Mintys.Ontologija istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2019 birželio 14 d., 09:13
atliko -
Pakeistos 1-129 eilutės iš
[[http://lkti.lt/apie_mus/konferencijos.html | Egzistencializmas, jo ištakos, sklaida ir pėdsakas kultūroje]], 2019 m., birželio mėn. 20 d.
Klasikinė ir egzistencializmo ontologija
[+Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.+]
--------------------------------------------------------
Kodėl, kaip, ką ir ar žinome? Egzistencializmas, struktūralizmas, fenomenologija ir pragmatizmas. Paprieštaravimai J.Derridai.
--------------------------------------------------------
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas 1966 metais, "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Anot jo, bet kokia metafizika prieštarauja sau, neigdama ankstyvesnę metafiziką grindžiantį židinį ir tesiūlydama naują židinį. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneilando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, mažiausiai besidominančiame akademine filosofija, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Užtat galiu J.Derridai priešpastatyti visiškai priešingą gyvenimo kelionę, vedančią iš Kalifornijos utopijos į Čikagos getus, Lietuvos kaimą ir jos globos bei pataisos namus. 1982 metais, įstojęs į Čikagos universitetą, trokšdamas besąlygiško žinojimo, supratau, kad jį tenka išsakyti sandaromis, kurių visas turinys teišplaukia iš sandaros sustatytų požiūrių savitarpių santykių. Ėmiau mąstyti visko padalinimais į dvi dalis, tris ir keturis dalis, ir taip toliau. Tokiu būdu grūmiausi su pačiu Židiniu, kurį mąsčiau, kaip Viską.
Išvysčiau savitą jungtinį tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Jeigu esu nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas, mokslinius gyvenimo reiškinių modelius, laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo, tai yra, besąlygiškai sąlygiškai.
J.Derrida apibūdina filosofijos istoriją, kaip pastangas paneigti tai, kas buvo ankščiau. Aš neigiu J.Derridą, tvirtindamas, kad filosofijos istorijoje pasikartojančios sandaros parodo, jog visi nuoširdūs mąstytojai iš esmės sutaria. Parodysiu, kaip šis jungtinis tyrimo būdas susidoroja su paskirų filosofijos srovių sunkumais iškylančiais nagrinėjant priešingybes, abejones ir pasakojimą.
Temos
* Pasaulis, kuriame Amerikoje augdamas atsidūriau, tai išsakytas Derrida pranešimo.
* Žinojimui reikalingi pagrindai.
* Tų pagrindų suderinamumas.
* Paprasčiausi pavyzdžiai, kaip su jais susidūriau. Sąvoka viskas. Visko padalinimai. Dvejonės. Išsiaiškinimo būdai. Pasakų tyrimas.
* Šių pagrindų santykis filosofijos istorijoje.
* Filosofijos istorijoje šių pagrindų raida, jų pasireiškimas pirmykštėje filosofijoje, jų išgryninimo aplinkybės, paskirų pagrindų išryškėję trūkumai, pagrindų susiklostę ar nesusiklostę santykiai.
* Nusakyti savo tyrimų programą.
* Centras, kaip toks, yra nebuvimas - žiūrėk matematikoje.
* Palyginti pasakojimą ir [[https://en.wikipedia.org/wiki/Diff%C3%A9rance | differance]].
* Santykis tarp filosofijos ir gyvenimo - kodėl kai kurie egzistencialistai - Heidegeris, Maceina, Girnius - nusižengė žmonijai, kodėl kiti ne? Kodėl aš ėjau savo keliu?
* Mano filosofija, kaip pavadinti: centrizmu - židinys, esmės - išmintis
* 1966 Derrida [[http://hydra.humanities.uci.edu/derrida/sign-play.html | "Structure, Sign, and Play in the Discourse of the Human Sciences"]]
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]] ''Existentialism says existence precedes essence. In this statement he is taking existentia and essentia according to their metaphysical meaning, which, from Plato's time on, has said that essentia precedes existentia. Sartre reverses this statement. But the reversal of a metaphysical statement remains a metaphysical statement. With it, he stays with metaphysics, in oblivion of the truth of Being.'' (Buvimas nėra būtina, o esmė yra visako prielaida - juk Dievo esmė yra meilė.)
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Structuralism | Struktūralizmo kritika]]
* The French hermeneutic philosopher Paul Ricœur (1969) criticized Lévi-Strauss for constantly overstepping the limits of validity of the structuralist approach, ending up in what Ricœur described as "a Kantianism without a transcendental subject".
* Philip Noel Pettit (1975) called for an abandoning of "the positivist dream which Lévi-Strauss dreamed for semiology" arguing that semiology is not to be placed among the natural sciences.
* Cornelius Castoriadis (1975) criticized structuralism as failing to explain symbolic mediation in the social world; he viewed structuralism as a variation on the "logicist" theme, and he argued that, contrary to what structuralists advocate, language—and symbolic systems in general—cannot be reduced to logical organizations on the basis of the binary logic of oppositions.
* Critical theorist Jürgen Habermas (1985) accused structuralists, such as Foucault, of being positivists; he remarked that while Foucault is not an ordinary positivist, he nevertheless paradoxically uses the tools of science to criticize science (see Performative contradiction and Foucault–Habermas debate).
* Sociologist Anthony Giddens (1993) is another notable critic; while Giddens draws on a range of structuralist themes in his theorizing, he dismisses the structuralist view that the reproduction of social systems is merely "a mechanical outcome".
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Deconstruction | Deconstruction]]
* Prieštaravimo ieškojimas ir radimas - kodėl nepradėti nuo prieštaravimo?
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Contemporary_philosophy | Contemporary philosophy]]
Dvasios prielaidos yra gyvenimo lygties lygmenys: -1 sandara, -2 atvaizdai, -3 esmė.
Smulkiau
* Pavyzdžiui, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus.
* Palyginti su savo filosofijos istorijos brėžiniu.
* Egzistencializmas atsisako metafizikos -
* tvirtina, kad gyvenimas yra tarsi beprasmis - mąstyti iš centro pusės, taip pat - įsisavinimas šešerybėje
Apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis.
* Fenomenologija, egzistencializmas, struktūralizmas, pragmatizmas
* Gyvenimo klausimas ir atsakymas. "Kas aš esu?" Mes esame klausimas. Tillich: Atsakymas yra iš už mūsų, jisai transcendentinis, už mus platesnis. Klausimu ir atsakymu susisiekiame su tuo, kas už mus plačiau.
Ontologija yra tarsi buvimo, būties nusakymas, bet iš tikrųjų, tai gaunasi ištakų ir pamatų paieškos.
Filosofijos istorijoje, tai sietina su kalba ir logika, jais išsakomi skirtumai:
* Aristotelis: "Kategorijos" sąrašas dešimt dalykų, ką gali būti veiksnys ar tarinys.
* Heidegeris: Esantysis - skirtumas tarp asmuo ir daikto.
* Sandaros pavyzdys: Aristotelio keturios priežastys.
Mano pastabos:
* Kalbų pasaulyje yra labai įvairių ir tas pats protas gali jomis visomis mąstyti. Ne kalba lemia galimybes, o ji tiesiog jas išreiškia. Užtat kalba padeda daug ką įžvelgti, bet jinai nėra pagrindas.
* Galima mąstyti be kalbos. Ir tai grynesnis, paprastesnis mąstymas. Kalba trukdo mąstyti paprastai, įveda papildomus klodus, keičia mąstymo kryptį.
* Būtis nusakoma dvejybės, tad būtis negali būti pirmapradis pagrindas. Viskas yra pirmesnė sąvoka.
* Dievas klausia, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtų? Tad prieštaravimas yra pirm neprieštaravimo.
* Galima ir reikia sąvokas nusakyti jų santykiais, ir būtent požiūrių santykiais.
Mano ontologija:
* Klausimai: Ar esu? Koks esu? Kaip esu? Kodėl esu?
* Ypač: Koks esu?
* Tarpas Dievui iškylant - santykis tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Grynasis sąmoningumas.
* Keturi troškimai ir netroškimai, šešios atjautos
Klasikinė ontologija
Egzistencialistinė ontologija
Mano dėsniai ir kitų dėsniai
* Aš ieškau bendros tiesos, tad noriu parodyti, kuria prasme visi teisingi, tuo tarpu filosofai bando paneigti kitus filosofus, su jais ginčytis.
* Prievartinis žaismas - tai negali būti rimta. O mano kaip tik rimta - atsiliepti į smurtą kenčiančius, rasti kiekvieno žmogaus centrą, jo kertinę vertybę.
Skaitiniai
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Ontology | Wikipedia: Ontology]]
* [[https://plato.stanford.edu/entries/logic-ontology/ | Stanford: Logic and Ontology]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Structure,_Sign,_and_Play_in_the_Discourse_of_the_Human_Sciences | Derrida: Sandara, ženklas ir žaismas humanitarių mokslų diskurse | Structure, Sign and Play in the Discourse of the Human Sciences]]
** ''Derrida admires the reflexivity and abstract analyses of structuralism, but argues that these discourses have still not gone far enough in treating structures as free-floating (or 'playing') sets of relationships. In particular, he accuses structuralist discourses of holding on to a "center": a privileged term that anchors the structure and does not play. Whether this center is "God", "being", "presence", or "man" (as it was at the colloquium), its function is the same, and the history of structures is a history of substitutions, one center after another, for this constant position. Derrida suggests that this model of structure will end—is ending—and that a newer and freer (though still unknown) thinking about structures will emerge.''
* ''The "center" is that element of a structure which appears given or fixed, thereby anchoring the rest of the structure and allowing it to play. In the history of metaphysics specifically, this function is fulfilled by different terms (which Derrida says are always associated with presence): "eidos, archè, telos, energia, ousia (essence, existence, substance, subject) aletheia, transcendentality, consciousness, or conscience, God, man, and so forth."[11] Whichever term is at the center of the structure, argues Derrida, the overall pattern remains similar. This central term ironically escapes structurality, the key feature of structuralism according to which all meaning is defined relationally, through other terms in the structure. From this perspective, the center is the most alien or estranged element in a structure: it comes from somewhere outside and remains absolute until a new center is substituted in a seemingly arbitrary fashion. "The center", therefore, "is not the center."''
* ''The 'event' under discussion is the opening of the structure, which became inevitable "when the structurality of structure had to begin to be thought" and the contradictory role of the center exposed.[13] The result of the event, according to Derrida, must be the full version of structural "freeplay", a mode in which all terms are truly subject to the openness and mutability promised by structuralism. Derrida locates the beginning of this process in the writings of earlier philosophers, who continued to use the pattern of metaphysics even as they denounced it in others.''
* ''Having described a pattern—denouncing metaphysics while relying on it—in discourses about metaphysics, Derrida suggests consideration of the same pattern within the "human sciences",[16] whose subjection to the "critique of ethnocentrism" parallels the "destruction of the history of metaphysics" in philosophy.[17] Derrida argues that, just as philosophers use metaphysical terms and concepts to critique metaphysics (and criticize the use of these concepts by others), the ethnologist "accepts into his discourse the premises of ethnocentrism at the very moment when he is employed in denouncing them".[17] He examines the work of Claude Lévi-Strauss, particularly as it concerns "the opposition between nature and culture", as his case study and primary focus for the essay.''
* ''Derrida highlights Lévi-Strauss's use of the term bricolage, the activity of a bricoleur. "The bricoleur, says Lévi-Strauss, is someone who uses 'the means at hand,' that is, the instruments he finds at his disposition around him, those which are already there, which had not been especially conceived with an eye to the operation for which they are to be used and to which one tries by trial and error to adapt them, not hesitating to change them whenever it appears necessary."[19] Bricolage becomes a metaphor for philosophical and literary critiques, exemplifying Derrida's previous argument about the necessity of using the language available.[19] The bricoleur's foil is the engineer, who creates out of whole cloth without the need for bricolage—however, the engineer is merely a myth since all physical and intellectual production is really bricolage.'' Palyginti: modernizmas - inžinierius, postmodernizmas (masinių gaminių pasaulio apsuptyje) - bricoleur (derintojas).
* ''In effect the study of myths poses a mythological problem by the fact that it cannot conform to the Cartesian principle of dividing the difficulty into as many parts as are necessary to resolve it. There exists no veritable end or term to mythical analysis, no secret unity which could be grasped at the end of the work in decomposition. The themes duplicate themselves to infinity. When we think we have disentangled them from each other and can hold them separate, it is only to realize that they are joining together again, in response to the attraction of unforeseen affinities.''
* ''Freeplay is the disruption of presence. The presence of an element is always a signifying and substitutive reference inscribed in a system of differences and the movement of a chain. Freeplay is always an interplay of absence and presence, but if it is to be radically conceived, freeplay must be conceived before the alternative of presence and absence; being must be conceived of as presence or absence beginning with the possibility of freeplay and not the other way around.''
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism | Foucault: Social constructionism]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Post-structuralism | Post-structuralism]]
** ''Post-structuralism rejects the structuralist notion that the dominant word in a pair is dependent on its subservient counterpart and instead argues that founding knowledge either on pure experience (phenomenology) or systematic structures (Structuralism) is impossible because history and culture condition the study of underlying structures and these are subject to biases and misinterpretations. This impossibility was not meant as a failure or loss, but rather as a cause for "celebration and liberation". A post-structuralist approach argues that to understand an object (e.g., a text), it is necessary to study both the object itself and the systems of knowledge that produced the object.''
* Disnyeland 1955. Pravažiuoji Disneylandą - Materhorno kalną pravažiuoji Derrida
* 1986-1993. UCSD - 30tas pasaulyje, 5-tas Kalifornijoje
* 1986-2004. UC Irvine - 96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
* Gorbačiovo laikais: kognityviniai mokslai, smegenų mokslai, neuroniniai tinklai, dirbtinis intelektas, robotika, psichologija, kalbotyra, genetika, biotechnoligojos, internetas, kompiuterija, medijos, nanotechnologija, gamtosauga, feminizmas, globalizmas, lytinės pakraipos, multikultūralizmas
Vilniaus Universitetas - 800tas
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai sukaupia įsipareigojimus. Užtat kiekvienas galime kalbą perprasti, ją pakankamai suprasti, susikurti sau kalbos modelį, kalboje sudalyvauti, ją taipogi sąmoningai ar nesąmoningai perkurti. Bet tai vyksta nesurenkant atomus, o atrenkant tinkamus veiksmus.
Kompiuterio žaismas - kaip ir kodėl jinai leidžia sau "pažaisti", kaip katė su pele, užbaigiant žaidimą.
Mūsų laikų filosofai:
* [[https://thebestschools.org/features/most-influential-living-philosophers/ | The 50 most influential living philosophers]]
* Thomas Nagel 1937, Saul Kripke 1940, John McDowell 1942, Gayatri Spivak 1942, Martha Nussbaum 1947, Slavoj Žižek 1949, Cornel West 1952, Gu Su 1955, Judith Butler 1956, David Chalmers 1966
* [[https://www.thereadinglists.com/best-modern-philosophy-books/ | The Best Modern Philosophy Books]]
* [[https://www.goodreads.com/shelf/show/21st-century-philosophy | Popular 21st Century Philosophy Books
į:
Žr. [[Derrida]]
2019 birželio 13 d., 00:11
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
[+Paprieštaravimai egzistencualizmo krtikui J.Derridai.+]
į:
[+Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.+]
2019 birželio 13 d., 00:11
atliko -
Pridėtos 6-7 eilutės:
[+Paprieštaravimai egzistencualizmo krtikui J.Derridai.+]
2019 birželio 11 d., 14:45
atliko -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
į:
--------------------------------------------------------
Kodėl, kaip, ką ir ar žinome? Egzistencializmas, struktūralizmas, fenomenologija ir pragmatizmas. Paprieštaravimai J.Derridai.
--------------------------------------------------------
Kodėl, kaip, ką ir ar žinome? Egzistencializmas, struktūralizmas, fenomenologija ir pragmatizmas. Paprieštaravimai J.Derridai.
--------------------------------------------------------
2019 birželio 11 d., 14:42
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
[+Ar, ką, kaip ir kodėl žinome? Pragmatizmas, fenomenologija, struktūralizmas ir egzistencializmas. Paprieštaravimai J.Derridai.+]
į:
[+Kodėl, kaip, ką ir ar žinome? Egzistencializmas, struktūralizmas, fenomenologija ir pragmatizmas. Paprieštaravimai J.Derridai.+]
2019 birželio 11 d., 14:39
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Išvysčiau savitą jungtinį tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas, mokslinius gyvenimo reiškinių modelius, laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo.
į:
Išvysčiau savitą jungtinį tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Jeigu esu nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas, mokslinius gyvenimo reiškinių modelius, laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo, tai yra, besąlygiškai sąlygiškai.
2019 birželio 11 d., 14:36
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Išvysčiau savitą jungtinį tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo.
į:
Išvysčiau savitą jungtinį tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas, mokslinius gyvenimo reiškinių modelius, laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo.
2019 birželio 11 d., 14:35
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
J.Derrida apibūdina filosofijos istoriją, kaip pastangas paneigti tai, kas buvo ankščiau. Aš neigiu J.Derridą, tvirtindamas, kad filosofijos istorijoje pasikartojančios sandaros parodo, jog visi nuoširdūs mąstytojai iš esmės sutaria. Parodysiu, kaip šis jungtinis tyrimo būdas susidoroja su paskirų filosofijos srovių sunkumais iškylančiais nagrinėjant priešingybes, protavimą ir pasakojimą.
į:
J.Derrida apibūdina filosofijos istoriją, kaip pastangas paneigti tai, kas buvo ankščiau. Aš neigiu J.Derridą, tvirtindamas, kad filosofijos istorijoje pasikartojančios sandaros parodo, jog visi nuoširdūs mąstytojai iš esmės sutaria. Parodysiu, kaip šis jungtinis tyrimo būdas susidoroja su paskirų filosofijos srovių sunkumais iškylančiais nagrinėjant priešingybes, abejones ir pasakojimą.
2019 birželio 11 d., 14:34
atliko -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo.
į:
Išvysčiau savitą jungtinį tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo.
J.Derrida apibūdina filosofijos istoriją, kaip pastangas paneigti tai, kas buvo ankščiau. Aš neigiu J.Derridą, tvirtindamas, kad filosofijos istorijoje pasikartojančios sandaros parodo, jog visi nuoširdūs mąstytojai iš esmės sutaria. Parodysiu, kaip šis jungtinis tyrimo būdas susidoroja su paskirų filosofijos srovių sunkumais iškylančiais nagrinėjant priešingybes, protavimą ir pasakojimą.
J.Derrida apibūdina filosofijos istoriją, kaip pastangas paneigti tai, kas buvo ankščiau. Aš neigiu J.Derridą, tvirtindamas, kad filosofijos istorijoje pasikartojančios sandaros parodo, jog visi nuoširdūs mąstytojai iš esmės sutaria. Parodysiu, kaip šis jungtinis tyrimo būdas susidoroja su paskirų filosofijos srovių sunkumais iškylančiais nagrinėjant priešingybes, protavimą ir pasakojimą.
2019 birželio 11 d., 14:25
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, pragmatizmu.
į:
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Savo įmanomus požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mano fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, laikantis pragmatizmo.
2019 birželio 11 d., 14:24
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Tyrimais domiuosi visuminiais klausimais, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandaromis išsamiai apžvelgiu ir priešpastatau savo požiūrius, juos sieju su visuma, taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent mes išgyvename, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos. Ar žinau? Būdami nuoširdūs, atviri ir prieinami, jeigu mes nuolat pasitikriname su mumis bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, pragmatizmu.
į:
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Nes tiriu visuminius klausimus, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandarų apžvelgtais ir priešpastatytais galimais atsakymais, įmanomais požiūriais, kuriuos sieju su visuma, ir taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent aš išgyvenu, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos. Ar žinau? Būdamas nuoširdus, atviras ir prieinamas, jeigu nuolat pasitikrinu su manimi bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, pragmatizmu.
2019 birželio 11 d., 14:18
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl tiriu ir žinau? Tyrimais domiuosi visuminiais klausimais, mus siejančius su visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip tiriu ir žinau? Sandaromis išsamiai apžvelgiu ir priešpastatau savo požiūrius, juos sieju su visuma, taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką mes žinome? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent mes išgyvename, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos.
į:
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl žinau? Tyrimais domiuosi visuminiais klausimais, mus siejančius su prasme grindžiančia visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip žinau? Sandaromis išsamiai apžvelgiu ir priešpastatau savo požiūrius, juos sieju su visuma, taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką žinau? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent mes išgyvename, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos. Ar žinau? Būdami nuoširdūs, atviri ir prieinami, jeigu mes nuolat pasitikriname su mumis bendraujančiais, yra vaisinga savo tariamas išvadas laikyti sąlygiškai besalygiškomis, pragmatizmu.
2019 birželio 11 d., 14:08
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas, "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1986 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Anot jo, bet kokia metafizika prieštarauja sau, neigdama ankstyvesnę metafiziką grindžiantį židinį ir tesiūlydama naują židinį. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneilando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, mažiausiai besidominančiame akademine filosofija, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
į:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas 1966 metais, "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Anot jo, bet kokia metafizika prieštarauja sau, neigdama ankstyvesnę metafiziką grindžiantį židinį ir tesiūlydama naują židinį. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneilando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, mažiausiai besidominančiame akademine filosofija, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
2019 birželio 11 d., 14:06
atliko -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Užtat galiu apsakyti visiškai priešingą J.Derridai gyvenimo kelionę, vedančia iš Kalifornijos utopijos į Čikagos getus, Lietuvos kaimą ir jos globos bei pataisos namus. 1982 metais, įstojęs į Čikagos universitetą,
į:
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Užtat galiu J.Derridai priešpastatyti visiškai priešingą gyvenimo kelionę, vedančią iš Kalifornijos utopijos į Čikagos getus, Lietuvos kaimą ir jos globos bei pataisos namus. 1982 metais, įstojęs į Čikagos universitetą, trokšdamas besąlygiško žinojimo, supratau, kad jį tenka išsakyti sandaromis, kurių visas turinys teišplaukia iš sandaros sustatytų požiūrių savitarpių santykių. Ėmiau mąstyti visko padalinimais į dvi dalis, tris ir keturis dalis, ir taip toliau. Tokiu būdu grūmiausi su pačiu Židiniu, kurį mąsčiau, kaip Viską.
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl tiriu ir žinau? Tyrimais domiuosi visuminiais klausimais, mus siejančius su visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip tiriu ir žinau? Sandaromis išsamiai apžvelgiu ir priešpastatau savo požiūrius, juos sieju su visuma, taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką mes žinome? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent mes išgyvename, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos.
Išvysčiau savitą tyrimo būdą, nežinojimu grindžiantį ir plėtojantį žinojimą. Kodėl tiriu ir žinau? Tyrimais domiuosi visuminiais klausimais, mus siejančius su visuma, tad su mūsų bukle, egzistencializmu. Kaip tiriu ir žinau? Sandaromis išsamiai apžvelgiu ir priešpastatau savo požiūrius, juos sieju su visuma, taip juos apibrėžiu, atkuriu, jais dalinuosi, struktūralizmu. Ką mes žinome? Požiūrius, tegul ir klaidingus ar beprasmiškus, kuriuos tačiau būtent mes išgyvename, kurių kaip tokių niekas nepaneigs, mūsų fenomenologijos.
2019 birželio 11 d., 13:47
atliko -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1986 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Anot jo, bet kokia metafizika prieštarauja sau, neigdama ankstyvesnę metafiziką grindžiantį židinį ir tesiūlydama naują židinį. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneilando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, mažiausiai besidominančiame akademine filosofija, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
į:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas, "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1986 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Anot jo, bet kokia metafizika prieštarauja sau, neigdama ankstyvesnę metafiziką grindžiantį židinį ir tesiūlydama naują židinį. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneilando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, mažiausiai besidominančiame akademine filosofija, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Užtat galiu apsakyti visiškai priešingą J.Derridai gyvenimo kelionę, vedančia iš Kalifornijos utopijos į Čikagos getus, Lietuvos kaimą ir jos globos bei pataisos namus. 1982 metais, įstojęs į Čikagos universitetą,
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Užtat galiu apsakyti visiškai priešingą J.Derridai gyvenimo kelionę, vedančia iš Kalifornijos utopijos į Čikagos getus, Lietuvos kaimą ir jos globos bei pataisos namus. 1982 metais, įstojęs į Čikagos universitetą,
2019 birželio 11 d., 13:42
atliko -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1966 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneylando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
į:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1986 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Anot jo, bet kokia metafizika prieštarauja sau, neigdama ankstyvesnę metafiziką grindžiantį židinį ir tesiūlydama naują židinį. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneilando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, mažiausiai besidominančiame akademine filosofija, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
O man nuo vaikystės rūpėjo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
2019 birželio 11 d., 13:28
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1966 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Taip kad nuo 1984 metų
į:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1966 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Įdomu, kad nuo 1984 metų iki savo mirties 2004 metais, J.Derrida rinkosi dėstyti pietinėje Kalifornijoje, netoli Disneylando, bene pažangiausiame pasaulio krašte, kaip tik ten kur aš gimiau, užaugau ir baigiau doktorantūrą.
2019 birželio 11 d., 13:22
atliko -
Pridėtos 6-7 eilutės:
Filosofijos istorijos raidoje, egzistencializmą pakeitė struktūralizmas, o juos abu paneigė poststruktūralizmas. Pastarajam pradžią davė Jacques Derrida pranešimas "Sandara, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse", 1966 metais, kuris išlaisvino JAV akademinį pasaulį nuo visų pareigų kylančių iš besąlygiškos tiesos paieškų. Taip kad nuo 1984 metų
2019 birželio 11 d., 13:08
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
[+Ar, ką, kaip ir kodėl žinome? Pragmatizmas, fenomenologija, struktūralizmas ir egzistencializmas. Atsakymai J.Derridai.+]
į:
[+Ar, ką, kaip ir kodėl žinome? Pragmatizmas, fenomenologija, struktūralizmas ir egzistencializmas. Paprieštaravimai J.Derridai.+]
2019 birželio 08 d., 18:40
atliko -
Pakeistos 109-115 eilutės iš
Kompiuterio žaismas - kaip ir kodėl jinai leidžia sau "pažaisti", kaip katė su pele, užbaigiant žaidimą.
į:
Kompiuterio žaismas - kaip ir kodėl jinai leidžia sau "pažaisti", kaip katė su pele, užbaigiant žaidimą.
Mūsų laikų filosofai:
* [[https://thebestschools.org/features/most-influential-living-philosophers/ | The 50 most influential living philosophers]]
* Thomas Nagel 1937, Saul Kripke 1940, John McDowell 1942, Gayatri Spivak 1942, Martha Nussbaum 1947, Slavoj Žižek 1949, Cornel West 1952, Gu Su 1955, Judith Butler 1956, David Chalmers 1966
* [[https://www.thereadinglists.com/best-modern-philosophy-books/ | The Best Modern Philosophy Books]]
* [[https://www.goodreads.com/shelf/show/21st-century-philosophy | Popular 21st Century Philosophy Books]]
Mūsų laikų filosofai:
* [[https://thebestschools.org/features/most-influential-living-philosophers/ | The 50 most influential living philosophers]]
* Thomas Nagel 1937, Saul Kripke 1940, John McDowell 1942, Gayatri Spivak 1942, Martha Nussbaum 1947, Slavoj Žižek 1949, Cornel West 1952, Gu Su 1955, Judith Butler 1956, David Chalmers 1966
* [[https://www.thereadinglists.com/best-modern-philosophy-books/ | The Best Modern Philosophy Books]]
* [[https://www.goodreads.com/shelf/show/21st-century-philosophy | Popular 21st Century Philosophy Books]]
2019 birželio 08 d., 17:35
atliko -
Pridėtos 32-33 eilutės:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Contemporary_philosophy | Contemporary philosophy]]
2019 birželio 08 d., 13:20
atliko -
Pridėta 31 eilutė:
* Prieštaravimo ieškojimas ir radimas - kodėl nepradėti nuo prieštaravimo?
2019 birželio 08 d., 13:19
atliko -
Pridėtos 29-30 eilutės:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Deconstruction | Deconstruction]]
2019 birželio 08 d., 13:17
atliko -
Pridėta 23 eilutė:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Structuralism | Struktūralizmo kritika]]
2019 birželio 08 d., 13:17
atliko -
Pridėtos 22-27 eilutės:
* The French hermeneutic philosopher Paul Ricœur (1969) criticized Lévi-Strauss for constantly overstepping the limits of validity of the structuralist approach, ending up in what Ricœur described as "a Kantianism without a transcendental subject".
* Philip Noel Pettit (1975) called for an abandoning of "the positivist dream which Lévi-Strauss dreamed for semiology" arguing that semiology is not to be placed among the natural sciences.
* Cornelius Castoriadis (1975) criticized structuralism as failing to explain symbolic mediation in the social world; he viewed structuralism as a variation on the "logicist" theme, and he argued that, contrary to what structuralists advocate, language—and symbolic systems in general—cannot be reduced to logical organizations on the basis of the binary logic of oppositions.
* Critical theorist Jürgen Habermas (1985) accused structuralists, such as Foucault, of being positivists; he remarked that while Foucault is not an ordinary positivist, he nevertheless paradoxically uses the tools of science to criticize science (see Performative contradiction and Foucault–Habermas debate).
* Sociologist Anthony Giddens (1993) is another notable critic; while Giddens draws on a range of structuralist themes in his theorizing, he dismisses the structuralist view that the reproduction of social systems is merely "a mechanical outcome".
2019 birželio 08 d., 12:25
atliko -
Pakeista 91 eilutė iš:
* Gorbačiovo laikais: kognityviniai mokslai, smegenų mokslai, neuroniniai tinklai, psichologija, kalbotyra, genetika, biotechnoligojos, internetas, kompiuterija, medijos, nanotechnologija, gamtosauga, feminizmas, globalizmas, lytinės pakraipos, multikultūralizmas
į:
* Gorbačiovo laikais: kognityviniai mokslai, smegenų mokslai, neuroniniai tinklai, dirbtinis intelektas, robotika, psichologija, kalbotyra, genetika, biotechnoligojos, internetas, kompiuterija, medijos, nanotechnologija, gamtosauga, feminizmas, globalizmas, lytinės pakraipos, multikultūralizmas
2019 birželio 08 d., 12:24
atliko -
Pakeista 91 eilutė iš:
* Gorbačiovo laikais: kognityviniai mokslai, smegenų mokslai, neuroniniai tinklai, psichologija, kalbotyra, genetika, biotechnoligojos, internetas, kompiuterija, medijos, nanotechnologija
į:
* Gorbačiovo laikais: kognityviniai mokslai, smegenų mokslai, neuroniniai tinklai, psichologija, kalbotyra, genetika, biotechnoligojos, internetas, kompiuterija, medijos, nanotechnologija, gamtosauga, feminizmas, globalizmas, lytinės pakraipos, multikultūralizmas
2019 birželio 08 d., 12:18
atliko -
Pakeista 30 eilutė iš:
* tvirtina, kad gyvenimas yra tarsi beprasmis
į:
* tvirtina, kad gyvenimas yra tarsi beprasmis - mąstyti iš centro pusės, taip pat - įsisavinimas šešerybėje
2019 birželio 08 d., 12:17
atliko -
Pridėtos 28-30 eilutės:
* Egzistencializmas atsisako metafizikos -
* tvirtina, kad gyvenimas yra tarsi beprasmis
2019 birželio 08 d., 12:12
atliko -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]] ''Existentialism says existence precedes essence. In this statement he is taking existentia and essentia according to their metaphysical meaning, which, from Plato's time on, has said that essentia precedes existentia. Sartre reverses this statement. But the reversal of a metaphysical statement remains a metaphysical statement. With it, he stays with metaphysics, in oblivion of the truth of Being.''
į:
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]] ''Existentialism says existence precedes essence. In this statement he is taking existentia and essentia according to their metaphysical meaning, which, from Plato's time on, has said that essentia precedes existentia. Sartre reverses this statement. But the reversal of a metaphysical statement remains a metaphysical statement. With it, he stays with metaphysics, in oblivion of the truth of Being.'' (Buvimas nėra būtina, o esmė yra visako prielaida - juk Dievo esmė yra meilė.)
Dvasios prielaidos yra gyvenimo lygties lygmenys: -1 sandara, -2 atvaizdai, -3 esmė.
Dvasios prielaidos yra gyvenimo lygties lygmenys: -1 sandara, -2 atvaizdai, -3 esmė.
2019 birželio 08 d., 12:10
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
į:
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]] ''Existentialism says existence precedes essence. In this statement he is taking existentia and essentia according to their metaphysical meaning, which, from Plato's time on, has said that essentia precedes existentia. Sartre reverses this statement. But the reversal of a metaphysical statement remains a metaphysical statement. With it, he stays with metaphysics, in oblivion of the truth of Being.''
2019 birželio 08 d., 12:07
atliko -
Pridėta 86 eilutė:
* Gorbačiovo laikais: kognityviniai mokslai, smegenų mokslai, neuroniniai tinklai, psichologija, kalbotyra, genetika, biotechnoligojos, internetas, kompiuterija, medijos, nanotechnologija
2019 birželio 08 d., 12:05
atliko -
Pakeistos 82-89 eilutės iš
* Disnyeland 1955
*
pravažiuoji Disneylandą - Materhorno kalną pravažiuoji Derrida
UCSD - 30tas pasaulyje, 5-tas Kalifornijoje
UC Irvine -96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
pravažiuoji
į:
* Disnyeland 1955. Pravažiuoji Disneylandą - Materhorno kalną pravažiuoji Derrida
* 1986-1993. UCSD - 30tas pasaulyje, 5-tas Kalifornijoje
* 1986-2004. UC Irvine - 96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
* 1986-1993. UCSD - 30tas pasaulyje, 5-tas Kalifornijoje
* 1986-2004. UC Irvine - 96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
2019 birželio 08 d., 12:01
atliko -
Pakeistos 20-22 eilutės iš
* Derrida [[http://hydra.humanities.uci.edu/derrida/sign-play.html | "Structure, Sign, and Play in the Discourse of the Human Sciences"]]
* Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
* Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
į:
* 1966 Derrida [[http://hydra.humanities.uci.edu/derrida/sign-play.html | "Structure, Sign, and Play in the Discourse of the Human Sciences"]]
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
* 1946 Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
Pridėtos 81-83 eilutės:
* Disnyeland 1955
*
2019 birželio 08 d., 11:58
atliko -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
[[http://hydra.humanities.uci.edu/derrida/sign-play.html | "Structure, Sign, and Play in the Discourse of the Human Sciences"]]
į:
* Derrida [[http://hydra.humanities.uci.edu/derrida/sign-play.html | "Structure, Sign, and Play in the Discourse of the Human Sciences"]]
* Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
* Heidegger [[http://timothyquigley.net/cont/heidegger-lh.pdf | Letter on Humanism]]
2019 birželio 08 d., 11:54
atliko -
Pakeista 89 eilutė iš:
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai sukaupia įsipareigojimus. Užtat kiekvienas galime kalbą perprasti, ją pakankamai suprasti, susikurti sau kalbos modelį, kalboje sudalyvauti, ją taipogi sąmoningai ar nesąmoningai perkurti.
į:
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai sukaupia įsipareigojimus. Užtat kiekvienas galime kalbą perprasti, ją pakankamai suprasti, susikurti sau kalbos modelį, kalboje sudalyvauti, ją taipogi sąmoningai ar nesąmoningai perkurti. Bet tai vyksta nesurenkant atomus, o atrenkant tinkamus veiksmus.
2019 birželio 08 d., 11:53
atliko -
Pakeista 89 eilutė iš:
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai
į:
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai sukaupia įsipareigojimus. Užtat kiekvienas galime kalbą perprasti, ją pakankamai suprasti, susikurti sau kalbos modelį, kalboje sudalyvauti, ją taipogi sąmoningai ar nesąmoningai perkurti.
2019 birželio 08 d., 11:50
atliko -
Pakeistos 87-91 eilutės iš
Vilniaus Universitetas - 800tas
į:
Vilniaus Universitetas - 800tas
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai
Kompiuterio žaismas - kaip ir kodėl jinai leidžia sau "pažaisti", kaip katė su pele, užbaigiant žaidimą.
Jėzaus pasisakymai - "Mylėk priešą" - remiasi milžinišku susikaupusiu, nusistovėjusiu kalbos krūviu - tai žodžiai ne šiaip. Kalba yra pasidalinimas išgyvenimais. Jinai lanksti - ją galima suprasti kaip norime - tačiau jinai
Kompiuterio žaismas - kaip ir kodėl jinai leidžia sau "pažaisti", kaip katė su pele, užbaigiant žaidimą.
2019 birželio 08 d., 11:44
atliko -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Mano filosofija, kaip pavadinti: centrizmu - židinys, esmės
į:
* Mano filosofija, kaip pavadinti: centrizmu - židinys, esmės - išmintis
2019 birželio 08 d., 11:43
atliko -
Pridėta 18 eilutė:
* Mano filosofija, kaip pavadinti: centrizmu - židinys, esmės
2019 birželio 08 d., 10:44
atliko -
Pridėtos 79-80 eilutės:
pravažiuoji Disneylandą - Materhorno kalną pravažiuoji Derrida
2019 birželio 08 d., 10:44
atliko -
Pakeistos 82-84 eilutės iš
UC Irvine -96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
į:
UC Irvine -96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
Vilniaus Universitetas - 800tas
Vilniaus Universitetas - 800tas
2019 birželio 08 d., 10:43
atliko -
Pakeistos 78-82 eilutės iš
** ''Post-structuralism rejects the structuralist notion that the dominant word in a pair is dependent on its subservient counterpart and instead argues that founding knowledge either on pure experience (phenomenology) or systematic structures (Structuralism) is impossible because history and culture condition the study of underlying structures and these are subject to biases and misinterpretations. This impossibility was not meant as a failure or loss, but rather as a cause for "celebration and liberation". A post-structuralist approach argues that to understand an object (e.g., a text), it is necessary to study both the object itself and the systems of knowledge that produced the object.''
į:
** ''Post-structuralism rejects the structuralist notion that the dominant word in a pair is dependent on its subservient counterpart and instead argues that founding knowledge either on pure experience (phenomenology) or systematic structures (Structuralism) is impossible because history and culture condition the study of underlying structures and these are subject to biases and misinterpretations. This impossibility was not meant as a failure or loss, but rather as a cause for "celebration and liberation". A post-structuralist approach argues that to understand an object (e.g., a text), it is necessary to study both the object itself and the systems of knowledge that produced the object.''
UCSD - 30tas pasaulyje, 5-tas Kalifornijoje
UC Irvine -96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
UCSD - 30tas pasaulyje, 5-tas Kalifornijoje
UC Irvine -96tas pasaulyje, 9-tas Kalifornijoje, Helsinkio universitetas
2019 birželio 08 d., 10:22
atliko -
Pridėtos 18-19 eilutės:
[[http://hydra.humanities.uci.edu/derrida/sign-play.html | "Structure, Sign, and Play in the Discourse of the Human Sciences"]]
2019 birželio 08 d., 10:07
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Santykis tarp filosofijos ir gyvenimo - kodėl kai kurie egzistencialistai - Heidegeris, Maceina, Girnius - nusižengė žmonijai, kodėl kiti ne? Kodėl aš ėjau savo keliu?
2019 birželio 08 d., 10:04
atliko -
Pridėta 8 eilutė:
* Pasaulis, kuriame Amerikoje augdamas atsidūriau, tai išsakytas Derrida pranešimo.
2019 birželio 08 d., 10:02
atliko -
Pridėta 15 eilutė:
* Palyginti pasakojimą ir [[https://en.wikipedia.org/wiki/Diff%C3%A9rance | differance]].
2019 birželio 08 d., 09:34
atliko -
Pridėta 14 eilutė:
* Centras, kaip toks, yra nebuvimas - žiūrėk matematikoje.
2019 birželio 08 d., 09:33
atliko -
Pridėta 54 eilutė:
* Prievartinis žaismas - tai negali būti rimta. O mano kaip tik rimta - atsiliepti į smurtą kenčiančius, rasti kiekvieno žmogaus centrą, jo kertinę vertybę.
2019 birželio 08 d., 09:28
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
[+Ar, ką, kaip ir kodėl žinome? Pragmatizmas, fenomenologija, struktūralizmas ir egzistencializmas.+]
į:
[+Ar, ką, kaip ir kodėl žinome? Pragmatizmas, fenomenologija, struktūralizmas ir egzistencializmas. Atsakymai J.Derridai.+]
2019 birželio 07 d., 20:39
atliko -
Pridėta 68 eilutė:
* ''Freeplay is the disruption of presence. The presence of an element is always a signifying and substitutive reference inscribed in a system of differences and the movement of a chain. Freeplay is always an interplay of absence and presence, but if it is to be radically conceived, freeplay must be conceived before the alternative of presence and absence; being must be conceived of as presence or absence beginning with the possibility of freeplay and not the other way around.''
2019 birželio 07 d., 20:38
atliko -
Pridėta 67 eilutė:
* ''In effect the study of myths poses a mythological problem by the fact that it cannot conform to the Cartesian principle of dividing the difficulty into as many parts as are necessary to resolve it. There exists no veritable end or term to mythical analysis, no secret unity which could be grasped at the end of the work in decomposition. The themes duplicate themselves to infinity. When we think we have disentangled them from each other and can hold them separate, it is only to realize that they are joining together again, in response to the attraction of unforeseen affinities.''
2019 birželio 07 d., 20:37
atliko -
Pridėtos 65-66 eilutės:
* ''Having described a pattern—denouncing metaphysics while relying on it—in discourses about metaphysics, Derrida suggests consideration of the same pattern within the "human sciences",[16] whose subjection to the "critique of ethnocentrism" parallels the "destruction of the history of metaphysics" in philosophy.[17] Derrida argues that, just as philosophers use metaphysical terms and concepts to critique metaphysics (and criticize the use of these concepts by others), the ethnologist "accepts into his discourse the premises of ethnocentrism at the very moment when he is employed in denouncing them".[17] He examines the work of Claude Lévi-Strauss, particularly as it concerns "the opposition between nature and culture", as his case study and primary focus for the essay.''
* ''Derrida highlights Lévi-Strauss's use of the term bricolage, the activity of a bricoleur. "The bricoleur, says Lévi-Strauss, is someone who uses 'the means at hand,' that is, the instruments he finds at his disposition around him, those which are already there, which had not been especially conceived with an eye to the operation for which they are to be used and to which one tries by trial and error to adapt them, not hesitating to change them whenever it appears necessary."[19] Bricolage becomes a metaphor for philosophical and literary critiques, exemplifying Derrida's previous argument about the necessity of using the language available.[19] The bricoleur's foil is the engineer, who creates out of whole cloth without the need for bricolage—however, the engineer is merely a myth since all physical and intellectual production is really bricolage.'' Palyginti: modernizmas - inžinierius, postmodernizmas (masinių gaminių pasaulio apsuptyje) - bricoleur (derintojas).
* ''Derrida highlights Lévi-Strauss's use of the term bricolage, the activity of a bricoleur. "The bricoleur, says Lévi-Strauss, is someone who uses 'the means at hand,' that is, the instruments he finds at his disposition around him, those which are already there, which had not been especially conceived with an eye to the operation for which they are to be used and to which one tries by trial and error to adapt them, not hesitating to change them whenever it appears necessary."[19] Bricolage becomes a metaphor for philosophical and literary critiques, exemplifying Derrida's previous argument about the necessity of using the language available.[19] The bricoleur's foil is the engineer, who creates out of whole cloth without the need for bricolage—however, the engineer is merely a myth since all physical and intellectual production is really bricolage.'' Palyginti: modernizmas - inžinierius, postmodernizmas (masinių gaminių pasaulio apsuptyje) - bricoleur (derintojas).
2019 birželio 07 d., 20:05
atliko -
Pakeistos 52-56 eilutės iš
į:
Mano dėsniai ir kitų dėsniai
* Aš ieškau bendros tiesos, tad noriu parodyti, kuria prasme visi teisingi, tuo tarpu filosofai bando paneigti kitus filosofus, su jais ginčytis.
* Aš ieškau bendros tiesos, tad noriu parodyti, kuria prasme visi teisingi, tuo tarpu filosofai bando paneigti kitus filosofus, su jais ginčytis.
Pridėta 64 eilutė:
* ''The 'event' under discussion is the opening of the structure, which became inevitable "when the structurality of structure had to begin to be thought" and the contradictory role of the center exposed.[13] The result of the event, according to Derrida, must be the full version of structural "freeplay", a mode in which all terms are truly subject to the openness and mutability promised by structuralism. Derrida locates the beginning of this process in the writings of earlier philosophers, who continued to use the pattern of metaphysics even as they denounced it in others.''
2019 birželio 07 d., 20:03
atliko -
Pridėta 59 eilutė:
* ''The "center" is that element of a structure which appears given or fixed, thereby anchoring the rest of the structure and allowing it to play. In the history of metaphysics specifically, this function is fulfilled by different terms (which Derrida says are always associated with presence): "eidos, archè, telos, energia, ousia (essence, existence, substance, subject) aletheia, transcendentality, consciousness, or conscience, God, man, and so forth."[11] Whichever term is at the center of the structure, argues Derrida, the overall pattern remains similar. This central term ironically escapes structurality, the key feature of structuralism according to which all meaning is defined relationally, through other terms in the structure. From this perspective, the center is the most alien or estranged element in a structure: it comes from somewhere outside and remains absolute until a new center is substituted in a seemingly arbitrary fashion. "The center", therefore, "is not the center."''
2019 birželio 07 d., 20:01
atliko -
Pakeistos 59-61 eilutės iš
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism | Foucault: Social constructionism]]
į:
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism | Foucault: Social constructionism]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Post-structuralism | Post-structuralism]]
** ''Post-structuralism rejects the structuralist notion that the dominant word in a pair is dependent on its subservient counterpart and instead argues that founding knowledge either on pure experience (phenomenology) or systematic structures (Structuralism) is impossible because history and culture condition the study of underlying structures and these are subject to biases and misinterpretations. This impossibility was not meant as a failure or loss, but rather as a cause for "celebration and liberation". A post-structuralist approach argues that to understand an object (e.g., a text), it is necessary to study both the object itself and the systems of knowledge that produced the object.''
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Post-structuralism | Post-structuralism]]
** ''Post-structuralism rejects the structuralist notion that the dominant word in a pair is dependent on its subservient counterpart and instead argues that founding knowledge either on pure experience (phenomenology) or systematic structures (Structuralism) is impossible because history and culture condition the study of underlying structures and these are subject to biases and misinterpretations. This impossibility was not meant as a failure or loss, but rather as a cause for "celebration and liberation". A post-structuralist approach argues that to understand an object (e.g., a text), it is necessary to study both the object itself and the systems of knowledge that produced the object.''
2019 birželio 07 d., 19:56
atliko -
Pridėta 58 eilutė:
** ''Derrida admires the reflexivity and abstract analyses of structuralism, but argues that these discourses have still not gone far enough in treating structures as free-floating (or 'playing') sets of relationships. In particular, he accuses structuralist discourses of holding on to a "center": a privileged term that anchors the structure and does not play. Whether this center is "God", "being", "presence", or "man" (as it was at the colloquium), its function is the same, and the history of structures is a history of substitutions, one center after another, for this constant position. Derrida suggests that this model of structure will end—is ending—and that a newer and freer (though still unknown) thinking about structures will emerge.''
2019 birželio 07 d., 19:51
atliko -
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Structure,_Sign,_and_Play_in_the_Discourse_of_the_Human_Sciences | Derrida: Sandara, ženklas ir žaismas humanitarių mokslų diskurse | Structure, Sign and Play in the Discourse of the Human Sciences]]
į:
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Structure,_Sign,_and_Play_in_the_Discourse_of_the_Human_Sciences | Derrida: Sandara, ženklas ir žaismas humanitarių mokslų diskurse | Structure, Sign and Play in the Discourse of the Human Sciences]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism | Foucault: Social constructionism]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism | Foucault: Social constructionism]]
2019 birželio 07 d., 19:50
atliko -
Pakeistos 55-57 eilutės iš
* [[https://plato.stanford.edu/entries/logic-ontology/ | Stanford: Logic and Ontology]]
į:
* [[https://plato.stanford.edu/entries/logic-ontology/ | Stanford: Logic and Ontology]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Structure,_Sign,_and_Play_in_the_Discourse_of_the_Human_Sciences | Derrida: Sandara, ženklas ir žaismas humanitarių mokslų diskurse | Structure, Sign and Play in the Discourse of the Human Sciences]]
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Structure,_Sign,_and_Play_in_the_Discourse_of_the_Human_Sciences | Derrida: Sandara, ženklas ir žaismas humanitarių mokslų diskurse | Structure, Sign and Play in the Discourse of the Human Sciences]]
2019 birželio 07 d., 18:21
atliko -
Pakeista 10 eilutė iš:
* Paprasčiausi pavyzdžiai, kaip su jais susidūriau. Sąvoka viskas. Visko padalinimai. Dvejonės. Išsiaiškinimo būdai.
į:
* Paprasčiausi pavyzdžiai, kaip su jais susidūriau. Sąvoka viskas. Visko padalinimai. Dvejonės. Išsiaiškinimo būdai. Pasakų tyrimas.
2019 birželio 07 d., 11:40
atliko -
Pridėtos 5-6 eilutės:
[+Ar, ką, kaip ir kodėl žinome? Pragmatizmas, fenomenologija, struktūralizmas ir egzistencializmas.+]
Pakeistos 8-11 eilutės iš
* Ontologijai reikalingi pagrindai: Fenomenologija, egzistencializmas, struktūralizmas ir pragmatizmas.
* Fenomenologijos, egzistencializmo, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas. Paaiškinti, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus. Galiu palyginti su savo filosofijos istorijos brėžiniu.
[+Ontologijos ištakos yra ne kalbose, o sandarose.+]
į:
* Žinojimui reikalingi pagrindai.
* Tų pagrindų suderinamumas.
* Paprasčiausi pavyzdžiai, kaip su jais susidūriau. Sąvoka viskas. Visko padalinimai. Dvejonės. Išsiaiškinimo būdai.
* Šių pagrindų santykis filosofijos istorijoje.
* Filosofijos istorijoje šių pagrindų raida, jų pasireiškimas pirmykštėje filosofijoje, jų išgryninimo aplinkybės, paskirų pagrindų išryškėję trūkumai, pagrindų susiklostę ar nesusiklostę santykiai.
* Nusakyti savo tyrimų programą.
Smulkiau
* Pavyzdžiui, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus.
* Palyginti su savo filosofijos istorijos brėžiniu.
* Tų pagrindų suderinamumas.
* Paprasčiausi pavyzdžiai, kaip su jais susidūriau. Sąvoka viskas. Visko padalinimai. Dvejonės. Išsiaiškinimo būdai.
* Šių pagrindų santykis filosofijos istorijoje.
* Filosofijos istorijoje šių pagrindų raida, jų pasireiškimas pirmykštėje filosofijoje, jų išgryninimo aplinkybės, paskirų pagrindų išryškėję trūkumai, pagrindų susiklostę ar nesusiklostę santykiai.
* Nusakyti savo tyrimų programą.
Smulkiau
* Pavyzdžiui, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus.
* Palyginti su savo filosofijos istorijos brėžiniu.
2019 birželio 06 d., 09:03
atliko -
Pridėta 6 eilutė:
* Ontologijai reikalingi pagrindai: Fenomenologija, egzistencializmas, struktūralizmas ir pragmatizmas.
2019 birželio 05 d., 11:33
atliko -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Fenomenologijos, egzistencializmo, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas. Paaiškinti, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus.
į:
* Fenomenologijos, egzistencializmo, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas. Paaiškinti, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus. Galiu palyginti su savo filosofijos istorijos brėžiniu.
2019 birželio 05 d., 11:32
atliko -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Fenomenologijos, egzistencializmo, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas.
į:
* Fenomenologijos, egzistencializmo, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas. Paaiškinti, kokios struktūralizmo sąsajos su egzistencializmu, kodėl struktūralizmas buvo sukritikuotas, kas yra poststruktūralizmas, kas toliau vystėsi, ir kaip mano filosofija su visa tai susijusi, kaip išsprendžiu esminius sunkumus.
2019 birželio 05 d., 11:10
atliko -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Fenomenologijos, egzistencializmos, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas.
į:
* Fenomenologijos, egzistencializmo, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas.
2019 birželio 05 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 4-6 eilutės:
Temos
* Fenomenologijos, egzistencializmos, struktūralizmo ir pragmatizmo suderinamumas.
2019 birželio 04 d., 12:27
atliko -
Pridėtos 8-9 eilutės:
* Fenomenologija, egzistencializmas, struktūralizmas, pragmatizmas
* Gyvenimo klausimas ir atsakymas. "Kas aš esu?" Mes esame klausimas. Tillich: Atsakymas yra iš už mūsų, jisai transcendentinis, už mus platesnis. Klausimu ir atsakymu susisiekiame su tuo, kas už mus plačiau.
* Gyvenimo klausimas ir atsakymas. "Kas aš esu?" Mes esame klausimas. Tillich: Atsakymas yra iš už mūsų, jisai transcendentinis, už mus platesnis. Klausimu ir atsakymu susisiekiame su tuo, kas už mus plačiau.
2019 birželio 04 d., 09:35
atliko -
Pakeista 12 eilutė iš:
*
į:
* Aristotelis: "Kategorijos" sąrašas dešimt dalykų, ką gali būti veiksnys ar tarinys.
Pridėta 14 eilutė:
* Sandaros pavyzdys: Aristotelio keturios priežastys.
2019 birželio 04 d., 09:19
atliko -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
* Būtis nusakoma dvejybės, tad būtis negali būti pirmapradis pagrindas.
į:
* Galima mąstyti be kalbos. Ir tai grynesnis, paprastesnis mąstymas. Kalba trukdo mąstyti paprastai, įveda papildomus klodus, keičia mąstymo kryptį.
* Būtis nusakoma dvejybės, tad būtis negali būti pirmapradis pagrindas. Viskas yra pirmesnė sąvoka.
* Būtis nusakoma dvejybės, tad būtis negali būti pirmapradis pagrindas. Viskas yra pirmesnė sąvoka.
Pridėta 20 eilutė:
* Galima ir reikia sąvokas nusakyti jų santykiais, ir būtent požiūrių santykiais.
2019 birželio 04 d., 09:16
atliko -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Ontologija:
* Buvimo, būties sąvoka
* Buvimo, būties sąvoka
į:
Ontologija yra tarsi buvimo, būties nusakymas, bet iš tikrųjų, tai gaunasi ištakų ir pamatų paieškos.
Filosofijos istorijoje, tai sietina su kalba ir logika, jais išsakomi skirtumai:
*
* Heidegeris: Esantysis - skirtumas tarp asmuo ir daikto.
Mano pastabos:
* Kalbų pasaulyje yra labai įvairių ir tas pats protas gali jomis visomis mąstyti. Ne kalba lemia galimybes, o ji tiesiog jas išreiškia. Užtat kalba padeda daug ką įžvelgti, bet jinai nėra pagrindas.
* Būtis nusakoma dvejybės, tad būtis negali būti pirmapradis pagrindas.
* Dievas klausia, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtų? Tad prieštaravimas yra pirm neprieštaravimo.
Filosofijos istorijoje, tai sietina su kalba ir logika, jais išsakomi skirtumai:
*
* Heidegeris: Esantysis - skirtumas tarp asmuo ir daikto.
Mano pastabos:
* Kalbų pasaulyje yra labai įvairių ir tas pats protas gali jomis visomis mąstyti. Ne kalba lemia galimybes, o ji tiesiog jas išreiškia. Užtat kalba padeda daug ką įžvelgti, bet jinai nėra pagrindas.
* Būtis nusakoma dvejybės, tad būtis negali būti pirmapradis pagrindas.
* Dievas klausia, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtų? Tad prieštaravimas yra pirm neprieštaravimo.
2019 birželio 04 d., 09:07
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
[+Ontologijos ištakos yra ne kalbose, o sandarose.+]
2019 birželio 03 d., 09:37
atliko -
Pakeista 26 eilutė iš:
* [[
į:
* [[https://plato.stanford.edu/entries/logic-ontology/ | Stanford: Logic and Ontology]]
2019 birželio 03 d., 09:36
atliko -
Pridėtos 7-9 eilutės:
Ontologija:
* Buvimo, būties sąvoka
* Buvimo, būties sąvoka
Pakeistos 25-26 eilutės iš
*
į:
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Ontology | Wikipedia: Ontology]]
* [[
* [[
2019 birželio 03 d., 09:33
atliko -
Pakeistos 12-22 eilutės iš
* Keturi troškimai ir netroškimai, šešios atjautos
į:
* Keturi troškimai ir netroškimai, šešios atjautos
Klasikinė ontologija
Egzistencialistinė ontologija
Skaitiniai
*
Klasikinė ontologija
Egzistencialistinė ontologija
Skaitiniai
*
2019 birželio 03 d., 09:33
atliko -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[[http://lkti.lt/apie_mus/konferencijos.html | Egzistencializmas, jo ištakos, sklaida ir pėdsakas kultūroje]]
Siūlyti apie savasties tikslinimą, "Koks aš esu?", apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis
Siūlyti apie savasties tikslinimą, "Koks aš esu?", apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis
į:
[[http://lkti.lt/apie_mus/konferencijos.html | Egzistencializmas, jo ištakos, sklaida ir pėdsakas kultūroje]], 2019 m., birželio mėn. 20 d.
Klasikinė ir egzistencializmo ontologija
Apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis.
Mano ontologija:
* Klausimai: Ar esu? Koks esu? Kaip esu? Kodėl esu?
* Ypač: Koks esu?
* Tarpas Dievui iškylant - santykis tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Grynasis sąmoningumas.
* Keturi troškimai ir netroškimai, šešios atjautos
Klasikinė ir egzistencializmo ontologija
Apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis.
Mano ontologija:
* Klausimai: Ar esu? Koks esu? Kaip esu? Kodėl esu?
* Ypač: Koks esu?
* Tarpas Dievui iškylant - santykis tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Grynasis sąmoningumas.
* Keturi troškimai ir netroškimai, šešios atjautos
2019 birželio 03 d., 09:30
atliko -
Pridėtos 1-3 eilutės:
[[http://lkti.lt/apie_mus/konferencijos.html | Egzistencializmas, jo ištakos, sklaida ir pėdsakas kultūroje]]
Siūlyti apie savasties tikslinimą, "Koks aš esu?", apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis
Siūlyti apie savasties tikslinimą, "Koks aš esu?", apibrėžti savo ontologiją lyginant ją su klasikine ir egzistencialistine ontologijomis
Ontologija
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius