神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.NoreikaPristatymasĮvadas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2019 sausio 14 d., 23:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Centras savo atsiliepimo 11-ame punkte atmeta kai kurias mūsų išvadas, kaip sietinas ne su mokslu ir tikrove, o su okupacinių laikotarpių propagandine dezinformacija. Mes, apmąstę savo šalies sovietinį paveldą, nebijosime draugiškai atpažinti tą sovietinį mąstymą, kurio linkime, kad būtent Centras atsisakytų, kad jisai taptų mūsų visų Lietuviškais išžudymo ir pasipriešinimo tyrimo namais.
į:
Centras savo atsiliepimo 11-ame punkte atmeta kai kurias mūsų išvadas, kaip sietinas ne su mokslu ir tikrove, o su okupacinių laikotarpių propagandine dezinformacija. Mes, apmąstę savo šalies sovietinį paveldą, nebijosime draugiškai atpažinti tą sovietinį mąstymą, kurio linkime, kad būtent Centras atsisakytų, kad jisai taptų mūsų visų Lietuviškais išžudymų ir pasipriešinimų tyrimo namais.
2019 sausio 14 d., 23:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų geranoriškas pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per keturias valandas juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų geranoriškas pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tarsi Gordijaus mazge, tačiau man gaila jo pjauti, kaip kad Aleksandras Didysis pjautų savo kardu, tad verčiau kaip Vilniaus Gaonas per keturias valandas Centro atsiliepimo mazgą taip rūpestingai išnarpliosiu, kad iš jo liks tiesos siūlas, kurį Centrui gražinsiu.
Pridėtos 22-23 eilutės:
Centras savo atsiliepimo 11-ame punkte atmeta kai kurias mūsų išvadas, kaip sietinas ne su mokslu ir tikrove, o su okupacinių laikotarpių propagandine dezinformacija. Mes, apmąstę savo šalies sovietinį paveldą, nebijosime draugiškai atpažinti tą sovietinį mąstymą, kurio linkime, kad būtent Centras atsisakytų, kad jisai taptų mūsų visų Lietuviškais išžudymo ir pasipriešinimo tyrimo namais.
Pridėta 25 eilutė:
2019 sausio 14 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-260 eilutės iš
-----------------
I) Centro tyrimo ir jo pažymos esmė, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus
-----------------

Šioje pirmoje dalyje mes įrodysime, kad Pakalniškio prisiminimai yra įspūdingai įtikinantys, kad jie deri su visais kitais istorijos šaltiniais, ir kiekvienas jų tyrėjas gali tikrai patikėti, kad Noreika davė įsakymą sušaudyti 1,800 Plungės sinagogoje laikomus žydus, visus iki vieno. Mes, aišku, negalime įrodyti, kad Pakalniškio prisiminimai ar bet kokie kiti šaltiniai yra būtinai teisingi. Bet mes įrodysime, kad Genocido centras jų taip bijo, kad savo pažyma juos sąmoningai, valingai, kryptingai, dėsningai menkino.

Pradėsiu nuo kertinio punkto Centro atsiliepime.

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjo ir Centro skirtingo J. Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje vertinimo. Pareiškėjas reikalauja Centro oficialiai pripažinti, kad J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 1800 Plungės ir 800 Telšių žydų nužudymą (įvykdytą atitinkamai 1941 m. liepos 12-13 dienomis ir 1941 m. liepos 20-21 dienomis). Tuo tarpu Centras, remdamasis egzistuojančiais istoriniais šaltiniais, ne kartą priėjo išvadą, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tame tarpe ir Telšių bei Šiaulių apskrityse.

Iš karto man reikia pasisakyti dėl išsireiškimo "tiesiogiai atsakingas". Centro atsiliepime žodis "tiesiogiai" tampa esminiu dalyku byloje.
* Man tenka paaiškinti, kad jie atsiliepia į mūsų skundą, tuo tarpu mes skundžiame jų neteisingą darbą, atsakant į mūsų užklausą
* Yra svarbi plonybė - neatitikimas tarp mūsų užklausos ir mūsų skundo

I) Jonas Noreika vadovavo nusikalstamai gaujai, LAF Telšiai, kuri Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos ir “Žemaičių žemės” vardu per vieną mėnesį nužudė daugiau kaip 3,000 žydų ir 300 lietuvių, juos sulaikė, žemino, apvogė, išnaudojo, kankino ir pasmerkė. LAF Telšiai nusikaltimai savo mąstais, žiaurumu, atsidavimu ir melagingumu lenkia Sovietų Sąjungos, nacistinės Vokietijos ir carinės Rusijos nusikaltimus Telšių apskrityje. LAF Telšiai per vieną mėnesį Telšių apskrityje nusikalto taip kaip jokie okupantai neįstengė per ištisus dešimtmečius.

(Užklausoje taip išsakyta, kad Noreika galėjo būti asmeniškai visai neatsakingas, jis galėjo tarsi nieko nežinoti, bet tada kas jisai per vadovas ir žmogus? Aišku, tokia galimybė, kad jis nieko nežinojo ir už nieką neatsakė, būtų pasakiškas absurdas, bet mes tos galimybės nesiėmėme išbraukti.)

Skundas:
Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudaro stiprų pagrindą teigti, kad Telšių apskrityje 1941 m. buvo vykdoma stambaus mąsto propaganda prieš žydų tautybės asmenis, žydų naikinimas buvo pateisinamas ir kurstomas viešuose LAF vadovybės pasisakymuose ir jos leidžiamoje spaudoje, argumentuojant, kad lietuvių tauta turi vienytis ir apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento. To pasekoje galima teigti, kad Telšių LAF ir jos vadas Jonas Noreika yra tiesiogiai atsakingi mažiausiai už 1800 Plungės (1941 m. liepos 12-13) ir 800 Telšių (1941 m. liepos 20-21) žydų nužudymą ir jų turto išgrobstymą.

* Kaip tas atsitiko - aš, Andrius Kulikauskas, neperskaičiau skundo - aš tuomet keliavau po Kiniją, vykau į Pasaulio filosofijos kongresą - galima šį riktą palyginti su ne vietoje padaryta rašybos ar gramatikos klaida, už kurios lengva paskui užsikabinti, nors tai nepakeičia esmės
* Aptarsiu tą skirtumą dėl atsakingumo pobūdžio - ar Noreika tiesiog susijęs, kaip vadovas - ar būtent jo paties valia visa tai įvykdyta
* Tai galima laikyti mūsų strategine klaida
* O Centras savo ruožtu susitelkia į būtent šiuos žodžius, "tiesiogiai atsakingas", ir priešpastato savo išvadą, kad Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose
* Vadinas, jie gindami Noreiką, nežiūri esmės ir visumos dėl jo atsakomybės, nepermąsto savo įstaigos darbo, o tyčia sutelkia dėmesį į šį labai siaurą istorijos klausimą.
* Dėl Telšių žydų žudynių galime sutikti, kad neturime šaltinių, kuriais galėtumėme tvirtinti, kad Noreika būtų tiesiogiai atsakingas. Mes pripažįstame šią klaidą savo skunde.
* Visgi, dėl Plungės žydų žudynių yra Aleksandro Pakalniškio prisiminimai, kad jis pats girdėjo Noreiką aiškinantį vokiečiui, kad jisai, Noreika, jau davė įsakymą sušaudyti visus iki vieno Plungės sinagogoje laikomus žydus
* O savo pažymoje Centras kaip tik daug dėmesio skiria paneigti Pakalniškio prisiminimus
* Ir netgi savo atsiliepime Centras labai atsargiai parenka savo žodžius. Jisai nedrįsta tvirtinti, kad Noreika nedavė įsakymo. Jisai savo ruožtu tvirtina, kad Noreika nedalyvavo žydų masinėse naikinimo operacijose, arba kaip mes pasakytumėme, žydų išžudyme
* Mes savo ruožtu iš karto sutinkame, kad neturime šaltinių, kad Noreika pats asmeniškai būtų stebėjęs žydų žudymą. Nors reikia pasakyti, kad žinome, kad jisai buvo Plungėje liepos mėn. 12 d., ir maždaug 100 metrų nuo jo namų jam pavaldūs baltaraiščiai sušaudė aštuonis žydus šalia sinagogos sienos
* Užtat taip susiklostė, jog mūsų pristatyme Pakalniškio prisiminimai tampa ypatingai svarbūs, nes mums teks atskleisti, kaip Centras sąmoningai ir esmingai iškraipo šaltinius, paneigdamas ir sumenkindamas Pakalniškį
* Tad Centras tiesiog verčia mus įrodyti, kad Noreika tiesiogiai atsakė už Plungės žydų išžudymą. Mes tai padarysime.
* Ir būtent Centro atsiliepimas verčia mus jums parodyti, kaip valingai ir dėsningai jisai iškraipo šaltinius nušviečiančius kapitono Jono Noreikos atsakomybę
* Tačiau mūsų tikslas buvo daug paprastesnis, tiesiog parodyti, kad Centras savo darbe piktnaudžiauja valdžia, neobjektyvus ir neišsamus.

Visgi, besigindami, mes irgi mokam kabinėtis. Centras mini žydų žudynes vykusias Telšiuose liepos 20-21 d. Tačiau žudynės tomis dienomis nevyko. Žudynės vyko liepos 15-17 d., tame laikotarpyje.

[[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/10/genocidasirrezistencija2013-2.pdf | Genocidas ir Rezistencija. 2013. Nr.2. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. “Žydų likimas Telšių valsčiaus mažuosiuose getuose.”
]] ps.102 "1941 m. liepos 15-17 (ar 20-21) d. Rainių stovykloje (prie Rainių kaimo) sušaudyta 1200-1500 Telšių vyrų; po savaitės moterys ir vaikai išvaryti į Gerulių stovyklą."

Berengdamas užklausą, aš susidūriau su tokiais prieštaravimais, tad pasirinkau remtis vėlesne data su tikslu atsargumo dėlei sušvelninti kaltinimus Noreikai. Juk žinome, kad liepos 20 d. Noreika buvo Telšiuose. O jo, kaip LAF vado, pavaduotojas Bronius Juodikis, rengė tas žudynes. Ar jie bendravo prieš žudynes, ar po žudynių? Įsigilinus į Yad Vashem archyve saugojamus žydų prisiminimus jidiš kalba, kuriuos mums išvertė Roza Bieliauskienė, įsitikinome, kad žudynės įvyko būtent liepos 15-17 d. Šių prisiminimų Centras nemini. Taip pat pasirinkau mažesnį skaičių aukų, 800, apsisaugodamas nuo skaičių perdėjimo, nors Genocido ir rezistencijos straipsnis tvirtina, kad jų buvo bent 1,200.

Kaip tada gali Centras ginčyti, ar Noreika buvo ar nebuvo tiesiogiai atsakingas už žudynes liepos 20-21 d. kurių iš vis nebuvo? Aš, kaip filosofas, negaliu atsakyti, bet čia jau iškilo mano klaida, kurią prisipažįstu.

netyrė, neskaitė
* %red% 25. Taip pat nėra duomenų, kad J. Noreika dalyvavo 1941 m. liepos 20-21 d. Telšių žydų, laikytų Rainių dvare, žudynėse. %black% pakartojo mūsų klaidą, net nepatikrino, vadinas, netyrė

Tačiau noriu pabrėžti, kad mes darom klaidas ir mes mokomės ir mes taip suprantame istorijos mokslą. Tuo tarpu Centras nedaro klaidų bet aklai kartoja mūsų klaidas.

Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centro leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.

Nr.3 yra dar viena esminė smulkmena kuri apibūdina Centro santykį su mumis, Lietuvos žydais.
"J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose" vietoj kad "J.Noreika nėra prisidėjęs prie žydų išžudymo".
* savo pažymoje 9 kartus naudoja terminą "naikinimas" ir jį renkasi vietoj "išžudymo"

Nr.8 pagrindinė mūsų nesutarimo aplinkybė, "kad tikrieji žydų žudynių sumanytojai buvo ne lietuviai, o Trečiojo Reicho vadovybė, taip pat į tai, kad nėra jokių patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad J. Noreika įsakė žudyti žydus ar pats dalyvavo masinėse žydų naikinimo operacijose."

Čia išlenda atsakymas į mūsų užklausos klausimą, Kodėl su jumis nesutariame dėl Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmoniją?

Aptarti:
* "nėra jokių patikimų duomenų" - ir patikimų žmonių
* klausimu susiaurinimas - įsakė žudyti ar pats dalyvavo žudyme -
* čia matome netiesos perlų gamybą, kurią paskui plačiau apnagrinėsiu - jie susiaurina klausimą, atsirenka duomenis, ir išsiveda dėsnį
* o kaip su žydų laikymu sinagogoje? arba su lietuvių sušaudymu?
* pagrindinis skirtumas tarp mūsų tyrimo būdų

pokalbis, bendrystė, padavimų kūrimas - istorija turėtų būti besivystantis pokalbis
* %red% 8. Centras nuodugniai ir argumentuotai atsakė į Pareiškėjo keltus klausimus, motyvuotai pasisakė dėl Pareiškėjo suformuluotų prielaidų ir kategoriškų išvadų, tame tarpe ir dėl J. Noreikos veiklos.
* %red% 8. Centras jo pateiktoje medžiagoje nerado duomenų, dėl kurių galėtų iš esmės pakeisti Centro išvadą dėl J. Noreikos
* %red% 3. J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 1800 Plungės ir 800 Telšių žydų nužudymą ... tuo tarpu Centras ... ne kartą priėjo išvadą, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tame tarpe ir Telšių bei Šiaulių apskrityse. %black% vis prieiti prie tų pačių išvadų


Nepasitikrinimas
* Petras Požėla - žydų gelbėtojas - palyginti su Krupavičiaus laišku - nuotrauka Genocido sąrašo

Skirtingų prielaidų buvimas - mes galime įvairiai mąstyti, o jie tik vienaip
* %red% 11.4 Tyrimo neobjektyvumą akivaizdžiai atskleidžia be įrodymų daromos prielaidos (pvz., kad J. Noreika tarnavo ne tik nacių, bet ir sovietų režimui arba J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui) %black% kaip tik rodo objektyvumą
* Laiškai dėl Jono Noreikos mirties
** Gimtasis Kraštas
** Laba diena, archeologinių kasinėjimų metu, kurie buvo vykdomi Tuskulėnų parke, tarp atkastų palaikų buvo ir Jono Noreikos – Generolo Vėtros palaikai. Deja, jo palaikai šiuo metu nėra identifikuoti. Šį faktą patvirtina J. Noreikos byloje, kuri saugoma Lietuvos Ypatingajame archyve, rasti dokumentai. Jeigu norėtumėte sužinoti daugiau, galite apsilankyti mūsų muziejinėje ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Gražios dienos. Pagarbiai, Aistė Bajoriūnaitė, Vyresnioji muziejininkė, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, aiste.bajoriunaite@genocid.lt
** Gerbiama Aiste, Ačiū už laišką. Ne viską supratau. Kiek supratau, Jono Noreikos palaikai šiuo metu nėra identifikuoti. Ar jo palaikai buvo identifikuoti archeologinių kasinėjimo metu? Ar jūs tiesiog remiatės Lietuvos Ypatingojo archyve saugoma Jono Noreikos byla, teigdami, kad jo palaikai buvo Tuskulėnų parke? Ar yra kokių nors kitų patvirtinimų? Bandau jus suprasti, Andrius
** 2018 m. birželio mėn. 6 d. Sveiki, Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti. Iš rastų 724 asmenų palaikų, kurie buvo užkasti Tuskulėnų parke, šiuo metu identifikuoti yra tik 66 asmenys. Bylos dokumentai, tokie kaip mirties įvykdymo aktas, praktiškai neleidžia abejoti faktu, kad jis buvo užkastas Tuskulėnų teritorijoje. Pagarbiai, Aistė Bajoriūnaitė. Vyresnioji muziejininkė, Tuskulėnų rimties parko memorialinis
** Gerbiamas prof. Rimantai Jankauskai, Jono Noreikos anūkė Silvia Foti paskatino mane parašyti jums mane dominančiu klausimu. Ar užtikrintai žinome, kad Jonas Noreika buvo sušaudytas? Jinai rašė, kad jūs nustatėte, jog jo griaučiai buvo vieni iš dviejų - 550 ir 551 - aptiktų Tuskulėnuose duobėje 29. Tačiau nebuvo įmanoma nustatyti DNR.
** Laba diena, Informuoju, kad visa tyrimo medžiaga šiuo klausimu perduota LGGRTC, ir jokios papildomos informacijos neturiu, Pagarbiai, R.Jankauskas

Atmetimas šaltinių, vietoj kad visus priimti kaip teisingus, ir atmesti tai, kas pasirodo neteisinga - o tai visuomeniška, nes panašiai, visus žmones priimti
* %red% 53. '''1) pareiškėjo Grant Arthur Gochin 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl atsisakymo pakeisti istorinę išvadą atmesti kaip nepagrįstą;'''
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM jo prisiminimai jidiš kalba), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Jakov Bunkos, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio, poetės Masha Rolnikaitės surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip bandė pabėgti žydas švarkų krūvoje, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių tvarka
* žmonės savanoriškai pasakoja tai, kas jiems patiems buvo įdomu - ir ne tai, kas tardytojui buvo svarbu
* mes darėme nepriklausomą tyrimą, užtat mums labai svarbūs savanoriški pasakojimai, atspindčius jųjų valią, o ne kitų valią - pavyzdžiui, pastebime kad Pakalniškis pradėjo komendantūroje jau po to kai žydai buvo laikomi sinagogoje
* dar įdomu, kad Damijonas Riauka visaip pasakojo Silvia Foti, kad jisai ir Noreika Plungėje nebuvo
* Telšiuose - Leonas Vilutis - kodėl jisai nemini Noreikos? nė žydų žudynių? nė manifestacijos?
* Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
* Bubnys - negalima atmesti, reikia vertinti savanoriškus
* Ašmenskas - "patikimas"?
* Riauka - "patikimas"?

rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija"
* %red% 25. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu.
* %maroon% Pranas Aglinskas prisiminė ... Alimas tada mums, baudėjams, pasakė, kad iš vokiečių valdžios gautas nurodymas per kelias paras sušaudyti žydus
* %maroon% Kostas Rudonis tvirtino, kad P.Alimas ir Pabrėža pareiškė iš vokiečių gavę įsakymą sušaudyti visus gete, t.y. dvejose sinagogose, uždarytus žydų tautybės piliečius
* %maroon% Z.Rudavičius kalbėjo: "Šaudymas vyko pagal vokiečių komendanto įsakymą ir tas aukas sušaudė tik dėl to, kad jos buvo žydų tautybės."
* jų pažyma remiasi 36 KGB bylomis - atmeta Pakalniškį

* %red% 36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie J. Noreiką ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti jau minėtame straipsnyje Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos kontroversijos.
* %red% 25. Taip pat nustatyta, kad pagal po karo teistų žydų žudynių dalyvių parodymus Plungės komendantu buvo ne J. Noreika, o ltn. Povilas Alimas, kad vykdydami vokiečių nurodymus P. Alimas ir Pabrėža dalyvavo šiose žudynėse.
* %red% 25. Jų parodymuose J. Noreika nėra minimas kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis.


* %red% 25. Pareiškėjas savo teiginius, kad J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už 1800 Plungės žydų nužudymą 1941 m. liepos 12-13 d., grindžia A. Pakalniškio liudijimais.
* [[https://kam.lt/download/50507/skd%20pristatymo%20medziaga.pdf | KAM Medžiaga]]
* [[https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-landsbergis-kaltinimai-jonui-noreikai.d?id=69449826 | Vytautas Landsbergis]] 2015 m. lapkričio 2 d., Neva 1941 07 12/13 po Plungės gaisro komendantas J. Noreika dėl žydų pasakęs vokiečiams: „Aš daviau įsakymą visus iki vieno sušaudyti“. Pasakoja Pakalniškis – tarsi liudininkas, pats girdėjęs ir matęs pokalbį, net vokiečių elgesį. Iš tikrųjų tas epizodas A. Pakalniškio arba jo leidėjų apgaulingai įmontuotas į knygą iš 11 metų senumo (1984 m. ) publikacijos žurnale „Der Spiegel“ (1984 04 23), kurioje buvęs Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas nupasakoja tariamą J. Noreikos pokalbį su vokiečių kareiviais, vėliau žodis į žodį pakartotą neva „liudininko“ A. Pakalniškio neva „atsiminimuose“.
* Čia dar verta pažymėti, kad „atsiminimų“ apie Plungę autorius A. Pakalniškis, neva buvęs labai susijaudinęs dėl žydų žūties, savo knygoje 5 puslapiais anksčiau rašo: „Didelė vokiečių viešpatavimo Lietuvoje nauda būtų ta, kad galutinai ir radikaliai būtų apvalytas mūsų kraštas nuo žydų./.../ Žydai yra skaudulys Lietuvos kūne./.../ Vokiečiai tą ligą gydo pačiu tikriausiu būdu – operacija. Jie išpjauna tą skaudulį, pašalina jį. Belieka užgydyti likusią žaizdą“.
* Tokiais veiksmais V.Titovas viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo Adolfo Ramanausko-"Vanago" atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių - Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius - Lietuvos partizanus. Šiais savo veiksmais V.Titovas įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą LR BK 313 str. 2 d. ([[http://www.infolex.lt/ta/66150:str313 | Mirusiojo atminimo paniekinimas]], 170 str. 2 d. ([[http://www.infolex.lt/ta/66150:str170 | Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę]]) bei 170-2 str. 1 d. ([[http://www.infolex.lt/ta/66150:str170-2 | Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas]]) "Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka"
* Ar Genocido centras viešai pritarė nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams?
* Ar tai darė grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu?
* Materialumo klausimu Genocido centras mus verčia parodyti, ką jisai daro.

Istoriografinis principas
* %red% 12. savo minimų dokumentų, kurie tariamai atrasti Pareiškėjo inicijuoto tyrimo metu, nevertina istoriografijos kontekste, todėl pagal šiuos pavienius dokumentus daromos išvados, kaip antai, kad „LAF Telšiai 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje“ nelaikytinos mokslinėmis ir objektyviomis.
* %red% 12. Pareiškėjo skelbiama išvada, kad II Pasaulinio karo metu vokiečiams okupavus vakarinę SSRS dalį, Telšių apskritį jie neva kažkodėl atsisakė kontroliuoti, taip neva sudarydami atskirą, lietuvių kontroliuojamą „valstybėlę“, prieštarauja sveikai logikai ir pripažintai II Pasaulinio karo istoriografijai.

Vyniojimas į vatą - perlų kūrimas
* %red% 40. Centras išvadą, kad J. Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, argumentuoja istorinio mokslinio tyrimo rezultatai, išdėstyti A. Rukšėno straipsnyje.
* %red% 36. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu. Taip pat nustatyta, kad pagal po karo teistų žydų žudynių dalyvių parodymus tuo metu Plungės komendantu buvo ne J. Noreika, o ltn. Povilas Alimas, kad vykdydami vokiečių nurodymus būtent P. Alimas ir Pabrėža dalyvavo šiose žudynėse. Jų parodymuose J. Noreika nefigūruoja kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis.
* %red% 42. Centras nesutinka su tokia Pareiškėjo interpretacija, neva Centras vengia aptariamos temos Jono Noreikos ir LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse. Tokią Pareiškėjo interpretaciją paneigia vien ta aplinkybė, kad Centras yra paskelbęs atskirą straipsnį, skirtą specialiai J. Noreikai, kuriame nagrinėjamas ir J. Noreikos santykis su Holokaustu Telšių ir Šiaulių apskrityse.
* %red% 43. Pareiškėjo priekaištas, kad Centras neva neaptaria nė vieno iš jo pateiktų svarbių istorinių dokumentų, yra nepagrįstas. Profesionalūs istorikai laikosi nuostatos, kad apie tai, kaip istorikai vertina istorinius dokumentus, galima spręsti pagal jų darbų pobūdį. Kaip Centras vertina atskirus dokumentus, Pareiškėjas galėjo suprasti iš minėto straipsnio apie J. Noreiką.

Neištyrimas iki galo
* %red% 18. J. Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose pasakoja, kaip pirmomis karo dienomis J. Noreika įkalbėjo vežimu važiuojančią žydų šeimyną pasukti iš kelio, kuo skubiausiai slėptis nuo vokiečių, nes buvo girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus. %black% palyginti su Riaukos pasakojimu Silviai.
* "The Mardosai school was owned by a Jewish man named Bertė Pelcas, who maintained the building and its small yard, and repaired the furnace. He lived on one side of the structure, while the other side contained the single schoolroom, a kitchen, a bedroom and a basement. The fact that the owner was Jewish made the Russians unlikely to suspect any underground activity there; had Bertė Pelcas known about the covert goings-on, he would have informed the NKVD, Damijonas affirmed. He maintained that all Jews were Communists who would do anything to stop the Germans from entering Lithuania; consequently, they all were mistrusted. “All of them?” I asked. “Unfortunately, yes,” he answered. Then, after a moment, “Are you still planning on taking that Holocaust tour?” “Yes.” “Why do you need to take it?”
* On the third day of the uprising, everything was quiet in Plungė. The Russian soldiers, disguised as civilians, had departed. That same day, Noreika was driven to Klaipėda by a Wermacht soldier, in a car belonging to the German government. There, as previously arranged, the Lithuanian Activist Front appointed him leader of Šiauliai. He then was taken back to his Mardosų headquarters. On June 25, the fourth day, Bertė Pelcas, the Jewish owner of the Mardosų schoolhouse, fled with his wife on a horse-drawn wagon. Noreika, noting Pelcas’ intended route, yelled, “Hey, where are you going? The Germans are shooting Jews. Don’t go down that road. Run away from that road! Go to any Lithuanian farmer and hide there. Try the Stanevičius farm.” Pelcas trembled as he thanked Noreika for the warning.
* Tania Pelcaite-Rozas jos tėvas Motl Pelcas.
* %maroon% Buvęs J.Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose rašo: ... Taigi remiantis šiuo įvykiu galima manyti, kad J.Noreika ir jo bendražygiai Birželio sukilimo metu nebuvo nei fanatiški antisemitai, nei žydų iš Lietuvos "varytojai".
* 2015 m. Karys Nr.10.Stanislovas Buchaveckas, Dalius Žygelis (vyriausieji istorikai). "Jonas Noreika-Generolas Vėtra. 1910–1947 m" Dar 1940–1941 m. lankydamasis Klaipėdos krašte, J. Noreika sužinojo apie žydams gresiantį pavojų. Todėl neatsitiktinai jau pirmąją karo dieną Plungės apylinkėse sutiktą kelyje žydų šeimą ragino „tuoj pat sukti iš kelio, kuo skubiausiai važiuoti į kaimą ir slėptis nuo vokiečių kareivių“. Mat šiai žmonių grupei grėsė pavojus ne tik iš egzekucinių vokiečių dalinių, bet ir iš vermachto kareivių sporadiškų antisemitinių veiksmų.
* Damijonas Riauka. "Keturios sukilimo dienos." 1994 m. liepos 9 d. Dar nepasiekę mokyklos, kelyje Kuliai - Plungė sutikome vežimą, kuriame į namus po pirmųjų karo audrų važiavo žydų šeima: vyras su žmona ir du mažamečiai vaikai. Juos pažinojome, nes gyveno Mardosų mokyklos pastate. Žydelis pats arė, sėjo, augino gyvulius kaip ir visi kiti kaimiečiai. Jį visi gerbė, nes su visais sutarė, buvo doras žmogus. Mūsų kapitonas ir kiti vyresniojo amžiaus kuopos kariai apstojo ratu jo vežimą ir ėmė įkalbinėti tuoj pat sukti iš kelio ir slėptis nuo vokiečių. Žydelis paklausė ir, apsukęs vežimą, nuvažiavo į kitą kelią Stonkaičių link. Čia vokiečių transporto nebuvo. Aš ir šiandien prisimeu žydo išgąstį, matau, kaip paslėpęs po antklode savo mažamečius vaikus, staigiai ragina arklius. Šie ėmė bėgti ristate, o vežimas pasišokinėdamas ritosi žemyn į pakalnę. Mes dar sustoję ant kelio stebėjome, kad tuo metu neatvažiuotų vokiečių kareiviai. Tas vaizdas man buvo sukrečiantis. Žmogus su visa šeima bėgo nuo mirties. Buvau girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus, žinojau, kad visi žydai skubiai pasitraukė iš Klaipėos 1939-aisiais, kai Hitleris rengėsi ją užimti, bet dar niekada akis į akį nebuvo tekę susidurti su šitokiu konkrečiu žmonių persekiojimu. Man neteko išgirsti apie šios šeimos tolesnį likimą, bet aš tikiu, kad lietuviai kaimiečiai jam suteikė prieglobstį.
* S.Foti gavo laišką 2015 iš Bubnio, jam pasakė bendrauti su Riauka

* %red% 34.Pareiškėjas, remdamasis S. Foti liudijimu, prideda namo nuotrauką, nurodydamas, kad J. Noreika apsigyveno šiame iš žydų nusavintame name Plungėje, Vaižganto gatvėje. Tačiau tokių liudijimų negalima laikyti patikimais istoriniais šaltiniais, nes tuo metu S. Foti nebuvo gimusi, o pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusių 1942 m gyventojų surašymo duomenis, tarp Plungėje, Vaižganto gatvėje, buvusių namų savininkų J. Noreikos nėra. %black% nesigilina, su ja nesusisiekė
* Dokumentas bylojantis, kad Noreika atsikėlė iš Plungės:
* My mother was one year old at the time. The young family had to decide quickly where they should live. They moved, along with Noreika’s sister Antanina, to the home of his wife’s parents, in the city of Barstyčiai, in Žemaitija. Like all young couples, they yearned for their own home. My grandmother soon received an offer from the Soviet government to teach at an elementary school in Mardosai, a small village outside Plungė.
* Aldona Budrytė Bužienė was ten years old in 1941, when she lived in Plungė. My grandparents’ wedding celebration was held in her large home, at Telšiai 65. She remembered visiting the Noreikas at the Mardosai school house in the months before the uprising. Uncle Jonas usually was not present, she said, but she played with her two-year-old cousin, Dalytė. A few days before the uprising, her Uncle advised her family to leave Plungė temporarily. Her family travelled to Barstyčiai in a horse-drawn carriage, to stay with her grandparents. Days later, they returned to Plungė, and the Noreikas lived with her family for about a week, until a home in the center of Plungė “became suddenly free.” Her Uncle Jonas moved his family into the newly vacated house, settling there for “not long,” before relocating with them to Šiauliai. I choked on my crumble cake. “What do you mean by ‘suddenly free?’” I asked. “The Jews were gone, so the house was free. Many Lithuanians were moving into the new, free houses.” I took a deep breath. “Do you mean the houses became free because the Jews who lived in them were killed?” She nodded, looking pained. I sat stunned for a moment. “But Damijonas said my grandparents stayed in Barstyčiai and Telšiai the whole time,” I remarked, once I’d recovered. “I was there, and I happen to have a very good memory,” she responded. “She most definitely does,” her sister Rūta affirmed. “After living with you for a week, which house did they move into?” I managed to ask. I’d lost my appetite. "It was a two-story building, two doors away from a prominent corner. My mother took me there often. We climbed a staircase to the second floor, where we could view the Kromas, a large marketplace. My mother spent most of her time speaking to your grandmother, while I spent most of my time playing with Dalytė and Teta Antanina.” Aldona remembered seeing her Uncle Jonas in a military uniform and recalled his having met many times with other soldiers—including Damijonas, his messenger. “Damijonas said he only became his messenger in Šiauliai,” I countered. “That’s not true. He was Uncle’s messenger in Plungė, as well. He came almost every day. There was always a big fuss when he arrived. Everybody would say, ‘Damijonas is here! Damijonas is here!’” “Aren’t you confusing this with Šiauliai?” “We didn’t visit them very often in Šiauliai,” answered Aldona. “No, this was Plungė.” Damijonas had said nothing about his serving as Noreika’s messenger during and immediately after the uprising in Plungė. In fact, he’d specifically stated that my grandparents were nowhere near Plungė during the massacre. “But Damijonas said my grandfather did not live in Plungė—that he lived in Telšiai after the uprising,” I protested weakly. Aldona crossed her arms, stiffened her back, leaned forward and looked me straight in the eyes. “I’m sorry, but I’m a Žemaitė, and I have to tell it the way it happened. Damijonas is a liar!” Nevertheless, I felt compelled to pursue the matter. “Who ordered the Jews to be killed?” “The Jews brought it upon themselves, by setting the fire,” replied Aldona. “I don’t believe the killings were Uncle Jonas’ initiative. He was a Lithuanian officer. He was so talented, so smart. He fought for our independence. He was a true Lithuanian patriot. I still bow my head to him.” Despite myself, I persisted. “But if he was living right there at the time, as you said, and if he was the head of the uprising, as Damijonas and many others have told me, wouldn’t he have been the one to give the order? Who else would have had the authority?” It was a logical question. For a minute or two, Aldona did not respond. She must have been piecing together the events for the first time, just as I’d been doing during the past several weeks. Then she shook her head and began weeping. “I can’t believe it! I just can’t believe it. Maybe he had no choice. Nobody really knows how that fire started. It’s still a mystery. And he had to maintain order. If the Jews hadn’t started the fire, they might still be alive. I don’t know. I don’t know what to think anymore. I suppose it’s possible.” I sat quietly. I knew that realization and acknowledgment would come to her slowly, over time. After a long moment, I asked, “So which was his house, exactly?” “I don’t know the address, but I can describe where it is and what it looks like. It’s still there, near the Kromas. If you look out the window from the second floor, you can see the marketplace. The house is on a major corner.” “Good. We’re going to figure this out.” Is this why grandmother asked me not to write the book? “What did the house look like inside?” I inquired. Aldona recalled the fine furniture, especially a round table engraved with a chessboard pattern. “Uncle Jonas loved to play chess. Everyone who visited admired that chess table and the handsome chess pieces sitting on top.” Remembering the table that my Aunt Dana had shown me in Šiauliai, I took my camera from my purse and scrolled through my digital photos to find the picture of it. I showed it to Aunt Aldona. “Was it this table?” “Yes! That’s the one! Where did you get that picture?” I told her about my trip to Šiauliai a few weeks earlier, and repeated Dana’s story about how she’d acquired the table. “So the furniture travelled from that house in Plungė to my grandfather’s new home in Šiauliai!” I concluded. The next day, I contacted the librarian in Plungė, Zita Palauskaitė, whom I had met during a previous trip. She informed me that many houses in the vicinity belonged to Jews who had escaped or had been slaughtered during and after the uprising. Surprisingly, she had been compiling a catalogue of the houses formerly owned by Jews, to honor the memory of the town’s Jewish residents. Elated, incredulous, I described to Zita the house of which Aldona had spoken, reading from my notes: “On Kulių street, right on the corner . . . It was a big apartment. All the furniture was originally from Jews.” I mentioned the chess table. Zita promised to send me a photo of the house she thought this might be. I forwarded the picture that she emailed me to Rasa, who showed it to Aldona. Days later, Aldona told me that this was not the house she’d meant, and offered a clearer description. “It was a former Jewish house that became free. It was on the side of town that had brick houses. My Uncle and his family lived on the second floor. On the other side were all the wooden Jewish houses.” Via phone and email, I related to Zita the new details. She sent another picture, then a third and a fourth, each of which Rasa showed to her mother, only to have Aldona reject each one. When Aldona saw a picture of the fifth possibility, she instantly exclaimed, “Yes, that’s it!” The grainy photograph depicted the original house, a two-story wooden structure with four windows on each floor and a slanted roof with two chimneys. Its address, Vaižganto 11, was damning; it faced the police headquarters, which then housed the Nazi command center. The home stood next to the synagogue, also present in the photo. The synagogue no longer exists, but the house still stands today.
* Damijonas’ duplicity finally was exposed. Having doubted him for some time, I now knew him to have been a willing accomplice in the atrocities perpetrated by Noreika, General Storm—my grandfather. I confronted him. “I spoke with my Aunt Aldona, who was ten at the time, and she said my grandfather lived in the center of Plungė, in a home left by a Jew, across the street from the police station. He was right there during the uprising. What do you have to say to that?” “Aldona is lying,” he replied. “She was too young to remember anything. Your grandfather was in Telšiai when everything happened. He did not live in Plungė. He had nothing to do with it. It was the Germans.” It took all my powers of restraint not to throttle him.
* Two weeks after the mass murder, an enormous party was held at the farm of Pranas Blaževičius. Damijonas showed me a brochure about the uprising that featured [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/mardosai.png | a photograph of this celebration]]. About a hundred people sat in seven rows, squinting in the bright sun. Noreika, as head of the region, arrived from Šiauliai to attend the event. I noted him, seated in the third row, on the right, wearing a business suit. My grandmother was seated near him, across from Aunt Antanina, who was holding my mother (then two years old). They were celebrating the successful uprising, rejoicing at their freedom from the Communists.
* I surveyed the throng, with their jubilant faces, and was appalled. I asked Damijonas, “How could they throw a party so soon after two thousand Jews—half of the town’s residents—were killed? Who killed them?” Damijonas merely shook his head and said that the Nazis did all the killing; the merrymaking was to celebrate having chased out the Communists.
* On our last day together, Damijonas presented me with two cardboard boxes packed with a large portion of his personal archive. We took a taxi to the post office, where I arranged to have the boxes sent to my home; the postage cost $300. Back in his apartment, he gave me a few more personal items, saying that he didn’t know when he would see me next. I had given him a few hundred dollars for his trouble, and he was tremendously happy. We had tears in our eyes as we said “goodbye.”
* I’d had to exercise extraordinary patience to endure the week with him—but I had done so for the sake of Lithuania; I had to discover the truth. I already knew that, in writing the truth, I would have to betray Damijonas. Nor would he be the only one. It appeared that, in Lithuania during World War II, everyone rationalized their motives and actions. They had to pretend to sympathize with the Germans or with the Russians simply to survive. Some pretended so well that they eventually became the enemy. Then the political winds shifted, and personal histories had to be reinvented or hidden. I, too, had been betrayed, having been taught to revere a grandfather who now seemed to have played an active role in the Holocaust.
* Dokumentas apie baldus: MAB f.76, a.180, b.28, l.27-63 Jonas Noreika appears on a list of 713 Lithuanians who registered Jewish property they had “purchased” during the Nazi-occupation. Jonas Noreika is Nr.35 on the list, at the address Wilnerstr. 260.
* Verkaufts Judenvermoegen (parduotas žydų turtas - sold Jewish property) kainos reichmarkėmis - prices in Reichsmarks
** 0.16 1 Kl. Schrank (spintelė - small cabinet)[the price should perhaps be 16 RM]
** 1.20 1 Paarwarme Schuhe (šiltų batų pora - pair of warm shoes)
** 12.00 1 Schrebtisch (rašomasis stalas - desk)
** 18.00 1 Buecherschrank (knygoms spinta - book case)
** 30.00 2 Holz Betten mit atratze (2 medinės lovos su matracu - 2 wooden beds with a mattress)
** 25 1 Schrank (spinta - cabinet)
** 18 1 Buefett (bufetas - buffet)
** 11 1 Toileten Spiegel (veidrodis tualetui - bathroom mirror)
** 3 2 Nachtschraenckchen (naktinės kepurės - nightcaps)

Atmetimas darbų
* %red% 11.3 jų, kaip mokslinių, nėra patvirtinę istorijos mokslo specialistai, dirbantys mokslo įstaigose;
* palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos: [[https://www.youtube.com/watch?v=VO5SveI0pZA&feature=youtu.be&fbclid=IwAR2xusDQ14EZAy14-HDD3pJK2O83942mm9GnJwuhvwT4Nk4HYbyFVFRolRg | vienoje televizijos laidų pareiškė]] (nuo 3.00 iki 3.52): "Aš turiu prisipažinti, kad Generolo Vėtros istoriją nagrinėjau tiktai tam tikrą dalį, tai yra kuomet jis grįžo iš..., jau keturiasdešimt penktaisiais metais į Lietuvą po Štutgofo lagerio, po prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje. Iki pat suėmimo ir sušaudymo tai yra tas laikotarpis kurį man teko žiūrėti su visais tardymais, jo ir jo bendražygių kankinimais. Jie tokie vyko ir tuo metu pakankamai aktyviai. Bendrąją jo istoriją be abejonės aš žinau kaip ir kiekvienas čia sėdintis..."

Sumenkinti priešininką - atmetimas žmonių
* elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname.
* %red% 11.4 tyrimą atlikę tyrėjai Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas akademiniuose sluoksniuose nėra žinomi kaip profesionalūs istorikai;
* %red% 11.5 viešoje erdvėje labiau žinomi savo kontraversinėmis nuostatomis (pvz., Evaldas Balčiūnas viešoje erdvėje prisistato kaip „anarchizmo istorikas, valkatavimo ir elgetavimo ekspertas“), kurios gali įtakoti išankstinį neobjektyvumą. %black% mes esame tauta - jie valstybė; mes privalome būti šališki - Lietuvos šalininkai, šališki savo šalia - o jie privalo būti nešališki; jeigu būtumėme nešališki, nebūtumėme lietuviai
* %red% 34.Iš viešumoje skelbtų S. Foti tyrimų rezultatų darytina išvada, kad ji nesivadovauja istorijos mokslui būtina istorinių tyrimų metodologija, kuri reikalauja istorinio šaltinio tyrimą sieti su jo išorine ir vidine kritine analize. %black% jinai žurnalistė, rašytoja - palyginti su Ašmensku, Riauka - ir neatmestina tai kas teisinga jos darbuose - vertingiausia yra jos surinkti pasakojimai - palyginti su Riaukos pasakojimu
* Atsisakymas geranoriškai bendrauti

Priskyrimas priešui
* %red% 11.5 kai kurios Pareiškėjo daromos išvados (pvz., J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui, teiginiai „žydų likimą visaip sprendė lietuviai“, „Juozo Brazaičio Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimai engiant Lietuvos žydus“, „Jonas Noreika įklampino Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus į nusikaltimus prieš žmoniją“ ir kt.) sietinos ne su mokslu ir tikrove, o su okupacinių laikotarpių propagandine dezinformacija. %black% ne sovietai iškėlė Noreikos nusikaltimus Telšių krašte, o būtent išeivijos lietuvis Pakalniškis; propagandinė dezinformacija - paskelbė dokumentus - neradome nė vieno sovietinio straipsnio apie Noreiką; Rukšėno tėvas rašė "Masines žudynes" - ar tai neturi išliekamąją vertę? ar tai teisingas tekstas su reveransais? ar tai yra propaganda prieš Noreiką? ir kodėl būtent ja remiasi GC?

mūsų elgesys su dokumentais ir su žmonėmis sutampa - Gochino geranoriškumas
* kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -
* jisai susikalbėjo su Silvia Foti
* You approached the Genocide Center with good will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.

Baigiant šią dalį - jie atmetė mūsų tyrimą - Jie sako, kad yra vienas istorinis metodas bet iš tikrųjų yra du.
* %red% 11.1 jos nėra realizuotos istoriografinių prieigų principu; %black% Arūnas Būbnys man paaiškino, kad tai tėra jau esančios literatūros apžvalga;
* %red% 11.2 jos kritikuotinos istorinių tyrimų metodologijos požiūriu;
* %red% 38. Centras, remdamasis visuotinai pripažinta istoriografija, Holokaustą Lietuvoje vertina kaip nacių okupacinės valdžios įstaigų ir jai subordinuotų lietuviškų kolektyvinių struktūrų veiklos padarinį. Istorinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Holokausto Lietuvoje sumanytojai, iniciatoriai ir organizatoriai buvo vokiečių okupacinė administracija. %black% būtent dėl šito parodysime, kad Plungėje buvo kitaip - pasidalinti statistika, sutariame, kad daugiau kaip pusę mūsų žydų sušaudėme mes lietuviai, organizavimo - gal ketvirtadalį ar trečdalį organizavo patys lietuviai, o bent 5% o gal 10% ar daugiau, iniciatoriai buvo lietuviai - vadinas, tai lietuvių nusikaltimai žmonijai, ir tai darė mūsų sukilėliai kaip padėties šeimininkai, tad jų akimis tai darė Lietuvos Respublikos vardu
* gal jie turėtų pabandyti kitą metodą

------------------------------------------------------------
II) Mūsų tyrimas iš karto atvedė prie dviejų dokumentų, iš kurių viskas aišku
------------------------------------------------------------

Sulaukę jų atsakymą, ir juo labiau, jų atsiliepimą galima pasakyti, kad mūsų visai skirtingi tikslai, kurie atsispindi mūsų tyrimo būduose. Mes tirdami neturėjome išankstinio atsakymo, užtat mūsų tikslas buvo lietuvius vienyti. O Centras turėjo ir turi išankstinį atsakymą, kurio besąlygiškai laikosi, užtat jo tikslas yra mus skaldyti ir valdyti.

tikslas yra susikalbėti - Lietuvos himno paskutiniai žodžiai: vienybė težydi - Lietuvos šalininkai gali visi vienas kitą suprasti, atjausti

Užtenka vieno dokumento
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that.

Nesupratimas, ką reiškia žodžiai aplinkybėse
* %red% 21.2 laikraščio „Žemaičių žemė“, kaip ir LAF organizacijos antisemitiniuose pranešimuose, turiniuose nėra tiesioginių, imperatyvių nurodymų žydus žudyti, t. y. pasitelkti genocidą kaip „žydų klausimo“ sprendimo būdą. Berlyno LAF dokumentuose kalbama, kad žydus reikia išvaryti iš Lietuvos, o ne žudyti; %black% mūsų užklausos net neskaitė
* palyginti etninį valymą su sovietų trėmimais
* %maroon% Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą įvykdytą okupaciją ir aneksiją, jų padarinius galima vertinti kaip aplinkybes, kurios traumavo moderniosios lietuvių tautos atstovus., pasižyminčius tautine valstybine sąmone, suvokiančius save kaip etnopolitinės bendrijos narius. Jiems buvo svetima bolševikinė valstybės samprata, komunistinė valstybinė ideologija, kiti sovietų režimo primesti dalykai. Traumuojančio poveikio nepajuto nebent nedidelė dalis šalies gyventojų, kurie buvo komunistinių įsitikinimų, kuriems buvo artima Sovietų Sąjunga, jos valstybinė ideologija, toje šalyje viešpataujanti tvarka ir kiti dalykai. Taigi Lietuvos gyventojų, tarp jų ir J.Noreikos, rezistencinės motyvacijos susiformavimą iš dalies galima vertinti kaip patirtos traumos padarinį.
* %maroon% Tyrinėtojas Liudas Truska teigia, kad Berlyno LAF'as iškėlė antisemitizmą į programinį lygį. Remiantis jo tyrimu galima tvirtinti, kad šios organizacijos parengtuose atsišaukimuose žydai vaizduojami itin neigiami, kad "žydų klausimą" buvo siūloma spręsti išvarant juos iš Lietuvos. Sunku būtų patikėti, kad J.Noreika nieko nežinojo apie tuos atsišaukimus. Galima prielaida, jog jis irgi galėjo norėti, kad žydai būtų išvaryti iš Lietuvos. %black% nesuvokia, jog tai etninis valymas
* Mes darėme nepriklausomą tyrimą.
* Pasirinkome Telšius vietoj Šiaulių
* Mes rėmėmės pirmiausia pačių lietuvių savanoriškais dokumentais, kuriuose galėtų atsispindėti atsakomybė už nusikaltimus.
* Pirmiausia tai laikraščiai: "Žemaičių žemė"
* %red% 21.3 laikraščio „Žemaičių žemė“ antisemitiniai teiginiai negali būti vertinami kaip Telšių apskrities LAF organizacijos kvietimas dalyvauti jos inicijuojamose ir vykdomose žudynėse, nes masinių žudynių iniciatoriai buvo ne LAF organizacija, o okupacinės valdžios įstaigos; %black% kviesti galėjo tiktai vokiečiai?
* %red% 25. Pareiškėjo bandymas LAF antisemitinę propagandą ir masines žydų žudynes susieti priežastiniu ryšiu nėra teisingas ir objektyvus, nes istoriniai tyrimai, šaltiniai leidžia teigti, kad žudynės vyko ne Telšių LAF organizacijos, o vokiečių okupacinės valdžios pareigūnų nurodymu.
* %red% 52. Pareiškėjo skundžiamas Centro 2018 m. liepos 18 d. raštas Nr. 14R-52 „Dėl informacijos pateikimo“ yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis Pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. t.y. skundžiamas Centro raštas nelaikytinas individualiu teisės aktu, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime nelemia to rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl Centro 2018 m. liepos 18 d. rašto Nr. 14R-52 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo. %black% palyginti su žodžių reikšme - su reveransais - su prokuratūros kaltinimus Titovui - su sukilėlių spauda - su šmeižto kaltinimais. Ir su aukų atminimu.
* %blue%Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas Juozas Brazaitis-Ambrazevičius pateikia tokius savo argumentus: „Kiekvienas amžius turi savo “ritualines formules”, kurios yra be turinio, bet antrai pusei gali skambėti maloniai. (...) Ano karo pradžios metu ritualinė formulė buvo “naujosios Europos kūrimas”; tokios pat formulės reikšmės turėjo “Doc. Accuse” (89 p.) minimas arkiv. Skvirecko, buv. prezidento Griniaus, buv. min. pirmininko Tumėno ir kitų telegramos siuntimas Hitleriui; tokia pat formulė buvo vysk. Brizgio radijo kalba, kuria “kvietė stoti į vermachto statybos batalionus” (Doc. Ac. Nr. 60). Vis tai buvo ritualinės formulės, siekiančios apraminti antrąją pusę, kurioje buvo fizinė jėga. Tai buvo tokios pat prasmės formulės, kaip 1940 metais visuomenės atstovų ėjimas pas “liaudies vyriausybės pirmininką” J. Paleckį lojalumo pareikšti. Tokios pat prasmės turėjo ir 1941 metų Kauno lietuvių komendanto bei burmistro priėmimas įsakymo steigti ghetto, bet atsikalbėjimas, kad techniškai taip greit tai neįmanoma padaryti, kad jiems reikia atsiklausti ir savo vyriausybės. %black% būtent apie tai eina kalba - kokios bus mūsų "ritualinės formulės"; palyginti su parvežimą Stalino saulės; su Noreikos atsisakymu sulaužyti savo priesaiką ir savo tikėjimo tiesas; su Lietuvos okupacijos nepripažinimu, su "ok.Lietuva" formuluote; su sutikimu dirbti Genocido centrui; su bestuburiškumu; niekas už tai žmonių neaukština, nelaiko pavyzdžiais, nes žmonės taip savaime elgiasi, o didvyrių pavyzdžių visas tikslas yra atsispirti nuo tokio elgesio.

Mąstymas formalumais - nepagrįstomis bendrybėmis
* %red% 21.1 to meto visą lietuvišką spaudą kontroliavo nacių okupacinė valdžia;

Zenono Blyno dienoraštis
* Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.

dėsniai
* Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.

Sumenkinimas šalutinių priežasčių ir antrojo laipsnio nusikaltimų
* %red% 13. 1941 m. birželio pabaigoje ir liepos mėnesį Telšių apskrityje vykusių žudynių pagrindinės priežastys sietinos ne su laikraštyje „Žemaičių žemė“ skelbiama informacija, o su vokiečių Operatyvinės grupės A 2-uoju operatyviniu būriu ir su H. Himmlerio duotais nurodymais Operatyvinių grupių A, B, C, D ir jų padalinių vadams karo su Sovietų Sąjunga išvakarėse. %black% sumenkinimas šalutinių priežasčių
* %red% 12. LAF organizacijos antisemitiniuose turiniuose nėra tiesioginių, imperatyvių nurodymų žydus žudyti, t. y. pasitelkti genocidą kaip „žydų klausimo“ sprendimo būdą.
* %red% 27. Taigi, J. Noreika, kaip Šiaulių apskrities viršininkas, negalėjo inicijuoti, organizuoti, vykdyti masinių žudynių operacijų.
* %red% 44. Centro skelbiamame straipsnyje taip pat teigiama, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tvarkė su žydų turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 d. pasirodė J. Noreikos raštas „Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą“, skirtas valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams. Jame buvo skelbiama, kad viena dalis turto (liuksusiniai baldai, medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo. Dalį turto buvo numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytinių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomotas laikiniems nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą.13 Žagarės miesto burmistras 1941 m. gruodžio 3 d. informavo Šiaulių apskrities viršininką apie tai, kaip buvo tvarkomi reikalai, susiję su vietos žydų turtu.14 Iš šių aplinkybių matyti, kad J. Noreika atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su žydų turto tvarkymu, tačiau akivaizdu, kad pagrindinis Šiaulių apskrityje iš žydų konfiskuoto turto reikalų tvarkytojas buvo Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke, kuris, kaip minėta, į šių reikalų tvarkymą įtraukė ir J. Noreiką.

* %red% 11.4 Tyrimo neobjektyvumą akivaizdžiai atskleidžia be įrodymų daromos prielaidos (pvz., kad J. Noreika tarnavo ne tik nacių, bet ir sovietų režimui arba J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui) %black% kaip tik rodo objektyvumą

susikalbėjimas
* Visi susikalbėtų jeigu žinotų mūsų tyrimo išvadas: kad Telšiai LAF vado Jono Noreikos vadovaujama nusikaltėlių gauja 1941 m. liepos mėn. išžudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuomet visi sutartumėme, kad Lietuvos politinis veikėjas Jonas Noreika yra mūsų visų vienareikšmiškai smerktinas, kaip ir Hitleris bei Stalinas.

kliūtys vienybei - nevienareikšmiškas vertinimas, tai esminis tiesos iškraipymas, palaikantis kryptingai ydingą istorijos politiką
* bandant susigaudyti, kas plačiau vyksta, galima pamanyti, jog tos politikos tikslas yra Lietuvos žmones rūšiuoti į geriečius ir blogiečius, į rezistentus ir koloborantus, kuriuos dabar galima pažinti iš savo didvyrių - mes pažįstame savo didvyrius - ir ko labiau abejotinas tas didvyris, to labiau
* juk gyvenimiškai, gaunasi labai vienareikšmiškai - visos įstaigos ne pačios sprendžia, o remiasi Genocido centru - tad niekas nesikeičia - demokratijoje labai svarbu gerbti mažumas ir įsidėmėti jų skaudulius, juo labiau, kad žydai išžudyti ir dėl to negali deramai rūpintis savo paveldu - jeigu Vilniuje kaip kadaise gyventų 40% žydų, tai manau nebūt jokios kalbos dėl Noreikos lentos
į:
Toliau: [[Noreika pristatymas jų tyrimas]]
2019 sausio 14 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 207 eilutė iš:
Atmetė mūsų tyrimą - Jie sako, kad yra vienas istorinis metodas bet iš tikrųjų yra du.
į:
Baigiant šią dalį - jie atmetė mūsų tyrimą - Jie sako, kad yra vienas istorinis metodas bet iš tikrųjų yra du.
Pridėtos 213-216 eilutės:
------------------------------------------------------------
II) Mūsų tyrimas iš karto atvedė prie dviejų dokumentų, iš kurių viskas aišku
------------------------------------------------------------
Pakeistos 222-223 eilutės iš
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.
į:
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that.
Pridėtos 240-242 eilutės:

Zenono Blyno dienoraštis
* Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.
2019 sausio 14 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+++Kad jie, atsižvelgdami, naujai ištirtų Joną Noreiką+++]
į:
[+++Norime, kad jie, atsižvelgdami, naujai ištirtų Joną Noreiką+++]
2019 sausio 14 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+++Kad atsižvelgdami, naujai ištirtų Joną Noreiką+++]
į:
[+++Kad jie, atsižvelgdami, naujai ištirtų Joną Noreiką+++]
2019 sausio 14 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Antra, aš priešpastatysiu mūsų tyrimo būdus, kuriais pripažįstame visus šaltinius, ir bandome juos visus kiek įmanoma suderinti, betgi labiausiai vertiname savanoriškus šaltinius. Atkreipsiu dėmesį, kaip Genocido centras atsiliepė į du svarbiausius dokumentus, iš kurių jums bus iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Būtent juos pabrėžėme savo [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausoje dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Centro atsiliepimai, kuriais jisai atmeta šiuos dokumentus, atskleidžia jo išankstinį požiūrį į Lietuvos istoriją, jo savavališkas išvadas, jo piktnaudžiavimą valdžia.
į:
* Antra, aš tyrimo būdui priešpastatysiu mūsų tyrimo būdą, kuriuo pripažįstame visus šaltinius, ir bandome juos visus kiek įmanoma suderinti, betgi labiausiai vertiname savanoriškus šaltinius. Atkreipsiu dėmesį, kaip Genocido centras atsiliepė į du svarbiausius dokumentus, iš kurių jums bus iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Būtent juos pabrėžėme savo [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausoje dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Centro atsiliepimai, kuriais jisai atmeta šiuos dokumentus, atskleidžia jo išankstinį požiūrį į Lietuvos istoriją, jo savavališkas išvadas, jo piktnaudžiavimą valdžia.
2019 sausio 14 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Pirma, aptarsiu Centro tyrimo ir jo pažymos esmę, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Atskleisiu, kaip Centras savališkai skirsto patikimus ir nepatikimus šaltinius, išgauna iš anksto numatytas, sau reikalingas neteisingas išvadas, ir mums perša savo istoriografinių prieigų metodas, kuriuo beliktų tas neteisingas išvadas įtvirtinti.
į:
* Pirma, aptarsiu Centro tyrimo ir jo pažymos esmę, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Atskleisiu, kaip Centras savališkai skirsto patikimus ir nepatikimus šaltinius, išgauna iš anksto numatytas, sau reikalingas neteisingas išvadas, ir mums perša savo istoriografinių prieigų metodas, kuriuo beįstengtumėme tas neteisingas išvadas dar labiau įtvirtinti.
2019 sausio 14 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Pirma, aptarsiu Centro tyrimo ir jo pažymos esmę, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Atskleisiu, kaip Centras savališkai skirsto patikimus ir nepatikimus šaltinius, išgauno iš anksto numatytas, jai reikalingas neteisingas išvadas, ir mums perša savo istoriografinių prieigų metodas, kurio beliktų tas neteisingas išvadas įtvirtinti.
į:
* Pirma, aptarsiu Centro tyrimo ir jo pažymos esmę, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Atskleisiu, kaip Centras savališkai skirsto patikimus ir nepatikimus šaltinius, išgauna iš anksto numatytas, sau reikalingas neteisingas išvadas, ir mums perša savo istoriografinių prieigų metodas, kuriuo beliktų tas neteisingas išvadas įtvirtinti.
2019 sausio 14 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų geranoriškas pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų geranoriškas pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per keturias valandas juos visus aptarti.
2019 sausio 14 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu. Mes reikalaujame, kad Centras, naujai ištirtų Joną Noreiką ir paviešintų nešališkas išvadas.
į:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu. Mes reikalaujame, kad Centras naujai ištirtų Joną Noreiką ir paviešintų nešališkas išvadas.
2019 sausio 14 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu.
į:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu. Mes reikalaujame, kad Centras, naujai ištirtų Joną Noreiką ir paviešintų nešališkas išvadas.
2019 sausio 14 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

[+++Kad atsižvelgdami, naujai ištirtų Joną Noreiką+++]
2019 sausio 14 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
* Antra, aš išsakysiu priešpastatysiu mūsų tyrimo būdus, kuriais pripažįstame visus šaltinius, ir bandome juos visus kiek įmanoma suderinti, betgi labiausiai vertiname savanoriškus šaltinius. Atkreipsiu dėmesį, kaip Genocido centras atsiliepė į du svarbiausius dokumentus, iš kurių jums bus iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Būtent juos pabrėžėme savo [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausoje dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Centras atmetimai šių dokumentų atskleidžia jo išankstinį požiūrį į Lietuvos istoriją, jo savavališkas išvadas, jo piktnaudžiavimą valdžia.
į:
* Antra, aš priešpastatysiu mūsų tyrimo būdus, kuriais pripažįstame visus šaltinius, ir bandome juos visus kiek įmanoma suderinti, betgi labiausiai vertiname savanoriškus šaltinius. Atkreipsiu dėmesį, kaip Genocido centras atsiliepė į du svarbiausius dokumentus, iš kurių jums bus iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Būtent juos pabrėžėme savo [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausoje dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Centro atsiliepimai, kuriais jisai atmeta šiuos dokumentus, atskleidžia jo išankstinį požiūrį į Lietuvos istoriją, jo savavališkas išvadas, jo piktnaudžiavimą valdžia.
2019 sausio 14 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam iš anksto reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam iš anksto reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti kapitono Jono Noreikos nusikaltimus pėdsakus, ir jo nusikaltimus priskirti, pavyzdžiui, vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
2019 sausio 14 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam iš anksto reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
2019 sausio 14 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Trečia, plačiau išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kurį tikslinga pavadinti "reikia mokėti nematyti". Parodysiu, kad Centro tyrimo dėsnis neleidžia jam atjausti nė mūsų, nė žydų ir lietuvių aukų, nė pačių kalininkų, kaip kad kapitono Jono Noreikos. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
į:
* Trečia, plačiau išnagrinėsiu esminį Centro tyrimo dėsnį, kurį tikslinga pavadinti "reikia mokėti nematyti". Parodysiu, kad Centro tyrimo dėsnis neleidžia jam atjausti nė mūsų, nė žydų ir lietuvių aukų, nė pačių kaltininkų, kaip kad kapitono Jono Noreikos. Užtat Centras visiškai pasimeta vertindamas Joną Noreiką ir jo veiklos aplinkybes. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
2019 sausio 14 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-33 eilutės:

Šioje pirmoje dalyje mes įrodysime, kad Pakalniškio prisiminimai yra įspūdingai įtikinantys, kad jie deri su visais kitais istorijos šaltiniais, ir kiekvienas jų tyrėjas gali tikrai patikėti, kad Noreika davė įsakymą sušaudyti 1,800 Plungės sinagogoje laikomus žydus, visus iki vieno. Mes, aišku, negalime įrodyti, kad Pakalniškio prisiminimai ar bet kokie kiti šaltiniai yra būtinai teisingi. Bet mes įrodysime, kad Genocido centras jų taip bijo, kad savo pažyma juos sąmoningai, valingai, kryptingai, dėsningai menkino.

Pradėsiu nuo kertinio punkto Centro atsiliepime.
2019 sausio 14 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
Centro tyrimo ir jo pažymos esmė, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus
į:
I) Centro tyrimo ir jo pažymos esmė, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus
2019 sausio 14 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:
-----------------
Centro tyrimo ir jo pažymos esmė, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus
2019 sausio 14 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-17 eilutės iš
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių.
* Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir kuriuose atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia.
* Antra
, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kurį tikslinga pavadinti "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
* Trečia, susidūrus su Centro atkaklu atsisakymu matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią Noreika suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
* Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu ką žinom apie tai, kur Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį įvyko dvylika žydų žudynių ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
į:
Mano pristatymas susidarys iš penkių dalių.
* Pirma, aptarsiu Centro tyrimo ir jo pažymos esmę, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Atskleisiu, kaip Centras savališkai skirsto patikimus ir nepatikimus šaltinius, išgauno iš anksto numatytas, jai reikalingas neteisingas išvadas, ir mums perša savo istoriografinių prieigų metodas, kurio beliktų tas neteisingas išvadas įtvirtinti.
* Antra, aš išsakysiu priešpastatysiu mūsų tyrimo būdus, kuriais pripažįstame visus šaltinius
, ir bandome juos visus kiek įmanoma suderinti, betgi labiausiai vertiname savanoriškus šaltinius. Atkreipsiu dėmesį, kaip Genocido centras atsiliepė į du svarbiausius dokumentus, iš kurių jums bus iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Būtent juos pabrėžėme savo [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausoje dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Centras atmetimai šių dokumentų atskleidžia jo išankstinį požiūrį į Lietuvos istoriją, jo savavališkas išvadas, jo piktnaudžiavimą valdžia.
* Trečia
, plačiau išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kurį tikslinga pavadinti "reikia mokėti nematyti". Parodysiu, kad Centro tyrimo dėsnis neleidžia jam atjausti nė mūsų, nė žydų ir lietuvių aukų, nė pačių kalininkų, kaip kad kapitono Jono Noreikos. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
* Ketvirta, susidūrus su Centro atkaklu atsisakymu matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią Noreika suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
* Penkta
, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu ką žinom apie tai, kur Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį įvyko dvylika žydų žudynių ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 14 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 136 eilutė:
* Materialumo klausimu Genocido centras mus verčia parodyti, ką jisai daro.
2019 sausio 14 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 133-135 eilutės:
* Tokiais veiksmais V.Titovas viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo Adolfo Ramanausko-"Vanago" atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių - Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius - Lietuvos partizanus. Šiais savo veiksmais V.Titovas įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą LR BK 313 str. 2 d. ([[http://www.infolex.lt/ta/66150:str313 | Mirusiojo atminimo paniekinimas]], 170 str. 2 d. ([[http://www.infolex.lt/ta/66150:str170 | Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę]]) bei 170-2 str. 1 d. ([[http://www.infolex.lt/ta/66150:str170-2 | Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas]]) "Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka"
* Ar Genocido centras viešai pritarė nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams?
* Ar tai darė grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu?
2019 sausio 14 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 159 eilutė iš:
* Two weeks after the mass murder, an enormous party was held at the farm of Pranas Blaževičius. Damijonas showed me a brochure about the uprising that featured a photograph of this celebration. About a hundred people sat in seven rows, squinting in the bright sun. Noreika, as head of the region, arrived from Šiauliai to attend the event. I noted him, seated in the third row, on the right, wearing a business suit. My grandmother was seated near him, across from Aunt Antanina, who was holding my mother (then two years old). They were celebrating the successful uprising, rejoicing at their freedom from the Communists.
į:
* Two weeks after the mass murder, an enormous party was held at the farm of Pranas Blaževičius. Damijonas showed me a brochure about the uprising that featured [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/mardosai.png | a photograph of this celebration]]. About a hundred people sat in seven rows, squinting in the bright sun. Noreika, as head of the region, arrived from Šiauliai to attend the event. I noted him, seated in the third row, on the right, wearing a business suit. My grandmother was seated near him, across from Aunt Antanina, who was holding my mother (then two years old). They were celebrating the successful uprising, rejoicing at their freedom from the Communists.
2019 sausio 14 d., 04:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 189-193 eilutės:
mūsų elgesys su dokumentais ir su žmonėmis sutampa - Gochino geranoriškumas
* kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -
* jisai susikalbėjo su Silvia Foti
* You approached the Genocide Center with good will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.
Pridėtos 224-226 eilutės:
dėsniai
* Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.
Pakeistos 232-238 eilutės iš



[+Užrašai+]

'''Mūsų tyrimo būdas'''
į:
* %red% 11.4 Tyrimo neobjektyvumą akivaizdžiai atskleidžia be įrodymų daromos prielaidos (pvz., kad J. Noreika tarnavo ne tik nacių, bet ir sovietų režimui arba J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui) %black% kaip tik rodo objektyvumą
Ištrintos 237-244 eilutės:
dėsniai
* Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.

mūsų elgesys su dokumentais ir su žmonėmis sutampa - Gochino geranoriškumas
* kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -
* jisai susikalbėjo su Silvia Foti
* You approached the Genocide Center with good will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.
Pakeistos 240-243 eilutės iš
* juk gyvenimiškai, gaunasi labai vienareikšmiškai - visos įstaigos ne pačios sprendžia, o remiasi Genocido centru - tad niekas nesikeičia - demokratijoje labai svarbu gerbti mažumas ir įsidėmėti jų skaudulius, juo labiau, kad žydai išžudyti ir dėl to negali deramai rūpintis savo paveldu - jeigu Vilniuje kaip kadaise gyventų 40% žydų, tai manau nebūt jokios kalbos dėl Noreikos lentos

šie sunkūs klausimai sprendžiami visame pasaulyje
* Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje
į:
* juk gyvenimiškai, gaunasi labai vienareikšmiškai - visos įstaigos ne pačios sprendžia, o remiasi Genocido centru - tad niekas nesikeičia - demokratijoje labai svarbu gerbti mažumas ir įsidėmėti jų skaudulius, juo labiau, kad žydai išžudyti ir dėl to negali deramai rūpintis savo paveldu - jeigu Vilniuje kaip kadaise gyventų 40% žydų, tai manau nebūt jokios kalbos dėl Noreikos lentos
2019 sausio 14 d., 04:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 247-268 eilutės iš
* Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje


'''paaukojo savo gyvybę'''

paaukojo savo gyvybę
* Noreika iš tų, kurie paaukojo save, savo gyvybę - Burauskaitė tokia - kiekvienas žydų gelbetojas toksai


* Sugebame pasižiūrėti iš Centro pusės
* 3) The Genocide Center dismissed all of the evidence, old and new, that you presented and all the more resolutely defended Jonas Noreika. Thus you will show where the Genocide Center's point of view leads if we accept Noreika as a hero.
* 4) The most heroic aspect of Noreika is that he gave up his life for Lithuania. The Soviet court had sentenced him to death, and yet the Soviet Union banned the death penalty before he was executed. Noreika refused to write an appeal because the Soviet Union was an occupier. He gave up his life on this matter of principle.
* 5) Thus Noreika was certainly an extaordinary person who had the power to give up his life, or simply risk his life, on a matter of principle.
* 6) But the crucial point is whether we choose to accept Noreika's gift of his life, or whether we choose to reject it. It is a matter of his principles and our principles.
* 7) His principles are especially important to consider because Noreika also was willing to sacrifice the lives of other people. His military strategy after the war was based on Death Squads, young Lithuanians ready to give up there lives.
* ir būtent kariuomenė puoselėja jo kultą
* 8) We will show that time and time again he declined to give up his life when it truly mattered, when thousands of Jews and hundreds of Lithuanians were being killed by his own subordinates. We will show that his behavior is counter to our basic principles.
* 9) Let us start by comparing him with his colleagues who likewise risked their lives to save Jews. In Šiauliai, three Lithuanian leaders (Jasaitis, ...) dared to approach Gewecke that the Siauliai ghetto Jews not be killed. He rebuked them the first time, but at the urging of the Jews, they went a second time and he agreed.
* 10) In September, the most notorious Hamann came to Gewecke to declare that the following day he was organizing the killing of the Šiauliai ghetto's Jews. Gewecke told him that if Hamann did that then he would have his police kill Hamann and his men on the next day. Hamann backed down.
* 11) Also, in Raseiniai, as they were getting ready for the mass murder there, two Lithuanian policemen approached Hamann to explain that he should not kill their fellow Jew, who was a veteran who had fought the Bolsheviks. Hamann agreed to let the man go and they killed all the rest. Note that these two instances make plain what the leading historians say, which is that in these first few months there was no order from Hitler to kill all of the Jews
* 12) So the question is, where did Noreika risk his life to save Jews and Lithuanians? Of course, the answer is obvious that he did not, but rather he led Lithuanians in crimes against humanity. Indeed, these were not Nazi or Soviet crimes, but distinctly Lithuanian crimes against humanity, in the name of the Republic of Lithuania.
į:
* Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje
2019 sausio 14 d., 04:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 199-200 eilutės iš
į:
Užtenka vieno dokumento
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.
Ištrintos 268-273 eilutės:
Užtenka vieno dokumento
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.

LKP fonde f.3377, a.55, b.126
* l.233-241 Antano Girčiaus parodymai Buvo Rietavo TDA būrio narys. Būryje buvo 300 narių. Tarp kitų būrio narių mini Remeikį kuris pratustėjęs iš žydų turto 1942 atidarė savo parduotuvę. 238-239 pasakoja kaip prie sinagogos kapitono Juozaičio įsakytas sušaudė du žydus Plungėje.
* Pridavęs areštantą, aš nuėjau pietauti ir tuo metu pamačiau, kad visa Rietavo gatvė apimta gaisro. Aš nubėgau Rietavo gatve ir pamačiau du nežinomus žydus, kurie slėpėsi prie kalvės. Aš pasiėmiau juos su savimio ir nuėjau į žydų maldos namus, kur buvo saugomi visi areštuoti žydai. Prie sinagogos mane sustabdė, buvusios Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozaitis ir įsakė sušaudyti vietoje mano areštuotus du žydus. Tada mes žydus pastatėmė prie žydų sinagogos sienos, patys stovėjome 20 metrų ir salve iššovėme. . Sušaudyme mūsų dalyvavo viso 8 žmonės,t.y. aš, kapitonas Juozaitis ir dar šeši žmonės baltųjų banditų iš Plungės miesto. Aš buvau ginkluotas rusišku šautuvu ir iš jo šaudžiau. Iš 20 metrų atstumo šaudamas iš šautuvo aš prašauti negalėjau, nes šaudžiau neprastai ir šautuvas buvo prišaudytas. Aš įsitikinęs , kad mano paleista kulka, pataikė į tikslą ir atėmė vieno žmogaus gyvybę. Po sušaudymo aš susiradau savo arklius ir išvažuiavau namo, Kelyje į Rietavą aš sutikau mūsų baltųjų banditų būrio dalyvį Bronių Durką ir su juo parvažiavau namo. Apie mano sušaudytus žydus aš niekam niekada nepasakojau.
2019 sausio 14 d., 04:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 94-103 eilutės:

Skirtingų prielaidų buvimas - mes galime įvairiai mąstyti, o jie tik vienaip
* %red% 11.4 Tyrimo neobjektyvumą akivaizdžiai atskleidžia be įrodymų daromos prielaidos (pvz., kad J. Noreika tarnavo ne tik nacių, bet ir sovietų režimui arba J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui) %black% kaip tik rodo objektyvumą
* Laiškai dėl Jono Noreikos mirties
** Gimtasis Kraštas
** Laba diena, archeologinių kasinėjimų metu, kurie buvo vykdomi Tuskulėnų parke, tarp atkastų palaikų buvo ir Jono Noreikos – Generolo Vėtros palaikai. Deja, jo palaikai šiuo metu nėra identifikuoti. Šį faktą patvirtina J. Noreikos byloje, kuri saugoma Lietuvos Ypatingajame archyve, rasti dokumentai. Jeigu norėtumėte sužinoti daugiau, galite apsilankyti mūsų muziejinėje ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Gražios dienos. Pagarbiai, Aistė Bajoriūnaitė, Vyresnioji muziejininkė, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, aiste.bajoriunaite@genocid.lt
** Gerbiama Aiste, Ačiū už laišką. Ne viską supratau. Kiek supratau, Jono Noreikos palaikai šiuo metu nėra identifikuoti. Ar jo palaikai buvo identifikuoti archeologinių kasinėjimo metu? Ar jūs tiesiog remiatės Lietuvos Ypatingojo archyve saugoma Jono Noreikos byla, teigdami, kad jo palaikai buvo Tuskulėnų parke? Ar yra kokių nors kitų patvirtinimų? Bandau jus suprasti, Andrius
** 2018 m. birželio mėn. 6 d. Sveiki, Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti. Iš rastų 724 asmenų palaikų, kurie buvo užkasti Tuskulėnų parke, šiuo metu identifikuoti yra tik 66 asmenys. Bylos dokumentai, tokie kaip mirties įvykdymo aktas, praktiškai neleidžia abejoti faktu, kad jis buvo užkastas Tuskulėnų teritorijoje. Pagarbiai, Aistė Bajoriūnaitė. Vyresnioji muziejininkė, Tuskulėnų rimties parko memorialinis
** Gerbiamas prof. Rimantai Jankauskai, Jono Noreikos anūkė Silvia Foti paskatino mane parašyti jums mane dominančiu klausimu. Ar užtikrintai žinome, kad Jonas Noreika buvo sušaudytas? Jinai rašė, kad jūs nustatėte, jog jo griaučiai buvo vieni iš dviejų - 550 ir 551 - aptiktų Tuskulėnuose duobėje 29. Tačiau nebuvo įmanoma nustatyti DNR.
** Laba diena, Informuoju, kad visa tyrimo medžiaga šiuo klausimu perduota LGGRTC, ir jokios papildomos informacijos neturiu, Pagarbiai, R.Jankauskas
2019 sausio 14 d., 04:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-94 eilutės:

Nepasitikrinimas
* Petras Požėla - žydų gelbėtojas - palyginti su Krupavičiaus laišku - nuotrauka Genocido sąrašo
Pridėtos 120-122 eilutės:
* [[https://kam.lt/download/50507/skd%20pristatymo%20medziaga.pdf | KAM Medžiaga]]
* [[https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-landsbergis-kaltinimai-jonui-noreikai.d?id=69449826 | Vytautas Landsbergis]] 2015 m. lapkričio 2 d., Neva 1941 07 12/13 po Plungės gaisro komendantas J. Noreika dėl žydų pasakęs vokiečiams: „Aš daviau įsakymą visus iki vieno sušaudyti“. Pasakoja Pakalniškis – tarsi liudininkas, pats girdėjęs ir matęs pokalbį, net vokiečių elgesį. Iš tikrųjų tas epizodas A. Pakalniškio arba jo leidėjų apgaulingai įmontuotas į knygą iš 11 metų senumo (1984 m. ) publikacijos žurnale „Der Spiegel“ (1984 04 23), kurioje buvęs Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas nupasakoja tariamą J. Noreikos pokalbį su vokiečių kareiviais, vėliau žodis į žodį pakartotą neva „liudininko“ A. Pakalniškio neva „atsiminimuose“.
* Čia dar verta pažymėti, kad „atsiminimų“ apie Plungę autorius A. Pakalniškis, neva buvęs labai susijaudinęs dėl žydų žūties, savo knygoje 5 puslapiais anksčiau rašo: „Didelė vokiečių viešpatavimo Lietuvoje nauda būtų ta, kad galutinai ir radikaliai būtų apvalytas mūsų kraštas nuo žydų./.../ Žydai yra skaudulys Lietuvos kūne./.../ Vokiečiai tą ligą gydo pačiu tikriausiu būdu – operacija. Jie išpjauna tą skaudulį, pašalina jį. Belieka užgydyti likusią žaizdą“.
2019 sausio 14 d., 03:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 117-121 eilutės iš
Istoriografinis principas - vyniojimas į vatą
į:
Istoriografinis principas
* %red% 12. savo minimų dokumentų, kurie tariamai atrasti Pareiškėjo inicijuoto tyrimo metu, nevertina istoriografijos kontekste, todėl pagal šiuos pavienius dokumentus daromos išvados, kaip antai, kad „LAF Telšiai 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje“ nelaikytinos mokslinėmis ir objektyviomis.
* %red% 12. Pareiškėjo skelbiama išvada, kad II Pasaulinio karo metu vokiečiams okupavus vakarinę SSRS dalį, Telšių apskritį jie neva kažkodėl atsisakė kontroliuoti, taip neva sudarydami atskirą, lietuvių kontroliuojamą „valstybėlę“, prieštarauja sveikai logikai ir pripažintai II Pasaulinio karo istoriografijai.

Vyniojimas į vatą - perlų kūrimas
2019 sausio 14 d., 03:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 103-122 eilutės:
rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija"
* %red% 25. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu.
* %maroon% Pranas Aglinskas prisiminė ... Alimas tada mums, baudėjams, pasakė, kad iš vokiečių valdžios gautas nurodymas per kelias paras sušaudyti žydus
* %maroon% Kostas Rudonis tvirtino, kad P.Alimas ir Pabrėža pareiškė iš vokiečių gavę įsakymą sušaudyti visus gete, t.y. dvejose sinagogose, uždarytus žydų tautybės piliečius
* %maroon% Z.Rudavičius kalbėjo: "Šaudymas vyko pagal vokiečių komendanto įsakymą ir tas aukas sušaudė tik dėl to, kad jos buvo žydų tautybės."
* jų pažyma remiasi 36 KGB bylomis - atmeta Pakalniškį

* %red% 36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie J. Noreiką ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti jau minėtame straipsnyje Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos kontroversijos.
* %red% 25. Taip pat nustatyta, kad pagal po karo teistų žydų žudynių dalyvių parodymus Plungės komendantu buvo ne J. Noreika, o ltn. Povilas Alimas, kad vykdydami vokiečių nurodymus P. Alimas ir Pabrėža dalyvavo šiose žudynėse.
* %red% 25. Jų parodymuose J. Noreika nėra minimas kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis.


* %red% 25. Pareiškėjas savo teiginius, kad J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už 1800 Plungės žydų nužudymą 1941 m. liepos 12-13 d., grindžia A. Pakalniškio liudijimais.

Istoriografinis principas - vyniojimas į vatą
* %red% 40. Centras išvadą, kad J. Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, argumentuoja istorinio mokslinio tyrimo rezultatai, išdėstyti A. Rukšėno straipsnyje.
* %red% 36. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu. Taip pat nustatyta, kad pagal po karo teistų žydų žudynių dalyvių parodymus tuo metu Plungės komendantu buvo ne J. Noreika, o ltn. Povilas Alimas, kad vykdydami vokiečių nurodymus būtent P. Alimas ir Pabrėža dalyvavo šiose žudynėse. Jų parodymuose J. Noreika nefigūruoja kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis.
* %red% 42. Centras nesutinka su tokia Pareiškėjo interpretacija, neva Centras vengia aptariamos temos Jono Noreikos ir LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse. Tokią Pareiškėjo interpretaciją paneigia vien ta aplinkybė, kad Centras yra paskelbęs atskirą straipsnį, skirtą specialiai J. Noreikai, kuriame nagrinėjamas ir J. Noreikos santykis su Holokaustu Telšių ir Šiaulių apskrityse.
* %red% 43. Pareiškėjo priekaištas, kad Centras neva neaptaria nė vieno iš jo pateiktų svarbių istorinių dokumentų, yra nepagrįstas. Profesionalūs istorikai laikosi nuostatos, kad apie tai, kaip istorikai vertina istorinius dokumentus, galima spręsti pagal jų darbų pobūdį. Kaip Centras vertina atskirus dokumentus, Pareiškėjas galėjo suprasti iš minėto straipsnio apie J. Noreiką.
Ištrintos 153-168 eilutės:
patikimas straipsnis
* %red% 36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie menamą J. Noreikos dalyvavimą Plungės žydų žudynėse ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti Centro skelbiamame straipsnyje.
* patikimumas - ir materialumas - Noreikos prisiminimai
* Savanorių straipsnis
* Kario straipsnis
* visa paminklų politika
* jeigu nebūtų šito patikimumo dėsnio, tai nebūtų to materialumo - materialumas susiveda į šitą tariamą patikimumą
* Lietuvos Respublikos konstitucija

rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija"
* %red% 25. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu.
* %maroon% Pranas Aglinskas prisiminė ... Alimas tada mums, baudėjams, pasakė, kad iš vokiečių valdžios gautas nurodymas per kelias paras sušaudyti žydus
* %maroon% Kostas Rudonis tvirtino, kad P.Alimas ir Pabrėža pareiškė iš vokiečių gavę įsakymą sušaudyti visus gete, t.y. dvejose sinagogose, uždarytus žydų tautybės piliečius
* %maroon% Z.Rudavičius kalbėjo: "Šaudymas vyko pagal vokiečių komendanto įsakymą ir tas aukas sušaudė tik dėl to, kad jos buvo žydų tautybės."
* jų pažyma remiasi 36 KGB bylomis - atmeta Pakalniškį
Pridėtos 164-166 eilutės:

Priskyrimas priešui
* %red% 11.5 kai kurios Pareiškėjo daromos išvados (pvz., J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui, teiginiai „žydų likimą visaip sprendė lietuviai“, „Juozo Brazaičio Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimai engiant Lietuvos žydus“, „Jonas Noreika įklampino Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus į nusikaltimus prieš žmoniją“ ir kt.) sietinos ne su mokslu ir tikrove, o su okupacinių laikotarpių propagandine dezinformacija. %black% ne sovietai iškėlė Noreikos nusikaltimus Telšių krašte, o būtent išeivijos lietuvis Pakalniškis; propagandinė dezinformacija - paskelbė dokumentus - neradome nė vieno sovietinio straipsnio apie Noreiką; Rukšėno tėvas rašė "Masines žudynes" - ar tai neturi išliekamąją vertę? ar tai teisingas tekstas su reveransais? ar tai yra propaganda prieš Noreiką? ir kodėl būtent ja remiasi GC?
2019 sausio 14 d., 03:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 187-194 eilutės iš
į:
Mąstymas formalumais - nepagrįstomis bendrybėmis
* %red% 21.1 to meto visą lietuvišką spaudą kontroliavo nacių okupacinė valdžia;

Sumenkinimas šalutinių priežasčių ir antrojo laipsnio nusikaltimų
* %red% 13. 1941 m. birželio pabaigoje ir liepos mėnesį Telšių apskrityje vykusių žudynių pagrindinės priežastys sietinos ne su laikraštyje „Žemaičių žemė“ skelbiama informacija, o su vokiečių Operatyvinės grupės A 2-uoju operatyviniu būriu ir su H. Himmlerio duotais nurodymais Operatyvinių grupių A, B, C, D ir jų padalinių vadams karo su Sovietų Sąjunga išvakarėse. %black% sumenkinimas šalutinių priežasčių
* %red% 12. LAF organizacijos antisemitiniuose turiniuose nėra tiesioginių, imperatyvių nurodymų žydus žudyti, t. y. pasitelkti genocidą kaip „žydų klausimo“ sprendimo būdą.
* %red% 27. Taigi, J. Noreika, kaip Šiaulių apskrities viršininkas, negalėjo inicijuoti, organizuoti, vykdyti masinių žudynių operacijų.
* %red% 44. Centro skelbiamame straipsnyje taip pat teigiama, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tvarkė su žydų turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 d. pasirodė J. Noreikos raštas „Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą“, skirtas valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams. Jame buvo skelbiama, kad viena dalis turto (liuksusiniai baldai, medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo. Dalį turto buvo numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytinių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomotas laikiniems nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą.13 Žagarės miesto burmistras 1941 m. gruodžio 3 d. informavo Šiaulių apskrities viršininką apie tai, kaip buvo tvarkomi reikalai, susiję su vietos žydų turtu.14 Iš šių aplinkybių matyti, kad J. Noreika atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su žydų turto tvarkymu, tačiau akivaizdu, kad pagrindinis Šiaulių apskrityje iš žydų konfiskuoto turto reikalų tvarkytojas buvo Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke, kuris, kaip minėta, į šių reikalų tvarkymą įtraukė ir J. Noreiką.
2019 sausio 14 d., 03:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 108 eilutė:
* %maroon% Buvęs J.Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose rašo: ... Taigi remiantis šiuo įvykiu galima manyti, kad J.Noreika ir jo bendražygiai Birželio sukilimo metu nebuvo nei fanatiški antisemitai, nei žydų iš Lietuvos "varytojai".
Pakeistos 171-178 eilutės iš
Mes darėme nepriklausomą tyrimą.
į:


Nesupratimas, ką reiškia žodžiai aplinkybėse
* %red% 21.2 laikraščio „Žemaičių žemė“, kaip ir LAF organizacijos antisemitiniuose pranešimuose, turiniuose nėra tiesioginių, imperatyvių nurodymų žydus žudyti, t. y. pasitelkti genocidą kaip „žydų klausimo“ sprendimo būdą. Berlyno LAF dokumentuose kalbama, kad žydus reikia išvaryti iš Lietuvos, o ne žudyti; %black% mūsų užklausos net neskaitė
* palyginti etninį valymą su sovietų trėmimais
* %maroon% Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą įvykdytą okupaciją ir aneksiją, jų padarinius galima vertinti kaip aplinkybes, kurios traumavo moderniosios lietuvių tautos atstovus., pasižyminčius tautine valstybine sąmone, suvokiančius save kaip etnopolitinės bendrijos narius. Jiems buvo svetima bolševikinė valstybės samprata, komunistinė valstybinė ideologija, kiti sovietų režimo primesti dalykai. Traumuojančio poveikio nepajuto nebent nedidelė dalis šalies gyventojų, kurie buvo komunistinių įsitikinimų, kuriems buvo artima Sovietų Sąjunga, jos valstybinė ideologija, toje šalyje viešpataujanti tvarka ir kiti dalykai. Taigi Lietuvos gyventojų, tarp jų ir J.Noreikos, rezistencinės motyvacijos susiformavimą iš dalies galima vertinti kaip patirtos traumos padarinį.
* %maroon% Tyrinėtojas Liudas Truska teigia, kad Berlyno LAF'as iškėlė antisemitizmą į programinį lygį. Remiantis jo tyrimu galima tvirtinti, kad šios organizacijos parengtuose atsišaukimuose žydai vaizduojami itin neigiami, kad "žydų klausimą" buvo siūloma spręsti išvarant juos iš Lietuvos. Sunku būtų patikėti, kad J.Noreika nieko nežinojo apie tuos atsišaukimus. Galima prielaida, jog jis irgi galėjo norėti, kad žydai būtų išvaryti iš Lietuvos. %black% nesuvokia, jog tai etninis valymas
*
Mes darėme nepriklausomą tyrimą.
Pridėtos 182-186 eilutės:
* %red% 21.3 laikraščio „Žemaičių žemė“ antisemitiniai teiginiai negali būti vertinami kaip Telšių apskrities LAF organizacijos kvietimas dalyvauti jos inicijuojamose ir vykdomose žudynėse, nes masinių žudynių iniciatoriai buvo ne LAF organizacija, o okupacinės valdžios įstaigos; %black% kviesti galėjo tiktai vokiečiai?
* %red% 25. Pareiškėjo bandymas LAF antisemitinę propagandą ir masines žydų žudynes susieti priežastiniu ryšiu nėra teisingas ir objektyvus, nes istoriniai tyrimai, šaltiniai leidžia teigti, kad žudynės vyko ne Telšių LAF organizacijos, o vokiečių okupacinės valdžios pareigūnų nurodymu.
* %red% 52. Pareiškėjo skundžiamas Centro 2018 m. liepos 18 d. raštas Nr. 14R-52 „Dėl informacijos pateikimo“ yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis Pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. t.y. skundžiamas Centro raštas nelaikytinas individualiu teisės aktu, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime nelemia to rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl Centro 2018 m. liepos 18 d. rašto Nr. 14R-52 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo. %black% palyginti su žodžių reikšme - su reveransais - su prokuratūros kaltinimus Titovui - su sukilėlių spauda - su šmeižto kaltinimais. Ir su aukų atminimu.
* %blue%Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas Juozas Brazaitis-Ambrazevičius pateikia tokius savo argumentus: „Kiekvienas amžius turi savo “ritualines formules”, kurios yra be turinio, bet antrai pusei gali skambėti maloniai. (...) Ano karo pradžios metu ritualinė formulė buvo “naujosios Europos kūrimas”; tokios pat formulės reikšmės turėjo “Doc. Accuse” (89 p.) minimas arkiv. Skvirecko, buv. prezidento Griniaus, buv. min. pirmininko Tumėno ir kitų telegramos siuntimas Hitleriui; tokia pat formulė buvo vysk. Brizgio radijo kalba, kuria “kvietė stoti į vermachto statybos batalionus” (Doc. Ac. Nr. 60). Vis tai buvo ritualinės formulės, siekiančios apraminti antrąją pusę, kurioje buvo fizinė jėga. Tai buvo tokios pat prasmės formulės, kaip 1940 metais visuomenės atstovų ėjimas pas “liaudies vyriausybės pirmininką” J. Paleckį lojalumo pareikšti. Tokios pat prasmės turėjo ir 1941 metų Kauno lietuvių komendanto bei burmistro priėmimas įsakymo steigti ghetto, bet atsikalbėjimas, kad techniškai taip greit tai neįmanoma padaryti, kad jiems reikia atsiklausti ir savo vyriausybės. %black% būtent apie tai eina kalba - kokios bus mūsų "ritualinės formulės"; palyginti su parvežimą Stalino saulės; su Noreikos atsisakymu sulaužyti savo priesaiką ir savo tikėjimo tiesas; su Lietuvos okupacijos nepripažinimu, su "ok.Lietuva" formuluote; su sutikimu dirbti Genocido centrui; su bestuburiškumu; niekas už tai žmonių neaukština, nelaiko pavyzdžiais, nes žmonės taip savaime elgiasi, o didvyrių pavyzdžių visas tikslas yra atsispirti nuo tokio elgesio.
2019 sausio 14 d., 03:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 170-173 eilutės iš
į:
Mes darėme nepriklausomą tyrimą.
* Pasirinkome Telšius vietoj Šiaulių
* Mes rėmėmės pirmiausia pačių lietuvių savanoriškais dokumentais, kuriuose galėtų atsispindėti atsakomybė už nusikaltimus.
* Pirmiausia tai laikraščiai: "Žemaičių žemė"
2019 sausio 14 d., 02:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 121-131 eilutės iš
* Dokumentas apie baldus:
į:
* Dokumentas apie baldus: MAB f.76, a.180, b.28, l.27-63 Jonas Noreika appears on a list of 713 Lithuanians who registered Jewish property they had “purchased” during the Nazi-occupation. Jonas Noreika is Nr.35 on the list, at the address Wilnerstr. 260.
* Verkaufts Judenvermoegen (parduotas žydų turtas - sold Jewish property) kainos reichmarkėmis - prices in Reichsmarks
** 0.16 1 Kl. Schrank (spintelė - small cabinet)[the price should perhaps be 16 RM]
** 1.20 1 Paarwarme Schuhe (šiltų batų pora - pair of warm shoes)
** 12.00 1 Schrebtisch (rašomasis stalas - desk)
** 18.00 1 Buecherschrank (knygoms spinta - book case)
** 30.00 2 Holz Betten mit atratze (2 medinės lovos su matracu - 2 wooden beds with a mattress)
** 25 1 Schrank (spinta - cabinet)
** 18 1 Buefett (bufetas - buffet)
** 11 1 Toileten Spiegel (veidrodis tualetui - bathroom mirror)
** 3 2 Nachtschraenckchen (naktinės kepurės - nightcaps)
2019 sausio 14 d., 02:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijam. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
2019 sausio 14 d., 02:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 113 eilutė:
* Dokumentas bylojantis, kad Noreika atsikėlė iš Plungės:
Pridėta 121 eilutė:
* Dokumentas apie baldus:
2019 sausio 14 d., 02:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 109 eilutė iš:
* Damijonas Riauka. "Keturios sukilimo dienos." 1994 m. liepos 9 d. Dar nepasiekę mokyklos, kelyje Kuliai - Plungė sutikome vežimą, kuriame į namus po pirmųjų karo audrų važiavo žydų šeima: vyras su žmona ir du mažamečiai vaikai. Juos pažinojome, nes gyveno Mardosų mokyklos pastate. Žydelis pats arė, sėjo, augino gyvulius kaip ir visi kiti kaimiečiai. Jį visi gerbė, ne su visais sutarė, buvo doras žmogus. Mūsų kapitonas ir kiti vyresniojo amžiaus kuopos kariai apstojo ratu jo vežimą ir ėmė įkalbinėti tuoj pat sukti iš kelio ir slėptis nuo vokiečių. Žydelis paklausė ir, apsukęs vežimą, nuvažiavo į kitą kelią Stonkaičių link. Čia vokiečių transporto nebuvo. Aš ir šiandien prisimeu žydo išgąstį, matau, kaip paslėpęs po antklode savo mažamečius vaikus, staigiai ragina arklius. Šie ėmė bėgti ristate, o vežimas pasišokinėdamas ritosi žemyn į pakalnę. Mes dar sustoję ant kelio stebėjome, kad tuo metu neatvažiuotų vokiečių kareiviai. Tas vaizdas man buvo sukrečiantis. Žmogus su visa šeima bėgo nuo mirties. Buvau girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus, žinojau, kad visi žydai skubiai pasitraukė iš Klaipėos 1939-aisiais, kai Hitleris rengėsi ją užimti, bet dar niekada akis į akį nebuvo tekę susidurti su šitokiu konkrečiu žmonių persekiojimu. Man neteko išgirsti apie šios šeimos tolesnį likimą, bet aš tikiu, kad lietuviai kaimiečiai jam suteikė prieglobstį.
į:
* Damijonas Riauka. "Keturios sukilimo dienos." 1994 m. liepos 9 d. Dar nepasiekę mokyklos, kelyje Kuliai - Plungė sutikome vežimą, kuriame į namus po pirmųjų karo audrų važiavo žydų šeima: vyras su žmona ir du mažamečiai vaikai. Juos pažinojome, nes gyveno Mardosų mokyklos pastate. Žydelis pats arė, sėjo, augino gyvulius kaip ir visi kiti kaimiečiai. Jį visi gerbė, nes su visais sutarė, buvo doras žmogus. Mūsų kapitonas ir kiti vyresniojo amžiaus kuopos kariai apstojo ratu jo vežimą ir ėmė įkalbinėti tuoj pat sukti iš kelio ir slėptis nuo vokiečių. Žydelis paklausė ir, apsukęs vežimą, nuvažiavo į kitą kelią Stonkaičių link. Čia vokiečių transporto nebuvo. Aš ir šiandien prisimeu žydo išgąstį, matau, kaip paslėpęs po antklode savo mažamečius vaikus, staigiai ragina arklius. Šie ėmė bėgti ristate, o vežimas pasišokinėdamas ritosi žemyn į pakalnę. Mes dar sustoję ant kelio stebėjome, kad tuo metu neatvažiuotų vokiečių kareiviai. Tas vaizdas man buvo sukrečiantis. Žmogus su visa šeima bėgo nuo mirties. Buvau girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus, žinojau, kad visi žydai skubiai pasitraukė iš Klaipėos 1939-aisiais, kai Hitleris rengėsi ją užimti, bet dar niekada akis į akį nebuvo tekę susidurti su šitokiu konkrečiu žmonių persekiojimu. Man neteko išgirsti apie šios šeimos tolesnį likimą, bet aš tikiu, kad lietuviai kaimiečiai jam suteikė prieglobstį.
2019 sausio 14 d., 01:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 115 eilutė:
* Damijonas’ duplicity finally was exposed. Having doubted him for some time, I now knew him to have been a willing accomplice in the atrocities perpetrated by Noreika, General Storm—my grandfather. I confronted him. “I spoke with my Aunt Aldona, who was ten at the time, and she said my grandfather lived in the center of Plungė, in a home left by a Jew, across the street from the police station. He was right there during the uprising. What do you have to say to that?” “Aldona is lying,” he replied. “She was too young to remember anything. Your grandfather was in Telšiai when everything happened. He did not live in Plungė. He had nothing to do with it. It was the Germans.” It took all my powers of restraint not to throttle him.
2019 sausio 14 d., 01:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 114 eilutė iš:
* Aldona Budrytė Bužienė was ten years old in 1941, when she lived in Plungė. My grandparents’ wedding celebration was held in her large home, at Telšiai 65. She remembered visiting the Noreikas at the Mardosai school house in the months before the uprising. Uncle Jonas usually was not present, she said, but she played with her two-year-old cousin, Dalytė. A few days before the uprising, her Uncle advised her family to leave Plungė temporarily. Her family travelled to Barstyčiai in a horse-drawn carriage, to stay with her grandparents. Days later, they returned to Plungė, and the Noreikas lived with her family for about a week, until a home in the center of Plungė “became suddenly free.” Her Uncle Jonas moved his family into the newly vacated house, settling there for “not long,” before relocating with them to Šiauliai. I choked on my crumble cake. “What do you mean by ‘suddenly free?’” I asked. “The Jews were gone, so the house was free. Many Lithuanians were moving into the new, free houses.” I took a deep breath. “Do you mean the houses became free because the Jews who lived in them were killed?” She nodded, looking pained. I sat stunned for a moment. “But Damijonas said my grandparents stayed in Barstyčiai and Telšiai the whole time,” I remarked, once I’d recovered. “I was there, and I happen to have a very good memory,” she responded. “She most definitely does,” her sister Rūta affirmed. “After living with you for a week, which house did they move into?” I managed to ask. I’d lost my appetite. "It was a two-story building, two doors away from a prominent corner. My mother took me there often. We climbed a staircase to the second floor, where we could view the Kromas, a large marketplace. My mother spent most of her time speaking to your grandmother, while I spent most of my time playing with Dalytė and Teta Antanina.” Aldona remembered seeing her Uncle Jonas in a military uniform and recalled his having met many times with other soldiers—including Damijonas, his messenger. “Damijonas said he only became his messenger in Šiauliai,” I countered. “That’s not true. He was Uncle’s messenger in Plungė, as well. He came almost every day. There was always a big fuss when he arrived. Everybody would say, ‘Damijonas is here! Damijonas is here!’” “Aren’t you confusing this with Šiauliai?” “We didn’t visit them very often in Šiauliai,” answered Aldona. “No, this was Plungė.” Damijonas had said nothing about his serving as Noreika’s messenger during and immediately after the uprising in Plungė. In fact, he’d specifically stated that my grandparents were nowhere near Plungė during the massacre. “But Damijonas said my grandfather did not live in Plungė—that he lived in Telšiai after the uprising,” I protested weakly. Aldona crossed her arms, stiffened her back, leaned forward and looked me straight in the eyes. “I’m sorry, but I’m a Žemaitė, and I have to tell it the way it happened. Damijonas is a liar!” Nevertheless, I felt compelled to pursue the matter. “Who ordered the Jews to be killed?” “The Jews brought it upon themselves, by setting the fire,” replied Aldona. “I don’t believe the killings were Uncle Jonas’ initiative. He was a Lithuanian officer. He was so talented, so smart. He fought for our independence. He was a true Lithuanian patriot. I still bow my head to him.” Despite myself, I persisted. “But if he was living right there at the time, as you said, and if he was the head of the uprising, as Damijonas and many others have told me, wouldn’t he have been the one to give the order? Who else would have had the authority?” It was a logical question. For a minute or two, Aldona did not respond. She must have been piecing together the events for the first time, just as I’d been doing during the past several weeks. Then she shook her head and began weeping. “I can’t believe it! I just can’t believe it. Maybe he had no choice. Nobody really knows how that fire started. It’s still a mystery. And he had to maintain order. If the Jews hadn’t started the fire, they might still be alive. I don’t know. I don’t know what to think anymore. I suppose it’s possible.” I sat quietly. I knew that realization and acknowledgment would come to her slowly, over time. After a long moment, I asked, “So which was his house, exactly?” “I don’t know the address, but I can describe where it is and what it looks like. It’s still there, near the Kromas. If you look out the window from the second floor, you can see the marketplace. The house is on a major corner.
į:
* Aldona Budrytė Bužienė was ten years old in 1941, when she lived in Plungė. My grandparents’ wedding celebration was held in her large home, at Telšiai 65. She remembered visiting the Noreikas at the Mardosai school house in the months before the uprising. Uncle Jonas usually was not present, she said, but she played with her two-year-old cousin, Dalytė. A few days before the uprising, her Uncle advised her family to leave Plungė temporarily. Her family travelled to Barstyčiai in a horse-drawn carriage, to stay with her grandparents. Days later, they returned to Plungė, and the Noreikas lived with her family for about a week, until a home in the center of Plungė “became suddenly free.” Her Uncle Jonas moved his family into the newly vacated house, settling there for “not long,” before relocating with them to Šiauliai. I choked on my crumble cake. “What do you mean by ‘suddenly free?’” I asked. “The Jews were gone, so the house was free. Many Lithuanians were moving into the new, free houses.” I took a deep breath. “Do you mean the houses became free because the Jews who lived in them were killed?” She nodded, looking pained. I sat stunned for a moment. “But Damijonas said my grandparents stayed in Barstyčiai and Telšiai the whole time,” I remarked, once I’d recovered. “I was there, and I happen to have a very good memory,” she responded. “She most definitely does,” her sister Rūta affirmed. “After living with you for a week, which house did they move into?” I managed to ask. I’d lost my appetite. "It was a two-story building, two doors away from a prominent corner. My mother took me there often. We climbed a staircase to the second floor, where we could view the Kromas, a large marketplace. My mother spent most of her time speaking to your grandmother, while I spent most of my time playing with Dalytė and Teta Antanina.” Aldona remembered seeing her Uncle Jonas in a military uniform and recalled his having met many times with other soldiers—including Damijonas, his messenger. “Damijonas said he only became his messenger in Šiauliai,” I countered. “That’s not true. He was Uncle’s messenger in Plungė, as well. He came almost every day. There was always a big fuss when he arrived. Everybody would say, ‘Damijonas is here! Damijonas is here!’” “Aren’t you confusing this with Šiauliai?” “We didn’t visit them very often in Šiauliai,” answered Aldona. “No, this was Plungė.” Damijonas had said nothing about his serving as Noreika’s messenger during and immediately after the uprising in Plungė. In fact, he’d specifically stated that my grandparents were nowhere near Plungė during the massacre. “But Damijonas said my grandfather did not live in Plungė—that he lived in Telšiai after the uprising,” I protested weakly. Aldona crossed her arms, stiffened her back, leaned forward and looked me straight in the eyes. “I’m sorry, but I’m a Žemaitė, and I have to tell it the way it happened. Damijonas is a liar!” Nevertheless, I felt compelled to pursue the matter. “Who ordered the Jews to be killed?” “The Jews brought it upon themselves, by setting the fire,” replied Aldona. “I don’t believe the killings were Uncle Jonas’ initiative. He was a Lithuanian officer. He was so talented, so smart. He fought for our independence. He was a true Lithuanian patriot. I still bow my head to him.” Despite myself, I persisted. “But if he was living right there at the time, as you said, and if he was the head of the uprising, as Damijonas and many others have told me, wouldn’t he have been the one to give the order? Who else would have had the authority?” It was a logical question. For a minute or two, Aldona did not respond. She must have been piecing together the events for the first time, just as I’d been doing during the past several weeks. Then she shook her head and began weeping. “I can’t believe it! I just can’t believe it. Maybe he had no choice. Nobody really knows how that fire started. It’s still a mystery. And he had to maintain order. If the Jews hadn’t started the fire, they might still be alive. I don’t know. I don’t know what to think anymore. I suppose it’s possible.” I sat quietly. I knew that realization and acknowledgment would come to her slowly, over time. After a long moment, I asked, “So which was his house, exactly?” “I don’t know the address, but I can describe where it is and what it looks like. It’s still there, near the Kromas. If you look out the window from the second floor, you can see the marketplace. The house is on a major corner.” “Good. We’re going to figure this out.” Is this why grandmother asked me not to write the book? “What did the house look like inside?” I inquired. Aldona recalled the fine furniture, especially a round table engraved with a chessboard pattern. “Uncle Jonas loved to play chess. Everyone who visited admired that chess table and the handsome chess pieces sitting on top.” Remembering the table that my Aunt Dana had shown me in Šiauliai, I took my camera from my purse and scrolled through my digital photos to find the picture of it. I showed it to Aunt Aldona. “Was it this table?” “Yes! That’s the one! Where did you get that picture?” I told her about my trip to Šiauliai a few weeks earlier, and repeated Dana’s story about how she’d acquired the table. “So the furniture travelled from that house in Plungė to my grandfather’s new home in Šiauliai!” I concluded. The next day, I contacted the librarian in Plungė, Zita Palauskaitė, whom I had met during a previous trip. She informed me that many houses in the vicinity belonged to Jews who had escaped or had been slaughtered during and after the uprising. Surprisingly, she had been compiling a catalogue of the houses formerly owned by Jews, to honor the memory of the town’s Jewish residents. Elated, incredulous, I described to Zita the house of which Aldona had spoken, reading from my notes: “On Kulių street, right on the corner . . . It was a big apartment. All the furniture was originally from Jews.” I mentioned the chess table. Zita promised to send me a photo of the house she thought this might be. I forwarded the picture that she emailed me to Rasa, who showed it to Aldona. Days later, Aldona told me that this was not the house she’d meant, and offered a clearer description. “It was a former Jewish house that became free. It was on the side of town that had brick houses. My Uncle and his family lived on the second floor. On the other side were all the wooden Jewish houses.” Via phone and email, I related to Zita the new details. She sent another picture, then a third and a fourth, each of which Rasa showed to her mother, only to have Aldona reject each one. When Aldona saw a picture of the fifth possibility, she instantly exclaimed, “Yes, that’s it!” The grainy photograph depicted the original house, a two-story wooden structure with four windows on each floor and a slanted roof with two chimneys. Its address, Vaižganto 11, was damning; it faced the police headquarters, which then housed the Nazi command center. The home stood next to the synagogue, also present in the photo. The synagogue no longer exists, but the house still stands today.
2019 sausio 14 d., 01:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 111 eilutė:
Pridėtos 113-114 eilutės:
* My mother was one year old at the time. The young family had to decide quickly where they should live. They moved, along with Noreika’s sister Antanina, to the home of his wife’s parents, in the city of Barstyčiai, in Žemaitija. Like all young couples, they yearned for their own home. My grandmother soon received an offer from the Soviet government to teach at an elementary school in Mardosai, a small village outside Plungė.
* Aldona Budrytė Bužienė was ten years old in 1941, when she lived in Plungė. My grandparents’ wedding celebration was held in her large home, at Telšiai 65. She remembered visiting the Noreikas at the Mardosai school house in the months before the uprising. Uncle Jonas usually was not present, she said, but she played with her two-year-old cousin, Dalytė. A few days before the uprising, her Uncle advised her family to leave Plungė temporarily. Her family travelled to Barstyčiai in a horse-drawn carriage, to stay with her grandparents. Days later, they returned to Plungė, and the Noreikas lived with her family for about a week, until a home in the center of Plungė “became suddenly free.” Her Uncle Jonas moved his family into the newly vacated house, settling there for “not long,” before relocating with them to Šiauliai. I choked on my crumble cake. “What do you mean by ‘suddenly free?’” I asked. “The Jews were gone, so the house was free. Many Lithuanians were moving into the new, free houses.” I took a deep breath. “Do you mean the houses became free because the Jews who lived in them were killed?” She nodded, looking pained. I sat stunned for a moment. “But Damijonas said my grandparents stayed in Barstyčiai and Telšiai the whole time,” I remarked, once I’d recovered. “I was there, and I happen to have a very good memory,” she responded. “She most definitely does,” her sister Rūta affirmed. “After living with you for a week, which house did they move into?” I managed to ask. I’d lost my appetite. "It was a two-story building, two doors away from a prominent corner. My mother took me there often. We climbed a staircase to the second floor, where we could view the Kromas, a large marketplace. My mother spent most of her time speaking to your grandmother, while I spent most of my time playing with Dalytė and Teta Antanina.” Aldona remembered seeing her Uncle Jonas in a military uniform and recalled his having met many times with other soldiers—including Damijonas, his messenger. “Damijonas said he only became his messenger in Šiauliai,” I countered. “That’s not true. He was Uncle’s messenger in Plungė, as well. He came almost every day. There was always a big fuss when he arrived. Everybody would say, ‘Damijonas is here! Damijonas is here!’” “Aren’t you confusing this with Šiauliai?” “We didn’t visit them very often in Šiauliai,” answered Aldona. “No, this was Plungė.” Damijonas had said nothing about his serving as Noreika’s messenger during and immediately after the uprising in Plungė. In fact, he’d specifically stated that my grandparents were nowhere near Plungė during the massacre. “But Damijonas said my grandfather did not live in Plungė—that he lived in Telšiai after the uprising,” I protested weakly. Aldona crossed her arms, stiffened her back, leaned forward and looked me straight in the eyes. “I’m sorry, but I’m a Žemaitė, and I have to tell it the way it happened. Damijonas is a liar!” Nevertheless, I felt compelled to pursue the matter. “Who ordered the Jews to be killed?” “The Jews brought it upon themselves, by setting the fire,” replied Aldona. “I don’t believe the killings were Uncle Jonas’ initiative. He was a Lithuanian officer. He was so talented, so smart. He fought for our independence. He was a true Lithuanian patriot. I still bow my head to him.” Despite myself, I persisted. “But if he was living right there at the time, as you said, and if he was the head of the uprising, as Damijonas and many others have told me, wouldn’t he have been the one to give the order? Who else would have had the authority?” It was a logical question. For a minute or two, Aldona did not respond. She must have been piecing together the events for the first time, just as I’d been doing during the past several weeks. Then she shook her head and began weeping. “I can’t believe it! I just can’t believe it. Maybe he had no choice. Nobody really knows how that fire started. It’s still a mystery. And he had to maintain order. If the Jews hadn’t started the fire, they might still be alive. I don’t know. I don’t know what to think anymore. I suppose it’s possible.” I sat quietly. I knew that realization and acknowledgment would come to her slowly, over time. After a long moment, I asked, “So which was his house, exactly?” “I don’t know the address, but I can describe where it is and what it looks like. It’s still there, near the Kromas. If you look out the window from the second floor, you can see the marketplace. The house is on a major corner.”
2019 sausio 14 d., 01:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-115 eilutės:
* I surveyed the throng, with their jubilant faces, and was appalled. I asked Damijonas, “How could they throw a party so soon after two thousand Jews—half of the town’s residents—were killed? Who killed them?” Damijonas merely shook his head and said that the Nazis did all the killing; the merrymaking was to celebrate having chased out the Communists.
* On our last day together, Damijonas presented me with two cardboard boxes packed with a large portion of his personal archive. We took a taxi to the post office, where I arranged to have the boxes sent to my home; the postage cost $300. Back in his apartment, he gave me a few more personal items, saying that he didn’t know when he would see me next. I had given him a few hundred dollars for his trouble, and he was tremendously happy. We had tears in our eyes as we said “goodbye.”
* I’d had to exercise extraordinary patience to endure the week with him—but I had done so for the sake of Lithuania; I had to discover the truth. I already knew that, in writing the truth, I would have to betray Damijonas. Nor would he be the only one. It appeared that, in Lithuania during World War II, everyone rationalized their motives and actions. They had to pretend to sympathize with the Germans or with the Russians simply to survive. Some pretended so well that they eventually became the enemy. Then the political winds shifted, and personal histories had to be reinvented or hidden. I, too, had been betrayed, having been taught to revere a grandfather who now seemed to have played an active role in the Holocaust.
2019 sausio 14 d., 01:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 109 eilutė:
* Damijonas Riauka. "Keturios sukilimo dienos." 1994 m. liepos 9 d. Dar nepasiekę mokyklos, kelyje Kuliai - Plungė sutikome vežimą, kuriame į namus po pirmųjų karo audrų važiavo žydų šeima: vyras su žmona ir du mažamečiai vaikai. Juos pažinojome, nes gyveno Mardosų mokyklos pastate. Žydelis pats arė, sėjo, augino gyvulius kaip ir visi kiti kaimiečiai. Jį visi gerbė, ne su visais sutarė, buvo doras žmogus. Mūsų kapitonas ir kiti vyresniojo amžiaus kuopos kariai apstojo ratu jo vežimą ir ėmė įkalbinėti tuoj pat sukti iš kelio ir slėptis nuo vokiečių. Žydelis paklausė ir, apsukęs vežimą, nuvažiavo į kitą kelią Stonkaičių link. Čia vokiečių transporto nebuvo. Aš ir šiandien prisimeu žydo išgąstį, matau, kaip paslėpęs po antklode savo mažamečius vaikus, staigiai ragina arklius. Šie ėmė bėgti ristate, o vežimas pasišokinėdamas ritosi žemyn į pakalnę. Mes dar sustoję ant kelio stebėjome, kad tuo metu neatvažiuotų vokiečių kareiviai. Tas vaizdas man buvo sukrečiantis. Žmogus su visa šeima bėgo nuo mirties. Buvau girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus, žinojau, kad visi žydai skubiai pasitraukė iš Klaipėos 1939-aisiais, kai Hitleris rengėsi ją užimti, bet dar niekada akis į akį nebuvo tekę susidurti su šitokiu konkrečiu žmonių persekiojimu. Man neteko išgirsti apie šios šeimos tolesnį likimą, bet aš tikiu, kad lietuviai kaimiečiai jam suteikė prieglobstį.
2019 sausio 14 d., 01:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-109 eilutės iš
* Karys Nr.10.Stanislovas Buchaveckas, Dalius Žygelis (vyriausieji istorikai). "Jonas Noreika-
Generolas Vėtra. 1910–1947 m" Dar 1940–1941 m. lankydamasis Klaipėdos krašte, J. Noreika sužinojo apie žydams gresiantį pavojų. Todėl neatsitiktinai jau pirmąją karo dieną Plungės apylinkėse sutiktą kelyje žydų šeimą ragino „tuoj pat sukti iš kelio, kuo skubiausiai važiuoti į kaimą ir slėptis nuo vokiečių kareivių“. Mat šiai žmonių grupei grėsė pavojus ne tik iš egzekucinių vokiečių dalinių, bet ir iš vermachto kareivių sporadiškų antisemitinių veiksmų.
į:
* 2015 m. Karys Nr.10.Stanislovas Buchaveckas, Dalius Žygelis (vyriausieji istorikai). "Jonas Noreika-Generolas Vėtra. 1910–1947 m" Dar 1940–1941 m. lankydamasis Klaipėdos krašte, J. Noreika sužinojo apie žydams gresiantį pavojų. Todėl neatsitiktinai jau pirmąją karo dieną Plungės apylinkėse sutiktą kelyje žydų šeimą ragino „tuoj pat sukti iš kelio, kuo skubiausiai važiuoti į kaimą ir slėptis nuo vokiečių kareivių“. Mat šiai žmonių grupei grėsė pavojus ne tik iš egzekucinių vokiečių dalinių, bet ir iš vermachto kareivių sporadiškų antisemitinių veiksmų.
2019 sausio 14 d., 01:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 108-109 eilutės:
* Karys Nr.10.Stanislovas Buchaveckas, Dalius Žygelis (vyriausieji istorikai). "Jonas Noreika-
Generolas Vėtra. 1910–1947 m" Dar 1940–1941 m. lankydamasis Klaipėdos krašte, J. Noreika sužinojo apie žydams gresiantį pavojų. Todėl neatsitiktinai jau pirmąją karo dieną Plungės apylinkėse sutiktą kelyje žydų šeimą ragino „tuoj pat sukti iš kelio, kuo skubiausiai važiuoti į kaimą ir slėptis nuo vokiečių kareivių“. Mat šiai žmonių grupei grėsė pavojus ne tik iš egzekucinių vokiečių dalinių, bet ir iš vermachto kareivių sporadiškų antisemitinių veiksmų.
2019 sausio 14 d., 00:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 104-108 eilutės iš
* %red% 18. J. Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose pasakoja, kaip pirmomis karo dienomis J. Noreika įkalbėjo vežimu važiuojančią žydų šeimyną pasukti iš kelio, kuo skubiausiai slėptis nuo vokiečių, nes buvo girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus. %black% palyginti su Riaukos pasakojimu Silviai
į:
* %red% 18. J. Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose pasakoja, kaip pirmomis karo dienomis J. Noreika įkalbėjo vežimu važiuojančią žydų šeimyną pasukti iš kelio, kuo skubiausiai slėptis nuo vokiečių, nes buvo girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus. %black% palyginti su Riaukos pasakojimu Silviai.
* "The Mardosai school was owned by a Jewish man named Bertė Pelcas, who maintained the building and its small yard, and repaired the furnace. He lived on one side of the structure, while the other side contained the single schoolroom, a kitchen, a bedroom and a basement. The fact that the owner was Jewish made the Russians unlikely to suspect any underground activity there; had Bertė Pelcas known about the covert goings-on, he would have informed the NKVD, Damijonas affirmed. He maintained that all Jews were Communists who would do anything to stop the Germans from entering Lithuania; consequently, they all were mistrusted. “All of them?” I asked. “Unfortunately, yes,” he answered. Then, after a moment, “Are you still planning on taking that Holocaust tour?” “Yes.” “Why do you need to take it?”
* On the third day of the uprising, everything was quiet in Plungė. The Russian soldiers, disguised as civilians, had departed. That same day, Noreika was driven to Klaipėda by a Wermacht soldier, in a car belonging to the German government. There, as previously arranged, the Lithuanian Activist Front appointed him leader of Šiauliai. He then was taken back to his Mardosų headquarters. On June 25, the fourth day, Bertė Pelcas, the Jewish owner of the Mardosų schoolhouse, fled with his wife on a horse-drawn wagon. Noreika, noting Pelcas’ intended route, yelled, “Hey, where are you going? The Germans are shooting Jews. Don’t go down that road. Run away from that road! Go to any Lithuanian farmer and hide there. Try the Stanevičius farm.” Pelcas trembled as he thanked Noreika for the warning.
* Tania Pelcaite-Rozas jos tėvas Motl Pelcas.
* S.Foti gavo laišką 2015 iš Bubnio, jam pasakė bendrauti su Riauka
Pakeistos 110-111 eilutės iš
į:
* Two weeks after the mass murder, an enormous party was held at the farm of Pranas Blaževičius. Damijonas showed me a brochure about the uprising that featured a photograph of this celebration. About a hundred people sat in seven rows, squinting in the bright sun. Noreika, as head of the region, arrived from Šiauliai to attend the event. I noted him, seated in the third row, on the right, wearing a business suit. My grandmother was seated near him, across from Aunt Antanina, who was holding my mother (then two years old). They were celebrating the successful uprising, rejoicing at their freedom from the Communists.
Pakeistos 114-120 eilutės iš
į:
* patikimumas - ir materialumas - Noreikos prisiminimai
* Savanorių straipsnis
* Kario straipsnis
* visa paminklų politika
* jeigu nebūtų šito patikimumo dėsnio, tai nebūtų to materialumo - materialumas susiveda į šitą tariamą patikimumą
* Lietuvos Respublikos konstitucija
Ištrinta 136 eilutė:
* S.Foti gavo laišką 2015 iš Bubnio, jam pasakė bendrauti su Riauka
2019 sausio 14 d., 00:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 102-105 eilutės:

Neištyrimas iki galo
* %red% 18. J. Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose pasakoja, kaip pirmomis karo dienomis J. Noreika įkalbėjo vežimu važiuojančią žydų šeimyną pasukti iš kelio, kuo skubiausiai slėptis nuo vokiečių, nes buvo girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus. %black% palyginti su Riaukos pasakojimu Silviai
* %red% 34.Pareiškėjas, remdamasis S. Foti liudijimu, prideda namo nuotrauką, nurodydamas, kad J. Noreika apsigyveno šiame iš žydų nusavintame name Plungėje, Vaižganto gatvėje. Tačiau tokių liudijimų negalima laikyti patikimais istoriniais šaltiniais, nes tuo metu S. Foti nebuvo gimusi, o pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusių 1942 m gyventojų surašymo duomenis, tarp Plungėje, Vaižganto gatvėje, buvusių namų savininkų J. Noreikos nėra. %black% nesigilina, su ja nesusisiekė
2019 sausio 14 d., 00:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 103-104 eilutės iš

* rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija
"
į:
patikimas straipsnis
* %red% 36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie menamą J. Noreikos dalyvavimą Plungės žydų žudynėse ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti Centro skelbiamame straipsnyje.

rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija"
* %red% 25. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu.
* %maroon% Pranas Aglinskas prisiminė ... Alimas tada mums, baudėjams, pasakė, kad iš vokiečių valdžios gautas nurodymas per kelias paras sušaudyti žydus
* %maroon% Kostas Rudonis tvirtino, kad P.Alimas ir Pabrėža pareiškė iš vokiečių gavę įsakymą sušaudyti visus gete, t.y. dvejose sinagogose, uždarytus žydų tautybės piliečius
* %maroon% Z.Rudavičius kalbėjo: "Šaudymas vyko pagal vokiečių komendanto įsakymą ir tas aukas sušaudė tik dėl to, kad jos buvo žydų tautybės.
"
2019 sausio 14 d., 00:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 116-117 eilutės:
* S.Foti gavo laišką 2015 iš Bubnio, jam pasakė bendrauti su Riauka
* Atsisakymas geranoriškai bendrauti
2019 sausio 14 d., 00:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip bandė pabėgti žydas švarkų krūvoje, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių tvarka
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM jo prisiminimai jidiš kalba), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Jakov Bunkos, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio, poetės Masha Rolnikaitės surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip bandė pabėgti žydas švarkų krūvoje, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių tvarka
2019 sausio 14 d., 00:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 95 eilutė iš:
* mes darėme nepriklausomą tyrimą, užtat mums labai svarbūs savanoriški pasakojimai, atspindčius jųjų valią, o ne kitų valią
į:
* mes darėme nepriklausomą tyrimą, užtat mums labai svarbūs savanoriški pasakojimai, atspindčius jųjų valią, o ne kitų valią - pavyzdžiui, pastebime kad Pakalniškis pradėjo komendantūroje jau po to kai žydai buvo laikomi sinagogoje
2019 sausio 14 d., 00:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 95 eilutė:
* mes darėme nepriklausomą tyrimą, užtat mums labai svarbūs savanoriški pasakojimai, atspindčius jųjų valią, o ne kitų valią
2019 sausio 14 d., 00:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 177-181 eilutės iš
* l.233-241 Antano Girčiaus parodymai Buvo Rietavo TDA būrio narys. Būryje buvo 300 narių.
Tarp kitų būrio narių mini Remeikį kuris pratustėjęs iš žydų turto 1942 atidarė savo parduotuvę.
238- 239 pasakoja kaip prie sinagogos kapitono Juozaičio įsakytas sušaudė du žydus Plungėje.
* Pridavęs areštantą, aš nuėjau pietauti ir tuo metu pamačiau, kad visa Rietavo gatvė apimta gaisro. Aš nubėgau Rietavo gatve ir pamačiau du nežinomus žydus, kurie slėpėsi prie kalvės. Aš pasiėmiau juos su savimio ir nuėjau į žydų maldos namus, kur buvo saugomi visi areštuoti žydai. Prie sinagogos mane sustabdė, buvusios Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozaitis ir įsakė sušaudyti vietoje mano areštuotus du žydus. Tada mes žydus pastatėmė prie žydų sinagogos sienos, patys stovėjome 20 metrų ir salve iššovėme. . Sušaudyme mūsų dalyvavo viso 8 žmonės,t.y. aš, kapitonas Juozaitis ir dar šeši žmonės baltųjų banditų iš Plungės miesto. Aš buvau ginkluotas rusišku šautuvu ir iš jo šaudžiau.
Iš 20 metrų atstumo šaudamas iš šautuvo aš prašauti negalėjau, nes šaudžiau neprastai ir šautuvas buvo prišaudytas. Aš įsitikinęs , kad mano paleista kulka, pataikė į tikslą ir atėmė vieno žmogaus gyvybę. Po sušaudymo aš susiradau savo arklius ir išvažuiavau namo, Kelyje į Rietavą aš sutikau mūsų baltųjų banditų būrio dalyvį Bronių Durką ir su juo parvažiavau namo. Apie mano sušaudytus žydus aš niekam niekada nepasakojau.
į:
* l.233-241 Antano Girčiaus parodymai Buvo Rietavo TDA būrio narys. Būryje buvo 300 narių. Tarp kitų būrio narių mini Remeikį kuris pratustėjęs iš žydų turto 1942 atidarė savo parduotuvę. 238-239 pasakoja kaip prie sinagogos kapitono Juozaičio įsakytas sušaudė du žydus Plungėje.
* Pridavęs areštantą, aš nuėjau pietauti ir tuo metu pamačiau, kad visa Rietavo gatvė apimta gaisro. Aš nubėgau Rietavo gatve ir pamačiau du nežinomus žydus, kurie slėpėsi prie kalvės. Aš pasiėmiau juos su savimio ir nuėjau į žydų maldos namus, kur buvo saugomi visi areštuoti žydai. Prie sinagogos mane sustabdė, buvusios Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozaitis ir įsakė sušaudyti vietoje mano areštuotus du žydus. Tada mes žydus pastatėmė prie žydų sinagogos sienos, patys stovėjome 20 metrų ir salve iššovėme. . Sušaudyme mūsų dalyvavo viso 8 žmonės,t.y. aš, kapitonas Juozaitis ir dar šeši žmonės baltųjų banditų iš Plungės miesto. Aš buvau ginkluotas rusišku šautuvu ir iš jo šaudžiau. Iš 20 metrų atstumo šaudamas iš šautuvo aš prašauti negalėjau, nes šaudžiau neprastai ir šautuvas buvo prišaudytas. Aš įsitikinęs , kad mano paleista kulka, pataikė į tikslą ir atėmė vieno žmogaus gyvybę. Po sušaudymo aš susiradau savo arklius ir išvažuiavau namo, Kelyje į Rietavą aš sutikau mūsų baltųjų banditų būrio dalyvį Bronių Durką ir su juo parvažiavau namo. Apie mano sušaudytus žydus aš niekam niekada nepasakojau.
2019 sausio 14 d., 00:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 127 eilutė iš:
*
į:
Pakeistos 174-181 eilutės iš
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.
į:
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.

LKP fonde f.3377, a.55, b.126
* l.233-241 Antano Girčiaus parodymai Buvo Rietavo TDA būrio narys. Būryje buvo 300 narių.
Tarp kitų būrio narių mini Remeikį kuris pratustėjęs iš žydų turto 1942 atidarė savo parduotuvę.
238- 239 pasakoja kaip prie sinagogos kapitono Juozaičio įsakytas sušaudė du žydus Plungėje.
* Pridavęs areštantą, aš nuėjau pietauti ir tuo metu pamačiau, kad visa Rietavo gatvė apimta gaisro. Aš nubėgau Rietavo gatve ir pamačiau du nežinomus žydus, kurie slėpėsi prie kalvės. Aš pasiėmiau juos su savimio ir nuėjau į žydų maldos namus, kur buvo saugomi visi areštuoti žydai. Prie sinagogos mane sustabdė, buvusios Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozaitis ir įsakė sušaudyti vietoje mano areštuotus du žydus. Tada mes žydus pastatėmė prie žydų sinagogos sienos, patys stovėjome 20 metrų ir salve iššovėme. . Sušaudyme mūsų dalyvavo viso 8 žmonės,t.y. aš, kapitonas Juozaitis ir dar šeši žmonės baltųjų banditų iš Plungės miesto. Aš buvau ginkluotas rusišku šautuvu ir iš jo šaudžiau.
Iš 20 metrų atstumo šaudamas iš šautuvo aš prašauti negalėjau, nes šaudžiau neprastai ir šautuvas buvo prišaudytas. Aš įsitikinęs , kad mano paleista kulka, pataikė į tikslą ir atėmė vieno žmogaus gyvybę. Po sušaudymo aš susiradau savo arklius ir išvažuiavau namo, Kelyje į Rietavą aš sutikau mūsų baltųjų banditų būrio dalyvį Bronių Durką ir su juo parvažiavau namo. Apie mano sušaudytus žydus aš niekam niekada nepasakojau
.
2019 sausio 13 d., 23:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip bandė pabėgti žydas švarkų krūvoje, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių tvarka
2019 sausio 13 d., 23:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 97 eilutė:
* Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
Pridėta 111 eilutė:
* elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname.
Pakeistos 126-129 eilutės iš
elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname.

Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
* bendravimas su Bubniu
į:
2019 sausio 13 d., 23:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 107 eilutė iš:
* palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos: [[https://www.youtube.com/watch?v=VO5SveI0pZA&feature=youtu.be&fbclid=IwAR2xusDQ14EZAy14-HDD3pJK2O83942mm9GnJwuhvwT4Nk4HYbyFVFRolRg vienoje televizijos laidų pareiškė]] (nuo 3.00 iki 3.52): "Aš turiu prisipažinti, kad Generolo Vėtros istoriją nagrinėjau tiktai tam tikrą dalį, tai yra kuomet jis grįžo iš..., jau keturiasdešimt penktaisiais metais į Lietuvą po Štutgofo lagerio, po prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje. Iki pat suėmimo ir sušaudymo tai yra tas laikotarpis kurį man teko žiūrėti su visais tardymais, jo ir jo bendražygių kankinimais. Jie tokie vyko ir tuo metu pakankamai aktyviai. Bendrąją jo istoriją be abejonės aš žinau kaip ir kiekvienas čia sėdintis..."
į:
* palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos: [[https://www.youtube.com/watch?v=VO5SveI0pZA&feature=youtu.be&fbclid=IwAR2xusDQ14EZAy14-HDD3pJK2O83942mm9GnJwuhvwT4Nk4HYbyFVFRolRg | vienoje televizijos laidų pareiškė]] (nuo 3.00 iki 3.52): "Aš turiu prisipažinti, kad Generolo Vėtros istoriją nagrinėjau tiktai tam tikrą dalį, tai yra kuomet jis grįžo iš..., jau keturiasdešimt penktaisiais metais į Lietuvą po Štutgofo lagerio, po prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje. Iki pat suėmimo ir sušaudymo tai yra tas laikotarpis kurį man teko žiūrėti su visais tardymais, jo ir jo bendražygių kankinimais. Jie tokie vyko ir tuo metu pakankamai aktyviai. Bendrąją jo istoriją be abejonės aš žinau kaip ir kiekvienas čia sėdintis..."
2019 sausio 13 d., 23:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 107 eilutė iš:
* palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos
į:
* palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos: [[https://www.youtube.com/watch?v=VO5SveI0pZA&feature=youtu.be&fbclid=IwAR2xusDQ14EZAy14-HDD3pJK2O83942mm9GnJwuhvwT4Nk4HYbyFVFRolRg vienoje televizijos laidų pareiškė]] (nuo 3.00 iki 3.52): "Aš turiu prisipažinti, kad Generolo Vėtros istoriją nagrinėjau tiktai tam tikrą dalį, tai yra kuomet jis grįžo iš..., jau keturiasdešimt penktaisiais metais į Lietuvą po Štutgofo lagerio, po prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje. Iki pat suėmimo ir sušaudymo tai yra tas laikotarpis kurį man teko žiūrėti su visais tardymais, jo ir jo bendražygių kankinimais. Jie tokie vyko ir tuo metu pakankamai aktyviai. Bendrąją jo istoriją be abejonės aš žinau kaip ir kiekvienas čia sėdintis..."
2019 sausio 13 d., 23:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 94 eilutė:
* žmonės savanoriškai pasakoja tai, kas jiems patiems buvo įdomu - ir ne tai, kas tardytojui buvo svarbu
Pridėtos 100-103 eilutės:


* rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija"
* jų pažyma remiasi 36 KGB bylomis - atmeta Pakalniškį
2019 sausio 13 d., 23:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
Pridėta 96 eilutė:
* Bubnys - negalima atmesti, reikia vertinti savanoriškus
2019 sausio 13 d., 23:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
2019 sausio 13 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė, Jakovo Bunkos, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
2019 sausio 13 d., 23:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 96-97 eilutės:
* Ašmenskas - "patikimas"?
* Riauka - "patikimas"?
2019 sausio 13 d., 22:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-95 eilutės iš
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškio, kun.Pukio, Jakovo Bunkos, Leonido Olšvango surinktais

Sumenkinti priešininką
- atmetimas žmonių
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė, Jakovo Bunkos, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo - tai nesuderinama su vokiečių buvimu
* dar įdomu, kad Damijonas Riauka visaip pasakojo Silvia Foti, kad jisai ir Noreika Plungėje nebuvo
* Telšiuose - Leonas Vilutis - kodėl jisai nemini Noreikos? nė žydų žudynių? nė manifestacijos?

Atmetimas darbų
Pridėtos 99-101 eilutės:
* palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos

Sumenkinti priešininką - atmetimas žmonių
2019 sausio 13 d., 22:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-94 eilutės iš
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“
į:
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ %black% mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškio, kun.Pukio, Jakovo Bunkos, Leonido Olšvango surinktais
Ištrintos 100-102 eilutės:

Pakeistos 111-116 eilutės iš
elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname. Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
į:
elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname.

Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
* bendravimas su Bubniu
*
2019 sausio 13 d., 22:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 95-103 eilutės:
Sumenkinti priešininką - atmetimas žmonių
* %red% 11.3 jų, kaip mokslinių, nėra patvirtinę istorijos mokslo specialistai, dirbantys mokslo įstaigose;
* %red% 11.4 tyrimą atlikę tyrėjai Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas akademiniuose sluoksniuose nėra žinomi kaip profesionalūs istorikai;
* %red% 11.5 viešoje erdvėje labiau žinomi savo kontraversinėmis nuostatomis (pvz., Evaldas Balčiūnas viešoje erdvėje prisistato kaip „anarchizmo istorikas, valkatavimo ir elgetavimo ekspertas“), kurios gali įtakoti išankstinį neobjektyvumą. %black% mes esame tauta - jie valstybė; mes privalome būti šališki - Lietuvos šalininkai, šališki savo šalia - o jie privalo būti nešališki; jeigu būtumėme nešališki, nebūtumėme lietuviai
* %red% 34.Iš viešumoje skelbtų S. Foti tyrimų rezultatų darytina išvada, kad ji nesivadovauja istorijos mokslui būtina istorinių tyrimų metodologija, kuri reikalauja istorinio šaltinio tyrimą sieti su jo išorine ir vidine kritine analize. %black% jinai žurnalistė, rašytoja - palyginti su Ašmensku, Riauka - ir neatmestina tai kas teisinga jos darbuose - vertingiausia yra jos surinkti pasakojimai - palyginti su Riaukos pasakojimu


Pakeistos 105-107 eilutės iš
* %red% 38. Centras, remdamasis visuotinai pripažinta istoriografija, Holokaustą Lietuvoje vertina kaip nacių okupacinės valdžios įstaigų ir jai subordinuotų lietuviškų kolektyvinių struktūrų veiklos padarinį. Istorinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Holokausto Lietuvoje sumanytojai, iniciatoriai ir organizatoriai buvo vokiečių okupacinė administracija. %black% būtent dėl šito parodysime, kad Plungėje buvo kitaip - pasidalinti statistika, sutariame, kad daugiau kaip pusę mūsų žydų sušaudėme mes lietuviai, organizavimo - gal trečdalis patys lietuviai, o bent 5% o gal 10% ar daugiau, iniciatoriai buvo lietuviai - vadinas, tai lietuvių nusikaltimai žmonijai
į:
* %red% 11.1 jos nėra realizuotos istoriografinių prieigų principu; %black% Arūnas Būbnys man paaiškino, kad tai tėra jau esančios literatūros apžvalga;
* %red% 11
.2 jos kritikuotinos istorinių tyrimų metodologijos požiūriu;
* %red% 38. Centras
, remdamasis visuotinai pripažinta istoriografija, Holokaustą Lietuvoje vertina kaip nacių okupacinės valdžios įstaigų ir jai subordinuotų lietuviškų kolektyvinių struktūrų veiklos padarinį. Istorinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Holokausto Lietuvoje sumanytojai, iniciatoriai ir organizatoriai buvo vokiečių okupacinė administracija. %black% būtent dėl šito parodysime, kad Plungėje buvo kitaip - pasidalinti statistika, sutariame, kad daugiau kaip pusę mūsų žydų sušaudėme mes lietuviai, organizavimo - gal ketvirtadalį ar trečdalį organizavo patys lietuviai, o bent 5% o gal 10% ar daugiau, iniciatoriai buvo lietuviai - vadinas, tai lietuvių nusikaltimai žmonijai, ir tai darė mūsų sukilėliai kaip padėties šeimininkai, tad jų akimis tai darė Lietuvos Respublikos vardu
2019 sausio 13 d., 22:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-65 eilutės:

netyrė, neskaitė
* %red% 25. Taip pat nėra duomenų, kad J. Noreika dalyvavo 1941 m. liepos 20-21 d. Telšių žydų, laikytų Rainių dvare, žudynėse. %black% pakartojo mūsų klaidą, net nepatikrino, vadinas, netyrė
2019 sausio 13 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-84 eilutės iš
pokalbis, bendrystė, padavimų kūrimas
* %red% 8. Centras nuodugniai ir argumentuotai atsakė į Pareiškėjo keltus klausimus, motyvuotai pasisakė dėl Pareiškėjo suformuluotų prielaidų ir kategoriškų išvadų, tame tarpe ir dėl J. Noreikos veiklos. %black% istorija turėtų būti besivystantis pokalbis
į:
pokalbis, bendrystė, padavimų kūrimas - istorija turėtų būti besivystantis pokalbis
* %red% 8. Centras nuodugniai ir argumentuotai atsakė į
Pareiškėjo keltus klausimus, motyvuotai pasisakė dėl Pareiškėjo suformuluotų prielaidų ir kategoriškų išvadų, tame tarpe ir dėl J. Noreikos veiklos.
* %red% 8. Centras jo pateiktoje medžiagoje nerado duomenų, dėl kurių galėtų iš esmės pakeisti Centro išvadą dėl J. Noreikos
* %red% 3. J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 1800 Plungės ir 800 Telšių žydų nužudymą ... tuo tarpu Centras ... ne kartą priėjo išvadą, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tame tarpe ir Telšių bei Šiaulių apskrityse. %black% vis prieiti prie tų pačių išvadų

Atmetimas šaltinių, vietoj kad visus priimti kaip teisingus, ir atmesti tai, kas pasirodo neteisinga - o tai visuomeniška, nes panašiai, visus žmones priimti
* %red% 53. '''1) pareiškėjo Grant Arthur Gochin 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl atsisakymo pakeisti istorinę išvadą atmesti kaip nepagrįstą;'''
* %red% 35. Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“
2019 sausio 13 d., 21:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 83-89 eilutės:
pokalbis, bendrystė, padavimų kūrimas
* %red% 8. Centras nuodugniai ir argumentuotai atsakė į Pareiškėjo keltus klausimus, motyvuotai pasisakė dėl Pareiškėjo suformuluotų prielaidų ir kategoriškų išvadų, tame tarpe ir dėl J. Noreikos veiklos. %black% istorija turėtų būti besivystantis pokalbis

Atmetė mūsų tyrimą - Jie sako, kad yra vienas istorinis metodas bet iš tikrųjų yra du.
* %red% 38. Centras, remdamasis visuotinai pripažinta istoriografija, Holokaustą Lietuvoje vertina kaip nacių okupacinės valdžios įstaigų ir jai subordinuotų lietuviškų kolektyvinių struktūrų veiklos padarinį. Istorinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Holokausto Lietuvoje sumanytojai, iniciatoriai ir organizatoriai buvo vokiečių okupacinė administracija. %black% būtent dėl šito parodysime, kad Plungėje buvo kitaip - pasidalinti statistika, sutariame, kad daugiau kaip pusę mūsų žydų sušaudėme mes lietuviai, organizavimo - gal trečdalis patys lietuviai, o bent 5% o gal 10% ar daugiau, iniciatoriai buvo lietuviai - vadinas, tai lietuvių nusikaltimai žmonijai
* gal jie turėtų pabandyti kitą metodą
Pakeista 94 eilutė iš:
į:
elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname. Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
2019 sausio 13 d., 20:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 133-139 eilutės iš
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.



---------------
į:
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.
2019 sausio 13 d., 20:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 103-104 eilutės iš
į:
* You approached the Genocide Center with good will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.
Pakeistos 119-145 eilutės iš
1) The issue is whether the Republic of Lithuania should honor Noreika as a hero as it does at the nearby Library of Academy of Sciences.

2) You approached the Genocide Center with good
will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.

3) The Genocide Center dismissed all of
the evidence, old and new, that you presented and all the more resolutely defended Jonas Noreika. Thus you will show where the Genocide Center's point of view leads if we accept Noreika as a hero.

4) The most heroic aspect of Noreika is that he gave
up his life for Lithuania. The Soviet court had sentenced him to death, and yet the Soviet Union banned the death penalty before he was executed. Noreika refused to write an appeal because the Soviet Union was an occupier. He gave up his life on this matter of principle.

5) Thus Noreika was certainly an extaordinary person who had the power to give up his life, or simply risk his life, on a matter of principle.

6) But the crucial point is whether we choose to accept Noreika's gift of his life, or whether we choose to reject it. It is a matter of
his principles and our principles.

7) His principles are especially important to consider because Noreika also was willing to sacrifice the lives of other people. His military strategy after the war was based on Death Squads, young Lithuanians ready to give up there lives.

8) We will show that time and time again he declined to give up his life when it truly mattered, when thousands of Jews and hundreds of Lithuanians were being
killed by his own subordinates. We will show that his behavior is counter to our basic principles.

9) Let us start by comparing him with his colleagues who likewise risked their lives
to save Jews. In Šiauliai, three Lithuanian leaders (Jasaitis, ...) dared to approach Gewecke that the Siauliai ghetto Jews not be killed. He rebuked them the first time, but at the urging of the Jews, they went a second time and he agreed.

10) In September, the most notorious Hamann came to Gewecke to declare that the following day he was organizing the killing of the Šiauliai ghetto's Jews. Gewecke told him that if Hamann did that then he would have his police kill Hamann and his men on
the next day. Hamann backed down.

11) Also, in Raseiniai, as they were getting ready for
the mass murder there, two Lithuanian policemen approached Hamann to explain that he should not kill their fellow Jew, who was a veteran who had fought the Bolsheviks. Hamann agreed to let the man go and they killed all the rest. Note that these two instances make plain what the leading historians say, which is that in these first few months there was no order from Hitler to kill all of the Jews

12) So
the question is, where did Noreika risk his life to save Jews and Lithuanians? Of course, the answer is obvious that he did not, but rather he led Lithuanians in crimes against humanity. Indeed, these were not Nazi or Soviet crimes, but distinctly Lithuanian crimes against humanity, in the name of the Republic of Lithuania.

13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices
to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.

14) The Genocide Center refused to consider these deep problems with Noreika's resume. It rejected your query outright. It becomes a challenge how to present the truth to those who refuse to see it. This is especially problematic because the President and other authorities rely completely on the Genocide Center.
į:
* Sugebame pasižiūrėti iš Centro pusės
* 3) The Genocide Center dismissed all of the evidence, old and new, that you presented and all the more resolutely defended Jonas Noreika. Thus you
will show where the Genocide Center's point of view leads if we accept Noreika as a hero.
* 4) The most heroic aspect of Noreika is that he gave up his life for Lithuania. The Soviet court had sentenced him to death, and yet the Soviet Union banned
the death penalty before he was executed. Noreika refused to write an appeal because the Soviet Union was an occupier. He gave up his life on this matter of principle.
* 5) Thus Noreika was certainly an extaordinary person who had the power to give
up his life, or simply risk his life, on a matter of principle.
* 6) But
the crucial point is whether we choose to accept Noreika's gift of his life, or whether we choose to reject it. It is a matter of his principles and our principles.
* 7) His principles are especially important to consider because Noreika also was willing to sacrifice the lives of other people. His military strategy after the war was based on Death Squads, young Lithuanians ready to give up there lives.
* ir būtent kariuomenė puoselėja jo kultą
* 8) We will show that time and time again he declined to give up
his life when it truly mattered, when thousands of Jews and hundreds of Lithuanians were being killed by his own subordinates. We will show that his behavior is counter to our basic principles.
* 9) Let us start by comparing him with his colleagues who likewise risked their lives to save Jews. In Šiauliai, three Lithuanian leaders (Jasaitis, ...) dared to approach Gewecke that the Siauliai ghetto Jews not be
killed. He rebuked them the first time, but at the urging of the Jews, they went a second time and he agreed.
* 10) In September, the most notorious Hamann came
to Gewecke to declare that the following day he was organizing the killing of the Šiauliai ghetto's Jews. Gewecke told him that if Hamann did that then he would have his police kill Hamann and his men on the next day. Hamann backed down.
* 11) Also, in Raseiniai, as they were getting ready for the mass murder there, two Lithuanian policemen approached Hamann to explain that he should not kill their fellow Jew, who was a veteran who had fought the Bolsheviks. Hamann agreed to let
the man go and they killed all the rest. Note that these two instances make plain what the leading historians say, which is that in these first few months there was no order from Hitler to kill all of the Jews
* 12) So
the question is, where did Noreika risk his life to save Jews and Lithuanians? Of course, the answer is obvious that he did not, but rather he led Lithuanians in crimes against humanity. Indeed, these were not Nazi or Soviet crimes, but distinctly Lithuanian crimes against humanity, in the name of the Republic of Lithuania.

Užtenka vieno dokumento
* 13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that
. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.
2019 sausio 13 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. O už šimto žingsnių, ant Mokslų akademijos bibliotekos sienos kabanti paminklinė lenta Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų išžudytų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. šimto žingsnių, ant Mokslų akademijos bibliotekos sienos kabanti paminklinė lenta Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų išžudytų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
2019 sausio 13 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų išžudytų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. O už šimto žingsnių, ant Mokslų akademijos bibliotekos sienos kabanti paminklinė lenta Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų išžudytų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
Pakeistos 87-89 eilutės iš
Visi susikalbėtų jeigu žinotų mūsų tyrimo išvadas: kad Telšiai LAF vado Jono Noreikos vadovaujama nusikaltėlių gauja 1941 m. liepos mėn. išžudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuomet visi sutartumėme, kad Lietuvos politinis veikėjas Jonas Noreika yra mūsų visų vienareikšmiškai smerktinas, kaip ir Hitleris bei Stalinas.
į:
Pakeistos 94-95 eilutės iš
Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.
į:
susikalbėjimas
* Visi susikalbėtų jeigu žinotų mūsų tyrimo išvadas: kad Telšiai LAF vado Jono Noreikos vadovaujama nusikaltėlių gauja 1941 m. liepos mėn. išžudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuomet visi sutartumėme, kad Lietuvos politinis veikėjas Jonas Noreika yra mūsų visų vienareikšmiškai smerktinas, kaip ir Hitleris bei Stalinas.

dėsniai
*
Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.
Ištrintos 103-106 eilutės:


'''Užklausa'''
Pakeistos 106-118 eilutės iš
juk gyvenimiškai, gaunasi labai vienareikšmiškai - visos įstaigos ne pačios sprendžia, o remiasi Genocido centru - tad niekas nesikeičia - demokratijoje labai svarbu gerbti mažumas ir įsidėmėti jų skaudulius, juo labiau, kad žydai išžudyti ir dėl to negali deramai rūpintis savo paveldu - jeigu Vilniuje kaip kadaise gyventų 40% žydų, tai manau nebūt jokios kalbos dėl Noreikos lentos




šie klausimai plėtojami visame pasaulyje - Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje

Noreika iš tų, kurie paaukojo save, savo gyvybę - Burauskaitė tokia - kiekvienas žydų gelbetojas toksai

--------------------

0) We are going to present a detailed chronology of Jonas Noreika's criminal activity in Telšiai and Šiauliai districts, the network of Lithuanian authorities who he led in these crimes, and the Genocide Center's disturbing attempts to pretend that Lithuanians never committed crimes against humanity.
į:
* juk gyvenimiškai, gaunasi labai vienareikšmiškai - visos įstaigos ne pačios sprendžia, o remiasi Genocido centru - tad niekas nesikeičia - demokratijoje labai svarbu gerbti mažumas ir įsidėmėti jų skaudulius, juo labiau, kad žydai išžudyti ir dėl to negali deramai rūpintis savo paveldu - jeigu Vilniuje kaip kadaise gyventų 40% žydų, tai manau nebūt jokios kalbos dėl Noreikos lentos

šie sunkūs klausimai sprendžiami visame pasaulyje
* Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje


'''paaukojo savo gyvybę'''

paaukojo savo gyvybę
* Noreika iš tų, kurie paaukojo save, savo gyvybę - Burauskaitė tokia
- kiekvienas žydų gelbetojas toksai
2019 sausio 13 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 151-206 eilutės iš
[[http://genocid.lt/centras/lt/824/c/ | Genocido centro nuostatos]]

[[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/skundasdelistorinesisvadospakeitimogg-v-lggrc-20180810.pdf | Gochino skundas]]

%green% Pareiškėjas kreipėsi į seimo kontrolierių įstaigą, nurodydamas, kad Centras pažeidžia skaidraus administravimo ir objektyvumo principus, nurodė, kad Centras savo išvadose advokatauja Jonui Noreikai ir pateikdamas subjektyvias ir nepagrįstas nuomones iškraipo istorinius įvykius, o teisindamas Noreikos asmenybę neigia jo prisidėjimą prie Holokausto Žemaitijoje ir Šiauliuose.

%green% Noreikos veiksmai yra vertinami ne pagal taisykles nustatytas Niurnbergo tribunolo statute ir JT Genocido Konvencijoje.

%green% Centras iš esmės neatsakė į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad “Centras pagal savo kompetenciją negalėjo nustatyti ar J Noreika tikrai pasirašė šį raštą (dėl Žagarės geto sudarymo) ir ar jis žinojo ar turėjo žinoti apie vykdytojo tikslą sunaikinti dalį grupės”, Centras negalėjo teigti, kad Noreika dalyvavo Holokauste, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpciją ir turimus duomenis”.

%green% Centro 2015 m. išvadose pateikta informacija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri buvo pateikta Vyriausiam policijos komisariatui 2014-03-27 raštu. Nors Centras spalio mėn. išvadoje nurodo, kad atliko papildomus tyrimus, tačiau visuomenei nebuvo pateikta daugiau informacijos nei Centras turėjo 2014 m.

%green% Nuo to laiko centro pozicija nesikeitė, Centro vadovė Teresė Burauskaitė aktyviai gynė Joną Noreiką, nepagrįstai atmesdama visus metamus kaltinimus. Lietuvos teisėsaugai ir visuomenei centro pateikta informacija neatskleidžia Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmonija, tuo išvengiant teisinio šio asmens įvertinimo ir apgaunant Lietuvos žmones.

%green% 2018 m. pareiškėjas inicijavo nepriklausomą archyvinių dokumentų tyrimą, Lietuvos centriniame ir Ypatingame archyvuose.

%green% Tyrimo metu atrasti dokumentai ir istorikų sąsajos su jau žinomais ir publikuotais dokumentais (įskaitant Lietuvių nacionalistų partijos sekretoriaus Z.Blyno 2010 m. išspausdintą išsamų įvykių dienoraštį) liudija, kad Centras nuo 2015 m. aktyviai dezinformavo ir klaidino visuomenę bei valdžios žmones dėl Jono Noreikos sąsajų su Holokaustu Žemaitijoje ir Šiauliuose.

%green% Atrasti dokumentai liudija, kad Jonas Noreika vadovavo LAF Telšiai - organizuotai grupuotei, kuri 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje. LAT Telšiai nariai užėmė svarbiausias vietas teisėsaugos ir civilinėse įstaigose, taip pat organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, “baltaraiščiai”) kurie vykdė Plungės ir Telšių žydų žudynes. Dokumentai patvirtina, kad LAF Telšiai vadavietė buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir Lietuvių komendatūra, kad LAF Telšiai vadas išduodavo ir tvirtindavo leidimus ginklams (LAF ir TDA nariams), rengė karo lauko teismus, nagrinėjo malonės prašymus ir vykdė egzekucijas. LAF Telšiai leido oficialų laikraštį Žemaičių žemė, kuriame yra atvirai skelbiami antisemitiniai pareiškimai ir skatinamas susidorojimas su žydais. Spauda, leidžiančioji ir vykdančioji valdžia buvo sukoncentruota vienos organizuotos žmonių grupės LAF Telšiai rankose. Šiai grupuotei vadovavo Jonas Noreika.

%green% 1941 m. vasaros dokumentai ir spauda apie vokiečius Žemaitijoje nekalba, tik Zenonas Blynas užsimena apie keletą nuo fronto užsilikusių vokiečių kurie dalyvavo egzekucijose ir save įvardino kaip sadizmo turistai.

%green% Šio tyrimo pasekoje pareiškėjas kreipėsi į Genocido centrą su užklausa įvertinti argumentus ir
pateikiamus dokumentus ir atitinkamai pakeisti oficialią istorinę išvadą (Priedas Nr 20).

%green% Centras 2018-07-19 savo tinklapyje paskelbė atsakymą į pareiškėjo užklausą, taip pat paviešino pareiškėjo istorinį tyrimą menkinantį atsišaukimą. Skundžiamame atsakyme centras atsisakė pakeisti istorinę išvadą.

%green% Pažymėtina, kad atsakyme nėra nė žodžio užsimenama apie pareiškėjo pateiktus dokumentus (Priedas Nr 21), liudijančius Noreikos dalyvavimą karo nusikaltimuose.

%green% Pareiškėjo nuomone atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.

%green% Naujai atrasti istoriniai dokumentai, o taip pat užklausos argumentai ir šiame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą atsisakymą ir įpareigoti Genocido centrą atlikti objektyvų tyrimą ir paviešinti nešališkas išvadas.

%green% Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima. TAI YRA NEMOTYVUOTAS, VIENINTELIO TIKRO LIUDININKO VERSIJOS ATMETIMAS.

%green% Pažymėtina, kad centras, žydų naikinimą Telšiuose, Plungėje, Žagarėje vertina kaip nacių darbą. Tokia pozicija grindžiama argumentu, kad Lietuvos savisaugos bataljonai ir komendatūros buvo griežtai pavaldžios nacių SD ir SS. Centras visiškai nevertina LAF įtakos, jos narių ir asmeninio jos vado Žemaitijai vaidmens sprendžiant žydų likimą. Centras nevertina ir išvadose nepasisako dėl dokumentų liudijančių LAF savarankiškumą ir savivaldą Žemaitijoje 1941 m. vasarą - rudenį. Pasisakydamas, kad Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, centras visiškai ignoruoja tą aplinkybę, kad Noreika vadovavo jo paties organizuotai ginkluotų asmenų grupuotei, taip pat ignoruoja jo asmenines ir antisemitines LAF pažiūras.

%green% Pažymėtina, kad centras atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl istorinės išvados pakeitimo, savo 2018 m. atsakyme (skundžiamame rašte) neaptaria nė vieno iš pateiktų svarbių istorinių dokumentų. Centras selektyviai pasirinko atsakymo temas, išvengdamas pagrindinės temos - Jono Noreikos ir LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse.

%green% Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio pranešimais yra siekiama suformuoti visuomenei klaidingą nuomonę apie Joną Noreiką, o tuo pačiu ir sumenkinti pareiškėjo reputaciją.

%green% Užklausoje nėra metami kaltinimai nei Brazaičiui, nei Ašmenskui, nei Telšių kunigams. Tyrime nėra menkinami lietuviai kalėję Štuthofe. Nurodytu pranešimu, pateikiant tikrovės neatitinkamą informaciją ir metant kaltinimus pareiškėjui yra bandoma apginti savo nepagrįstas, Joną Noreiką šlovinančias išvadas.

%green% Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d., socialinio tinklapio “Facebook” Genocido tyrimo centro paskyroje paskelbė žinutę: “Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą, šmeižikiškais straipsniais spaudoje... Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.”

%green% Aukščiau pateiktų pranešimų turinys, aplinkybė, kad bendravimas su centru tapo įmanomas tik su pakartotiniu Seimo kontrolieriaus įsikišimu, Jono Noreikos išvadų turinys suponuoja, kad Centras vengia geranoriškai keisti istorinę išvadą, joje įtraukiant naujai paaiškėjusius faktus apie Jono Noreikos dalyvavimą Holokauste.

%green% Centras, turimomis priemonėmis aršiai gina šį asmenį, savo išvadas grindžia subjektyvia nuomone, neparemta įrodymais.

%green% Jono Noreikos veiklos analizė yra paremta atsietai nuo to fakto, kad jis buvo ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas, kad LAF Žemaitijoje turėjo didelę įtaką ir galią. Centras Jono Noreikos asmenybės paveikslą piešia remdamasis jo LAF bendražygių liudijimais, prisiminimais iš Štuthofo kalėjimo, jo būrio narių liudijimais SSSR saugumui. Tai nėra objektyvūs įrodymai. Centras tokiais sąmoningais veiksmai kryptingai klaidina visuomenę ir valdžios žmones.

%green% 1. Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-07-18 raštą Nr. 14R-52 ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal G.A.Gochin pateiktą 2018-06-15 užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus, t.y. atlikti tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus, įvertinti užklausos argumentus ir archyvinius dokumentus, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos antrojo pasaulinio karo metais, pakeistoje išvadoje aptariant visus archyvinius dokumentus pateiktus užklausos prieduose, akcentuojant šiuos dokumentus ir su jais susijusias aplinkybes:

Anušauskas dėl Laikinosios vyriausybės

Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti
į:
2019 sausio 13 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 85-89 eilutės:
tikslas yra susikalbėti - Lietuvos himno paskutiniai žodžiai: vienybė težydi - Lietuvos šalininkai gali visi vienas kitą suprasti, atjausti

Visi susikalbėtų jeigu žinotų mūsų tyrimo išvadas: kad Telšiai LAF vado Jono Noreikos vadovaujama nusikaltėlių gauja 1941 m. liepos mėn. išžudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuomet visi sutartumėme, kad Lietuvos politinis veikėjas Jonas Noreika yra mūsų visų vienareikšmiškai smerktinas, kaip ir Hitleris bei Stalinas.
Pridėtos 92-93 eilutės:
'''Mūsų tyrimo būdas'''
Pakeistos 96-158 eilutės iš
[[http://genocid.lt/centras/lt/824/c/ | Genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatos]]

Mus stebina, kad Centras, toji Lietuvos valstybės įstaiga, kuri pagal savo nuostatus

dalyvauja rūpinasi mūsų aukų Mes valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
Savo pristatyme išdėstysiu kaip ir kodėl j

Mūsų visa giminė Lietuvoje buvo išžudyta kartu su beveik visais Lietuvos žydais. Mes jų visų be galo pasigendame. Užtat mus asmeniškai žeidžia, kaip rakštis, bet koks jų skriaudėjų pagerbimas. O mūsų, kaip pilietinės visuomenės dalyvių pareiga, juo labiau mūsų sąžinė, įpareigoja mus kada Lietuvos valstybė
Tam trukdo Centro istorinė pažyma apie kapitono Jono Noreikos veiklą. Užtat jam rūpi, kad Centras pakeistų savo pažymą taip, kad kitos valdžios įstaigos nesivaržytų pašalinti jį žei

Aš jums pristatysiu, kaip Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Užtat mes Grant Arthur Gochino vardu reikalaujame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sąžiningai ištirtų kapitono Jono Noreikos veiklą okupacijų metu, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus pabrėžiančius lietuvių atsakomybę.

Mes esame dvasia - mes esame tauta - koks mūsų materialus interesas? Grynai materalaus intereso negalime turėti.

Norime būti laisvi, kaip tas jaunimas - laisvai kurti ir gyventi

Principai: objektyvumo, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia.


32,000 lapų

O jeigu

Beniušio pavyzdys

Valstybė - pečius, tauta - trauka, pilietinė visuomenė - liepsna

Tauta - dvasia, valstybė - kaulai, pilietinė visuomenė - raumuo. Valstybė be tautų yra lavonas. Visuomenė be valstybės yra šliužas, o su valstybe gali atsitoti ir, Noreikos žodžiais, pakelti galvą.

Dvasinis kapitalas
- netektis
- prisirišimas prie protėvių, prie tėvynės, prie savo senelio žemės
- du akmenys
- Kryžių kalnas
- Sporto rūmai - žydų kapinės
- Vytautas Landsbergis


[+Reikia mokėti nematyti+]

3 pagrindiniai įvykiai

kaip pavadinsi nepagadinsi


'''Įvadas'''

Skaudina, kad Lietuvos valstybė aukština Lietuvos žydų skriaudėjus.

Tokiais supranta Joną Noreiką, Kazį Škirpą, ...

Jonas Noreika pagerbtas Vyčio kryžiaus ordinu, MAB lenta, mokyklos pavadinimu, gatvių pavadinimais, lentomis Šiauliuose, Mardosų kaime, ...

Tai žeidžia Gochiną nes jo visa giminė išžudyta Lietuvoje, o didelė dalis - Šiaulių krašte, kur Noreika buvo apskrities viršininkas. Ir žeidžia tiesiog visus Lietuvos žydus ir juos užjaučiančius. Tai mūsų visuomenę peršianti žaizda.

tikslas yra susikalbėti - Lietuvos himno paskutiniai žodžiai: vienybė težydi - Lietuvos šalininkai gali visi vienas kitą suprasti, atjausti

Visi susikalbėtų jeigu žinotų mūsų tyrimo išvadas: kad Telšiai LAF vado Jono Noreikos vadovaujama nusikaltėlių gauja 1941 m. liepos mėn. išžudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuomet visi sutartumėme, kad Lietuvos politinis veikėjas Jonas Noreika yra mūsų visų vienareikšmiškai smerktinas, kaip ir Hitleris bei Stalinas.

Grant Gochinas pateikė Genocido centrui užklausą, kad jinai pakeistų savo istorinę pažymą. Genocido centras atmetė šią užklausą. Tad jisai paskundė šį sprendimą, o Genocido centras atsiliepė.

Aš jums pristatysiu šios užklausos esmę. Tada išdėstysiu kaip įvairiai Genocido centras savo tikslams iškraipo Jono Noreikos istoriją. Toliau išsamiau pristatysiu Jono Noreikos nusikaltimus, būtent kad jisai kaip politinis veikėjas vadovavo nusikaltėlių gaujai. Apžvelgsiu bene dešimt jam pavaldžių grupuočių, apimančias devynis žudynių rengėjus ir dar kokia dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Galiausiai išdėstysiu įvykių chronologiją, iš kurios matysite jo veiklą Telšių apskrityje, kuomet per vieną mėnesį lietuviai įvykdė bent 15 masinių žudynių.
į:
mūsų elgesys su dokumentais ir su žmonėmis sutampa - Gochino geranoriškumas
* kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -
* jisai susikalbėjo su Silvia Foti
Pakeistos 109-128 eilutės iš
Genocido centras galėjo ir tebegali spręsti įvairiai. Ar jinai kompetentinga pasisakyti
* ar Lietuvos valstybei tinka Noreiką atminti ar aukštinti
* ar Noreika nusikalto prieš žmoniją
* kokie lietuvių nusikaltimai prieš žmoniją
Tuomet kiekviena įstaiga galėtų pati spręsti, ar dera jį atminti.

Tuo tarpu jos pozicija tokia:
* lietuviai nėra nusikalto prieš žmoniją
* Noreika nenusikalto prieš žmoniją
* Lietuvos valstybė gali nesivaržydama aukštinti Noreiką







Gochino geranoriškumas - kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -

jisai susikalbėjo su Silvia Foti
į:
2019 sausio 13 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 87-88 eilutės:
Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.
Pakeistos 274-276 eilutės iš
Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti

Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.
į:
Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti
2019 sausio 13 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-33 eilutės iš
* Yra neatitikimas tarp mūsų užklausos ir mūsų skundo
į:
* Yra svarbi plonybė - neatitikimas tarp mūsų užklausos ir mūsų skundo
Pakeista 41 eilutė iš:
* Kaip tas atsitiko - aš, Andrius Kulikauskas, neperskaičiau skundo - galima palyginti su ne vietoje padaryta rašybos ar gramatikos klaida, už kurios lengva paskui užsikabinti, nors tai nepakeičia esmės
į:
* Kaip tas atsitiko - aš, Andrius Kulikauskas, neperskaičiau skundo - aš tuomet keliavau po Kiniją, vykau į Pasaulio filosofijos kongresą - galima šį riktą palyginti su ne vietoje padaryta rašybos ar gramatikos klaida, už kurios lengva paskui užsikabinti, nors tai nepakeičia esmės
2019 sausio 13 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
* klausimu susiaurinimas - įsakė žudyti ar pats dalyvavo žudyme - o kaip su žydų laikymu sinagogoje? arba su lietuvių sušaudymu?
į:
* klausimu susiaurinimas - įsakė žudyti ar pats dalyvavo žudyme -
Pridėta 80 eilutė:
* o kaip su žydų laikymu sinagogoje? arba su lietuvių sušaudymu?
2019 sausio 13 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 74-76 eilutės iš


Mes savo užklausa klausėme Centro, Kodėl su jumis nesutariame dėl Jono Noreikos nusikaltimų prieš
žmoniją?
į:
Čia išlenda atsakymas į mūsų užklausos klausimą, Kodėl su jumis nesutariame dėl Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmoniją?

Aptarti:
* "nėra jokių patikimų duomenų" - ir patikimų žmonių
* klausimu susiaurinimas - įsakė žudyti ar pats dalyvavo žudyme - o kaip su žydų laikymu sinagogoje? arba su lietuvių sušaudymu?
* čia matome netiesos perlų gamybą, kurią paskui plačiau apnagrinėsiu - jie susiaurina klausimą, atsirenka duomenis, ir išsiveda dėsnį
* pagrindinis skirtumas tarp mūsų tyrimo būdų
2019 sausio 13 d., 18:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 71-74 eilutės:

Nr.8 pagrindinė mūsų nesutarimo aplinkybė, "kad tikrieji žydų žudynių sumanytojai buvo ne lietuviai, o Trečiojo Reicho vadovybė, taip pat į tai, kad nėra jokių patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad J. Noreika įsakė žudyti žydus ar pats dalyvavo masinėse žydų naikinimo operacijose."
2019 sausio 13 d., 18:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 66 eilutė iš:
Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centro leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departament direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.
į:
Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centro leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.
2019 sausio 13 d., 18:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Trečia, susidūrus su Centro atkaklu atsisakymu matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
į:
* Trečia, susidūrus su Centro atkaklu atsisakymu matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią Noreika suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
2019 sausio 13 d., 18:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 66 eilutė iš:
Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centra leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departament direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.
į:
Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centro leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departament direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.
2019 sausio 13 d., 18:40 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 70 eilutė:
*
2019 sausio 13 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-40 eilutės:

I) Jonas Noreika vadovavo nusikalstamai gaujai, LAF Telšiai, kuri Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos ir “Žemaičių žemės” vardu per vieną mėnesį nužudė daugiau kaip 3,000 žydų ir 300 lietuvių, juos sulaikė, žemino, apvogė, išnaudojo, kankino ir pasmerkė. LAF Telšiai nusikaltimai savo mąstais, žiaurumu, atsidavimu ir melagingumu lenkia Sovietų Sąjungos, nacistinės Vokietijos ir carinės Rusijos nusikaltimus Telšių apskrityje. LAF Telšiai per vieną mėnesį Telšių apskrityje nusikalto taip kaip jokie okupantai neįstengė per ištisus dešimtmečius.

(Užklausoje taip išsakyta, kad Noreika galėjo būti asmeniškai visai neatsakingas, jis galėjo tarsi nieko nežinoti, bet tada kas jisai per vadovas ir žmogus? Aišku, tokia galimybė, kad jis nieko nežinojo ir už nieką neatsakė, būtų pasakiškas absurdas, bet mes tos galimybės nesiėmėme išbraukti.)

Skundas:
Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudaro stiprų pagrindą teigti, kad Telšių apskrityje 1941 m. buvo vykdoma stambaus mąsto propaganda prieš žydų tautybės asmenis, žydų naikinimas buvo pateisinamas ir kurstomas viešuose LAF vadovybės pasisakymuose ir jos leidžiamoje spaudoje, argumentuojant, kad lietuvių tauta turi vienytis ir apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento. To pasekoje galima teigti, kad Telšių LAF ir jos vadas Jonas Noreika yra tiesiogiai atsakingi mažiausiai už 1800 Plungės (1941 m. liepos 12-13) ir 800 Telšių (1941 m. liepos 20-21) žydų nužudymą ir jų turto išgrobstymą.
2019 sausio 13 d., 18:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų geranoriškas pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
2019 sausio 13 d., 18:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-64 eilutės iš
į:
* savo pažymoje 9 kartus naudoja terminą "naikinimas" ir jį renkasi vietoj "išžudymo"
*
Pakeista 67 eilutė iš:
Sulaukę jų atsakymą, ir juo labiau, jų atsiliepimą galima pasakyti, kad mūsų visai skirtingai tikslai, kurie atsispindi mūsų tyrimo būduose. Mes tirdami neturėjome išankstinio atsakymo, užtat mūsų tikslas buvo lietuvius vienyti. O Centras turėjo ir turi išankstinį atsakymą, kurio besąlygiškai laikosi, užtat jo tikslas yra mus skaldyti ir valdyti.
į:
Sulaukę jų atsakymą, ir juo labiau, jų atsiliepimą galima pasakyti, kad mūsų visai skirtingi tikslai, kurie atsispindi mūsų tyrimo būduose. Mes tirdami neturėjome išankstinio atsakymo, užtat mūsų tikslas buvo lietuvius vienyti. O Centras turėjo ir turi išankstinį atsakymą, kurio besąlygiškai laikosi, užtat jo tikslas yra mus skaldyti ir valdyti.
2019 sausio 13 d., 17:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-49 eilutės:
Visgi, besigindami, mes irgi mokam kabinėtis. Centras mini žydų žudynes vykusias Telšiuose liepos 20-21 d. Tačiau žudynės tomis dienomis nevyko. Žudynės vyko liepos 15-17 d., tame laikotarpyje.
Pakeistos 52-53 eilutės iš
Visgi, besigindami, mes irgi mokam kabinėtis. Centras mini žydų žudynes vykusias Telšiuose liepos 20-21 d. Tačiau žudynės tomis dienomis nevyko. Žudynės vyko liepos 15-17 d., tame laikotarpyje.
Mes galime pastebėti, kad masinių žydų žudynių Telšiuose nebuvo. Užtat vyko, tame laikotarpyje. Straipsnyje
į:
Berengdamas užklausą, aš susidūriau su tokiais prieštaravimais, tad pasirinkau remtis vėlesne data su tikslu atsargumo dėlei sušvelninti kaltinimus Noreikai. Juk žinome, kad liepos 20 d. Noreika buvo Telšiuose. O jo, kaip LAF vado, pavaduotojas Bronius Juodikis, rengė tas žudynes. Ar jie bendravo prieš žudynes, ar po žudynių? Įsigilinus į Yad Vashem archyve saugojamus žydų prisiminimus jidiš kalba, kuriuos mums išvertė Roza Bieliauskienė, įsitikinome, kad žudynės įvyko būtent liepos 15-17 d. Šių prisiminimų Centras nemini. Taip pat pasirinkau mažesnį skaičių aukų, 800, apsisaugodamas nuo skaičių perdėjimo, nors Genocido ir rezistencijos straipsnis tvirtina, kad jų buvo bent 1,200.

Kaip tada gali Centras ginčyti, ar Noreika buvo ar nebuvo tiesiogiai atsakingas už žudynes liepos 20-21 d. kurių iš vis nebuvo? Aš, kaip filosofas, negaliu atsakyti, bet čia jau iškilo mano klaida, kurią prisipažįstu.

Tačiau noriu pabrėžti, kad mes darom klaidas ir mes mokomės ir mes taip suprantame istorijos mokslą. Tuo tarpu Centras nedaro klaidų bet aklai kartoja mūsų klaidas.

Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centra leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departament direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.

Nr.3 yra dar viena esminė smulkmena kuri apibūdina Centro santykį su mumis, Lietuvos žydais.
"J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose" vietoj kad "J.Noreika nėra prisidėjęs prie žydų išžudymo".
2019 sausio 13 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-51 eilutės:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjo ir Centro skirtingo J. Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje vertinimo. Pareiškėjas reikalauja Centro oficialiai pripažinti, kad J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 1800 Plungės ir 800 Telšių žydų nužudymą (įvykdytą atitinkamai 1941 m. liepos 12-13 dienomis ir 1941 m. liepos 20-21 dienomis). Tuo tarpu Centras, remdamasis egzistuojančiais istoriniais šaltiniais, ne kartą priėjo išvadą, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tame tarpe ir Telšių bei Šiaulių apskrityse.

Iš karto man reikia pasisakyti dėl išsireiškimo "tiesiogiai atsakingas". Centro atsiliepime žodis "tiesiogiai" tampa esminiu dalyku byloje.
* Man tenka paaiškinti, kad jie atsiliepia į mūsų skundą, tuo tarpu mes skundžiame jų neteisingą darbą, atsakant į mūsų užklausą
* Yra neatitikimas tarp mūsų užklausos ir mūsų skundo
* Kaip tas atsitiko - aš, Andrius Kulikauskas, neperskaičiau skundo - galima palyginti su ne vietoje padaryta rašybos ar gramatikos klaida, už kurios lengva paskui užsikabinti, nors tai nepakeičia esmės
* Aptarsiu tą skirtumą dėl atsakingumo pobūdžio - ar Noreika tiesiog susijęs, kaip vadovas - ar būtent jo paties valia visa tai įvykdyta
* Tai galima laikyti mūsų strategine klaida
* O Centras savo ruožtu susitelkia į būtent šiuos žodžius, "tiesiogiai atsakingas", ir priešpastato savo išvadą, kad Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose
* Vadinas, jie gindami Noreiką, nežiūri esmės ir visumos dėl jo atsakomybės, nepermąsto savo įstaigos darbo, o tyčia sutelkia dėmesį į šį labai siaurą istorijos klausimą.
* Dėl Telšių žydų žudynių galime sutikti, kad neturime šaltinių, kuriais galėtumėme tvirtinti, kad Noreika būtų tiesiogiai atsakingas. Mes pripažįstame šią klaidą savo skunde.
* Visgi, dėl Plungės žydų žudynių yra Aleksandro Pakalniškio prisiminimai, kad jis pats girdėjo Noreiką aiškinantį vokiečiui, kad jisai, Noreika, jau davė įsakymą sušaudyti visus iki vieno Plungės sinagogoje laikomus žydus
* O savo pažymoje Centras kaip tik daug dėmesio skiria paneigti Pakalniškio prisiminimus
* Ir netgi savo atsiliepime Centras labai atsargiai parenka savo žodžius. Jisai nedrįsta tvirtinti, kad Noreika nedavė įsakymo. Jisai savo ruožtu tvirtina, kad Noreika nedalyvavo žydų masinėse naikinimo operacijose, arba kaip mes pasakytumėme, žydų išžudyme
* Mes savo ruožtu iš karto sutinkame, kad neturime šaltinių, kad Noreika pats asmeniškai būtų stebėjęs žydų žudymą. Nors reikia pasakyti, kad žinome, kad jisai buvo Plungėje liepos mėn. 12 d., ir maždaug 100 metrų nuo jo namų jam pavaldūs baltaraiščiai sušaudė aštuonis žydus šalia sinagogos sienos
* Užtat taip susiklostė, jog mūsų pristatyme Pakalniškio prisiminimai tampa ypatingai svarbūs, nes mums teks atskleisti, kaip Centras sąmoningai ir esmingai iškraipo šaltinius, paneigdamas ir sumenkindamas Pakalniškį
* Tad Centras tiesiog verčia mus įrodyti, kad Noreika tiesiogiai atsakė už Plungės žydų išžudymą. Mes tai padarysime.
* Ir būtent Centro atsiliepimas verčia mus jums parodyti, kaip valingai ir dėsningai jisai iškraipo šaltinius nušviečiančius kapitono Jono Noreikos atsakomybę
* Tačiau mūsų tikslas buvo daug paprastesnis, tiesiog parodyti, kad Centras savo darbe piktnaudžiauja valdžia, neobjektyvus ir neišsamus.

[[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/10/genocidasirrezistencija2013-2.pdf | Genocidas ir Rezistencija. 2013. Nr.2. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. “Žydų likimas Telšių valsčiaus mažuosiuose getuose.”]] ps.102 "1941 m. liepos 15-17 (ar 20-21) d. Rainių stovykloje (prie Rainių kaimo) sušaudyta 1200-1500 Telšių vyrų; po savaitės moterys ir vaikai išvaryti į Gerulių stovyklą."

Visgi, besigindami, mes irgi mokam kabinėtis. Centras mini žydų žudynes vykusias Telšiuose liepos 20-21 d. Tačiau žudynės tomis dienomis nevyko. Žudynės vyko liepos 15-17 d., tame laikotarpyje.
Mes galime pastebėti, kad masinių žydų žudynių Telšiuose nebuvo. Užtat vyko, tame laikotarpyje. Straipsnyje
2019 sausio 13 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-30 eilutės:

Mes savo užklausa klausėme Centro, Kodėl su jumis nesutariame dėl Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmoniją?

Sulaukę jų atsakymą, ir juo labiau, jų atsiliepimą galima pasakyti, kad mūsų visai skirtingai tikslai, kurie atsispindi mūsų tyrimo būduose. Mes tirdami neturėjome išankstinio atsakymo, užtat mūsų tikslas buvo lietuvius vienyti. O Centras turėjo ir turi išankstinį atsakymą, kurio besąlygiškai laikosi, užtat jo tikslas yra mus skaldyti ir valdyti.
2019 sausio 13 d., 00:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijam. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinių prieigų principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijam. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
2019 sausio 12 d., 22:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų išžudytų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
2019 sausio 12 d., 22:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
į:
* Trečia, susidūrus su Centro atkaklu atsisakymu matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
2019 sausio 12 d., 22:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jai netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jam netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jam tinkančius šaltinius, išveda jam reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijam. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijam.
2019 sausio 12 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai nesavanoriškai išgauti liudijimai, kuriuos Centras gali priimti ar atmesti, kaip susigalvos. O mus kaip tik domina savanoriški liudytojai, pačių lietuvių, žydų ir vokiečių prisiminimai, dienoraščiai, laikraščiai, laiškai, atsišaukimai ir nutarimai.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai prievarta išgauti liudijimai, kuriuos Centras gali priimti ar atmesti, kaip susigalvos. O mus kaip tik domina savanoriški liudytojai, pačių lietuvių, žydų ir vokiečių savo noru rašyti prisiminimai, dienoraščiai, laikraščiai, laiškai, atsišaukimai ir nutarimai.
2019 sausio 12 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jųjų punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jų šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
2019 sausio 12 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Jųjų punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
2019 sausio 12 d., 22:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nesvarbų ir nematerialų. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nereikšmingą. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
2019 sausio 12 d., 22:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nesvarbų ir nematerialų. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų ir mūsų protėvių - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nesvarbų ir nematerialų. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
2019 sausio 12 d., 22:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų čia nebūtų.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų žydų čia nebūtų. O tas centras, kuris turėtų mus užtarti, Lietuvos gyventojų - vadinas, mūsų - genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turėtų Lietuvoje lavinti jautrumą, kokie mes Lietuvos žydai amžinai pažeidžiami, jisai prašo jūsų atmesti mūsų skundą, kaip mums patiems nesvarbų ir nematerialų. Jo toks prašymas dėsningas jeigu iš tiesų jisai siekia sutrukdyti mūsų pastangas atskleisti, kaip nepagrįstai atmesdamas mūsų užklausą, jis pažeidė tris valdžios principus: nepiktnaudžiavimo, objektyvumo ir išsamumo.
2019 sausio 12 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 24 eilutė iš:
Aptardamas Centro atsiliepimo punktus, parodysiu, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vadovaujasi sovietiniu supratimu, tad savavališku supratimu; taiko sovietinį tyrimo būdą, tad neobjektyvų tyrimo būdą; ir remiasi sovietiniais parodymais, tad neišsamiais šaltiniais.
į:
Aptardamas Centro atsiliepimo punktus, parodysiu, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vadovaujasi sovietiniu supratimu, tad savavališku supratimu; taiko sovietinį tyrimo būdą, tad neobjektyvų tyrimo būdą; ir remiasi sovietiniais parodymais, užtat neišsamiais šaltiniais.
2019 sausio 12 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai nesavanoriškai išgauti liudijimai, kuriuos Centras gali priimti ar atmesti, kaip susigalvos. Ogi mes ieškome pirmiausiai savanoriškų liudytojų, pačių lietuvių, žydų ir vokiečių prisiminimų, dienoraščių, laikraščių, atsišaukimų ir nutarimų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vadovaujasi sovietiniu supratimu, taiko sovietinį tyrimo būdą ir remiasi sovietiniais parodymais.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai nesavanoriškai išgauti liudijimai, kuriuos Centras gali priimti ar atmesti, kaip susigalvos. O mus kaip tik domina savanoriški liudytojai, pačių lietuvių, žydų ir vokiečių prisiminimai, dienoraščiai, laikraščiai, laiškai, atsišaukimai ir nutarimai.

Aptardamas Centro atsiliepimo punktus, parodysiu, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vadovaujasi sovietiniu supratimu, tad savavališku supratimu; taiko sovietinį tyrimo būdą, tad neobjektyvų tyrimo būdą; ir remiasi sovietiniais parodymais, tad neišsamiais šaltiniais.
2019 sausio 12 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams būdingą metodologiją atmeta jai netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams įprastą tyrimo būdą atmeta jai netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
Pridėtos 23-24 eilutės:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vadovaujasi sovietiniu supratimu, taiko sovietinį tyrimo būdą ir remiasi sovietiniais parodymais.
2019 sausio 12 d., 21:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams būdingą metodologiją atmeta jai netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai nesavanoriškai išgauti liudijimai
, kuriuos Centras gali vertinti, kaip nori.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams būdingą metodologiją atmeta jai netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus, pavyzdžiui, juos priskirdama vokiečių okupacinei administracijai. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais
, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai nesavanoriškai išgauti liudijimai, kuriuos Centras gali priimti ar atmesti, kaip susigalvos. Ogi mes ieškome pirmiausiai savanoriškų liudytojų, pačių lietuvių, žydų ir vokiečių prisiminimų, dienoraščių, laikraščių, atsišaukimų ir nutarimų.
2019 sausio 12 d., 21:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta jai netinkančius šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriais bando apginti kapitoną Joną Noreiką nuo vieno ar kito paskiro kaltinimo. O mes vertiname visus šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
į:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagal sovietams būdingą metodologiją atmeta jai netinkančius žmones ir jų šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriuose bando paslėpti paskirus kapitono Joną Noreikos nusikaltimus. O mes vertiname visus žmones ir jų šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmiausiai remiasi sovietiniais parodymais, ypač KGB tardymų protokolais, nes tai nesavanoriškai išgauti liudijimai, kuriuos Centras gali vertinti, kaip nori.
2019 sausio 12 d., 21:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta jai netinkančius šaltinius, iškreiptai vertina jai tinkančius šaltinius, išveda jai reikalingus dėsningumus, juos apvynioja istoriografinės prieigos principu, gamina nesuskaldomus netiesos perlus, kuriais bando apginti kapitoną Joną Noreiką nuo vieno ar kito paskiro kaltinimo. O mes vertiname visus šaltinius, įsidėmime jų prieštaravimus, užtat vertinimus ištisai tiksliname, visgi sveiku protu matome, apžvelgę visumą, kad Jonas Noreika, kaip politinis veikėjas, nusikalto žmonijai.
2019 sausio 12 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-20 eilutės:

Viską suvedus, paaiškės mūsų išvados, kodėl išsiskiria mūsų ir Centro supratimai, tyrimo būdai ir šaltiniai.
* Genocido ir rezistencijos tyrimo centras laikosi sovietinio supratimo, kad vokiečiai fašistai žudė tarybinius žmones. Tuo tarpu mums opu išryškinti būtent savo, lietuvių tautos atsakomybę už tuos 1941 m. vykdytus nusikaltimus, kuriuos mūsų, lietuvių tautos, valios reiškėjai laimino mūsų Lietuvos vardu ir mūsų, lietuvių, labui.
2019 sausio 12 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu ką žinom apie tai, kur Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį įvyko dvylika žydų žudynių ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
į:
* Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu ką žinom apie tai, kur Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį įvyko dvylika žydų žudynių ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 12 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-21 eilutės:

-----------------

[+Užrašai+]
2019 sausio 12 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
Pakeistos 14-15 eilutės iš
* Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia.
* Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
į:
* Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos"]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir kuriuose atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia.
* Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kurį tikslinga pavadinti "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kaip kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
Pakeista 17 eilutė iš:
* Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
į:
* Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu žinom apie tai, kur Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį įvyko dvylika žydų žudynių ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 12 d., 20:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina panašiai į kapitoną Joną Noreiką nusiteikusius prieš žydus siekti, kad mūsų čia nebūtų.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina nusiteikusius prieš žydus kapitono Jono Noreikos pavyzdžiu siekti, kad mūsų čia nebūtų.
2019 sausio 12 d., 20:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-17 eilutės iš
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių.
*
Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia.
*
Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas.
*
Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus.
*
Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 12 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
2019 sausio 12 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 12 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai savo pažymoje tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų [[https://silviafoti.com/noreika-didvyris/ | Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos]], ([[https://silviafoti.com/noreika-a-hero/ | vertimas su dokumentais]), kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai [[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/201510_noreika_pazyma01.pdf | savo pažymoje]] tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 12 d., 20:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai savo pažymoje tvirtina, kad
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai savo pažymoje tvirtina, kad jisai remiasi "galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų analize". Aptarsiu likusius punktus. Bus akivaizdu, kad Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą.
2019 sausio 12 d., 19:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai savo pažymoje tvirtina, kad
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose Centras atmeta šiuos dokumentus, ir atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai savo pažymoje tvirtina, kad
2019 sausio 12 d., 19:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Daugybe Centro
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Ypatingą dėmesį skirsiu Centro pastangoms sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus, kad kapitonas Noreika davė įsakymą sušaudyti visus Plungės žydus. Aptarsiu Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Jam pavaldžiose grupuotėse dalyvavo devyni žudynių rengėjai ir dar dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Centras iškreiptai vertina dokumentus. Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Prabėgomis nurodysiu kur žinom, kad Jonas Noreika buvo, kuomet Telšių apskrityje per vieną mėnesį buvo surengtos dvylika žydų žudynės ir trys lietuvių žudynės, iš viso nužudyta maždaug 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuo pačiu paminėsiu daugybę dokumentų, kurių Genocido centras savo tyrimuose nėra paminėjęs, nors jisai savo pažymoje tvirtina, kad
2019 sausio 12 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų Genocido centrui įteiktos "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", būtent du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią 2018 m. birželio mėn. 15 d. įteikėme Genocido centrui. Atkreipsiu dėmesį į du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis požiūris į Lietuvos istoriją, Centro savavališkos išvados, jo piktnaudžiavimas valdžia. Antra, išnagrinėsiu Centro tyrimų dėsnį, kuris vadinasi "reikia mokėti nematyti". Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose atsispindi šališki tyrimo būdai, neobjektyvumas. Trečia, susidūrus su Centro atkaklaus atsisakymo matyti Jono Noreikos nusikaltimus, apžvelgsiu tinklą žmonių, nusikaltėlių gaują, kurią jisai suvienijo 1941 m. liepos mėn., būdamas Lietuvių aktyvistų fronto vadas Telšiuose. Aptarsiu atsiliepimo punktus, kuriuose iškyla, kaip Ketvirta, chronologiškai išdėstysiu ir dokumentais patvirtinsiu įvykius, atsiskleidžiančius Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Daugybe Centro
2019 sausio 12 d., 19:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", būtent du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų Genocido centrui įteiktos "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", būtent du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis
2019 sausio 12 d., 19:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina panašiai į nusiteikusius prieš žydus siekti, kad mūsų čia nebūtų.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina panašiai į kapitoną Joną Noreiką nusiteikusius prieš žydus siekti, kad mūsų čia nebūtų.
2019 sausio 12 d., 19:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu.
į:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos tyrimo centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu.
2019 sausio 12 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš

Ši Lietuvos valstybė įstaiga, atsakydama į mūsų pateiktą "Užklausą dėl Jono Noreikos nusikaltėlių
gaujos", pažeidė objektyvumo principą, išsamumo principą ir nepiktnaudžiavimo valdžios principą.
į:
Mano pristatymas susidarys iš keturių dalių. Pirma, aš išsakysiu esmę mūsų "Užklausos dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", būtent du dokumentus, iš kurių iš karto aišku, jog kapitonas Jonas Noreika nusikalto žmonijai. Aptarsiu tuos Centro atsiliepimo punktus, kuriuose atsiskleidžia išankstinis
Pridėtos 32-34 eilutės:


32,000 lapų
2019 sausio 12 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais sąmoningai kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
2019 sausio 12 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; jo tyrimo būdai yra neteisingi, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir jo šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; Centro tyrimo būdai yra šališki, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir Centro šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
2019 sausio 12 d., 18:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad jis pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; jo tyrimo būdai yra neteisingi, tad jis pažeidžia objektyvumo principą; ir jo šaltiniai neišsamūs, tad jis pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
į:
Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad Centras pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; jo tyrimo būdai yra neteisingi, tad Centras pažeidžia objektyvumo principą; ir jo šaltiniai neišsamūs, tad Centras pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.
2019 sausio 12 d., 18:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
dalyvauja
rūpinasi mūsų aukų Mes valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
dalyvauja rūpinasi mūsų aukų Mes valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipčiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina panašiai nusiteikusius prieš žydus siekti, kad mūsų čia nebūtų.

Užtat mūsų skundas yra, kad Lietuvos valstybė įstaiga, Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, savo veiklą vykdo neobjektyviai, neišsamiai ir
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina panašiai į jį nusiteikusius prieš žydus siekti, kad mūsų čia nebūtų.

Aš jums aptarsiu 53 punktus, sudarančius Centro atsiliepimą į mūsų skundą. Šie punktai yra padriki ir nerišlūs, tad jų nenagrinėsiu eilės tvarka, kaip kad Centras norėtų. Aš geriau juos apžvelgsiu sistemingai, kad pamatytumėte, jog Centro išvados savavališkos, tad jis pažeidžia nepiktnaudžiavimą valdžios principą; jo tyrimo būdai yra neteisingi, tad jis pažeidžia objektyvumo principą; ir jo šaltiniai neišsamūs, tad jis pažeidžia išsamumo principą. Jums parodysiu, kokiais kryptingai neteisingais būdais Genocido ir rezistencijos tyrimo centras atmeta visas mūsų pastangas, kad jis naujai ištirtų Joną Noreiką ir pakeistų savo pažymą. Punktų daug, tačiau aš pasistengsiu per vieną valandą juos visus aptarti.


Ši Lietuvos valstybė įstaiga, atsakydama į mūsų pateiktą "Užklausą dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", pažeidė objektyvumo principą, išsamumo principą ir nepiktnaudžiavimo valdžios principą.

[[http://genocid.lt/centras/lt/824/c/ | Genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatos]]
2019 sausio 12 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Užtat mūsų skundas yra dėl mums priešiškos veiklos - neobjektyvios, , kuria užsiima Lietuvos valstybė įstaiga,
į:
Užtat mūsų skundas yra, kad Lietuvos valstybė įstaiga, Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, savo veiklą vykdo neobjektyviai, neišsamiai ir
2019 sausio 12 d., 18:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus nukreipčiančus į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos.

Mes
valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus ir kitus nukreipčiančius į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos. Kiekvienas paminklas Noreikai padrąsina panašiai nusiteikusius prieš žydus siekti, kad mūsų čia nebūtų.

Užtat mūsų skundas yra dėl mums priešiškos veiklos - neobjektyvios, , kuria užsiima Lietuvos valstybė įstaiga,

Mus stebina, kad Centras, toji Lietuvos valstybės įstaiga, kuri pagal savo nuostatus

dalyvauja
rūpinasi mūsų aukų
Mes valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Mes nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Mes valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus nukreipčiančus į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Nors Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus nukreipčiančus į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos.
2019 sausio 12 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus nukreipčiančus į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Nors Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir mes išvis nepriklausome Lietuvoje.

Mes labai
prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus nukreipčiančus į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Nors Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir nepriklausomoje Lietuvoje, mes išvis nepriklausome. Jei Lietuvos valstybės paminklus rimtai priimti į širdį, kiekviena Noreikos vardu pavadinta gatvė mums rodo kryptį lauk iš Lietuvos.

Mes nevalingai
prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. užtat ji trukdo mums valingai, širdingai, protingai, dalyvauti. Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Juk jinai pateisina visą eilę Lietuvos valstybės paminklų, mus nukreipčiančus į Joną Noreiką, kaip į sektiną pavyzdį. Nors Centras pripažįsta, kad Jonas Noreika skelbė, kad mes, Lietuvos žydai, nepriklausome lietuvių tautai, ir mes išvis nepriklausome Lietuvoje.

Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
Pakeistos 189-191 eilutės iš
Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti
į:
Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti

Pagal mūsų savanoriškumu ir neatmetimo dėsnius, jeigu žmogus kažką pasako, tai jisai laikosi to, kolei jisai nepaneigia.
2019 sausio 12 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. užtat ji trukdo mums valingai, širdingai, protingai, dalyvauti. Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
Savo pristatyme išdėstysiu kaip ir kodėl j
2019 sausio 12 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos? Jinai mus, lietuvių tautos narius, žeidžia. Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublikos negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitoną Joną Noreiką. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu.
į:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublika negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitono Jono Noreikos. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu.
2019 sausio 12 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
į:
Mūsų tikslas yra, kad Lietuvos Respublikos negerbtų Lietuvos žydų skriaudėjų, jų tarpe kapitoną Joną Noreiką. Mums trukdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015 metais paskelbta pažyma dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje. Sklandumo dėlei atsakovą kartais vadinsiu tiesiog Centru, kaip jisai pats save vadina, arba Genocido ir rezistencijos centru, arba kitaip jo pavadinimą trumpinsiu.

Kodėl mums rūpi ši pažyma dėl Jono Noreikos?
Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.
2019 sausio 12 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Noreika pristatymas]], [[Lietuvos Res
į:
[[Noreika pristatymas]], [[http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm | Lietuvos Resublikos konstitucija]]
Pakeistos 5-6 eilutės iš
Esu Grant Arthur Gochino atstovas, daktaras Andrius Kulikauskas. Jo giminė Lietuvoje išžudyta Antrojo pasaulinio karo metu. Jisai labai prisirišęs prie Lietuvos,
Tam trukdo Centro istorinė pažyma apie kapitono Jono Noreikos veiklą
.
į:
Esu Grant Arthur Gochino atstovas, daktaras Andrius Kulikauskas. Aš už jį kalbėsiu taip, kad jūs jį išgirstumėte ir suprastumėte. Užtat kalbėdamas už jį sakysiu mes, o kalbėdamas už save sakysiu aš.

Mes labai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.

Mūsų visa giminė Lietuvoje buvo išžudyta kartu su beveik visais Lietuvos žydais. Mes jų visų be galo pasigendame. Užtat mus asmeniškai žeidžia, kaip rakštis, bet koks jų skriaudėjų pagerbimas. O mūsų, kaip pilietinės visuomenės dalyvių pareiga, juo labiau mūsų sąžinė, įpareigoja mus kada Lietuvos valstybė
Tam trukdo Centro istorinė pažyma apie kapitono Jono Noreikos veiklą. Užtat jam rūpi, kad Centras pakeistų savo pažymą taip, kad kitos valdžios įstaigos nesivaržytų pašalinti jį žei
2019 sausio 12 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Noreika pristatymas]]
į:
[[Noreika pristatymas]], [[Lietuvos Res
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus pabrėžiančius lietuvių atsakomybę.
į:
Esu Grant Arthur Gochino atstovas, daktaras Andrius Kulikauskas. Jo giminė Lietuvoje išžudyta Antrojo pasaulinio karo metu. Jisai labai prisirišęs prie Lietuvos,
Tam trukdo Centro istorinė pažyma apie kapitono Jono Noreikos veiklą.
Aš jums pristatysiu, kaip Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Užtat mes Grant Arthur Gochino vardu reikalaujame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sąžiningai ištirtų kapitono Jono Noreikos veiklą okupacijų metu
, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus pabrėžiančius lietuvių atsakomybę.
2019 sausio 12 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus.
į:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus pabrėžiančius lietuvių atsakomybę.
2019 sausio 12 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuvišką padavimą.
į:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus.
2019 sausio 12 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuvišką padavimą.
į:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuvišką padavimą.
2019 sausio 12 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 171-182 eilutės:

%green% Norėtume pabrėžti, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla nagrinėjamu atveju pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, o tiksliau Viešojo administravimo įstatyme (3 str ) nustatytą:

%green% Objektyvumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Genocido ir rezistencijos tyrimų centro pateikiamas istorinių aplinkybių interpretavimas ir aiškinimas, yra neobjektyvus. Centro pateikiamas genocido nusikaltimo dalyvių elgesio vertinimas yra neobjektyvus ir teisiškai ydingas.

%green% Išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.\

%green% Centras išvadose nepasisako dėl įrodymų liudijančių kaltę, nutyli svarbias aplinkybes supusias vieną ar kitą įvykį (pvz. nesivadovauja išleistu Lietuvos Nacionalistų Partijos sekretoriaus Zenono Blyno dienoraščiu, detaliai aprašančiu 1941 m. Žemaitijos įvykius). Centras įvykius ir Jono Noreikos veiklą vertina fragmentiškai, atmesdamas ir visiškai nepasisakydamas dėl susijusių aplinkybių, asmeninių ryšių t.y. vertinime neatsispindi bendra aplinkybių visuma, nepasisakoma dėl Jono Noreikos ryšių su kitais LAF nariais (pvz, kad Plungėje LAF biuras (verbuojantis žmones į savisaugos dalinius) buvo tame pačiame pastate kaip ir P. Alimo vadovaujama komendatūra).

%green% Nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

%green% Pažymėtina, kad vienas iš Genocido centro įstatyminių uždavinių (Įstatymo 4 str.) yra okupacinių režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido tyrimas, istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas. Centras neteisėtai ir nepagrįstai gindamas Joną Noreiką iš esmės nevykdo savo uždavinių, kadangi dėl asmeninių centro vadovės ar kitų asmenų interesų veikia priešiškai įstatymo nustatytiems tikslams.
2019 sausio 12 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Principai: objektyvumo, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia.
2019 sausio 12 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Esmė: Jų istorikai vadovaujasi sovietiniu padavimu, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinę metodologiją. Mes reikalaujame, kad taikytų sąžiningą metodologija, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuvišką padavimą.

Mes esame dvasia - mes esame tauta - koks mūsų materialus
interesas?
į:
Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia meluoja. Mes reikalaujame, kad kapitono Jono Noreikos veiklą ištirtų sąžiningai, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuvišką padavimą.

Mes esame dvasia - mes esame tauta - koks mūsų materialus
interesas? Grynai materalaus intereso negalime turėti.
2019 sausio 12 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-6 eilutės iš

Esmė: Jų istorikai vadovaujasi sovietiniu naratyvu, remiasi sovietiniais parodymais, taiko sovietinę metodologiją.
į:
Esmė: Jų istorikai vadovaujasi sovietiniu padavimu, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinę metodologiją. Mes reikalaujame, kad taikytų sąžiningą metodologija, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuvišką padavimą.
2019 sausio 12 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-6 eilutės:


Esmė: Jų istorikai vadovaujasi sovietiniu naratyvu, remiasi sovietiniais parodymais, taiko sovietinę metodologiją.
2019 sausio 12 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

[++Įvadas++]
2019 sausio 12 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 112-122 eilutės:
15) PRESENTATION We overview the various ways by which the Genocide Center distorts the truth. In particular, the Genocide Center pretends that multiple realities can coexist, including a stainless 1941 rebellion and a tragic Nazi Holocaust. Multiple realities make the Holocaust unreal.

16) PRESENTATION We show in what sense Noreika was the leader of a criminal gang that abused the name of the Republic of Lithuania, etc. We go through the diagram of the 10 groups of activists that he led in Telšiai District, including at least 9 organizers of mass murder and 26 other criminals against humanity.

17) PRESENTATION We then go through the chronology of the crimes, showing the documents that pinpoint Noreika's activity, and describing how the crimes unfolded day by day. As we do this, we point out the absurdity of the Genocide Center's counterarguments. And we note time and time again how Noreika could have intervened but how instead he united the community in crime. We note the absurdity of claiming his ignorance of what was going on. We show that he was appointed as Šiauliai District Chief precisely because of his experience in the Holocaust. We go through his activity up until the Žagarė killings.

18) We conclude by reviewing his principles, in his words and deeds, to show that they are completely counter to our principles. We show that he abused the name of the Republic of Lithuania, and the name of a general, which he self-proclaimed himself. His principles harm Lithuania.

19) The Republic of Lithuania must reject his sacrifice of his life, as having absolutely no relation to the Lithuania we know, support and love.

20) The Genocide Center must disqualify Noreika from all public honors because of his crimes against humanity.
2019 sausio 12 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-194 eilutės:

[+Reikia mokėti nematyti+]

3 pagrindiniai įvykiai

kaip pavadinsi nepagadinsi


'''Įvadas'''

Skaudina, kad Lietuvos valstybė aukština Lietuvos žydų skriaudėjus.

Tokiais supranta Joną Noreiką, Kazį Škirpą, ...

Jonas Noreika pagerbtas Vyčio kryžiaus ordinu, MAB lenta, mokyklos pavadinimu, gatvių pavadinimais, lentomis Šiauliuose, Mardosų kaime, ...

Tai žeidžia Gochiną nes jo visa giminė išžudyta Lietuvoje, o didelė dalis - Šiaulių krašte, kur Noreika buvo apskrities viršininkas. Ir žeidžia tiesiog visus Lietuvos žydus ir juos užjaučiančius. Tai mūsų visuomenę peršianti žaizda.

tikslas yra susikalbėti - Lietuvos himno paskutiniai žodžiai: vienybė težydi - Lietuvos šalininkai gali visi vienas kitą suprasti, atjausti

Visi susikalbėtų jeigu žinotų mūsų tyrimo išvadas: kad Telšiai LAF vado Jono Noreikos vadovaujama nusikaltėlių gauja 1941 m. liepos mėn. išžudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Tuomet visi sutartumėme, kad Lietuvos politinis veikėjas Jonas Noreika yra mūsų visų vienareikšmiškai smerktinas, kaip ir Hitleris bei Stalinas.

Grant Gochinas pateikė Genocido centrui užklausą, kad jinai pakeistų savo istorinę pažymą. Genocido centras atmetė šią užklausą. Tad jisai paskundė šį sprendimą, o Genocido centras atsiliepė.

Aš jums pristatysiu šios užklausos esmę. Tada išdėstysiu kaip įvairiai Genocido centras savo tikslams iškraipo Jono Noreikos istoriją. Toliau išsamiau pristatysiu Jono Noreikos nusikaltimus, būtent kad jisai kaip politinis veikėjas vadovavo nusikaltėlių gaujai. Apžvelgsiu bene dešimt jam pavaldžių grupuočių, apimančias devynis žudynių rengėjus ir dar kokia dvidešimt nusikaltėlių prieš žmoniją. Galiausiai išdėstysiu įvykių chronologiją, iš kurios matysite jo veiklą Telšių apskrityje, kuomet per vieną mėnesį lietuviai įvykdė bent 15 masinių žudynių.

'''Užklausa'''

kliūtys vienybei - nevienareikšmiškas vertinimas, tai esminis tiesos iškraipymas, palaikantis kryptingai ydingą istorijos politiką
* bandant susigaudyti, kas plačiau vyksta, galima pamanyti, jog tos politikos tikslas yra Lietuvos žmones rūšiuoti į geriečius ir blogiečius, į rezistentus ir koloborantus, kuriuos dabar galima pažinti iš savo didvyrių - mes pažįstame savo didvyrius - ir ko labiau abejotinas tas didvyris, to labiau

juk gyvenimiškai, gaunasi labai vienareikšmiškai - visos įstaigos ne pačios sprendžia, o remiasi Genocido centru - tad niekas nesikeičia - demokratijoje labai svarbu gerbti mažumas ir įsidėmėti jų skaudulius, juo labiau, kad žydai išžudyti ir dėl to negali deramai rūpintis savo paveldu - jeigu Vilniuje kaip kadaise gyventų 40% žydų, tai manau nebūt jokios kalbos dėl Noreikos lentos

Genocido centras galėjo ir tebegali spręsti įvairiai. Ar jinai kompetentinga pasisakyti
* ar Lietuvos valstybei tinka Noreiką atminti ar aukštinti
* ar Noreika nusikalto prieš žmoniją
* kokie lietuvių nusikaltimai prieš žmoniją
Tuomet kiekviena įstaiga galėtų pati spręsti, ar dera jį atminti.

Tuo tarpu jos pozicija tokia:
* lietuviai nėra nusikalto prieš žmoniją
* Noreika nenusikalto prieš žmoniją
* Lietuvos valstybė gali nesivaržydama aukštinti Noreiką







Gochino geranoriškumas - kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -

jisai susikalbėjo su Silvia Foti

šie klausimai plėtojami visame pasaulyje - Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje

Noreika iš tų, kurie paaukojo save, savo gyvybę - Burauskaitė tokia - kiekvienas žydų gelbetojas toksai

--------------------

0) We are going to present a detailed chronology of Jonas Noreika's criminal activity in Telšiai and Šiauliai districts, the network of Lithuanian authorities who he led in these crimes, and the Genocide Center's disturbing attempts to pretend that Lithuanians never committed crimes against humanity.

1) The issue is whether the Republic of Lithuania should honor Noreika as a hero as it does at the nearby Library of Academy of Sciences.

2) You approached the Genocide Center with good will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.

3) The Genocide Center dismissed all of the evidence, old and new, that you presented and all the more resolutely defended Jonas Noreika. Thus you will show where the Genocide Center's point of view leads if we accept Noreika as a hero.

4) The most heroic aspect of Noreika is that he gave up his life for Lithuania. The Soviet court had sentenced him to death, and yet the Soviet Union banned the death penalty before he was executed. Noreika refused to write an appeal because the Soviet Union was an occupier. He gave up his life on this matter of principle.

5) Thus Noreika was certainly an extaordinary person who had the power to give up his life, or simply risk his life, on a matter of principle.

6) But the crucial point is whether we choose to accept Noreika's gift of his life, or whether we choose to reject it. It is a matter of his principles and our principles.

7) His principles are especially important to consider because Noreika also was willing to sacrifice the lives of other people. His military strategy after the war was based on Death Squads, young Lithuanians ready to give up there lives.

8) We will show that time and time again he declined to give up his life when it truly mattered, when thousands of Jews and hundreds of Lithuanians were being killed by his own subordinates. We will show that his behavior is counter to our basic principles.

9) Let us start by comparing him with his colleagues who likewise risked their lives to save Jews. In Šiauliai, three Lithuanian leaders (Jasaitis, ...) dared to approach Gewecke that the Siauliai ghetto Jews not be killed. He rebuked them the first time, but at the urging of the Jews, they went a second time and he agreed.

10) In September, the most notorious Hamann came to Gewecke to declare that the following day he was organizing the killing of the Šiauliai ghetto's Jews. Gewecke told him that if Hamann did that then he would have his police kill Hamann and his men on the next day. Hamann backed down.

11) Also, in Raseiniai, as they were getting ready for the mass murder there, two Lithuanian policemen approached Hamann to explain that he should not kill their fellow Jew, who was a veteran who had fought the Bolsheviks. Hamann agreed to let the man go and they killed all the rest. Note that these two instances make plain what the leading historians say, which is that in these first few months there was no order from Hitler to kill all of the Jews

12) So the question is, where did Noreika risk his life to save Jews and Lithuanians? Of course, the answer is obvious that he did not, but rather he led Lithuanians in crimes against humanity. Indeed, these were not Nazi or Soviet crimes, but distinctly Lithuanian crimes against humanity, in the name of the Republic of Lithuania.

13) In your query, you showed that even a single document - a single issue of the rebels' newspaper - suffices to show that. Indeed, if we accept the Genocide Center's statements about the Lithuanians responsible for mass murder in Plungė and Telšiai, then Blynas's diary shows that Noreika included these two mass murderers in his delegation to support LIthuania's Provisional Government. Thus he raised genocide to a political level. The Genocide Center itself cites both documents as sources. The Genocide Center could have acknowledged at least some problems with Noreika and at least some merits in your query.

14) The Genocide Center refused to consider these deep problems with Noreika's resume. It rejected your query outright. It becomes a challenge how to present the truth to those who refuse to see it. This is especially problematic because the President and other authorities rely completely on the Genocide Center.

15) PRESENTATION We overview the various ways by which the Genocide Center distorts the truth. In particular, the Genocide Center pretends that multiple realities can coexist, including a stainless 1941 rebellion and a tragic Nazi Holocaust. Multiple realities make the Holocaust unreal.

16) PRESENTATION We show in what sense Noreika was the leader of a criminal gang that abused the name of the Republic of Lithuania, etc. We go through the diagram of the 10 groups of activists that he led in Telšiai District, including at least 9 organizers of mass murder and 26 other criminals against humanity.

17) PRESENTATION We then go through the chronology of the crimes, showing the documents that pinpoint Noreika's activity, and describing how the crimes unfolded day by day. As we do this, we point out the absurdity of the Genocide Center's counterarguments. And we note time and time again how Noreika could have intervened but how instead he united the community in crime. We note the absurdity of claiming his ignorance of what was going on. We show that he was appointed as Šiauliai District Chief precisely because of his experience in the Holocaust. We go through his activity up until the Žagarė killings.

18) We conclude by reviewing his principles, in his words and deeds, to show that they are completely counter to our principles. We show that he abused the name of the Republic of Lithuania, and the name of a general, which he self-proclaimed himself. His principles harm Lithuania.

19) The Republic of Lithuania must reject his sacrifice of his life, as having absolutely no relation to the Lithuania we know, support and love.

20) The Genocide Center must disqualify Noreika from all public honors because of his crimes against humanity.

---------------

[[http://genocid.lt/centras/lt/824/c/ | Genocido centro nuostatos]]

[[https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/skundasdelistorinesisvadospakeitimogg-v-lggrc-20180810.pdf | Gochino skundas]]

%green% Pareiškėjas kreipėsi į seimo kontrolierių įstaigą, nurodydamas, kad Centras pažeidžia skaidraus administravimo ir objektyvumo principus, nurodė, kad Centras savo išvadose advokatauja Jonui Noreikai ir pateikdamas subjektyvias ir nepagrįstas nuomones iškraipo istorinius įvykius, o teisindamas Noreikos asmenybę neigia jo prisidėjimą prie Holokausto Žemaitijoje ir Šiauliuose.

%green% Noreikos veiksmai yra vertinami ne pagal taisykles nustatytas Niurnbergo tribunolo statute ir JT Genocido Konvencijoje.

%green% Centras iš esmės neatsakė į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad “Centras pagal savo kompetenciją negalėjo nustatyti ar J Noreika tikrai pasirašė šį raštą (dėl Žagarės geto sudarymo) ir ar jis žinojo ar turėjo žinoti apie vykdytojo tikslą sunaikinti dalį grupės”, Centras negalėjo teigti, kad Noreika dalyvavo Holokauste, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpciją ir turimus duomenis”.

%green% Centro 2015 m. išvadose pateikta informacija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri buvo pateikta Vyriausiam policijos komisariatui 2014-03-27 raštu. Nors Centras spalio mėn. išvadoje nurodo, kad atliko papildomus tyrimus, tačiau visuomenei nebuvo pateikta daugiau informacijos nei Centras turėjo 2014 m.

%green% Nuo to laiko centro pozicija nesikeitė, Centro vadovė Teresė Burauskaitė aktyviai gynė Joną Noreiką, nepagrįstai atmesdama visus metamus kaltinimus. Lietuvos teisėsaugai ir visuomenei centro pateikta informacija neatskleidžia Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmonija, tuo išvengiant teisinio šio asmens įvertinimo ir apgaunant Lietuvos žmones.

%green% 2018 m. pareiškėjas inicijavo nepriklausomą archyvinių dokumentų tyrimą, Lietuvos centriniame ir Ypatingame archyvuose.

%green% Tyrimo metu atrasti dokumentai ir istorikų sąsajos su jau žinomais ir publikuotais dokumentais (įskaitant Lietuvių nacionalistų partijos sekretoriaus Z.Blyno 2010 m. išspausdintą išsamų įvykių dienoraštį) liudija, kad Centras nuo 2015 m. aktyviai dezinformavo ir klaidino visuomenę bei valdžios žmones dėl Jono Noreikos sąsajų su Holokaustu Žemaitijoje ir Šiauliuose.

%green% Atrasti dokumentai liudija, kad Jonas Noreika vadovavo LAF Telšiai - organizuotai grupuotei, kuri 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje. LAT Telšiai nariai užėmė svarbiausias vietas teisėsaugos ir civilinėse įstaigose, taip pat organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, “baltaraiščiai”) kurie vykdė Plungės ir Telšių žydų žudynes. Dokumentai patvirtina, kad LAF Telšiai vadavietė buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir Lietuvių komendatūra, kad LAF Telšiai vadas išduodavo ir tvirtindavo leidimus ginklams (LAF ir TDA nariams), rengė karo lauko teismus, nagrinėjo malonės prašymus ir vykdė egzekucijas. LAF Telšiai leido oficialų laikraštį Žemaičių žemė, kuriame yra atvirai skelbiami antisemitiniai pareiškimai ir skatinamas susidorojimas su žydais. Spauda, leidžiančioji ir vykdančioji valdžia buvo sukoncentruota vienos organizuotos žmonių grupės LAF Telšiai rankose. Šiai grupuotei vadovavo Jonas Noreika.

%green% 1941 m. vasaros dokumentai ir spauda apie vokiečius Žemaitijoje nekalba, tik Zenonas Blynas užsimena apie keletą nuo fronto užsilikusių vokiečių kurie dalyvavo egzekucijose ir save įvardino kaip sadizmo turistai.

%green% Šio tyrimo pasekoje pareiškėjas kreipėsi į Genocido centrą su užklausa įvertinti argumentus ir
pateikiamus dokumentus ir atitinkamai pakeisti oficialią istorinę išvadą (Priedas Nr 20).

%green% Centras 2018-07-19 savo tinklapyje paskelbė atsakymą į pareiškėjo užklausą, taip pat paviešino pareiškėjo istorinį tyrimą menkinantį atsišaukimą. Skundžiamame atsakyme centras atsisakė pakeisti istorinę išvadą.

%green% Pažymėtina, kad atsakyme nėra nė žodžio užsimenama apie pareiškėjo pateiktus dokumentus (Priedas Nr 21), liudijančius Noreikos dalyvavimą karo nusikaltimuose.

%green% Pareiškėjo nuomone atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.

%green% Naujai atrasti istoriniai dokumentai, o taip pat užklausos argumentai ir šiame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą atsisakymą ir įpareigoti Genocido centrą atlikti objektyvų tyrimą ir paviešinti nešališkas išvadas.

%green% Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima. TAI YRA NEMOTYVUOTAS, VIENINTELIO TIKRO LIUDININKO VERSIJOS ATMETIMAS.

%green% Pažymėtina, kad centras, žydų naikinimą Telšiuose, Plungėje, Žagarėje vertina kaip nacių darbą. Tokia pozicija grindžiama argumentu, kad Lietuvos savisaugos bataljonai ir komendatūros buvo griežtai pavaldžios nacių SD ir SS. Centras visiškai nevertina LAF įtakos, jos narių ir asmeninio jos vado Žemaitijai vaidmens sprendžiant žydų likimą. Centras nevertina ir išvadose nepasisako dėl dokumentų liudijančių LAF savarankiškumą ir savivaldą Žemaitijoje 1941 m. vasarą - rudenį. Pasisakydamas, kad Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, centras visiškai ignoruoja tą aplinkybę, kad Noreika vadovavo jo paties organizuotai ginkluotų asmenų grupuotei, taip pat ignoruoja jo asmenines ir antisemitines LAF pažiūras.

%green% Pažymėtina, kad centras atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl istorinės išvados pakeitimo, savo 2018 m. atsakyme (skundžiamame rašte) neaptaria nė vieno iš pateiktų svarbių istorinių dokumentų. Centras selektyviai pasirinko atsakymo temas, išvengdamas pagrindinės temos - Jono Noreikos ir LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse.

%green% Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio pranešimais yra siekiama suformuoti visuomenei klaidingą nuomonę apie Joną Noreiką, o tuo pačiu ir sumenkinti pareiškėjo reputaciją.

%green% Užklausoje nėra metami kaltinimai nei Brazaičiui, nei Ašmenskui, nei Telšių kunigams. Tyrime nėra menkinami lietuviai kalėję Štuthofe. Nurodytu pranešimu, pateikiant tikrovės neatitinkamą informaciją ir metant kaltinimus pareiškėjui yra bandoma apginti savo nepagrįstas, Joną Noreiką šlovinančias išvadas.

%green% Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d., socialinio tinklapio “Facebook” Genocido tyrimo centro paskyroje paskelbė žinutę: “Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą, šmeižikiškais straipsniais spaudoje... Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.”

%green% Aukščiau pateiktų pranešimų turinys, aplinkybė, kad bendravimas su centru tapo įmanomas tik su pakartotiniu Seimo kontrolieriaus įsikišimu, Jono Noreikos išvadų turinys suponuoja, kad Centras vengia geranoriškai keisti istorinę išvadą, joje įtraukiant naujai paaiškėjusius faktus apie Jono Noreikos dalyvavimą Holokauste.

%green% Centras, turimomis priemonėmis aršiai gina šį asmenį, savo išvadas grindžia subjektyvia nuomone, neparemta įrodymais.

%green% Jono Noreikos veiklos analizė yra paremta atsietai nuo to fakto, kad jis buvo ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas, kad LAF Žemaitijoje turėjo didelę įtaką ir galią. Centras Jono Noreikos asmenybės paveikslą piešia remdamasis jo LAF bendražygių liudijimais, prisiminimais iš Štuthofo kalėjimo, jo būrio narių liudijimais SSSR saugumui. Tai nėra objektyvūs įrodymai. Centras tokiais sąmoningais veiksmai kryptingai klaidina visuomenę ir valdžios žmones.

%green% Norėtume pabrėžti, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla nagrinėjamu atveju pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, o tiksliau Viešojo administravimo įstatyme (3 str ) nustatytą:

%green% Objektyvumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Genocido ir rezistencijos tyrimų centro pateikiamas istorinių aplinkybių interpretavimas ir aiškinimas, yra neobjektyvus. Centro pateikiamas genocido nusikaltimo dalyvių elgesio vertinimas yra neobjektyvus ir teisiškai ydingas.

%green% Išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.\

%green% Centras išvadose nepasisako dėl įrodymų liudijančių kaltę, nutyli svarbias aplinkybes supusias vieną ar kitą įvykį (pvz. nesivadovauja išleistu Lietuvos Nacionalistų Partijos sekretoriaus Zenono Blyno dienoraščiu, detaliai aprašančiu 1941 m. Žemaitijos įvykius). Centras įvykius ir Jono Noreikos veiklą vertina fragmentiškai, atmesdamas ir visiškai nepasisakydamas dėl susijusių aplinkybių, asmeninių ryšių t.y. vertinime neatsispindi bendra aplinkybių visuma, nepasisakoma dėl Jono Noreikos ryšių su kitais LAF nariais (pvz, kad Plungėje LAF biuras (verbuojantis žmones į savisaugos dalinius) buvo tame pačiame pastate kaip ir P. Alimo vadovaujama komendatūra).

%green% Nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

%green% Pažymėtina, kad vienas iš Genocido centro įstatyminių uždavinių (Įstatymo 4 str.) yra okupacinių režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido tyrimas, istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas. Centras neteisėtai ir nepagrįstai gindamas Joną Noreiką iš esmės nevykdo savo uždavinių, kadangi dėl asmeninių centro vadovės ar kitų asmenų interesų veikia priešiškai įstatymo nustatytiems tikslams.

%green% 1. Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-07-18 raštą Nr. 14R-52 ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal G.A.Gochin pateiktą 2018-06-15 užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus, t.y. atlikti tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus, įvertinti užklausos argumentus ir archyvinius dokumentus, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos antrojo pasaulinio karo metais, pakeistoje išvadoje aptariant visus archyvinius dokumentus pateiktus užklausos prieduose, akcentuojant šiuos dokumentus ir su jais susijusias aplinkybes:

Anušauskas dėl Laikinosios vyriausybės

Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti
2019 sausio 12 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-9 eilutės iš
Norime būti laisvi, kaip tas jaunimas
į:
Mes esame dvasia - mes esame tauta - koks mūsų materialus interesas?

Norime būti laisvi, kaip tas jaunimas - laisvai kurti ir gyventi

O jeigu

Beniušio pavyzdys
2019 sausio 12 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
- prisirišimas prie protėvių, prie tėvynės
į:
- prisirišimas prie protėvių, prie tėvynės, prie savo senelio žemės
2019 sausio 12 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-15 eilutės:

Dvasinis kapitalas
- netektis
- prisirišimas prie protėvių, prie tėvynės
- du akmenys
- Kryžių kalnas
- Sporto rūmai - žydų kapinės
- Vytautas Landsbergis
2019 sausio 12 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
į:
[[Noreika pristatymas]]
2019 sausio 12 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-9 eilutės:



Norime būti laisvi, kaip tas jaunimas

Valstybė - pečius, tauta - trauka, pilietinė visuomenė - liepsna

Tauta - dvasia, valstybė - kaulai, pilietinė visuomenė - raumuo. Valstybė be tautų yra lavonas. Visuomenė be valstybės yra šliužas, o su valstybe gali atsitoti ir, Noreikos žodžiais, pakelti galvą.

NoreikaPristatymasĮvadas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 sausio 14 d., 23:07