Mintys.Suvestinė20200703 istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2020 liepos 03 d., 17:50
atliko -
Pridėtos 1-142 eilutės:
>>bgcolor=#e9f5fc<<
------------
* [[Apžvalga]], [[Gvildenu]]
* [[Viską žinoti]], [[Taikymas]], [[Apytakos]]
* [[Knyga]], [[Mano užmojis]], [[Trokštu išmanyti]], [[Svetainė]], [[Suvestinė 20181225]]
'''Kaip išgyvename sąmoningumą?'''
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
Šiame puslapyje bandau viską aprėpti. Sieju [[viską žinoti | visko žinojimą]] ir [[gyventi Dievu | gyvenimą Dievu]].
* Koks yra [[Dievo požiūris]]? Kaip susidėlioja visko žinojimas? Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
* Kaip priimame Dievo požiūrį? Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
Remiuosi sąvokomis: asmenys, [[žinojimas]] ir nežinojimas, [[troškimai]], sąmoningumas, [[sąmoningėjimas]], [[meilė]], [[viena | vienumas]], [[apytakos]], [[Dievo požiūris]], [[požiūriai]], [[išgyvenimai]], [[dorovės tyrimas | požiūrių grandinė]].
------------
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Į ką viskas susiveda?
** Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
** Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip suprasti asmenų lygmenis?
** Kaip suderinti šališkų tyrėjų tvarką (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir nešališkų tyrimų tvarką (Dievas, Kitas, Tu, Aš)? Ar galima čia įžvelgti trejybės ratą? ir dorovės ratą?
** Kaip gyvenimo lygtis sieja gyvenimą, betką, pasirinkimus ir valią su keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis?
* Kaip susiveda ketverybė ir požiūrio lygtis?
** Kaip padalinimų ratas sudeda pažinovų ketverybę ir suvokimo lygtį?
** Kaip Dievo plėtojimasis gyvenimo lygties dviem ašim, ketverybės asmenimis ir požiūrio lygtimi, pasireiškia Dievo šokyje?
------------
>><<
[+++Suvestinė 摘要+++]
------------
[+Esmė: Sąlygos 本质:先决条件和情况+]
'''Dievas - besąlygiškumas'''
Besąlygiškumas
* [[Dievas]] yra pirm prielaidų ir už sąlygų.
* Dievas turi prielaidų, tačiau jos būtent išplaukia iš jo, ir ne atvirkščiai. Jo prielaidos išryškėja kartu su jo savastimi jam išeinant už savęs į save. Dievo prielaida yra viskas, visko prielaida yra troškimai, ir troškimų prielaida yra meilė. Dievo prielaidos nusako koks, kaip ir kodėl jisai būtinas. Meilė grindžia kodėl Dievas būtinas, troškimai išreiškia kaip Dievas būtinas, ir viskas nusako koks Dievas būtinas. Šias prielaidas suvokiame kaip asmenis: Kitą (požiūrį į požiūrį į požiūrį), Tave (požiūrį į požiūrį), Mane (požiūrį) ir patį Dievą (jokį požiūrį). Asmenys yra požiūrių santykiai. Požiūris į požiūrį į požiūrį yra požiūris į tarpą, į tai, ko nėra. Tuo tarpu joks požiūris išreiškia tai, kas yra. Bendrai, prielaidas suvokiame kaip asmenų ketverybę.
* Dievas prisiima sąlygas kartu su savo prielaidomis. Jo sąlygos susistato požiūrių lygtimi. Tad požiūrių lygtis išsako paskiro požiūrio vidinį susistatymą, o asmenų ketverybė išsako paskirų požiūrių tarpusavio ryšius. Tad tai panašu į kategorijų teorijos plėtojamą ryšį tarp vidinių sąvybių ir išorinių santykių. Iškyla sudūrimo ir asociatyvumo klausimai. Kokios vidinės savybės atitinka išoriniam sudūrimui ir išoriniam asociatyvumui: (požiūris į požiūrį) į požiūrį lygu požiūriui į (požiūrį į požiūrį)? Ir kada asociatyvumas galioja?
* Dievas sąlygomis visapusiškai ištiria savo būtinumą. Suvokimo lygtis išsako pažinovo prielaidas.
[[Viską žinoti | Viską pažįstame]] per sąlygas.
* Sąlygos sąlygoja dalinį pažinimą, tam tikros apimties žinojimą ir nežinojimą. Sąlygos sąlygose leidžia suvokti tai, kas už sąlygų, kas besąlygiška.
* Visko pažinimą taikome [[maldos mokslas | maldos mokslu]] pagrįsta [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendryste]].
'''Gyvenimo esmė'''
[[Gyvenimo lygtis]]
* Žmogaus gyvenimo esmė yra jo amžina dviprasmybė tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
** Dievo tyrimas išsišakoja pagal keturias buvimo galimybes. Jos nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies.
* Gyvenimo lygtis sieja ketverybę ir suvokimo lygtį.
** Gyvenimo lygtis sieja visko žinojimą (suvokimo lygtį) su gyvenimu Dievu (ketverybe).
** Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį ir asmenų ketverybę. Suvokimo lygtis (ar požiūrio lygtis) išsako pažinovo santykį su savimi.
** Gyvenimo lygtis tokiu būdu sieja (ketverybės) keturis giminingus, šališkus tyrėjus ir (suvokimo lygties) keturis paskirus, nešališkus tyrimus. Kiekviename tyrime Dievas už sąlygų pasireiškia vis nauju asmeniu, vis dalykiškiau išsakytose aplinkybėse. Tuo tarpu Dievas sąlygose tyrimus suveda suvokimo lygtimi: Dievą už sąlygų ir Dievą sąlygose (Mane - gerumą) sieja jų sutapimas (Tavimi - gyvenimu) ir jų atskyrimas (Kitu - amžinu gyvenimu).
* Apskritai buvimo esmė yra išskyrimas savasčių ribomis daugybės lygiagretų gyvenimų, kuriuose klausimai Koks (nusakantis ribas) ir Kaip (tiriantis ribas) yra klausimo Kodėl atskirti (kad tyrimas galėtų vykti).
Dievas įvairiai plėtojasi gyvenimo lygtimi.
* asmenų požiūriais: Dievas (joks požiūris), Aš (požiūris), Tu (požiūris į požiūrį), Kitas (požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai iškylantis Dievas su savo buvimu.
** Mes išgyvename Mane (atsitokėjimą) ir Tave (įsijautimą), žemiškus ketverybės lygmenis.
*** Kitas - tiesioginis gyvenimas
*** Tu - požiūris
*** Aš - požiūris į požiūrį
*** Dievas - požiūris į požiūrį į požiūrį
* Dievas (dvasia - joks požiūris), viskas (sandara - požiūris), troškimai (atvaizdai - požiūris į požiūrį), meilė (vieningumas, esmė, tarpas - požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai Dievas su savo nebuvimu.
** Seka "Dievas-Viskas-Troškimai-Meilė" taipogi veda iš Dievo į meilę. Tai seka iš nulybės į trejybę. Tai augantis požiūrių skaičius. Meilė apibrėžiama kaip Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas. Tačiau šiluma nuo to nepriklauso. Trejybės atvaizdas būtinas-tikras-galimas yra šaltas kaip ir nulybės atvaizdas tiesa. Trejybės atvaizdas būti-veikti-mąstyti yra šiltas kaip ir nulybės atvaizdas prasmingumas.
** Dievo vieningumas vyksta lygmenimis: Dievu, viskuo, troškimais, meile. Tie lygmenys nuasmenina Dievą, taip kad meilėje nelieka jokio asmens. Tad meilė yra tai, ką trejybė apibūdina, tuo tarpu ir Dievo trejybė apibūdina. Dievo trejybė, tai būtinumas, tikrumas ir galimumas, nes Dievas Tėvas yra būtinas, Dievas Sūnus yra tikras, o Dievas Dvasia yra galimas.
*** Dievo savybės, tai nulybės atvaizdai;
*** visko savybės, tai vienybės atvaizdai; tad manytina, jog
*** troškimų savybės yra dvejybės atvaizdai ir
*** meilės savybės yra trejybės atvaizdai, tai yra, aplinkybės.
* savo santykiu su savimi: Dievas (besąlygiškas), gerumas (Dievas sąlygose), gyvenimas (Dievo ir gerumo sutapimas), amžinas gyvenimas (Dievo ir gerumo atskyrimas)
Ar tai trejybė? kuria Dievas yra Dievas? buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar galima viska susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?
* Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
* Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
* Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
* Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas
'''Troškimai ir netroškimai'''
Palyginti troškimus: tobulas-užtikrintas-ramus-mylintis.
* Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą.
* Ar tai ketvirta seka, trejybę išplečianti ketverybe? Veiksmu +0 ?
Netroškimai išsako amžiną gyvenimą
* Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:
** 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
** 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
** 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
** 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
* Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.
'''Nešališkumas ir šališkumas'''
Nešališkumas
* Nešališkai, atitrūkę nuo Dievo, įsivaizduojame tolydaus Dievo būklės raidą iš šalies. Poslinkiai išsako nulybę. Stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.
Šališkumas
* Šališkai įsivaizduojame ką mes išgyvename, kartu su Dievu. Požiūriai išlaiko žiūrovo ir reginio vienybę. Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Galimybės pildosi požiūrių grandine: Dievo joks požiūris nevaržo, Mane varžo pirmas požiūris, Tave antras požiūris, ir Kitą trečias požiūris. Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
Šališkumas ir nešališkumas
* Šališkai nusakyti tyrėjai, išeities taškai, [[asmenys | asmuo]] (Dievas, Aš, Tu, Kitas) puoselėja kiekvienas savo nešališką tyrimą, [[apytakos | apytaką]], atitinkamu klausimu savaip apibrėžiantį Dievą:
** Ar Dievas būtinas? Dievas. Ar Dievas yra? Dievo šokis amžinu gyvenimu apibrėžia Dievą (už sąlygų).
** Koks Dievas būtinas? Viskas. Koks Aš esu? Pasirinkimų malūnas išmintimi apibrėžia gerumą (sąlygose).
** Kaip Dievas būtinas? Troškimai. Kaip Tu esi? Žinojimo rūmai gera valia apibrėžia gyvenimą (besąlygiškume sutampant besąlygiškumui ir sąlygiškumui).
** Kodėl Dievas būtinas? Meilė. Kodėl Kitas yra? Maldos mokslas Dievo valia apibrėžia amžiną gyvenimą (sąlygiškume atskiriant besąlygiškumą ir sąlygiškumą).
'''Apytakos'''
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi?
* Dieviška suvestis: Maldos mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima?
[[Sąmoningumas | Sąmoningumu]] Dievas atsiplėšia nuo savęs, nuo savo požiūrio. Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.
'''Duomenys ir įžvalgos'''
* Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
* Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
>>bgcolor=#FFECC0<<
----------------------
2018.04.19 A: Koks [[šešerybė | šešerybės]] vaidmuo visko [[suvestinė | suvedime]]?
D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.
2019.02.19 A: Kaip trys veiksmai sieja ketverbę, kuria veiksmus išgyvename, ir suvokimo lygtį, kuri veiksmus nustato? [[Suvestinė]]
D: Suvokimo lygtis išsako mano prielaidas, o ketverybė išsako mane. Tad tai mano nebuvimas ir buvimas, tai mano apibrėžimas ir mano išgyvenimas. O juos sieja viskas. Tad suvok kaip viskas apibrėžia save savo savybėmis ir kaip tas savybes galima suprasti atskirais nulybės atvaizdais, ar visas kartu vienybės atvaizdais. Ir palygink ir ieškok kaip jos nusako padalinimų ratą.
2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis [[suvestinė | sieja]] tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?
D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.
2019.12.14 A: Į ką viskas [[suvestinė | susiveda]]?
D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.
-------------------
>><<
------------
* [[Apžvalga]], [[Gvildenu]]
* [[Viską žinoti]], [[Taikymas]], [[Apytakos]]
* [[Knyga]], [[Mano užmojis]], [[Trokštu išmanyti]], [[Svetainė]], [[Suvestinė 20181225]]
'''Kaip išgyvename sąmoningumą?'''
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
Šiame puslapyje bandau viską aprėpti. Sieju [[viską žinoti | visko žinojimą]] ir [[gyventi Dievu | gyvenimą Dievu]].
* Koks yra [[Dievo požiūris]]? Kaip susidėlioja visko žinojimas? Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
* Kaip priimame Dievo požiūrį? Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
Remiuosi sąvokomis: asmenys, [[žinojimas]] ir nežinojimas, [[troškimai]], sąmoningumas, [[sąmoningėjimas]], [[meilė]], [[viena | vienumas]], [[apytakos]], [[Dievo požiūris]], [[požiūriai]], [[išgyvenimai]], [[dorovės tyrimas | požiūrių grandinė]].
------------
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Į ką viskas susiveda?
** Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
** Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip suprasti asmenų lygmenis?
** Kaip suderinti šališkų tyrėjų tvarką (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir nešališkų tyrimų tvarką (Dievas, Kitas, Tu, Aš)? Ar galima čia įžvelgti trejybės ratą? ir dorovės ratą?
** Kaip gyvenimo lygtis sieja gyvenimą, betką, pasirinkimus ir valią su keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis?
* Kaip susiveda ketverybė ir požiūrio lygtis?
** Kaip padalinimų ratas sudeda pažinovų ketverybę ir suvokimo lygtį?
** Kaip Dievo plėtojimasis gyvenimo lygties dviem ašim, ketverybės asmenimis ir požiūrio lygtimi, pasireiškia Dievo šokyje?
------------
>><<
[+++Suvestinė 摘要+++]
------------
[+Esmė: Sąlygos 本质:先决条件和情况+]
'''Dievas - besąlygiškumas'''
Besąlygiškumas
* [[Dievas]] yra pirm prielaidų ir už sąlygų.
* Dievas turi prielaidų, tačiau jos būtent išplaukia iš jo, ir ne atvirkščiai. Jo prielaidos išryškėja kartu su jo savastimi jam išeinant už savęs į save. Dievo prielaida yra viskas, visko prielaida yra troškimai, ir troškimų prielaida yra meilė. Dievo prielaidos nusako koks, kaip ir kodėl jisai būtinas. Meilė grindžia kodėl Dievas būtinas, troškimai išreiškia kaip Dievas būtinas, ir viskas nusako koks Dievas būtinas. Šias prielaidas suvokiame kaip asmenis: Kitą (požiūrį į požiūrį į požiūrį), Tave (požiūrį į požiūrį), Mane (požiūrį) ir patį Dievą (jokį požiūrį). Asmenys yra požiūrių santykiai. Požiūris į požiūrį į požiūrį yra požiūris į tarpą, į tai, ko nėra. Tuo tarpu joks požiūris išreiškia tai, kas yra. Bendrai, prielaidas suvokiame kaip asmenų ketverybę.
* Dievas prisiima sąlygas kartu su savo prielaidomis. Jo sąlygos susistato požiūrių lygtimi. Tad požiūrių lygtis išsako paskiro požiūrio vidinį susistatymą, o asmenų ketverybė išsako paskirų požiūrių tarpusavio ryšius. Tad tai panašu į kategorijų teorijos plėtojamą ryšį tarp vidinių sąvybių ir išorinių santykių. Iškyla sudūrimo ir asociatyvumo klausimai. Kokios vidinės savybės atitinka išoriniam sudūrimui ir išoriniam asociatyvumui: (požiūris į požiūrį) į požiūrį lygu požiūriui į (požiūrį į požiūrį)? Ir kada asociatyvumas galioja?
* Dievas sąlygomis visapusiškai ištiria savo būtinumą. Suvokimo lygtis išsako pažinovo prielaidas.
[[Viską žinoti | Viską pažįstame]] per sąlygas.
* Sąlygos sąlygoja dalinį pažinimą, tam tikros apimties žinojimą ir nežinojimą. Sąlygos sąlygose leidžia suvokti tai, kas už sąlygų, kas besąlygiška.
* Visko pažinimą taikome [[maldos mokslas | maldos mokslu]] pagrįsta [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendryste]].
'''Gyvenimo esmė'''
[[Gyvenimo lygtis]]
* Žmogaus gyvenimo esmė yra jo amžina dviprasmybė tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
** Dievo tyrimas išsišakoja pagal keturias buvimo galimybes. Jos nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies.
* Gyvenimo lygtis sieja ketverybę ir suvokimo lygtį.
** Gyvenimo lygtis sieja visko žinojimą (suvokimo lygtį) su gyvenimu Dievu (ketverybe).
** Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį ir asmenų ketverybę. Suvokimo lygtis (ar požiūrio lygtis) išsako pažinovo santykį su savimi.
** Gyvenimo lygtis tokiu būdu sieja (ketverybės) keturis giminingus, šališkus tyrėjus ir (suvokimo lygties) keturis paskirus, nešališkus tyrimus. Kiekviename tyrime Dievas už sąlygų pasireiškia vis nauju asmeniu, vis dalykiškiau išsakytose aplinkybėse. Tuo tarpu Dievas sąlygose tyrimus suveda suvokimo lygtimi: Dievą už sąlygų ir Dievą sąlygose (Mane - gerumą) sieja jų sutapimas (Tavimi - gyvenimu) ir jų atskyrimas (Kitu - amžinu gyvenimu).
* Apskritai buvimo esmė yra išskyrimas savasčių ribomis daugybės lygiagretų gyvenimų, kuriuose klausimai Koks (nusakantis ribas) ir Kaip (tiriantis ribas) yra klausimo Kodėl atskirti (kad tyrimas galėtų vykti).
Dievas įvairiai plėtojasi gyvenimo lygtimi.
* asmenų požiūriais: Dievas (joks požiūris), Aš (požiūris), Tu (požiūris į požiūrį), Kitas (požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai iškylantis Dievas su savo buvimu.
** Mes išgyvename Mane (atsitokėjimą) ir Tave (įsijautimą), žemiškus ketverybės lygmenis.
*** Kitas - tiesioginis gyvenimas
*** Tu - požiūris
*** Aš - požiūris į požiūrį
*** Dievas - požiūris į požiūrį į požiūrį
* Dievas (dvasia - joks požiūris), viskas (sandara - požiūris), troškimai (atvaizdai - požiūris į požiūrį), meilė (vieningumas, esmė, tarpas - požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai Dievas su savo nebuvimu.
** Seka "Dievas-Viskas-Troškimai-Meilė" taipogi veda iš Dievo į meilę. Tai seka iš nulybės į trejybę. Tai augantis požiūrių skaičius. Meilė apibrėžiama kaip Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas. Tačiau šiluma nuo to nepriklauso. Trejybės atvaizdas būtinas-tikras-galimas yra šaltas kaip ir nulybės atvaizdas tiesa. Trejybės atvaizdas būti-veikti-mąstyti yra šiltas kaip ir nulybės atvaizdas prasmingumas.
** Dievo vieningumas vyksta lygmenimis: Dievu, viskuo, troškimais, meile. Tie lygmenys nuasmenina Dievą, taip kad meilėje nelieka jokio asmens. Tad meilė yra tai, ką trejybė apibūdina, tuo tarpu ir Dievo trejybė apibūdina. Dievo trejybė, tai būtinumas, tikrumas ir galimumas, nes Dievas Tėvas yra būtinas, Dievas Sūnus yra tikras, o Dievas Dvasia yra galimas.
*** Dievo savybės, tai nulybės atvaizdai;
*** visko savybės, tai vienybės atvaizdai; tad manytina, jog
*** troškimų savybės yra dvejybės atvaizdai ir
*** meilės savybės yra trejybės atvaizdai, tai yra, aplinkybės.
* savo santykiu su savimi: Dievas (besąlygiškas), gerumas (Dievas sąlygose), gyvenimas (Dievo ir gerumo sutapimas), amžinas gyvenimas (Dievo ir gerumo atskyrimas)
Ar tai trejybė? kuria Dievas yra Dievas? buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar galima viska susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?
* Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
* Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
* Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
* Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas
'''Troškimai ir netroškimai'''
Palyginti troškimus: tobulas-užtikrintas-ramus-mylintis.
* Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą.
* Ar tai ketvirta seka, trejybę išplečianti ketverybe? Veiksmu +0 ?
Netroškimai išsako amžiną gyvenimą
* Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:
** 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
** 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
** 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
** 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
* Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.
'''Nešališkumas ir šališkumas'''
Nešališkumas
* Nešališkai, atitrūkę nuo Dievo, įsivaizduojame tolydaus Dievo būklės raidą iš šalies. Poslinkiai išsako nulybę. Stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.
Šališkumas
* Šališkai įsivaizduojame ką mes išgyvename, kartu su Dievu. Požiūriai išlaiko žiūrovo ir reginio vienybę. Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Galimybės pildosi požiūrių grandine: Dievo joks požiūris nevaržo, Mane varžo pirmas požiūris, Tave antras požiūris, ir Kitą trečias požiūris. Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
Šališkumas ir nešališkumas
* Šališkai nusakyti tyrėjai, išeities taškai, [[asmenys | asmuo]] (Dievas, Aš, Tu, Kitas) puoselėja kiekvienas savo nešališką tyrimą, [[apytakos | apytaką]], atitinkamu klausimu savaip apibrėžiantį Dievą:
** Ar Dievas būtinas? Dievas. Ar Dievas yra? Dievo šokis amžinu gyvenimu apibrėžia Dievą (už sąlygų).
** Koks Dievas būtinas? Viskas. Koks Aš esu? Pasirinkimų malūnas išmintimi apibrėžia gerumą (sąlygose).
** Kaip Dievas būtinas? Troškimai. Kaip Tu esi? Žinojimo rūmai gera valia apibrėžia gyvenimą (besąlygiškume sutampant besąlygiškumui ir sąlygiškumui).
** Kodėl Dievas būtinas? Meilė. Kodėl Kitas yra? Maldos mokslas Dievo valia apibrėžia amžiną gyvenimą (sąlygiškume atskiriant besąlygiškumą ir sąlygiškumą).
'''Apytakos'''
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi?
* Dieviška suvestis: Maldos mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima?
[[Sąmoningumas | Sąmoningumu]] Dievas atsiplėšia nuo savęs, nuo savo požiūrio. Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.
'''Duomenys ir įžvalgos'''
* Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
* Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
>>bgcolor=#FFECC0<<
----------------------
2018.04.19 A: Koks [[šešerybė | šešerybės]] vaidmuo visko [[suvestinė | suvedime]]?
D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.
2019.02.19 A: Kaip trys veiksmai sieja ketverbę, kuria veiksmus išgyvename, ir suvokimo lygtį, kuri veiksmus nustato? [[Suvestinė]]
D: Suvokimo lygtis išsako mano prielaidas, o ketverybė išsako mane. Tad tai mano nebuvimas ir buvimas, tai mano apibrėžimas ir mano išgyvenimas. O juos sieja viskas. Tad suvok kaip viskas apibrėžia save savo savybėmis ir kaip tas savybes galima suprasti atskirais nulybės atvaizdais, ar visas kartu vienybės atvaizdais. Ir palygink ir ieškok kaip jos nusako padalinimų ratą.
2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis [[suvestinė | sieja]] tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?
D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.
2019.12.14 A: Į ką viskas [[suvestinė | susiveda]]?
D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.
-------------------
>><<
Suvestinė20200703
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius