Mintys.Tyrimai istorija
Rodyti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2025 birželio 28 d., 17:11
atliko -
Ištrintos 275-283 eilutės:
* Trejybės ratas sieja dvasios bosoniškumą ir sandaros fermioniškumą.
* Trejybės ratas sieja ir sutapatina tris protus.
* Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
* Trys protai yra bosoniški nes visi trys protai išsako tą patį. Antrasis protas (sąmonė) persako pirmąjį protą (pasąmonę) tik glausčiau (sąvokomis), o trečiasis protas persako dar glausčiau, teiginių tiesomis, turbūt jų aplinkomis. Tad protai vis glausčiau persako tą patį.
* Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina. Šitaip suprantant, antruoju protu esame, trečiuoju veikiame, pirmuoju mąstome.
Pridėtos 329-340 eilutės:
'''Trejybės ratas ir trys protai'''
Apytakos sustato trejybės ratą. Jisai sieja tris protus.
* Trejybės ratas sieja dvasios bosoniškumą (poslinkiais) ir sandaros fermioniškumą (nariais - požiūriais).
* Trejybės ratas sieja ir sutapatina tris protus.
* Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
* Keturi žvilgsniai subliuška į vieną, patikslintą.
Apytakos sustato tris protus. Tai asmenys: Aš, Tu, Kitas. Tai bosoniška, pradedant pasąmone kaip požiūrį, toliau išplečiant ją požiūriu į požiūrį, ir galiausiai požiūriu į požiūrį į požiūrį. Visi žvilgsniai sutelpa toje pačioje būsenoje, tad žvilgsnių atžvilgiu tai bosoniška.
* Trys protai yra bosoniški nes visi trys protai išsako tą patį. Antrasis protas (sąmonė) persako pirmąjį protą (pasąmonę) tik glausčiau (sąvokomis), o trečiasis protas persako dar glausčiau, teiginių tiesomis, turbūt jų aplinkomis. Tad protai vis glausčiau persako tą patį.
* Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina. Šitaip suprantant, antruoju protu esame, trečiuoju veikiame, pirmuoju mąstome.
2025 birželio 28 d., 16:53
atliko -
Pakeista 283 eilutė iš:
* Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina.
į:
* Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina. Šitaip suprantant, antruoju protu esame, trečiuoju veikiame, pirmuoju mąstome.
2025 birželio 28 d., 16:52
atliko -
Pakeistos 276-277 eilutės iš
'''Trejybės ratas'''
į:
'''Trejybės ratas ir trys protai'''
Pridėtos 281-283 eilutės:
* Trys protai yra bosoniški nes visi trys protai išsako tą patį. Antrasis protas (sąmonė) persako pirmąjį protą (pasąmonę) tik glausčiau (sąvokomis), o trečiasis protas persako dar glausčiau, teiginių tiesomis, turbūt jų aplinkomis. Tad protai vis glausčiau persako tą patį.
* Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina.
2025 birželio 27 d., 13:57
atliko -
Ištrintos 264-270 eilutės:
Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia.
* Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
Pridėtos 444-450 eilutės:
'''Išsivertimas ir išėjimas už savęs'''
Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia.
* Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
2025 birželio 27 d., 13:55
atliko -
Pridėtos 312-321 eilutės:
'''Bosoniškumas ir fermioniškumas'''
Bosoniškumui rūpi dalyvių prisijungimo eilės tvarka: Yra pirmas, paskui antras, toliau trečias pasireiškimas. Toje pačioje būsenoje, ta pati dvasia, ta pati šviesa gali skirtis kiekybiškai. Ir tik tokiu būdu galime juos atskirti, juos prijungiant ar atjungiant.
O fermioniškumas grindžia dalyvių skirtingumą, tad galima skirti ir nurodyti esančius ir nesančius.
Visko padalinimą galima suprasti bosoniškai, eilės tvarka, kaip kad grandinių kompleksais, tiksliomis sekomis, kas grindžia požiūrius. O taip pat galima suprasti sandaromis, būtent požiūrių poslinkiais.
'''Asmenų atsiradimas'''
2025 birželio 27 d., 13:42
atliko -
Pridėtos 133-134 eilutės:
Dievas pats sau, bosoniškai, yra tiesa, tai jo santykis su savimi.
Pridėta 165 eilutė:
* Tyrimo akstinas yra Dievo būtinumas ar nebūtinumas.
Ištrintos 263-264 eilutės:
'''Tyrimo akstinas yra Dievo būtinumas ar nebūtinumas'''
2025 birželio 27 d., 13:37
atliko -
Pridėtos 158-159 eilutės:
Išsiskiria du kampai, Dievo ir žmogaus. Dievas (Dievo būtinumas) yra pirmasis bosonas, žmogus (Dievo nebūtinumas) yra antrasis. Antrasis prilygsta pirmajam, tad Dievas yra būtinas.
Pridėtos 183-184 eilutės:
Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
Pridėta 189 eilutė:
Bosoniškai ta pati dvasia pasipildo reiškiniais: pirmu - Dievu, antru - gerumu, trečiu - gyvenimu, ketvirtu - amžinu gyvenimu.
Pridėtos 199-200 eilutės:
Gyvenimo lygtis grindžia keturių asmens lygmenų išskyrimą, tad atsiranda keturi gyvenimo lygties klodai, ir toliau Dievo šokyje Dievas, Aš, Tu, Kitas yra Dievas.
Pakeista 264 eilutė iš:
į:
2025 birželio 27 d., 13:23
atliko -
Pridėtos 160-164 eilutės:
Kodėl tiriama
* Dievas sau yra nebūtinas. Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Būtent žmogui Dievas yra būtinas. Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Užtat Dievo savęs įrodym atsiveria žmogaus galimybė, išsiskiria akistata ir darna.
* Dievas sau yra nebūtinas. Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Būtent žmogui Dievas yra būtinas. Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Užtat Dievo savęs įrodym atsiveria žmogaus galimybė, išsiskiria akistata ir darna.
Ištrintos 255-258 eilutės:
Kodėl tiriama
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
2025 birželio 27 d., 13:01
atliko -
Pakeistos 241-244 eilutės iš
* tyrimo dvasia, ne protas
*pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
* savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
* tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
*
* savaiminis, visuotinis
* tai, ką bandau tyrimu suprasti
į:
* tiriantysis
** tyrimo dvasia, ne protas
* tiriamasis
** tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
** savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
* tyrimo priemonė
** pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
** tyrimo dvasia, ne protas
* tiriamasis
** tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
** savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
* tyrimo priemonė
** pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
2025 birželio 27 d., 12:11
atliko -
Pridėtos 168-174 eilutės:
Toje pačioje eigoje, tame pačiame pasakojime, sutelpa ta pati dvasia tris kartus, bosoniškai:
* Yra pirmoji, ištakos dvasia.
* Ją tęsia antroji, akistatos dvasia.
* Jas išbaigia trečioji, darnos dvasia.
O akistatos dvasia susikalba su daugybe asmeniškų, fermioninių požiūrių, galimybių, žmonių.
2025 birželio 26 d., 18:59
atliko -
Pakeista 230 eilutė iš:
* Šlovė yra atvaizdai, kuriais visi išsiskiria.
į:
* Šlovė yra atvaizdai, kuriais išsiskiria visi šlovę pripažįstantys, o kartu išsiskiria Dievas už šlovės ir gerumas, kurį liudija šlovinantys.
2025 birželio 26 d., 18:54
atliko -
Pakeistos 228-230 eilutės iš
* Dievas rya d
'''Dievas yra tyrimodvasia'''
'''Dievas yra tyrimo
į:
* Dievas yra dvasia.
* Tiesa yra sandara.
* Šlovė yra atvaizdai, kuriais visi išsiskiria.
* Tyrimas yra vieningumas, kuriuo sueina Dievas ir žmogus.
* Tiesa yra sandara.
* Šlovė yra atvaizdai, kuriais visi išsiskiria.
* Tyrimas yra vieningumas, kuriuo sueina Dievas ir žmogus.
2025 birželio 26 d., 18:47
atliko -
Pakeistos 225-228 eilutės iš
* Tyrimu sueina dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.
į:
* Tyrimu sueina reiškmingumai visais asmenų klodais: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.
Šlovė išskiria Dievo raiškos klodus
* Dievas rya d
Šlovė išskiria Dievo raiškos klodus
* Dievas rya d
2025 birželio 26 d., 18:01
atliko -
Pridėtos 91-92 eilutės:
----------------------------
Pakeistos 101-103 eilutės iš
į:
* Tyrimas yra šlovės pilnatvė
Pridėtos 224-225 eilutės:
* Tyrimu ((Dievo) klausimo ištakomis, tyrimo akistata, atsakymo darna) susiveda reikšmingumai.
* Tyrimu sueina dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.
* Tyrimu sueina dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.
2025 birželio 26 d., 17:54
atliko -
Pridėtos 110-111 eilutės:
Dievo šlovė yra Dievo ženklas.
Pridėtos 218-221 eilutės:
'''Tyrimas yra šlovės pilnatvė'''
* Šlovės, kaip ženklo, įsimintinumas, reikšmė, prasmė kyla iš ją grindžiančio tyrimo.
2025 birželio 26 d., 17:50
atliko -
Pakeista 222 eilutė iš:
* savaiminis, visuotinas, neasmeniškas atsakymas
į:
* savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
Pakeistos 363-364 eilutės iš
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
į:
* Dievas, kaip visuotinis atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Pakeista 445 eilutė iš:
* Tyrasis, visuotinas, asmeniškas klausimas.
į:
* Tyrasis, visuotinis, asmeniškas klausimas.
Pakeista 615 eilutė iš:
* Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
į:
* Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinis. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
2025 birželio 25 d., 12:54
atliko -
Pakeista 131 eilutė iš:
Dievo prielaidos plėtojasi dvasiškai, bosoniškai:
į:
Dievo prielaidos plėtojasi dviem, trimis, keturiais skirtingais savarankiškos atsakomybės kampais:
Pakeistos 136-140 eilutės iš
Reikšmingumai išsako Dievo kampus (permąstytina)
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume
į:
Dievo prielaidų pagrindai savarankiškai užtikrina jo saviraiškos pagrįstumą, tad yra fermioniniai.
Reikšmingumai išsako Dievo kampus vienu, dviem, trimis bendros dvasios bosoniniais laidais, padalinimų papildiniais
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu, papildantis septynerybę laisvumu
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais, papildantis šešerybę Dievu ir gerumu
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais, papildantis penkerybę raidos ištakomis, akistata, darna
Reikšmingumai išsako Dievo sudalyvavimą, tad yra bosoniniai.
Reikšmingumai išsako Dievo kampus vienu, dviem, trimis bendros dvasios bosoniniais laidais, padalinimų papildiniais
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu, papildantis septynerybę laisvumu
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais, papildantis šešerybę Dievu ir gerumu
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais, papildantis penkerybę raidos ištakomis, akistata, darna
Reikšmingumai išsako Dievo sudalyvavimą, tad yra bosoniniai.
2025 birželio 25 d., 12:48
atliko -
Pakeistos 93-94 eilutės iš
*
į:
* Prielaidos grindžia aplinkas: Dievo kampai
** Nepaneigiamumu: Dievo savęs įrodymas
** Nešališkumu: Ištakos, akistatos, darna apima Dievo savęs įrodymo prielaidas
** Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas
* Reikšmingumai išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas
* Reikšmingumai papildo padalinimus
** Nepaneigiamumu: Dievo savęs įrodymas
** Nešališkumu: Ištakos, akistatos, darna apima Dievo savęs įrodymo prielaidas
** Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas
* Reikšmingumai išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas
* Reikšmingumai papildo padalinimus
Pakeistos 129-130 eilutės iš
'''Prielaidos grindžia aplinkas'''
į:
'''Prielaidos grindžia aplinkas: Dievo kampai'''
Pridėtos 137-141 eilutės:
Reikšmingumai išsako Dievo kampus (permąstytina)
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais
Ištrintos 203-208 eilutės:
'''Reikšmingumai išsako Dievo kampus'''
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais
2025 birželio 25 d., 12:39
atliko -
Pakeistos 107-108 eilutės iš
į:
Šlovė reiškiasi viengubu kampu, tad grindžia vienybę.
Pridėtos 119-120 eilutės:
Dievo savęs įrodymas vystosi dvigubu kampu, dviem takais, tad grindžia dvejybę.
2025 birželio 25 d., 12:37
atliko -
Pridėtos 103-108 eilutės:
Pradžioje buvo Žodis (įžvalga, teorija). Dievo žodis yra Dievo šlovė.
Tebūnie šviesa. Šviesa yra Dievo šlovė. Šviesa yra bosoninė.
Tebūnie šviesa. Šviesa yra Dievo šlovė. Šviesa yra bosoninė.
Pakeista 159 eilutė iš:
* Požiūris sieja bosonišką dvasią, išeinančią už savęs, su fermionišku kampu, iš kurio matoma.
į:
* Požiūris sieja bosoninę dvasią, išeinančią už savęs, su fermioniniu kampu, iš kurio matoma.
2025 birželio 25 d., 12:32
atliko -
Pakeistos 91-94 eilutės iš
'''Visko prasmė Dievui
į:
* Dievo saviraiška: Šlovė
* Dievo tyrimas: Šlovės patikrinimas, ar šlovė atitinka Dievui, tiesos ieškojimas
*
[++Tyrimo atsiradimas pirm asmens++]
'''Dievo saviraiška: Šlovė'''
* Dievo tyrimas: Šlovės patikrinimas, ar šlovė atitinka Dievui, tiesos ieškojimas
*
[++Tyrimo atsiradimas pirm asmens++]
'''Dievo saviraiška: Šlovė'''
Pridėtos 102-103 eilutės:
'''Dievo tyrimas: Šlovės patikrinimas, ar šlovė atitinka Dievui, tiesos ieškojimas'''
2025 birželio 22 d., 18:31
atliko -
Pakeista 97 eilutė iš:
Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas, jo įsisavinimas sandaros, jo įsikūnijimas sandara.
į:
Dievo šlovė yra nulinis, pats menkiausias Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas, jo įsisavinimas sandaros, jo įsikūnijimas sandara, jo atsivėrimas viskam.
2025 birželio 22 d., 17:15
atliko -
Pakeista 97 eilutė iš:
Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas.
į:
Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas, jo įsisavinimas sandaros, jo įsikūnijimas sandara.
2025 birželio 22 d., 17:15
atliko -
Pakeistos 95-97 eilutės iš
į:
Dievo šlovė: Dievas reiškiasi: Yra tai, kas reiškiasi.
Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas.
Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas.
2025 birželio 21 d., 12:05
atliko -
Pakeistos 110-111 eilutės iš
* Nešališkumas / šališkumas grindžia ištakas, akistatą, darną kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Jos yra įrodymo vertintojo, jo eigos liudytojo, pažinovo, paskiros galimybės prielaida.
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip vertintojo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida.
į:
* Nešališkumas / šališkumas grindžia ištakas, akistatą, darną kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Jos yra įrodymo vertintojo, jo eigos liudytojo, pažinovo, paskiros galimybės prielaida. Nešališkumas virsta šališkumu, o šališkumai suderinami.
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip vertintojo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Iškyla požiūris, sandara, savastis, į kuriuos įeina Dievas, išeidamas už savęs.
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip vertintojo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Iškyla požiūris, sandara, savastis, į kuriuos įeina Dievas, išeidamas už savęs.
2025 birželio 21 d., 11:56
atliko -
2025 birželio 21 d., 11:56
atliko -
Pakeista 133 eilutė iš:
Nešališkumu pirminis nepaneigiamas atsakymas virsta klausimu. Darna prakalba atsakymu. O akistata išgyvenamas tyrimas.
į:
Nešališkumu pirminis nepaneigiamas atsakymas virsta klausimu. Darna prakalba atsakymu. O akistata šališkai išgyvenamas tyrimas.
2025 birželio 21 d., 11:55
atliko -
Pridėtos 126-127 eilutės:
* Nepaneigiamumo pirminis atsakymas paneigiamumu pakeičiamas klausimu, kurį atsako tas pats nepaneigiamumas.
* Paneigiamumas išskiria dvi galimybes: Dievas yra arba Dievo nėra.
* Paneigiamumas išskiria dvi galimybes: Dievas yra arba Dievo nėra.
Pridėtos 132-133 eilutės:
Nešališkumu pirminis nepaneigiamas atsakymas virsta klausimu. Darna prakalba atsakymu. O akistata išgyvenamas tyrimas.
2025 birželio 21 d., 11:38
atliko -
Pakeista 111 eilutė iš:
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida.
į:
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip vertintojo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida.
Pakeistos 129-131 eilutės iš
'''Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
į:
'''Nešališkumu: Ištakos, akistatos, darna apima Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
'''Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas'''
'''Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas'''
2025 birželio 21 d., 11:34
atliko -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
į:
Ar gyvenimo lygtis skiria dvasios bosoniškumą ir sandaros fermioniškumą?
Pakeista 111 eilutė iš:
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida. Tai yra tiek bosoniškumo (gyvenimo), tiek fermioniškumo (amžino gyvenimo) išsakymas.
į:
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida.
2025 birželio 21 d., 11:32
atliko -
Pakeistos 109-111 eilutės iš
* Nepaneigiamumas grindžia Dievo savęs įrodymą kaip Dievo prielaidą.
*Besąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą.
* Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą. Iškyla paskiros galimybės, gyvenimo lygties pažinovai.
*
į:
* Nepaneigiamumas / paneigiamumas grindžia Dievo savęs įrodymą kaip Dievo prielaidą.
* Nešališkumas / šališkumas grindžia ištakas, akistatą, darną kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Jos yra įrodymo vertintojo, jo eigos liudytojo, pažinovo, paskiros galimybės prielaida.
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida. Tai yra tiek bosoniškumo (gyvenimo), tiek fermioniškumo (amžino gyvenimo) išsakymas.
* Nešališkumas / šališkumas grindžia ištakas, akistatą, darną kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Jos yra įrodymo vertintojo, jo eigos liudytojo, pažinovo, paskiros galimybės prielaida.
* Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida. Tai yra tiek bosoniškumo (gyvenimo), tiek fermioniškumo (amžino gyvenimo) išsakymas.
2025 birželio 21 d., 11:10
atliko -
Pridėta 223 eilutė:
* Trejybės ratas sieja ir sutapatina tris protus.
2025 birželio 21 d., 11:08
atliko -
Pakeista 111 eilutė iš:
* Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą.
į:
* Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą. Iškyla paskiros galimybės, gyvenimo lygties pažinovai.
2025 birželio 21 d., 11:05
atliko -
Pakeista 112 eilutė iš:
Dievo kampai sustato aplinkas, kurios yra sandarinės, fermioninės.
į:
Dievo kampai sustato aplinkas, kurios yra sandarinės, fermioninės. Tai Visko padalinimai.
2025 birželio 21 d., 10:47
atliko -
Pakeistos 106-107 eilutės iš
'''Dievo savęs įrodymas'''
į:
'''Prielaidos grindžia aplinkas'''
Dievo prielaidos plėtojasi dvasiškai, bosoniškai:
* Nepaneigiamumas grindžia Dievo savęs įrodymą kaip Dievo prielaidą.
* Besąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą.
* Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą.
Dievo kampai sustato aplinkas, kurios yra sandarinės, fermioninės.
'''Nepaneigiamumu: Dievo savęs įrodymas'''
Dievo prielaidos plėtojasi dvasiškai, bosoniškai:
* Nepaneigiamumas grindžia Dievo savęs įrodymą kaip Dievo prielaidą.
* Besąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą.
* Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą.
Dievo kampai sustato aplinkas, kurios yra sandarinės, fermioninės.
'''Nepaneigiamumu: Dievo savęs įrodymas'''
Pakeista 129 eilutė iš:
'''Gyvenimo lygtis apima Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
į:
'''Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
2025 birželio 21 d., 10:37
atliko -
Pakeistos 214-215 eilutės iš
Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
į:
* Trejybės ratas sieja dvasios bosoniškumą ir sandaros fermioniškumą.
* Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
* Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
2025 birželio 21 d., 10:36
atliko -
Pakeistos 19-25 eilutės iš
Kaip iškyla asmuo?
* Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
Kaipiš pirmapradžio Dievo iškyla reikšmingumai?
* Kaip tai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?
*Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti reikšmių vaidmenį.
* Kaip išsivysto kampai
Kaip
* Kaip tai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą
*
į:
Kaip iš pirmapradžio Dievo iškyla asmuo, tyrimas, gyvenimo lygtis, reikšmingumai?
* Kaip iškyla asmuo?
** Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
** Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?
** Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
* Kaip iškyla reikšmingumai?
** Kaip reikšmingumai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?
** Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti reikšmių vaidmenį.
** Kaip keturis pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
* Kaip iškyla asmuo?
** Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
** Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?
** Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
* Kaip iškyla reikšmingumai?
** Kaip reikšmingumai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?
** Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti reikšmių vaidmenį.
** Kaip keturis pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
Ištrintos 30-37 eilutės:
* Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
Kaip keturis pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
Kas yra pirm dešimtgubo kelio?
* Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje.
Pridėtos 48-50 eilutės:
Kas yra pirm dešimtgubo kelio?
* Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje.
2025 birželio 19 d., 12:39
atliko -
Pakeista 248 eilutė iš:
Kartu sudėjus tris kampus gaunasi asmuo - požiūrio pažinovas. Užtat asmuo yra suprantamas kaip šališkas Aš, kaip paneigiamas Tu, ir kaip sąlygiškas Kitas.
į:
Kartu sudėjus tris kampus gaunasi asmuo - požiūrio pažinovas. Užtat asmuo yra suprantamas kaip šališkas Aš, kaip paneigiamas Tu, ir kaip sąlygiškas Kitas. Taip pat yra Dievas - ne asmuo.
2025 birželio 19 d., 12:38
atliko -
Pridėtos 243-248 eilutės:
Dievo išėjimu už savęs į save iškyla požiūris ir Dievo trys kampai. Dievas yra požiūrio pažinimo laukas, o žmogus yra požiūrio pažinovas.
* Dievo kampu: Nepaneigiamas Dievas išeina už savęs į paneigiamumą.
* Žmogaus kampu: Nešališkas Dievas išeina už savęs į šališką žmogų. Ir panašiai, šališkas žmogus išeina už savęs į nešališką Dievą.
* Iš šalies: besąlygiškas Dievas išeina už savęs į sąlygišką žmogų.
Kartu sudėjus tris kampus gaunasi asmuo - požiūrio pažinovas. Užtat asmuo yra suprantamas kaip šališkas Aš, kaip paneigiamas Tu, ir kaip sąlygiškas Kitas.
2025 birželio 19 d., 11:53
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Asmuo]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Asmuo]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogus]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
2025 birželio 19 d., 11:51
atliko -
Pridėtos 239-242 eilutės:
[+Asmens atsiradimas+]
Dievas yra pirm savasties. Savastis iškyla Dievui išeinant už savęs į save. Asmuo išplaukia iš savasties. Žmogus išplaukia iš asmenų. Žmogus renkasi Dievą.
2025 birželio 19 d., 11:47
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Asmuo]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
2025 birželio 19 d., 11:47
atliko -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
į:
Kaip iškyla asmuo?
* Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
* Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
2025 birželio 19 d., 11:36
atliko -
Pakeista 76 eilutė iš:
Tyrimo atsiradimas
į:
Tyrimo atsiradimas pirm asmens
Pakeista 88 eilutė iš:
Žmogaus įsijungimas į tyrimą
į:
Žmogaus įsijungimas į tyrimą, kaip gyventi Dievu, jokiu asmeniu
2025 birželio 19 d., 11:31
atliko -
Pridėtos 24-25 eilutės:
Kaip gyvenimo lygtis susijusi su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu?
2025 birželio 18 d., 12:37
atliko -
Ištrintos 308-309 eilutės:
Pridėtos 458-459 eilutės:
Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
Pakeistos 472-473 eilutės iš
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
į:
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
[+Žmogaus tyrimai+]
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
[+Žmogaus tyrimai+]
Pridėtos 522-523 eilutės:
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
Ištrintos 559-595 eilutės:
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
[+Žmogaus tyrimai+]
2025 birželio 18 d., 12:34
atliko -
Ištrintos 221-231 eilutės:
Tiriantysis protas yra
* apibrėžtumas, siejantis Dievo plotmę ir žmogaus plotmę
* bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
* Dievo Sūnus, tylėjimas prabilęs žodžiu, įžvalga, teorija
* Sąmoningumas, Kodėl, kvantinė simetrija {$S$}, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
* Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.
* Tyrasis, visuotinas, asmeniškas klausimas.
* Savarankiškas protas, savo savarankiškumą grindžiantis Dievo dviguboje plotmėje, išėjimu už savęs iš savęs į Dievą ir atgal. Šiuo savarankiškumu dalyvauja žmogaus aštuonguboje plotmėje.
Pridėtos 249-265 eilutės:
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis, atskiriantis Dievas, nesuvoktasis, neatskirtas Aš, nesuvokiantis, neatskiriantis Tu, suvoktasis, atskirtasis Kitas.
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.
Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis, atskiriantis Dievas, nesuvoktasis, neatskirtas Aš, nesuvokiantis, neatskiriantis Tu, suvoktasis, atskirtasis Kitas.
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.
Pakeistos 311-312 eilutės iš
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
į:
'''Dievo tyrimai yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
Ištrintos 343-359 eilutės:
Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis, atskiriantis Dievas, nesuvoktasis, neatskirtas Aš, nesuvokiantis, neatskiriantis Tu, suvoktasis, atskirtasis Kitas.
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.
Pridėtos 389-397 eilutės:
Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas, tad
* apibrėžtumas, siejantis Dievo plotmę ir žmogaus plotmę
* bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
* Dievo Sūnus, tylėjimas prabilęs žodžiu, įžvalga, teorija
* Sąmoningumas, Kodėl, kvantinė simetrija {$S$}, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
* Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.
* Tyrasis, visuotinas, asmeniškas klausimas.
* Savarankiškas protas, savo savarankiškumą grindžiantis Dievo dviguboje plotmėje, išėjimu už savęs iš savęs į Dievą ir atgal. Šiuo savarankiškumu dalyvauja žmogaus aštuonguboje plotmėje.
2025 birželio 18 d., 12:29
atliko -
Pakeistos 363-366 eilutės iš
'''Apytakos sustato žmogaus tyrimus'''
Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.
į:
[+Išsivertimas+]
'''Suvokimas ir neapibrėžtumas'''
Dievas yra suvokiantysis ir taip pat išeities taškas.
Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.
[+Išgyvenimo apytaka+]
'''Keturios terpės: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizudojamumas'''
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 trečiojo reikšmingumo reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
'''Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą'''
Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
'''Reikšmingumai papildo padalinimus'''
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.
'''Suvokimas ir neapibrėžtumas'''
Dievas yra suvokiantysis ir taip pat išeities taškas.
Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.
[+Išgyvenimo apytaka+]
'''Keturios terpės: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizudojamumas'''
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 trečiojo reikšmingumo reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
'''Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą'''
Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
'''Reikšmingumai papildo padalinimus'''
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.
Pridėtos 410-465 eilutės:
'''Išgyvenimo apytaka ir dešimtgubas kelias'''
Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai. Dešimtgubas kelias pasižiūri į žmogų ir Dievą iš šalies.
Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą. Dvasia (trečiasis protas) derina Tėvą (pirmąjį protą) ir Sūnų (antrąjį protą). Tad Dievo šokyje pirmumas teikiamas Dievui Tėvui, nes kiti vaidmenys iš jo išplaukia.
Išgyvenimo apytakoje trys protai yra suprantami atskirai nuo Dievo. Dievas yra už jų. Dešimtgubas kelias paaiškina jų santykį su Dievu.
* Išgyvenimo apytaka yra trys protai bet pats Dievas nėra būtinas. Užtat yra žmogus.
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
* Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.
* Išgyvenimo apytakoje pirmumas teikiamas trečiam protui, nes juo atsisakome savęs.
Žmogaus išgyvenimų aštuongubame rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.
Dešimtgubame kelyje, Dievo plotmėje, Dievas laikomas neapibrėžtumu ir sąmoningumas laikomas apibrėžtumu. Žmogaus plotmėje, pasąmonė laikoma įsivaizduojamumu ir sąmonė laikoma neįsivaizduojamumu. Tad dešimtgubame kelyje, einame iš Dievo +0 į sąmoningumą +3, toliau į įsivaizduojamumą +1 ir galiausiai neįsivaizduojamumą +2.
Išgyvenimo apytaka Sūnaus aštuonerybė tampa padalinimų ratu. Sūnaus aštuonerybėje yra susikalbėjimas tarp dviejų dalyvių, Tėvo ir Sūnaus. O padalinimų ratą išgyvena vieningas išgyventojas, tačiau trimis protais.
* Nesuvokiamumas iškyla išgyvenimo apytaka atskyrus tris protus nuo Dievo.
Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai, viską suskaldantys į betką. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu, grindžia kažką.
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}
[+Žinojimo rūmai+]
[+Meilės mokslas+]
'''Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė'''
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
[++Žmogaus įsijungimas į tyrimą++]
[+Apytakos žmogaus kampu+]
Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
'''Apytakos sustato žmogaus tyrimus'''
Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.
Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai. Dešimtgubas kelias pasižiūri į žmogų ir Dievą iš šalies.
Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą. Dvasia (trečiasis protas) derina Tėvą (pirmąjį protą) ir Sūnų (antrąjį protą). Tad Dievo šokyje pirmumas teikiamas Dievui Tėvui, nes kiti vaidmenys iš jo išplaukia.
Išgyvenimo apytakoje trys protai yra suprantami atskirai nuo Dievo. Dievas yra už jų. Dešimtgubas kelias paaiškina jų santykį su Dievu.
* Išgyvenimo apytaka yra trys protai bet pats Dievas nėra būtinas. Užtat yra žmogus.
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
* Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.
* Išgyvenimo apytakoje pirmumas teikiamas trečiam protui, nes juo atsisakome savęs.
Žmogaus išgyvenimų aštuongubame rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.
Dešimtgubame kelyje, Dievo plotmėje, Dievas laikomas neapibrėžtumu ir sąmoningumas laikomas apibrėžtumu. Žmogaus plotmėje, pasąmonė laikoma įsivaizduojamumu ir sąmonė laikoma neįsivaizduojamumu. Tad dešimtgubame kelyje, einame iš Dievo +0 į sąmoningumą +3, toliau į įsivaizduojamumą +1 ir galiausiai neįsivaizduojamumą +2.
Išgyvenimo apytaka Sūnaus aštuonerybė tampa padalinimų ratu. Sūnaus aštuonerybėje yra susikalbėjimas tarp dviejų dalyvių, Tėvo ir Sūnaus. O padalinimų ratą išgyvena vieningas išgyventojas, tačiau trimis protais.
* Nesuvokiamumas iškyla išgyvenimo apytaka atskyrus tris protus nuo Dievo.
Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai, viską suskaldantys į betką. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu, grindžia kažką.
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}
[+Žinojimo rūmai+]
[+Meilės mokslas+]
'''Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė'''
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
[++Žmogaus įsijungimas į tyrimą++]
[+Apytakos žmogaus kampu+]
Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
'''Apytakos sustato žmogaus tyrimus'''
Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.
Ištrintos 524-613 eilutės:
[+Išsivertimas+]
'''Suvokimas ir neapibrėžtumas'''
Dievas yra suvokiantysis ir taip pat išeities taškas.
Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.
[+Išgyvenimo apytaka+]
'''Keturios terpės: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizudojamumas'''
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 trečiojo reikšmingumo reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
'''Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą'''
Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
'''Reikšmingumai papildo padalinimus'''
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.
'''Išgyvenimo apytaka ir dešimtgubas kelias'''
Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai. Dešimtgubas kelias pasižiūri į žmogų ir Dievą iš šalies.
Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą. Dvasia (trečiasis protas) derina Tėvą (pirmąjį protą) ir Sūnų (antrąjį protą). Tad Dievo šokyje pirmumas teikiamas Dievui Tėvui, nes kiti vaidmenys iš jo išplaukia.
Išgyvenimo apytakoje trys protai yra suprantami atskirai nuo Dievo. Dievas yra už jų. Dešimtgubas kelias paaiškina jų santykį su Dievu.
* Išgyvenimo apytaka yra trys protai bet pats Dievas nėra būtinas. Užtat yra žmogus.
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
* Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.
* Išgyvenimo apytakoje pirmumas teikiamas trečiam protui, nes juo atsisakome savęs.
Žmogaus išgyvenimų aštuongubame rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.
Dešimtgubame kelyje, Dievo plotmėje, Dievas laikomas neapibrėžtumu ir sąmoningumas laikomas apibrėžtumu. Žmogaus plotmėje, pasąmonė laikoma įsivaizduojamumu ir sąmonė laikoma neįsivaizduojamumu. Tad dešimtgubame kelyje, einame iš Dievo +0 į sąmoningumą +3, toliau į įsivaizduojamumą +1 ir galiausiai neįsivaizduojamumą +2.
Išgyvenimo apytaka Sūnaus aštuonerybė tampa padalinimų ratu. Sūnaus aštuonerybėje yra susikalbėjimas tarp dviejų dalyvių, Tėvo ir Sūnaus. O padalinimų ratą išgyvena vieningas išgyventojas, tačiau trimis protais.
* Nesuvokiamumas iškyla išgyvenimo apytaka atskyrus tris protus nuo Dievo.
Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai, viską suskaldantys į betką. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu, grindžia kažką.
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}
[+Žinojimo rūmai+]
[+Meilės mokslas+]
'''Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė'''
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
[++Žmogaus įsijungimas į tyrimą++]
[+Apytakos žmogaus kampu+]
Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
2025 birželio 18 d., 12:26
atliko -
Ištrintos 352-360 eilutės:
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
Pakeistos 438-471 eilutės iš
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
į:
Pridėtos 463-471 eilutės:
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
Pakeistos 528-560 eilutės iš
į:
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
2025 birželio 18 d., 12:14
atliko -
Pridėtos 256-259 eilutės:
Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
Pakeistos 315-319 eilutės iš
Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas). Manimi iškyla nepriklausomumas, Tavimi bendruomeniškumas ir Kitu visuotinumas.
Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
į:
Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas). Manimi iškyla nepriklausomumas, Tavimi bendruomeniškumas ir Kitu visuotinumas.
2025 birželio 18 d., 12:12
atliko -
Ištrintos 232-233 eilutės:
Pridėtos 248-255 eilutės:
[+Apytakos Dievo kampu+]
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Ištrintos 310-315 eilutės:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Ištrintos 312-324 eilutės:
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Pridėtos 520-521 eilutės:
Žmogaus išgyvenimų aštuongubame rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.
Pridėtos 544-563 eilutės:
[+Apytakos žmogaus kampu+]
Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
[+Žmogaus tyrimai+]
2025 birželio 18 d., 11:54
atliko -
Pridėta 249 eilutė:
Ištrintos 286-289 eilutės:
Dievo tyrimais viską žinome, būtent apie Dievą, o žmogaus tyrimais tą žinojimą gražiai taikome, kaip gyventi Dievu.
Pridėtos 574-576 eilutės:
Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti
* Dievo tyrimais viską žinome, būtent apie Dievą, o žmogaus tyrimais tą žinojimą gražiai taikome, kaip gyventi Dievu.
2025 birželio 18 d., 11:52
atliko -
Ištrintos 174-175 eilutės:
Ištrintos 203-204 eilutės:
Pridėtos 520-523 eilutės:
'''Reikšmingumai papildo padalinimus'''
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.
Pridėta 545 eilutė:
* Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}
2025 birželio 18 d., 11:49
atliko -
Pakeistos 90-91 eilutės iš
[+Tyrimo atsiradimas+]
į:
[++Tyrimo atsiradimas++]
Pakeistos 252-253 eilutės iš
[+Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria+]
į:
[++Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria++]
[+Dievo šokis+]
[+Dievo šokis+]
Pakeista 556 eilutė iš:
[+Žmogaus įsijungimas į tyrimą+]
į:
[++Žmogaus įsijungimas į tyrimą++]
2025 birželio 18 d., 11:42
atliko -
Ištrintos 240-241 eilutės:
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
Ištrintos 499-503 eilutės:
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Pridėtos 541-553 eilutės:
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
[+Žinojimo rūmai+]
[+Meilės mokslas+]
'''Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė'''
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
2025 birželio 18 d., 11:34
atliko -
Pakeistos 72-73 eilutės iš
[+Santrauka: Kampų raida+]
į:
[+Santrauka: Tyrimų raida+]
Pakeistos 90-91 eilutės iš
[+Dievo raiška - Dievo savęs įrodymas visiems+]
į:
[+Tyrimo atsiradimas+]
Pridėtos 254-255 eilutės:
[+Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria+]
Ištrintos 501-517 eilutės:
* Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
* Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
* Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
'''Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.'''
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
Ištrintos 506-525 eilutės:
Pereiname iš vieningo Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į dvilypį amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
||Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. ||Esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis. ||
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
||Duomenys - visko žinojimas. ||Įžvalgos - gražus taikymas. (Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti".) ||
||Omega: paskutinysis: Dievas po visko || Alfa: pirmasis: Dievas pirm visko ||
||Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. ||Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn. ||
||Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine. ||Dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu. ||
||Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. ||Mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais. Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. ||
Pridėtos 548-586 eilutės:
[+Žmogaus įsijungimas į tyrimą+]
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymu ir taip susitelkia į Dievą'''
* Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
* Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
* Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
'''Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.'''
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
'''Dievo ir žmogaus tyrimų priešpastatymas'''
Pereiname iš vieningo Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į dvilypį amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
||Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. ||Esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis. ||
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
||Duomenys - visko žinojimas. ||Įžvalgos - gražus taikymas. (Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti".) ||
||Omega: paskutinysis: Dievas po visko || Alfa: pirmasis: Dievas pirm visko ||
||Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. ||Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn. ||
||Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine. ||Dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu. ||
||Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. ||Mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais. Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. ||
2025 birželio 18 d., 11:27
atliko -
Pakeistos 164-166 eilutės iš
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume
į:
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais
2025 birželio 18 d., 11:14
atliko -
Pridėta 74 eilutė:
Tyrimo atsiradimas
Pridėta 79 eilutė:
Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria
Pridėta 86 eilutė:
Žmogaus įsijungimas į tyrimą
2025 birželio 16 d., 16:01
atliko -
Pridėta 80 eilutė:
* Požiūrio lygtis išskiria asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą
2025 birželio 12 d., 16:08
atliko -
Pridėta 113 eilutė:
* Dievo įrodymas yra pamatinė simetrija (pasikeitimas be pasikeitimo): Dievo buvimas pasikeičia, visgi Dievo buvimas nesikeičia.
2025 birželio 12 d., 13:42
atliko -
Pridėtos 171-173 eilutės:
* Reikšmingumas plėtojasi veiksmu -1.
* Veiksmu -1 atsisakome savęs, savo sąmoningumo, renkamės Dievą.
2025 birželio 12 d., 13:00
atliko -
Pakeista 79 eilutė iš:
* Išgyvenimo apytaka atkartoja Dievo šokį trimis protais be Dievo, išsako išgyvenimus
į:
* Išgyvenimo apytaka atkartoja Dievo šokį trimis protais be Dievo, išgyvenimus išsako požiūrio lygtimi, vadinas, gyvenimo lygtimi be Dievo
2025 birželio 12 d., 12:42
atliko -
Pakeista 72 eilutė iš:
[+Santrauka: Apytakų raida+]
į:
[+Santrauka: Kampų raida+]
2025 birželio 12 d., 12:41
atliko -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
2025 birželio 12 d., 12:40
atliko -
Pakeistos 81-82 eilutės iš
* Žmogus, pašnekovas, savo tyrimais ir netroškimais renkasi gyventi Dievu, atsiliepia į Dievo meilę, įprasmina savo sąmoningumą ir kartu atsisako jo
į:
* Žmogus, pašnekovas, savo tyrimais ir netroškimais renkasi gyventi Dievu, atsiliepia į Dievo meilę, išmoksta bendrauti meilės kalba, mylėti, kaip kad Dievas myli
* Žmogus rinkdamasis Dievo valią, gerą valią, išmintį, amžiną gyvenimą, atsisako savęs ir atgauna save, įprasmina savo sąmoningumą ir kartu atsisako jo betgi jį atgauna
* Žmogus rinkdamasis Dievo valią, gerą valią, išmintį, amžiną gyvenimą, atsisako savęs ir atgauna save, įprasmina savo sąmoningumą ir kartu atsisako jo betgi jį atgauna
2025 birželio 12 d., 12:34
atliko -
Pakeista 75 eilutė iš:
* Iškyla požiūris į Dievą iš šalies, būtent gyvenimo lygtis, išskirianti tapatumą ir skirtingumą
į:
* Iškyla požiūris į Dievą iš šalies, būtent gyvenimo lygtis, išskirianti tapatumą ir skirtingumą, tad grindžianti suvokimą
2025 birželio 12 d., 12:29
atliko -
Pridėtos 69-81 eilutės:
[+Santrauka: Apytakų raida+]
* Dievas yra savaiminis
* Dievas reiškiasi tiesa, ja atsiveria Dievo požiūris
* Dievas savo požiūriu įrodo save, išeidamas už savęs į save, tverdamas save ir praplėsdamas save
* Iškyla požiūris į Dievą iš šalies, būtent gyvenimo lygtis, išskirianti tapatumą ir skirtingumą
* Dievo šokis išsako Dievo (Tėvo) požiūrį ir supina su Dievo Sūnaus ir Dievo Dvasios požiūriais, grindžia dorovę
* Išgyvenimo apytaka atkartoja Dievo šokį trimis protais be Dievo, išsako išgyvenimus
* Išgyvenimo apytaka sustato tris kalbas, apibrėžiančias kalbų pašnekovą
* Žinojimo rūmai atspindi kalbų nusakyto pašnekovo galimybes, jo išsiaiškinimo būdus, jo mokslo apimtį
* Meilės mokslas atveria bendrą būdą bet kurį pašnekovą mylėti, palaikyti, geranoriškai pakalbinti
* Žmogus, pašnekovas, savo tyrimais ir netroškimais renkasi gyventi Dievu, atsiliepia į Dievo meilę, įprasmina savo sąmoningumą ir kartu atsisako jo
2025 birželio 12 d., 11:45
atliko -
Pakeistos 80-81 eilutės iš
Dievui visko prasmė yra tyrimas. Tyrimas yra išėjimas už savęs. Tyrimas skiria klausimą ir atsakymą, tad atveria išsivystymą, amžiną gyvenimą, santykį tarp Dievo ir gerumo.
į:
Dievui visko prasmė yra tyrimas. Tyrimas yra išėjimas už savęs. Tyrimas skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria išsivystymą, amžiną gyvenimą, santykį tarp Dievo ir gerumo.
Pakeista 104 eilutė iš:
* Gerumas sutampa su Dievu tačiau išsiskiria sąlygomis ir savybėmis. Gerumas yra sąlygose, tuo tarpu Dievas yra besąlygiškas. Tad skiriaisi Dievo ir gerumo savybės. Gerumas yra besąlygiškumas sąlygose, tad plačiau pasižiūrėjus, už sąlygų, gerumas prieštarauja sau, tuo tarpu siauriau pasižiūrėjus, sąlygose, gerumas yra nuoseklus.
į:
* Gerumas sutampa su Dievu tačiau išsiskiria sąlygomis ir savybėmis. Gerumas yra sąlygose, tuo tarpu Dievas yra besąlygiškas. Tad skiriasi Dievo ir gerumo savybės. Gerumas yra besąlygiškumas sąlygose, tad plačiau pasižiūrėjus, už sąlygų, gerumas prieštarauja sau, tuo tarpu siauriau pasižiūrėjus, sąlygose, gerumas yra nuoseklus.
2025 birželio 12 d., 11:38
atliko -
Pakeista 78 eilutė iš:
Dievas save įrodo, ir būtent kam, visiems, tad plėtoju visus ir kartu savo galimą ryšį su jais.
į:
Dievas save įrodo, ir būtent kam, visiems, tad plėtoja visus ir kartu savo galimą ryšį su jais.
2025 birželio 11 d., 15:08
atliko -
2025 birželio 11 d., 15:08
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Gyvenimo lygtis]], [[Ketverybės]], [[Trejybės]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]]
į:
* [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Ketverybės]], [[Trejybės]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]]
2025 birželio 11 d., 15:06
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
į:
* [[Gyvenimo lygtis]], [[Ketverybės]], [[Trejybės]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]]
2025 birželio 11 d., 15:04
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]], [[Išsivertimai]]
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
* [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
* [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
2025 birželio 11 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apibrėžimas]], [[Išmintis]], [[Savastis]], [[Ir Keturi]]
* [[Meilės mokslas]]
*
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]], [[Išsivertimai]]
* [[Apytakos]], [[Išsivertimai]], [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Meilės mokslas]]
* [[Apytakos]], [[Išsivertimai]], [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Meilės mokslas]]
2025 birželio 11 d., 14:51
atliko -
Pridėtos 105-106 eilutės:
* Gyvenimu sutampa Dievas ir gerumas. Gyvenimu Dievas ir gerumas yra savarankiški tačiau visaip sutaria jų bendroje apimtyje, tad sąlygose.
* Amžinu gyvenimu Dievas ir gerumas skiriasi, o taip yra už sąlygų, nes Dievas yra besąlygiškas, nevaržomas sąlygų, Dievas yra daugiau nė gerumas.
* Amžinu gyvenimu Dievas ir gerumas skiriasi, o taip yra už sąlygų, nes Dievas yra besąlygiškas, nevaržomas sąlygų, Dievas yra daugiau nė gerumas.
2025 birželio 11 d., 14:46
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?''',
į:
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?'''
2025 birželio 11 d., 14:46
atliko -
Pridėtos 102-104 eilutės:
* Dievas yra savaiminis
* Gerumas sutampa su Dievu tačiau išsiskiria sąlygomis ir savybėmis. Gerumas yra sąlygose, tuo tarpu Dievas yra besąlygiškas. Tad skiriaisi Dievo ir gerumo savybės. Gerumas yra besąlygiškumas sąlygose, tad plačiau pasižiūrėjus, už sąlygų, gerumas prieštarauja sau, tuo tarpu siauriau pasižiūrėjus, sąlygose, gerumas yra nuoseklus.
2025 birželio 11 d., 13:31
atliko -
Pakeistos 111-113 eilutės iš
'''Reikšmingumus išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
į:
'''Reikšmingumai išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
Dievas reiškiasi tiesa. Tiesa sutampa turinys ir išraiška. Tiesa (jos išraiška, pavidalas) išsako Dievą (jo turinį) ten, kur jo nėra. Tad tiesa Dievas išeina už savęs.
Dievas reiškiasi tiesa. Tiesa sutampa turinys ir išraiška. Tiesa (jos išraiška, pavidalas) išsako Dievą (jo turinį) ten, kur jo nėra. Tad tiesa Dievas išeina už savęs.
2025 birželio 10 d., 11:30
atliko -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
į:
* Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti reikšmių vaidmenį.
Pridėtos 131-132 eilutės:
Dvasios reikšmes bandyti suprasti kaip dvasios pasitraukimą, kurio pagrindu iškyla sandara. Bandyti suprasti, tas pasitraukimas yra aštuonerybėje tie požiūriai, kurie paskui neprieinami nes jie yra papildiniai. Dievo šokyje aštuonerybė yra dviejų galų, Tėvo ir Sūnaus - Tėvas pasitraukia reikšmėmis, o Sūnus žengia padalinimais.
2025 birželio 10 d., 11:14
atliko -
Pakeistos 220-221 eilutės iš
'''Dievo šokis išplaukia iš Dievo požiūrio'''
į:
'''Dievo šokis išplaukia iš Dievo požiūrio, atveriančio Sūnaus ir Dvasios požiūrius'''
Pridėtos 223-224 eilutės:
Dievo šokio aštuonerybėje, Dievas pasitraukia reikšmingumais, Jėzus pereina į Dievą, paskui Jėzus grįžta toliau tęsiant padalinimus. Tad nulybė gal yra pas Jėzų patį, o ketverybė yra kaip jisai suvokia Dievą ir paskui jisai grįžta būtent tais papildiniais - reikšmėmis.
2025 birželio 10 d., 11:11
atliko -
Pridėtos 18-20 eilutės:
Kaip iš pirmapradžio Dievo iškyla reikšmingumai?
* Kaip tai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?
2025 birželio 10 d., 11:10
atliko -
Pridėtos 92-93 eilutės:
* Dievo įrodymas išsako veiksmais, jais apibrėžia, ką reiškia, kad jis yra net ir kai jo nėra.
2025 birželio 10 d., 11:04
atliko -
Pridėtos 96-103 eilutės:
Gyvenimo lygtis sieja tapatumą (bosoniškumą) ir atskirtumą (fermioniškumą). Tapatumas yra Dievo esmė, o atskirtumas yra raiškos esmė.
* Požiūris sieja bosonišką dvasią, išeinančią už savęs, su fermionišku kampu, iš kurio matoma.
* Bosoniškumas yra dvasios ypatybė, kad viskas gali sutapti. Bosoniškumas išeina už savęs į fermioniškumą, kuriuo viskas paskirai išgyventa. Žmogui tenka rinktis ar gyventi savo paskira padėtimi įprastą gyvenimą ar gyventi bendrąja dvasia, atsisakydamas savo paskirumo ir paskiro gyvenimo.
Tiesa derina tapatumą (ji tapati sau ir atvira visakam) ir atskirtumą (jinai atskirta nuo netiesos, kuri netapati sau ir neatvira).
Dvejybės atvaizdas Ar lygmenyje išskiria tapatumą ir skirtumą.
2025 birželio 10 d., 10:33
atliko -
Pakeistos 22-23 eilutės iš
Kaip keturiss pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
į:
Kaip keturis pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
Pakeista 97 eilutė iš:
'''Reikšmingumus išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
į:
'''Reikšmingumus išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
2025 birželio 09 d., 15:31
atliko -
Pakeista 505 eilutė iš:
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmingumai (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
į:
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 trečiojo reikšmingumo reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
2025 birželio 09 d., 15:30
atliko -
Pakeistos 22-23 eilutės iš
Kaip keturias pirmaprades reikšmes išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
į:
Kaip keturiss pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
Pakeistos 97-99 eilutės iš
'''Reikšmės išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
Įrodymo prielaidos (pirmapradės reikšmės) yra:
Įrodymo prielaidos (
į:
'''Reikšmingumus išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
Įrodymo prielaidos (pirmapradžiai reikšmingumai) yra:
Įrodymo prielaidos (pirmapradžiai reikšmingumai) yra:
Pakeistos 118-119 eilutės iš
'''Reikšmės išsako Dievo kampus'''
į:
'''Reikšmingumai išsako Dievo kampus'''
Pakeistos 124-125 eilutės iš
'''Reikšmės papildo padalinimus'''
į:
'''Reikšmingumai papildo padalinimus'''
Pakeistos 131-132 eilutės iš
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šias Tėvo reikšmes.
į:
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.
Pakeistos 209-210 eilutės iš
Atsivėrus suvokimui ir Dievo (Tėvo) požiūriui, iškyla Sūnaus ir Dvasios požiūriai, tad Dievo šokis. Požiūriais reikšmės dvasia susiejama su tam tikru sandaros kampu, taip kad išsiskiria dvasios kampai, išsiskiria požiūriai.
į:
Atsivėrus suvokimui ir Dievo (Tėvo) požiūriui, iškyla Sūnaus ir Dvasios požiūriai, tad Dievo šokis. Požiūriais reikšmingumų dvasia susiejama su tam tikru sandaros kampu, taip kad išsiskiria dvasios kampai, išsiskiria požiūriai.
Pakeista 505 eilutė iš:
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
į:
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmingumai (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
2025 birželio 09 d., 13:07
atliko -
Pridėtos 117-122 eilutės:
'''Reikšmės išsako Dievo kampus'''
* tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume
* gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume
* galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume
2025 birželio 09 d., 13:03
atliko -
Pakeistos 68-69 eilutės iš
'''Visko prasmė Dievui'''
į:
'''Visko prasmė Dievui: tiesa'''
Pridėtos 71-72 eilutės:
Tai tiesos šūkis, juk tiesa nenuslepiama. Būtent tiesa plėtoja Dievą. Tad Dievas yra tiesos dvasia.
2025 birželio 09 d., 12:50
atliko -
Pakeistos 164-165 eilutės iš
'''Dievas tiria žmogumi'''
į:
'''Dievas tiria savo požiūriu, suvokimu, atskyrimu, tad žmogumi'''
Suvokimas Dievo požiūriu išdėsto jo savęs įrodymą.
Suvokimas Dievo požiūriu išdėsto jo savęs įrodymą.
Pridėtos 198-201 eilutės:
'''Dievo šokis išplaukia iš Dievo požiūrio'''
Atsivėrus suvokimui ir Dievo (Tėvo) požiūriui, iškyla Sūnaus ir Dvasios požiūriai, tad Dievo šokis. Požiūriais reikšmės dvasia susiejama su tam tikru sandaros kampu, taip kad išsiskiria dvasios kampai, išsiskiria požiūriai.
2025 birželio 09 d., 12:45
atliko -
Ištrintos 159-167 eilutės:
Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
Ištrinta 490 eilutė:
Pridėtos 492-500 eilutės:
'''Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą'''
Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
2025 birželio 09 d., 12:22
atliko -
Pakeista 87 eilutė iš:
* Jeigu jo nėra, tai jisai vistiek yra. Juk jisai Dievas.
į:
* Jeigu jo nėra, tai jisai vis tiek yra. Juk jisai Dievas.
2025 birželio 09 d., 12:06
atliko -
Pakeistos 91-100 eilutės iš
'''Dievas yra Dievas galimybėms'''
Ką reiškia būti Dievu? Tai reiškia būti Dievu kam nors. Dievas yra Dievas būtent galimybėms.
* Dievas yra visų galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
* Dievas suveda visas galimybes
Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.
'''Reikšmės išsako Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
* Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
* Dievas suveda visas galimybes
Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.
'''Reikšmės išsako
į:
'''Gyvenimo lygtis apima Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
Gyvenimo lygtis sieja Dievą, gerumą, jų sutapimą - gyvenimą ir jų atskyrimą - amžiną gyvenimą.
'''Reikšmės išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
Gyvenimo lygtis sieja Dievą, gerumą, jų sutapimą - gyvenimą ir jų atskyrimą - amžiną gyvenimą.
'''Reikšmės išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
Pridėtos 109-114 eilutės:
Dievas yra Dievas galimybėms. Ką reiškia būti Dievu? Tai reiškia būti Dievu kam nors. Dievas yra Dievas būtent galimybėms.
* Dievas yra visų galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
* Dievas suveda visas galimybes
Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.
2025 birželio 07 d., 22:23
atliko -
2025 birželio 07 d., 22:23
atliko -
Pridėtos 108-112 eilutės:
* tiesa iškyla su Dievo pažinimu
* Dievas ir gerumas iškyla su sąlygomis Dievui
* ištakos, akistata, darna iškyla su Dievą turinčiomis galimybėmis
* gyvenimo lygtis iškyla su gyvenimu, su galimybe gyventi savarankiškai, trimis protais, laisvai, be Dievo
2025 birželio 07 d., 15:30
atliko -
Pridėtos 90-97 eilutės:
'''Dievas yra Dievas galimybėms'''
Ką reiškia būti Dievu? Tai reiškia būti Dievu kam nors. Dievas yra Dievas būtent galimybėms.
* Dievas yra visų galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
* Dievas suveda visas galimybes
Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.
2025 birželio 07 d., 15:01
atliko -
Pridėtos 482-486 eilutės:
'''Keturios terpės: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizudojamumas'''
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.
2025 birželio 07 d., 14:47
atliko -
Pakeista 22 eilutė iš:
Kaip keturias pirmaprades reikšmes išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatorių kvadratai yra {$+1$}.
į:
Kaip keturias pirmaprades reikšmes išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.
2025 birželio 07 d., 14:46
atliko -
Pridėtos 21-22 eilutės:
Kaip keturias pirmaprades reikšmes išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatorių kvadratai yra {$+1$}.
2025 birželio 07 d., 14:25
atliko -
Pridėtos 64-65 eilutės:
[+Dievo raiška - Dievo savęs įrodymas visiems+]
Pridėtos 68-71 eilutės:
Dievas reiškiasi: Yra tai, kas reiškiasi.
Dievas save įrodo, ir būtent kam, visiems, tad plėtoju visus ir kartu savo galimą ryšį su jais.
Dievas save įrodo, ir būtent kam, visiems, tad plėtoju visus ir kartu savo galimą ryšį su jais.
Pakeistos 89-90 eilutės iš
'''Reikšmės išsako Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
į:
'''Reikšmės išsako Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas'''
Pakeistos 94-97 eilutės iš
* ištakos, akistata, darna - trys protai, kaip trečiasis protas supranta pirmąjį, antrąjį, trečiąjį protą.
į:
* ištakos (Dievas), akistata (gerumas), darna (amžinas gyvenimas) - trys protai, kaip trečiasis protas supranta pirmąjį, antrąjį, trečiąjį protą.
* Dievas, gerumas, amžinas gyvenimas, gyvenimas - prisideda gyvenimas, o tai yra žmogaus išeities taškas
Žmogus iškyla gyvenimo lygtimi ir būtent gyvenimu. Žmogus tada gali suprasti Dievą ir būtent amžiną gyvenimą kaip suvokimą.
* Dievas, gerumas, amžinas gyvenimas, gyvenimas - prisideda gyvenimas, o tai yra žmogaus išeities taškas
Žmogus iškyla gyvenimo lygtimi ir būtent gyvenimu. Žmogus tada gali suprasti Dievą ir būtent amžiną gyvenimą kaip suvokimą.
2025 birželio 07 d., 13:22
atliko -
Pridėtos 462-463 eilutės:
[+Išsivertimas+]
Pridėtos 469-470 eilutės:
[+Išgyvenimo apytaka+]
2025 birželio 07 d., 13:16
atliko -
Pridėtos 16-17 eilutės:
'''Dievo šokis ir Dievo savęs įrodymas'''
2025 birželio 07 d., 13:16
atliko -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
*
į:
Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?
* Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
* Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
Pakeistos 21-28 eilutės iš
* Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje?
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?
* Kaipdešimtgubu keliu išreikšti neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
* Kaipsuprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka
* Kaip
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos
* Kaip
į:
* Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje.
'''Neišėjimas už savęs'''
Kaip suprasti neišėjimą už savęs?
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
'''Išsivertimas'''
'''Neišėjimas už savęs'''
Kaip suprasti neišėjimą už savęs?
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
'''Išsivertimas'''
Pridėtos 34-46 eilutės:
Kaip susiję asmuo ir savastis?
Koks ryšys tarp suvokimo ir apibrėžimo?
* Kaip suprasti nesuvokiamumą?
'''Išgyvenimo apytaka'''
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?
* Kaip dešimtgubu keliu išreikšti neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
* Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
Koks ryšys tarp suvokimo ir apibrėžimo?
* Kaip suprasti nesuvokiamumą?
'''Išgyvenimo apytaka'''
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?
* Kaip dešimtgubu keliu išreikšti neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
* Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
Ištrintos 49-51 eilutės:
* Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
Ištrintos 53-56 eilutės:
Kaip suprasti neišėjimą už savęs?
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
2025 birželio 06 d., 13:16
atliko -
Pakeistos 3-10 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apibrėžimas]], [[Išmintis]], [[Savastis]]
tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Ir Keturi]]
Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apibrėžimas]], [[Išmintis]], [[Savastis]], [[Ir Keturi]]
* [[Meilės mokslas]]
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?''',
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apibrėžimas]], [[Išmintis]], [[Savastis]], [[Ir Keturi]]
* [[Meilės mokslas]]
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?''',
2025 birželio 06 d., 13:08
atliko -
Pridėtos 454-459 eilutės:
'''Suvokimas ir neapibrėžtumas'''
Dievas yra suvokiantysis ir taip pat išeities taškas.
Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.
2025 birželio 06 d., 12:49
atliko -
Pridėta 88 eilutė:
* Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas, tai gyyenimo lygtis, papildanti ketverybę.
2025 gegužės 31 d., 09:56
atliko -
2025 gegužės 31 d., 09:56
atliko -
Pakeistos 87-89 eilutės iš
* Ištakos, akistata, darna papildo penkerybę ir grindžia tris protus.
į:
* Ištakos, akistata, darna papildo penkerybę ir grindžia tris protus: požiūrį, požiūrį į požiūrį, požiūrį į požiūrį į požiūrį.
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šias Tėvo reikšmes.
Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šias Tėvo reikšmes.
2025 gegužės 31 d., 09:54
atliko -
Pridėtos 63-87 eilutės:
'''Dievo savęs įrodymas'''
Pradai išplaukia iš Dievo savęs įrodymo.
Pirmapradis Dievas tiria ar jisai būtinas, ar jisai būtų jeigu jo nebūtų?
Jisai išskiria dvi galimybes:
* Jeigu jisai yra, tai jis yra.
* Jeigu jo nėra, tai jisai vistiek yra. Juk jisai Dievas.
Užtat Dievas yra būtinas.
'''Reikšmės išsako Dievo savęs įrodymo prielaidas'''
Įrodymo prielaidos (pirmapradės reikšmės) yra:
* tiesa - trečiojo proto pradas, ką jisai pažįsta
* Dievas ir gerumas - pirmojo ir antrojo proto pradai, ką trečiasis protas išskiria
* ištakos, akistata, darna - trys protai, kaip trečiasis protas supranta pirmąjį, antrąjį, trečiąjį protą.
'''Reikšmės papildo padalinimus'''
* Tiesa glūdi septynerybėje ir ją papildo.
* Dievas ir gerumas papildo šešerybę ir grindžia Dievą ir žmogų.
* Ištakos, akistata, darna papildo penkerybę ir grindžia tris protus.
2025 gegužės 31 d., 08:01
atliko -
Pakeista 444 eilutė iš:
Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu.
į:
Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai, viską suskaldantys į betką. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu, grindžia kažką.
2025 gegužės 31 d., 08:00
atliko -
Pridėtos 443-444 eilutės:
Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu.
2025 gegužės 31 d., 07:52
atliko -
Pakeista 244 eilutė iš:
Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis Dievas, suvoktasis Aš, nesuvoktasis Tu, nesuvokiantis Kitas.
į:
Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis, atskiriantis Dievas, nesuvoktasis, neatskirtas Aš, nesuvokiantis, neatskiriantis Tu, suvoktasis, atskirtasis Kitas.
2025 gegužės 31 d., 07:28
atliko -
Pridėtos 244-245 eilutės:
Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis Dievas, suvoktasis Aš, nesuvoktasis Tu, nesuvokiantis Kitas.
Pridėtos 292-293 eilutės:
Žmogus yra jau esant suvokimui, užtat žmogumi iškyla suvokimo lygmenys.
2025 gegužės 31 d., 07:05
atliko -
Pridėta 438 eilutė:
* Nesuvokiamumas iškyla išgyvenimo apytaka atskyrus tris protus nuo Dievo.
2025 gegužės 31 d., 06:52
atliko -
Ištrintos 419-422 eilutės:
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
Pridėtos 433-438 eilutės:
Išgyvenimo apytaka Sūnaus aštuonerybė tampa padalinimų ratu. Sūnaus aštuonerybėje yra susikalbėjimas tarp dviejų dalyvių, Tėvo ir Sūnaus. O padalinimų ratą išgyvena vieningas išgyventojas, tačiau trimis protais.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
2025 gegužės 30 d., 19:03
atliko -
Pridėta 24 eilutė:
* Kaip dešimtgubu keliu išreikšti neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?
Pridėtos 435-436 eilutės:
Dešimtgubame kelyje, Dievo plotmėje, Dievas laikomas neapibrėžtumu ir sąmoningumas laikomas apibrėžtumu. Žmogaus plotmėje, pasąmonė laikoma įsivaizduojamumu ir sąmonė laikoma neįsivaizduojamumu. Tad dešimtgubame kelyje, einame iš Dievo +0 į sąmoningumą +3, toliau į įsivaizduojamumą +1 ir galiausiai neįsivaizduojamumą +2.
2025 gegužės 30 d., 18:56
atliko -
Pridėtos 20-27 eilutės:
Kas yra pirm dešimtgubo kelio?
* Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje?
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
* Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
* Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje?
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
* Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
Ištrintos 29-33 eilutės:
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir Dievo šokis?
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
* Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
2025 gegužės 29 d., 15:37
atliko -
Pakeistos 424-425 eilutės iš
Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą.
į:
Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą. Dvasia (trečiasis protas) derina Tėvą (pirmąjį protą) ir Sūnų (antrąjį protą). Tad Dievo šokyje pirmumas teikiamas Dievui Tėvui, nes kiti vaidmenys iš jo išplaukia.
Pridėta 430 eilutė:
* Išgyvenimo apytakoje pirmumas teikiamas trečiam protui, nes juo atsisakome savęs.
2025 gegužės 29 d., 15:33
atliko -
Pakeistos 427-429 eilutės iš
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
į:
* Išgyvenimo apytaka yra trys protai bet pats Dievas nėra būtinas. Užtat yra žmogus.
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
* Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
* Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.
2025 gegužės 29 d., 14:02
atliko -
Pridėtos 328-339 eilutės:
'''Žmogus žiūri atgal į pradžią, o Dievas žiūri pirmyn į pabaigą'''
Žmogaus požiūris žiūri atgal į pradžios tašką
* Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau.
* Žiūrint atgal, vis dėl to prisiimame savo kertines vertybes, būtent "gyvenimas yra Dievo gerumas", ir ieškome jų ištakų. Tai žiūrėjimas atgal.
Dievo požiūris žiūri pirmyn į akiratį, į suvesties tašką
* Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras".
* Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
* Žiūrint pirmyn, amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Tai Dievo požiūris vedantis į amžiną gyvenimą.
Žmogaus požiūris žiūri atgal į pradžios tašką
* Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau.
* Žiūrint atgal, vis dėl to prisiimame savo kertines vertybes, būtent "gyvenimas yra Dievo gerumas", ir ieškome jų ištakų. Tai žiūrėjimas atgal.
Dievo požiūris žiūri pirmyn į akiratį, į suvesties tašką
* Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras".
* Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
* Žiūrint pirmyn, amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Tai Dievo požiūris vedantis į amžiną gyvenimą.
Ištrintos 427-442 eilutės:
----------------------
[+Mąstymas atgal ir pirmyn+]
Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.
Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.
There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.
Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
2025 gegužės 27 d., 13:59
atliko -
Pakeista 347 eilutė iš:
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
į:
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
Pakeistos 349-351 eilutės iš
į:
* * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
Pridėtos 354-355 eilutės:
Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
Pakeistos 371-372 eilutės iš
į:
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
Pridėtos 386-387 eilutės:
Pereiname iš vieningo Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į dvilypį amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
Pakeistos 400-403 eilutės iš
į:
||Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. ||Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn. ||
||Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine. ||Dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu. ||
||Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. ||Mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais. Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. ||
||Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine. ||Dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu. ||
||Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. ||Mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais. Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. ||
Ištrintos 418-431 eilutės:
* Penkerybė
** Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
* Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
* Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
* Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.
Ištrintos 451-453 eilutės:
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
2025 gegužės 27 d., 13:52
atliko -
Pridėtos 257-258 eilutės:
Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.
Pridėtos 352-353 eilutės:
ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
Pakeistos 391-392 eilutės iš
į:
||Duomenys - visko žinojimas. ||Įžvalgos - gražus taikymas. (Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti".) ||
||Omega: paskutinysis: Dievas po visko || Alfa: pirmasis: Dievas pirm visko ||
||Omega: paskutinysis: Dievas po visko || Alfa: pirmasis: Dievas pirm visko ||
Pakeistos 414-416 eilutės iš
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
į:
2025 gegužės 27 d., 13:43
atliko -
Pridėtos 220-222 eilutės:
Dievas išeidamas už savęs į save tveria sandarą.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
Pridėtos 229-234 eilutės:
'''Požiūris išverčia išėjimą už savęs'''
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* Nuostata yra tai, ką požiūris supranta, kaip esantį pirm išėjimo už savęs, kurį požiūris išvertė ir kuriuo jisai atsirado.
* Požiūris yra nuostatos ypatingas atvejis. Požiūris yra pažinimo laukas, kuris išėjo už savęs į pažinovą, kitaip tarus, pažinovas atsiplėšęs nuo pažinimo lauko.
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* Nuostata yra tai, ką požiūris supranta, kaip esantį pirm išėjimo už savęs, kurį požiūris išvertė ir kuriuo jisai atsirado.
* Požiūris yra nuostatos ypatingas atvejis. Požiūris yra pažinimo laukas, kuris išėjo už savęs į pažinovą, kitaip tarus, pažinovas atsiplėšęs nuo pažinimo lauko.
Pridėtos 265-268 eilutės:
'''Apytakos sustato žmogaus tyrimus'''
Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.
Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.
Pakeistos 400-401 eilutės iš
į:
* Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
Ištrintos 403-409 eilutės:
Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. Kaip Dievui tyrėjui geriau?
Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
Ištrintos 416-420 eilutės:
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* A Position is that which goes beyond itself.
* A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
2025 gegužės 27 d., 13:28
atliko -
Pridėtos 362-375 eilutės:
'''Dievo ir žmogaus tyrimų priešpastatymas'''
||Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. ||Esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis. ||
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
||Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. ||Esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis. ||
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
Ištrintos 391-400 eilutės:
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
2025 gegužės 27 d., 13:23
atliko -
Pridėtos 335-336 eilutės:
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).
Ištrintos 375-376 eilutės:
Pakeistos 378-387 eilutės iš
* Išėjimas už savęs į save nesant
* Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra
* išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo
* Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
į:
||Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. ||Esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis. ||
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. Kaip Dievui tyrėjui geriau?
Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
||Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. ||Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem. ||
||Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. ||Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos. ||
||Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi.. ||Apytakos susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi. ||
||Suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. ||Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. ||
||Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. ||Žmogaus tyrimas yra gyvenimas. ||
||Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. ||Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą. ||
||Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. ||(Vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. ||
||Matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės. ||Matome iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. ||
||Dievas pradeda neapibrėžtumu, toliau apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. ||Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą. ||
Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. Kaip Dievui tyrėjui geriau?
Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
2025 gegužės 27 d., 13:09
atliko -
Pakeistos 333-334 eilutės iš
į:
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
Ištrintos 374-377 eilutės:
Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
2025 gegužės 27 d., 13:07
atliko -
Pridėtos 218-219 eilutės:
Dievo išeities taškas yra aukštas ir platus, tad Dievo tyrimas vyksta gilyn-siauryn.
Pridėtos 330-331 eilutės:
Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Pakeistos 365-366 eilutės iš
Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai.
į:
Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai. Dešimtgubas kelias pasižiūri į žmogų ir Dievą iš šalies.
Pakeistos 376-377 eilutės iš
* Žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
į:
2025 gegužės 27 d., 12:41
atliko -
Pridėtos 358-365 eilutės:
'''Išgyvenimo apytaka ir dešimtgubas kelias'''
Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai.
Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą.
Išgyvenimo apytakoje trys protai yra suprantami atskirai nuo Dievo. Dievas yra už jų. Dešimtgubas kelias paaiškina jų santykį su Dievu.
2025 gegužės 26 d., 18:37
atliko -
Pakeista 195 eilutė iš:
Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas).
į:
Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas). Manimi iškyla nepriklausomumas, Tavimi bendruomeniškumas ir Kitu visuotinumas.
2025 gegužės 26 d., 18:36
atliko -
Pridėtos 74-78 eilutės:
Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia.
* Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
Pridėtos 99-100 eilutės:
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
Pakeistos 147-148 eilutės iš
į:
* Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
Pridėtos 195-196 eilutės:
Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas).
Pridėtos 210-211 eilutės:
Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Pridėtos 313-314 eilutės:
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
Pakeistos 348-349 eilutės iš
į:
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
Ištrintos 362-368 eilutės:
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Pakeistos 364-366 eilutės iš
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
į:
* Dievo tyrimas vyksta gilyn-siauryn.
* Žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
* Žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.
Pakeistos 436-437 eilutės iš
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
į:
2025 gegužės 26 d., 18:25
atliko -
Pridėtos 250-252 eilutės:
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott periodiškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott periodiškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
Ištrintos 392-399 eilutės:
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
Pridėtos 415-417 eilutės:
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
2025 gegužės 26 d., 18:23
atliko -
Pridėtos 216-222 eilutės:
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
Pridėtos 246-249 eilutės:
Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
Pridėtos 283-288 eilutės:
'''Žmogus tiria netroškimais'''
* Žmogus asmenis priima netroškimuose. Kitą - valios netroškimuose, Tave - širdies netroškimuose, Save - proto netroškimuose, Dievą - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
* Žmogus asmenis priima netroškimuose. Kitą - valios netroškimuose, Tave - širdies netroškimuose, Save - proto netroškimuose, Dievą - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Pridėtos 305-310 eilutės:
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Pakeistos 323-326 eilutės iš
į:
* Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
Ištrintos 342-368 eilutės:
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
* Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
Ištrintos 343-344 eilutės:
2025 gegužės 26 d., 18:15
atliko -
Pridėtos 218-226 eilutės:
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.
Pakeistos 346-352 eilutės iš
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
į:
2025 gegužės 26 d., 18:11
atliko -
Pridėtos 216-217 eilutės:
Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
Pridėtos 278-279 eilutės:
Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.
2025 gegužės 26 d., 17:55
atliko -
Pridėtos 80-86 eilutės:
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
Pakeistos 281-286 eilutės iš
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
į:
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymu ir taip susitelkia į Dievą'''
* Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
* Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
'''Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.'''
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
* Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
'''Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.'''
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Ištrintos 305-306 eilutės:
Ištrintos 325-334 eilutės:
Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Ištrintos 331-337 eilutės:
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
2025 gegužės 26 d., 17:30
atliko -
Pakeistos 297-302 eilutės iš
į:
* Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.
Pakeistos 308-310 eilutės iš
į:
* Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
Ištrintos 314-323 eilutės:
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
2025 gegužės 26 d., 16:49
atliko -
Pridėtos 151-154 eilutės:
'''Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti'''
Dievo tyrimais viską žinome, būtent apie Dievą, o žmogaus tyrimais tą žinojimą gražiai taikome, kaip gyventi Dievu.
2025 gegužės 26 d., 16:46
atliko -
Ištrintos 41-49 eilutės:
Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.
[[Gvildenu]] Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.
[[Visko prasmė]] Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.
* [[Tyrimai]] Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
* [[Išėjimas už savęs]] Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
* [[Gyventi išmintimi]] Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?
2025 gegužės 26 d., 16:23
atliko -
Pridėtos 258-264 eilutės:
'''Žmogus klausia, kaip gyventi Dievu, amžino gyvenimo klodais'''
* Dievas (pasaulis) gyvena amžinu gyvenimu.
* Aš (paskiras žmogus) gyvenu išmintimi (trošku viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti)
* Tu (bendras žmogus) gyveni gera valia (bendruomenėje)
* Kitas (Dievas) gyvena Dievo valia (kaip suprasti?)
2025 gegužės 26 d., 16:11
atliko -
Ištrintos 50-74 eilutės:
Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.
[[Dievo tyrimai]] Kokie Dievo tyrimai?
* [[Viską žinoti]]
* [[Dievo tyrimų gvildenimas]] Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
* [[Išmintis]] Ką reiškia viską žinoti?
* [[Viskas]] Kas yra viskas?
* [[Apytakos]] Kas yra apytakos?
** [[Išsivertimai]] Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
** [[Trys protai]] Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
** [[Išgyvenimo apytaka]] Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
** [[Meilės mokslas]] Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
*** [[Tiesos kraštovaizdis]] Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?
[[Žmogaus tyrimai]]
* [[Taikymas]] Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
* [[Suvokimo lygmenys]]
* [[Netroškimai]] Kaip apibrėžti netroškimus?
* [[Atjautos]] Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
* [[Kalbos]] Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?
[[Tyrimų ryšys]], [[Laidai]] Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?
* [[Prasmė]] Kas kam prasminga ir kodėl?
** [[Ženklų savybės]]
2025 gegužės 23 d., 08:16
atliko -
Pridėtos 217-224 eilutės:
Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
* išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
* žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
* meilės mokslu - kodėl išgyvename.
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
Pakeistos 328-329 eilutės iš
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
į:
Ištrinta 329 eilutė:
Pridėtos 331-333 eilutės:
2025 gegužės 23 d., 08:11
atliko -
Pridėtos 182-185 eilutės:
Dievo tyrimai plėtoja visko žinojimą
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis, jų apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis, jų apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
Pakeistos 262-263 eilutės iš
į:
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
Pridėtos 295-299 eilutės:
'''Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė'''
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
* Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Ištrintos 318-326 eilutės:
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
2025 gegužės 23 d., 08:02
atliko -
Pakeistos 188-189 eilutės iš
į:
Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
Pridėtos 206-210 eilutės:
Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
Pakeista 300 eilutė iš:
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
į:
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
Pridėtos 303-304 eilutės:
* Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
* Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
Pakeistos 310-315 eilutės iš
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
į:
2025 gegužės 23 d., 07:51
atliko -
Pridėtos 106-107 eilutės:
Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
Pakeistos 259-260 eilutės iš
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
į:
Žmogus renkasi ar tirti
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Ištrintos 290-293 eilutės:
Pakeistos 293-301 eilutės iš
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Dievas grindžia tyrimą
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai
Požiūrių grandinė {
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
į:
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
* Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
* Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
* Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}
Pakeistos 310-311 eilutės iš
į:
Ištrintos 343-344 eilutės:
2025 gegužės 23 d., 07:37
atliko -
2025 gegužės 23 d., 07:37
atliko -
Pridėtos 100-105 eilutės:
'''Tyrimo akstinas yra Dievo būtinumas ar nebūtinumas'''
Kodėl tiriama
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
Kodėl tiriama
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
Pakeistos 134-135 eilutės iš
* tiriantysis protas, kvantinė simetrija {$S$}, sąmoningumas, Kodėl, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
į:
* Sąmoningumas, Kodėl, kvantinė simetrija {$S$}, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
* Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.
* Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.
Pakeistos 288-291 eilutės iš
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.
į:
2025 gegužės 23 d., 07:27
atliko -
Pridėta 127 eilutė:
* Dievo Sūnus, tylėjimas prabilęs žodžiu, įžvalga, teorija
2025 gegužės 23 d., 07:23
atliko -
Ištrintos 19-20 eilutės:
Pakeistos 89-90 eilutės iš
į:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Pakeistos 94-95 eilutės iš
* tyrimo dvasia
į:
* tyrimo dvasia, ne protas
* pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
* pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
Pridėtos 117-121 eilutės:
'''Dievas tiria žmogumi'''
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
Pakeistos 172-173 eilutės iš
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save'''
į:
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save, į žmogų, bendrą būtybę, bendrą protą'''
Ištrintos 278-283 eilutės:
Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
2025 gegužės 23 d., 07:14
atliko -
Pridėta 124 eilutė:
* Savarankiškas protas, savo savarankiškumą grindžiantis Dievo dviguboje plotmėje, išėjimu už savęs iš savęs į Dievą ir atgal. Šiuo savarankiškumu dalyvauja žmogaus aštuonguboje plotmėje.
2025 gegužės 23 d., 07:07
atliko -
Pakeistos 166-167 eilutės iš
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save'''
į:
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save'''
Pridėtos 172-173 eilutės:
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
Pakeistos 235-236 eilutės iš
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
į:
Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
* Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
* Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
Ištrintos 278-281 eilutės:
Kaip vykdomas tyrimas?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
2025 gegužės 23 d., 07:02
atliko -
Pakeistos 129-470 eilutės iš
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesais
į:
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
* Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
* Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
'''Tiriantysis tiria Dievą'''
Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.
'''Tyrimą sustato trys protai'''
* Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
* Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
* Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
'''Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3'''
* Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
* Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
* Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.
'''Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu'''
Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.
Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.
Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save'''
Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.
Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
Dievas išsijudina Dievo tyrimu.
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
* Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).
Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).
'''Dievo Dievas'''
Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.
Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
'''Dievas įprasmina ir išplečia žmogų'''
Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.
Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.
Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.
'''Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio'''
Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.
'''Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs'''
Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.
Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
'''Žmogaus tyrimai'''
Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:
* Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
* Kaip protui gyventi išmintimi?
* Kaip širdžiai gyventi gera valia?
* Kaip valiai gyventi Dievo valia?
Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
Žmogui tyrimas yra
* išėjimas už savęs iš savęs
* (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
----------------------
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Kaip vykdomas tyrimas?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.
[+Kaip skiriasi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Suvokimo lygmenys
* Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
* PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
[+Išėjimas už savęs+]
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Ką veikia išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
[+Išėjimas už savęs į save ir iš savęs+]
Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs
* Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
* Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
* Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
* Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
* Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
* išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
* Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
Dviejų krypčių santykis
* Penkerybė
** Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
* Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
* Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
* Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
* Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.
Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* A Position is that which goes beyond itself.
* A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
[+Išėjimas už savęs ir atsidavimas+]
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
[+Mąstymas atgal ir pirmyn+]
Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.
Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.
There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.
Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
[+Neišėjimas už savęs+]
Neišėjimas už savęs
* Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.
Dvilypumas
* Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.
---------------------
[[Attach:suvestines-apzvalga.png | Attach:suvestines-apzvalga-800.png]]
------------------
Attach:godbeyondhimself.jpg
------------------
[+Užrašai+]
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
* Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
------------------
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendence_(philosophy) | Transcendence]]
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.
>>bgcolor=#FFECC0<<
------------------
''2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.''
''2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.''
''2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.''
''2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.''
''2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.''
''2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!''
-----------------------
>><<
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
* Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
* Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
'''Tiriantysis tiria Dievą'''
Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.
'''Tyrimą sustato trys protai'''
* Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
* Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
* Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
'''Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3'''
* Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
* Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
* Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.
'''Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu'''
Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.
Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.
Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save'''
Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.
Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
Dievas išsijudina Dievo tyrimu.
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
* Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).
Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).
'''Dievo Dievas'''
Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.
Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
'''Dievas įprasmina ir išplečia žmogų'''
Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.
Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.
Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.
'''Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio'''
Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.
'''Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs'''
Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.
Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
'''Žmogaus tyrimai'''
Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:
* Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
* Kaip protui gyventi išmintimi?
* Kaip širdžiai gyventi gera valia?
* Kaip valiai gyventi Dievo valia?
Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
Žmogui tyrimas yra
* išėjimas už savęs iš savęs
* (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
----------------------
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Kaip vykdomas tyrimas?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.
[+Kaip skiriasi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Suvokimo lygmenys
* Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
* PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
[+Išėjimas už savęs+]
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Ką veikia išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
[+Išėjimas už savęs į save ir iš savęs+]
Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs
* Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
* Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
* Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
* Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
* Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
* išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
* Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
Dviejų krypčių santykis
* Penkerybė
** Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
* Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
* Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
* Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
* Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.
Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* A Position is that which goes beyond itself.
* A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
[+Išėjimas už savęs ir atsidavimas+]
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
[+Mąstymas atgal ir pirmyn+]
Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.
Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.
There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.
Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
[+Neišėjimas už savęs+]
Neišėjimas už savęs
* Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.
Dvilypumas
* Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.
---------------------
[[Attach:suvestines-apzvalga.png | Attach:suvestines-apzvalga-800.png]]
------------------
Attach:godbeyondhimself.jpg
------------------
[+Užrašai+]
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
* Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
------------------
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendence_(philosophy) | Transcendence]]
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.
>>bgcolor=#FFECC0<<
------------------
''2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.''
''2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.''
''2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.''
''2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.''
''2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.''
''2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!''
-----------------------
>><<
2025 gegužės 23 d., 06:56
atliko -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
į:
Dievas ne protas, o dvasia. Dievas ne kalbėjimas, o tylėjimas.
Pakeistos 129-470 eilutės iš
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
* Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
* Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
'''Tiriantysis tiria Dievą'''
Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.
'''Tyrimą sustato trys protai'''
* Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
* Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
* Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
'''Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3'''
* Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
* Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
* Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.
'''Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu'''
Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.
Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.
Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save'''
Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.
Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
Dievas išsijudina Dievo tyrimu.
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
* Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).
Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).
'''Dievo Dievas'''
Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.
Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
'''Dievas įprasmina ir išplečia žmogų'''
Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.
Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.
Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.
'''Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio'''
Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.
'''Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs'''
Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.
Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
'''Žmogaus tyrimai'''
Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:
* Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
* Kaip protui gyventi išmintimi?
* Kaip širdžiai gyventi gera valia?
* Kaip valiai gyventi Dievo valia?
Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
Žmogui tyrimas yra
* išėjimas už savęs iš savęs
* (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
----------------------
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Kaip vykdomas tyrimas?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.
[+Kaip skiriasi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Suvokimo lygmenys
* Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
* PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
[+Išėjimas už savęs+]
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Ką veikia išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
[+Išėjimas už savęs į save ir iš savęs+]
Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs
* Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
* Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
* Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
* Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
* Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
* išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
* Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
Dviejų krypčių santykis
* Penkerybė
** Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
* Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
* Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
* Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
* Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.
Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* A Position is that which goes beyond itself.
* A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
[+Išėjimas už savęs ir atsidavimas+]
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
[+Mąstymas atgal ir pirmyn+]
Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.
Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.
There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.
Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
[+Neišėjimas už savęs+]
Neišėjimas už savęs
* Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.
Dvilypumas
* Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.
---------------------
[[Attach:suvestines-apzvalga.png | Attach:suvestines-apzvalga-800.png]]
------------------
Attach:godbeyondhimself.jpg
------------------
[+Užrašai+]
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
* Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
------------------
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendence_(philosophy) | Transcendence]]
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.
>>bgcolor=#FFECC0<<
------------------
''2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.''
''2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.''
''2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.''
''2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.''
''2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.''
''2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!''
-----------------------
>><<
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
* Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
* Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
* Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
'''Tiriantysis tiria Dievą'''
Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.
'''Tyrimą sustato trys protai'''
* Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
* Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
* Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
'''Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3'''
* Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
* Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
* Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.
'''Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu'''
Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.
Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.
Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save'''
Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.
Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
Dievas išsijudina Dievo tyrimu.
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
* Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).
Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).
'''Dievo Dievas'''
Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.
Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
'''Dievas įprasmina ir išplečia žmogų'''
Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.
Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.
Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.
'''Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio'''
Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.
'''Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs'''
Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.
Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
'''Žmogaus tyrimai'''
Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:
* Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
* Kaip protui gyventi išmintimi?
* Kaip širdžiai gyventi gera valia?
* Kaip valiai gyventi Dievo valia?
Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
Žmogui tyrimas yra
* išėjimas už savęs iš savęs
* (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
----------------------
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Kaip vykdomas tyrimas?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.
[+Kaip skiriasi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Suvokimo lygmenys
* Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
* PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
[+Išėjimas už savęs+]
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Ką veikia išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
[+Išėjimas už savęs į save ir iš savęs+]
Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs
* Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
* Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
* Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
* Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
* Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
* išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
* Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
Dviejų krypčių santykis
* Penkerybė
** Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
* Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
* Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
* Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
* Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.
Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* A Position is that which goes beyond itself.
* A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
[+Išėjimas už savęs ir atsidavimas+]
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
[+Mąstymas atgal ir pirmyn+]
Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.
Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.
There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.
Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
[+Neišėjimas už savęs+]
Neišėjimas už savęs
* Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.
Dvilypumas
* Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.
---------------------
[[Attach:suvestines-apzvalga.png | Attach:suvestines-apzvalga-800.png]]
------------------
Attach:godbeyondhimself.jpg
------------------
[+Užrašai+]
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
* Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
------------------
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendence_(philosophy) | Transcendence]]
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.
>>bgcolor=#FFECC0<<
------------------
''2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.''
''2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.''
''2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.''
''2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.''
''2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.''
''2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!''
-----------------------
>><<
į:
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesais
2025 gegužės 23 d., 06:53
atliko -
Pridėtos 110-116 eilutės:
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
'''Trejybės ratas'''
Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
'''Trejybės ratas'''
Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
Ištrintos 270-276 eilutės:
Kaip sustatomas tyrimas?
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
Pakeista 286 eilutė iš:
[+Kaip skiriaisi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
į:
[+Kaip skiriasi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
2025 gegužės 22 d., 14:35
atliko -
Ištrintos 99-102 eilutės:
Kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Pridėtos 167-170 eilutės:
Dievas išsijudina Dievo tyrimu.
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
* Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.
Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
2025 gegužės 22 d., 14:28
atliko -
Pridėtos 228-236 eilutės:
Žmogui tyrimas yra
* išėjimas už savęs iš savęs
* (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
* išėjimas už savęs iš savęs
* (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
Pakeistos 265-269 eilutės iš
* Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
** Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
** Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
** Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
į:
2025 gegužės 22 d., 14:22
atliko -
Pridėtos 45-78 eilutės:
Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.
[[Gvildenu]] Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.
[[Visko prasmė]] Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.
* [[Tyrimai]] Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
* [[Išėjimas už savęs]] Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
* [[Gyventi išmintimi]] Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?
Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.
[[Dievo tyrimai]] Kokie Dievo tyrimai?
* [[Viską žinoti]]
* [[Dievo tyrimų gvildenimas]] Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
* [[Išmintis]] Ką reiškia viską žinoti?
* [[Viskas]] Kas yra viskas?
* [[Apytakos]] Kas yra apytakos?
** [[Išsivertimai]] Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
** [[Trys protai]] Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
** [[Išgyvenimo apytaka]] Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
** [[Meilės mokslas]] Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
*** [[Tiesos kraštovaizdis]] Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?
[[Žmogaus tyrimai]]
* [[Taikymas]] Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
* [[Suvokimo lygmenys]]
* [[Netroškimai]] Kaip apibrėžti netroškimus?
* [[Atjautos]] Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
* [[Kalbos]] Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?
[[Tyrimų ryšys]], [[Laidai]] Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?
* [[Prasmė]] Kas kam prasminga ir kodėl?
** [[Ženklų savybės]]
[[Gvildenu]] Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.
[[Visko prasmė]] Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.
* [[Tyrimai]] Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
* [[Išėjimas už savęs]] Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
* [[Gyventi išmintimi]] Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?
Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.
[[Dievo tyrimai]] Kokie Dievo tyrimai?
* [[Viską žinoti]]
* [[Dievo tyrimų gvildenimas]] Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
* [[Išmintis]] Ką reiškia viską žinoti?
* [[Viskas]] Kas yra viskas?
* [[Apytakos]] Kas yra apytakos?
** [[Išsivertimai]] Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
** [[Trys protai]] Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
** [[Išgyvenimo apytaka]] Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
** [[Meilės mokslas]] Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
*** [[Tiesos kraštovaizdis]] Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?
[[Žmogaus tyrimai]]
* [[Taikymas]] Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
* [[Suvokimo lygmenys]]
* [[Netroškimai]] Kaip apibrėžti netroškimus?
* [[Atjautos]] Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
* [[Kalbos]] Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?
[[Tyrimų ryšys]], [[Laidai]] Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?
* [[Prasmė]] Kas kam prasminga ir kodėl?
** [[Ženklų savybės]]
Pridėtos 171-174 eilutės:
Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
* Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Ištrintos 250-287 eilutės:
[+Apžvalgų apžvalga+]
Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.
[[Gvildenu]] Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.
[[Visko prasmė]] Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.
* [[Tyrimai]] Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
* [[Išėjimas už savęs]] Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
* [[Gyventi išmintimi]] Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?
Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.
[[Dievo tyrimai]] Kokie Dievo tyrimai?
* [[Viską žinoti]]
* [[Dievo tyrimų gvildenimas]] Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
* [[Išmintis]] Ką reiškia viską žinoti?
* [[Viskas]] Kas yra viskas?
* [[Apytakos]] Kas yra apytakos?
** [[Išsivertimai]] Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
** [[Trys protai]] Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
** [[Išgyvenimo apytaka]] Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
** [[Meilės mokslas]] Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
*** [[Tiesos kraštovaizdis]] Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?
[[Žmogaus tyrimai]]
* [[Taikymas]] Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
* [[Suvokimo lygmenys]]
* [[Netroškimai]] Kaip apibrėžti netroškimus?
* [[Atjautos]] Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
* [[Kalbos]] Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?
[[Tyrimų ryšys]], [[Laidai]] Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?
* [[Prasmė]] Kas kam prasminga ir kodėl?
** [[Ženklų savybės]]
Ištrintos 254-259 eilutės:
Kas Dievui yra tyrimas?
* Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
** Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
*** Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
2025 gegužės 22 d., 14:18
atliko -
Pakeistos 60-67 eilutės iš
Dievas yra tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
Dievas man tad yra pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.
O kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuraminair jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Tyrimo dvasia yra savaiminis atsakymas.
Dievas man tad yra pradžia, pabaiga ir jų sąsaja
O kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina
Tyrimo dvasia yra savaiminis atsakymas
į:
Dievas yra
* tyrimo dvasia
* savaiminis, visuotinas, neasmeniškas atsakymas
* tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
* man tad pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.
'''Tyrimas išjudina Dievą'''
Kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
* tyrimo dvasia
* savaiminis, visuotinas, neasmeniškas atsakymas
* tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
* man tad pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.
'''Tyrimas išjudina Dievą'''
Kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
Pakeista 86 eilutė iš:
* Tyrasis klausimas.
į:
* Tyrasis, visuotinas, asmeniškas klausimas.
2025 gegužės 22 d., 14:11
atliko -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
į:
* Tyrasis klausimas.
Ištrintos 163-166 eilutės:
'''Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas'''
Tiriantysis protas yra tyrasis klausimas.
2025 gegužės 22 d., 14:06
atliko -
Pridėtos 66-67 eilutės:
Tyrimo dvasia yra savaiminis atsakymas.
Pridėtos 163-166 eilutės:
'''Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas'''
Tiriantysis protas yra tyrasis klausimas.
2025 gegužės 22 d., 13:57
atliko -
Pakeistos 58-59 eilutės iš
'''Dievas'''
į:
'''Dievas yra tyrimo dvasia'''
Pakeistos 66-67 eilutės iš
'''Išėjimas už savęs'''
į:
'''Išėjimas už savęs yra tyrimas'''
Pakeistos 76-78 eilutės iš
'''Tyrimas'''
Tyrimas yra
į:
'''Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas'''
Tiriantysis protas yra
Tiriantysis protas yra
Pakeistos 128-129 eilutės iš
į:
Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
'''[[Dievo tyrimai]] yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis'''
Pridėtos 171-172 eilutės:
Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).
2025 gegužės 22 d., 13:28
atliko -
Pridėta 24 eilutė:
* Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
2025 gegužės 22 d., 13:11
atliko -
Pridėtos 96-99 eilutės:
'''Tiriantysis tiria Dievą'''
Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.
2025 gegužės 22 d., 12:41
atliko -
Pridėta 21 eilutė:
* Kuria prasme kvantinė simetrija suprantama, kaip protas?
2025 gegužės 22 d., 12:40
atliko -
Pridėtos 19-20 eilutės:
Koks skirtumas tarp išėjimo už savęs, tyrimo ir tiriančiojo proto?
2025 gegužės 20 d., 11:02
atliko -
Pridėtos 65-68 eilutės:
'''Gyvenimo lygtis'''
Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.
2025 gegužės 20 d., 10:39
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Savastis]]
į:
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apibrėžimas]], [[Išmintis]], [[Savastis]]
2025 gegužės 20 d., 10:34
atliko -
Pakeista 69 eilutė iš:
* apibrėžtumas
į:
* apibrėžtumas, siejantis Dievo plotmę ir žmogaus plotmę
2025 gegužės 20 d., 10:34
atliko -
Ištrintos 65-66 eilutės:
Pakeistos 68-71 eilutės iš
Tyrimas yra apibrėžtumas, bendrojo žmogaus būklė, kvantinė simetrija {$S$}.
į:
Tyrimas yra
* apibrėžtumas
* bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
* tiriantysis protas, kvantinė simetrija {$S$}, sąmoningumas, Kodėl, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
* apibrėžtumas
* bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
* tiriantysis protas, kvantinė simetrija {$S$}, sąmoningumas, Kodėl, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
2025 gegužės 16 d., 21:05
atliko -
Pridėtos 60-67 eilutės:
'''Išėjimas už savęs'''
Išėjimas už savęs yra poslinkis iš neapibrėžto Dievo į apibrėžtą bendrąjį žmogų ir taipogi iš apibrėžto bendrojo žmogaus į neapibrėžtą Dievą. Taip atrodo iš Dievo išeities taško. Išėjimu už savęs bendras žmogus išsilaisvina nuo savęs, nuo skirtumo tarp pasąmonės ir sąmonės, įsijautimo ir atsitokėjimo.
Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}
Išėjimas už savęs yra poslinkis iš neapibrėžto Dievo į apibrėžtą bendrąjį žmogų ir taipogi iš apibrėžto bendrojo žmogaus į neapibrėžtą Dievą. Taip atrodo iš Dievo išeities taško. Išėjimu už savęs bendras žmogus išsilaisvina nuo savęs, nuo skirtumo tarp pasąmonės ir sąmonės, įsijautimo ir atsitokėjimo.
Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}
Pridėtos 70-73 eilutės:
Tyrimas yra apibrėžtumas, bendrojo žmogaus būklė, kvantinė simetrija {$S$}.
Žmogaus išgyvenimų rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.
Žmogaus išgyvenimų rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.
Pridėtos 82-88 eilutės:
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
Pakeistos 231-236 eilutės iš
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
į:
2025 gegužės 16 d., 11:35
atliko -
Ištrintos 238-241 eilutės:
Apie ką yra tyrimas?
* Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
2025 gegužės 15 d., 14:22
atliko -
Pridėtos 125-128 eilutės:
'''Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio'''
Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.
2025 gegužės 15 d., 12:15
atliko -
Pridėtos 21-22 eilutės:
* Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
* Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?
2025 gegužės 15 d., 11:47
atliko -
Pridėtos 19-20 eilutės:
Kaip susiję dešimtgubas kelias ir Dievo šokis?
2025 gegužės 15 d., 11:33
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
[[Lygybės lygtis]]
į:
[[Lygybės lygtis]], [[Trejybės]]
2025 gegužės 15 d., 11:31
atliko -
Pakeista 387 eilutė iš:
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą asmenyje, santvarkoje.
į:
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.
2025 gegužės 15 d., 11:26
atliko -
Pakeistos 8-11 eilutės iš
'''Kokia visko prasmė Dievui?'''
'''Kaip apžvelgti viską?'''
'''Kaip apžvelgti viską
į:
'''Kaip tyrimu išeinama už savęs?'''
Pridėta 59 eilutė:
* Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
2025 gegužės 15 d., 11:21
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
Kaip iš tyrimo išsivysto savastis?
Pakeistos 22-23 eilutės iš
į:
Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?
Pakeistos 25-27 eilutės iš
*
į:
Koks iš tyrimo išsivysto žinojimas?
* Suprasti kaip trys kryptys ir keturios apimtys ir dvi kryptys (iš Dievo į žinojimą ir atgal)(tad 6=4+2 atvaizdai ir 12=4x3 aplinkybės) išsako santykį tarp Dievo ir žinojimo, kaip Dievas tveria žinojimą ir kaip žinojimas iššaukia Dievą. Koks kvantinių simetrijų vaidmuo?
Kaip iš tyrimo išsivysto visos sandaros ir sąvokos?
* Suprasti kaip trys kryptys ir keturios apimtys ir dvi kryptys (iš Dievo į žinojimą ir atgal)(tad 6=4+2 atvaizdai ir 12=4x3 aplinkybės) išsako santykį tarp Dievo ir žinojimo, kaip Dievas tveria žinojimą ir kaip žinojimas iššaukia Dievą. Koks kvantinių simetrijų vaidmuo?
Kaip iš tyrimo išsivysto visos sandaros ir sąvokos?
Ištrintos 32-34 eilutės:
Sąvokos ir sandaros
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su tyrimu, savastimi ir išėjimu už savęs?
2025 gegužės 14 d., 20:07
atliko -
Pridėtos 43-44 eilutės:
Dievas tyrimu reiškiasi. Yra tai, kas reiškiasi. Dievas tyrimu yra ir netgi yra būtinas. Dievas yra bet kokio tyrimo sąlygos.
2025 gegužės 14 d., 20:05
atliko -
Ištrintos 35-36 eilutės:
Pridėtos 39-42 eilutės:
'''Visko prasmė Dievui'''
Dievui visko prasmė yra tyrimas. Tyrimas yra išėjimas už savęs. Tyrimas skiria klausimą ir atsakymą, tad atveria išsivystymą, amžiną gyvenimą, santykį tarp Dievo ir gerumo.
2025 gegužės 14 d., 19:51
atliko -
Pakeistos 52-53 eilutės iš
Tyrimas yra visko užtaisas.
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一).
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją
į:
Tyrimas yra visko užtaisas, tad visko prasmė.
* Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
* Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
2025 gegužės 14 d., 19:38
atliko -
Pridėta 53 eilutė:
* Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一).
2025 gegužės 14 d., 15:52
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję su savastimi - Hamiltonijonu, trimis protais - kvantinėmis simetrijomis ir padalinimais - Klifordo algebromis?
2025 gegužės 14 d., 15:51
atliko -
Ištrinta 19 eilutė:
2025 balandžio 19 d., 11:46
atliko -
Pridėtos 394-396 eilutės:
* Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
* Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.
2025 balandžio 19 d., 09:42
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Kuria prasme savastis yra atsakymas? Ir kas tuo atveju yra klausimas? Ir ką reiškia tyrimas?
Pridėtos 79-80 eilutės:
Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.
Pridėtos 114-117 eilutės:
Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.
Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.
2025 balandžio 19 d., 08:55
atliko -
Pridėtos 76-77 eilutės:
'''Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save'''
Pridėtos 109-110 eilutės:
'''Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs'''
2025 balandžio 19 d., 08:01
atliko -
Ištrinta 19 eilutė:
Pakeistos 25-39 eilutės iš
* Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Išmintis]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus
** Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
** Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]] ir [[vertybės | aštuongubu keliu]]
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
Išėjimas ir neišėjimas už savęs
į:
Kaip suprasti neišėjimą už savęs?
Pakeista 29 eilutė iš:
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
į:
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su tyrimu, savastimi ir išėjimu už savęs?
2025 balandžio 19 d., 07:38
atliko -
Pakeistos 39-66 eilutės iš
* [[Vaizduotė]] Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
** Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
** Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
* Įsijautimas
** [[Apytakos]] Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
*** [[Išgyvenimo apytaka]] Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
**** [[Išgyvenimai]] Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Meilės mokslas]] Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
* Atsiplėšimas
** [[Suvokimo lygmenys]] Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
** [[Viena]] Suprasti vienumo svarbą.
*** [[Vienumo pagrindai]] Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
** [[Netroškimai]] Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
** [[Atjautos]] Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
*** [[Kalbos]] Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Šešerybė]] Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
Vaizduotė pranokimas
* Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
* Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
Dvi kryptys
* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
* Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
* Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?
į:
Ištrintos 45-50 eilutės:
Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
* Kaip apsisuka ketverybė?
* Kaip sudalyvauja netroškimai?
* Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
2025 balandžio 19 d., 07:34
atliko -
Ištrintos 10-11 eilutės:
'''Kaip palyginti Dievo [[Išėjimas už savęs į save | išėjimą už savęs į save]] (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus [[Išėjimas už savęs iš savęs | išėjimą už savęs iš savęs]] (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?'''
2025 balandžio 19 d., 07:18
atliko -
2025 balandžio 19 d., 07:18
atliko -
Ištrintos 67-70 eilutės:
Išėjimas už savęs iš savęs
* Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?
* Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
2025 balandžio 19 d., 07:15
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Išmintis]]
į:
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Savastis]]
2025 balandžio 19 d., 07:11
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
į:
[[Savastis]], Nulinė veikla
2025 balandžio 19 d., 07:04
atliko -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]]
Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Ir Keturi]]
[[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
[[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
2025 balandžio 19 d., 07:02
atliko -
2025 balandžio 19 d., 07:02
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
[[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
į:
[[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
2025 balandžio 19 d., 06:59
atliko -
Pakeistos 3-10 eilutės iš
[[Gvildenu]]
Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
,[[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
,
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
į:
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Išmintis]]
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]]
[[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]]
[[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
2025 balandžio 19 d., 06:55
atliko -
Pakeistos 9-15 eilutės iš
[[Dievo tyrimai]], [[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Žmogaus tyrimai]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]]
[[Tyrimų ryšys]]
* [[Laidai]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Žmogaus tyrimai]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]]
[[Tyrimų ryšys]]
* [[Laidai]]
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Žmogaus tyrimai]], [[Tyrimų ryšys]]
2025 balandžio 18 d., 14:30
atliko -
Pakeistos 3-8 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
[[Gvildenu]], [[Visko prasmė]]
[[Išėjimas už savęs]], [[Laidai]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Išėjimas už savęs]], [[Laidai]]
į:
[[Gvildenu]]
[[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
, [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
, [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
Pakeistos 13-15 eilutės iš
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Taikymas]], [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
į:
Pakeistos 15-16 eilutės iš
į:
* [[Laidai]]
Ištrintos 21-23 eilutės:
-------------
>><<
2025 balandžio 18 d., 14:23
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]]
į:
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]], [[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
[[Gvildenu]], [[Visko prasmė]]
[[Išėjimas už savęs]], [[Laidai]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Dievo tyrimai]], [[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Žmogaus tyrimai]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Taikymas]], [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
[[Tyrimų ryšys]]
[[Gvildenu]], [[Visko prasmė]]
[[Išėjimas už savęs]], [[Laidai]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Dievo tyrimai]], [[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Žmogaus tyrimai]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Taikymas]], [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
[[Tyrimų ryšys]]
Pakeistos 20-24 eilutės iš
------
į:
'''Kaip apžvelgti viską?'''
'''Kaip palyginti Dievo [[Išėjimas už savęs į save | išėjimą už savęs į save]] (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus [[Išėjimas už savęs iš savęs | išėjimą už savęs iš savęs]] (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?'''
-------------
'''Kaip palyginti Dievo [[Išėjimas už savęs į save | išėjimą už savęs į save]] (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus [[Išėjimas už savęs iš savęs | išėjimą už savęs iš savęs]] (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?'''
-------------
Pridėtos 26-28 eilutės:
------
>><<
Pakeistos 41-98 eilutės iš
į:
Permąstyti Dievo ir žmogaus tyrimus
* Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už savęs]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]], [[Suvokimo lygmenys]]
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Išmintis]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
** Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]] ir [[vertybės | aštuongubu keliu]]
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).
* [[Vaizduotė]] Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
** Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
** Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
* Įsijautimas
** [[Apytakos]] Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
*** [[Išgyvenimo apytaka]] Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
**** [[Išgyvenimai]] Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Meilės mokslas]] Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
* Atsiplėšimas
** [[Suvokimo lygmenys]] Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
** [[Viena]] Suprasti vienumo svarbą.
*** [[Vienumo pagrindai]] Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
** [[Netroškimai]] Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
** [[Atjautos]] Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
*** [[Kalbos]] Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Šešerybė]] Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
Vaizduotė pranokimas
* Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
* Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
Dvi kryptys
* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
* Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
* Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?
Išėjimas už savęs iš savęs
* Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?
* Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
Išėjimas ir neišėjimas už savęs
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
Sąvokos ir sandaros
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
* Kaip apsisuka ketverybė?
* Kaip sudalyvauja netroškimai?
* Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
* Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už savęs]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]], [[Suvokimo lygmenys]]
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Išmintis]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
** Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]] ir [[vertybės | aštuongubu keliu]]
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).
* [[Vaizduotė]] Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
** Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
** Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
* Įsijautimas
** [[Apytakos]] Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
*** [[Išgyvenimo apytaka]] Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
**** [[Išgyvenimai]] Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Meilės mokslas]] Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
* Atsiplėšimas
** [[Suvokimo lygmenys]] Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
** [[Viena]] Suprasti vienumo svarbą.
*** [[Vienumo pagrindai]] Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
** [[Netroškimai]] Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
** [[Atjautos]] Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
*** [[Kalbos]] Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Šešerybė]] Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
Vaizduotė pranokimas
* Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
* Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
Dvi kryptys
* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
* Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
* Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?
Išėjimas už savęs iš savęs
* Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?
* Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
Išėjimas ir neišėjimas už savęs
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
Sąvokos ir sandaros
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
* Kaip apsisuka ketverybė?
* Kaip sudalyvauja netroškimai?
* Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Pakeistos 246-287 eilutės iš
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
>>bgcolor=#E9F5FC<<
[[Išėjimas už savęs]], [[Laidai]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Dievo tyrimai]], [[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Žmogaus tyrimai]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Taikymas]], [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
[[Tyrimų ryšys]]
'''Kaip apžvelgti viską?'''
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Permąstyti Dievo ir žmogaus tyrimus
* Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už savęs]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]], [[Suvokimo lygmenys]]
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Išmintis]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
** Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]] ir [[vertybės | aštuongubu keliu]]
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
-----------------
>><<
į:
----------------------
Pakeistos 346-406 eilutės iš
------------
[[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
'''Kaip palyginti Dievo [[Išėjimas už savęs į save | išėjimą už savęs į save]] (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus [[Išėjimas už savęs iš savęs | išėjimą už savęs iš savęs]] (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?'''
-------------
>><<
[+++超越+++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).
* [[Vaizduotė]] Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
** Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
** Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
* Įsijautimas
** [[Apytakos]] Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
*** [[Išgyvenimo apytaka]] Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
**** [[Išgyvenimai]] Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Meilės mokslas]] Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
* Atsiplėšimas
** [[Suvokimo lygmenys]] Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
** [[Viena]] Suprasti vienumo svarbą.
*** [[Vienumo pagrindai]] Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
** [[Netroškimai]] Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
** [[Atjautos]] Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
*** [[Kalbos]] Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Šešerybė]] Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
Vaizduotė pranokimas
* Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
* Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
Dvi kryptys
* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
* Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
* Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?
Išėjimas už savęs iš savęs
* Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?
* Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
Išėjimas ir neišėjimas už savęs
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
Sąvokos ir sandaros
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
* Kaip apsisuka ketverybė?
* Kaip sudalyvauja netroškimai?
* Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
---------------
>><<
į:
Pridėta 449 eilutė:
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
2025 balandžio 18 d., 14:19
atliko -
Pridėtos 307-493 eilutės:
>>bgcolor=#e9f5fc<<
------------
[[Ir Keturi]], [[Taikymas]], [[Dievas]], [[Išmintis]], [[Dievo šokis]], [[Kampai]], [[Dievo kryptys]], [[Suvokimas]], [[Pasirinkimai]], [[Savastis]], Nulinė veikla
'''Kaip palyginti Dievo [[Išėjimas už savęs į save | išėjimą už savęs į save]] (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus [[Išėjimas už savęs iš savęs | išėjimą už savęs iš savęs]] (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?'''
-------------
>><<
[+++超越+++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).
* [[Vaizduotė]] Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
** Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
** Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
* Įsijautimas
** [[Apytakos]] Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
*** [[Išgyvenimo apytaka]] Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
**** [[Išgyvenimai]] Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Meilės mokslas]] Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
* Atsiplėšimas
** [[Suvokimo lygmenys]] Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
** [[Viena]] Suprasti vienumo svarbą.
*** [[Vienumo pagrindai]] Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
** [[Netroškimai]] Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
** [[Atjautos]] Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
*** [[Kalbos]] Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
*** [[Šešerybė]] Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
Vaizduotė pranokimas
* Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
* Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
Dvi kryptys
* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
* Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
* Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?
Išėjimas už savęs iš savęs
* Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?
* Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
Išėjimas ir neišėjimas už savęs
* Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
Sąvokos ir sandaros
* Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
* Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?
Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
* Kaip apsisuka ketverybė?
* Kaip sudalyvauja netroškimai?
* Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
---------------
>><<
[+Išėjimas už savęs+]
Išėjimas už savęs yra:
* gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
* sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.
Ką veikia išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?
Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
* Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
[+Išėjimas už savęs į save ir iš savęs+]
Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs
* Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
* Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
* Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
* Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
* Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
* išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
* Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
Dviejų krypčių santykis
* Penkerybė
** Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.
Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
* Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
* Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
* Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
* Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
* Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.
Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos
* Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
* A Position is that which goes beyond itself.
* A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
* Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.
[+Išėjimas už savęs ir atsidavimas+]
Atsidavimas +4
* Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.
Išėjimas už savęs +1
* Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą
[+Mąstymas atgal ir pirmyn+]
Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
* Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.
Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.
There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.
Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
[+Neišėjimas už savęs+]
Neišėjimas už savęs
* Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
* [[Lygybės lygtis]] === išsako Dievo buvimą asmenyje, santvarkoje.
Dvilypumas
* Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.
---------------------
[[Attach:suvestines-apzvalga.png | Attach:suvestines-apzvalga-800.png]]
------------------
Attach:godbeyondhimself.jpg
------------------
[+Užrašai+]
>>bgcolor=#ECD9EC<<
------------------
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendence_(philosophy) | Transcendence]]
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.
>>bgcolor=#FFECC0<<
------------------
''2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.''
''2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.''
''2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.''
''2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.''
''2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.''
''2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!''
-----------------------
>><<
2025 balandžio 18 d., 14:19
atliko -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
||[++++一切的意义++++] || [++Yīqiè de yìyì++]||
į:
||[++++调查++++] || [++Diàochá++]||
Ištrintos 190-194 eilutės:
----------
>><<
||[++++调查++++] || [++Diàochá++]||
2025 balandžio 18 d., 14:18
atliko -
Pridėtos 1-174 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]]
'''Kokia visko prasmė Dievui?'''
------
>><<
||[++++一切的意义++++] || [++Yīqiè de yìyì++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
-----------------
* Suprasti kaip trys kryptys (nepaneigiamumas, nešališkumas, besąlygiškumas) reiškiasi trijų proto raiškomis.
* Suprasti kaip trys kryptys ir keturios apimtys ir dvi kryptys (iš Dievo į žinojimą ir atgal)(tad 6=4+2 atvaizdai ir 12=4x3 aplinkybės) išsako santykį tarp Dievo ir žinojimo, kaip Dievas tveria žinojimą ir kaip žinojimas iššaukia Dievą.
* Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
* Kaip Dievas įveikia apimtis išsivertimais?
* Kaip trejybės ratas išreiškia kaip Dievo nesivaržymas įveikia apimtis?
-----------------
>><<
[+Visko prasmė Dievui+]
'''Tiriu'''
Kadangi pats tiriu, tai nuoseklu ir suprantama, kad pirmumą teikiu tyrimui.
'''Dievas'''
Dievas yra tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
Dievas man tad yra pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.
O kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
'''Tyrimas'''
Tyrimas yra visko užtaisas.
* Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
* Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
* Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.
'''Tyrimą sustato trys protai'''
* Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
* Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
* Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
'''Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3'''
* Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
* Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
* Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.
'''Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu'''
Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.
Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.
Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.
'''[[Dievo tyrimai]]'''
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).
Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).
'''Dievo Dievas'''
Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.
Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
'''Dievas įprasmina ir išplečia žmogų'''
Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.
Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.
Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.
'''Žmogaus tyrimai'''
Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:
* Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
* Kaip protui gyventi išmintimi?
* Kaip širdžiai gyventi gera valia?
* Kaip valiai gyventi Dievo valia?
Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
[+Apžvalgų apžvalga+]
Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.
[[Gvildenu]] Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.
[[Visko prasmė]] Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.
* [[Tyrimai]] Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
* [[Išėjimas už savęs]] Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
* [[Gyventi išmintimi]] Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?
Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.
[[Dievo tyrimai]] Kokie Dievo tyrimai?
* [[Viską žinoti]]
* [[Dievo tyrimų gvildenimas]] Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
* [[Išmintis]] Ką reiškia viską žinoti?
* [[Viskas]] Kas yra viskas?
* [[Apytakos]] Kas yra apytakos?
** [[Išsivertimai]] Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
** [[Trys protai]] Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
** [[Išgyvenimo apytaka]] Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
** [[Meilės mokslas]] Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
*** [[Tiesos kraštovaizdis]] Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?
[[Žmogaus tyrimai]]
* [[Taikymas]] Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
* [[Suvokimo lygmenys]]
* [[Netroškimai]] Kaip apibrėžti netroškimus?
* [[Atjautos]] Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
* [[Kalbos]] Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?
[[Tyrimų ryšys]], [[Laidai]] Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?
* [[Prasmė]] Kas kam prasminga ir kodėl?
** [[Ženklų savybės]]
[+Užrašai+]
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
---------
[[Gvildenu]], [[Dievas]], [[Viskas]], [[Prasmė]], [[Ženklų savybės]], [[Laidai]]
'''Kokia visko prasmė Dievui?'''
------
>><<
||[++++一切的意义++++] || [++Yīqiè de yìyì++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
-----------------
* Suprasti kaip trys kryptys (nepaneigiamumas, nešališkumas, besąlygiškumas) reiškiasi trijų proto raiškomis.
* Suprasti kaip trys kryptys ir keturios apimtys ir dvi kryptys (iš Dievo į žinojimą ir atgal)(tad 6=4+2 atvaizdai ir 12=4x3 aplinkybės) išsako santykį tarp Dievo ir žinojimo, kaip Dievas tveria žinojimą ir kaip žinojimas iššaukia Dievą.
* Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
* Kaip Dievas įveikia apimtis išsivertimais?
* Kaip trejybės ratas išreiškia kaip Dievo nesivaržymas įveikia apimtis?
-----------------
>><<
[+Visko prasmė Dievui+]
'''Tiriu'''
Kadangi pats tiriu, tai nuoseklu ir suprantama, kad pirmumą teikiu tyrimui.
'''Dievas'''
Dievas yra tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
Dievas man tad yra pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.
O kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.
'''Tyrimas'''
Tyrimas yra visko užtaisas.
* Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
* Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
* Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.
'''Tyrimą sustato trys protai'''
* Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
* Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
* Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
'''Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3'''
* Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
* Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
* Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.
'''Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu'''
Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.
Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.
Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.
'''[[Dievo tyrimai]]'''
Dievas tiria Dievą:
* Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
* Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
* Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.
Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).
Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).
'''Dievo Dievas'''
Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.
Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.
'''Dievo požiūrių grandinė'''
Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.
'''Dievas įprasmina ir išplečia žmogų'''
Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.
Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.
Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.
'''Žmogaus tyrimai'''
Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:
* Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
* Kaip protui gyventi išmintimi?
* Kaip širdžiai gyventi gera valia?
* Kaip valiai gyventi Dievo valia?
Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.
Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.
'''Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė'''
Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:
* Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
* Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
* Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.
Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.
'''Suvokimo lygtis'''
Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.
'''Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą'''
Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
'''[[Tyrimų ryšys]]'''
Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.
[+Apžvalgų apžvalga+]
Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.
[[Gvildenu]] Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.
[[Visko prasmė]] Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.
* [[Tyrimai]] Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
* [[Išėjimas už savęs]] Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
* [[Gyventi išmintimi]] Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?
Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.
[[Dievo tyrimai]] Kokie Dievo tyrimai?
* [[Viską žinoti]]
* [[Dievo tyrimų gvildenimas]] Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
* [[Išmintis]] Ką reiškia viską žinoti?
* [[Viskas]] Kas yra viskas?
* [[Apytakos]] Kas yra apytakos?
** [[Išsivertimai]] Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
** [[Trys protai]] Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
** [[Išgyvenimo apytaka]] Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
** [[Meilės mokslas]] Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
*** [[Tiesos kraštovaizdis]] Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?
[[Žmogaus tyrimai]]
* [[Taikymas]] Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
* [[Suvokimo lygmenys]]
* [[Netroškimai]] Kaip apibrėžti netroškimus?
* [[Atjautos]] Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
* [[Kalbos]] Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?
[[Tyrimų ryšys]], [[Laidai]] Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?
* [[Prasmė]] Kas kam prasminga ir kodėl?
** [[Ženklų savybės]]
[+Užrašai+]
* Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
2025 sausio 17 d., 10:13
atliko -
Pakeistos 85-86 eilutės iš
[+Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai+]
į:
[+Kaip skiriaisi [[Dievo tyrimai]] ir [[žmogaus tyrimai]]+]
Pakeistos 104-105 eilutės iš
į:
* PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.
Pakeista 125 eilutė iš:
Trijų protų atsisakymas
į:
Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas
Pakeista 127 eilutė iš:
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
į:
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
2025 sausio 17 d., 09:41
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
[[Išėjimas už savęs]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
į:
[[Išėjimas už savęs]], [[Laidai]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
2025 sausio 14 d., 22:25
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Išėjimas už savęs]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
į:
[[Gvildenu]], [[Visko prasmė]]
[[Išėjimas už savęs]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
[[Išėjimas už savęs]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
2025 sausio 11 d., 21:42
atliko -
Pakeistos 61-62 eilutės iš
* Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tikslo).
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis išsakantis tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį.
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis išsakantis tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą
į:
* Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
* Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
2025 sausio 11 d., 21:39
atliko -
Pridėtos 43-49 eilutės:
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
Kas Dievui yra tyrimas?
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
* Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
Kas Dievui yra tyrimas?
Pridėtos 53-54 eilutės:
Kas žmogui yra tyrimas?
Ištrintos 58-61 eilutės:
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
2025 sausio 11 d., 21:28
atliko -
Pakeistos 44-45 eilutės iš
** Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo.
į:
** Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
*** Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
*** Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Pakeista 53 eilutė iš:
*** Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. , tuo tarpu Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
į:
*** Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
2025 sausio 11 d., 21:25
atliko -
Ištrintos 52-57 eilutės:
Apytakų plėtotė išgyventa trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
2025 sausio 11 d., 21:25
atliko -
Pridėta 44 eilutė:
** Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo.
Pakeistos 50-51 eilutės iš
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
*** Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
į:
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. , tuo tarpu Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Apytakų plėtotė išgyventa trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
** Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
*** Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. , tuo tarpu Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Apytakų plėtotė išgyventa trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
2025 sausio 11 d., 21:09
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
* [[Išėjimas už savęs]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
į:
[[Gvildenu]], [[Išėjimas už savęs]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]], [[Prasmė]]
2025 sausio 11 d., 21:08
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Išėjimas už savęs]], [[Tyrimų ryšys]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
į:
* [[Išėjimas už savęs]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
Pridėta 12 eilutė:
[[Tyrimų ryšys]]
2025 sausio 11 d., 19:18
atliko -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
į:
** Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
*** Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
*** Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
Ištrinta 51 eilutė:
2025 sausio 11 d., 19:07
atliko -
Pakeistos 41-43 eilutės iš
Kas yra tyrimas?
* Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Žmogui
* Žmogui
į:
Kas yra tyrimas? Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
* Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
* Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
* Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
Pridėta 47 eilutė:
* Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
2025 sausio 11 d., 19:00
atliko -
Pakeistos 42-46 eilutės iš
* Trys protai gyvena atsakymais, klausimais, tyrimais. Tyrimai sieja klausimus ir atsakymus.
* Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.
* Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
*Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Trys protai sustato tyrimą
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.
* Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti
*
į:
* Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Žmogui tyrimas yra (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
** Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
** Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
** Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
* Žmogui tyrimas yra (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
** Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
** Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
** Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
2025 sausio 11 d., 18:52
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]],[[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
į:
[[Gvildenu]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
Pakeistos 5-6 eilutės iš
[[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]]
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]]
* [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]]
Pakeista 8 eilutė iš:
[[Išėjimas už savęs iš savęs]]
į:
[[Žmogaus tyrimai]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]]
2025 sausio 11 d., 18:50
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
į:
[[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]],[[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
2024 spalio 03 d., 13:08
atliko -
Pakeista 26 eilutė iš:
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Visko žinojimas]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
į:
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Išmintis]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
2024 spalio 03 d., 13:06
atliko -
Pakeista 27 eilutė iš:
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Gražus taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
į:
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
2024 spalio 03 d., 13:06
atliko -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
** kas svarbu žmogaus
į:
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Visko žinojimas]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Gražus taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Gražus taikymas]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
2024 spalio 03 d., 13:05
atliko -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui:
į:
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Išėjimas už savęs iš savęs]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Išėjimas už savęs į save]], [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
2024 spalio 03 d., 13:04
atliko -
Pakeista 25 eilutė iš:
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už savęs]], [[Suvokimo lygmenys]]
į:
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už savęs]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]], [[Suvokimo lygmenys]]
2024 spalio 03 d., 12:57
atliko -
Pakeista 25 eilutė iš:
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Išėjimas už savęs]], [[Suvokimo lygmenys]]
į:
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Trys protai]], [[Išėjimas už savęs]], [[Suvokimo lygmenys]]
2024 spalio 03 d., 12:56
atliko -
Pridėtos 24-27 eilutės:
* Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Išėjimas už savęs]], [[Suvokimo lygmenys]]
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
** kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus [[Išėjimas už savęs]], [[Suvokimo lygmenys]]
** kas svarbu Dievo tyrimui: [[Požiūrių grandinė]], [[Apytakos]] ([[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]])
** kas svarbu žmogaus tyrimui: [[Netroškimai]] ([[Vertybės]], [[Lūkesčiai]], [[Abejonės]], [[Poreikiai]])
2024 spalio 03 d., 12:53
atliko -
Pridėta 46 eilutė:
* Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tikslo).
Ištrintos 109-111 eilutės:
Kodėl
* Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.
2024 spalio 03 d., 12:52
atliko -
Pridėtos 44-47 eilutės:
Kaip sustatomas tyrimas?
* Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3. Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis išsakantis tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį.
* Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3. Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis išsakantis tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį.
Pakeista 58 eilutė iš:
Kaip tiriama?
į:
Kaip vykdomas tyrimas?
Ištrintos 68-71 eilutės:
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Ištrintos 77-91 eilutės:
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Pakeistos 87-89 eilutės iš
* Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas
į:
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
* Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Ištrintos 108-110 eilutės:
Gyvenimo lygtis
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis.
2024 spalio 03 d., 12:42
atliko -
Pakeista 107 eilutė iš:
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau.
į:
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
2024 spalio 03 d., 12:42
atliko -
Pridėtos 39-40 eilutės:
* Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.
Pridėta 47 eilutė:
* Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
Pakeistos 105-107 eilutės iš
* Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.
į:
Trijų protų atsisakymas
Pridėta 107 eilutė:
* Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau.
2024 spalio 03 d., 12:37
atliko -
Ištrintos 41-42 eilutės:
Pridėtos 59-60 eilutės:
[+Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai+]
2024 spalio 03 d., 12:35
atliko -
Pakeista 57 eilutė iš:
į:
Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas
Pridėta 60 eilutė:
* Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.
2024 spalio 02 d., 21:54
atliko -
Ištrintos 48-51 eilutės:
* Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
Pakeistos 51-52 eilutės iš
* Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - `
* Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.
* Tyrimas ir yra būtent apie tai
į:
* Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
Kaip tiriama?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
Kaip tiriama?
* Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
* Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.
2024 spalio 02 d., 21:50
atliko -
Ištrintos 36-37 eilutės:
Pridėta 39 eilutė:
* Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.
2024 spalio 02 d., 21:49
atliko -
Pakeistos 39-40 eilutės iš
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
į:
Kas yra tyrimas?
* Trys protai gyvena atsakymais, klausimais, tyrimais. Tyrimai sieja klausimus ir atsakymus.
* Tyrimas yra išėjimas už savęs.
* Trys protai gyvena atsakymais, klausimais, tyrimais. Tyrimai sieja klausimus ir atsakymus.
* Tyrimas yra išėjimas už savęs.
Pakeistos 45-48 eilutės iš
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena
į:
Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Dievo ir žmogaus tiriami klausimai
* Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
Apie ką yra tyrimas?
* Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - `
* Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.
* Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
* Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
* Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Dievo ir žmogaus tiriami klausimai
* Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
Apie ką yra tyrimas?
* Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - `
* Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.
Ištrintos 75-78 eilutės:
Dievo ir žmogaus tiriami klausimai
* Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
2024 liepos 12 d., 10:28
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
[[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
Ištrinta 4 eilutė:
Ištrinta 7 eilutė:
Ištrinta 8 eilutė:
Pakeista 11 eilutė iš:
* [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
į:
* [[Taikymas]], [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
2024 liepos 12 d., 10:27
atliko -
Pakeistos 3-7 eilutės iš
* [[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]],[[Trejybės]], [[Ketverybės]]
* [[Išsivertimai]], [[Suvokimo lygmenys]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]]
* [[Apytakos]], [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
* [[Netroškimai]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]]
* [[Išėjimas už savęs]], [[Tyrimų ryšys]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
[[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Taikymas]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
* [[Išėjimas už savęs]], [[Tyrimų ryšys]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
[[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Taikymas]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
Ištrintos 36-47 eilutės:
[[Išėjimas už savęs]], [[Tyrimų ryšys]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
[[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Taikymas]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
2024 liepos 12 d., 10:16
atliko -
Ištrintos 17-19 eilutės:
* Surašyti susijusius puslapius, pavyzdžiui: [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]].
Pakeista 34 eilutė iš:
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimoa apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
į:
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
2024 liepos 12 d., 10:15
atliko -
2024 liepos 12 d., 10:15
atliko -
Pridėtos 32-43 eilutės:
[[Išėjimas už savęs]], [[Tyrimų ryšys]], [[Prasmė]], [[Trys protai]]
[[Išėjimas už savęs į save]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Išsivertimai]], [[Požiūrių grandinė]], [[Asmenys]]
* [[Apytakos]]: [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimoa apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
[[Išėjimas už savęs iš savęs]]
* [[Taikymas]]
* [[Suvokimo lygmenys]]: [[Žmogaus susikalbėjimas]], [[Žmogaus bendras suvokimas]], [[Žmogaus savęs suvokimas]], [[Žmogaus suvokimas]]
* [[Netroškimai]]: [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Lygmenų poros]], [[Atjautos]]
2024 liepos 11 d., 15:21
atliko -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
Apžvelgti visumą
* Susietipuslapius apie [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]].
* Susieti
į:
Apžvelgti susijusius puslapius
* Surašyti susijusius puslapius, pavyzdžiui: [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]].
* Surašyti susijusius puslapius, pavyzdžiui: [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]].
2024 liepos 11 d., 15:20
atliko -
Pridėtos 45-48 eilutės:
Tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
* Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
* Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
Pridėtos 74-76 eilutės:
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
* Iš Žmogus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
Pakeistos 79-80 eilutės iš
į:
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
Pakeistos 96-97 eilutės iš
į:
* Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
Pakeistos 104-114 eilutės iš
* Išsūkis Dievui - Dievo nebūtinumas; iššūkis mums -
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito. O iš Žmogus išplaukia vienumas, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
* Aštuonbubas kelias sieja šias dvi kryptis. Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme. O žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Padalinimų ratas sieja abi kryptys. Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
į:
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
* Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
* Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
* Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
Padalinimų ratas
* Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
* Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
* Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
2024 liepos 11 d., 14:56
atliko -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
į:
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
Ištrintos 71-73 eilutės:
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
2024 liepos 11 d., 14:55
atliko -
Pakeistos 46-48 eilutės iš
* Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
* Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
į:
* Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
* Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Pakeistos 67-72 eilutės iš
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti
į:
Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
* Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
Pakeistos 74-88 eilutės iš
Dievą
* Suvokimu, Dievo šokiu,
* Savęs suvokimu
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais
*
Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo
Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
į:
Suvokimo lygmenys
* Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
Trejybės ratas
* Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
Trys protai
* Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
* Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
* Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
** Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
** Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
** Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
** Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
Trejybės ratas
* Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
Trys protai
* Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
Pakeistos 90-92 eilutės iš
Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.
į:
Gyvenimo lygtis
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis.
Kodėl
* Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.
* Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis.
Kodėl
* Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.
2024 liepos 11 d., 14:23
atliko -
Pridėtos 43-44 eilutės:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas. Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.
Pakeistos 60-62 eilutės iš
į:
* Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
* Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
Pakeistos 65-73 eilutės iš
Dievas grindžia tyrimą
Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu
'''Apytakos ir netroškimai'''
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta. Atitinkami netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu
į:
Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
* Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
* Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Nežinojimas ir žinojimas
* Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
2024 liepos 11 d., 14:20
atliko -
Pakeistos 52-53 eilutės iš
* Dievas tiria ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
* Žmogus tiria kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
į:
* Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
* Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
Apytakos ir netroškimai
* Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
* Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
2024 liepos 11 d., 14:14
atliko -
Pridėtos 33-34 eilutės:
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
Ištrintos 35-36 eilutės:
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
2024 liepos 11 d., 14:14
atliko -
Pridėtos 50-53 eilutės:
Dievo ir žmogaus tiriami klausimai
* Dievas tiria ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
* Žmogus tiria kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.
2024 liepos 11 d., 14:12
atliko -
Pakeistos 37-38 eilutės iš
Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
į:
Tyrimas yra išėjimas už savęs.
Pakeistos 41-44 eilutės iš
Žmogaus
į:
Tyrimas yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
* Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}
* Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
* Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Pakeistos 93-99 eilutės iš
Viską žinoti
* Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį.
Žinojimą gražiai taikyti
* Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
į:
2024 liepos 11 d., 14:04
atliko -
Pakeista 37 eilutė iš:
Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save, o žmogus išeina už savęs iš savęs.
į:
Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
2024 liepos 11 d., 14:03
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
* Susieti puslapius apie [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]], [[išsivystymas | išsivystymą]] ir [[suvestinė | suvestinę]].
į:
* Susieti puslapius apie [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]].
2024 birželio 15 d., 19:49
atliko -
Pridėtos 44-45 eilutės:
Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam. Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
2024 birželio 13 d., 15:37
atliko -
Pridėtos 35-38 eilutės:
[+Tyrimas: Išėjimas už savęs+]
Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save, o žmogus išeina už savęs iš savęs.
Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save, o žmogus išeina už savęs iš savęs.
Pridėtos 40-43 eilutės:
Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
2024 birželio 12 d., 11:43
atliko -
Pridėta 70 eilutė:
* Išsūkis Dievui - Dievo nebūtinumas; iššūkis mums - Dievo būtinumas.
2024 birželio 08 d., 16:05
atliko -
Pridėtos 75-82 eilutės:
[+Visko žinojimas ir gražus taikymas+]
Viską žinoti
* Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį.
Žinojimą gražiai taikyti
* Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.
2024 birželio 06 d., 11:58
atliko -
Ištrintos 25-57 eilutės:
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
** Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
*** Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
*** Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
** Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
** Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
** Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
*** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
*** Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
*** Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
**** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
**** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
**** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
**** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
**** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
** Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
** Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
** Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
** Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?
** Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?
2024 birželio 03 d., 16:18
atliko -
Pridėta 105 eilutė:
* Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.
2024 birželio 03 d., 16:03
atliko -
Pridėta 104 eilutė:
* Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito. O iš Žmogus išplaukia vienumas, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu. Šis vienumas plėtojasi mums sąmoningai gyvenant trimis protais. Kitas, tai pirmas protas, Tu - antras protas, Aš - trečias protas, sąmoningumas. Toliau galime vienytis Dievo pagrindu, bet tiktai po to kai patys gyvename vieningi, atitaisome savo nevieningumą, gerbiame vienas kitą.
Pakeista 106 eilutė iš:
* Padalinimų ratas
į:
* Padalinimų ratas sieja abi kryptys. Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.
2024 birželio 03 d., 16:00
atliko -
Pridėtos 100-105 eilutės:
[+Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas+]
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
* Aštuonbubas kelias sieja šias dvi kryptis. Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme. O žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Padalinimų ratas
2024 gegužės 10 d., 14:49
atliko -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
* [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
į:
* [[Apytakos]], [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
* [[Netroškimai]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Netroškimai]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
2024 gegužės 10 d., 14:48
atliko -
Pakeistos 3-8 eilutės iš
* [[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimų ryšys]]
* [[Apytakos]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]],
** [[Dievo šokis]], [[Išėjimas už savęs]]
** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Dorovės ratas]], [[Pasirinkimai]]
** [[Žinojimo rūmai]]
** [[Meilės mokslas]], [[Neapibrėžtumas]], [[Bendra svajonė]]
** [[Žinojimo rūmai]]
** [[Meilės mokslas]], [[Neapibrėžtumas]], [[Bendra svajonė
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]],[[Trejybės]], [[Ketverybės]]
* [[Išsivertimai]], [[Suvokimo lygmenys]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]]
* [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
* [[Išsivertimai]], [[Suvokimo lygmenys]], [[Tyrimų ryšys]], [[Trys protai]]
* [[Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
2024 gegužės 10 d., 14:44
atliko -
Pakeista 6 eilutė iš:
** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Trys protai]], [[Dorovės ratas]], [[Pasirinkimai]]
į:
** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Dorovės ratas]], [[Pasirinkimai]]
2024 gegužės 10 d., 14:44
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
* [[Gvildenu]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimų ryšys]]
į:
* [[Gvildenu]], [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimų ryšys]]
2024 gegužės 10 d., 14:43
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
* [[Gvildenu]], [[Išsivystymas]], [[Suvestinė]]
į:
* [[Gvildenu]]
2024 gegužės 04 d., 12:16
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Dievo tyrimai]], [[Asmenų tyrimai]]
į:
* [[Dievo tyrimai]], [[Dievo tyrimų gvildenimas]], [[Tyrimų ryšys]]
2024 gegužės 03 d., 13:07
atliko -
Pridėtos 48-52 eilutės:
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Ištrintos 61-65 eilutės:
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
2024 gegužės 03 d., 13:06
atliko -
Pridėtos 41-46 eilutės:
*** Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
**** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
**** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
**** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
**** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
**** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
**** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
**** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
**** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
**** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
**** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
Ištrintos 56-61 eilutės:
** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
2024 gegužės 03 d., 12:59
atliko -
Pakeistos 30-35 eilutės iš
**
*
į:
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
** Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
** Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
Pakeistos 34-38 eilutės iš
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai
*
į:
*** Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
*** Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
*** Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
Pridėta 44 eilutė:
** Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?
Pridėtos 55-56 eilutės:
** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
Ištrintos 65-70 eilutės:
Suvokimo lygmenys ir terpės
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu. Palyginti šituos du kampus. Kaip jie susiję su 6 terpių poromis? Ar yra daugiau kampų?
* Ar yra ryšys tarp keturių suvokimo lygmenų ir keturių terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo?
Pridėtos 76-77 eilutės:
Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
2024 gegužės 03 d., 12:42
atliko -
Pakeista 24 eilutė iš:
Permąstyti tyrimus
į:
Permąstyti Dievo ir žmogaus tyrimus
Pakeistos 26-27 eilutės iš
į:
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
** Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
** Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
** Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
** Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
** Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
Pridėta 47 eilutė:
** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
Pakeistos 50-53 eilutės iš
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
į:
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
** Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
** Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
Pridėta 55 eilutė:
** Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?
Pakeistos 60-65 eilutės iš
į:
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip [[padalinimų ratas | padalinimų ratą]]?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Ištrintos 73-98 eilutės:
Dievas ir žmogus
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kaip Dievas ir žmogus susiveda?
** Kaip žmogus išplečia Dievą?
** Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
*** Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką?
*** Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
*** Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu, išreiškiančiu, kas pirm santvarkos?
*** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
*** Kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Žmogus link Dievo
* Kaip netroškimai išsako žmogaus suvokimus?
* Kaip žmogus aštuongubu keliu atsisako savo kertinės vertybės?
* Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?
2024 gegužės 03 d., 12:19
atliko -
Pridėta 30 eilutė:
** Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
Pridėta 33 eilutė:
*** Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
Pakeistos 37-42 eilutės iš
į:
** Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?
* Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
* Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
Ištrintos 47-49 eilutės:
* Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkama apytaka?
Ištrintos 50-60 eilutės:
Dievo ir žmogaus santykis
* Koks mano ir Dievo santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
Koks ryšys tarp ... ?
* (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
* troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
* nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
2024 gegužės 03 d., 12:15
atliko -
Pakeistos 28-32 eilutės iš
* Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
* Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
* Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse
* Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
* Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir
į:
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
** Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
** Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
*** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
** Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
** Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
** Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
*** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
** Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
Ištrintos 39-47 eilutės:
Pagrindinis tyrimas
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus?
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
* Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
Papildomai
* [[Rodyklė | Rodyklėje]] sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.
* [[Gvildenu]] Sudėlioti svarbiausių puslapių klausimus.
2024 gegužės 03 d., 11:57
atliko -
Ištrintos 26-28 eilutės:
* Kaip meilės mokslas ir [[vertybės | aštuongubas kelias]] apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
Pakeistos 31-33 eilutės iš
* Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose
į:
* Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]] ir [[vertybės | aštuongubu keliu]]
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]] ir [[vertybės | aštuongubu keliu]]
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
2024 gegužės 02 d., 15:21
atliko -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
Viską aprėpti meilės mokslu
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
* Kaip
į:
Viską aprėpti [[meilės mokslas | meilės mokslu]]
* Kaip meilės mokslas ir [[vertybės | aštuongubas kelias]] apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
* Kaip meilės mokslas ir [[vertybės | aštuongubas kelias]] apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
2024 gegužės 02 d., 15:21
atliko -
Pridėtos 64-91 eilutės:
Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
Dievas ir žmogus
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kaip Dievas ir žmogus susiveda?
** Kaip žmogus išplečia Dievą?
** Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
*** Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką?
*** Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
*** Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu, išreiškiančiu, kas pirm santvarkos?
*** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
*** Kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Žmogus link Dievo
* Kaip netroškimai išsako žmogaus suvokimus?
* Kaip žmogus aštuongubu keliu atsisako savo kertinės vertybės?
* Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?
2024 gegužės 02 d., 15:20
atliko -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
į:
** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
Ištrinta 42 eilutė:
2024 gegužės 02 d., 15:19
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
į:
Apžvelgti visumą
Pakeistos 23-24 eilutės iš
* Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
į:
Permąstyti tyrimus
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
Viską aprėpti meilės mokslu
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
Viską aprėpti meilės mokslu
Pridėtos 29-34 eilutės:
Sieti mokslus ir netroškimus
* Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
* Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
Suprasti sąmoningumo ir suvokimo lygmenų vaidmenį
2024 gegužės 02 d., 15:16
atliko -
Pridėtos 27-54 eilutės:
'''Surūšiuoti'''
Pagrindinis tyrimas
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus?
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
* Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
* Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
Papildomai
* [[Rodyklė | Rodyklėje]] sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.
* [[Gvildenu]] Sudėlioti svarbiausių puslapių klausimus.
Žmogaus požiūris į suvokimo lygmenis
* Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkama apytaka?
Suvokimo lygmenys ir terpės
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu. Palyginti šituos du kampus. Kaip jie susiję su 6 terpių poromis? Ar yra daugiau kampų?
* Ar yra ryšys tarp keturių suvokimo lygmenų ir keturių terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo?
Dievo ir žmogaus santykis
* Koks mano ir Dievo santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
Koks ryšys tarp ... ?
* (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
* troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
* nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
2024 gegužės 02 d., 15:08
atliko -
Pakeista 43 eilutė iš:
Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, savęs atsisako.
į:
Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
2024 gegužės 02 d., 15:08
atliko -
Pakeista 43 eilutė iš:
Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys.
į:
Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, savęs atsisako.
2024 gegužės 02 d., 15:07
atliko -
Pakeista 35 eilutė iš:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
į:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas. Tyrimas ir yra būtent apie tai, jų ryšius.
2024 gegužės 02 d., 15:07
atliko -
Pakeista 35 eilutė iš:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
į:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
2024 gegužės 02 d., 15:05
atliko -
Pridėtos 25-26 eilutės:
* Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
* Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose?
* Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose?
2024 gegužės 02 d., 14:59
atliko -
Pakeista 24 eilutė iš:
* Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškomis?
į:
* Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
2024 gegužės 02 d., 14:59
atliko -
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
* Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškomis?
Pakeistos 33-39 eilutės iš
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
į:
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta. Atitinkami netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
'''Suvokimo lygmenys'''
Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta. Atitinkami netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.
'''Suvokimo lygmenys'''
2024 gegužės 02 d., 14:45
atliko -
Pridėta 22 eilutė:
* Susieti puslapius apie [[apytakos | apytakas]], [[netroškimai | netroškimus]], [[išsivystymas | išsivystymą]] ir [[suvestinė | suvestinę]].
2024 gegužės 02 d., 13:26
atliko -
Pridėtos 21-22 eilutės:
* Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
* Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
* Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
2024 balandžio 30 d., 14:18
atliko -
Pakeistos 34-37 eilutės iš
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda.
į:
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
2024 balandžio 30 d., 14:14
atliko -
Pakeista 44 eilutė iš:
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą.
į:
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.
2024 balandžio 30 d., 14:14
atliko -
Pridėta 44 eilutė:
* Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą.
2024 balandžio 30 d., 14:13
atliko -
Pakeista 33 eilutė iš:
Tyrimas reiškiasi suvokimo lygmenimis. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkame moksle, apytakoje.
į:
Tyrimas reiškiasi suvokimo lygmenimis. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
2024 balandžio 30 d., 12:49
atliko -
Pridėtos 27-28 eilutės:
[+Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai+]
Ištrintos 30-33 eilutės:
Tyrimo sąlygas nusako gyvybės lygtis.
Pridėtos 39-45 eilutės:
[+Tyrimas glūdi praduose+]
Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
Tyrimo sąlygas nusako gyvybės lygtis.
Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
Tyrimo sąlygas nusako gyvybės lygtis.
2024 balandžio 29 d., 14:27
atliko -
Pakeistos 36-39 eilutės iš
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo tyrimas, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito tyrimas, viskas susiveda.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo tyrimas
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito tyrimas, viskas susiveda.
į:
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda.
2024 balandžio 29 d., 14:26
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Apytakos]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]]
į:
* [[Apytakos]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]], [[Trys protai]], [[Trejybės]], [[Ketverybės]],
Pakeistos 25-26 eilutės iš
Galima viską suprasti kaip tyrimą. Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
į:
Galima viską suprasti kaip tyrimą.
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
Pridėtos 30-33 eilutės:
Tyrimo sąlygas nusako gyvybės lygtis.
Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys.
2024 balandžio 29 d., 14:23
atliko -
Pakeistos 25-36 eilutės iš
į:
Galima viską suprasti kaip tyrimą. Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
Tyrimas reiškiasi suvokimo lygmenimis. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo tyrimas, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito tyrimas, viskas susiveda.
Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.
Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
Tyrimas reiškiasi suvokimo lygmenimis. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkame moksle, apytakoje.
* Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas.
* Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo tyrimas, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
* Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito tyrimas, viskas susiveda.
Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.
2024 balandžio 29 d., 14:20
atliko -
Pakeistos 3-9 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Tyrimas]]
į:
* [[Gvildenu]], [[Išsivystymas]], [[Suvestinė]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Asmenų tyrimai]]
* [[Apytakos]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]]
** [[Dievo šokis]], [[Išėjimas už savęs]]
** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Trys protai]], [[Dorovės ratas]], [[Pasirinkimai]]
** [[Žinojimo rūmai]]
** [[Meilės mokslas]], [[Neapibrėžtumas]], [[Bendra svajonė]]
* [[Dievo tyrimai]], [[Asmenų tyrimai]]
* [[Apytakos]], [[Tyrimas]], [[Klausimas]], [[Atsakymas]]
** [[Dievo šokis]], [[Išėjimas už savęs]]
** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Trys protai]], [[Dorovės ratas]], [[Pasirinkimai]]
** [[Žinojimo rūmai]]
** [[Meilės mokslas]], [[Neapibrėžtumas]], [[Bendra svajonė]]
2024 balandžio 29 d., 14:20
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Tyrimai]]
į:
[[Gvildenu]], [[Tyrimas]]
2024 balandžio 29 d., 14:19
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]]
į:
[[Gvildenu]], [[Tyrimai]]
2024 balandžio 01 d., 15:59
atliko -
Pakeista 10 eilutė iš:
||[++++调查++++]] || [++Diàochá++]||
į:
||[++++调查++++] || [++Diàochá++]||
2024 balandžio 01 d., 15:57
atliko -
Pridėtos 1-19 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------
[[Gvildenu]]
'''Kaip apžvelgti viską?'''
----------
>><<
>>bgcolor=#FFFFC0<<
-----------------
-----------------
>><<
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
---------
[[Gvildenu]]
'''Kaip apžvelgti viską?'''
----------
>><<
>>bgcolor=#FFFFC0<<
-----------------
-----------------
>><<
Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.
Tyrimai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius