Gvildenu | Mintys / TautvydasVėželis

Bandau susikalbėti su Tautvydu Vėželiu.

Vertybė: Vadovautis nežinojimu: ironija, skeptiškumas, humoras.
- Ar iš viso įmanoma išsaugoti laisvės būseną nuo vis stiprėjančio technologinio totalitarizmo? (Žmogus gali turėti savo paslaptis.)
- Koks turėtų įsivyrauti protesnis ekonomikos modelis, turint mintyj, kad pasaulis iš esmės neteisingas?

Jean Baudrillard Simulacra and Simulation.

Siūlė pasiklausyti aktoriaus Valentino Masalskio.

Kaip geismą paversti teigiama energija, o ne neigiama energija?
Kaip asmeniškai savitai laikytis akistata su viską suprekinančia ir suišteklinančia bevarde galia? Ir rinkti duomenis: Kaip asmeniškai savitai laikomės įvairių galybių akistatoje?
Ar gali pakist žmogaus ontologinė situacija šioje vakarų civilizacijoje ir civilizacija galėtų įveikti nihilizmą? Nes po nihilizmo diasnotikų - Dostojevskio, Ničės ir Heidegerio - atrodo, kad neįmanoma, kaip kad neįmanoma žmogui peršokti savo šešėlio.
Tautvydo Vėželio klausimas: Ar yra kaip civilizacijai (ir žmogui) išsigelbėti iš dviejų Heidegerio nurodytų engimų: geschtelle (postatos, stovio) - pavergimo eigos - ir machenschass - visko pavertimo girneliais - iš didžiojo Anonimo kylanti galia, kuri visus esinius, tarp jų ir žmones, suišteklina ir suprekina pajungia.
Kokia būties prasmė?
- Tai jam svarbiausias klausimas. Tad sudarys brėžinį savo įvairiausių klausimų.
- Pamąstys, ką reiškia prasmė, rinks pavyzdžius, nagrinės ir apžvelgs.
Kaip pakeisti neteisingą burbulo ekonomiką į teisingą sveiką ekonomiką? (Kilus ekonominei krizei, didžiųjų valstybių monetarinė ekonominė politika pagamina tuščius, auksu ar sidabru nepadengtus pinigus.

Klausimas: Kodėl iš viso kažkas yra o ne priešingai, nieko?

Tautvydo tyrimui:

Sudaryti brėžinį visų jo klausimų ir ištakų.
Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.
Kaip jisai įvairiai supranta būtį?
Rinkti prasmės (ir beprasmybės) pavyzdžius.

Siekiai

Tautvydo siekis: Tobulėti dvasiškai, kritiškai, intelektualiai, augti pažintimi, retorika, platinti akiratį, pažinti ne tik filosofiją, dailę, bet ir muziką, tapti renesanso žmogumi, ir neturėti pykčio.

Andriaus siekis: Išsakyti, išbaigti ką esu atradęs apie gyvenimą, susikalbėti su kitais ir tuo pagrindu puoselėti prasmingą bendrystę.

Sąvokos

Mum abiem svarbios šios sąvokos:

Branda. Tautvydui rūpi bręsti. Andriui rūpi puoselėti bendrystę amžinos brandos pagrindu.

Abu pripažįstame, kaip svarbų, pasirinkimą bet kurią akimirką bręsti, ugdyti savo valią, lavinti sąžinę, tikrinti save, ar šiaip gyventi, merdėti.

Tai ką Tautvydas vadina absurdu, Andrius vadina dorovės liūnu, jovalu.

Tautvydui svarbios sąvokos

Humoras, skepsis, ironija.

Sokrato metodas. Iškeliantis prieštaravimus.

Niekis.

Absurdas.

Tvirtinimai:

A) Žinau, kad nieko nežinau.
B) Žinau, kad pasaulis nepasikeis.

Požiūriai:

Požiūris į žmogų gana pesimistinis, aš per daug iš jo nebesitikiu.

Andriui svarbios sąvokos

Dievas.

Besąlygiška tiesa.

Nesutarimai

Tautvydas atmeta ideologijas.

Andrius mano, kad Tautvydas sau prieštarauja. Pirmiausiai savo tvirtinimu "Žinau, kad nieko nežinau." Ir toliau visais kitais savo tvirtinimais, kuriais Tautvydas kažką "žino". Kaip tai suprasti ir išspręsti? Tautvydas išskyrė mąstymą protu ir dvasia. Andrius mano, kad gali eiti kalba apie skirtingas žinojimo rūšis.

Klausimai

Andriui rūpi išmąstyti dorovę pakrikusiai visuomenei (absurdo, liūno, jovalo, karo aplinkybėms).

Bendravimo ypatybės, jo palengvinimas

Tautvydas atviras bendravimui.

Andrius gali tuo tarpu atsisakyti bendrauti jeigu jam tai pasirodys beprasmiška.

Andrius rašo mūsų mintis jas prisiminti, jas puoselėti toliau. Taip pat tai padeda mums pastebėti, kur prieštaraujame sau.

Andrius prašė mūsų išsakyti savo siekius, ir bendrauti jų pagrindu, kiek juos pavyktų susieti. Tai vienas bendravimo būdas. Sutikome taip bendrauti.

Andrius kartais jaučiasi neišklausytas. Tad iškėlė akademinių straipsnių įprotį pirma "literatūros" skyriuje nuodugniai išdėstyti priešininkų mintį ir tik tada ją atmesti ar papildyti. Tokiu būdu parodome, jog ją tikrai išgirdome ir supratome. Tautvydas pritarė.

Siūlė paskaityti

Thomas Piketty. Capital in the Twenty-First Century.
pasiklausyti Valentino Masalskio