yra bendromis jėgomis spręsti pačius sunkiausius klausimus.
Kiek, kaip ir kodėl lįsti į kito dūšią?
* Išmokti atsiverti kitam, išmokti gerbti kitą žmogų.
* Būti kviečiamais, būti bendru žmogumi.
* Papildyti įsijautimą atsitokėjimu ir atvirkščiai.
* Ryšys su Dievu, pasitikrinti su juo, ar nesame savanaudiški.
* Spręsti bendromis jėgomis.
* Telkti bendrystę.
* Pirmiausia telkti dėmesį to norintiems.
Palaikyti atsiskleidimą
* Leisti pačiam susigaudyti
* Atsiliepti
* Galimybė susipažinti su kitais
* Mokytis iš kitų patirties
Bręsdamas augu savastimi
* save suprantu plačiau
* gyvenu ne tik savimi bet ir kitais
* augu labiau atsakingu ir neabejingu
* o gal ir kiti atsiremia į mane
Ypatingai sunkus klausimas. Kitais žodžiais: Kaip mylėti? Ir jeigu pagalvoti apie mūsų visuomenę: Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?
Jį reikėtų spręsti bendromis jėgomis.
* Įdomu, ko pamokytų vaikus auginę tėvai? Ko pamokytų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mokytojai? Ko pamokytų dvasininkai? Juk aš asmeniškai nedaug numanau apie kitų brandos palaikymą. Tiesiog žymiai daugiau pastangų esu skyręs palaikyti savo brandą negu kitų brandą. Iškyla pavojus nuklysti ir kitiems pakenkti.
Kviečiu pamąstyti kaip kiti yra palaikę mūsų brandą.
* Reikia tyrimą pradėti nuo savęs.
* Visgi, pamąstau kaip kiti yra palaikę mano brandą. Esu sudaręs sąrašą mane prasmingai paveikusių išgyvenimų. Trisdešimt iš jų esu smulkiai išnagrinėjęs. Kiekviename iš jų įžvelgiu kaip brendau ir kaip kiti įtakojo mano brandą.
%rfloat%Attach:branda-palaikantys.png
'''Branginti dėmesį'''
Dėmesys
* Mano brandą skatino dėmesys, tiek kitų dėmesys man, tiek mano kitiems. Pastebėdavau gerus pavyzdžius. Juos paskui prisimindavau kuomet norėdavau atsispirti neigiamai aplinkai. Apskritai, ryškios asmenybės padėdavo man pačiam susigaudyti, kokiu noriu būti ar nebūti. O nuoširdžiu bendravimu galėdavau užmiršti save ir vėlgi pasižiūrėti į save iš šalies.
* Vaikystėje mūsų šeima kas vakarą susėsdavo prie stalo valgyti vakarienę. Negrodavo jokie radijai nė televizoriai, nesinešiojome telefonų. Kiekvienas turėjome papasakoti ką nors įdomaus, ką tą dieną nuveikėme. Manau, tai labai padėjo į viską pasižiūrėti naujai, tiek savo, tiek kitų akimis. Padėjo suprasti, kad patys sprendžiame, kas mums gyvenime yra svarbu ar nesvarbu.
* Dėmesys - įsisavintas pasirinkimas. Žinom, ko nežinom, tad stebim. Betgi galim suabejoti savimi, o tai padeda kitų dėmesys mums. Galiausiai, galime patys į save kreipti dėmesį, tuomi esame sąmoningi.
* Priimdami ir skirdami dėmesį mes mokomės priimti ir skirstyti visokiausius išteklius. Mokomės mylėti, būti mylimais. Mokomės betarpiškumo ir tarpiškumo.
Tausoti, branginti dėmesį
* Dėmesį pakaitomis - pasirengiame ir pasitikriname.
* Atsisakyti ydingo bendravimo - tuščio bendravimo - kiekvieną paskirą žmogų
* Neblaškyti dėmesį nereikalingomis žiniomis - "žiniasklaida" - klijai
'''Savęs pasitikrinimas'''
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Dėmesyje glūdi įsijautimas (dėmesys kitam) (daiktas) ir atsitokėjimas (dėmesys sau) (eiga) ir galimybė (asmuo) pasirinkti tarp jų.
Trejybės ratas
* Savo dėmesiu pripažinti žmogui erdvę kurioje jisai gali pats pasitikrinti trejybės ratu, žmogaus neužgožti, tačiau nebūti jam abejingu, jam suteikti deramą atgarsį.
Dėmesio bangavimas
* Palaikome sąmoningumą pakaitomis palaikydami įsijautimą ir atsitokėjimą, tad įsijungdami, puoselėdami santykį. Įsijausdami ir atsitokėdami palaikome šviesuolių bendrystę, dvasios plazdenimą.
Bendravimas bendru žmogumi, klausimais
* Mus brandina nuoširdus bendravimas bendru žmogumi.
* Brandos kelias yra išmokti gyventi ne atsakymais, o klausimais ir tyrimais. Žiniaraštyje rasime kaip tiriame įvairiausius mums rūpimus klausimus.
* Klausimas kaip mylėti yra klausimas kaip mylėti netobulą. Tobulą mylime savaime, pasąmonės pagrindu. Netobulą mylime įsakymu, sąmone.
Ar kiti to nori? Įsitikinti.
Žiniaraščio ir judėjimo tikslas
* parodyti, kad norime bręsti
* atrinkti norinčius bręsti
* yra bendromis jėgomis spręsti pačius sunkiausius klausimus.
Kiek, kaip ir kodėl lįsti į kito dūšią?
* Išmokti atsiverti kitam, išmokti gerbti kitą žmogų.
* Būti kviečiamais, būti bendru žmogumi.
* Papildyti įsijautimą atsitokėjimu ir atvirkščiai.
* Ryšys su Dievu, pasitikrinti su juo, ar nesame savanaudiški.
* Spręsti bendromis jėgomis.
* Telkti bendrystę.
* Pirmiausia telkti dėmesį to norintiems.
Palaikyti atsiskleidimą
* Leisti pačiam susigaudyti
* Atsiliepti
* Galimybė susipažinti su kitais
* Mokytis iš kitų patirties
Bręsdamas augu savastimi
* save suprantu plačiau
* gyvenu ne tik savimi bet ir kitais
* augu labiau atsakingu ir neabejingu
* o gal ir kiti atsiremia į mane
Ypatingai sunkus klausimas. Kitais žodžiais: Kaip mylėti? Ir jeigu pagalvoti apie mūsų visuomenę: Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?
Jį reikėtų spręsti bendromis jėgomis.
* Įdomu, ko pamokytų vaikus auginę tėvai? Ko pamokytų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mokytojai? Ko pamokytų dvasininkai? Juk aš asmeniškai nedaug numanau apie kitų brandos palaikymą. Tiesiog žymiai daugiau pastangų esu skyręs palaikyti savo brandą negu kitų brandą. Iškyla pavojus nuklysti ir kitiems pakenkti.
Kviečiu pamąstyti kaip kiti yra palaikę mūsų brandą.
* Reikia tyrimą pradėti nuo savęs.
* Visgi, pamąstau kaip kiti yra palaikę mano brandą. Esu sudaręs sąrašą mane prasmingai paveikusių išgyvenimų. Trisdešimt iš jų esu smulkiai išnagrinėjęs. Kiekviename iš jų įžvelgiu kaip brendau ir kaip kiti įtakojo mano brandą.
%rfloat%Attach:branda-palaikantys.png
'''Branginti dėmesį'''
Dėmesys
* Mano brandą skatino dėmesys, tiek kitų dėmesys man, tiek mano kitiems. Pastebėdavau gerus pavyzdžius. Juos paskui prisimindavau kuomet norėdavau atsispirti neigiamai aplinkai. Apskritai, ryškios asmenybės padėdavo man pačiam susigaudyti, kokiu noriu būti ar nebūti. O nuoširdžiu bendravimu galėdavau užmiršti save ir vėlgi pasižiūrėti į save iš šalies.
* Vaikystėje mūsų šeima kas vakarą susėsdavo prie stalo valgyti vakarienę. Negrodavo jokie radijai nė televizoriai, nesinešiojome telefonų. Kiekvienas turėjome papasakoti ką nors įdomaus, ką tą dieną nuveikėme. Manau, tai labai padėjo į viską pasižiūrėti naujai, tiek savo, tiek kitų akimis. Padėjo suprasti, kad patys sprendžiame, kas mums gyvenime yra svarbu ar nesvarbu.
* Dėmesys - įsisavintas pasirinkimas. Žinom, ko nežinom, tad stebim. Betgi galim suabejoti savimi, o tai padeda kitų dėmesys mums. Galiausiai, galime patys į save kreipti dėmesį, tuomi esame sąmoningi.
* Priimdami ir skirdami dėmesį mes mokomės priimti ir skirstyti visokiausius išteklius. Mokomės mylėti, būti mylimais. Mokomės betarpiškumo ir tarpiškumo.
Tausoti, branginti dėmesį
* Dėmesį pakaitomis - pasirengiame ir pasitikriname.
* Atsisakyti ydingo bendravimo - tuščio bendravimo - kiekvieną paskirą žmogų
* Neblaškyti dėmesį nereikalingomis žiniomis - "žiniasklaida" - klijai
'''Savęs pasitikrinimas'''
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Dėmesyje glūdi įsijautimas (dėmesys kitam) (daiktas) ir atsitokėjimas (dėmesys sau) (eiga) ir galimybė (asmuo) pasirinkti tarp jų.
Trejybės ratas
* Savo dėmesiu pripažinti žmogui erdvę kurioje jisai gali pats pasitikrinti trejybės ratu, žmogaus neužgožti, tačiau nebūti jam abejingu, jam suteikti deramą atgarsį.
Dėmesio bangavimas
* Palaikome sąmoningumą pakaitomis palaikydami įsijautimą ir atsitokėjimą, tad įsijungdami, puoselėdami santykį. Įsijausdami ir atsitokėdami palaikome šviesuolių bendrystę, dvasios plazdenimą.
Bendravimas bendru žmogumi, klausimais
* Mus brandina nuoširdus bendravimas bendru žmogumi.
* Brandos kelias yra išmokti gyventi ne atsakymais, o klausimais ir tyrimais. Žiniaraštyje rasime kaip tiriame įvairiausius mums rūpimus klausimus.
* Klausimas kaip mylėti yra klausimas kaip mylėti netobulą. Tobulą mylime savaime, pasąmonės pagrindu. Netobulą mylime įsakymu, sąmone.
Ištrintos 516-518 eilutės:
* Meilė yra visko troškimas - tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Kaip mylėti? Pasimokyti kaip Dievas mus myli.
2021 rugsėjo 29 d., 16:18
atliko -
Pridėtos 457-461 eilutės:
Kaip mylėti
* Rick Warren: Nepasisekimai moko kuklumo. Skausmai moko atjautos.
Brandos palaikymo pavyzdžiai
* https://www.gentys.lt
* Rick Warren: Nepasisekimai moko kuklumo. Skausmai moko atjautos.
Brandos palaikymo pavyzdžiai
* https://www.gentys.lt
2021 rugsėjo 29 d., 15:29
atliko -
Pridėtos 443-446 eilutės:
* Klausimas kaip mylėti yra klausimas kaip mylėti netobulą. Tobulą mylime savaime, pasąmonės pagrindu. Netobulą mylime įsakymu, sąmone.
* Meilė yra visko troškimas - tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
* Kaip mylėti? Pasimokyti kaip Dievas mus myli.
2021 rugsėjo 24 d., 16:32
atliko -
Pakeista 111 eilutė iš:
* Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas.
į:
* Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas, įsisavinimas.
2021 rugsėjo 24 d., 16:31
atliko -
Pridėtos 107-111 eilutės:
'''Suvesties taškas'''
* Viskas išplaukia iš Dievo (dvasios) ir susiveda į meilę (vieningumą), į Dievo įsakymą mylėti. Dievo įsakymas išsako Dievo esmę. Meilėje deri viskas, deri šviesuolių bendrystė.
* Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas.
2021 rugsėjo 24 d., 14:31
atliko -
Pridėta 80 eilutė:
** Vertinimas yra sąlygiškas. Meilėje nėra sąlygiškumo, meilė yra besąlygiška.
2021 rugsėjo 24 d., 14:29
atliko -
Pakeistos 78-82 eilutės iš
Meilė yra
į:
* Meilė yra nevertinimas.
** Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.
** Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.
Ištrinta 106 eilutė:
Pridėta 115 eilutė:
* Suvesties taškas. Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos. Gyvenimo lygtimi dvasia grindžia išėjimą už savęs, tad apibrėžtumą ir išskyrimą, o dvasios esmė parodo jų esminį vieningumą.
2021 rugsėjo 24 d., 13:25
atliko -
Pridėtos 438-446 eilutės:
>>bgcolor=#EFCFE1<<
---------------------------
Šv.Pauliaus himnas meilei 1 Kor 13.
''Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią. Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.''
''Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.''
2021 rugsėjo 24 d., 13:18
atliko -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
* Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą?
į:
* Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą
* Kaip meilė sau palaiko savęs tikslinimą jeigu meilė nevertina?
* Kaip meilė sau palaiko savęs tikslinimą jeigu meilė nevertina?
Pakeistos 77-78 eilutės iš
į:
** Meilė kaip teigiamas jausmas yra dalis šv.Pauliaus išsakytos dorovės, susidedanti iš ištikimybės, tikėjimo, vilties, meilės.
Pakeistos 89-92 eilutės iš
** Meilė, Dievo esmė, yra savęs atsisakymas. Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
** Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
** Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
į:
Pakeistos 94-98 eilutės iš
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
** Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.
į:
Pakeistos 103-108 eilutės iš
į:
* Dievas trokšta visko, tad yra mylintis.
* Kiekviena vertybė neigia meilę. Nes meilė nevertina. Meilė trokšta visko, tad atsisako vertinti, atsisako skirti savą ir svetimą. Meilė leidžia kitam save vertinti, save tikslinti trejybės ratu.
* Kiekviena kertinė vertybė yra meilės atspindys.
* Dievo kertinė vertybė yra meilė.
* Kiekviena vertybė neigia meilę. Nes meilė nevertina. Meilė trokšta visko, tad atsisako vertinti, atsisako skirti savą ir svetimą. Meilė leidžia kitam save vertinti, save tikslinti trejybės ratu.
* Kiekviena kertinė vertybė yra meilės atspindys.
* Dievo kertinė vertybė yra meilė.
Pakeistos 112-114 eilutės iš
į:
* Meilės įsakymas vienumo pagrindas.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
Pakeistos 118-119 eilutės iš
į:
* Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.
Pridėta 122 eilutė:
* Savo maldoje šv.Jono evangelijoje Jėzus sulygina meilę ir buvimą viena.
Pakeistos 124-125 eilutės iš
į:
* Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
Pridėtos 145-147 eilutės:
* Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
* Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
* Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
* Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
* Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
2021 rugsėjo 24 d., 12:53
atliko -
Ištrintos 86-88 eilutės:
** Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
** Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.
Pridėtos 99-125 eilutės:
'''Troškimų vieningumas'''
Meilė yra Dievo esmė.
* Meilė yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimmų) vieningumas.
'''Visko troškimas'''
'''Dievo įsakymas'''
* Dievo šokyje Dešimt Dievo įsakymų išreiškia meilę Dievui (keturiais teigiamais įsakymais) ir meilę artimui (šešiais neigiamais įsakymais).
'''Vieningumo lygmuo'''
* Gyvenimo lygtyje visi vieningumai išreiškia meilę, tiek tobulumas, tiek valia mylėti tobulą, tiek Dievo valia mylėti netobulą.
'''Buvimas viena'''
* Vienumas yra neatskyrimas, tad neapibrėžtumas apibrėžtume.
'''Kitos mintys'''
Kitos mintys
* Visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
* Dievas be asmens, pirm asmens.
2021 rugsėjo 23 d., 13:43
atliko -
Pakeista 79 eilutė iš:
Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos.
į:
Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos. Gyvenimo lygtimi dvasia grindžia išėjimą už savęs, tad apibrėžtumą ir išskyrimą, o dvasios esmė parodo jų esminį vieningumą.
2021 rugsėjo 23 d., 13:41
atliko -
Pridėtos 76-79 eilutės:
'''Suvesties taškas'''
Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos.
2021 rugsėjo 23 d., 13:35
atliko -
Pridėtos 195-197 eilutės:
Vertybių turinys
* Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
* Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
Ištrintos 210-217 eilutės:
** Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
** Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
* Meilė yra brandos palaikymas.
* Meilė yra savasties palaikymas.
** Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
Pakeistos 225-226 eilutės iš
* Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
į:
* Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
Pakeistos 234-235 eilutės iš
į:
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
Pridėtos 258-259 eilutės:
Savasties, asmenybės palaikymas
2021 rugsėjo 23 d., 13:31
atliko -
Pakeistos 64-65 eilutės iš
[+Meilė yra nepaneigiamumas+]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------------
%center%[+Meilė yra nepaneigiamumas+]
----------------------
>><<
----------------------------
%center%[+Meilė yra nepaneigiamumas+]
----------------------
>><<
Pakeistos 77-79 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------------
%center%[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
----------------------
>><<
----------------------------
%center%[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
----------------------
>><<
Pakeistos 202-203 eilutės iš
[+Meilė artimui: Gyvybės palaikymas+]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------------
%center%[+Meilė artimui: Gyvybės palaikymas+]
----------------------
>><<
----------------------------
%center%[+Meilė artimui: Gyvybės palaikymas+]
----------------------
>><<
Pakeistos 349-350 eilutės iš
[++Kiti meilės apibrėžimai++]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------------
%center%[++Kiti meilės apibrėžimai++]
----------------------
>><<
----------------------------
%center%[++Kiti meilės apibrėžimai++]
----------------------
>><<
Pakeistos 363-364 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------------
%center%[++Kaip mylėti?++]
----------------------
>><<
----------------------------
%center%[++Kaip mylėti?++]
----------------------
>><<
2021 rugsėjo 23 d., 13:22
atliko -
Pridėtos 64-75 eilutės:
[+Meilė yra nepaneigiamumas+]
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra teigiamas jausmas.
** Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra teigiamas jausmas.
** Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
Ištrintos 91-123 eilutės:
** Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
** Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
* Meilė yra brandos palaikymas.
* Meilė yra savasties palaikymas.
** Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
* Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra teigiamas jausmas.
** Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
* Meilė yra už santvarkos.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
Pridėtos 197-212 eilutės:
* Meilė yra gyvybės palaikymas.
** Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
** Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
* Meilė yra brandos palaikymas.
* Meilė yra savasties palaikymas.
** Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
* Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
** Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
** Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
* Meilė yra brandos palaikymas.
* Meilė yra savasties palaikymas.
** Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
* Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
Pridėtos 337-347 eilutės:
[++Kiti meilės apibrėžimai++]
* Meilė yra už santvarkos.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
2021 rugsėjo 23 d., 13:16
atliko -
Pakeista 181 eilutė iš:
Vienumo jausmas.
į:
Vienumo jausmas
Pridėtos 184-185 eilutės:
Vienumo sąlyga
2021 rugsėjo 22 d., 17:49
atliko -
Pridėta 78 eilutė:
** Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.
2021 rugsėjo 22 d., 16:58
atliko -
Ištrintos 63-65 eilutės:
Kas yra meilė?
Pakeistos 75-78 eilutės iš
į:
* Meilė yra įsakymas, vienumo pagrindas.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
Ištrintos 100-103 eilutės:
* Meilė yra įsakymas, vienumo pagrindas.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
2021 rugsėjo 22 d., 16:56
atliko -
Pakeistos 66-82 eilutės iš
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yranepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra už santvarkos.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
** Meilė yra
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra už santvarkos.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia
į:
* Meilė yra Dievo esmė.
** Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
** Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.
** Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
** Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.
Pakeistos 74-76 eilutės iš
* Meilė yra Dievo esmė.
** Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
** Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.
** Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas
*
į:
* Meilė yra susiderinimo pagrindas, darnos pagrindas, šviesuolių bendrystės pagrindas, kuriuo užleidžiame kitiems vietą.
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Meilė yra platesnė už Dievą.
** Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Meilė yra platesnė už Dievą.
** Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
Pridėtos 82-83 eilutės:
* Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
** Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
** Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
Ištrinta 86 eilutė:
Pridėtos 88-98 eilutės:
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
Pakeista 101 eilutė iš:
į:
Pakeistos 106-110 eilutės iš
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų
* Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
į:
* Meilė yra už santvarkos.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
2021 rugsėjo 22 d., 15:38
atliko -
Pridėtos 33-37 eilutės:
* Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
* Kokia besąlygiška meilė (mylėti Dievą, priešą) ir sąlygiška meilė (mylėti artimą)?
Kaip meilė palaiko gyvybę?
* Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
* Kokia besąlygiška meilė (mylėti Dievą, priešą) ir sąlygiška meilė (mylėti artimą)?
Kaip meilė palaiko gyvybę?
* Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
Pakeistos 40-45 eilutės iš
Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?
* Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
* Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?
Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?
* Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
* Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?
Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas
į:
Kaip meilė vienija?
Pakeistos 42-44 eilutės iš
* Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą
į:
* Kodėl trys meilės palaiko tris vienumus?
Ištrinta 43 eilutė:
Ištrintos 45-47 eilutės:
** Kokia neribota meilė (mylėti Dievą, priešą) ir ribota meilė (mylėti artimą)?
Pakeistos 47-53 eilutės iš
į:
Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?
* Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
* Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?
* Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
* Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?
2021 rugsėjo 22 d., 15:35
atliko -
Pakeistos 33-35 eilutės iš
į:
* Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą?
Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?
Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?
Pakeistos 38-41 eilutės iš
į:
Pakeistos 41-42 eilutės iš
* Kaip meile esame viena? Mylėdami ir priimdami meilę. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius. Įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai.
į:
* Kaip meile esame viena?
Pakeista 52 eilutė iš:
* Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?
į:
* Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgsnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?
Pridėtos 101-103 eilutės:
* Meilė yra įsakymas, vienumo pagrindas.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
** Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
** Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.
2021 rugsėjo 22 d., 15:00
atliko -
Pridėtos 31-33 eilutės:
Kas yra meilė?
* Kas per požiūris yra meilė?
* Kas per požiūris yra meilė?
Pakeistos 37-46 eilutės iš
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas.
** Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
** Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
** Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
** Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
** Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
** Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo
į:
Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?
Pridėtos 42-50 eilutės:
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
* Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
* Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
* Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
* Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
* Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
Pridėta 100 eilutė:
* Meilė yra susiderinimo pagrindas, darnos pagrindas, šviesuolių bendrystės pagrindas, kuriuo užleidžiame kitiems vietą.
2021 rugsėjo 22 d., 14:50
atliko -
Pridėta 80 eilutė:
** Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
Pridėtos 86-87 eilutės:
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė yra brandos palaikymas.
* Meilė yra brandos palaikymas.
Pakeistos 94-97 eilutės iš
* Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
į:
Pridėta 202 eilutė:
* Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
2021 rugsėjo 22 d., 14:48
atliko -
Pakeistos 91-100 eilutės iš
į:
* Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
* Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
Ką veikia meilė
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
Kokia yra meilė
* Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
* Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
Ką veikia meilė
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
Kokia yra meilė
* Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
Pakeistos 358-360 eilutės iš
*
į:
Kaip mylime
* Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.
* Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.
Ištrintos 360-364 eilutės:
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
* Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
* Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.
* Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
Pridėtos 362-364 eilutės:
[+Užrašai+]
2021 rugsėjo 20 d., 17:19
atliko -
Pakeista 323 eilutė iš:
Kaip mylėti?
į:
Meilės veikla: Kaip mylėti?
2021 rugsėjo 20 d., 17:19
atliko -
Pridėtos 320-347 eilutės:
[++Kaip mylėti?++]
Kaip mylėti?
* Kaip palaikyti brandą?
* [[Dievo tyrimai | Kaip mums labiau vienas kitą mylėti?]]
Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
* Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.
Kaip mylėti: Išlyginti balsus
* Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.
Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes
* 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
* Nuoširdžiai bendraujant.
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
* Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.
Kaip mylėti: Išversti išvertimą
* Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.
2021 rugsėjo 10 d., 10:02
atliko -
Pridėtos 330-331 eilutės:
* Įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti, kuriuo susitelkia mūsų vertybės.
2021 rugsėjo 09 d., 14:33
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
į:
[[Meilės mokslas]], [[Suvestinė]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Gyvybė]], [[Meilės užrašai 2003]]
Ištrintos 43-46 eilutės:
** 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
** Nuoširdžiai bendraujant.
** Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
Ištrinta 45 eilutė:
2021 birželio 15 d., 18:46
atliko -
Pridėta 334 eilutė:
* Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.
2021 birželio 04 d., 16:19
atliko -
Pridėta 332 eilutė:
* Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.
2021 gegužės 26 d., 10:59
atliko -
Pridėtos 35-51 eilutės:
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas.
** Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
** Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
** Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
** Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
** Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
** Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
* Kaip mylėti? Kaip kiekvieną mylėti?
** 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
** Nuoširdžiai bendraujant.
** Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Kaip meile esame viena? Mylėdami ir priimdami meilę. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius. Įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai.
** Kokia neribota meilė (mylėti Dievą, priešą) ir ribota meilė (mylėti artimą)?
* Kaip įžiebti meilę?
* Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?
2021 vasario 12 d., 22:46
atliko -
Pakeista 12 eilutė iš:
* [[Dievas]], [[Suvedimas]], [[Viena]]
į:
* [[Dievas]], [[Suvestinė]], [[Viena]]
2021 vasario 12 d., 22:46
atliko -
Pridėtos 307-312 eilutės:
[+Užrašai+]
* Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
* Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
* Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
* Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
2021 vasario 12 d., 22:46
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Gyvybė]], [[Meilės užrašai 2003]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Gyvybė]], [[Meilės užrašai 2003]]
2020 lapkričio 28 d., 14:28
atliko -
Pridėtos 71-72 eilutės:
* Meilė yra savasties palaikymas.
** Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
** Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
Ištrinta 128 eilutė:
2020 lapkričio 27 d., 14:33
atliko -
Pridėtos 43-74 eilutės:
Kas yra meilė?
* Meilė yra neigimo neįmanomumas.
** Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
** Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
** Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
* Meilė yra už santvarkos.
** Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
* Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
** Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
** Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
** Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
** Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
** Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
* Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
** Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
** Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
* Meilė yra savęs atsisakymas.
** Meilė, Dievo esmė, yra savęs atsisakymas. Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
** Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
* Meilė yra Dievo esmė.
** Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
** Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.
* Meilė yra gyvybės palaikymas.
** Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
* Meilė yra teigiamas jausmas.
** Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
2020 lapkričio 14 d., 20:15
atliko -
Pridėta 83 eilutė:
* Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
2020 lapkričio 14 d., 19:49
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Meilės užrašai 2003]]
į:
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Gyvybė]], [[Meilės užrašai 2003]]
2020 lapkričio 14 d., 19:48
atliko -
Pridėtos 120-122 eilutės:
Bendro žmogaus palaikymas
* Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.
* Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.
Pridėta 124 eilutė:
* Jei myli tik tuos kurie tave myli, jau turi savo atpildą. Žaidimo teorijoje esmė yra mylėti kitą dar nesulaukus atpildo, tuomet myli Dievą.
Pridėta 169 eilutė:
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
Pridėta 272 eilutė:
2020 birželio 20 d., 14:33
atliko -
Pridėtos 46-79 eilutės:
'''Sąlygų atvėrimas'''
Sudarymas sąlygų Dievui
* from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
* Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
* Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).
Atsisakymas savęs
* Savasties priešingybė
* Išėjimas už savęs
* [[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
Kūryba pasitraukiant
* the creating of a perspective
* the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
* what drives Unfolding, Creation.
* a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2
Laisvės atvėrimas
* opens Freedom for others
* is respect for Freedom which arises from Understanding
* is attention to Freedom in Freedom.
Išgyvenimo, brandos sąlygos
* Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
* išryškinti brandą 4 lygmenyse
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
Veiklos sąlygos
* the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
* supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
Sudarymas sąlygų Dievui
* from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
* Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
* Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).
Atsisakymas savęs
* Savasties priešingybė
* Išėjimas už savęs
* [[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
Kūryba pasitraukiant
* the creating of a perspective
* the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
* what drives Unfolding, Creation.
* a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2
Laisvės atvėrimas
* opens Freedom for others
* is respect for Freedom which arises from Understanding
* is attention to Freedom in Freedom.
Išgyvenimo, brandos sąlygos
* Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
* išryškinti brandą 4 lygmenyse
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
Veiklos sąlygos
* the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
* supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
Pridėtos 136-141 eilutės:
'''Tikslas'''
Mūsų pastangų tikslas
* Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
* Meilė, tai septintas požiūris
Mūsų pastangų tikslas
* Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
* Meilė, tai septintas požiūris
Ištrintos 187-188 eilutės:
Ištrintos 252-285 eilutės:
Sudarymas sąlygų Dievui
* from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
* Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
* Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).
Atsisakymas savęs
* Savasties priešingybė
* Išėjimas už savęs
* [[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
Kūryba pasitraukiant
* the creating of a perspective
* the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
* what drives Unfolding, Creation.
* a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2
Laisvės atvėrimas
* opens Freedom for others
* is respect for Freedom which arises from Understanding
* is attention to Freedom in Freedom.
Išgyvenimo, brandos sąlygos
* Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
* išryškinti brandą 4 lygmenyse
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
Veiklos sąlygos
* the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
* supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
Ištrintos 256-261 eilutės:
'''Tikslas'''
Mūsų pastangų tikslas
* Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
* Meilė, tai septintas požiūris
2020 birželio 20 d., 14:27
atliko -
Pakeistos 42-43 eilutės iš
[+Kas yra meilė?+]
į:
[++Kas yra meilė?++]
[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
'''Besąlygiškumas'''
Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.
Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
* Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
* Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.
Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
* Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
* Privalomumas, kaip ir dorovė.
* Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.
'''Vienumas'''
Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
* Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
* Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
* Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
* Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
* Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
Troškimas visko
* Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
* Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
* Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
Dievo kertinė vertybė
* Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.
Visų vienumas
* Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
Vienumo jausmas.
* Lūkestis, jog visi esame viena.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
Besąlygiškas vienumas
* Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
* Primygtinumas
Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
* Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* laisvės pagrindas, nes [[laisvė]] yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
* Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
* Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
* Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
[+Meilė artimui: Gyvybės palaikymas+]
[+Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas+]
'''Besąlygiškumas'''
Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.
Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
* Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
* Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.
Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
* Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
* Privalomumas, kaip ir dorovė.
* Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.
'''Vienumas'''
Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
* Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
* Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
* Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
* Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
* Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
Troškimas visko
* Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
* Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
* Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
Dievo kertinė vertybė
* Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.
Visų vienumas
* Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
Vienumo jausmas.
* Lūkestis, jog visi esame viena.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
Besąlygiškas vienumas
* Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
* Primygtinumas
Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
* Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* laisvės pagrindas, nes [[laisvė]] yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
* Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
* Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
* Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
[+Meilė artimui: Gyvybės palaikymas+]
Pakeistos 148-201 eilutės iš
Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
* Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
* Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
* Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
* Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
* Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
Troškimas visko
* Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
* Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
* Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
Dievo kertinė vertybė
* Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.
Visų vienumas
* Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
Vienumo jausmas.
* Lūkestis, jog visi esame viena.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
Besąlygiškas vienumas
* Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
* Primygtinumas
Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
* Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* laisvės pagrindas, nes [[laisvė]] yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
* Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
* Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
* Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
'''Besąlygiškumas'''
Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.
Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
* Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
* Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.
Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
* Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
* Privalomumas, kaip ir dorovė.
* Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.
į:
2020 birželio 12 d., 14:03
atliko -
Pridėtos 50-54 eilutės:
* Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
Gyvenimo ir amžino gyvenimo palaikymas
* Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
* Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
Gyvenimo ir amžino gyvenimo palaikymas
* Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
* Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
Pakeistos 56-59 eilutės iš
* Kartu ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.
* Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
* Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
* Love is primary and life is secondary. For through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) Understanding of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.
* Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
* Love is primary and life is secondary. For through love we have not simply life
į:
* Meilė yra pirminė, o gyvybė antrinė. Juk meile turime ne tik gyvenimą, bet ir amžiną gyvenimą. Meilė vieninga. Bet gyvybė yra dvilypė, tad tai nėra pirmapradė sąvoka, juk gyvenimas yra Dievo gerumas. Užtat yra ir gali būti gyvybės suvokimas, Dievo gerumo suvokimas, jų atskyrimas į dvi skirtingas sąvokas, kas ir yra amžinas gyvenimas.
Valios palaikymas
* Su valia sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.
Vertybės palaikymas
Valios palaikymas
* Su valia sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.
Vertybės palaikymas
Pakeistos 63-64 eilutės iš
į:
Ištrintos 72-73 eilutės:
Pridėta 77 eilutė:
* Mūsų valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą.
2019 lapkričio 05 d., 12:15
atliko -
Pridėta 33 eilutė:
* Meilė palaiko gyvybę ir gyvenimą. Koks tarp judviejų skirtumas? Kuris labiau susijęs su meilės palaikymu?
2019 spalio 08 d., 22:43
atliko -
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
Ištrintos 255-267 eilutės:
'''Užrašai'''
Kind of strange, but I like it:
* Love is support for life.
* Support for life comes from outside, not inside.
* Life is the coinciding of God inside and outside.
* Love breaks this symmetry.
* Love (in that God is love) looks from the outside.
* This opens up slack (good) on the inside.
* Life is supported by the creating this slack.
2019 spalio 08 d., 22:39
atliko -
Pakeistos 258-259 eilutės iš
į:
Pridėtos 314-315 eilutės:
Klausimas Dievui: Kaip gyvybė atsiranda sandarose? Meilėje mes žiūrime į sandarą, ne iš sandaros.
2019 gegužės 21 d., 14:22
atliko -
Pridėta 71 eilutė:
* Pilnatvė padeda mums atsiskleisti vis labiau sutampant su ja. Meilė yra stipresnio požiūris į kurį silpnesnis gali atsiremti, kaip vaikas remiasi tėvu, kaip sutampa paklydusio vaiko ir jo tėvo požiūriai.
2019 vasario 19 d., 11:08
atliko -
Pakeistos 269-273 eilutės iš
į:
-------------------
2018.10.05 A: Kaip [[meilė]] sieja sąmonę ir pasąmonę?
D: Jūs mylite sąmone, tai mano balsas jumyse, tai įsakymo balsas, kaip privalote elgtis. O pasąmonė išsako, kaip elgiatės. Tad sąmone ugdote ir mylite pasąmonę, kad ji prilygtų sąmonei.
2018.10.05 A: Kaip [[meilė]] sieja sąmonę ir pasąmonę?
D: Jūs mylite sąmone, tai mano balsas jumyse, tai įsakymo balsas, kaip privalote elgtis. O pasąmonė išsako, kaip elgiatės. Tad sąmone ugdote ir mylite pasąmonę, kad ji prilygtų sąmonei.
Pakeista 313 eilutė iš:
į:
------------
2018 gruodžio 04 d., 22:18
atliko -
Pridėtos 253-265 eilutės:
'''Užrašai'''
Klausimas Dievui: "How does life arise within structures?" "In love, we look at a structure, not from it."
Kind of strange, but I like it:
* Love is support for life.
* Support for life comes from outside, not inside.
* Life is the coinciding of God inside and outside.
* Love breaks this symmetry.
* Love (in that God is love) looks from the outside.
* This opens up slack (good) on the inside.
* Life is supported by the creating this slack.
2018 lapkričio 19 d., 17:52
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Meilės užrašai 2003]]
į:
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Sąmoningėjimas]], [[Meilės užrašai 2003]]
2018 lapkričio 19 d., 17:51
atliko -
Pridėtos 53-57 eilutės:
Sąmoningėjimo palaikymas
* Sąmoningumas remiasi meile, jo palaikymu, tad kūdikiai ir netgi gyvulėliai gali būti sąmoningi protarpiais.
* Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.
* Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.
2018 lapkričio 12 d., 20:55
atliko -
Pakeistos 1-7 eilutės iš
Žr. [[Meilės užrašai 2003]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
------------------------------
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Meilės užrašai 2003]]
'''Kas yra meilė? Kaip mylime?'''
----------------------------
>><<
------------------------------
Žr. [[Suvedimas]], [[Dievas]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Meilės užrašai 2003]]
'''Kas yra meilė? Kaip mylime?'''
----------------------------
>><<
2018 lapkričio 02 d., 12:04
atliko -
Pridėtos 279-282 eilutės:
2018.11.02 A: Kokia [[meilė | meilės]] esmė?
D: Meile pasitraukiu vardan brandesnio, išplėsto Dievo, vardan mūsų visų vienumo, vardan jūsų visų įtraukimo į Dievą. Ir jūs taipogi dalyvaujate tame įtraukime ir įsitraukime. Tad meilė yra mūsų vienumo bendra veikla, kuria atsisakote savęs priimdami visus, tuomi ir visiems išplečiant save.
2018 spalio 03 d., 14:54
atliko -
Pridėtos 238-239 eilutės:
Kito išeities taškas yra meilė, Dievo troškimas visko. Mat, Dievas yra ramus, nebūtinas, vardan betko. Tačiau visi mūsų rūpesčiai, mūsų pramanytos nesąmonės, yra viskas, kuriam Dievas yra būtinas.
2018 spalio 01 d., 13:20
atliko -
Pridėta 46 eilutė:
* Meilė palaiko vertybę, leidžia jai mus atstoti.
2018 rugsėjo 15 d., 15:37
atliko -
Pridėtos 44-45 eilutės:
* Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
* Love is primary and life is secondary. For through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) Understanding of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.
* Love is primary and life is secondary. For through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) Understanding of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.
2018 gegužės 10 d., 13:42
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
* [[Gvildenu]]
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]]
2018 kovo 19 d., 19:00
atliko -
Pakeistos 188-189 eilutės iš
* Meilė viską sieja su Dievu.
į:
* Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
* Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).
* Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).
2018 kovo 18 d., 08:21
atliko -
Pakeistos 118-121 eilutės iš
į:
Sąmonės klausimo bendrumas ir pasąmonės atsakymo bendrumas
Požiūrių bendrumas
* love is the coinciding of Perspectives that a view entails
* love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
* is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
* the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
Žvilgsnių bendrumas
* the coinciding of views
* love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
Požiūrių bendrumas
* love is the coinciding of Perspectives that a view entails
* love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
* is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
* the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
Žvilgsnių bendrumas
* the coinciding of views
* love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
Ištrintos 133-143 eilutės:
Žvilgsnių bendrumas
* the coinciding of views
* love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
Požiūrių bendrumas
* love is the coinciding of Perspectives that a view entails
* love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
* is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
* the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
Pridėtos 136-139 eilutės:
Sąlygų bendrumas
* Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
* Užtat meilė yra įsakymas.
2018 kovo 18 d., 08:16
atliko -
Pakeistos 113-114 eilutės iš
į:
* Privalomumas, kaip ir dorovė.
* Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.
* Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.
2018 kovo 18 d., 08:12
atliko -
Pakeista 46 eilutė iš:
* tad ko smulkesnių, sodresnių tarpų.
į:
* tad ko smulkesnių, tankesnių, sodresnių tarpų.
2018 kovo 18 d., 08:08
atliko -
Pakeista 50 eilutė iš:
* asmenybės, atsiskleidimo, savasties
į:
* asmenybės, atsiskleidimo, savasties, link asmens gelmių, link bendro žmogaus, bendro vienumo, už bet kokių sąlygų.
Pakeistos 52-59 eilutės iš
* Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
Meilė palaiko Dievo tyrimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
Meilė palaiko Dievo tyrimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška
į:
* Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą ir besąlygiškumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.
Pridėtos 74-76 eilutės:
Visų vienumas
* Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
2018 kovo 18 d., 07:56
atliko -
Pridėta 76 eilutė:
* Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
2018 kovo 18 d., 07:40
atliko -
Pakeistos 50-51 eilutės iš
* branda, atsiskleidimas, savitumas
į:
* asmenybės, atsiskleidimo, savasties
* asmens ir jo sąlygų
* Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.
* asmens ir jo sąlygų
* Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.
Pakeistos 57-60 eilutės iš
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą
į:
Meilė palaiko Dievo tyrimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
Pridėtos 103-104 eilutės:
Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.
2018 kovo 18 d., 07:13
atliko -
Pakeista 49 eilutė iš:
į:
Savo ir kitų brandos palaikymas
Pakeista 51 eilutė iš:
į:
Pridėta 68 eilutė:
* Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
Pridėta 72 eilutė:
* Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
Pridėta 86 eilutė:
* Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
Ištrintos 99-102 eilutės:
Dievo sandaros atvaizdų vieningumas
* Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.
* Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė. Dievas reiškiasi, išeidamas už savęs, tad meilė yra jo esmė ir tikslas.
2018 kovo 18 d., 07:05
atliko -
Pridėtos 40-41 eilutės:
* Palaikymas Dievo išėjimo už savęs į gerumą, juk gyvenimas yra Dievo gerumas.
* Kartu ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.
* Kartu ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.
Pridėtos 44-46 eilutės:
Dangaus karalystės palaikymas
* taip kad galėtumėme tikėti ko mažiau.
* taip kad galėtumėme tikėti ko mažiau.
Ištrintos 53-55 eilutės:
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
2018 kovo 17 d., 23:01
atliko -
Pakeista 20 eilutė iš:
į:
Attach:meilesklausimai.png
Pakeistos 28-30 eilutės iš
Attach:meile.png
į:
----------
%center%Attach:meile.png
----------
%center%Attach:meile.png
----------
2018 kovo 17 d., 22:59
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Dievo šokis]],[[Dievas Sūnus]], Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui
į:
* [[Dievo šokis]], [[Dievas Sūnus]], Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui
2018 kovo 17 d., 22:56
atliko -
Pakeistos 19-21 eilutės iš
Attach:meilesklausimai.png
į:
---------------
%center%Attach:meilesklausimai.png
---------------
%center%Attach:meilesklausimai.png
---------------
2018 kovo 17 d., 22:56
atliko -
Pridėtos 40-58 eilutės:
Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* troškimai, kuriuos meilė apvienija.AK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
* Asmenybės palaikymas
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
Tarpo palaikymas
* Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
* Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
* Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* troškimai, kuriuos meilė apvienija.AK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
* Asmenybės palaikymas
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
Tarpo palaikymas
* Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
* Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
* Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
Pridėtos 77-95 eilutės:
Besąlygiškas vienumas
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
* Primygtinumas
Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
* Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* laisvės pagrindas, nes [[laisvė]] yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
* Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
* Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
* Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
Dievo sandaros atvaizdų vieningumas
* Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.
* Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė. Dievas reiškiasi, išeidamas už savęs, tad meilė yra jo esmė ir tikslas.
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
* Primygtinumas
Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
* Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* laisvės pagrindas, nes [[laisvė]] yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
* Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
* Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
* Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
Dievo sandaros atvaizdų vieningumas
* Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.
* Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė. Dievas reiškiasi, išeidamas už savęs, tad meilė yra jo esmė ir tikslas.
Pakeistos 107-108 eilutės iš
'''Išsirinkimas'''
į:
* Meilė yra stipresnė už mirtį.
'''Bendrumas'''
Sąlygų bendrumas
* Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
* Užtat meilė yra įsakymas.
Prielaidų bendrumas
* the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
* support coinciding, be there to Coincide, support a Concept
* Coinciding across context.
* the explicitness of coinciding.
Žvilgsnių bendrumas
* the coinciding of views
* love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
Požiūrių bendrumas
* love is the coinciding of Perspectives that a view entails
* love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
* is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
* the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
Nuostatų bendrumas
* the coinciding of all positions within context as equal beyond context.
Apimties bendrumas
* the sharing of Scope (see also Empathy)
* supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes
Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs
* asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
* bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas
* is the relationship between Persons
* has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
* to step forwards to meet the one going beyond themselves
* sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
* tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas
* the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
* To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
* is how we are beyond another and arise through them
* is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
* going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.
'''Teigiamo išskyrimas'''
'''Bendrumas'''
Sąlygų bendrumas
* Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
* Užtat meilė yra įsakymas.
Prielaidų bendrumas
* the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
* support coinciding, be there to Coincide, support a Concept
* Coinciding across context.
* the explicitness of coinciding.
Žvilgsnių bendrumas
* the coinciding of views
* love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
Požiūrių bendrumas
* love is the coinciding of Perspectives that a view entails
* love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
* is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
* the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
Nuostatų bendrumas
* the coinciding of all positions within context as equal beyond context.
Apimties bendrumas
* the sharing of Scope (see also Empathy)
* supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes
Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs
* asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
* bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas
* is the relationship between Persons
* has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
* to step forwards to meet the one going beyond themselves
* sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
* tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas
* the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
* To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
* is how we are beyond another and arise through them
* is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
* going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.
'''Teigiamo išskyrimas'''
Ištrintos 158-213 eilutės:
[[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach)
* Išreiškia meilę artimui.
Meilės įsisavinimas
* Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
* Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
* Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
[+Kiti užrašai+]
'''Palaikymas'''
Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* troškimai, kuriuos meilė apvienija.AK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
Palaikymas
* Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
* Asmenybės palaikymas
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
Tarpo palaikymas
* Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
* Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
* Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
'''Vienumas'''
Besąlygiškas vienumas
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
* Primygtinumas
Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
* Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
* laisvės pagrindas, nes [[laisvė]] yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
* Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
* Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
* Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
Dievo sandaros atvaizdų vieningumas
* Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.
* Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė. Dievas reiškiasi, išeidamas už savęs, tad meilė yra jo esmė ir tikslas.
'''Teigiamo išskyrimas'''
Pakeistos 178-181 eilutės iš
į:
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
* Meilė viską sieja su Dievu.
* Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
* Meilė viską sieja su Dievu.
Pakeistos 183-185 eilutės iš
į:
* Išėjimas už savęs
* [[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
* [[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
Pakeistos 199-201 eilutės iš
į:
* išryškinti brandą 4 lygmenyse
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
Ištrintos 205-247 eilutės:
Sąlygų bendrumas
* Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
* Užtat meilė yra įsakymas.
Prielaidų bendrumas
* the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
* support coinciding, be there to Coincide, support a Concept
* Coinciding across context.
* the explicitness of coinciding.
Žvilgsnių bendrumas
* the coinciding of views
* love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
Požiūrių bendrumas
* love is the coinciding of Perspectives that a view entails
* love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
* is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
* the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
Nuostatų bendrumas
* the coinciding of all positions within context as equal beyond context.
Apimties bendrumas
* the sharing of Scope (see also Empathy)
* supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes
Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs
* asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
* bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas
* is the relationship between Persons
* has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
* to step forwards to meet the one going beyond themselves
* sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
* tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas
* the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
* To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
* is how we are beyond another and arise through them
* is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
* going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.
Pakeistos 217-219 eilutės iš
'''Kiti'''
Mylėti:
į:
'''Įsitraukimas'''
Meilės įsisavinimas
* Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
* Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
* Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
Meilės įsisavinimas
* Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
* Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
* Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
Ištrintos 223-229 eilutės:
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
* išryškinti brandą 4 lygmenyse
* Meilė yra stipresnė už mirtį.
* Meilė viską sieja su Dievu.
2018 kovo 17 d., 22:43
atliko -
Pridėtos 40-41 eilutės:
'''Vienumas'''
Pridėtos 52-59 eilutės:
Vienumo jausmas.
* Lūkestis, jog visi esame viena.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
'''Besąlygiškumas'''
* Lūkestis, jog visi esame viena.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
'''Besąlygiškumas'''
Pridėtos 69-70 eilutės:
'''Išsirinkimas'''
Pakeistos 76-80 eilutės iš
* Lūkestis, jog visi esame viena.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
į:
2018 kovo 17 d., 22:41
atliko -
Pridėtos 19-20 eilutės:
Attach:meilesklausimai.png
Pakeistos 26-29 eilutės iš
'''Kas yra meilė?
į:
Attach:meile.png
[+Kas yra meilė?+]
'''Palaikymas'''
[+Kas yra meilė?+]
'''Palaikymas'''
Pridėtos 37-38 eilutės:
Mūsų valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą.
2018 kovo 17 d., 21:55
atliko -
Pakeistos 72-77 eilutės iš
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
į:
[+Kiti užrašai+]
'''Palaikymas'''
'''Palaikymas'''
Pridėtos 81-96 eilutės:
Palaikymas
* Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
* Asmenybės palaikymas
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
Tarpo palaikymas
* Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
* Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
* Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
'''Vienumas'''
* Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
* Asmenybės palaikymas
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
Tarpo palaikymas
* Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
* Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
* Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
'''Vienumas'''
Pakeistos 108-113 eilutės iš
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor)
Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo
* the question of willingness
* mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save
Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo
* the question of willingness
* mylime save neigiamai
į:
* two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
Pridėtos 116-121 eilutės:
'''Teigiamo išskyrimas'''
Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo
* the question of willingness
* mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save
Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo
* the question of willingness
* mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save
Ištrintos 124-131 eilutės:
* Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
* Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
* Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
* is the support for growth towards the depths of that space where we are one
* Asmenybės palaikymas
* Asmens palaikymas - asmens sąlygų
Pakeistos 133-137 eilutės iš
* Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
* Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
* Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
į:
'''Sąlygų atvėrimas'''
Pridėtos 138-148 eilutės:
Kūryba pasitraukiant
* the creating of a perspective
* the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
* what drives Unfolding, Creation.
* a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2
Laisvės atvėrimas
* opens Freedom for others
* is respect for Freedom which arises from Understanding
* is attention to Freedom in Freedom.
* the creating of a perspective
* the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
* what drives Unfolding, Creation.
* a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2
Laisvės atvėrimas
* opens Freedom for others
* is respect for Freedom which arises from Understanding
* is attention to Freedom in Freedom.
Pridėtos 152-157 eilutės:
Veiklos sąlygos
* the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
* supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
'''Bendrumas'''
* the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
* supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
'''Bendrumas'''
Ištrintos 184-187 eilutės:
* the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
* supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
Pakeistos 199-209 eilutės iš
* the creating of a perspective
* the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
* what drives Unfolding, Creation.
* a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2
Laisvės atvėrimas
* opens Freedom for others
* is respect for Freedom which arises from Understanding
* is attention to Freedom in Freedom.
į:
'''Sąmoningumas'''
Pridėtos 204-205 eilutės:
'''Tikslas'''
Pridėtos 209-210 eilutės:
'''Kiti'''
2018 kovo 17 d., 21:26
atliko -
Pakeista 35 eilutė iš:
* Troškimas visko.
į:
* Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
Pridėtos 38-40 eilutės:
Troškimas visko
* Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
* Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
* Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
* Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
Ištrintos 105-108 eilutės:
Dievo troškimas visko
* Mylintis - tai plačiausias iš Dievo atvaizdų, jo troškimas visko. O jisai savo atvaizdais (troškimai) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
* meilė yra Dievo troškimas visko - ši lygtis labai svarbi, nes meilė, troškimas ir viskas yra Dievo išraiškos, jo vieningumas, atvaizdas ir sandara. Tad ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
2018 kovo 17 d., 12:36
atliko -
Pridėtos 17-23 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
* Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?
>><<
* Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
* Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?
>><<
Pakeistos 51-52 eilutės iš
* Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.
į:
* Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas. Neįmanomumas, kad lauktumėme to, ko netrokštame.
Pridėta 54 eilutė:
* Lūkestis, jog visi esame viena.
Ištrintos 101-104 eilutės:
* Meilė yra jausmas, vieno šešerybės atvaizdo požiūris, gyvenimo prasmei svarbi sąvoka.
* Meilė yra neapykantos priešingybė, tad jausmas, kada mūsų lūkesčiai teisingi, savi ir patenkinti.
Ištrintos 104-107 eilutės:
Buvimas viena
* Meilė yra buvimas viena
* Meilė yra kas sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.
2018 kovo 17 d., 12:28
atliko -
Pakeista 51 eilutė iš:
Bendravimo dingstys (pretexts for outreach)
į:
[[Bendravimo dingstys]] (pretexts for outreach)
Ištrintos 204-250 eilutės:
-----
By what reasoning do I get myself to think of my neighbor as the same as myself? There are six different lines of reasoning, as expressed below. Each of them expresses a growth in our concern, where self-sufficiency is concern for nothing, certainty is concern for something, calm is concern for anything, and love is concern for everything. These may be compared with Jesus' reasonings as in his Sermon on the Mount. I have tried to relate them to DirectionsToTheGood as follows.
* Willingness to change vs. Unwillingness to change. One with the less dedicated.
* Investedness vs. Interest. One with the less caring.
* Discriminating vs. Discriminated. One with the less included.
* Inner adherence vs. Outer adherence. One with people of other faiths.
* What one will achieve vs. What one is able to do. One with the less fortunate.
* What one could be doing vs. What one is doing. One with the less important.
* '''One with the less fortunate''': I am happy, and have gifts which may keep me happy. But I received them not for anything I did. I could have been born in awful circumstances, I sometimes imagine Cambodia, where even these gifts might be useless, and life might be very miserable and short. If I think these are useful gifts, then I have a responsibility to use them to serve those who do not have my good fortune, and to reach out to them. This is what they would want me to do.
* '''One with people of other faiths''': I believe (in God), regardless of anything I do or will know. This is so important to me that it is an unconditional stand that I take. But this is the belief that I have been raised with. There are other people who seem to be raised with other beliefs. If they take an unconditional stand, then I respect that there should be no argument or evidence by which their belief would ever change. So I do not want their belief to change. But I believe there is one truth, one true belief. So there must be a way of translation by which every person who takes an unconditional stand has this same true belief.
* '''One with the less important:''' I should be ready to give up my life for another. I think of jumping into water to save somebody, or pushing them out of the way of a truck. That person might be a baby, who has not yet invested in life, or an old person, who is about to leave life. That person may have no talent, or none of my interests, or no care for other people. But none of these things should matter. Otherwise, I am separating myself from other people. For the very sake of our equality, I have to be ready to hand over my life for others without question, without weighing the risk for them, or the risk to me. And likewise for the smallest chores of life. I should not measure the importance of people, but value as important what we share, the opportunity to do what any good person would do.
* '''One with the less dedicated:''' I am not able to judge what is truly hard for me to do, and what is truly easy. I only know my efforts as I make them inside of me. I only know one outcome for any effort I make: I never know how much I fell short, or how much I did extra. So how can I judge another? I know the difference between agreeing and refusing to make an effort. I have no way of measuring the amount of effort, so I can only presume that any efforts we make are equal, so long as we make them. Issue by issue, I can challenge us to make an effort, but I must accept as satisfactory any effort made.
* '''One with the less included:''' My environment affects me, and may make me think badly of others. I must ever thrust myself outside of my own situation, and enter that of others, so as to counter my prejudices. Everywhere I go then becomes my neighborhood, and I may respond on behalf of my neighbors, when they are not strong enough to do so. So I am ready to respond, as I myself think appropriate, to anything on behalf of anybody. Most especially, on behalf of my enemy.
* '''One with the less caring:''' My ability to care about you makes me human. You cannot take this away from me. I have the right to care about you, and work that you may have life, regardless of what you care about, or want me to do, or not do. However, I am always at risk of abusing this outlook. When I do take up this outlook, I must suffer myself in ways that would remind that I also have other things to do. I must find something more to do with my life, to keep me from bothering you.
* One with the less fortunate. Open rather than Comfortable.
* One with people of other faiths. Take a Stand rather than Convince.
* One with the less important. Come to My Senses rather than Measure.
* One with the less dedicated. Get Along rather than Judge.
* One with the less included. Save rather than Blame.
* One with the less caring. Be Unconditional rather than Be Consistent.
The above six examples of "logic" are "data" from my own life. They are lines of thinking that allow me to bridge the chasm with other people in a meaningful way. I suppose they are familiar to you, and I would be very glad if you could share more such examples. We use them, but they are hard to remember. I thought of the first couple of examples, and then I reconstructed the rest by using a structure that I have derived from some intense passages from Jesus' Sermon on the Mount, Matthew 5. ("Get Along rather than Judge", etc.)
My challenge is, can you think of more? If we do not, this assures "permanently tentatively" that we have comprehensive set. I will work to structure the data so that we can apply it to better comprehending the objectives of the Minciu Sodas laboratory. But I already feel, and I think we can see, that the above "existential" lines of thinking may serve as indestructible foundations for objectives we pursue.
There is one more answer, given by Jesus himself, to the question: "Who is my neighbor?" Luke 10. He told the story of a man left half dead by robbers, and how a priest and a holy man each passed him by on the other side of the road. But a Samaritan - a despised culture - walked up to him, cared for him, brought him to the inn, payed the innkeeper, and told him he would reimburse any extra expense on his return. Which was a neighbor to the man who fell into the hands of the robbers? The one who had mercy on him. Go and do likewise.
So Mercy is, I think, something altogether more. It is interesting, however, that the "neighbor" wasn't the man half dead, but the Samaritan. So "love your neighbor as yourself", taken literally, means: love the Samaritan, the one who showed mercy. But then Jesus says "Go and do likewise", which has us do what the Samaritan did, "do unto others what you have others do unto you". But "love your neighbor as yourself", from this point of view, means love those, care for those, who reach out to you, who are neighbors to you, just as you love yourself. And we love them as ourselves by doing exactly what they do ("going and doing likewise") reaching out to others.
So the six lines of thinking are not of themselves Mercy, but I think they are ways of "going and doing likewise", ways of allowing for Mercy by bridging the chasm with others.
http://groups.yahoo.com/group/minciu_sodas_en/message/147
===Thoughts===
Our pretexts for outreach are the lines of reasoning by which we reach out to our neighbor and "love our neighbor as our self". They express our own growth as children of God who do as he does, whose concerns grows broader in the ways that his do. Interestingly, here both we and our neighbors respond together with the same way of choosing. This suggests that here we play the role of the unbounded God, and our neighbors play the role of the bounded person, but we have met exactly half way, so that we may both respond, and coincide in our response. This is why there are many people, that we might coincide in this way, reaching out and being reached. Christ is the one who reaches out.
>>bgcolor=#FFFFC0<<
2018 kovo 17 d., 12:18
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr.
į:
Žr. [[Meilės užrašai 2003]]
Pakeistos 206-692 eilutės iš
Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/339 July 11, 2003]
Jenson wrote a letter that got me thinking all day. He wrote:
"I don't want think about the consequences if I were to respond to my
wife's "I love you" with, "and I care about you". "But, what about
our relationship?", she might respond. "I consider you", would
probably not be my best reply at this point."
So, after quite a lot of thought, I responded:
"I'm thinking, in practice, that there are three ways that love works:
for your sake, I care, believe, obey. So you have to know the
context. If the context is thinking, then I care - that is the
practice of love. If I think differently than my wife, and she argues
"I love you", and I respond "and I care about you", that may be
helpful because it may bring it to the right context. Likewise, in
the context of doing, to love is to obey, and in the context of being,
to love is to believe. I care for your sake, I believe for your sake,
I obey for your sake."
Moreover, now I note something most interesting, this "for your sake".
"I love X" means that "for X sake, I love". The "for X sake" may be
the scope that gives the context of my love. Love is only practical
when it has such a scope, which is to say, when we actually love
someone. In that case it seems that we get a trifurcation, a
concretization, which makes the love practical - either obeying, or
believing, or caring. This is a great idea because it explains how we
get from "love" to "love X". Where do we get room for the object of
love? We get it when love becomes practical. It is the sake for
which we love. And the practical love requires a context: thinking,
doing or being.
So this is a big help on relating loving and caring. I share the rest
of my letter.
----
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/340| July 12, 2003]]
My thoughts from yesterday are helping me figure out how "loving" relates to "loving X".
to love:
* = to support life
* = to support the unity of the representations of anything
(because life = unity of the representations of anything)
* = to strengthen the will
(because will = unity of (the representations of anything))
* = to heighten willing
(because the representations of anything are the expressions of
the will, which is to say, wiling; and the will is the unity of this
willing; and the will is stronger if the willing is more pronounced;
and it is more pronounced if it is more diverse)
* = to heighten "choosing wishing"
(because the ways of willing are given by the ways of choosing to
wish, that is, given a scope of not-wishing, we select a scope of wishing)
* = to clarify the scopes of wishing and not-wishing
(because we heighten the choosing by making clear the distinction
between wishing and not-wishing, through their difference in scopes)
* = to wish and not-wish in every way
(because this makes evident all of the scopes of wishing and
not-wishing, which are: everything, anything, something, nothing)
* = to heighten the distinction between being-one-with and
not-being-one-with.
(see Note).
Note: I think wishing and not-wishing across these four scopes are
made evident by the eightfold way. So it is likely that this
structure helps flesh out the representations of everything, which are
given by the kinds of wishing. It seems that we heighten a unity by
making pronounced the representations that it unites. God is the
unity of representations of everything. I suppose that, if we look
for a unity of the not-wishing, then it would be not-being-one-with,
and the unity of wishing would be being-one-with (very closely related
to God). So to make evident the scopes of wishing and not-wishing, I
think would be to heighten the distinction between being-one-with and
not-being-one with.
So I think this is a rather nice conclusion:
To love is to strengthen the will, which is to distinguish between
being-one-with and not-being-one-with so that one might choose.
Yesterday was helpful in thinking, what does it mean to love X? Some
of this straightforward, some requires some thought, and I mark with
an asterisk (*).
to love X:
* = to support the life of X
* = *to support the unity by X of the representations of anything
* = to strengthen the will of X
* = to heighten willing by X
* = to heighten "choosing wishing" by X
* = to clarify the scopes of wishing and not-wishing for X
* = to wish and not-wish in every way for the sake of X
* = to heighten for X the distinction between being-one-with and not-being-one-with.
Life is the unity of the representations of anything, and it occurs at
that unity, so I think the life of X is given by the unity by X, which
I say is through their will, which likewise occurs through that unity.
It is interesting here that X inserts itself into the concept "unity
of representations" which is "coherence". Life is the coherence of
anything. If we speak of the life of X, then that coherence is broken
up by X, it is coherence I suppose with regard to X. The life of X is
the coherence by way of X of anything. It is as if X offers a scope
for life, a localization of that coherence.
Practically, our will is strengthened by God as a reciprocation to our
internalization: our obeying, believing or caring.
From yesterday, loving is, in practice, loving X.
loving X = for the sake of X,
* in matters of doing, to obey
* in matters of being, to believe
* in matters of thinking, to care
This should match:
for the sake of X, to heighten the distinction between being-one-with
and not-being-one-with.
And the latter is given in three different ways by the eightfold way.
(There are three different injections which yield frameworks for the
languages: argumentation for obeying, verbalization for believing,
narration for caring).
This suggests also that the static structures serve as follows:
* divisions give the context of doing
* criteria give the context of being
* topologies give the context of thinking.
Structurally this is all very promising. The eightfold way is a
keystone structure, and pretty much generated by this issue of
being-one-with and not-being-one-with across the four scopes. So it
is great that it might serve as the framework for making sense of love.
What it suggests about love is that is made practical by applying to a
scope X, that is, by channeling life through a scope X. In other
words, the coherence of anything is channeled through a scope X.
For the sake of X we care about everything, anything, something,
nothing. In this way we heighten the scopes that X may choose to wish.
The warmth of caring, and likewise believing and obeying, is in the "for the sake of X".
So the distinction between obeying, believing, caring is given by the
three injections of the eightfold way, so I will be able to study
that. And the structure of the eightfold way should also clarify the
logic of internalizing/will-strengthening with regard to
being-one-with/not-being-one-with.
I will be looking closely at the eightfold way, and that will be an opportunity to document it, and perhaps to consider how it relates to Buddha's eightfold way, and draw more from Buddhism. So I will write more what I mean.
As I do all of this I will be looking at the role of that "scope X" as
in "for the sake of X" because it lets us have an object for love, as
in "loving X". In other words, it opens up a lot of possibility in
structure.
-----
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/341|July 14, 2003]]
I hung out with God yesterday, I took a hike through a hill above a nearby spa. I asked him what he might like to investigate, and he pointed out a mistake that I had made, serves me right.
I had written that:
loving is, in practice, loving X.
loving X = for the sake of X,
* in matters of doing, to obey
* in matters of being, to believe
* in matters of thinking, to care
Well, if loving is strengthening the will, then obeying, believing,
caring are not loving. For they are simply the internalizations that
have God reciprocate by strengthening the will. Loving has to do with
God's side of the equation:
* resolving the issue of beauty vs. disgust into courage
* resolving the issue of love vs. hate into hope
* resolving the issue of intimacy vs. fear into honesty
I think the "for your sake" is crucial here, that is where the love
enters. God can live without resolution because God makes no
mistakes. But we wish for resolution because we make mistakes. God
can live on the edge of love vs. hate. But we wish for resolution on
behalf of love. This is that recursive stripping away of our
decision-making that I wrote about. We want to be brought to that
deeper level where we do not err. God likes to open things up, reach
out and keep things on the edge.
God strengthens our will by distinguishing for us being-one-with and
not-being-one-with. So he makes this distinction by making clear to
us which is which at that level where we do not err. This
clarification is the "strengthening" that roots, for example, love in
hope. We may then, I imagine, be able to love in the way that God
loves, reaching out back to heightening the choice.
So the "for your sake" is what roots the issue into your unerring virtue. I love you when I
* root your feelings of beauty in your courage
* root your feelings of love in your hope
* root your feelings of intimacy in your honesty
Here your scope defines your courage, hope, honesty. Your scope defines your unerring depth.
And here I imagine "your feelings" are the shared feelings, simply all feelings. So we can remove the "your". I love you when I
* root beauty in your courage
* root love in your hope
* root intimacy in your honesty.
I love you when you are my touchstone.
You are my touchstone if you are my scope. And if you are my scope, then I internalize with regard to you. So it must be that "for your sake" I obey, believe, care. Because that is what sets you as my scope. And then, as the scope, feelings are rooted in you. And so it is your will that is thereby strengthened. Because all feelings are resolved into your depth.
This is helpful. Thank you, God.
Love is the support of Life. What does this mean?
The activity of the Beginning is to Love. The activity of the End is to be loved. In this sense, the beginning is Love and the end is Life.
Love and Life thus present two completely different perspectives. They are two different RepresentationsOfSlack.
Love is related to Everything as its fullest manifestation.
Note that love and life are at different ends conceptually. They are presumably related by the InversionEffect.
* Love is the Unity of the Representations of the Structure of God.
* Will is the Unity of the Representations of the Structure of Life.
We might think of love as the weakest manifestation of God. Love is that distillation of God which no longer knows that it is God. And similarly, in the other direction, life is the weakest manifestation of God's will. And life no longer knows that it is God's will.
But also life is the manifestation of will. And perhaps the fullest? From the point of view of Anything (life) and Everything (love) the values may change.
>>bgcolor=#EEEEEE<<
God is one with us by his love which is from beyond us and by which we love one another. We love through God's love and so we are one in God's love. We are one with God and one together and that is through Other by which we are one amongst ourselves as we are beyond ourselves, so that Other and God coincide and all coincide along with them, just as Life and EternalLife coincide.
We love ever deeper:
* LoveSelf - Self-understanding - support of Structure
* LoveOther - SharedUnderstanding - support of Representations
* LoveGod - GoodUnderstanding - support of Unity
God loves the heart. To love and to be loved is very closely related to GoingBeyondOneself. To love is to step forward to coincide with one who is going beyond themselves. Then the one who is loved, when they love, they may turn around so as to step forward - to love - oneself.
This is to allow for a coinciding of views - and a parallel view as with eternal life. Hence understanding is in the turning around, this returning to the beginning. And here that beginning is at the heart. So the movement seems to be: go beyond oneself, coincide with the one who steps forward to meet you, and then turn around to face the one you went beyond.
To love is to be together (to BeOneWith) the one who has separated from themselves, gone beyond themselves.
Going beyond oneself makes for two - the one who was, and the one who went beyond. These two maybe considered together or separate. If one returns back, then it is perhaps possible to consider them separate in a parallel sense. (This is reminiscent of the general relativity paradoxes where one accelerates away and then back).
This separation may be thought of as defining scopes:
* Unity: separated from oneself by Nothing
* Representation: separated from oneself by Something
* Structure: separated from oneself by Anything
* Spirit: separated from oneself by Everything
''How does this relate to BeingOneWith''?
WhatYouFindIsWhatYouLove - this is the fact that there is one love and so God's love for us (through what we find) and our love is the same love
===Thoughts===
''Relate love to Understanding.''
According to Plato's The Feast, love is the seeking of eternal good. And it's activity is the giving birth to beauty. I add that beauty is what fosters sensitivity, and thereby supports life. We love a person - that is the way of our love - as we know how to support ourselves, and so we are able to support a person. We are one with everybody, anybody, somebody, nobody - and there are related emotions of content, excitement, surprise and sadness - and in this way our love becomes more focused, more concentrated - first infantilic love of self as everything, then an empathy for others, then an idealization of the one (the somebody) who is most exalted and encompasses all, and then the disappointment that we have for this world, yet we are able to focus our love on nobody - and so disappointment is the highest form of love, in that it has us recognize a greater world as necessary - as Christ says, we must hate our life in this world. And the fact that disappointment is the highest form of love is very helpful because it lets us respect family troubles and tensions between husband and wife, or parents and children. Also, each level raises the question - who are we serving, ourselves or another? Are we loving ourselves or loving another? And love expresses the relation between Subject (Observer) and Object (Observed), that there can be something more than the Observer. And as we realize subjectively that there is something greater than us, then we can go out into the world ever more objectively and love from that basis, so that we finally find the contentment of eternal life.
----
I am making a bit more progress, in particular, in understanding love.
In this sense, given that the representations of everything are:
* everything wishes for nothing
* everything wishes for something
* everything wishes for anything
* everything wishes for everything
we have that Love is the unity of these representations.
I suppose that we have that:
* Love is the unity of "the representations of everything"
* God is the unity of the representations of everything
* and in this sense God is Love.
Just as:
* Will is the unity of "the representations of anything"
* Life is the unity of the representations of anything.
* and in this sense Life is Will.
This way of looking at Love is nice because it makes clear that Love
is built-in through everything as the framework that supports life.
And that in this sense God is Love as that same unity, just more
completely transparent. It makes intimate the support of everything
for anything.
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/312|2003.06.06]] Today I had a thought which I imagine is in the spirit of Unology.
I was reaching for the big picture, so I was thinking about the commands LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself.
I thought how loving our neighbor is being one with them. And that I
think of loving our neighbor as "identity" and loving God
as "perfection" (and Jesus as being the bridge between these two very
different concepts). I remembered how Jesus, in his prayer in the
Gospel of John, spoke of "love" as "being one with", especially with
regard to God. (I include a quote below).
I also wondered, what does neighbor mean? And what does it mean for
God to love his neighbor as himself? I think of God as creating
everything by some how folding it all up so that it has a geometry
where things can happen. And, in this way, beings of his nature
arise who do not know they are such, but have to figure it out and go
beyond the struture they find themselves in and look beyond it for
that which they are one with. These beings are bounded, and start
out disconnected, but otherwise they are of God, open. And these are
the beings close to God, near to him, his neighbors.
So I asked God, how does he love his neighbor, and the answer I think
I got was that he resurrects him and gives him eternal life. I think
of God as creating us, but also that process broken down into parts,
placing us, awakening us, having us reach out to each other, to him.
(And ourselves participating in such a process.)
I looked for what "Love God" and "Love your neighbor as yourself"
have in common, and what they have different. In common I think they
have this Unity for Empathy, this BeingOneWith.
The difference is that one is global, and the other is local. "Love
God" is empathy for a global unity. "Love your neighbor as yourself"
is empathy for a local unity. This local unity is very practical.
It is perhaps ultimately the same. It may perhaps overcome all of
the barriers. It is a recognition of the geometry that we find
ourselves within, and an overcoming of it. I think it doesnt require
a concern for the global unity, either.
It also points to the role of Slack (and good is slack, that is, good
is the unity of the representations of slack). Slack is what allows
local unity, the overcoming of the local geometry.
And "who is our neighbor?" Jesus was asked this, and in reply, he
spoke of the Good Samaritan, the one who crossed the road to help the
victim in the ditch, and care for him, and bring him to safety, and
be responsible for him. It is a little strange that, at the end,
Jesus asks, Who was the neighbor to the victim? Not the passersby,
but the one who showed mercy, the one who drew closer, who gave
slack. It means that Samaritan is the neighbor to the victim! which,
taken literally, (and who takes Jesus literally!?) is that "Love your
neighbor" means "Love the Samaritan" (not the victim). In other
words, you know who your neighbor is - it is the one with slack to
reach you, the one who overcomes barriers. If anybody is able to
reach you with their slack, then likewise, you should be one with
them. That is local unity. (The kind that, as Jesus says, even the
pagans have, they know how to love those who love them.) Whereas, if
you want to love your enemy, then that is global unity. But local
unity, taken seriously, yields global unity.
This distinction between Loving locally and Loving globally is
helpful structurally. It points to the importance of geometry (space
and time) to God. (This comes up in the distinction between God and
humans, everything and anything, as unbounded and bounded.) So I
remembered the Operation [AddThree +3] (an addition of three levels of
reflection) which I think is Consciousness. Here are the issues
defined by the divisions of everything, and taken up by their
perspectives:
* nullsome => God
* onesome => order
* twosome => existence
* threesome => engagement (particpation)
* foursome => knowledge
* fivesome => decision (continuum, time/space)
* sixsome => morality (structure)
* sevensome => good (truth, anti-structure = freestanding opposite)
The eightsome collapses into the nullsome (just as "all are white &
all are black" collapses into an empty system"). I think there is
some kind of operation +3 on these divisions that relates to
consciousness so that:
* engagement is consciousness of God
* knowledge is consciousness of order
* decision (time/space) is consciousness of existence
* morality is consciousness of engagement
* good is consciousness of knowledge
* God is consciousness of decision (time/space)
* order is consciousness of morality
* existence is consciousness of good
I think that these operations happen by means of the unity of the
representations of the division that is operated on. For example, in
the "Critique of Pure Reason", Immanuel Kant writes about his
Transcendental Deduction. I think, in the end, he did not quite have
it all together, and he kind of fudged it, these things are so
murky. So here is my version. If you start with the division of
everything into two perspectives (opposites coexist, all things are
the same) and you take the "how" level representation (outside,
inside) then you have that outside leads to inside. (If I am outside
of a system, we are opposite, but if I get sucked into it, then it is
like being inside the universe, there is no outside, and there is no
way out.) So this is an algorithmic expression of the twosome.
Think of it as a machine. It can be on or off. The relationship of
these two machines is that of theory (machine off) and practice
(machine on). When the machine is off, then I am distinct from it,
opposite to it. But when the machine is on, then I am living through
it, like a carrot through a grinder, or water through a pipe, we are
one and the same process. As perspectives, theory gives way to
practice. Well, the machine relates (outside and inside) as cause
and effect. In theory, every effect has had its cause. But in
practice, not every cause has had its effect. And there is the
connection between the two machines, their inflection point. (The
present). I need to think more about this, but my point is that this
kind of argument shows the relationship between the twosome and the
fivesome, and here it is one of adding three levels of reflection,
but also one of consciousness, which means here that we are conscious
of existence in that we are thinking of existence as an algorithm
that we are able to turn on or off. Perhaps in space/time this means
that we can control the scope of existence, the boundary between
inside and outside, and in this way we are conceptually in control of
existence, and as such conscious of it.
Here consciousness is "conceptually in control" where I think
the "conceptually" is +1 levels of reflection and "in control" is +2
levels and we have x +3 = x +2 +1 This works for the lower
divisions because they have such representations (four of them:
whether +0, what +1, how +2, why +1) and it is simply a matter of
adding perspectives.
However, in the case of the larger divisions, we need to end up with
fewer perspectives! We need slack, anti-structure. These divisions
have only two representations. I think what happens is that we use
these two representations, and appeal to the fact that we are working
with ALL of the representations.
For example, time and space are the two representations of the
division of everything into five perspectives. Well, God (or me, or
everything) is very akin to the unity of time and space.
I will be thinking about the following connections:
* -1 = 4 + 3 truth - unity of perspective and situation
* 0 = 5 + 3 God - unity of time and space
* 1 = 6 + 3 order - unity of emotion (Gods perspective) and cognition (mans perspective)
* 2 = -1 + 3 existence - unity of increasing slack and decreasing slack
These equations seem intimately related to the primary structures
(for transcendence), namely
* 6 = 3 + 3 operating principles
* 7 = 4 + 3 counterquestions
* 8 = 5 + 3 emotional responses
* 9 = 6 + 3 internalization, eightfoldway
Most of this work on +3 I did during and after my trip to Lithuania
back in 1988-1989. I noticed that a similar "unity of
representations" has become very important concept in my work of the
last few years. It lets me distinguish between spirit and structure,
as in:
* God is the unity of representations of everything
* good is the unity of representations of slack
* life is the unity of representations of anything
So I will explore what this means in the above context, and try to
make more sense of this operation +3.
Note: Just as the mind can be known by running up against the limits of imagination and transcending them, so the heart can be fulfilled by loving more than one believes possible.
'''Mylėti Dievą'''
This is very much related to LoveYourEnemy. In order to both have an enemy and love them, we need to be able to have a split mind, as is the case when we love God. For this reason a good atheist is not able to have enemies (or acknowledge them as such).
Love God is also directly associated with being Perfect, with behaving the same towards all, both the good and the bad.
To love X is to support X so that it is alive, sensitive, responsive.
We love God by allowing God to live through us, by following the will of God.
There are three means by which we may follow the will of God (go on his way):
* We Obey - we go because we are told.
* We Believe - we follow the one who goes down the road.
* We Care - we care to get to the end of the road.
'''Mylėti artimą: šeši pavyzdžiai'''
This means to love those who are good to us (as was the Good Samaritan).
----
With regard to the "big picture" of our laboratory, I am looking for a foundation for six of our objectives: thinking about our own thoughts, actions, stands, and other thoughts, actions, stands. My feeling is that they can be derived from the commandment, "Love your neighbor as yourself". I think that they offer different aspects of what it can mean to be a neighbor. Here are some examples of the kind of logic that helps me think of others as my neighbors.
į:
2018 kovo 17 d., 12:16
atliko -
Pakeistos 29-31 eilutės iš
į:
Dievo kertinė vertybė
* Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.
* Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.
Ištrintos 100-102 eilutės:
Dievo kertinė vertybė
* Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę
2018 kovo 17 d., 12:13
atliko -
Pakeistos 19-39 eilutės iš
*
*
*
*
*
*
*
*
*
*
*
** Meilė yra visiems. Meilė tiek plati
* Teigiamas jausmas
** Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė
* Vienumo jausmas
** Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
į:
Gyvybės palaikymas.
* Jautrumo ir atliepumo.
* Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
* Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
* Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
* Troškimas visko.
* Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
* Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
* Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
* Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.
Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
* Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
Teigiamas jausmas.
* Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
* Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.
* Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.
Vienumo jausmas.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Jautrumo ir atliepumo.
* Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
* Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
* Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
* Troškimas visko.
* Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
* Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
* Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
* Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.
Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
* Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
Teigiamas jausmas.
* Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
* Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.
* Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.
Vienumo jausmas.
* Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
Pakeistos 47-48 eilutės iš
** Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
į:
* Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
Bendravimo dingstys (pretexts for outreach)
* Išreiškia meilę artimui.
Meilės įsisavinimas
* Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
* Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
* Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
'''Kiti užrašai'''
Bendravimo dingstys (pretexts for outreach)
* Išreiškia meilę artimui.
Meilės įsisavinimas
* Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
* Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
* Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
'''Kiti užrašai'''
Ištrinta 64 eilutė:
Ištrintos 67-68 eilutės:
Ištrintos 732-734 eilutės:
------
Meilė artimui - pretexts for outreach - bendravimo dingstys
2018 kovo 17 d., 11:54
atliko -
Pridėta 23 eilutė:
** Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
Pridėta 36 eilutė:
** Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.
2018 kovo 17 d., 11:51
atliko -
Ištrintos 26-33 eilutės:
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
* Šešerybėje - teigiamas jausmas - neapykantos neįmanomumas.
* Dvasios kampu: įsakymas, nes tai meilė visiems, tad besąlygiškumas reiškiasi įsakymu. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas.
* Love is the considering of suppositions as the same, the sharing of scope, the stepping into a view
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
Pridėtos 28-43 eilutės:
** Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
** Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
** Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
** Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
* Teigiamas jausmas.
** Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
** Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.
* Vienumo jausmas.
** Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
** Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
** Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
** Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
** Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
* Teigiamas jausmas.
** Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
** Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.
* Vienumo jausmas.
** Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
* Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
** Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
2018 kovo 17 d., 11:42
atliko -
Pridėtos 19-27 eilutės:
* Gyvybės palaikymas.
** Jautrumo ir atliepumo.
** Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
** Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
* Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
** Troškimas visko.
** Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
** Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
** Jautrumo ir atliepumo.
** Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
** Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
* Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
** Troškimas visko.
** Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
** Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
Pakeistos 29-30 eilutės iš
* Gyvybės palaikymas - jautrumo ir atliepiamumo. Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
į:
Pakeistos 34-35 eilutės iš
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
į:
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
* Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
* Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.
2018 kovo 17 d., 11:27
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Gvildenimai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]]
Pakeistos 5-6 eilutės iš
* [[Gyvenimo lygtis]]
* [[Požiūriai]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Gėrio kryptys,
į:
* [[Gyvenimo lygtis]], [[Suvokimas]], [[Gyvenimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
* [[Požiūriai]]
* [[Branda]], [[Klausimai]]
* Rūpesčiai
* [[Šešerybė]], Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas
* [[Pagrindimas]]
* [[Ir du|+2]],
* [[Širdingumas]]
* [[Lūkesčiai]], Gėrio kryptys
* [[Tiesa]]
* [[Požiūriai]]
* [[Branda]], [[Klausimai]]
* Rūpesčiai
* [[Šešerybė]], Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas
* [[Pagrindimas]]
* [[Ir du|+2]],
* [[Širdingumas]]
* [[Lūkesčiai]], Gėrio kryptys
* [[Tiesa]]
2018 kovo 17 d., 11:23
atliko -
Pakeistos 1-5 eilutės iš
Žr. [[Suvedimas]], [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Gvildenimai]], [[Viena]], [[Dievo šokis]]
Ieškoti sąryšių su: [[Požiūriai]][[Gyvenimo lygtis]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, [[Dievas Sūnus]]
''Kasyra meilė?''
Ieškoti sąryšių su: [[Požiūriai]]
''Kas
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Gvildenimai]]
* [[Dievas]], [[Suvedimas]], [[Viena]]
* [[Dievo šokis]],[[Dievas Sūnus]], Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui
* [[Gyvenimo lygtis]]
* [[Požiūriai]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Gėrio kryptys,
'''Kas yra meilė?'''
* [[Dievas]], [[Suvedimas]], [[Viena]]
* [[Dievo šokis]],[[Dievas Sūnus]], Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui
* [[Gyvenimo lygtis]]
* [[Požiūriai]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Gėrio kryptys,
'''Kas yra meilė?'''
2018 kovo 17 d., 11:14
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
Ieškoti sąryšių su: [[Požiūriai]], [[Gyvenimo lygtis]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, [[Dievo Sūnus]]
į:
Ieškoti sąryšių su: [[Požiūriai]], [[Gyvenimo lygtis]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, [[Dievas Sūnus]]
2018 kovo 17 d., 11:14
atliko -
Pakeistos 1-4 eilutės iš
Žr. [[Viena meile]], [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Gvildenimai]], [[Viena]]
Žr. taip pat: See alsoOverview, View, UnityOfRepresentationsOfStructure, Caring, Sixsome, +2, God, Heart, Understanding, Truth, Caring, Believing, Obeying, Life, BeginningVEnd, EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood, LoveGod, JesusChrist
Žr. taip pat: See also
į:
Žr. [[Suvedimas]], [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Gvildenimai]], [[Viena]], [[Dievo šokis]]
Ieškoti sąryšių su: [[Požiūriai]], [[Gyvenimo lygtis]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, [[Dievo Sūnus]]
Ieškoti sąryšių su: [[Požiūriai]], [[Gyvenimo lygtis]], Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, [[Šešerybė]], [[Ir du|+2]], [[Širdingumas]], [[Lūkesčiai]], [[Suvokimas]], [[Tiesa]], [[Gyvenimas]], Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, [[Dievo Sūnus]]
Pridėta 11 eilutė:
* Šešerybėje - teigiamas jausmas - neapykantos neįmanomumas.
2018 kovo 14 d., 12:54
atliko -
Pridėtos 14-21 eilutės:
Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
* troškimai, kuriuos meilė apvienija.AK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
Dievas iškyla meile - renkamės mylėti
2016 rugpjūčio 27 d., 11:22
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
į:
* Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
2016 rugpjūčio 27 d., 11:22
atliko -
Pridėtos 6-13 eilutės:
* Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
* Troškimas visko. Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
* Gyvybės palaikymas - jautrumo ir atliepiamumo. Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
* Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
* Dvasios kampu: įsakymas, nes tai meilė visiems, tad besąlygiškumas reiškiasi įsakymu. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas.
* Love is the considering of suppositions as the same, the sharing of scope, the stepping into a view
Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
2016 liepos 21 d., 11:23
atliko -
Pridėtos 6-8 eilutės:
Besąlygiškas vienumas
* Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
2016 gegužės 11 d., 12:11
atliko -
Pridėtos 138-140 eilutės:
* Meilė yra stipresnė už mirtį.
* Meilė viską sieja su Dievu.
Meilė
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius