Mintys.Troškimai istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2023 rugsėjo 19 d., 11:41
atliko -
Pridėtos 370-371 eilutės:
* Užtikrintumas išreiškia nepajudinamą tašką, sutelktumą, tad savęs suvokimą, juo remiasi įvardijimas, taip pat aplinkybės. Įvardijime ir taip pat aplinkybėse ieškoti reikšmės įgavimo, kaip valios susitelkia dviprasmybe kalboje.
2023 rugsėjo 19 d., 11:28
atliko -
Pridėtos 368-369 eilutės:
* Troškimai išsako Dievo savybes santvarkoje (kaip atrodo už santvarkos), o nulybės atvaizdai išsako jo savybes už santvarkos (kaip atrodo santvarkoje). Tad tai mažėjantis laisvumas (troškimai) ir didėjantis laisvumas (nulybės savybės).
* Roget tezauro šešios kategorijos: buvimas, erdvė, medžiaga, protas, valia, jausmai. Tai troškimai: kūnas (buvimas - dvejybė, medžiaga - ketverybė, erdvė - penkerybė), protas, jausmai, valia.
* Roget tezauro šešios kategorijos: buvimas, erdvė, medžiaga, protas, valia, jausmai. Tai troškimai: kūnas (buvimas - dvejybė, medžiaga - ketverybė, erdvė - penkerybė), protas, jausmai, valia.
2022 spalio 24 d., 19:12
atliko -
Pridėtos 54-57 eilutės:
'''Dievo išėjimas už savęs į Dievo nebuvimą apimtyje'''
Viskas yra Dievo nebuvimas. Troškimai išsako Dievo išėjimą už savęs į viską, tad į Dievo nebuvimą tam tikroje apimtyje. O ta apimtis pirmiausia yra niekas, toliau plečiasi, yra kažkas, betkas, viskas. Jų vieningumas yra visko troškimas, meilė.
2022 spalio 20 d., 13:20
atliko -
Pridėtos 367-370 eilutės:
2022.10.20 A: Koks ryšys tarp [[troškimai | troškimų]] ir asmenų?
D: Troškimais pasireiškia mano išėjimas už savęs taip kad už manęs yra išeities taškas susitelkęs į Mane, Dievą, panašiai kaip aš išeinu už savęs į save. Tai mano Dievas, Dievo Dievas. Ir iš to išeities taško iškyla asmenys - man tolygios galimybės - atitinkamose išėjimo už savęs pakopose, juk Dievas išeina už savęs į Mane, toliau į Tave, galiausiai į Kitą. Tad troškimais atsiveria Dievo raiška asmeniu, ogi taip Dievas išsiskleidžia ir pasigrindžia Dievo Dievui ne tik kaip savarankiškas Dievas bet ir kaip užtikrintas Aš, ramus Tu ir mylintis Kitas. Būtent mylinčiu Kitu jis pilnaverčiai išsiskleidžia. Tad asmenys yra Dievo išsiskleidimas Dievo Dievui troškimais.
D: Troškimais pasireiškia mano išėjimas už savęs taip kad už manęs yra išeities taškas susitelkęs į Mane, Dievą, panašiai kaip aš išeinu už savęs į save. Tai mano Dievas, Dievo Dievas. Ir iš to išeities taško iškyla asmenys - man tolygios galimybės - atitinkamose išėjimo už savęs pakopose, juk Dievas išeina už savęs į Mane, toliau į Tave, galiausiai į Kitą. Tad troškimais atsiveria Dievo raiška asmeniu, ogi taip Dievas išsiskleidžia ir pasigrindžia Dievo Dievui ne tik kaip savarankiškas Dievas bet ir kaip užtikrintas Aš, ramus Tu ir mylintis Kitas. Būtent mylinčiu Kitu jis pilnaverčiai išsiskleidžia. Tad asmenys yra Dievo išsiskleidimas Dievo Dievui troškimais.
2022 spalio 20 d., 13:00
atliko -
Ištrintos 83-87 eilutės:
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Pritarimas yra suvaržymų įveikimas.
Pakeistos 134-136 eilutės iš
'''Dievas pritaria'''
Pritarimas
į:
'''Pritarimas'''
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Dievas pritaria.
* Dievas palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas (pritarimas) susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
* Pritarimas yra suvaržymų įveikimas.
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Dievas pritaria.
* Dievas palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas (pritarimas) susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
* Pritarimas yra suvaržymų įveikimas.
Ištrintos 154-159 eilutės:
Dievas pritaria.
* Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
2022 spalio 20 d., 12:58
atliko -
Pakeistos 52-63 eilutės iš
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
'''Santykiai su Dievu'''
Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
* Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
į:
Priėjimo susiaurinimas, Dievo suvaržymas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Pridėta 59 eilutė:
* Troškimai išsako kaip Dievą įsivaizduojame, kaip mūsų vaizduotė jį suvaržo.
Pridėtos 67-88 eilutės:
Dievo įsivaizdavimą troškimais
* Visos sandaros išplaukia iš būdų kaip įsivaizduojame Dievą. Dievą suvokiame sandara kaip viską, betką, kažką, nieką. Tuo pačiu Dievo sandara yra viskas. Tad vaizduote siejame dvi sandaras. Tokiu būdu įsivaizduojame ko viskas trokšta:
** Dievas kaip viskas trokšta nieko, yra savarankiškas
** Dievas kaip betkas trokšta kažko, yra užtikrintas
** Dievas kaip kažkas trokšta betko, yra ramus
** Dievas kaip niekas trokšta visko, yra mylintis.
* We circumscribe God, and express our circumscription as an imbalance that everything wishes to address. This opens up frameworks that express our situation, in that it allows for us as those who '''do not wish for'''.
* In this way, we may also consider God, through everything, as reaching out ever further. We may think of this outreach as operations which take us from everything back to everything. Wishing allows us to consider God both as wisher and what he wishes for, so that we can be both together with God and separate from him, and thus can relate with him. We identify God as the one who wishes, and thus progressively with Everything, Anything, Something and Nothing. Respectively, we have him wish for nothing, something, anything and everything. This reflects the growth in our conception of God.
'''Santykiai su Dievu'''
Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
* Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
'''Pritarimas'''
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Pritarimas yra suvaržymų įveikimas.
* Visos sandaros išplaukia iš būdų kaip įsivaizduojame Dievą. Dievą suvokiame sandara kaip viską, betką, kažką, nieką. Tuo pačiu Dievo sandara yra viskas. Tad vaizduote siejame dvi sandaras. Tokiu būdu įsivaizduojame ko viskas trokšta:
** Dievas kaip viskas trokšta nieko, yra savarankiškas
** Dievas kaip betkas trokšta kažko, yra užtikrintas
** Dievas kaip kažkas trokšta betko, yra ramus
** Dievas kaip niekas trokšta visko, yra mylintis.
* We circumscribe God, and express our circumscription as an imbalance that everything wishes to address. This opens up frameworks that express our situation, in that it allows for us as those who '''do not wish for'''.
* In this way, we may also consider God, through everything, as reaching out ever further. We may think of this outreach as operations which take us from everything back to everything. Wishing allows us to consider God both as wisher and what he wishes for, so that we can be both together with God and separate from him, and thus can relate with him. We identify God as the one who wishes, and thus progressively with Everything, Anything, Something and Nothing. Respectively, we have him wish for nothing, something, anything and everything. This reflects the growth in our conception of God.
'''Santykiai su Dievu'''
Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
* Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
'''Pritarimas'''
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Pritarimas yra suvaržymų įveikimas.
Pakeistos 105-114 eilutės iš
*
**
Priėjimo susiaurinimas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
į:
Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
* Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne. Pasirinkimą be laisvumo nusako {$F_1$}.
* Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai apsiriboja apimtimi.
* Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
* Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
'''Visko atvaizdai'''
* Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne. Pasirinkimą be laisvumo nusako {$F_1$}.
* Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai apsiriboja apimtimi.
* Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
* Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
'''Visko atvaizdai'''
Pridėtos 118-123 eilutės:
Atvaizdai: Sandaros santykis su dvasia
* Troškimai išsako sandaros santykį su dvasia, su Dievu. Užtat tai atvaizdai, tai požiūriai į požiūrį.
Laisvumo atvaizdas: Didėjantis laisvumas
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
* Troškimai išsako sandaros santykį su dvasia, su Dievu. Užtat tai atvaizdai, tai požiūriai į požiūrį.
Laisvumo atvaizdas: Didėjantis laisvumas
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
Ištrintos 130-135 eilutės:
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
Atvaizdai: Sandaros santykis su dvasia
* Troškimai išsako sandaros santykį su dvasia, su Dievu. Užtat tai atvaizdai, tai požiūriai į požiūrį.
Ištrintos 137-146 eilutės:
Dievo įsivaizdavimą troškimais
* Visos sandaros išplaukia iš būdų kaip įsivaizduojame Dievą. Dievą suvokiame sandara kaip viską, betką, kažką, nieką. Tuo pačiu Dievo sandara yra viskas. Tad vaizduote siejame dvi sandaras. Tokiu būdu įsivaizduojame ko viskas trokšta:
** Dievas kaip viskas trokšta nieko, yra savarankiškas
** Dievas kaip betkas trokšta kažko, yra užtikrintas
** Dievas kaip kažkas trokšta betko, yra ramus
** Dievas kaip niekas trokšta visko, yra mylintis.
* We circumscribe God, and express our circumscription as an imbalance that everything wishes to address. This opens up frameworks that express our situation, in that it allows for us as those who '''do not wish for'''.
* In this way, we may also consider God, through everything, as reaching out ever further. We may think of this outreach as operations which take us from everything back to everything. Wishing allows us to consider God both as wisher and what he wishes for, so that we can be both together with God and separate from him, and thus can relate with him. We identify God as the one who wishes, and thus progressively with Everything, Anything, Something and Nothing. Respectively, we have him wish for nothing, something, anything and everything. This reflects the growth in our conception of God.
2022 spalio 20 d., 12:53
atliko -
Pakeistos 13-16 eilutės iš
* Koks troškimų tikslas
į:
Kas yra troškimai?
Pridėtos 15-16 eilutės:
Koks troškimų tikslas?
2022 spalio 20 d., 12:52
atliko -
Pridėtos 76-77 eilutės:
'''Išėjimas iš netroškimo, iš apimties'''
Ištrintos 84-91 eilutės:
* Tad keturis dvejybės atvaizdus:
** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
* Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
Pakeistos 104-105 eilutės iš
į:
* Dievo troškimai nieko, kažko, betko, visko yra visko atvaizdai, kuriais viskas atrodo, o Dievas yra savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis.
Pakeistos 119-120 eilutės iš
* Dievo troškimai nieko, kažko, betko, visko yra visko atvaizdai, kuriais viskas atrodo, o Dievas yra savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
į:
Troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus
* Tad keturis dvejybės atvaizdus:
** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
* Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
* Tad keturis dvejybės atvaizdus:
** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
* Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
2022 spalio 20 d., 12:43
atliko -
Pridėtos 53-54 eilutės:
'''Pritarimas'''
Pridėtos 57-58 eilutės:
'''Santykiai su Dievu'''
Pridėtos 65-66 eilutės:
'''Dievo savybės'''
Pridėtos 73-75 eilutės:
Troškimai išsako asmenų savybes.
* Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
* Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
Ištrintos 77-79 eilutės:
Troškimai išsako asmenų savybes.
* Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
2022 spalio 20 d., 12:41
atliko -
Pridėtos 40-41 eilutės:
'''Skirtumas tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje'''
Pakeistos 50-52 eilutės iš
į:
* Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
* Troškimai nurodo apimtis į kurias Dievas gali išeiti už savęs.
* Troškimai nurodo apimtis į kurias Dievas gali išeiti už savęs.
Ištrintos 113-116 eilutės:
Skirtumas tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje
* Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
* Troškimai nurodo apimtis į kurias Dievas gali išeiti už savęs.
2022 spalio 20 d., 12:39
atliko -
Pakeistos 132-145 eilutės iš
Pritarimas yra vienybės pagrindas.
Pritarimas yra dvasios veikla, jos išėjimas už savęs.
Dievas pritaria.
* Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
Dievas pritaria leisdamas visoms galimybėms
* tebūnie... šviesa ir t.t.
* Elijui šnibždantis balsas
* Amen - tebūnie
Pritarimas yra dvasios veikla, jos išėjimas už savęs.
Dievas pritaria.
* Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
Dievas pritaria leisdamas visoms galimybėms
* tebūnie... šviesa ir t.t.
* Elijui šnibždantis balsas
* Amen - tebūnie
į:
Pritarimas
* Pritarimas yra vienybės pagrindas.
* Pritarimas yra dvasios veikla, jos išėjimas už savęs.
* Pritarimas yra vienybės pagrindas.
* Pritarimas yra dvasios veikla, jos išėjimas už savęs.
Pakeistos 137-141 eilutės iš
* This Is the Impulse for all impulses.
į:
* Pritarimas yra visų akstinų akstinas, postūmių postūmis.
* Pritarimas yra strimagalviškumas.
* Yra stabdžių nebuvimas, nesusilaikymas.
* Save taiko pilnai, nesivaržydama.
* Pilnai išsiskleidžia, išsireiškia, save taiko.
* Pritarimas yra strimagalviškumas.
* Yra stabdžių nebuvimas, nesusilaikymas.
* Save taiko pilnai, nesivaržydama.
* Pilnai išsiskleidžia, išsireiškia, save taiko.
Pakeistos 146-147 eilutės iš
* It "applies itself fully"
į:
Dievas pritaria.
* Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
Dievas pritaria leisdamas visoms galimybėms
* tebūnie... šviesa ir t.t.
* Elijui šnibždantis balsas
* Amen - tebūnie
2022 spalio 20 d., 12:36
atliko -
Pridėta 40 eilutė:
Esamo Dievo ir būsimo Dievo sulyginimas
Pakeistos 42-100 eilutės iš
** Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
** Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
** Troškimai išsako požiūrių grandinės ilgį, nuo jokio požiūrio iki požiūrio į požiūrį į požiūrį. Troškimai išsako Dievą požiūriais, išsako jo santykį su požiūriu.
** Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
** Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
** Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
** Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
** Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
* Troškimai yra (mūsų) Dievo savybės.
** Troškimai išsako kuo Dievas tampa, kaip jisai tampa mūsų Dievu.
** Troškimai išsako kokios Dievo savybės jam išėjus už savęs tam tikrą kelią.
** Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
** Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
* Troškimai apibūdina esmes ir veda iš sąlygų į besąlygiškumą
** Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį, užtat veda ne iš Dievo, o veda į Dievą. Troškimai išeina iš gerumo, veda už savęs iš savęs. Troškimai jungia, vienija visą dvasią su Dievu.
* Troškimai išsako asmenų savybes.
** Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
* Troškimai išsako nulybės atvaizdų taikymą sau
** Tiesus savyje - savarankiškas, betarpiškas savyje - užtikrintas, pastovus savyje - ramus, prasmingas savyje - mylintis.
** Nulybės atvaizdai yra troškimai apskritai, be savasties: tiesa - savarankiškumas be savasties, užtikrintumas - betarpiškumas be savasties, pastovumas - ramumas be savasties, prasmingumas - meilė be savasties
* Troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus
** Tad keturis dvejybės atvaizdus:
*** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
*** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
*** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
*** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
** Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
* Troškimais skiria apimtį ir ją papildančią apimtį
** Troškimu troškėjas trokšta apimties, o tapatinasi su papildančia apimtimi. Tad savarankiškasis tapatinasi su viskuo ir trokšta nieko, užtikrintasis tapatinasi su betkuo ir trokšta kažko, ramusis tapatinasi su kažkuo ir trokšta betko, mylintysis tapatinasi su niekuo ir trokšta viskuo. Tuo tarpu žino apimtį su kuria tapatinasi. Tad žinojimas ir troškimas aprėpia papildomas apimtis.
* Troškimais išeiname už savo vaizduotės
** Netroškimai išsako mūsų vaizduotę, o troškimais pranokstame savo vaizduotę.
** Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
* Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
** Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
** Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
** Troškimai apsiriboja apimtimi.
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
** Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
Priėjimo susiaurinimas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Visko atvaizdai
* Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Esamo Dievo ir būsimo Dievo sulyginimas
*
*
*
*
* Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
* Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
** Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
** Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
** Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
** Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
* Troškimai yra (mūsų) Dievo savybės.
** Troškimai išsako kuo Dievas tampa, kaip jisai tampa mūsų Dievu.
** Troškimai išsako kokios Dievo savybės jam išėjus už savęs tam tikrą kelią.
** Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
** Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
* Troškimai apibūdina esmes ir veda iš sąlygų į besąlygiškumą
** Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį, užtat veda ne iš Dievo, o veda į Dievą. Troškimai išeina iš gerumo, veda už savęs iš savęs. Troškimai jungia, vienija visą dvasią su Dievu.
* Troškimai išsako asmenų savybes.
** Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
* Troškimai išsako nulybės atvaizdų taikymą sau
** Tiesus savyje - savarankiškas, betarpiškas savyje - užtikrintas, pastovus savyje - ramus, prasmingas savyje - mylintis.
** Nulybės atvaizdai yra troškimai apskritai, be savasties: tiesa - savarankiškumas be savasties, užtikrintumas - betarpiškumas be savasties, pastovumas - ramumas be savasties, prasmingumas - meilė be savasties
* Troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus
** Tad keturis dvejybės atvaizdus:
*** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
*** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
*** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
*** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
** Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
* Troškimais skiria apimtį ir ją papildančią apimtį
** Troškimu troškėjas trokšta apimties, o tapatinasi su papildančia apimtimi. Tad savarankiškasis tapatinasi su viskuo ir trokšta nieko, užtikrintasis tapatinasi su betkuo ir trokšta kažko, ramusis tapatinasi su kažkuo ir trokšta betko, mylintysis tapatinasi su niekuo ir trokšta viskuo. Tuo tarpu žino apimtį su kuria tapatinasi. Tad žinojimas ir troškimas aprėpia papildomas apimtis.
* Troškimais išeiname už savo vaizduotės
** Netroškimai išsako mūsų vaizduotę, o troškimais pranokstame savo vaizduotę.
** Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
* Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
** Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
** Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
** Troškimai apsiriboja apimtimi.
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
** Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
Priėjimo susiaurinimas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Visko atvaizdai
* Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Esamo Dievo ir būsimo Dievo sulyginimas
į:
* Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
* Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
* Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
* Troškimai išsako požiūrių grandinės ilgį, nuo jokio požiūrio iki požiūrio į požiūrį į požiūrį. Troškimai išsako Dievą požiūriais, išsako jo santykį su požiūriu.
* Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
* Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
* Troškimai išsako požiūrių grandinės ilgį, nuo jokio požiūrio iki požiūrio į požiūrį į požiūrį. Troškimai išsako Dievą požiūriais, išsako jo santykį su požiūriu.
* Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
Pakeistos 49-100 eilutės iš
į:
Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
* Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
Troškimai yra (mūsų) Dievo savybės.
* Troškimai išsako kuo Dievas tampa, kaip jisai tampa mūsų Dievu.
* Troškimai išsako kokios Dievo savybės jam išėjus už savęs tam tikrą kelią.
* Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
* Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
Troškimai apibūdina esmes ir veda iš sąlygų į besąlygiškumą
* Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį, užtat veda ne iš Dievo, o veda į Dievą. Troškimai išeina iš gerumo, veda už savęs iš savęs. Troškimai jungia, vienija visą dvasią su Dievu.
Troškimai išsako asmenų savybes.
* Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
Troškimai išsako nulybės atvaizdų taikymą sau
* Tiesus savyje - savarankiškas, betarpiškas savyje - užtikrintas, pastovus savyje - ramus, prasmingas savyje - mylintis.
* Nulybės atvaizdai yra troškimai apskritai, be savasties: tiesa - savarankiškumas be savasties, užtikrintumas - betarpiškumas be savasties, pastovumas - ramumas be savasties, prasmingumas - meilė be savasties
Troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus
* Tad keturis dvejybės atvaizdus:
** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
* Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
Troškimais skiria apimtį ir ją papildančią apimtį
* Troškimu troškėjas trokšta apimties, o tapatinasi su papildančia apimtimi. Tad savarankiškasis tapatinasi su viskuo ir trokšta nieko, užtikrintasis tapatinasi su betkuo ir trokšta kažko, ramusis tapatinasi su kažkuo ir trokšta betko, mylintysis tapatinasi su niekuo ir trokšta viskuo. Tuo tarpu žino apimtį su kuria tapatinasi. Tad žinojimas ir troškimas aprėpia papildomas apimtis.
Troškimais išeiname už savo vaizduotės
* Netroškimai išsako mūsų vaizduotę, o troškimais pranokstame savo vaizduotę.
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
* Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
** Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
** Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
** Troškimai apsiriboja apimtimi.
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
** Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
Priėjimo susiaurinimas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Visko atvaizdai
* Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
* Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
Troškimai yra (mūsų) Dievo savybės.
* Troškimai išsako kuo Dievas tampa, kaip jisai tampa mūsų Dievu.
* Troškimai išsako kokios Dievo savybės jam išėjus už savęs tam tikrą kelią.
* Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
* Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
Troškimai apibūdina esmes ir veda iš sąlygų į besąlygiškumą
* Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį, užtat veda ne iš Dievo, o veda į Dievą. Troškimai išeina iš gerumo, veda už savęs iš savęs. Troškimai jungia, vienija visą dvasią su Dievu.
Troškimai išsako asmenų savybes.
* Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
Troškimai išsako nulybės atvaizdų taikymą sau
* Tiesus savyje - savarankiškas, betarpiškas savyje - užtikrintas, pastovus savyje - ramus, prasmingas savyje - mylintis.
* Nulybės atvaizdai yra troškimai apskritai, be savasties: tiesa - savarankiškumas be savasties, užtikrintumas - betarpiškumas be savasties, pastovumas - ramumas be savasties, prasmingumas - meilė be savasties
Troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus
* Tad keturis dvejybės atvaizdus:
** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
* Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
Troškimais skiria apimtį ir ją papildančią apimtį
* Troškimu troškėjas trokšta apimties, o tapatinasi su papildančia apimtimi. Tad savarankiškasis tapatinasi su viskuo ir trokšta nieko, užtikrintasis tapatinasi su betkuo ir trokšta kažko, ramusis tapatinasi su kažkuo ir trokšta betko, mylintysis tapatinasi su niekuo ir trokšta viskuo. Tuo tarpu žino apimtį su kuria tapatinasi. Tad žinojimas ir troškimas aprėpia papildomas apimtis.
Troškimais išeiname už savo vaizduotės
* Netroškimai išsako mūsų vaizduotę, o troškimais pranokstame savo vaizduotę.
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
* Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
** Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
** Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
** Troškimai apsiriboja apimtimi.
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
** Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
Priėjimo susiaurinimas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Visko atvaizdai
* Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Pakeista 108 eilutė iš:
į:
Laisvumo atvaizdas: Didėjantis laisvumas
2022 spalio 20 d., 12:32
atliko -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
Kas yra troškimai
į:
[+Kas yra troškimai+]
Pridėta 46 eilutė:
Pridėta 48 eilutė:
Pridėta 54 eilutė:
Pridėta 60 eilutė:
Pridėta 63 eilutė:
Pridėta 66 eilutė:
Pridėta 70 eilutė:
Pridėta 78 eilutė:
Pridėta 81 eilutė:
Pridėta 83 eilutė:
** Netroškimai išsako mūsų vaizduotę, o troškimais pranokstame savo vaizduotę.
Pridėta 85 eilutė:
Pakeistos 110-111 eilutės iš
į:
Didėjantis ir mažėjantis laisvumas
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
Skirtumas tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje
* Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
Skirtumas tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje
* Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
Pridėtos 116-117 eilutės:
Atvaizdai: Sandaros santykis su dvasia
Pridėtos 119-120 eilutės:
Visko atvaizdai
Ištrintos 332-334 eilutės:
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
Pakeistos 355-358 eilutės iš
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę, Dievo vaidmenų santykius su Dievu, taip kad atjautose suvokiantis Dievas savarankiškas, susivokiantis Dievas užtikrintas, suvoktas Dievas ramus. O turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
[+Užrašai+]
[+Užrašai+]
į:
* Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę, Dievo vaidmenų santykius su Dievu, taip kad atjautose suvokiantis Dievas savarankiškas, susivokiantis Dievas užtikrintas, suvoktas Dievas ramus. O turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
Pridėtos 357-359 eilutės:
[+Užrašai+]
2022 spalio 20 d., 12:18
atliko -
Pridėta 23 eilutė:
* Koks ryšys tarp troškimų ir asmenų?
Pridėtos 81-99 eilutės:
Priėjimo susiaurinimas
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Visko atvaizdai
* Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Esamo Dievo ir būsimo Dievo sulyginimas
* Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.
Dvejybės atvaizdai
* Juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandara - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė, o jų vieningumas yra trejybė. Vienybė veda į nulybę, vienybė gretina priešingybes. Dvejybės atvaizdai:
** savarankiškas = tapatus (be pasirinkimo) užtat skirtingas (tiesus)
** užtikrintas = teorija (be sandaros, nešališkas, be vidaus) užtat praktika (betarpiškas, nešališkas)
** ramus = išorė (be atrankos, besąlygiškas, be paneigimo) užtat vidus (pastovus, besąlygiškas)
** mylintis = laisva valia (be aplinkos, nepaneigiammas, be išorės) užtat likimas (prasmingas, nepaneigiamas)
Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
* Troškimai yra užkirtimai priėjimo kuriuos priskiriame viskam jam besiaurinant savo apimtį ligi to priėjimo kurį priskiriame Dievui.
Visko atvaizdai
* Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Esamo Dievo ir būsimo Dievo sulyginimas
* Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.
Dvejybės atvaizdai
* Juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandara - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė, o jų vieningumas yra trejybė. Vienybė veda į nulybę, vienybė gretina priešingybes. Dvejybės atvaizdai:
** savarankiškas = tapatus (be pasirinkimo) užtat skirtingas (tiesus)
** užtikrintas = teorija (be sandaros, nešališkas, be vidaus) užtat praktika (betarpiškas, nešališkas)
** ramus = išorė (be atrankos, besąlygiškas, be paneigimo) užtat vidus (pastovus, besąlygiškas)
** mylintis = laisva valia (be aplinkos, nepaneigiammas, be išorės) užtat likimas (prasmingas, nepaneigiamas)
Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
Pakeistos 314-315 eilutės iš
Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
į:
Didėjantis ir mažėjantis laisvumas
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
* Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
Ištrintos 330-331 eilutės:
Ištrintos 335-347 eilutės:
Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Troškimai taip pat yra dvejybės atvaizdai, juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandaras - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė. Dvejybės atvaizdai:
* laisva valia, likimas -
* išorė, vidus -
* teorija, praktika -
* tapatus, skirtingas -
Troškimai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.
2022 spalio 08 d., 11:17
atliko -
Pridėtos 242-252 eilutės:
'''Troškimai ir vienybės atvaizdai'''
Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.
* prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
* pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
* tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
* teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)
Bendrai:
* paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties
2022 spalio 07 d., 14:50
atliko -
Pridėta 224 eilutė:
* Troškimai išsako kaip dvasia priima apimtį, sąllygas.
Pridėtos 327-334 eilutės:
>>bgcolor=#FFECC0<<
-----------------------
2022.10.07 A: Koks yra [[troškimai | troškimų]] tikslas ir koks [[netroškimai | netroškimų]] tikslas?
D: Apimtys išreiškia sąlygas. Troškimai jas sieja su tuo kas už sąlygų, su dvasia. Troškimai išsako kaip dvasia priima apimtį. O netroškimai išsako ką reiškia ta apimtis dvasiai jos nepriėmus, ką tai reiškia sąlygose esančiam. Tasai esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai. Ir būtent tame netroškime atsiveria jojo galimybėmis, kuriomis jisai gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.
-------------------------
>><<
2022 spalio 07 d., 13:57
atliko -
Pridėtos 80-83 eilutės:
* Troškimai nurodo apimtis į kurias Dievas gali išeiti už savęs.
* Troškimai išsako sandaros santykį su dvasia, su Dievu. Užtat tai atvaizdai, tai požiūriai į požiūrį.
* Dievo troškimai nieko, kažko, betko, visko yra visko atvaizdai, kuriais viskas atrodo, o Dievas yra savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis.
* Troškimai išsako sandaros santykį su dvasia, su Dievu. Užtat tai atvaizdai, tai požiūriai į požiūrį.
* Dievo troškimai nieko, kažko, betko, visko yra visko atvaizdai, kuriais viskas atrodo, o Dievas yra savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis.
Pridėtos 222-226 eilutės:
[+Troškimų tikslas+]
* Troškimai apibūdina Dievą tam tikroje apimtyje.
* Troškimais atpažįstame Dievą tam tikroje apimtyje.
* Troškimai apibūdina Dievą tam tikroje apimtyje.
* Troškimais atpažįstame Dievą tam tikroje apimtyje.
Ištrintos 231-239 eilutės:
Everything wishes for Nothing, Something, Anything, Everything. These are the four scopes to which it may go beyond itself.
The wishes yield the representations of everything: Everything is self-sufficient, certain, calm, loving.
* EverythingWishesForNothing. Everything is self-sufficient.
* EverythingWishesForSomething. Everything is certain.
* EverythingWishesForAnything. Everything is calm.
* EverythingWishesForEverything. Everything is loving.
2022 spalio 07 d., 13:47
atliko -
Pridėtos 13-19 eilutės:
* Koks troškimų tikslas?
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?
Ryšiai su troškimu
Ištrintos 22-24 eilutės:
Ryšiai su troškimu
2022 spalio 01 d., 14:37
atliko -
Pridėtos 65-66 eilutės:
* Troškimais skiria apimtį ir ją papildančią apimtį
** Troškimu troškėjas trokšta apimties, o tapatinasi su papildančia apimtimi. Tad savarankiškasis tapatinasi su viskuo ir trokšta nieko, užtikrintasis tapatinasi su betkuo ir trokšta kažko, ramusis tapatinasi su kažkuo ir trokšta betko, mylintysis tapatinasi su niekuo ir trokšta viskuo. Tuo tarpu žino apimtį su kuria tapatinasi. Tad žinojimas ir troškimas aprėpia papildomas apimtis.
** Troškimu troškėjas trokšta apimties, o tapatinasi su papildančia apimtimi. Tad savarankiškasis tapatinasi su viskuo ir trokšta nieko, užtikrintasis tapatinasi su betkuo ir trokšta kažko, ramusis tapatinasi su kažkuo ir trokšta betko, mylintysis tapatinasi su niekuo ir trokšta viskuo. Tuo tarpu žino apimtį su kuria tapatinasi. Tad žinojimas ir troškimas aprėpia papildomas apimtis.
Ištrintos 74-75 eilutės:
Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.
2022 spalio 01 d., 14:31
atliko -
Pridėta 48 eilutė:
** Troškimai išsako kokios Dievo savybės jam išėjus už savęs tam tikrą kelią.
2022 spalio 01 d., 14:30
atliko -
Pridėta 36 eilutė:
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
Pakeistos 46-47 eilutės iš
* Troškimai yra Dievo savybės.
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
į:
* Troškimai yra (mūsų) Dievo savybės.
2022 spalio 01 d., 14:29
atliko -
Pakeista 44 eilutė iš:
** Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
į:
** Dievą turintis - mylintis Dievo atžvilgiu
2022 spalio 01 d., 14:28
atliko -
Pakeista 46 eilutė iš:
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs.
į:
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs, kiek jisai nutolęs nuo savęs, išėjęs už savęs.
2022 spalio 01 d., 13:50
atliko -
Pridėtos 57-63 eilutės:
* Troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus
** Tad keturis dvejybės atvaizdus:
*** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
*** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
*** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
*** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
** Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
** Tad keturis dvejybės atvaizdus:
*** Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
*** Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
*** Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
*** Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
** Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
Ištrintos 72-78 eilutės:
* Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
* Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
* Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
Pakeistos 109-110 eilutės iš
The Willing is willing in its relationships and so does not distinguish itself from the Nonwilling which it fades into. The Nonwilling is nonwilling in its relationships and avoids the Willing and keeps itself distinct. It is related to the willing only conditionally. It considers their relationship as fixed and conditional and establishing the amount that the Willing has broken away from it.
į:
Norintysis
* The Willing is willing in its relationships and so does not distinguish itself from the Nonwilling which it fades into. The Nonwilling is nonwilling in its relationships and avoids the Willing and keeps itself distinct. It is related to the willing only conditionally. It considers their relationship as fixed and conditional and establishing the amount that the Willing has broken away from it.
* The Willing is willing in its relationships and so does not distinguish itself from the Nonwilling which it fades into. The Nonwilling is nonwilling in its relationships and avoids the Willing and keeps itself distinct. It is related to the willing only conditionally. It considers their relationship as fixed and conditional and establishing the amount that the Willing has broken away from it.
2022 spalio 01 d., 13:41
atliko -
Pakeista 71 eilutė iš:
Šie skirtumai svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
į:
Šie skirtumai gali būti svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
2022 spalio 01 d., 13:39
atliko -
Pridėta 71 eilutė:
Šie skirtumai svarbūs netroškimams ir jų laipsnynams.
2022 spalio 01 d., 12:43
atliko -
Pakeista 51 eilutė iš:
** Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį
į:
** Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį, užtat veda ne iš Dievo, o veda į Dievą. Troškimai išeina iš gerumo, veda už savęs iš savęs. Troškimai jungia, vienija visą dvasią su Dievu.
2022 spalio 01 d., 12:40
atliko -
Pridėtos 50-51 eilutės:
* Troškimai apibūdina esmes ir veda iš sąlygų į besąlygiškumą
** Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį
** Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Troškimai išverčia požiūrio lygtį
Ištrintos 64-66 eilutės:
Troškimai išverčia požiūrio lygtį
* Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
2022 spalio 01 d., 12:33
atliko -
Pakeista 65 eilutė iš:
* Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
į:
* Troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Troškimai apibūdina esmes: tobulumas savarankiškas (gerumo esmė)- valia užtikrinta (gyvenimo esmė)- Dievo valia rami (amžino gyvenimo esmė)- meilė mylinti (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę). Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
2022 spalio 01 d., 12:23
atliko -
Pakeista 34 eilutė iš:
* Troškimai išsako keturias pakopas, keturios apimtyse, Dievo išėjimo už savęs į save.
į:
* Troškimai keturiose pakopose, keturios apimtyse išreiškia Dievo išėjimą už savęs į save.
2022 spalio 01 d., 12:22
atliko -
Pakeista 113 eilutė iš:
[+Dievo postūmis+]
į:
[+Dievo užtaisas, išsijudinimas, postūmis+]
2022 spalio 01 d., 12:18
atliko -
Pakeista 88 eilutė iš:
Pritarimas yra dvasios veikla.
į:
Pritarimas yra dvasios veikla, jos išėjimas už savęs.
2022 spalio 01 d., 12:18
atliko -
Pridėtos 85-88 eilutės:
Pritarimas yra vienybės pagrindas.
Pritarimas yra dvasios veikla.
2022 spalio 01 d., 12:08
atliko -
Pakeista 39 eilutė iš:
* Troškimai dvasia pritaria.
į:
* Troškimai išreiškia dvasios pritarimą.
2022 spalio 01 d., 12:08
atliko -
Pridėta 39 eilutė:
* Troškimai dvasia pritaria.
Pakeistos 84-86 eilutės iš
'''Dievas sutinka'''
Dievassutinka.
Dievas
į:
'''Dievas pritaria'''
Dievas pritaria.
Dievas pritaria.
Pakeista 91 eilutė iš:
Dievas sutinka leisdamas visoms galimybėms
į:
Dievas pritaria leisdamas visoms galimybėms
Pakeista 96 eilutė iš:
į:
Pritarimas yra pirmapradis
2022 rugsėjo 30 d., 15:37
atliko -
Pridėta 53 eilutė:
** Nulybės atvaizdai yra troškimai apskritai, be savasties: tiesa - savarankiškumas be savasties, užtikrintumas - betarpiškumas be savasties, pastovumas - ramumas be savasties, prasmingumas - meilė be savasties
2022 rugsėjo 30 d., 15:29
atliko -
Pridėtos 51-52 eilutės:
* Troškimai išsako nulybės atvaizdų taikymą sau
** Tiesus savyje - savarankiškas, betarpiškas savyje - užtikrintas, pastovus savyje - ramus, prasmingas savyje - mylintis.
** Tiesus savyje - savarankiškas, betarpiškas savyje - užtikrintas, pastovus savyje - ramus, prasmingas savyje - mylintis.
2022 rugsėjo 30 d., 13:36
atliko -
Pridėtos 13-15 eilutės:
* Kuria prasme troškimai yra visko atvaizdai?
** Kaip troškimai (Dievo savybės) susiję su vienybės atvaizdais, su visko savybėmis?
** Kas yra savybės?
** Kaip troškimai (Dievo savybės) susiję su vienybės atvaizdais, su visko savybėmis?
** Kas yra savybės?
2022 rugsėjo 30 d., 13:32
atliko -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
* Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
į:
* Troškimais išeiname už savo vaizduotės
** Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
* Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
** Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
* Troškimais drąsiai renkamės kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
Ištrintos 58-59 eilutės:
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
2022 rugsėjo 30 d., 13:31
atliko -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Ar troškimo apimtis papildo žinojimo-nežinojimo apimtį?
į:
** Ar troškimo apimtis papildo žinojimo-nežinojimo apimtį?
Ištrintos 58-59 eilutės:
* Troškimas nieko - troškimas ar, troškimas kažko - troškimas kokio, troškimas betko - troškimas kaip, troškimas visko - troškimas kodėl.
2022 rugsėjo 30 d., 13:26
atliko -
Pridėtos 13-14 eilutės:
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?
Pakeistos 19-21 eilutės iš
* Nulybės atvaizdus susieti su Dievo savybėm, tad su troškimais.
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0?
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0
į:
* Koks ryšys tarp troškimų (Dievo savybių) ir nulybės atvaizdų?
Ištrintos 54-59 eilutės:
* meilė (vienumas) - meilė
* artimumas (gerumas) - ramybė
* žavesys (grožis) - užtikrintumas
* (tiesa ?) - savarankiškumas
Ištrintos 221-222 eilutės:
Pridėtos 226-231 eilutės:
Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:
* meilė (vienumas) - meilė
* artimumas (gerumas) - ramybė
* žavesys (grožis) - užtikrintumas
* (tiesa ?) - savarankiškumas
2022 rugsėjo 30 d., 13:24
atliko -
Pakeista 55 eilutė iš:
* meilė - meilė
į:
* meilė (vienumas) - meilė
Pridėta 58 eilutė:
* (tiesa ?) - savarankiškumas
2022 rugsėjo 30 d., 13:16
atliko -
Pridėtos 45-46 eilutės:
* Troškimai išsako asmenų savybes.
** Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
** Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
Ištrintos 62-63 eilutės:
* Troškimai išsako asmenų savybes. Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
2022 rugsėjo 30 d., 12:28
atliko -
Pakeistos 53-55 eilutės iš
* gerumas - ramybė
* grožis - užtikrintumas
* teisingumas - savarankiškumas
į:
* meilė - meilė
* artimumas (gerumas) - ramybė
* žavesys (grožis) - užtikrintumas
* artimumas (gerumas) - ramybė
* žavesys (grožis) - užtikrintumas
2022 rugsėjo 30 d., 12:06
atliko -
Ištrintos 51-52 eilutės:
Pridėtos 303-306 eilutės:
[+Troškimai ir netroškimai+]
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę, Dievo vaidmenų santykius su Dievu, taip kad atjautose suvokiantis Dievas savarankiškas, susivokiantis Dievas užtikrintas, suvoktas Dievas ramus. O turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
2022 rugsėjo 30 d., 12:05
atliko -
Pridėtos 35-39 eilutės:
* Troškimai išsako santykius su Dievu. Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui.
** Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
** Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
** Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
** Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
** Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
** Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
** Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
** Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
Pakeistos 52-58 eilutės iš
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę, Dievo vaidmenų santykius su Dievu:
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
*Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
Juos papildo:
* Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui. Visgi, turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
* Dievas Tėvas -
*
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
Juos papildo:
* Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui. Visgi,
į:
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę, Dievo vaidmenų santykius su Dievu, taip kad atjautose suvokiantis Dievas savarankiškas, susivokiantis Dievas užtikrintas, suvoktas Dievas ramus. O turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
2022 rugsėjo 30 d., 12:03
atliko -
Pakeista 47 eilutė iš:
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę:
į:
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę, Dievo vaidmenų santykius su Dievu:
2022 rugsėjo 30 d., 12:02
atliko -
Pridėtos 23-28 eilutės:
Yra keturi troškimai
* Trokštantis nieko - savarankiškas
* Trokštantis kažko - užtikrintas
* Trokštantis betko - ramus
* Trokštantis visko - mylintis
* Trokštantis nieko - savarankiškas
* Trokštantis kažko - užtikrintas
* Trokštantis betko - ramus
* Trokštantis visko - mylintis
Ištrintos 46-51 eilutės:
* Trokšta nieko - savarankiškas
* Trokšta kažko - užtikrintas
* Trokšta betko - ramus
* Trokšta visko - mylintis
Pridėtos 51-53 eilutės:
Juos papildo:
* Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui. Visgi, turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
* Dievą turintis - myli Dievo atžvilgiu
Turintis Dievą nebūtinai yra Dievas tačiau yra mylintis Dievą. Ši meilė yra Dievo būtinumo pagrindas, kad Dievas pagrįstas net ir nesant Dievui. Visgi, turintis Dievą nėra Dievas ir nesudalyvauja atjautose.
2022 rugsėjo 30 d., 11:54
atliko -
Pakeista 306 eilutė iš:
* Dasein-žmogus netrokšta, Dievas trokšta savo savybėmis: mylintis, ramus, užtikrintas, savarankiškas. Būties savybės, tai nulybės (Dievo - nežinojimo) atvaizdai: prasmingas ("uncanny"), pastovus, betarpiškas, akivaizdus. Nulybės atvaizdų neigimas, tai žinojimo atvaizdai. Kartu - nulybės atvaizdai ir jų neigimas - yra būties atvaizdai. Juose nulybės atvaizdai "buvimas" yra tai, kas lieka dingus papildomai energijai, tai yra, tesant "nulybei".
į:
* Dasein-esantysis-žmogus netrokšta, Dievas trokšta savo savybėmis: mylintis, ramus, užtikrintas, savarankiškas. Būties savybės, tai nulybės (Dievo - nežinojimo) atvaizdai: prasmingas ("uncanny"), pastovus, betarpiškas, akivaizdus. Nulybės atvaizdų neigimas, tai žinojimo atvaizdai. Kartu - nulybės atvaizdai ir jų neigimas - yra būties atvaizdai. Juose nulybės atvaizdai "buvimas" yra tai, kas lieka dingus papildomai energijai, tai yra, tesant "nulybei".
2022 rugsėjo 28 d., 13:01
atliko -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas
* Dievas Dvasia - suvokta - rami
* Dievas Dvasia - suvokta - rami
į:
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas Dievo atžvilgiu
* Dievas Dvasia - suvokta - rami Dievo atžvilgiu
2022 rugsėjo 28 d., 12:59
atliko -
Pakeista 32 eilutė iš:
* Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
į:
** Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
Ištrintos 33-34 eilutės:
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
Pridėtos 37-38 eilutės:
** Troškimai apsiriboja apimtimi.
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
2022 rugsėjo 28 d., 12:57
atliko -
Pakeistos 24-25 eilutės iš
* Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
* Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka)- ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
* Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka)
į:
* Troškimai išsako keturias pakopas, keturios apimtyse, Dievo išėjimo už savęs į save.
** Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
** Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
** Troškimai išsako požiūrių grandinės ilgį, nuo jokio požiūrio iki požiūrio į požiūrį į požiūrį. Troškimai išsako Dievą požiūriais, išsako jo santykį su požiūriu.
** Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Troškimai yra Dievo savybės.
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs.
** Troškimai išsako kuo Dievas tampa, kaip jisai tampa mūsų Dievu.
** Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
** Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
** Troškimai išsako požiūrių grandinės ilgį, nuo jokio požiūrio iki požiūrio į požiūrį į požiūrį. Troškimai išsako Dievą požiūriais, išsako jo santykį su požiūriu.
** Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Troškimai yra Dievo savybės.
** Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs.
** Troškimai išsako kuo Dievas tampa, kaip jisai tampa mūsų Dievu.
Pakeista 33 eilutė iš:
* Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs.
į:
** Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
Pridėta 35 eilutė:
** Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
Pakeistos 37-43 eilutės iš
* Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
*Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
* Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais.
* Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
*
* Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais
*
* Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
į:
** Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
** Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
** Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
** Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokomės trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, įsisavinimas savęs taip, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
** Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
2022 gegužės 20 d., 12:27
atliko -
Pridėta 25 eilutė:
* Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
2022 gegužės 20 d., 11:43
atliko -
Pridėtos 42-46 eilutės:
Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę:
* Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas
* Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas
* Dievas Dvasia - suvokta - rami
2022 gegužės 19 d., 14:54
atliko -
Pridėtos 294-297 eilutės:
[+Užrašai+]
* Dasein-žmogus netrokšta, Dievas trokšta savo savybėmis: mylintis, ramus, užtikrintas, savarankiškas. Būties savybės, tai nulybės (Dievo - nežinojimo) atvaizdai: prasmingas ("uncanny"), pastovus, betarpiškas, akivaizdus. Nulybės atvaizdų neigimas, tai žinojimo atvaizdai. Kartu - nulybės atvaizdai ir jų neigimas - yra būties atvaizdai. Juose nulybės atvaizdai "buvimas" yra tai, kas lieka dingus papildomai energijai, tai yra, tesant "nulybei".
2022 gegužės 19 d., 13:26
atliko -
Pridėtos 64-72 eilutės:
Dievo įsivaizdavimą troškimais
* Visos sandaros išplaukia iš būdų kaip įsivaizduojame Dievą. Dievą suvokiame sandara kaip viską, betką, kažką, nieką. Tuo pačiu Dievo sandara yra viskas. Tad vaizduote siejame dvi sandaras. Tokiu būdu įsivaizduojame ko viskas trokšta:
** Dievas kaip viskas trokšta nieko, yra savarankiškas
** Dievas kaip betkas trokšta kažko, yra užtikrintas
** Dievas kaip kažkas trokšta betko, yra ramus
** Dievas kaip niekas trokšta visko, yra mylintis.
* We circumscribe God, and express our circumscription as an imbalance that everything wishes to address. This opens up frameworks that express our situation, in that it allows for us as those who '''do not wish for'''.
* In this way, we may also consider God, through everything, as reaching out ever further. We may think of this outreach as operations which take us from everything back to everything. Wishing allows us to consider God both as wisher and what he wishes for, so that we can be both together with God and separate from him, and thus can relate with him. We identify God as the one who wishes, and thus progressively with Everything, Anything, Something and Nothing. Respectively, we have him wish for nothing, something, anything and everything. This reflects the growth in our conception of God.
2022 gegužės 19 d., 12:44
atliko -
Pakeistos 90-91 eilutės iš
į:
[+Dievo postūmis+]
Pridėtos 142-143 eilutės:
[+Dievas yra pritariantis+]
Pakeistos 189-190 eilutės iš
į:
[+Sąvokų troškimas+]
Pakeistos 222-223 eilutės iš
į:
[+Dievą suvokiame netiesiogiai+]
Pakeistos 245-246 eilutės iš
į:
[+Troškimas ir žinojimas. Nežinojimas ir netroškimas.+]
Pakeista 251 eilutė iš:
į:
[+Dievo sandaros atvaizdai+]
2022 gegužės 19 d., 12:32
atliko -
Pridėta 24 eilutė:
* Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
Ištrintos 90-95 eilutės:
Ką bendro turi visos sandaros? Kiekviena savyje prisiima požiūrį atstojanti tai kas už sandaros, už santvarkos. Ko labiau išsakyta santvarka, to giliau jose įstatytas šis požiūris.
Iš ko išsivysto visos sandaros?
* I imagine God as prior to all.
* I imagine his outlook as the starting point.
2022 gegužės 19 d., 12:17
atliko -
Pridėta 18 eilutė:
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?
2022 gegužės 19 d., 11:50
atliko -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troškimais.
į:
* Nulybės atvaizdus susieti su Dievo savybėm, tad su troškimais.
2022 gegužės 19 d., 11:50
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troškimais.
2022 gegužės 18 d., 17:11
atliko -
Pridėta 31 eilutė:
* Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
2022 gegužės 18 d., 15:32
atliko -
Pridėtos 29-30 eilutės:
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais.
* Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
2022 gegužės 18 d., 14:26
atliko -
Pakeista 28 eilutė iš:
į:
* Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
2022 gegužės 17 d., 16:04
atliko -
Pridėtos 27-28 eilutės:
* Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
2022 gegužės 17 d., 15:12
atliko -
Pridėta 55 eilutė:
Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.
2022 gegužės 17 d., 14:14
atliko -
Pakeistos 23-28 eilutės iš
į:
* Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs.
* Troškimai apsiriboja apimtimi.
* Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
* Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
* Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
* Troškimai apsiriboja apimtimi.
* Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
* Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
* Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
Ištrintos 279-280 eilutės:
Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
2022 gegužės 16 d., 20:24
atliko -
Pridėtos 262-276 eilutės:
Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.
Troškimai taip pat yra dvejybės atvaizdai, juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandaras - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė. Dvejybės atvaizdai:
* laisva valia, likimas -
* išorė, vidus -
* teorija, praktika -
* tapatus, skirtingas -
Troškimai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.
Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.
Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.
2022 gegužės 16 d., 19:59
atliko -
Pridėtos 240-261 eilutės:
'''Troškimai'''
For us to be able to understand the above identifications, we need to consider God himself in a structural form. God's structure is Everything, which is to say, ''the everything''. For this God to be identified with a scope is for him to go beyond himself. In considering this God, we shift our view from ''what he has gone beyond to'' to ''the one who will go beyond himself''. From that latter view, this going beyond is now sized up with regard to where he already is, and how much he will go beyond himself. This means that we are now dealing with the complements:
* Everything goes beyond itself by Nothing to yield Everything
* Everything goes beyond itself by Something to yield Anything
* Everything goes beyond itself by Anything to yield Something
* Everything goes beyond itself by Everything to yield Nothing
These are Wishes:
* everything is self-sufficient = EverythingWishesForNothing
* everything is certain = EverythingWishesForSomething
* everything is calm = EverythingWishesForAnything
* everything is loving = EverythingWishesForEverything
These are the backgrounds that we live amongst, the observational planes that access themselves through us as '''they go beyond themselves by way of us'''. We are their wishes for nothing, something, anything, everything.
Wishes are the ''blocking of access'' which we attribute to everything as it reduces its scope to the access that is attributed to God.
We may think of God as going beyond himself into these scopes. In order to conceive of this, we need to think of God structurally. So we identify with "everything" that God who will go beyond himself, and we may identify with "everything", "anything", "something" or "nothing" that God who has gone beyond himself. In going beyond himself, God has restricted his access to himself. He has reduced it from "everything" to something equal or less. We interpret these focusings of access as "wishes":
* "God is everything" (God is self-sufficient) is interpreted as EverythingWishesForNothing = "everything has gone beyond itself by nothing into everything"
* "God is anything" (God is certain) is interpreted as EverythingWishesForSomething = "everything has gone beyond itself by something into anything"
* "God is something" (God is calm) is interpreted as EverythingWishesForAnything = "everything has gone beyond itself by anything into something"
* "God is nothing" (God is loving) is interpreted as EverythingWishesForEverything = "everything has gone beyond itself by everything into nothing"
2022 gegužės 16 d., 19:51
atliko -
Pakeistos 177-239 eilutės iš
system grows more manifest.
į:
system grows more manifest.
----------------------
In order to Conceive a Concept, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.
What describes our subjective experience? RepresentationsOfEverything
Everything wishes for Nothing, Something, Anything, Everything. These are the four scopes to which it may go beyond itself.
The wishes yield the representations of everything: Everything is self-sufficient, certain, calm, loving.
* EverythingWishesForNothing. Everything is self-sufficient.
* EverythingWishesForSomething. Everything is certain.
* EverythingWishesForAnything. Everything is calm.
* EverythingWishesForEverything. Everything is loving.
Everything goes beyond these wishes into NotWishes, which are relevant to humans.
'''Troškimai ir nulybės atvaizdai'''
How are the Wishes related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:
* not-encompassed - significant - loving
* not-caused - constant - calm
* not-mediated - direct - certain
* not-hidden - true - self-sufficient
The relationship is given by God as a scope of access, and the impact of that on everything:
* If God is everything (and self-sufficent), then everything with regard to him is true.
* If God is anything (and certain), then everything with regard to him is direct.
* If God is something (and calm), then everything with regard to him is constant.
* If God is nothing (and loving), then everything with regard to him is significant.
-------
If we start out with God, then we can't conceive God directly. So we think of:
* God as Everything
* God as Anything
* God as Something
* God as Nothing
And then we consider this structurally. This makes sense to us as ''wishing'' by everything:
* EverythingWishesForNothing
* EverythingWishesForSomething
* EverythingWishesForAnything
* EverythingWishesForEverything
Consider also:
* self-sufficient = caring for its own unity, manifested as our relationship with God
* certain = caring for its own perspective, manifested as our relationship with others
* calm = caring for any perspective, manifested as others
* loving = caring for unity, manifested as God
------
Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojimą, kuris įveikia žmogaus netroškimą. Yra nežinojimai susiję su troškimu. Tai yra visko padalinimų požiūriai susiję su pačiu Dievu, palaikantys su juo ryšį, jo esmę už jų. O atitrūkę nuo Dievo požiūriai yra praradę su juo ryšį, atitrūkę nuo esmės. Ta esmė yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepažįsta savęs.
Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
----------------------
In order to Conceive a Concept, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.
What describes our subjective experience? RepresentationsOfEverything
Everything wishes for Nothing, Something, Anything, Everything. These are the four scopes to which it may go beyond itself.
The wishes yield the representations of everything: Everything is self-sufficient, certain, calm, loving.
* EverythingWishesForNothing. Everything is self-sufficient.
* EverythingWishesForSomething. Everything is certain.
* EverythingWishesForAnything. Everything is calm.
* EverythingWishesForEverything. Everything is loving.
Everything goes beyond these wishes into NotWishes, which are relevant to humans.
'''Troškimai ir nulybės atvaizdai'''
How are the Wishes related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:
* not-encompassed - significant - loving
* not-caused - constant - calm
* not-mediated - direct - certain
* not-hidden - true - self-sufficient
The relationship is given by God as a scope of access, and the impact of that on everything:
* If God is everything (and self-sufficent), then everything with regard to him is true.
* If God is anything (and certain), then everything with regard to him is direct.
* If God is something (and calm), then everything with regard to him is constant.
* If God is nothing (and loving), then everything with regard to him is significant.
-------
If we start out with God, then we can't conceive God directly. So we think of:
* God as Everything
* God as Anything
* God as Something
* God as Nothing
And then we consider this structurally. This makes sense to us as ''wishing'' by everything:
* EverythingWishesForNothing
* EverythingWishesForSomething
* EverythingWishesForAnything
* EverythingWishesForEverything
Consider also:
* self-sufficient = caring for its own unity, manifested as our relationship with God
* certain = caring for its own perspective, manifested as our relationship with others
* calm = caring for any perspective, manifested as others
* loving = caring for unity, manifested as God
------
Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojimą, kuris įveikia žmogaus netroškimą. Yra nežinojimai susiję su troškimu. Tai yra visko padalinimų požiūriai susiję su pačiu Dievu, palaikantys su juo ryšį, jo esmę už jų. O atitrūkę nuo Dievo požiūriai yra praradę su juo ryšį, atitrūkę nuo esmės. Ta esmė yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepažįsta savęs.
Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
2022 gegužės 16 d., 17:11
atliko -
Pridėta 13 eilutė:
Ryšiai su troškimu
Ištrinta 14 eilutė:
Ištrinta 16 eilutė:
2022 gegužės 16 d., 17:10
atliko -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
į:
Pridėtos 25-30 eilutės:
Dievo savybės
* Trokšta nieko - savarankiškas
* Trokšta kažko - užtikrintas
* Trokšta betko - ramus
* Trokšta visko - mylintis
* Trokšta nieko - savarankiškas
* Trokšta kažko - užtikrintas
* Trokšta betko - ramus
* Trokšta visko - mylintis
Ištrinta 41 eilutė:
2022 gegužės 16 d., 17:08
atliko -
Pakeistos 23-24 eilutės iš
į:
Kas yra troškimai
* Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
* Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
Pridėtos 40-45 eilutės:
Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:
* Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
* Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
* Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2021 spalio 26 d., 11:06
atliko -
Pakeistos 15-19 eilutės iš
į:
* Kaip troškimas apimties susijęs su apimties žinojimu ar nežinojimu?
* Ar troškimo apimtis papildo žinojimo-nežinojimo apimtį?
* Ar dvejybė veda iš žinojimo-nežinojimo į troškimą?
* Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?
* Ar troškimo apimtis papildo žinojimo-nežinojimo apimtį?
* Ar dvejybė veda iš žinojimo-nežinojimo į troškimą?
* Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?
Pridėtos 36-39 eilutės:
* Troškimas nieko - troškimas ar, troškimas kažko - troškimas kokio, troškimas betko - troškimas kaip, troškimas visko - troškimas kodėl.
2021 spalio 12 d., 16:16
atliko -
Pridėtos 30-31 eilutės:
* Troškimai išsako asmenų savybes. Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
2021 gegužės 26 d., 12:57
atliko -
Pridėtos 13-14 eilutės:
* Kaip troškimai susiję su valia?
* Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?
* Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?
2021 gegužės 26 d., 12:56
atliko -
Pakeistos 27-155 eilutės iš
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
į:
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
'''Dievas sutinka'''
Dievas sutinka.
* Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
Dievas sutinka leisdamas visoms galimybėms
* tebūnie... šviesa ir t.t.
* Elijui šnibždantis balsas
* Amen - tebūnie
Sutikimas yra pirmapradis
* This Is the Impulse for all impulses.
* It can make sense prior to system because it allows for all systems and all that they might do.
* It is open and thus inclusive and cohesive with all that might likewise be willing.
Sutinka išeiti už savęs
* It compels itself "willingly" to go beyond itself into the nonwilling and to explore if it might arise among them.
Pilnai išsiskleidžia, išsireiškia, save taiko
* It "applies itself fully".
The Willing is willing in its relationships and so does not distinguish itself from the Nonwilling which it fades into. The Nonwilling is nonwilling in its relationships and avoids the Willing and keeps itself distinct. It is related to the willing only conditionally. It considers their relationship as fixed and conditional and establishing the amount that the Willing has broken away from it.
What is the relationship between the willing and the nonwilling? From the point of view of the willing, they are nonwilling, which is Love. From the point of view of the nonwilling, they are willing, which is Truth. Understanding is where this issue is resolved so that Love and Truth may be Willing and thereby all may be willing. For the nonwilling does not understand, does not acknowledge that the willing reached out to it, and so there is not Unity until it does understand this asymmetry.
-----
Ką bendro turi visos sandaros? Kiekviena savyje prisiima požiūrį atstojanti tai kas už sandaros, už santvarkos. Ko labiau išsakyta santvarka, to giliau jose įstatytas šis požiūris.
Iš ko išsivysto visos sandaros?
* I imagine God as prior to all.
* I imagine his outlook as the starting point.
Kas Dievo būde jį išjudina viską išskleisti?
* Dievas išeina už savęs. Klausia ar Dievas būtinas? Jei būčiau, tai būčiau. O jei nebūčiau, ar vis tiek būčiau?
Yra daugybė būdų kaip Dievas išeina už savęs. Kuris iš jų pats paprasčiausias? Taip kad iš jo kyla visi kiti būdai?
* The Unbounded goes beyond itself into the Bounded.
* The Indefinite goes beyond itself into the Definite.
* The Unknown goes beyond itself into the Known.
* The Complete goes beyond itself into the Incomplete.
* The Inconsistent goes beyond itself into the Consistent.
* The Unconditional goes beyond itself into the Conditional.
* The Coherent goes beyond itself into the Incoherent.
In each case, I think the former has (by definition) an impulse to go beyond
itself into the latter (and not the other way around). What is beyond any
system goes beyond itself into a system. That impulse is driven by the logic
I described above (Am I necessarily so?) That question has one remove
oneself, thus allow for a system, a condition, a context where one is not
(and yet might be). Yet which of these ways are fundamental? yielding the
others? And there are more ways to imagine God (such as Love or Truth) but
they require even more presumptions (Love and Truth are complicated concepts
that presume a lot already.) What is the simplest concept from which all
others flow?
The concepts above are generally not satisfactory because they depend on a
"systemic" point of view to make sense. For example, the Unbounded makes
sense in terms of bounds, the Indefinite makes sense in terms of definitions,
the Unconditional makes sense in terms of conditions, but all of these assume
a system. What is prior to system? And how can we understand it, appeal to
it on its own terms, without system?
Let us note that the argument assumes several points:
* God is prior to all things, concepts, frameworks, logics, systems, selves.
* God is compelled by his nature to "go beyond himself" and allow for his own nonexistence
God is thus "all inclusive" in some way that is "prior to system". He is
cohesive, coherent, complete in a way that has him reach out into system and
thus create it. This brings to mind the "being one with" that Jesus prays to
God for as very much related to "love". It allows that he is one with us, and
reaches out to us, even if we are not one with him. Yet unity, being,
completeness make sense within a system, but not as such before it.
I note also that, naturally enough, the structures which I have observed all
assert my position "I wish to know everything and apply that knowledge
usefully". I therefore suppose that this is God's position, and in some
deepest sense, the position taken by me, you and others as our default
position. But why did I take such a position? It came from my desire to
apply myself fully. This drive to "apply oneself fully" is like what propels
God to go beyond himself. It does suggest the cohesion that allows us to
cohere and intermingle with others as one. But it still assumes a system,
one where we have selves and they can be fulfilled. What impulse leads us to
this, prior to any system?
Dievas yra pritariantis, sutinkantis, neprieštaraujantis.
Dievo pritarimas yra visų postūmių postūmis.
* Tai pirm santvarkos nes pritaria visoms santvarkoms ir jų galimai veiklai.
* It is open and thus inclusive and cohesive with all that might likewise be
willing. It compels itself "willingly" to go beyond itself to allow for the
unwilling and to explore if it might arise among them. It "applies itself
fully".
Santvarkai išsiskleidžiant, tiesai tvirtėjant, pritarimas vis ryškiau priešpastatomas nepritarimui ir pasirinkimas tampa aiškesnis ir ryškesnis.
* It is made evident, as system grows hard, that not all "willing" is "willing".
This is the basis of the Ten Commandments, the negative ones:
* "murder" = willing one to will "no" without their willing
* "adultery" = willing one to will "yes" without their willing
* "stealing" = willing one to will "not yes" without their willing
* "lying" = willing one to will "not no" without their willing
* "coveting things" = willing one to will "to will" without their willing
* "coveting people" = willing one to will "to not will" without their willing
And also, I think, the positive ones.
Dievo pritariantis, norintis, trokštantis būdas "tegul, tebūnie" iškyla įvairiausiose sandarose.
* It accords with the observation that God's structure is "everything", that structure's representations are given by "wishes", and their unity is "love".
* It is at the core of the primary structures, for example, as the counterquestion "What do I truly want?" or as the emotional response of peace (no expectations, wishing for anything)
* It is embedded variously in the secondary structures as "wisdom", "good will", "God's will"
* It suggests the awfulness of apathy
It is a Yes as Benoit writes, but of course, it is prior to yes and no, and
even prior to yes. It is simply a willingness as in "Let there be..."
I will pursue this line of thinking further. One question that comes up for
me now is: What distinguishes the Willing and the Unwilling? And what is the
nature of that which makes the distinction?
The Willing goes beyond itself into the Unwilling. I think that they are
separated by Perspective as an Observer who goes beyond themselves into a
Context. I suppose here by Willing I mean ("takes others along") and by
Unwilling I mean ("turns others away"). Perspective leads the Willing into
the Unwilling. But what is the status of Perspective? It is:
* Willing Perspective, as God's perspective, beyond system
* NotUnwilling Perspective, as my perspective, not within system, manifest by the Omniscope
* NotWilling Perspective, as your perspective, not beyond system, manifest by the Primary Structures
* Unwilling Perspective, as other's perspective, within system, manifest by the Secondary Structures.
This suggests that the nature of perspective is to harden our options as
system grows more manifest.
'''Dievas sutinka'''
Dievas sutinka.
* Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
* Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
* Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.
Dievas sutinka leisdamas visoms galimybėms
* tebūnie... šviesa ir t.t.
* Elijui šnibždantis balsas
* Amen - tebūnie
Sutikimas yra pirmapradis
* This Is the Impulse for all impulses.
* It can make sense prior to system because it allows for all systems and all that they might do.
* It is open and thus inclusive and cohesive with all that might likewise be willing.
Sutinka išeiti už savęs
* It compels itself "willingly" to go beyond itself into the nonwilling and to explore if it might arise among them.
Pilnai išsiskleidžia, išsireiškia, save taiko
* It "applies itself fully".
The Willing is willing in its relationships and so does not distinguish itself from the Nonwilling which it fades into. The Nonwilling is nonwilling in its relationships and avoids the Willing and keeps itself distinct. It is related to the willing only conditionally. It considers their relationship as fixed and conditional and establishing the amount that the Willing has broken away from it.
What is the relationship between the willing and the nonwilling? From the point of view of the willing, they are nonwilling, which is Love. From the point of view of the nonwilling, they are willing, which is Truth. Understanding is where this issue is resolved so that Love and Truth may be Willing and thereby all may be willing. For the nonwilling does not understand, does not acknowledge that the willing reached out to it, and so there is not Unity until it does understand this asymmetry.
-----
Ką bendro turi visos sandaros? Kiekviena savyje prisiima požiūrį atstojanti tai kas už sandaros, už santvarkos. Ko labiau išsakyta santvarka, to giliau jose įstatytas šis požiūris.
Iš ko išsivysto visos sandaros?
* I imagine God as prior to all.
* I imagine his outlook as the starting point.
Kas Dievo būde jį išjudina viską išskleisti?
* Dievas išeina už savęs. Klausia ar Dievas būtinas? Jei būčiau, tai būčiau. O jei nebūčiau, ar vis tiek būčiau?
Yra daugybė būdų kaip Dievas išeina už savęs. Kuris iš jų pats paprasčiausias? Taip kad iš jo kyla visi kiti būdai?
* The Unbounded goes beyond itself into the Bounded.
* The Indefinite goes beyond itself into the Definite.
* The Unknown goes beyond itself into the Known.
* The Complete goes beyond itself into the Incomplete.
* The Inconsistent goes beyond itself into the Consistent.
* The Unconditional goes beyond itself into the Conditional.
* The Coherent goes beyond itself into the Incoherent.
In each case, I think the former has (by definition) an impulse to go beyond
itself into the latter (and not the other way around). What is beyond any
system goes beyond itself into a system. That impulse is driven by the logic
I described above (Am I necessarily so?) That question has one remove
oneself, thus allow for a system, a condition, a context where one is not
(and yet might be). Yet which of these ways are fundamental? yielding the
others? And there are more ways to imagine God (such as Love or Truth) but
they require even more presumptions (Love and Truth are complicated concepts
that presume a lot already.) What is the simplest concept from which all
others flow?
The concepts above are generally not satisfactory because they depend on a
"systemic" point of view to make sense. For example, the Unbounded makes
sense in terms of bounds, the Indefinite makes sense in terms of definitions,
the Unconditional makes sense in terms of conditions, but all of these assume
a system. What is prior to system? And how can we understand it, appeal to
it on its own terms, without system?
Let us note that the argument assumes several points:
* God is prior to all things, concepts, frameworks, logics, systems, selves.
* God is compelled by his nature to "go beyond himself" and allow for his own nonexistence
God is thus "all inclusive" in some way that is "prior to system". He is
cohesive, coherent, complete in a way that has him reach out into system and
thus create it. This brings to mind the "being one with" that Jesus prays to
God for as very much related to "love". It allows that he is one with us, and
reaches out to us, even if we are not one with him. Yet unity, being,
completeness make sense within a system, but not as such before it.
I note also that, naturally enough, the structures which I have observed all
assert my position "I wish to know everything and apply that knowledge
usefully". I therefore suppose that this is God's position, and in some
deepest sense, the position taken by me, you and others as our default
position. But why did I take such a position? It came from my desire to
apply myself fully. This drive to "apply oneself fully" is like what propels
God to go beyond himself. It does suggest the cohesion that allows us to
cohere and intermingle with others as one. But it still assumes a system,
one where we have selves and they can be fulfilled. What impulse leads us to
this, prior to any system?
Dievas yra pritariantis, sutinkantis, neprieštaraujantis.
Dievo pritarimas yra visų postūmių postūmis.
* Tai pirm santvarkos nes pritaria visoms santvarkoms ir jų galimai veiklai.
* It is open and thus inclusive and cohesive with all that might likewise be
willing. It compels itself "willingly" to go beyond itself to allow for the
unwilling and to explore if it might arise among them. It "applies itself
fully".
Santvarkai išsiskleidžiant, tiesai tvirtėjant, pritarimas vis ryškiau priešpastatomas nepritarimui ir pasirinkimas tampa aiškesnis ir ryškesnis.
* It is made evident, as system grows hard, that not all "willing" is "willing".
This is the basis of the Ten Commandments, the negative ones:
* "murder" = willing one to will "no" without their willing
* "adultery" = willing one to will "yes" without their willing
* "stealing" = willing one to will "not yes" without their willing
* "lying" = willing one to will "not no" without their willing
* "coveting things" = willing one to will "to will" without their willing
* "coveting people" = willing one to will "to not will" without their willing
And also, I think, the positive ones.
Dievo pritariantis, norintis, trokštantis būdas "tegul, tebūnie" iškyla įvairiausiose sandarose.
* It accords with the observation that God's structure is "everything", that structure's representations are given by "wishes", and their unity is "love".
* It is at the core of the primary structures, for example, as the counterquestion "What do I truly want?" or as the emotional response of peace (no expectations, wishing for anything)
* It is embedded variously in the secondary structures as "wisdom", "good will", "God's will"
* It suggests the awfulness of apathy
It is a Yes as Benoit writes, but of course, it is prior to yes and no, and
even prior to yes. It is simply a willingness as in "Let there be..."
I will pursue this line of thinking further. One question that comes up for
me now is: What distinguishes the Willing and the Unwilling? And what is the
nature of that which makes the distinction?
The Willing goes beyond itself into the Unwilling. I think that they are
separated by Perspective as an Observer who goes beyond themselves into a
Context. I suppose here by Willing I mean ("takes others along") and by
Unwilling I mean ("turns others away"). Perspective leads the Willing into
the Unwilling. But what is the status of Perspective? It is:
* Willing Perspective, as God's perspective, beyond system
* NotUnwilling Perspective, as my perspective, not within system, manifest by the Omniscope
* NotWilling Perspective, as your perspective, not beyond system, manifest by the Primary Structures
* Unwilling Perspective, as other's perspective, within system, manifest by the Secondary Structures.
This suggests that the nature of perspective is to harden our options as
system grows more manifest.
2021 gegužės 26 d., 12:54
atliko -
Pakeistos 1-27 eilutės iš
[[Netroškimai]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------
[[Netroškimai]], [[Valia]]
'''Kaip troškimai išreiškia esminį Dievo polinkį palaikyti visų galimybių atsiskleidimą?'''
----------------
>><<
[++++希望++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
---------------------
---------------------
>><<
'''Troškimai'''
Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:
* gerumas - ramybė
* grožis - užtikrintumas
* teisingumas - savarankiškumas
Troškimai išverčia požiūrio lygtį
* Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
-----------------
[[Netroškimai]], [[Valia]]
'''Kaip troškimai išreiškia esminį Dievo polinkį palaikyti visų galimybių atsiskleidimą?'''
----------------
>><<
[++++希望++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
---------------------
---------------------
>><<
'''Troškimai'''
Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:
* gerumas - ramybė
* grožis - užtikrintumas
* teisingumas - savarankiškumas
Troškimai išverčia požiūrio lygtį
* Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
Troškimai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius