>><<

http://www.ms.lt/derlius/issiaiskinimuporos20101108.png

http://www.ms.lt/derlius/issiaiskinimugijos5.png

http://www.ms.lt/derlius/issiaiskinimugijos7.png

http://www.ms.lt/derlius/issiaiskinimuporos9.png

http://www.ms.lt/derlius/issiaiskinimupasnekovai.png

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimuporos20101108.png

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimugijos5.png

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimugijos7.png

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimuporos9.png

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimupasnekovai.png

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimupasnekovai.png

Išsiaiškinimai susiję su žmonių klausimai, kaip juos spręsti, užtat su geros valios pratimais, su širdies ir pasaulio tiesomis, su temomis ir vertybėmis. Geros valios pratimai yra išsiaiškinimų išsiaiškinimai.

'''Išsiaiškinimo numanytas tikslas yra tikėjimo apimtis, kaip tikime (klausimas-nesutapimas). Pasiektas tikslas yra, kaip yra (atsakymas-sutapimas) (žr. [[Svarba]]).''' Ar sutampa? Ar kaip tikim, taip ir yra? Nesutapimu bene iškyla ženklų savybės - kažkas keičiasi, kažkas nesikeičia.

'''Išsiaiškinimo numanytas tikslas yra tikėjimo apimtis, kaip tikime. Pasiektas tikslas yra, kaip yra (žr. [[Svarba]]).''' Ar sutampa? Ar kaip tikim, taip ir yra?

O ištakos nesutampa, minčių praleidimu tikime begalybe (išore), atmetimu kas nereikalinga tikime gelmėmis (vidumi). O sutampa kalba, išraiška, sandarų savęs apibrėžimu.

'''Išsiaiškinimo numanytas tikslas yra tikėjimo apimtis, kaip tikime. Pasiektas tikslas yra, kaip yra (žr. [[Svarba]]). Ar kaip tikim, taip ir yra?'''

'''Išsiaiškinimo numanytas tikslas yra tikėjimo apimtis, kaip tikime. Pasiektas tikslas yra, kaip yra. Ar kaip tikim, taip ir yra?'''

[[Dievas]], [[Meilė]], [[Sąlygos]], [[Besąlygiškumas]], [[Atsakymas]]

'''Tikime susikalbėjimo galimybe.''' Pirmais išsiaiškinimais po truputį pripažįstame pašnekovo galimybę, bet dar netikime, kad tikrai esame susieti ir galime susikalbėti. Esmės išgryninimas yra išsiaiškinimas kuriuo pripažįstame pašnekovą su kuriuo iš tiesų galime susikalbėti. Toliau atsiranda bendros vidinės kalbos galimybė. Tame sluoksnyje, toje riboje kur atsiranda ši galimybė vėl veikla, gyvenimu atsiremiame į Dievą. O už jo gvildename, ryškiname mūsų susikalbėjimo kalbą kolei akivaizdu, jog ji pati gali apsieiti be mūsų. Užtat pradžioje išvystome savo sąvokas, kas aš (savo protas, per tai kas už manęs) ir kitas (nepriklausomas nuo manęs, kaip ir mano gelmės). Taip pat yra susiję pašnekovai pirm (kaip antai Dievas) ir po kalbos (Dievo požiūris - Dievas be Dievo), juos sieti tai netgi Tikėjimas didžiaja prasme, juk tenka pašnekovui prileisti jam nesant, prileisti jį išeinantį už savęs, jam prileisti Dievo veiklą, kūrybą. Tad tikiu kalba (žodžiu - teorija - logos - Kristumi). Žodis yra tai, kas yra bet nėra (kaip kad Dievo požiūris - Dievas be Dievo), užtat mums užleidęs save.

'''Tikime susikalbėjimo galimybe.''' Pirmais išsiaiškinimais po truputį pripažįstame pašnekovo galimybę, bet dar netikime, kad tikrai esame susieti ir galime susikalbėti. Esmės išgryninimas yra išsiaiškinimas kuriuo pripažįstame pašnekovą su kuriuo iš tiesų galime susikalbėti. Toliau atsiranda bendros vidinės kalbos galimybė. Tame sluoksnyje, toje riboje kur atsiranda ši galimybė vėl veikla, gyvenimu atsiremiame į Dievą. O už jo gvildename, ryškiname mūsų susikalbėjimo kalbą kolei akivaizdu, jog ji pati gali apsieiti be mūsų. Užtat pradžioje išvystome savo sąvokas, kas aš (savo protas, per tai kas už manęs) ir kitas (nepriklausomas nuo manęs, kaip ir mano gelmės). Taip pat yra susiję pašnekovai pirm (kaip antai Dievas) ir po kalbos (Dievo požiūris - Dievas be Dievo), juos sieti tai netgi Tikėjimas didžiaja prasme, juk tenka pašnekovui prileisti jam nesant, prileisti jį išeinantį už savęs, jam prileisti Dievo veiklą, kūrybą. Tad tikiu kalba (žodžiu - teorija - logos - Kristumi).

'''Tikime susikalbėjimo galimybe.''' Pirmais išsiaiškinimais po truputį pripažįstame pašnekovo galimybę, bet dar netikime, kad tikrai esame susieti ir galime susikalbėti. Esmės išgryninimas yra išsiaiškinimas kuriuo pripažįstame pašnekovą su kuriuo iš tiesų galime susikalbėti. Toliau atsiranda bendros vidinės kalbos galimybė. Tame sluoksnyje, toje riboje kur atsiranda ši galimybė vėl veikla, gyvenimu atsiremiame į Dievą. O už jo gvildename, ryškiname mūsų susikalbėjimo kalbą kolei akivaizdu, jog ji pati gali apsieiti be mūsų. Užtat pradžioje išvystome savo sąvokas, kas aš (savo protas, per tai kas už manęs) ir kitas (nepriklausomas nuo manęs, kaip ir mano gelmės). Taip pat yra susiję pašnekovai pirm (kaip antai Dievas) ir po kalbos (Dievo požiūris - Dievas be Dievo), juos sieti tai netgi Tikėjimas didžiaja prasme, juk tenka pašnekovui prileisti jam nesant, prileisti jį išeinantį už savęs, jam prileisti Dievo veiklą, kūrybą. Tad tikiu kalba (žodžiu).

'''Tikime susikalbėjimo galimybe.''' Pirmais išsiaiškinimais po truputį pripažįstame pašnekovo galimybę, bet dar netikime, kad tikrai esame susieti ir galime susikalbėti. Esmės išgryninimas yra išsiaiškinimas kuriuo pripažįstame pašnekovą su kuriuo iš tiesų galime susikalbėti. Toliau atsiranda bendros vidinės kalbos galimybė. Tame sluoksnyje, toje riboje kur atsiranda ši galimybė vėl veikla, gyvenimu atsiremiame į Dievą. O už jo gvildename, ryškiname mūsų susikalbėjimo kalbą kolei akivaizdu, jog ji pati gali apsieiti be mūsų. Užtat pradžioje išvystome savo sąvokas, kas aš (savo protas, per tai kas už manęs) ir kitas (nepriklausomas nuo manęs, kaip ir mano gelmės). Taip pat yra susiję pašnekovai pirm (kaip antai Dievas) ir po kalbos (Dievo požiūris - Dievas be Dievo). Tad tikiu kalba (žodžiu).

'''Tikime susikalbėjimo galimybe.''' Pirmais išsiaiškinimais po truputį pripažįstame pašnekovo galimybę, bet dar netikime, kad tikrai esame susieti ir galime susikalbėti. Esmės išgryninimas yra išsiaiškinimas kuriuo pripažįstame pašnekovą su kuriuo iš tiesų galime susikalbėti. Toliau atsiranda bendros vidinės kalbos galimybė. Tame sluoksnyje, toje riboje kur atsiranda ši galimybė vėl veikla, gyvenimu atsiremiame į Dievą. O už jo gvildename, ryškiname mūsų susikalbėjimo kalbą kolei akivaizdu, jog ji pati gali apsieiti be mūsų. Užtat pradžioje išvystome savo sąvokas, kas aš (savo protas, per tai kas už manęs) ir kitas (nepriklausomas nuo manęs, kaip ir mano gelmės). Tad tikiu kalba (žodžiu).

* Kur dar neprileidžiame sandarų ir tiesiog mokomės iš gyvenimo, tai tikėjimas Dievą yra prasmingas ir vaisingas. Užtat ''tikėti Dievą'', ''su Dievu pasitikrinti'', ''susivokimas iš veiklos'', ''įkvėptas Jėzaus minčių'' ir kiti išsiaiškinimai taikomi labai plačiai, įvairiausiose gijose.

Štai gijos išdėstytos pagal pašnekovą. Dievu esame viena, tuo pačiu juo galim būti atskiri - aš ir kitas.

http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimugijos4-20101111.png

Štai gijos išdėstytos pagal pašnekovą:

[[Dievas]], [[Meilė]], [[Sąlygos]], [[Besąlygiškumas]]

* Yra išsiaiškinimų sekos, kuriomis vienas grindžia kitą.
* Yra bene išsiaiškinimų poros, viena kitą papildančios, kaip antai ''tikėti Dievą'' ir ''prileisti viską''. Tai išsišakojimai.

* Yra bene išsiaiškinimų poros, viena kitą papildančios, kaip antai ''tikėti Dievą'' ir ''prileisti viską''.
* Yra paneigtos prielaidos, pavyzdžiui, Dievo požiūris - tai Dievas be Dievo.

* Tikime pašnekovu.

*

* Kur dar neprileidžiame sandarų ir tiesiog mokomės iš gyvenimo, tai tikėjimas Dievą yra prasmingas ir vaisingas. Užtat

[[Dangaus karalystė]] yra skurdžiadvasiems, tai yra, leidžia tikėti ko ribočiau, pasiduoda mūsų tikėjimo varžymams: kaip tiki, taip ir bus.

Dievo valia reiškiasi [[kalbos | trimis kalbomis]]:
* paklusimas pasakojimu, kaip įvyksta
* tikėjimas įvardijimu, kaip reiškiama
* rūpestis pagrindimu, kaip rūpi

[[Dievas]], [[Meilė]]

Kokio pobūdžio tikėjimas reiškiasi kiekviename išsiaiškinime?