Gvildenu | Mintys / ReikalavimaiAtsakomybės

Atsakingų savanorių tinklas

Lietuvos sąžinė

Atsakome už 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai.

Reikalaujame

A) Atsakyti už valstybės nusikaltėlius

A1) Suvokti, kad visi sąmoningi Lietuvos piliečiai atsakome pripažinti ir pasmerkti Lietuvos valstybės vardu, lietuvių tautos labui, mūsų lietuvių tautos valios reiškėjų sumanytus, palaimintus ar vykdytus nusikaltimus žmonijai.
A2) Pripažinti, kad 1941 m. beveik visi lietuvių tautos valios reiškėjai nusikalto žmonijai ragindami Lietuvos žydus išvaryti, atskirti ar išžudyti.
A3) Įvardinti visus lietuvių tautos valios reiškėjus nusikaltusius žmonijai, nusakyti jų nusikaltimus, ir uždrausti valstybei juos kaip nors kitaip įamžinti, juos gerbti ar apdovanoti.
A4) Įamžinti kiekvieną išžudytą Lietuvos žydų bendruomenę, ją nors lenta pagerbti pagrindinėje aikštėje, kad visi atvykę susipažintų su jos gyvenimu, jos pasiekimais, jos paveldu ir jos skaudžiu likimu.
A5) Kasmet birželio mėn. 23 d. minėti valstybinę Sąžinės dieną atsakyti už Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį.

B) Kovoti su valstybės melu

B1) Viešai paskelbti nusikaltimus nušviečiančius dokumentus.
B2) Parodyti, kaip šiuos nusikaltimus kurstė trys baisūs K.Škirpos melai, kad Lietuvos žydai skriaudė lietuvius, kad lietuviai jiems keršijo, ir kad lietuviams priklausė išdalinti jų turtą.
B3) Išaiškinti ir įvardinti sąmoningus melagius, melo skleidėjus ir melo palaikytojus, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje, tiek praeityje, tiek ir mūsų laikais, teisinusius ar neigiusius lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai.
B4) Neleisti Lietuvos valstybei palaikyti šią melagingą veiklą.
B5) Drausminti spaudoje, eitynėse ar kitur viešai aukštinančius nusikaltusius žmonijai.
B6) Atskirti įstaigas Lietuvoje besirūpinančias istorijos vertinimu ir istorijos tyrimu.
B7) Nebrukti valstybės palaimintos Lietuvos istorijos, o verčiau leisti visuomenei plėtoti supratimų įvairovę.

C) Ginti visuomenės tiesakalbius

C1) Palaikyti Lietuvos visuomenėje platesnius, drąsesnius, brandesnius pokalbius tiesos ir melo, doros ir atsakomybės, taikos ir gynybos, tautų ir valstybės, praeities ir ateities klausimais.
C2) Nesulyginti nacių ir sovietų nusikaltimų, nė žydų ir lietuvių kančių, ir jų nesuplakti.
C3) Nevertinti žmones pagal ideologiją, nė pagal tautybę, bet kiekvieną dorą žmogų atpažinti iš jo elgesio, ir atjausti visus nukentėjusius.
C4) Pašalinti visas teisines kliūtis viešai, atvirai ir nuoširdžiai aptarti Lietuvos istoriją, kad būtų galima teisėtai suabejoti bet kokia prievarta, tiek okupantų, tiek mūsų pačių sukilėlių bei pokario partizanų.
C5) Paviešinti kas, kaip ir kodėl Lietuvos valstybėje vykdė informacinio karo nusikaltimus prieš paskirus tiesakalbius, ir kas Lietuvos visuomenėje šiuos nusikaltimus palaikė.
C6) Įgalioti Lietuvos valstybės pareigūną rūpintis tiesakalbių rūpesčiais, juos išklausyti, nukreipti ir užtarti.
C7) Pripažinti, kad Lietuvoje yra visuomenininkų, kurie nukentėjo kaip tiesakalbiai, netgi kaip žydų partizanų garbės gynėjai, ir pasirūpinti, kad niekas Lietuvoje nebetrukdytų jiems dirbti pagal savo specialybę.
C8) Pašalinti iš valstybinės Lukiškių aikštės visas relikvijas kurstančias neapykantą, o ypač žemę iš Kaniūkų kaimo žudynių, tyčia užgauliojančią žydų partizanus.
C9) Išsaugoti Rūdninkų girioje išlikusį žydų partizanų bunkerį, ir taip pagerbti žydus partizanus, kaip aršiausius nacių okupacijos priešus.
C10) Viešai atsiprašyti žydų partizanų ir visų, kuriuos Lietuvos prokuratūra persekiojo, keršydama už tarptautinės visuomenės bendras pastangas nepriklausomoje Lietuvoje nuteisti nors vieną kitą lietuvį nusikaltusį žmonijai.
C11) Pirmoje vietoje gerbti ne karius, o taikdarius, be ginklo užstojusius kitus, kaip antai žydų gelbėtojus.

D) Atjausti visus nukentėjusius ir jų palikuonis

D1) Atminti savo nukentėjusius, kartu atminti ir kitų nukentėjusius.
D2) Susigaudyti, kad Lietuvos žydai beveik visi išžudyti, tad jų rūpesčiai privalo būti ir mūsų visų rūpesčiais.
D3) Suvokti, kad lietuvių tarpe trūksta deramos atjautos Lietuvos žydams, ir netgi supratimo, jog atjauta amžinai reikalinga, kaip kad našlei užuojauta.
D4) Gedėti žydų, tarsi prūsų ar jotvingių, ir įsivaizduoti kokia Lietuva būti nuostabesnė ir netgi lietuviškesnė, jeigu kaip kadaise, Vilniuje, Kaune ir kiekviename miestelyje, kad ir pusė gyventojų būtų Lietuvos žydai.
D5) Branginti kiekvieną litvakų paveldo apraišką, kaip raktą į Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, kurios kultūrą litvakai mums išsaugojo.
D6) Įsiklausyti į Lietuvos žydų likutį, ko jie patys labiausiai trokšta, ir nesiriboti mūsų valstybės palaimintais žydų atstovais, bet išklausyti įvairiausius Lietuvos žydus.
D7) Pajusti Lietuvos žydų skaudulį, kad seniausios Vilniaus žydų kapinės, kurias sovietai išniekino ant jų pastatydami Vilniaus sporto rūmus, nebūtų mūsų naujai išniekintos, juos paverčiant kongreso rūmais.
D8) Grąžinti Lietuvos žydams jų seniausias kapines Vilniuje, kad jas galėtų savo nuožiūra tvarkyti ar netgi atstatyti, kaip visos Lietuvos atjautos ženklą, matomą nuo Gedimino kalno, kaip kad didžiųjų kunigaikščių laikais.
D9) Atšaukti 1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto programos nusikalstamą punktą, atšaukiantį svetingumą žydų tautinei mažumai.
D10) Kviesti žydus, o kartu ir visus Lietuvos šalininkus, laisvai gyventi ir kurti mūsų šalyje, kaip kad juos kvietė mūsų kunigaikščiai šviesuoliai, Gediminas ir Vytautas.

Priedai

1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjai nusikaltę žmonijai

rengę Lietuvos žydų išvarymą: LAF Berlynas - K.Škirpa, A.Maceina, Lietuvos pasiuntiniai S.Lozoraitis, P.Klimas, LAF Kaunas
rengę Lietuvos žydų atskyrimą: Lietuvos Laikinoji vyriausybė - J.Ambrazevičius
rengę Lietuvos žydų išžudymą: LAF Karaliaučius, LAF Telšiai - J.Noreika, Lietuvių nacionalistų partija.

(Parengė Andrius Kulikauskas).

1) Abandonment of the state’s financing of the campaign to obfuscate the Holocaust by means of its Double Genocide campaign.
- including “cooked” international events, conferences, film screenings and panel discussions;
- withdrawal of formal state support for the Prague Declaration and similar projects,
- closing down of the “red-brown commission” and
- the inauguration of an atmosphere of full freedom for citizens and organizations to support alternatives including the Seventy Years Declaration.
- Holocaust history to be included in historically accurate proportionality in the Genocide Museum and all relevant tourist locations that deal with genocide.
- Abandonment of the extensive state sponsored program to glorify the local Holocaust perpetrators of 1941, including the “Lithuanian Activist Front” (LAF), whose leaflets indicated desire to murder the country’s Jewish citizens even before arrival of Nazi forces.
- Rapid correction of the mischaracterization of the early local perpetrators as supposedly heroic rebels in the new basement room on the Holocaust in the Genocide Museum.
Most urgent in the correction of Holocaust distortion (and inversion) is the urgent need for removal of all street names and plaques, and public monuments and memorials to Holocaust collaborators (petition).
The reversal of course became ever more urgent in 2012 with the state-sponsored reburial with full honors and accompanying glorification of the 1941 Nazi puppet prime minister and the re-launch of the red-brown commission.
The summer of 2015 saw a renewed effort for the removal of plaques honoring one Holocaust perpetrator (J. Noreika) in central Vilnius.
Then, 2016 saw a litany of requests that the mayor of Vilnius and the nation’s president and PM speak up for replacing a street name in the capital’s center named for another Holocaust collaborator (K. Skirpa).
Last year, 2018 has been named by the nation’s parliament for an alleged Holocaust collaborator (see the critiques by the Simon Wiesenthal Center and Lithuanian ethicist Evaldas Balciunas).
This year, in 2019, the Genocide Center is being challenged to tell the truth about one major Holocaust collaborator, as reported in The New York Times and Chicago Tribune.

2) Written public apologies for the defamed and slandered Jewish Holocaust survivors, including three Israeli citizens (background here; international responses here): Dr. Yitzhak Arad; Ms. Fania Yocheles Brantsovsky; Professor Sara Ginaite; Dr. Rachel Margolis (1921-2015); Mr. Joseph Melamed (1924-2017); Professor Pinchos Fridberg. It was a major and unwelcome shock in the autumn of 2011 that a new and unseemly campaign (via Interpol) had been launched against Holocaust survivor and Litvak leader Joseph Melamed of Tel Aviv. Then came the renewed defamation of Dr. Arad in late 2012. In 2013, the head of the state’s own “red-brown commission” went on to defame Professor Pinchos Fridberg, followed up in 2015 with further defamation of Fania Yocheles Brantsovsky and in spring 2017 with a massive new campaign underpinned by a shameful public statement from the Genocide Center, and a new media frenzy. The climate would be improved exponentially by the simple gesture of a letter of apology and recognition for lifetime achievement for the inspiring contributions of these Lithuanian Jewish survivors of the Holocaust from the current president or prime minister, such as once provided by the late eminent president Algirdas Brazauskas, before the state’s campaign of defamation got underway. The ultimate issue is of unjust defamation for history and in perpetuity along with the concomitant distortion of history (see for example final part of a review of a recent major history book).

3) Commitment to the simple truth, for example in a low-cost Information Board or plaque about

(a) the erstwhile Jewish population’s volume, cultural history and contributions; and
(b) its destruction in the Holocaust in the town center of every city and town (not just at the mass grave sites “for the Jews who come in the summer”).
In the case of Vilnius and Kaunas, there is an absolute need, in addition to monuments with accurate texts, for city-center Holocaust museums that are wholly accurate and not under the control of the Genocide Center, red-brown commission or other state entities dedicated in part or whole to Double Genocide revisionism.

4) Serious action to combat the growing state-sponsored (or state-tolerated) antisemitic activity in the country, including:

mass media hate material worthy of 1930s fascist countries;
city-center state-sanctioned neo-Nazi marches on national holidays in Vilnius and Kaunas;
derogatory public impersonations of Jews and Roma at public Užgavėnės celebrations;
court rulings legalizing swastika displays;
state-sponsored institutions’ failure to disemploy their own outspoken antisemitic activists;
antisemitic exhibits in the state sponsored Genocide Museum in central Vilnius and the Gruto Parkas theme park near Druskininkai; failure of officials to condemn mainstream organizations that issue antisemitic statements (e.g. the Lithuanian Human Rights Association);
failure of officials to acknowledge and encourage apprehension of the culprits of major antisemitic desecration of Holocaust and Jewish sites;
failure of the former foreign minister to apologize for his 2010 antisemitic tirade (reported also on LithChat), which drew a statement of protest from the small remnant Jewish community in Lithuania. Specific 2014-2015 issues:
failure to call for the resignations of “Zeppelinus” and the head of the parliament’s budget committee.

5) Action to repeal the 2010 legislation that would punish with prison sentences up to two years those who would not agree to (in effect) equalizing Soviet and Nazi crimes by regarding the former, in Lithuania, as not amounting to genocide.

This law is an affront to democracy and open society, and has already intimidated liberal and Western oriented voices in the country.
The people of Lithuania deserve the same level of freedom and democracy as all other people in NATO, the European Union and the OSCE.
That freedom includes the equal right to support inter alia the Seventy Years Declaration.
The shocking new legislation proposed in 2018 that would ban books critical of official history must be abandoned, in the first instance in the interests of the people of Lithuania.

6) Commitment to preserve as a world heritage site Lithuania’s last Jewish anti-Nazi underground fort which is rapidly disappearing because of failure to take elementary steps to ensure preservation for future generations.

7) Respect for equal human rights includes respect for Jewish heritage objects being equal to that in play for Christian and ethnic Lithuanian heritage objects. Major 2019 issue is the plan to further desecrate Vilnius’s old Jewish cemetery at Piramónt (in the Šnipiškės district) with a $25,000,000 convention center. Objections and protests have come from far and wide, including members of the local Jewish community, its rabbis, Litvak and non-Litvak rabbis internationally, and numerous Jewish and Christian friends of Lithuania. An international petition has passed the 45,000 signature mark. Twelve US congressmen have spoken up loud and clear. The simple solution is to rapidly move the convention center project to another venue in Vilnius where it can be a source of pride and joy for all the peoples of the city and beyond for many generations to come.

A) Išsiaiškinti, kas norėtų dalyvauti savanorių tinkle, tai yra, kas sutiktų kas mėnesį skirti kelias valandas savo laiko arba skirti 50 eurų paramos. Visi norintys būti tokiais savanoriais kviečiami dalyvauti susitikimuose ir savo nuožiūra vienas kitą palaikyti.

B) Pasitikrinti, ar mus gali jungti kelios bendros gairės, pavyzdžiui:

B1) Lietuvių ir litvakų santykius gadina neteisingas Lietuvos istorijos supratimas.
B2) Teisinga istorija privalo pripažinti, jog 1941 m. visi lietuvių tautos valios reiškėjai (K.Škirpa, P.Klimas, S.Lozoraitis, L.Prapuolenis, J.Ambrazevičius, Lietuvių aktyvistų frontas (tiek Berlyne, tiek Kaune, tiek po visą Lietuvą), Lietuvos laikinoji vyriausybė ir t.t.) nusikalto žmonijai Lietuvos valstybės vardu ir lietuvių tautos labui.
B3) Sąmoningi lietuviai, visi kurie sąmoningai renkasi būti lietuviais, asmeniškai atsako, kad visi lietuvybės puoselėtojai šiuos nusikaltimus pripažintų ir pasmerktų.
B4) Lietuvos Respublika pagal savo konstitucija yra tautinė valstybė, o tai reiškia, kad lietuvių tauta atsako už Konstituciją, už nepriklausomybę, už Lietuvos valstybę, už tautinę santarvę ir už būtinumą pasmerkti visus nusikaltimus žmonijai darytus būk tai Lietuvos valstybės vardu ir lietuvių tautos labui.
B5) Mes visi norime ir turime teisę būti tokiais sąmoningais lietuviais - jais gali būti visų tautų žmonės - juk lietuviai yra visi Lietuvos vaikai, visi mylintys Lietuvą, visi Lietuvos šalininkai, kurie tik yra šališki savo šaliai.
B6) Mus vienija susirūpinimas, kad Lietuvos valstybė akivaizdžiai tyčia renkasi ir puoselėja būtent ydingą Lietuvos istorijos supratimą, kad lietuvių tautos valios reiškėjai nėra niekaip nusikaltę žmonijai.
B7) Mes siekiame, kad Lietuvos visuomenė apsišviestų, subręstų ir suveiktų, o Lietuvos valstybė nuoširdžiai, atvirai, sąmoningai ir kryptingai keistų savo politiką.
B8) Mes suprantame, kad svarbiausia yra paskatinti lietuviais save laikančius, ypač mums prijaučiančius, imtis atsakomybės ir prisijungti prie reikalavimo, kad valstybė keistų savo politiką.
B9) Mes esame pasiryžę susitarti tarpusavyje dėl dalykiško sąrašo reikalavimų aprėpiančio ir atspindinčio visa tai kas mums atrodo reikalinga teisingai istorijai, sveikai visuomenei, geriems santykiams ir meilei Lietuvos valstybei.

D) Aptarti ką galėtumėme nuveikti iki kovo mėn. 5 d. susikalbėti tarpusavyje, plėsti savanorių ratą, pasidalinti darbais ir sudominti žiniasklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Aptarti Vilniaus žydų bendruomenės ir kitų organizacijų vaidmenį.