神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Apytakos istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2022 spalio 28 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-19 eilutės:

Pagrindinis tyrimas
* Patikslinti apytakų supratimą įsigilinant į žinojimo rūmų pavyzdžius.
2022 spalio 21 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 21 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 452-502 eilutės:
'''Apytakos sandara'''

* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės - kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.

Suderinimas trejybės rato dvilypumu
* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.

Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).
* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).

* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

* Asmenų išsiskyrimas.

* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

* Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

Dievo šokis grindžia asmenis ir jų tyrimus
* Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.
Pakeistos 850-898 eilutės iš
----------------------
Attach
:apytaka.png
----------------------

[+Kaip apytaka sustatyta
+]

* Kiekviena apytaka sprendžia kaip pereiti iš išdėliojimo į susidėliojimą. Keičiasi apimtis (ir jos papildinys).
* pasąmonė (šaltinis), sąmonė (akistata), sąmoningumas (darna)
* Apytakų aštuonerybė yra pagrindas pirminėm sandarom.
* 4 apytakos 24 = 2 x 3 x 4. Įvairių Dievo kampų ir sandarų išgyvenimas.
* 2 x 3 x 4 Aš esu 3 pasirinkimai (ir trejybės ratas) tarp 4 pakopų tarp 2 kraštutinumų (Dievo už manęs ir mano gelmėse).
* Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).
* Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) ir jų papildiniai (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiriasi tuo ar asmuo juos išgyvena ar neišgyvena. Tad asmeniu išsiskiria neporinė apimtis ir porinis papildinys, kaip kad supersimetrija.
Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:
* Sueina nulis: Dievas: Dievas: Ar apie viską.
* Sueina vienas: Viskas: Aš: Koks apie betką.
* Sueina du: Troškimai: Tu: Kaip apie kažką.
* Sueina trys: Meilė: Kitas: Kodėl apie nieką.
* Asmenų apytakos sieja Dievą ir trejybės ratą.
* Dievas yra nulybė, o asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais. Juos siejame su trejybės atvaizdais, kuriais įsivaizduojame trejybės ratą.
* Asmenį kaip tokį neskiria kas jisai yra - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Trejybės ratas išsako jo besąlygišką vidinį santykį su savimi, kuriuo jisai ištisai išeina už savęs, už savo nulinės veiklos.
* Apytakas įsivaizduojame trejybės atvaizdais
* Apytakos sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu. Trejybės atvaizdas yra papildinio apimties sąvokų. Tad asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) savo apytakos trejybės ratu išgyvena trejybės atvaizdą nusakantį sąvokas kurių apimtis yra asmens apimties papildinys. Tokiu būdu asmuo išgyvena tai kas yra už savęs. Trejybės ratas suderina ir sustato visų asmenų išgyvenimus.
* Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau.
* Apytakos sieja tris matus ir trejybės ratą. Trejybės ratas sandaroje nesikeičia. O tris matus asmuo išgyvena atitinkamai kaip trejybės atvaizdą. Pavyzdžiui, Dievas tris matus išgyvena kaip būtinumą, tikrumą, galimumą.
* Kiekvienoje apytakoje trejybės atvaizdas (pavyzdžiui, Dievo trejybė) nulemia kaip reikėtų suprasti aštuonerybę ir dešimts Dievo įsakymų.
* Trejybės (rato) atvaizdai išreiškia tris matus, kad būtų galima juos apytaka sulyginti su trejybės ratu.
* Santvarka ketveriopai suprantama apytakomis pagal santykį su Dievu, kurį nurodo gyvenimo lygties lygmenys.
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.
* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6

[+[[Išsivertimai]] Apytakų raida+]

>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------
[+Užrašai+]
---------------
>><<

'''Keturi lygmenys'''
į:
[+Peržiūrėti: Keturi lygmenys+]
Pridėtos 969-971 eilutės:
Sąmoningumo pakopos
* Sąmoningumas: troškimų ir netroškimų derinimas.
Ištrintos 988-998 eilutės:


'''Sąvokos'''

Sąmoningumo pakopos
* Sąmoningumas: troškimų ir netroškimų derinimas.

--------------------
Attach:valiosisraiskos.gif
------------------------
Attach:suvokimas.png
Pridėtos 990-1083 eilutės:
Attach:apytaka.png
----------------------

[+Kaip apytaka sustatyta+]

* Kiekviena apytaka sprendžia kaip pereiti iš išdėliojimo į susidėliojimą. Keičiasi apimtis (ir jos papildinys).
* pasąmonė (šaltinis), sąmonė (akistata), sąmoningumas (darna)
* Apytakų aštuonerybė yra pagrindas pirminėm sandarom.
* 4 apytakos 24 = 2 x 3 x 4. Įvairių Dievo kampų ir sandarų išgyvenimas.
* 2 x 3 x 4 Aš esu 3 pasirinkimai (ir trejybės ratas) tarp 4 pakopų tarp 2 kraštutinumų (Dievo už manęs ir mano gelmėse).
* Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).
* Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) ir jų papildiniai (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiriasi tuo ar asmuo juos išgyvena ar neišgyvena. Tad asmeniu išsiskiria neporinė apimtis ir porinis papildinys, kaip kad supersimetrija.
Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:
* Sueina nulis: Dievas: Dievas: Ar apie viską.
* Sueina vienas: Viskas: Aš: Koks apie betką.
* Sueina du: Troškimai: Tu: Kaip apie kažką.
* Sueina trys: Meilė: Kitas: Kodėl apie nieką.
* Asmenų apytakos sieja Dievą ir trejybės ratą.
* Dievas yra nulybė, o asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais. Juos siejame su trejybės atvaizdais, kuriais įsivaizduojame trejybės ratą.
* Asmenį kaip tokį neskiria kas jisai yra - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Trejybės ratas išsako jo besąlygišką vidinį santykį su savimi, kuriuo jisai ištisai išeina už savęs, už savo nulinės veiklos.
* Apytakas įsivaizduojame trejybės atvaizdais
* Apytakos sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu. Trejybės atvaizdas yra papildinio apimties sąvokų. Tad asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) savo apytakos trejybės ratu išgyvena trejybės atvaizdą nusakantį sąvokas kurių apimtis yra asmens apimties papildinys. Tokiu būdu asmuo išgyvena tai kas yra už savęs. Trejybės ratas suderina ir sustato visų asmenų išgyvenimus.
* Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau.
* Apytakos sieja tris matus ir trejybės ratą. Trejybės ratas sandaroje nesikeičia. O tris matus asmuo išgyvena atitinkamai kaip trejybės atvaizdą. Pavyzdžiui, Dievas tris matus išgyvena kaip būtinumą, tikrumą, galimumą.
* Kiekvienoje apytakoje trejybės atvaizdas (pavyzdžiui, Dievo trejybė) nulemia kaip reikėtų suprasti aštuonerybę ir dešimts Dievo įsakymų.
* Trejybės (rato) atvaizdai išreiškia tris matus, kad būtų galima juos apytaka sulyginti su trejybės ratu.
* Santvarka ketveriopai suprantama apytakomis pagal santykį su Dievu, kurį nurodo gyvenimo lygties lygmenys.
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.
* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6.

* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės - kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.

Suderinimas trejybės rato dvilypumu
* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.

Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).
* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).

* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

* Asmenų išsiskyrimas.

* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

* Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

Dievo šokis grindžia asmenis ir jų tyrimus
* Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.

[+[[Išsivertimai]] Apytakų raida+]

--------------------
Attach:valiosisraiskos.gif
------------------------
Attach:suvokimas.png
----------------------
Pridėtos 1085-1090 eilutės:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------
[+Užrašai+]
---------------
>><<
2022 spalio 21 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 181-182 eilutės iš
į:
* Apytaka (asmuo yra asmuo) - 4 klodai (asmenys).
Pakeistos 186-187 eilutės iš
į:
* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.
Pridėtos 195-199 eilutės:
Apytakos sieja savastį ir vienumą.
* Dievo šokis labiausia pabrėžia savastį. Dievo šokiu iškyla trys vienumai: Dievo, asmens ir asmenų.
* Meilės mokslas labiausia pabrėžia vienumą, jo visos raiškos išsako vienumą.
Netroškimai grindžia pasirinkimą tarp savasties ir vienumo.
Pakeistos 1084-1119 eilutės iš
'''Apytakų raida'''

Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais

Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?

Dievo tyrimas ir jo atsiskleidimas
* Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Dievo požiūris išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.

Mūsų vaidmuo
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.`

Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.

'''Apytakos reikšmė ir prasmė'''

* Apytaka (asmuo yra asmuo) - 4 klodai (asmenys).

* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.

Apytakos sieja savastį ir vienumą.
* Dievo šokis labiausia pabrėžia savastį. Dievo šokiu iškyla trys vienumai: Dievo, asmens ir asmenų.
* Meilės mokslas labiausia pabrėžia vienumą, jo visos raiškos išsako vienumą.
Netroškimai grindžia pasirinkimą tarp savasties ir vienumo.
į:
2022 spalio 21 d., 16:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 446-496 eilutės:
'''Apytakos sandara'''

* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės - kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.

Suderinimas trejybės rato dvilypumu
* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.

Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).
* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).

* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

* Asmenų išsiskyrimas.

* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

* Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

Dievo šokis grindžia asmenis ir jų tyrimus
* Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.
Ištrintos 1112-1162 eilutės:

'''Apytakos sandara'''

* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės - kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.

Suderinimas trejybės rato dvilypumu
* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.

Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).
* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).

* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

* Asmenų išsiskyrimas.

* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

* Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

Dievo šokis grindžia asmenis ir jų tyrimus
* Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.
2022 spalio 21 d., 16:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 159-162 eilutės:
* Kaip asmenybę kaip pažinovą nusako ir grindžia išsiaiškinimo būdai? Ir kaip tai puoselėja ir brandina paskiri išgyvenimai?
* Kiekvieną apytaką išmąstyti atitinkamo asmens trejybės atvaizdo pagrindu.
* Kaip trejybės atvaizdai išreiškia neapibrėžtumo trejybę - tris reikšmes - galimybių šaltinį, galimybės akistata, galimybių suderinimą? Pavyzdžiui: visybė, vienis, daugis.
Ištrintos 1117-1123 eilutės:

'''Klausimai'''

Klausimai
* Kaip asmenybę kaip pažinovą nusako ir grindžia išsiaiškinimo būdai? Ir kaip tai puoselėja ir brandina paskiri išgyvenimai?
* Kiekvieną apytaką išmąstyti atitinkamo asmens trejybės atvaizdo pagrindu.
* Kaip trejybės atvaizdai išreiškia neapibrėžtumo trejybę - tris reikšmes - galimybių šaltinį, galimybės akistata, galimybių suderinimą? Pavyzdžiui: visybė, vienis, daugis.
2022 spalio 21 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1033-1047 eilutės:
Mūsų vaidmuo
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.`

Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
Ištrintos 1120-1140 eilutės:

----------------

Mūsų vaidmuo
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.

Mes ir Dievas vienas kitą papildome.
* Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojimu ir atsitokėjame nežinojimu.
* Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.

Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
2022 spalio 21 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 934-939 eilutės:

Dievo tyrimai ir mūsų atsakymai
* Ar Dievas yra? Amžinas gyvenimas. Ar Dievas būtinas? Dievas turi amžinai gyvenantį Dievą.
* Koks Dievas yra? Išmintingas. Koks Aš esu asmuo? Aš turiu išmintingą Dievą.
* Kaip Dievas yra? Gera valia. Kaip Tu esi daugis? Tu turi Dievą su gera valia.
* Kodėl Dievas yra? Dievo valia. Kodėl Kitas mąsto? Kitas turi Dievą su Dievo valia.
2022 spalio 21 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1027-1028 eilutės iš
'''Apytakos reiškmė ir prasmė'''
į:
'''Apytakos reikšmė ir prasmė'''
Pridėtos 1033-1037 eilutės:
Apytakos sieja savastį ir vienumą.
* Dievo šokis labiausia pabrėžia savastį. Dievo šokiu iškyla trys vienumai: Dievo, asmens ir asmenų.
* Meilės mokslas labiausia pabrėžia vienumą, jo visos raiškos išsako vienumą.
Netroškimai grindžia pasirinkimą tarp savasties ir vienumo.
Pakeistos 1103-1131 eilutės iš
Pasirinkimo pagrindas
* Vienumo ir savasties pasirinkimo pagrindimas.
** Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas leidžia jų apimtims plėtotis. O tai yra sąmoningėjimas.
** Nežinojimas yra dvilypis ir išskiria žinojimą, tad atveria sąmoningėjimą. O žinojimas kaip toks yra vienalypis. Tiktai sąmoningas žinojimas (kodėl) prilygsta nežinojimui ir jį atskiria.
** Dvilypumas. Dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies
, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.
* Kas yra vienumas?
** Vienumas yra pirm asmenų, bendras išeities taškas
, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
** Dievo šokiu iškyla trys vienumai: Dievo, asmens ir asmenų
. Vienumai yra sąmoningumai, siejantys įsijautimą (buvimą) ir atsitokėjimą (nebuvimą).
* Koks yra vienumo pagrindas
?
** Vienumas yra už santvarkos, tačiau jo pagrindas turi būti santvarkoje. Tas pagrindas yra valių atskyrimas. Užtat santvarkoje yra sandara atskiranti jokią, vieną, dvi ar tris valias. Sąmoningumams atitinkamai auga. Užtat gali būti balsų, valių sutarimas tiek viename asmenyje, tiek bendruomenėje.
** Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
** Kai yra suderinamos trys valios, tuomet gali būti pagrįstas Dievo šokis
. Juk jisai grindžiamas trim kampais. O jame žmogaus trejybė yra Dieve glūdinčių sąlygų prileistas trejybinis pagrindas. Užtat tokiu būdu sąmoningumas leidžia Dievui save pagrįsti. Sąmoningumu išaiškėja, išryškėja Dievo pagrindimas.

* Mūsų vaidmuo
** Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils
. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
** Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia
.
** Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
** Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
** Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
** Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
** Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.
* Mes ir Dievas vienas kitą papildome.
** Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojimu ir atsitokėjame nežinojimu.
** Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
* Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
** Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
** Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
** Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
*
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
į:
Mūsų vaidmuo
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu
, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo
, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo
.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą
, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.

Mes ir Dievas vienas kitą papildome
.
* Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojimu ir atsitokėjame nežinojimu.
* Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla
. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.

Koks amžino gyvenimo vaidmuo
?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad
Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
2022 spalio 21 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1018-1019 eilutės:
Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
Pakeistos 1022-1023 eilutės iš
'''Apytakos tikslas'''
į:
Dievo tyrimas ir jo atsiskleidimas
* Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Dievo požiūris išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.

'''Apytakos reiškmė ir prasmė
'''
Pridėtos 1067-1068 eilutės:
* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
Ištrintos 1096-1108 eilutės:

'''Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais'''



[[Dievo šokis | Dievo tyrimas]] ir jo atsiskleidimas
* Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Dievo požiūris išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.


* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
2022 spalio 21 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1016-1019 eilutės:
'''Apytakų raida'''

Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
Pridėtos 1072-1074 eilutės:
Dievo šokis grindžia asmenis ir jų tyrimus
* Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.
Pakeistos 1091-1093 eilutės iš
Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.

Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
į:
2022 spalio 21 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 888-900 eilutės:
Keturių asmenų tyrimai
--------------
||'''asmuo'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||'''valių santykis'''||jokia valia||bendra valia||skirtingos valios||suvestos valios||
||'''vienumo samprata'''||visuomenės dalia||asmenų dalia||asmenų troškimai||trokštama visuomenė||
||'''vienumo Dievas'''||Dievas||vienų vienumas||bendras Žmogus||plazdenanti Dvasia||
||'''tyrimas'''||Ar Dievas būtinas?||dorovės tyrimas: Kas aš esu?||paskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgos||Kaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?||
||'''apytaka'''||Dievo šokis||išgyvenimo apytaka||žinojimo rūmai||meilės mokslas||
||'''sandara'''||||požiūrių grandinė||||3 kalbos||
||'''Dievo raiška'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
||'''lygties lygmuo'''||dvasia||sandaroje||atvaizdais||atvaizdų vieningumas||
---------------
Pridėtos 993-998 eilutės:
Dievo žinojimas auga Dievui išeinant už savęs į save, Tėvui artėjant prie Sūnaus:
* iš pradžių juos skiria viskas - Dievo savastis,
* toliau betkas - Mano savastis,
* kažkas - Tavo savastis
* ir niekas - Kito savastis, taip kad Kitu Dievas sutampa su savimi.
Pridėtos 1066-1072 eilutės:
* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

'''Sąvokos'''

Sąmoningumo pakopos
* Sąmoningumas: troškimų ir netroškimų derinimas.
Pakeistos 1092-1093 eilutės iš
* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.
* Dievo žinojimas auga Dievui išeinant už savęs į save, Tėvui artėjant prie Sūnaus: iš pradžių juos skiria viskas - Dievo savastis, toliau betkas - Mano savastis, kažkas - Tavo savastis ir niekas - Kito savastis, taip kad Kitu Dievas sutampa su savimi.
į:
Ištrintos 1095-1110 eilutės:
'''Keturių asmenų tyrimai'''

--------------
||'''asmuo'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||'''valių santykis'''||jokia valia||bendra valia||skirtingos valios||suvestos valios||
||'''vienumo samprata'''||visuomenės dalia||asmenų dalia||asmenų troškimai||trokštama visuomenė||
||'''vienumo Dievas'''||Dievas||vienų vienumas||bendras Žmogus||plazdenanti Dvasia||
||'''tyrimas'''||Ar Dievas būtinas?||dorovės tyrimas: Kas aš esu?||paskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgos||Kaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?||
||'''apytaka'''||Dievo šokis||išgyvenimo apytaka||žinojimo rūmai||meilės mokslas||
||'''sandara'''||||požiūrių grandinė||||3 kalbos||
||'''Dievo raiška'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
||'''lygties lygmuo'''||dvasia||sandaroje||atvaizdais||atvaizdų vieningumas||
---------------

Sąmoningumo pakopos
* Sąmoningumas: troškimų ir netroškimų derinimas.
2022 spalio 21 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 989-996 eilutės:
Dievo šokis ir meilės mokslas
* Dievo šokis viską išveda iš Dievo ir jo tyrimo Ar Dievas yra?
* Meilės mokslas surenka troškimus ir suveda į meilę ir į dviprasmybės išlaikymą ir tyrimą Kodėl Kitas yra? Dviprasmybės išlaikymas grindžia šį klausimą.

Išgyvenimo apytaka ir žinojimo rūmai
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška.
* Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
Pakeistos 1014-1016 eilutės iš
----------------
į:
* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės
- kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos
- kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.

Suderinimas trejybės rato dvilypumu
* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (
-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.

Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą
- nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą
- Dievo šokyje).
Pakeistos 1027-1038 eilutės iš
į:
Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).
Pakeistos 1042-1044 eilutės iš
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška.
* Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
į:
Pridėtos 1045-1048 eilutės:
* Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

'''Klausimai'''
Pakeistos 1054-1061 eilutės iš
Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą
- nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą
- Dievo šokyje).

Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

'''Sąmoningumo tyrimas'''
į:
----------------
Ištrintos 1086-1087 eilutės:
[[Asmenys]]
Ištrintos 1115-1143 eilutės:

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).

* Dievo šokis viską išveda iš Dievo ir jo tyrimo Ar Dievas yra? Meilės mokslas surenka troškimus ir suveda į meilę ir į dviprasmybės išlaikymą ir tyrimą Kodėl Kitas yra? Dviprasmybės išlaikymas grindžia šį klausimą.

* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės - kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.



'''Apytaka išreiškia tyrimą'''

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]



'''Suderinimas trejybės rato dvilypumu'''

* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.
2022 spalio 21 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 886-887 eilutės iš
* Apytaka (asmuo yra asmuo) - 4 klodai (asmenys).
į:
'''Keturi lygmenys'''
Pakeistos 895-896 eilutės iš
* Pastebėjau savo rytmečio maldoje, kad išgyvenimo apytaka išgyvename (išgyenimus), žinojimo rūmai išreiškia (bendrą reikalą, žaidimą ir jo taisykles...), maldos mokslas grindžia (biologijos žinojimo rūmus, gyvenimo apibrėžimą, gyybės dėsnius...).
į:
Pastebėjau savo rytmečio maldoje, kad
*
išgyvenimo apytaka išgyvename (išgyvenimus)
* žinojimo rūmai išreiškia (bendrą reikalą, žaidimą ir jo taisykles...)
* maldos mokslas grindžia (biologijos žinojimo rūmus, gyvenimo apibrėžimą, gyybės dėsnius...).
Ištrintos 904-905 eilutės:
* Dorovės ratas: Koks elgesys? išgyvenu kaip Aš, Kaip elgtis? išgyvenu kaip Tu, Kodėl elgtis? išgyvenu kaip Kitas.
Pakeista 959 eilutė iš:
* Ką tai reiškia Dievui ir Dievo šokiui?
į:
* Ką Dievas išgyvena Dievo šokiu?
Pakeistos 964-976 eilutės iš
Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą. Dievas yra grynas. Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas. Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas. O Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas. Dievo šokis išsako suvokiančiojo pasaulėžiūrą, išgyvenimo apytaka - susivokiančiojo, žinojimo rūmai - suvoktojo, o meilės mokslas - išsako trejybės rato Dievo pasaulėžiūrą.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.

* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.
į:
Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą.
*
Dievas yra grynas.
*
Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas.
*
Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas.
*
Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas.

*
Dievo šokis išsako suvokiančiojo pasaulėžiūrą.
* Išgyvenimo
apytaka - susivokiančiojo.
* Žinojimo
rūmai - suvoktojo.
* Meilės
mokslas - išsako trejybės rato Dievo pasaulėžiūrą.

Dorovės ratas:
* Koks elgesys? išgyvenu kaip Aš
* Kaip elgtis? išgyvenu kaip Tu
* Kodėl elgtis? išgyvenu kaip Kitas

'''Paskiri lygmenys'''
Pakeistos 985-987 eilutės iš
* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

* Žinojimo rūmuose aštuonerybė sieja pradžią ir vidurį, dešimt Dievo įsakymų sieja vidurį ir pabaigą, trejybės atvaizdas sieja pradžią ir pabaigą.
į:
Dievo šokis ir žinojimo rūmai
Pakeistos 987-1009 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmuose aštuonerybė sieja pradžią ir vidurį, dešimt Dievo įsakymų sieja vidurį ir pabaigą, trejybės atvaizdas sieja pradžią ir pabaigą.

'''Apytakos tikslas'''

* Apytaka (asmuo yra asmuo) - 4 klodai (asmenys).

* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.

'''Apytakos sandara'''

* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

----------------


* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.
2022 spalio 21 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 939-944 eilutės:
Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.
* Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siaurai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
* Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
* Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
* Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.
Pakeistos 1090-1094 eilutės iš
Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.
* Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
* Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
* Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
* Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.
į:
2022 spalio 21 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 910-914 eilutės:
* Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
* Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
* Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
* Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.
Pridėtos 933-945 eilutės:
Apytakoje trejybės ratas veikia atitinkama apimtimi.
* Dievo šokio trejybė apima viską.
* Išgyvenimo apytakos trejybė apima betką.
* Žinojimo rūmų trejybė apima kažką.
* Meilės mosklo trejybė apima nieką.

Trejybės atvaizdai yra asmenų trejybės ir kartu suvokimo lygmenys.
* Dievo trejybės atvaizdas - būtinas, tikras, galimas - Tėvas, Sūnus, Dvasia - suvokimas
* Mano trejybės atvaizdas - daiktas, eiga, asmuo - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - savęs suvokimas
* Tavo trejybės atvaizdas - bendras suvokimas
* Kito trejybės atvaizdas - susikalbėjimas
Tai raktas į apytakas.
Pakeistos 982-984 eilutės iš
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška. Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
į:
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška.
*
Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
Ištrintos 1066-1071 eilutės:
Apytakoje trejybės ratas veikia atitinkama apimtimi.
* Dievo šokio trejybė apima viską.
* Išgyvenimo apytakos trejybė apima betką.
* Žinojimo rūmų trejybė apima kažką.
* Meilės mosklo trejybė apima nieką.
Pakeistos 1071-1077 eilutės iš
Trejybės atvaizdai yra asmenų trejybės ir kartu suvokimo lygmenys.
* Dievo trejybės atvaizdas - būtinas, tikras, galimas - Tėvas, Sūnus, Dvasia - suvokimas
* Mano trejybės atvaizdas - daiktas, eiga, asmuo - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - savęs suvokimas
* Tavo trejybės atvaizdas - bendras suvokimas
* Kito trejybės atvaizdas - susikalbėjimas
Tai raktas į apytakas.
į:
Ištrintos 1088-1092 eilutės:

* Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
* Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
* Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
* Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.
2022 spalio 21 d., 12:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 893-895 eilutės iš

*
Dievo šokyje reiškiasi Dievas, o meilės moksle išsiskiria meilė ir vienumas.
į:
Dievo šokyje reiškiasi Dievas, o meilės moksle išsiskiria meilė ir vienumas.
Pakeistos 896-901 eilutės iš
* Ką tveria Dievo šokis? Sūnaus pasaulėžiūrą - Sūnui ir Tėvui bendrą Dvasią. Ką išgyvenimo apytaka tveria bendro žmogaus pasaulėžiūroje? Mane. Ką žinojimo rūmai tveria asmenybei? Tave. Ką meilės mokslas tveria pasauliui? Kitą - savarankišką asmenį.
į:
* Ką tveria Dievo šokis? Sūnaus pasaulėžiūrą - Sūnui ir Tėvui bendrą Dvasią.
*
Ką išgyvenimo apytaka tveria bendro žmogaus pasaulėžiūroje? Mane.
*
Ką žinojimo rūmai tveria asmenybei? Tave.
*
Ką meilės mokslas tveria pasauliui? Kitą - savarankišką asmenį.
Ištrintos 909-917 eilutės:
Apytakos išplečia Dievo tyrimą. Dievo šokis išreiškia valios atžvilgiu, išgyvenimo apytaka išplečia pasąmone išsakytos širdies atžvilgiu, žinojimo rūmai sąmone išsakyto proto atžvilgiu, meilės mokslas sąmoningumo išsakyto kūno atžvilgiu.
* Išgyvenimo apytaka tai išdėsto iš viršaus, sieja gyvenimo visumą ir paskirą išgyvenimą. Žinojimo rūmai savaip, šališkai savo mokslu ar asmenybe išsako tą ryšį tarp paskiro išgyvenimo ir visumos. Meilės mokslas savarankiškai rutulioja paskirus išgyvenimus ir jų santykius, taip kad viską grindžia iš apačios.

Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą. Dievas yra grynas. Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas. Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas. O Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas. Dievo šokis išsako suvokiančiojo pasaulėžiūrą, išgyvenimo apytaka - susivokiančiojo, žinojimo rūmai - suvoktojo, o meilės mokslas - išsako trejybės rato Dievo pasaulėžiūrą.

* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.
Pakeistos 916-934 eilutės iš
* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.
* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.
* Žinojimo rūmais Dievas
ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.
* Žinojimo rūmuose aštuonerybė sieja pradžią ir vidurį, dešimt Dievo įsakymų sieja vidurį ir pabaigą, trejybės atvaizdas sieja pradžią ir pabaigą.
* Dievo šokyje aštuonerybė sieja vidurį-apibrėžtą-Sūnų ir pradžią-neapibrėžtą-Tėvą, dešimt Dievo įsakymų sieja pabaigą-Dvasią (įžvelgiantį nesutapimą) ir vidurį-Sūnų (išgyvenantį sutapimą), Dievo trejybė suvokimu sieja pradžią-Tėvą (suvokiantį) ir pabaigą-Dvasią (suvoktą).
* Išgyvenimo apytaka Aš išgyvenu kaip galimybių akistata veda prie galimybių šaltinio. Žinojimo rūmais Tu išgyveni kaip galimybių darna veda prie galimybių akistatos. Meilės mokslu Kitas išgyvena kaip galimybių šaltinis veda prie galimybių darnos. Tad Kitas išgyvena akistatą kaip poslinkį. O ką tai reiškia Dievui ir Dievo šokiui?
* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.
* Asmenų išsiskyrimas.
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška. Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Kaip asmenybę kaip pažinovą nusako ir grindžia išsiaiškinimo būdai? Ir kaip tai puoselėja ir brandina paskiri išgyvenimai?
* Kiekvieną apytaką išmąstyti atitinkamo asmens trejybės atvaizdo pagrindu.
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).
* Kaip trejybės atvaizdai išreiškia neapibrėžtumo trejybę - tris reikšmes - galimybių šaltinį, galimybės akistata, galimybių suderinimą? Pavyzdžiui: visybė, vienis, daugis
.
į:
Apytakos išplečia Dievo tyrimą.
* Dievo šokis išreiškia valios atžvilgiu.
* Išgyvenimo apytaka išplečia pasąmone išsakytos širdies atžvilgiu
.
* Žinojimo rūmai sąmone išsakyto proto atžvilgiu.
* Meilės mokslas sąmoningumo išsakyto kūno atžvilgiu.
Išgyvenimo apytaka tai išdėsto iš viršaus, sieja gyvenimo visumą ir paskirą išgyvenimą. Žinojimo rūmai savaip, šališkai savo mokslu ar asmenybe išsako tą ryšį tarp paskiro išgyvenimo ir visumos. Meilės mokslas savarankiškai rutulioja paskirus išgyvenimus
ir jų santykius, taip kad viską grindžia iš apačios.
Ištrintos 927-928 eilutės:
Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.
Pridėtos 933-976 eilutės:

* Ką tai reiškia Dievui ir Dievo šokiui?
* Išgyvenimo apytaka Aš išgyvenu kaip galimybių akistata veda prie galimybių šaltinio.
* Žinojimo rūmais Tu išgyveni kaip galimybių darna veda prie galimybių akistatos.
* Meilės mokslu Kitas išgyvena kaip galimybių šaltinis veda prie galimybių darnos. Tad Kitas išgyvena akistatą kaip poslinkį.

Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą. Dievas yra grynas. Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas. Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas. O Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas. Dievo šokis išsako suvokiančiojo pasaulėžiūrą, išgyvenimo apytaka - susivokiančiojo, žinojimo rūmai - suvoktojo, o meilės mokslas - išsako trejybės rato Dievo pasaulėžiūrą.

Sutapimai trejybės kryptimis
* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.

* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.

* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.

* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.

Žinojimo rūmai ir meilės mokslas
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.

* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.

* Žinojimo rūmuose aštuonerybė sieja pradžią ir vidurį, dešimt Dievo įsakymų sieja vidurį ir pabaigą, trejybės atvaizdas sieja pradžią ir pabaigą.
* Dievo šokyje aštuonerybė sieja vidurį-apibrėžtą-Sūnų ir pradžią-neapibrėžtą-Tėvą, dešimt Dievo įsakymų sieja pabaigą-Dvasią (įžvelgiantį nesutapimą) ir vidurį-Sūnų (išgyvenantį sutapimą), Dievo trejybė suvokimu sieja pradžią-Tėvą (suvokiantį) ir pabaigą-Dvasią (suvoktą).


* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

* Asmenų išsiskyrimas.
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška. Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

Klausimai
* Kaip asmenybę kaip pažinovą nusako ir grindžia išsiaiškinimo būdai? Ir kaip tai puoselėja ir brandina paskiri išgyvenimai?
* Kiekvieną apytaką išmąstyti atitinkamo asmens trejybės atvaizdo pagrindu.
* Kaip trejybės atvaizdai išreiškia neapibrėžtumo trejybę - tris reikšmes - galimybių šaltinį, galimybės akistata, galimybių suderinimą? Pavyzdžiui: visybė, vienis, daugis.

Trejybės atvaizdai
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).

Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.
2022 spalio 21 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 887-888 eilutės iš
* Dievo šokyje yra keturi troškimai. Išgyvenimo apytakoje juos pakeičia keturi netroškimai. O žinojimo rūmuose jie irgi susiję su keturiais troškimais, pažinovo raiškomis. Ir meilės moksle tai keturios vienumo sampratos.
į:
Keturi santvarkos šulai
* Dievo šokyje:
keturi troškimai.
* Išgyvenimo apytakoje: keturi netroškimai.
* Žinojimo
rūmuose: susiję su keturiais troškimais, pažinovo raiškomis.
* Meilės
moksle: keturios vienumo sampratos.
Pridėta 914 eilutė:
Pridėta 923 eilutė:
Pridėta 944 eilutė:
2022 spalio 21 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 0 eilutė:
=====
Pridėtos 880-881 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------
Pakeistos 883-885 eilutės iš
į:
---------------
>><<
Ištrinta 900 eilutė:
Ištrintos 1008-1009 eilutės:

[+Užrašai+]
2022 spalio 04 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 24-27 eilutės:

'''Kodėl yra apytakos?'''

* Kaip apytakos (Dievo tyrimai) grindžia žmogaus tyrimus (kaip gyventi amžino gyvenimo klodais)?
2022 rugpjūčio 09 d., 09:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1109-1117 eilutės:

2022.08.08 A: Kaip Dievo [[apytakos | apytaka]] grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?

D: Tai vyksta suvokimo lygmenimis. Trejybės ratas atsiveria vienoje apytakoje ir sustato išeities tašką asmeniui kitoje apytakoje. Tad Dievo šokyje trejybės ratu atsiveria betarpiškumas iš kurio išplaukia savastis kaip daiktas - pasąmonė, kaip eiga - sąmonė ir kaip asmuo - sąmoningumas. O išgyvenimo apytakoje trejybės ratu atsiveria savasties pastovumas iš kurio išplaukia tyrimo vienis, visybė ir daugis žinojimo rūmuose. O juose trejybės rate atsiveria prasmingumas iš kurio išplaukia buvimas, veikimas, mąstymas meilės moksle. O juo sutampa visų asmenų buvimas, veikimas, mąstymas, tai užsisklendžia trejybės ratu ir tai suvienija visus trejybės rato atvaizdus.

2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose [[apytakos | apytakose]]?

D: Keturiomis apytakomis aš keturiais asmenimis tiriu Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas yra? Tai vyksta atitinkamais trejybės atvaizdais. Šie atvaizdai sustato asmenį ir jo tyrimą. Aštuonerybė nusako asmenį ir jo tyrimą pirm santvarkos, o dešimt dėsnių nusako asmenį ir jo tyrimą santvarkoje. Trejybės ratas išreiškia šių kampų santykį, šių priėjimų santykį už santvarkos, tai yra, be santvarkos. Betgi santvarka įvairiai atsiremia į šį trejybės ratą. Dievo šokyje tai trys kampai grindžiantys tris sandaras. Išgyvenimo apytakoje tai tėkmė grindžianti išgyvenimą santvarkoje. Žinojimo rūmuose tai sąsaja pirm santvarkos. Ir meilės moksle tai atskyrimas gerbiantis skirtumą tarp to kas santvarkoje ir kas pirm santvarkos ir tai išreiškiantis asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Tokiu būdu tyrimas apytakomis išgauna visas asmenų pasaulėžiūras, jas nuodugniai ir visapusiškai ištiria.
2022 balandžio 29 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1049-1053 eilutės:
'''Suderinimas trejybės rato dvilypumu'''

* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.
2022 vasario 25 d., 22:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1037-1048 eilutės:

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.
* Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
* Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
* Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
* Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.

* Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
* Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
* Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
* Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.
2022 vasario 25 d., 22:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1026-1036 eilutės:

'''Apytaka išreiškia tyrimą'''

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]
2022 vasario 17 d., 22:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 65 eilutė:
* Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis?
2022 vasario 17 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 150-151 eilutės:
Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].
* Sutvarkyti apytakų puslapius.
Pakeistos 154-158 eilutės iš
* Į ką susiveda Dievo tyrimas? Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?

Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].
* Sutvarkyti apytakų puslapius.
į:
Pridėtos 177-183 eilutės:

Kokia apytakos prasmė
* Apytaka veda iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip).
* Jos išplaukia iš tiriančio, susivokiančio Dievo mumyse (Sūnaus), kuris mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo.
* Jos veda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų. Veda į besąlygišką Dievą už mūsų, į vienumą su juo. Tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Pažįsta ne tik iš vidaus, ne tik šališkai, o pažįsta nešališkai.
* Ieškome, kas mus pažintų ne tik šališkai, bet mus įprasmintų nešališkai.
* Ieškome, kas mus išlaisvintų iš mūsų požiūrio, kuris mus pagrįstų be jokio požiūrio.
2022 vasario 17 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 104-108 eilutės:
Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
* Kaip apytakos sulygina asmenis?
* Palyginti kaip apytakos sulygina asmenis (Tėvas: Aš esu Dievas ir tt.) ir kaip suvestinėje sulyginami asmenys (Dievas yra Kitas ir t.t.)
* Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
* Kaip apytaka išsako santykius su Dievu, pavyzdžiui, trejybės atvaizdu ir trejybės ratu? Kaip jais sutampa Dievas ir asmuo?
Pakeistos 154-162 eilutės iš
Sutvarkyti apytakų puslapius:
* [[meilės mokslas | meilės mokslo]], [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmų]], [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], [[Dievas | Dievo šokio]].

Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
* Kaip apytakos sulygina asmenis?
* Palyginti kaip apytakos sulygina asmenis (Tėvas: Aš esu Dievas ir tt.) ir kaip suvestinėje sulyginami asmenys (Dievas yra Kitas ir t.t.)
* Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
* Kaip apytaka išsako santykius su Dievu, pavyzdžiui, trejybės atvaizdu ir trejybės ratu? Kaip jais sutampa Dievas ir asmuo?
* Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]]
.
į:
Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].
* Sutvarkyti apytakų puslapius
.
2022 vasario 17 d., 22:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 151-157 eilutės:

Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
* Kaip apytakos sulygina asmenis?
* Palyginti kaip apytakos sulygina asmenis (Tėvas: Aš esu Dievas ir tt.) ir kaip suvestinėje sulyginami asmenys (Dievas yra Kitas ir t.t.)
* Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
* Kaip apytaka išsako santykius su Dievu, pavyzdžiui, trejybės atvaizdu ir trejybės ratu? Kaip jais sutampa Dievas ir asmuo?
* Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].
2022 vasario 09 d., 22:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1007-1014 eilutės iš
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį
į:
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį.

Trejybės atvaizdai yra asmenų trejybės ir kartu suvokimo lygmenys.
* Dievo trejybės atvaizdas - būtinas, tikras, galimas - Tėvas, Sūnus, Dvasia - suvokimas
* Mano trejybės atvaizdas - daiktas, eiga, asmuo - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - savęs suvokimas
* Tavo trejybės atvaizdas - bendras suvokimas
* Kito trejybės atvaizdas - susikalbėjimas
Tai raktas į apytakas.
2022 sausio 19 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 994-995 eilutės:

* Vienumas ir Dievas sutampa trejybės ratu Dievo šokyje ir meilės moksle, nes Dievas yra Dievas. O toliau Tėvo, Sūnaus, Dvasios sandarose išsiskiria Dievas (jo raiška Dievo šokyje) ir jame glūdintis vienumas (išsakytas meilės moksle).
2021 gruodžio 31 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1002-1005 eilutės:

* 8-bė Sūnus padalinimai - požiūris
* 6,12 atvaizdai, aplinkybės - kaip atrodo iš visumos ar iš dalies - požiūris į požiūrį
* 3 kalbos - kas lieka iš šalies, lygiagrečiai, kaip papildomas požiūris, kuris prie visumos prisidės vėliau, tai kas lieka už visumos, kas yra atėmus visumą nuo aštuonerybės - požiūris į požiūris į požiūrį
2021 lapkričio 24 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 992-1001 eilutės:

[+Užrašai+]

* Dievo šokis viską išveda iš Dievo ir jo tyrimo Ar Dievas yra? Meilės mokslas surenka troškimus ir suveda į meilę ir į dviprasmybės išlaikymą ir tyrimą Kodėl Kitas yra? Dviprasmybės išlaikymas grindžia šį klausimą.

Apytakoje trejybės ratas veikia atitinkama apimtimi.
* Dievo šokio trejybė apima viską.
* Išgyvenimo apytakos trejybė apima betką.
* Žinojimo rūmų trejybė apima kažką.
* Meilės mosklo trejybė apima nieką.
2021 lapkričio 08 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 867-869 eilutės:

* Apytaka (asmuo yra asmuo) - 4 klodai (asmenys).
* Dievo šokyje yra keturi troškimai. Išgyvenimo apytakoje juos pakeičia keturi netroškimai. O žinojimo rūmuose jie irgi susiję su keturiais troškimais, pažinovo raiškomis. Ir meilės moksle tai keturios vienumo sampratos.
2021 spalio 12 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 867-868 eilutės:

* Dievo šokyje reiškiasi Dievas, o meilės moksle išsiskiria meilė ir vienumas.
2021 rugsėjo 29 d., 15:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 867-877 eilutės:

* Pastebėjau savo rytmečio maldoje, kad išgyvenimo apytaka išgyvename (išgyenimus), žinojimo rūmai išreiškia (bendrą reikalą, žaidimą ir jo taisykles...), maldos mokslas grindžia (biologijos žinojimo rūmus, gyvenimo apibrėžimą, gyybės dėsnius...).
* Ką tveria Dievo šokis? Sūnaus pasaulėžiūrą - Sūnui ir Tėvui bendrą Dvasią. Ką išgyvenimo apytaka tveria bendro žmogaus pasaulėžiūroje? Mane. Ką žinojimo rūmai tveria asmenybei? Tave. Ką meilės mokslas tveria pasauliui? Kitą - savarankišką asmenį.
* Dorovės ratas: Koks elgesys? išgyvenu kaip Aš, Kaip elgtis? išgyvenu kaip Tu, Kodėl elgtis? išgyvenu kaip Kitas.

Apytakų tyrimai
* Dievo šokis +0
* Išgyvenimo apytaka +1 Aš atsakymais 4 pakopomis
* Žinojimo rūmai +2 Tu klausimais 4 pakopomis
* Meilės mokslas +3 Kitas tyrimais 4 pakopomis
2021 rugsėjo 18 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 166 eilutė:
* Apytaka sustato [[asmenų tyrimai | tyrimą]] nukreiptą į žinojimo apimtyje esantį asmenį.
2021 rugsėjo 15 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 868 eilutė:
* Išgyvenimo apytaka tai išdėsto iš viršaus, sieja gyvenimo visumą ir paskirą išgyvenimą. Žinojimo rūmai savaip, šališkai savo mokslu ar asmenybe išsako tą ryšį tarp paskiro išgyvenimo ir visumos. Meilės mokslas savarankiškai rutulioja paskirus išgyvenimus ir jų santykius, taip kad viską grindžia iš apačios.
2021 rugsėjo 15 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 866-867 eilutės:

Apytakos išplečia Dievo tyrimą. Dievo šokis išreiškia valios atžvilgiu, išgyvenimo apytaka išplečia pasąmone išsakytos širdies atžvilgiu, žinojimo rūmai sąmone išsakyto proto atžvilgiu, meilės mokslas sąmoningumo išsakyto kūno atžvilgiu.
2021 rugsėjo 15 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 867 eilutė iš:
Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą. Dievas yra grynas. Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas. Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas. O Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas.
į:
Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą. Dievas yra grynas. Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas. Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas. O Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas. Dievo šokis išsako suvokiančiojo pasaulėžiūrą, išgyvenimo apytaka - susivokiančiojo, žinojimo rūmai - suvoktojo, o meilės mokslas - išsako trejybės rato Dievo pasaulėžiūrą.
2021 rugsėjo 15 d., 12:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 866-867 eilutės:

Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą. Dievas yra grynas. Aš esu Dievas sąlygose, bet visgi savo gyvenimo kūrėjas. Tu esi sąlygiškas, tačiau pasireiški kaip jų valdovas. O Kitas yra kurinys, kuriam Dievas yra kūrėjas, yra už jo, ir jisai pats yra žemiškas.
2021 rugsėjo 15 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 866-874 eilutės:

* Meile sutampa sąlygiškumas (mylėti artimą) ir besąlygiškumas (mylėti priešą). Juos sutapatina dešimt Dievo įsakymų.
* Aštuonerybe sutampa nepaneigiamumas (išėjimais į save) ir paneigiamumas (išėjimais už savęs).
* Trejybės atvaizdu sutampa šališkumas ir nešališkumas.
Trejybės ratas apytakose įvairiai sudalyvauja.
* Dievo šokyje - jokiu požiūriu - po visko.
* Išgyvenimo apytakoje - požiūriu - išsiskiria du takai - gyvenimas (trejybės ratas) ir išgyvenimas (žmogaus tyrimas - trejybės atvaizdas), juos sąmoningumas skiria amžinu gyvenimu, širdies dvilypiu požiūriu, juos apima dorovė - šešerybė.
* Žinojimo rūmuose - požiūriu į požiūrį - išsiskiria trys takai?
* Meilės moksle - požiūriu į požiūrį į požiūrį - išsiskiria keturi takai?
2021 rugsėjo 15 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 503-504 eilutės:

Dievo šokis apibūdina Dievo tyrimą valios atžvilgiu, išgyvenimo apytaka - širdies, žinojimo rūmai - proto, meilės mokslas - kūno. Tokiu būdu tyrimas vyksta vis plačiau.
2021 rugsėjo 10 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 894-958 eilutės:

'''Sąmoningumo tyrimas'''

'''Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais'''

Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.

Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?

[[Dievo šokis | Dievo tyrimas]] ir jo atsiskleidimas
* Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Dievo požiūris išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
* Išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Kiekviena apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.
* Dievo žinojimas auga Dievui išeinant už savęs į save, Tėvui artėjant prie Sūnaus: iš pradžių juos skiria viskas - Dievo savastis, toliau betkas - Mano savastis, kažkas - Tavo savastis ir niekas - Kito savastis, taip kad Kitu Dievas sutampa su savimi.
* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.

'''Keturių asmenų tyrimai'''

--------------
||'''asmuo'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||'''valių santykis'''||jokia valia||bendra valia||skirtingos valios||suvestos valios||
||'''vienumo samprata'''||visuomenės dalia||asmenų dalia||asmenų troškimai||trokštama visuomenė||
||'''vienumo Dievas'''||Dievas||vienų vienumas||bendras Žmogus||plazdenanti Dvasia||
||'''tyrimas'''||Ar Dievas būtinas?||dorovės tyrimas: Kas aš esu?||paskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgos||Kaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?||
||'''apytaka'''||Dievo šokis||išgyvenimo apytaka||žinojimo rūmai||meilės mokslas||
||'''sandara'''||||požiūrių grandinė||||3 kalbos||
||'''Dievo raiška'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
||'''lygties lygmuo'''||dvasia||sandaroje||atvaizdais||atvaizdų vieningumas||
---------------

Sąmoningumo pakopos
* Sąmoningumas: troškimų ir netroškimų derinimas.

[[Asmenys]]

Pasirinkimo pagrindas
* Vienumo ir savasties pasirinkimo pagrindimas.
** Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas leidžia jų apimtims plėtotis. O tai yra sąmoningėjimas.
** Nežinojimas yra dvilypis ir išskiria žinojimą, tad atveria sąmoningėjimą. O žinojimas kaip toks yra vienalypis. Tiktai sąmoningas žinojimas (kodėl) prilygsta nežinojimui ir jį atskiria.
** Dvilypumas. Dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.
* Kas yra vienumas?
** Vienumas yra pirm asmenų, bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
** Dievo šokiu iškyla trys vienumai: Dievo, asmens ir asmenų. Vienumai yra sąmoningumai, siejantys įsijautimą (buvimą) ir atsitokėjimą (nebuvimą).
* Koks yra vienumo pagrindas?
** Vienumas yra už santvarkos, tačiau jo pagrindas turi būti santvarkoje. Tas pagrindas yra valių atskyrimas. Užtat santvarkoje yra sandara atskiranti jokią, vieną, dvi ar tris valias. Sąmoningumams atitinkamai auga. Užtat gali būti balsų, valių sutarimas tiek viename asmenyje, tiek bendruomenėje.
** Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
** Kai yra suderinamos trys valios, tuomet gali būti pagrįstas Dievo šokis. Juk jisai grindžiamas trim kampais. O jame žmogaus trejybė yra Dieve glūdinčių sąlygų prileistas trejybinis pagrindas. Užtat tokiu būdu sąmoningumas leidžia Dievui save pagrįsti. Sąmoningumu išaiškėja, išryškėja Dievo pagrindimas.

* Mūsų vaidmuo
** Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
** Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
** Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
** Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
** Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
** Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
** Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.
* Mes ir Dievas vienas kitą papildome.
** Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojimu ir atsitokėjame nežinojimu.
** Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
* Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
** Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
** Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
** Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
** Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
2021 rugsėjo 06 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 203 eilutė iš:
į:
* Dievas yra Dieve (Tėvas), asmenyje (Sūnus), asmenybėse (Dvasia). Kur Dievas pasaulyje? Dievas pasitraukia, pasaulis yra jo nebuvimas. Dievui buvimas ir nebuvimas sutampa. Užtat šiuo pagrindu užsiskleidžia trejybės ratas.
2021 rugsėjo 03 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-49 eilutės:

Kaip apytaką išsako sandaros?
2021 rugsėjo 01 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 871-891 eilutės iš
į:
* Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.
* Asmenų išsiskyrimas.
* Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį. Trejybės ratas išsako vidinį išgyvenimą, tai naujai išsako ketverybė išorine išraiška. Toliau žinojimo rūmai naujai išverčia, ir meilės mokslas bene dar savaip išverčia.
* Asmenis skiria požiūrių grandinė. O apimtis skiria žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
* Kaip asmenybę kaip pažinovą nusako ir grindžia išsiaiškinimo būdai? Ir kaip tai puoselėja ir brandina paskiri išgyvenimai?
* Kiekvieną apytaką išmąstyti atitinkamo asmens trejybės atvaizdo pagrindu.
* Trejybės atvaizdai apytakose išreiškia savasties išgyvenimą - nuo nešališko pristatymo (būtinumu, tikrumu, galimumu) iki šališko pristatymo (buvimu, veikimu, mąstymu).
* Trejybės atvaizdai derina apibrėžtumo apimtį (pavyzdžiui, nieką, tad būtinumą, tikrumą, galimumą) ir neapibrėžtumo (asmens) apimtį (pavyzdžiui, viską, Dievą - Dievo šokyje).
* Kaip trejybės atvaizdai išreiškia neapibrėžtumo trejybę - tris reikšmes - galimybių šaltinį, galimybės akistata, galimybių suderinimą? Pavyzdžiui: visybė, vienis, daugis.

* Dievo šokis - valia (kalbos nėra nes apima viską)
* Išgyvenimų apytaka - širdies kalba - rūpintis - pagrindimas
* Žinojimo rūmai - proto kalba - tikėti - įvardijimas
* Meilės mokslas - kūno kalba - paklusti - pasakojimas.
Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

Apytakos sieja trejybės atvaizdus (klausimą) ir trejybės ratą (atsakymą).
* Dievo šokyje trejybės atvaizdas yra pačioje pradžioje ir trejybės ratas pačiame gale.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės atvaizdas yra ne pačioje pradžioje (nes balsai atsiskleidžia ne iš karto), bet pirm trejybės rato, kuris nėra pačiame gale. (Nes būna įstrigęs.) Ar įstrigimas susijęs su įsipareigojimais ir susipainiojimais iškylančiais dėl to, kad ne visi trys balsai atsiskleidžia iš karto?
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas yra ne pačioje pradžioje (santvarkos kūrime), bet pirm trejybės atvaizdo (santvarkos pagrindo), kuris nėra pačiame gale.
* Meilės moksle trejybės ratas yra pačioje pradžioje ir trejybės atvaizdas yra pačiame gale. (Atsiranda kas išgyvena.)
2021 rugpjūčio 27 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 190-201 eilutės:

'''Iš trejybės atvaizdo į trejybės ratą'''

Apytaka veda iš trejybės atvaizdo į trejybės ratą
* Apytaka atsiskleidžia išėjimu už savęs, iš trejybės atvaizdo į trejybės ratą, o požiūriai žiūri priešinga kryptimi, iš trejybės rato į trejybės atvaizdą.
* Trejybės atvaizdas sustato asmens tyrimą, asmens tris vaidmenis-balsus.
* Trejybės atvaizdas nusako tris poslinkius tarp pakopų.
* Veiksmas +2 praplečia veiksmą +1. Veiksmas +3 praplečia veiksmą +2.
* Trejybės ratas atsako asmens klausimą.
* Trejybės
* Trejybės atvaizdas remiasi Dievo dvasia, jo išeities tašku, o Dievui pasitraukus, jo buvimas sutampa su nebuvimu, ir trejybės ratas užsisklendžia.
2021 rugpjūčio 14 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 867-910 eilutės:

>>bgcolor=#ECD9EC<<
-------------------------------

[[http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Apr_4 | Apreiškimas Jonui 4, 5]]

Paskui aš regėjau: štai atsivėrė vartai danguje, ir pirmasis balsas, kurį buvau girdėjęs man gaudžiant tarsi trimitą, kalbėjo: „Užženk čionai, aš tau parodysiu, kas toliau turi įvykti.“ Bematant mane ištiko dvasios pagava. Ir štai danguje stovėjo sostas, o soste buvo Sėdintysis. Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą. Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai. Nuo sosto skriejo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni deglai liepsnojo priešais sostą, o tai yra septynios Dievo dvasios. Priešais sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio. Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį. Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduje jos buvo pilnos akių. Ir be perstojo, dieną ir naktį, jos šaukė:

„Šventas, šventas, šventas
Viešpats, visagalis Dievas,
kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis!“

Ir kiekvieną kartą, kai Sėdintįjį soste, Gyvąjį per amžių amžius, būtybės šlovindavo, garbindavo ir jam dėkodavo, 1dvidešimt keturi vyresnieji parpuldavo prieš Sėdintijį soste, pagarbindavo Gyvąjį per amžius ir numesdavo savo vainikus priešais sostą, kartodami:

„Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve,
priimti šlovę, pagarbą ir galybę,
nes tu visa sutvėrei,
tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“


Dar aš regėjau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais. Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas bus vertas atverti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?!“ Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atverti knygos nė pažiūrėti į ją. Aš graudžiai pravirkau, kad neatsirado verto atverti knygą ir pasižiūrėti. Tuomet vienas vyresnysis man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir septynis jos antspaudus.“

Aš išvydau sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje Avinėlį. Jis buvo tarytum nužudytas ir turėjo septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo dvasios, siųstos į visą žemę. Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės. Kai jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, tai yra šventųjų maldų. Jie giedojo naują giesmę, skelbdami:

„Vertas esi paimti knygą
ir atplėšti jos antspaudus,
nes buvai nužudytas
ir atpirkai Dievui savo krauju žmones
iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.
Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus,
ir jie karaliaus žemėje.“

Aš regėjau ir girdėjau balsus daugybės angelų aplinkui sostą, būtybes ir vyresniuosius; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai. Jie skelbė skambiu balsu:

„Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas,
imti galybę ir lobį, ir išmintį,
ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“
Ir girdėjau, kaip visi kūriniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose, skelbė:

„Sėdinčiajam soste ir Avinėliui
tebūnie gyrius, ir pagarba, ir šlovė,
ir valdžia per amžių amžius!“

Keturios būtybės kartojo: „Amen!“ ­ o vyresnieji puolė ant žemės, reikšdami pagarbą.
2021 rugpjūčio 05 d., 11:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 847-856 eilutės iš
[+Kaip apytakos susijusios+]

Apytakų raida
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.

* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
į:
[+[[Išsivertimai]] Apytakų raida+]
2021 rugpjūčio 05 d., 10:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 142-145 eilutės:

* Kaip sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
* Kaip keturiose apytakose reiškiasi Dievo šokio sandaros ir jų trejybės ratas?
* Į ką susiveda Dievo tyrimas? Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?
2021 liepos 17 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 863-864 eilutės:
* Išgyvenimo apytaka Aš išgyvenu kaip galimybių akistata veda prie galimybių šaltinio. Žinojimo rūmais Tu išgyveni kaip galimybių darna veda prie galimybių akistatos. Meilės mokslu Kitas išgyvena kaip galimybių šaltinis veda prie galimybių darnos. Tad Kitas išgyvena akistatą kaip poslinkį. O ką tai reiškia Dievui ir Dievo šokiui?
2021 birželio 19 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 803-806 eilutės:

----------------------
Attach:apytaka.png
----------------------
2021 birželio 19 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 856-858 eilutės:
* Apytakų sandaros sieja vaidmenų poras.
* Žinojimo rūmuose aštuonerybė sieja pradžią ir vidurį, dešimt Dievo įsakymų sieja vidurį ir pabaigą, trejybės atvaizdas sieja pradžią ir pabaigą.
* Dievo šokyje aštuonerybė sieja vidurį-apibrėžtą-Sūnų ir pradžią-neapibrėžtą-Tėvą, dešimt Dievo įsakymų sieja pabaigą-Dvasią (įžvelgiantį nesutapimą) ir vidurį-Sūnų (išgyvenantį sutapimą), Dievo trejybė suvokimu sieja pradžią-Tėvą (suvokiantį) ir pabaigą-Dvasią (suvoktą).
2021 birželio 19 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 166-167 eilutės iš
į:
* Apytakos atsako už žinias.
Pakeistos 172-173 eilutės iš
į:
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti, tad sudalyvauti nulinėje veikloje kartu su neapibrėžtuoju.
Pakeistos 835-836 eilutės iš
į:
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6
Ištrintos 848-856 eilutės:
[+Apytakų atsakomybė+]

Apytakos atsako už žinias.
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.

Apytakų sandara
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6
2021 birželio 19 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 149-150 eilutės:
=========================
Ištrintos 152-155 eilutės:
Apytaka išsako asmens aplinkybes, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka nusako santykį tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo. Šie santykiai išplaukia iš požiūrio ir visų jo prielaidų. Požiūriu dvasia telkiasi.
Ištrintos 158-168 eilutės:
=========================
-------------------
%center%Attach:apytaku-savokos.png
-------------------
%center%Attach:apytakos-sandaros.png
-------------------

[[Suvestinė | Apytakų pagrindai (Suvestinė)]]

[+Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?+]
Pridėta 160 eilutė:
* Apytaka išsako asmens aplinkybes, jo mokslą apie Dievą.
Pakeistos 162-163 eilutės iš
į:
* Apytaka nusako santykį tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo. Šie santykiai išplaukia iš požiūrio ir visų jo prielaidų. Požiūriu dvasia telkiasi.
Pridėtos 174-183 eilutės:

-------------------
%center%Attach:apytaku-savokos.png
-------------------
%center%Attach:apytakos-sandaros.png
-------------------

[[Suvestinė | Apytakų pagrindai (Suvestinė)]]

[+Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?+]
2021 birželio 19 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 172 eilutė:
Kas yra apytaka
Pridėtos 174-183 eilutės:

Ką apytaka pasiekia
* Apytakomis iškyla požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas.

Kaip apytaka išgyvenama
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo.
* Dievas visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.
* Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.

Kaip apytaka suveikia
Pakeistos 185-186 eilutės iš
* Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.
į:
2021 birželio 19 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 124-129 eilutės:
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis?
* Kaip meilės mokslo Tėvo Tiesa, Sūnaus Žodis, Dvasios Kalba yra susiję su išgyvenimo apytakos trim kalbom? su žinojimo rūmų kalbos žaidimu? su meilės mokslo abėcėle ir su amžinu gyvenimu? su Dievo šokio Dievo trejybe?
* Kaip ta pati apytaka atrodo iš skirtingų asmenų pusės? Pavyzdžiui, kaip (Tavo) asmenybės žinojimo rūmus suprasti kaip atitinkamo asmens (Mano) išgyvenimo apytaką?
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi išgyvenimo apytakoje, žinojimo rūmuose?
* Kaip dvylika teiginių "X=Y", pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", susiję su asmenų pokalbiais?
* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
Pridėtos 126-130 eilutės:
Trejybės
* Sulyginti trejybes kalbų pagrindu. Kaip meilės mokslo Tėvo Tiesa, Sūnaus Žodis, Dvasios Kalba yra susiję su išgyvenimo apytakos trim kalbom? su žinojimo rūmų kalbos žaidimu? su meilės mokslo abėcėle ir su amžinu gyvenimu? su Dievo šokio Dievo trejybe?
Supratimas kito asmens pagrindu
* Kaip ta pati apytaka atrodo iš skirtingų asmenų pusės? Pavyzdžiui, kaip (Tavo) asmenybės žinojimo rūmus suprasti kaip atitinkamo asmens (Mano) išgyvenimo apytaką?
Žinojimų suderinimas
Pakeistos 133-138 eilutės iš
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
į:
Asmenų santykiai
* Kaip dvylika teiginių "X=Y", pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", susiję su asmenų pokalbiais?
Dievo šokis ir kitos apytakos
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis?
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi išgyvenimo apytakoje, žinojimo rūmuose?
* Ar Dievo šokis yra kitoms apytakoms bendras pagrindas?
Pakeistos 140-142 eilutės iš
į:
Išgyvenimo apytaka
* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
Pridėta 851 eilutė:
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
2021 birželio 19 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 121 eilutė:
* Kaip branda susijusi su apibrėžimu?
Pridėta 844 eilutė:
* Apytakos suveda neapibrėžtumo dvasios brandą ir jos apibrėžimą.
2021 birželio 19 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 71 eilutė:
* Kaip keturiuose asmenų lygmenyse atitinkamas asmuo trejybės atvaizdo išreiškia kitus tris asmenis? (Pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas")
Pridėtos 97-98 eilutės:
Trejybių atvaizdų poros
* Ar 6 lygmenų poros sulygina trejybės atvaizdų narius?
Pridėtos 103-104 eilutės:
* Kaip trejybės ratas sieja išėjimą už savęs į save ir už savęs?
Neišėjimas
Pridėta 106 eilutė:
Dievo ir žmogaus kampai
Pridėta 108 eilutė:
Priešingos kryptys
Pridėtos 112-114 eilutės:
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
Keturi lygmenys
Ištrinta 115 eilutė:
* Kaip keturiuose asmenų lygmenyse atitinkamas asmuo trejybės atvaizdo išreiškia kitus tris asmenis? (Pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas")
Pakeistos 117-121 eilutės iš
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus. Ar 6 poros sulygina trejybių narius?
* Kaip trejybės ratas sieja išėjimą už savęs į save ir už savęs?
į:
Pridėta 842 eilutė:
* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus.
2021 birželio 19 d., 11:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 89-90 eilutės iš
Šešerybė
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo
asmens?
į:
Vidinė trejybė ir išorinė ketverybė
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (
asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
Pakeistos 96-97 eilutės iš
Vidinė trejybė ir išorinė ketverybė
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (
asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
į:
Šešerybė
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo
asmens?
2021 birželio 19 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-76 eilutės:
Trejybės rato reikšmė
* Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos?
* Kaip trejybės ratas pasireiškia meilės moksle?
Kas ir kaip išgyvena
* Kokiais keturiais kampais suprantame trejybės ratą ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamas trejybės rato sutelktas keturias trejybes (trejybės ratą už sandaros, trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
* Kaip apytaka ir trejybės atvaizdas išreiškia Dievo savastį?
* Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų, šviesuolių 12 klausimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
Lygtis
* Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar tai trejybė?
* Ar lygtis === išreiškia nieko neveikimą ir nulybę?
Pakeistos 87-91 eilutės iš
Išgyvenimas
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamas trejybės rato sutelktas keturias trejybes (trejybės ratą už sandaros, trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
Lygtis
* Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas
? Ar tai trejybė?
į:
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus?
* Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai
?
Ištrintos 90-91 eilutės:
Savastis
* Kaip apytaka ir trejybės atvaizdas išreiškia Dievo savastį?
Pakeistos 93-94 eilutės iš
į:
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
Pridėta 96 eilutė:
Vidinė trejybė ir išorinė ketverybė
Ištrintos 97-105 eilutės:

* Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
* Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų, šviesuolių 12 klausimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
* Kaip trejybės ratas pasireiškia meilės moksle?
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
2021 birželio 19 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 61-63 eilutės:
* Kaip kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį?
* Koks trejybės rato vaidmuo suvedant trejybės atvaizdus?
Nulybė ir nulybės atvaizdas
Pakeistos 65-66 eilutės iš
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamas trejybės rato sutelktas keturias trejybes (trejybės ratą už sandaros,
trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
į:
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš nulybės atvaizdų (tiesos, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo) ir jų iššauktų trejybės atvaizdų?
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje?
* Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir
trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas?
* Kaip nulybė ir nulybės atvaizdai iškyla kartu su sandaromis?
Pridėtos 73-76 eilutės:
Išgyvenimas
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamas trejybės rato sutelktas keturias trejybes (trejybės ratą už sandaros, trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
Lygtis
Pridėta 78 eilutė:
Šešerybė
Pridėta 80 eilutė:
Savastis
Pakeistos 82-83 eilutės iš
* Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš nulybės atvaizdų (tiesos, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo) ir jų iššauktų trejybės atvaizdų
?
į:
Išėjimas už savęs pirmyn į save ir atgal iš savęs
* Koks ryšys tarp išėjimo už
savęs pirmyn (į save) ir atgal (iš savęs) ir trejybės rato?
Pakeistos 87-88 eilutės iš
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje? Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas?
* Kaip nulybė ir nulybės atvaizdai iškyla kartu su sandaromis?
į:
Pakeistos 96-98 eilutės iš
* Kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį?
* Koks trejybės rato vaidmuo trejybės atvaizdas kaip jums suveda?
į:
Pridėtos 833-834 eilutės:

* Dievo išėjimu už savęs į save, trejybės ratas reiškiasi skirtingais trejybės atvaizdais, tad skirtingomis apytakomis. O žmogui išeinant už savęs iš savęs, atsilupa trejybės atvaizdai kaip klodai, lieka visuose juose glūdintis trejybės ratas.
2021 birželio 19 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-49 eilutės:

Palyginti su panašiomis sandaromis
Pridėta 52 eilutė:
Tėvo, Sūnaus, Dvasios kampai
Pridėta 54 eilutė:
Apytakos sandaros
Pridėta 57 eilutė:
24 raiškos
2021 birželio 19 d., 11:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 38 eilutė:
Reikalu
Ištrinta 39 eilutė:
* Kaip apytakose keičiasi trejybės rato vaidmuo?
Pridėtos 42-43 eilutės:
Sandaromis
* Kaip apytakose keičiasi trejybės rato vaidmuo?
2021 birželio 18 d., 09:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
* Koks apytakų santykis su vaizduote?
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp keturių apytakų aštuonerybių ir keturių pirminių sandarų?
Pakeistos 49-52 eilutės iš
į:
* Jeigu kiekvienoje apytakoje reiškiasi skirtingas trejybės atvaizdas - asmens trejybė, tai kaip įvairiai reiškiasi kitos apytakos sandaros?
* Kaip apytakų sandaros grindžia tarpą: asmens trejybė, aštuonerybė, dešimts Dievo įsakymų, trejybės ratas?
* Ieškoti (pasąmonės ir sąmonės) atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio raiškų]] ir išgyvenimo apytakos asmens raiškų.
Pakeistos 76-80 eilutės iš
į:
* Kaip trejybės ratas pasireiškia meilės moksle?
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
* Kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį?
* Koks trejybės rato vaidmuo trejybės atvaizdas kaip jums suveda?
Pakeistos 93-94 eilutės iš
į:
* Kaip trejybės ratas sieja išėjimą už savęs į save ir už savęs?
Pakeistos 98-99 eilutės iš
į:
* Ką ir kaip apytakos suveda?
Pakeista 107 eilutė iš:
* Kaip susiveda apytakos?
į:
* Kaip apytakos susiveda?
Pakeistos 110-112 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
* Ar išgyvenimo apytakos, žinojimo rūmų ir meilės mokslų grindžiami tarpai (atitinkamai, tarp ketverybės atvaizdų, šešių lygmenų porų, pasąmonės-asmenybės ir sąmonės-mokslo žinojimo rūmų) sudaro trejybės ratą?
Ištrintos 115-130 eilutės:
Klausimai
* Koks apytakų santykis su vaizduote?
* Koks ryšys tarp keturių aptyakų aštuonerybių ir keturių pirminių sandarų? Pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje padalinimai išplaukia iš dvejonių. Vadinas, Dievo šokyje reiškiasi poreikių tenkinimas (Dievo įsakymais), išgyvenimo apytakoje abejonių dvejonėmis, žinojimo rūmuose lūkesčių jauduliais, meilės moksle aštuongubu keliu.
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
* Kaip trejybės ratas sieja išėjimą už savęs į save ir už savęs?
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
* Išgyvenimo apytaka grindžia tarpą tarp ketverybės atvaizdų. Žinojimo rūmai grindžia tarpą tarp šešių lygmenų porų. Meilės mokslas grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės žinojimo rūmų. Ar šie trys tarpai sudaro trejybės ratą?
* Kaip apytakų sandaros grindžia tarpą: asmens trejybė, aštuonerybė, dešimts Dievo įsakymų, trejybės ratas?
* Jeigu kiekvienoje apytakoje reiškiasi skirtingas trejybės atvaizdas - asmens trejybė, tai kaip įvairiai reiškiasi kitos apytakos sandaros?
* Kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį? koks trejybės rato vaidmuo trejybės atvaizdas kaip jums suveda? kaip suveda apytakos?
* Ką asmenų apytakos turi bendro ir kaip jos išsiskiria kaip būtent Dievo, visko, troškimų ir meilės mokslai?

* Kaip trejybės ratas pasireiškia meilės moksle?

* Ieškoti (pasąmonės ir sąmonės) atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio raiškų]] ir išgyvenimo apytakos asmens raiškų.
Pakeistos 431-433 eilutės iš
į:
* Dievo šokyje reiškiasi poreikių tenkinimas (Dievo įsakymais), išgyvenimo apytakoje abejonių dvejonėmis išplaukia padalinimai, žinojimo rūmuose lūkesčių jauduliais, meilės moksle aštuongubu keliu.

* Išgyvenimo apytaka grindžia tarpą tarp ketverybės atvaizdų. Žinojimo rūmai grindžia tarpą tarp šešių lygmenų porų. Meilės mokslas grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės žinojimo rūmų.
2021 birželio 18 d., 09:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 36 eilutė:
* Bandyti kiekvieną apytaką suprasti.
Pakeistos 46-47 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmuose einame iš Sūnaus (pažinovo) link Tėvo (tarpe) Dešimt Dievo Įsakymų. Ir iš Dvasios einama link Sūnaus aštuonerybe. Tuo tarpu Dievo šokyje Tėvas eina link Sūnaus aštuonerybe. Kaip šias visas sandaras ir jų siejamus vaidmenis suprasti įvairiausiose apytakose?
Pakeistos 87-88 eilutės iš
į:
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
Ištrintos 111-112 eilutės:
* Žinojimo rūmuose einame iš Sūnaus (pažinovo) link Tėvo (tarpe) Dešimt Dievo Įsakymų. Ir iš Dvasios einama link Sūnaus aštuonerybe. Tuo tarpu Dievo šokyje Tėvas eina link Sūnaus aštuonerybe. Kaip šias visas sandaras ir jų siejamus vaidmenis suprasti įvairiausiose apytakose?
* Bandyti kiekvieną apytaką suprasti.
Pakeistos 114-115 eilutės iš
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
į:
* Kaip trejybės ratas pasireiškia meilės moksle?
Pridėtos 804-805 eilutės:

* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
2021 birželio 18 d., 08:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 143-147 eilutės:
* Apytaka yra vaizduotės pranokimas.
* Apytaka remiasi į nulybę, į Dievą už santvarkos.
* Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.
Pridėtos 433-443 eilutės:
* Dievas trejybės atvaizdu būtina, tikra, galima išgyvena nieko apimties sąvokas, Aš trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo išgyvenu kažko apimties sąvokas, Tu trejybės atvaizdu vienis, visybė, daugis išgyveni betko apimties sąvokas, o Kitas trejybės atvaizdu buvimas, veikimas, mąstymas išgyvena visko apimties sąvokas.
* Dievo šokis išsako Dievą be santvarkos. Išgyvenimo apytaka išsako santvarką be Dievo. Žinojimo rūmai išsako Dievo ir santvarkos sutapimą, o meilės mokslas išsako jų išskyrimą.
Sąvokų išsivystymas apytakomis
* Dvasiai reikalingas joks kampas, tad Dievo šokio apibrėžtas trejybės ratas.
* Išgyvenimui ir požiūriui reikalingas vienas kampas, atsakingasis asmuo gyvenantis savo pasirinkimais išgyvenimo apytaka.
* Vaizduotei reikalingi du kampai, kaip kad žinojimo rūmuose.
* Sąvokoms reikalingi trys kampai, kaip kad meilės moksle, kad galėtumėme jomis suvokti.
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl.
* Trejybės ratas reiškiasi keturiuose lygmenyse apytakomis. Tėvui, Sūnui, Dvasiai priskirti joks požiūris Dievo šokyje, požiūris išgyvenimo apytakoje, požiūris į požiūrį žinojimo rūmuose, požiūris į požiūrį į požiūrį meilės moksle. Į juos atsiremia trejybės ratas. Jo neapibrėžtumas pasireiškia jų apibrėžtumu.
* Dievo šokiu viskas išvedama iš Dievo. Išgyvenimo apytaka viskas išvedama iš bendro žmogaus. Žinojimo rūmais viskas išvedama iš paskiro pažinovo. Meilės mokslu viskas išvedama iš bendrystės, pažinovo galimybės.
Pakeistos 786-787 eilutės iš
į:
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.
* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
Ištrintos 813-840 eilutės:

Kas yra apytaka
* Apytaka remiasi į nulybę, į Dievą už santvarkos.
* Apytaka yra vaizduotės pranokimas.
* Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.

Kaip skiriasi apytakos
* Dievas trejybės atvaizdu būtina, tikra, galima išgyvena nieko apimties sąvokas, Aš trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo išgyvenu kažko apimties sąvokas, Tu trejybės atvaizdu vienis, visybė, daugis išgyveni betko apimties sąvokas, o Kitas trejybės atvaizdu buvimas, veikimas, mąstymas išgyvena visko apimties sąvokas.
* Dievo šokis išsako Dievą be santvarkos. Išgyvenimo apytaka išsako santvarką be Dievo. Žinojimo rūmai išsako Dievo ir santvarkos sutapimą, o meilės mokslas išsako jų išskyrimą.
Sąvokų išsivystymas apytakomis
* Dvasiai reikalingas joks kampas, tad Dievo šokio apibrėžtas trejybės ratas.
* Išgyvenimui ir požiūriui reikalingas vienas kampas, atsakingasis asmuo gyvenantis savo pasirinkimais išgyvenimo apytaka.
* Vaizduotei reikalingi du kampai, kaip kad žinojimo rūmuose.
* Sąvokoms reikalingi trys kampai, kaip kad meilės moksle, kad galėtumėme jomis suvokti.
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl.
* Trejybės ratas reiškiasi keturiuose lygmenyse apytakomis. Tėvui, Sūnui, Dvasiai priskirti joks požiūris Dievo šokyje, požiūris išgyvenimo apytakoje, požiūris į požiūrį žinojimo rūmuose, požiūris į požiūrį į požiūrį meilės moksle. Į juos atsiremia trejybės ratas. Jo neapibrėžtumas pasireiškia jų apibrėžtumu.
* Dievo šokiu viskas išvedama iš Dievo. Išgyvenimo apytaka viskas išvedama iš bendro žmogaus. Žinojimo rūmais viskas išvedama iš paskiro pažinovo. Meilės mokslu viskas išvedama iš bendrystės, pažinovo galimybės.

Kaip apytaka sustatyta
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.
* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
2021 birželio 18 d., 08:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 428-436 eilutės:
* Dievas išgyvena Dievo šokį.
* Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus.
* Asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais.
* Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)

* Išgyvenimo apytakos tveriama vaizduotė yra sąlygiška tikrovė, sąlygiška tiesa, kurioje žmogus gali tuo tarpu susigaudyti, tai susigaudymo erdvė, kurią žmogus gali pranokti.
* Žinojimo rūmai grindžia sąlygas sąlygoms.
* Meilės mokslas grindžia sąlygas sąlygų sąlygoms - žinojimo rūmų susivedimą.
Pridėtos 774-779 eilutės:
Apytakų raida
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
Ištrintos 818-821 eilutės:
Kaip apytakos susijusios
* Dievas išgyvena Dievo šokį. Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus, tuo tarpu asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais. Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)
* Išgyvenimo apytakos tveriama vaizduotė yra sąlygiška tikrovė, sąlygiška tiesa, kurioje žmogus gali tuo tarpu susigaudyti, tai susigaudymo erdvė, kurią žmogus gali pranokti. O toliau žinojimo rūmai grindžia sąlygas sąlygoms, o meilės mokslas grindžia sąlygas sąlygų sąlygoms - žinojimo rūmų susivedimą.
* Dievo šokis išsako dvasią. Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros. O žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai. O meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
2021 birželio 18 d., 08:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 113-116 eilutės iš
į:
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
* Ieškoti (pasąmonės ir sąmonės) atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio raiškų]] ir išgyvenimo apytakos asmens raiškų.
Pakeistos 779-782 eilutės iš
į:
* Apytaka yra vaizduotės pranokimas.
* Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.
Pakeistos 791-794 eilutės iš
į:
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl.
* Trejybės ratas reiškiasi keturiuose lygmenyse apytakomis. Tėvui, Sūnui, Dvasiai priskirti joks požiūris Dievo šokyje, požiūris išgyvenimo apytakoje, požiūris į požiūrį žinojimo rūmuose, požiūris į požiūrį į požiūrį meilės moksle. Į juos atsiremia trejybės ratas. Jo neapibrėžtumas pasireiškia jų apibrėžtumu.
* Dievo šokiu viskas išvedama iš Dievo. Išgyvenimo apytaka viskas išvedama iš bendro žmogaus. Žinojimo rūmais viskas išvedama iš paskiro pažinovo. Meilės mokslu viskas išvedama iš bendrystės, pažinovo galimybės.
Pakeistos 796-803 eilutės iš
į:
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.
* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
Ištrintos 805-827 eilutės:

Klausimai
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?


* Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.

* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl.
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
* Trejybės ratas reiškiasi keturiuose lygmenyse apytakomis. Tėvui, Sūnui, Dvasiai priskirti joks požiūris Dievo šokyje, požiūris išgyvenimo apytakoje, požiūris į požiūrį žinojimo rūmuose, požiūris į požiūrį į požiūrį meilės moksle. Į juos atsiremia trejybės ratas. Jo neapibrėžtumas pasireiškia jų apibrėžtumu.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.

* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Apytaka yra vaizduotės pranokimas.
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
* Ieškoti (pasąmonės ir sąmonės) atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio raiškų]] ir išgyvenimo apytakos asmens raiškų.
* Dievo šokiu viskas išvedama iš Dievo. Išgyvenimo apytaka viskas išvedama iš bendro žmogaus. Žinojimo rūmais viskas išvedama iš paskiro pažinovo. Meilės mokslu viskas išvedama iš bendrystės, pažinovo galimybės.
* Dievo šokis išsako dvasią. Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros. O žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai. O meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
Pakeista 807 eilutė iš:
į:
* Dievo šokis išsako dvasią. Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros. O žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai. O meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
2021 birželio 18 d., 08:28 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 735-755 eilutės:
[+Kaip apytakos susijusios+]

[+Apytakų atsakomybė+]

Apytakos atsako už žinias.
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.

Apytakų sandara
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6

[+Užrašai+]

Kas yra apytaka
* Apytaka remiasi į nulybę, į Dievą už santvarkos.

Kaip skiriasi apytakos


Kaip apytaka sustatyta
Pakeistos 751-764 eilutės iš
Kaip apytakos susijusios
* Dievas išgyvena Dievo šokį. Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus, tuo tarpu asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais. Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)

Klausimai
* Apytakose
trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?


Apytakas įsivaizduojame trejybės atvaizdais
* Apytakos sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu
. Trejybės atvaizdas yra papildinio apimties sąvokų. Tad asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) savo apytakos trejybės ratu išgyvena trejybės atvaizdą nusakantį sąvokas kurių apimtis yra asmens apimties papildinys. Tokiu būdu asmuo išgyvena tai kas yra už savęs. Tad Dievas trejybės atvaizdu būtina, tikra, galima išgyvena nieko apimties sąvokas, Aš trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo išgyvenu kažko apimties sąvokas, Tu trejybės atvaizdu vienis, visybė, daugis išgyveni betko apimties sąvokas, o Kitas trejybės atvaizdu buvimas, veikimas, mąstymas išgyvena visko apimties sąvokas. Tokiu būdu trejybės ratas suderina ir sustato visų asmenų išgyvenimus.

į:
* Apytakas įsivaizduojame trejybės atvaizdais
* Apytakos sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu. Trejybės atvaizdas yra papildinio apimties sąvokų. Tad asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) savo apytakos trejybės ratu išgyvena
trejybės atvaizdą nusakantį sąvokas kurių apimtis yra asmens apimties papildinys. Tokiu būdu asmuo išgyvena tai kas yra už savęs. Trejybės ratas suderina ir sustato visų asmenų išgyvenimus.
Ištrintos 753-754 eilutės:
Pakeistos 757-759 eilutės iš
* Santvarka ketveriopai suprantama apytakomis pagal santykį su Dievu, kurį nurodo gyvenimo lygties lygmenys. Dievo šokis išsako Dievą be santvarkos. Išgyvenimo apytaka išsako santvarką be Dievo. Žinojimo rūmai išsako Dievo ir santvarkos sutapimą, o meilės mokslas išsako jų išskyrimą.
į:
* Santvarka ketveriopai suprantama apytakomis pagal santykį su Dievu, kurį nurodo gyvenimo lygties lygmenys.


[+Kaip apytakos susijusios+]

[+Apytakų atsakomybė+]

Apytakos atsako už žinias.
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti
.

Apytakų sandara
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai
, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6

[+Užrašai+]

Kas yra apytaka
* Apytaka remiasi į nulybę, į Dievą už santvarkos.

Kaip skiriasi apytakos
* Dievas trejybės atvaizdu būtina, tikra, galima išgyvena nieko apimties sąvokas, Aš trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo išgyvenu kažko apimties sąvokas, Tu trejybės atvaizdu vienis, visybė, daugis išgyveni betko apimties sąvokas, o Kitas trejybės atvaizdu buvimas, veikimas, mąstymas išgyvena visko apimties sąvokas.
* Dievo šokis išsako Dievą be santvarkos. Išgyvenimo apytaka išsako santvarką be Dievo. Žinojimo rūmai išsako Dievo ir santvarkos sutapimą, o meilės mokslas išsako jų išskyrimą.
Pridėtos 785-794 eilutės:

Kaip apytaka sustatyta

Kaip apytakos susijusios
* Dievas išgyvena Dievo šokį. Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus, tuo tarpu asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais. Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)

Klausimai
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
2021 birželio 18 d., 08:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 391-424 eilutės:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo išgyvenimus, išgyvenimo apytaka - bendro žmogaus, žinojimo rūmai - asmenybės, meilės mokslas - pasaulio.
* Dievo šokis išreiškia Tėvo požiūrį.
* Išgyvenimo apytaka išreiškia Sūnaus požiūrį.
* Žinojimo rūmai išreiškia Dvasios požiūrį, kaip iš Tėvo išplaukia Sūnus ir juos toliau Dvasia derina santvarka.
* Dievo šokis: Tėvas pasitraukia (Aš esu Dievas) Ar Dievas. Kaip Tėvui atrodo: (Aš esu Dievas), Sūnui (Tu esi Dievas), Dvasiai (Kitas yra Dievas), prielaidos - Dievo Dievas (Dievas yra Dievas). Trys kampai į tą patį Dievą.
* Išgyvenimo apytaka: Kaip Sūnui atrodo (Tu esi Dievas). Koks Dievas. Trys pasitraukia: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, tačiau vienas paskui kitą.
* Žinojimo rūmai: Kaip Dvasiai atrodo (Kitas yra Dievas). Kaip Dievas. Trys susiveda.
* Meilės mokslas: Kaip prielaidoms atrodo. Vienas suveda. Kodėl Dievas. (Dievas yra Dievas). Nėra tarpo, sutampa.
Apytaka išsako:
* Dievo šokis - būtinumą, išėjimą už savęs
* Išgyvenimo apytaka - savastį, išgyvenimą, brandą
* Žinojimo rūmai - asmenybę, mokslą, uždavinį
* Meilės mokslas - gyvybę, bendrystę
Jeigu išeiname už savęs tai išeiname į visas pakopas už mūsų:
* Išgyvenimo apytaka atsiveria 1 pakopa: Dievas.
* Žinojimo rūmais atsiveria 2 pakopos: Dievas ir Aš.
* Meilės mokslu atsiveria 3 pakopos: Dievas, Aš, Tu.
Išgyvename apytakomis.
* Nulybės atvaizdai - apibrėžto Dievo savybės - išsako Dievo šokio šaltąjį Dievą.
* Vienybės atvaizdai - visko savybės - išsako išgyvenimo apytakos šiltesnį Dievą.
* Dvejybės atvaizdai - padalinimo savybės - išsako žinojimo rūmų dar šiltesnį Dievą.
* Trejybės atvaizdai - apibrėžtumo savybės? - išsako meilės mokslo šilčiausią Dievą.
Yra keturios apytakų sandaros: Dievo trejybė, Mano aštuonerybė, Tavo 10 Dievo įsakymų, Kito trejybės ratas. Kiekviena apytaka remiasi viena iš jų, ją plėtoja kitų asmenų sandaromis.
* Dievo šokis trejopai išsako Tėvo trejybę.
* Išgyvenimo apytaka trejopai išsako aštuonerybę (padalinimų ratą).
* Žinojimo rūmai trejopai išsako dešimts Dievo įsakymų (santvarką).
* Meilės mokslas trejopai išsako trejybės ratą.
Išsidėlioja
* Dievo šokis - baigtinis, visuotinis
* Išgyvenimo apytaka - baigtinis, paskiras išgyvenimas
Susidėlioja
* Žinojimo rūmai - į pažinovą, dalinai apibrėžtas
* Meilės mokslas, - į pažinovą, pilnai apibrėžtas
Pakeistos 754-771 eilutės iš
* Dievo šokis apibrėžia Dievo išgyvenimus, išgyvenimo apytaka - bendro žmogaus, žinojimo rūmai - asmenybės, meilės mokslas - pasaulio.
* Dievo šokis išreiškia Tėvo požiūrį.
* Išgyvenimo apytaka išreiškia Sūnaus požiūrį.
* Žinojimo rūmai išreiškia Dvasios požiūrį, kaip iš Tėvo išplaukia Sūnus ir juos toliau Dvasia derina santvarka.
* Dievo šokis: Tėvas pasitraukia (Aš esu Dievas) Ar Dievas. Kaip Tėvui atrodo: (Aš esu Dievas), Sūnui (Tu esi Dievas), Dvasiai (Kitas yra Dievas), prielaidos - Dievo Dievas (Dievas yra Dievas). Trys kampai į tą patį Dievą.
* Išgyvenimo apytaka: Kaip Sūnui atrodo (Tu esi Dievas). Koks Dievas. Trys pasitraukia: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, tačiau vienas paskui kitą.
* Žinojimo rūmai: Kaip Dvasiai atrodo (Kitas yra Dievas). Kaip Dievas. Trys susiveda.
* Meilės mokslas: Kaip prielaidoms atrodo. Vienas suveda. Kodėl Dievas. (Dievas yra Dievas). Nėra tarpo, sutampa.
Apytaka išsako:
* Dievo šokis - būtinumą, išėjimą už savęs
* Išgyvenimo apytaka - savastį, išgyvenimą, brandą
* Žinojimo rūmai - asmenybę, mokslą, uždavinį
* Meilės mokslas - gyvybę, bendrystę
Jeigu išeiname už savęs tai išeiname į visas pakopas už mūsų:
* Išgyvenimo apytaka atsiveria 1 pakopa: Dievas.
* Žinojimo rūmais atsiveria 2 pakopos: Dievas ir Aš.
* Meilės mokslu atsiveria 3 pakopos: Dievas, Aš, Tu.
į:
Pakeistos 762-772 eilutės iš
į:
* Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).
* Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) ir jų papildiniai (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiriasi tuo ar asmuo juos išgyvena ar neišgyvena. Tad asmeniu išsiskiria neporinė apimtis ir porinis papildinys, kaip kad supersimetrija.
Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:
* Sueina nulis: Dievas: Dievas: Ar apie viską.
* Sueina vienas: Viskas: Aš: Koks apie betką.
* Sueina du: Troškimai: Tu: Kaip apie kažką.
* Sueina trys: Meilė: Kitas: Kodėl apie nieką.
* Asmenų apytakos sieja Dievą ir trejybės ratą.
* Dievas yra nulybė, o asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais. Juos siejame su trejybės atvaizdais, kuriais įsivaizduojame trejybės ratą.
* Asmenį kaip tokį neskiria kas jisai yra - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Trejybės ratas išsako jo besąlygišką vidinį santykį su savimi, kuriuo jisai ištisai išeina už savęs, už savo nulinės veiklos.
Pakeistos 776-797 eilutės iš


Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).

Asmenų apytakos sieja Dievą ir trejybės ratą.
* Dievas yra nulybė, o asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais. Juos siejame su trejybės atvaizdais, kuriais įsivaizduojame trejybės ratą.
* Asmenį kaip tokį neskiria kas jisai yra - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Trejybės ratas išsako jo besąlygišką vidinį santykį su savimi, kuriuo jisai ištisai išeina už savęs, už savo nulinės veiklos.

Yra keturios apytakų sandaros: Dievo trejybė, Mano aštuonerybė, Tavo 10 Dievo įsakymų, Kito trejybės ratas. Kiekviena apytaka remiasi viena iš jų, ją plėtoja kitų asmenų sandaromis.
* Dievo šokis trejopai išsako Tėvo trejybę.
* Išgyvenimo apytaka trejopai išsako aštuonerybę (padalinimų ratą).
* Žinojimo rūmai trejopai išsako dešimts Dievo įsakymų (santvarką).
* Meilės mokslas trejopai išsako trejybės ratą.

Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:
* Sueina nulis: Dievas: Dievas: Ar apie viską.
* Sueina vienas: Viskas: Aš: Koks apie betką.
* Sueina du: Troškimai: Tu: Kaip apie kažką.
* Sueina trys: Meilė: Kitas: Kodėl apie nieką.

* Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) ir jų papildiniai (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiriasi tuo ar asmuo juos išgyvena ar neišgyvena. Tad asmeniu išsiskiria neporinė apimtis ir porinis papildinys, kaip kad supersimetrija.
į:
Klausimai
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
Pakeistos 784-791 eilutės iš
Išsidėlioja
* Dievo šokis - baigtinis, visuotinis
* Išgyvenimo apytaka - baigtinis, paskiras išgyvenimas
Susidėlioja
* Žinojimo rūmai - į pažinovą, dalinai apibrėžtas
* Meilės mokslas, - į pažinovą, pilnai apibrėžtas
Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
į:
Pakeistos 787-788 eilutės iš
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
į:
Ištrintos 818-823 eilutės:

Išgyvename apytakomis.
* Nulybės atvaizdai - apibrėžto Dievo savybės - išsako Dievo šokio šaltąjį Dievą.
* Vienybės atvaizdai - visko savybės - išsako išgyvenimo apytakos šiltesnį Dievą.
* Dvejybės atvaizdai - padalinimo savybės - išsako žinojimo rūmų dar šiltesnį Dievą.
* Trejybės atvaizdai - apibrėžtumo savybės? - išsako meilės mokslo šilčiausią Dievą.
2021 birželio 18 d., 08:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 99-113 eilutės:

Klausimai
* Koks apytakų santykis su vaizduote?
* Koks ryšys tarp keturių aptyakų aštuonerybių ir keturių pirminių sandarų? Pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje padalinimai išplaukia iš dvejonių. Vadinas, Dievo šokyje reiškiasi poreikių tenkinimas (Dievo įsakymais), išgyvenimo apytakoje abejonių dvejonėmis, žinojimo rūmuose lūkesčių jauduliais, meilės moksle aštuongubu keliu.
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
* Kaip trejybės ratas sieja išėjimą už savęs į save ir už savęs?
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
* Išgyvenimo apytaka grindžia tarpą tarp ketverybės atvaizdų. Žinojimo rūmai grindžia tarpą tarp šešių lygmenų porų. Meilės mokslas grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės žinojimo rūmų. Ar šie trys tarpai sudaro trejybės ratą?
* Kaip apytakų sandaros grindžia tarpą: asmens trejybė, aštuonerybė, dešimts Dievo įsakymų, trejybės ratas?
* Jeigu kiekvienoje apytakoje reiškiasi skirtingas trejybės atvaizdas - asmens trejybė, tai kaip įvairiai reiškiasi kitos apytakos sandaros?
* Žinojimo rūmuose einame iš Sūnaus (pažinovo) link Tėvo (tarpe) Dešimt Dievo Įsakymų. Ir iš Dvasios einama link Sūnaus aštuonerybe. Tuo tarpu Dievo šokyje Tėvas eina link Sūnaus aštuonerybe. Kaip šias visas sandaras ir jų siejamus vaidmenis suprasti įvairiausiose apytakose?
* Bandyti kiekvieną apytaką suprasti.
* Kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį? koks trejybės rato vaidmuo trejybės atvaizdas kaip jums suveda? kaip suveda apytakos?
* Ką asmenų apytakos turi bendro ir kaip jos išsiskiria kaip būtent Dievo, visko, troškimų ir meilės mokslai?
Pakeistos 700-701 eilutės iš
================
į:
[+Kaip apytaka sustatyta+]

[+Kaip apytakos susijusios+]
Pakeista 716 eilutė iš:
Apytaka
į:
Kas yra apytaka
Pridėtos 718-719 eilutės:

Kaip skiriasi apytakos
Ištrintos 720-723 eilutės:
* Apytakų aštuonerybė yra pagrindas pirminėm sandarom.
* Koks ryšys tarp keturių aptyakų aštuonerybių ir keturių pirminių sandarų? Pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje padalinimai išplaukia iš dvejonių. Vadinas, Dievo šokyje reiškiasi poreikių tenkinimas (Dievo įsakymais), išgyvenimo apytakoje abejonių dvejonėmis, žinojimo rūmuose lūkesčių jauduliais, meilės moksle aštuongubu keliu.
* 4 apytakos 24 = 2 x 3 x 4. Įvairių Dievo kampų ir sandarų išgyvenimas.
* Koks apytakų santykis su vaizduote?
Ištrintos 723-726 eilutės:
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
* 2 x 3 x 4 Aš esu 3 pasirinkimai (ir trejybės ratas) tarp 4 pakopų tarp 2 kraštutinumų (Dievo už manęs ir mano gelmėse).

Apytakos
Pakeistos 728-738 eilutės iš
* Dievas išgyvena Dievo šokį. Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus, tuo tarpu asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais. Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
* Išgyvenimo apytaka grindžia tarpą tarp ketverybės atvaizdų. Žinojimo rūmai grindžia tarpą tarp šešių lygmenų porų. Meilės mokslas grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės žinojimo rūmų. Ar šie trys tarpai sudaro trejybės ratą?
* Kaip apytakų sandaros grindžia tarpą: asmens trejybė, aštuonerybė, dešimts Dievo įsakymų, trejybės ratas?
* Jeigu kiekvienoje apytakoje reiškiasi skirtingas trejybės atvaizdas - asmens trejybė, tai kaip įvairiai reiškiasi kitos apytakos sandaros?
* Žinojimo rūmuose einame iš Sūnaus (pažinovo) link Tėvo (tarpe) Dešimt Dievo Įsakymų. Ir iš Dvasios einama link Sūnaus aštuonerybe. Tuo tarpu Dievo šokyje Tėvas eina link Sūnaus aštuonerybe. Kaip šias visas sandaras ir jų siejamus vaidmenis suprasti įvairiausiose apytakose?
* Kiekviena apytaka sprendžia kaip pereiti iš išdėliojimo į susidėliojimą. Keičiasi apimtis (ir jos papildinys).
* Tad bandyti kiekvieną apytaką suprasti.
* Kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį? koks trejybės rato vaidmuo trejybės atvaizdas kaip jums suveda? kaip suveda apytakos?

* Suvokti ką asmenų apytakos turi bendro ir kaip jos išsiskiria kaip būtent Dievo, visko, troškimų ir meilės mokslai.
į:
Apytaka išsako:
*
Dievo šokis - būtinumą, išėjimą už savęs
* Išgyvenimo apytaka - savastį, išgyvenimą
, brandą
* Žinojimo rūmai - asmenybę,
mokslą, uždavinį
* Meilės mokslas - gyvybę, bendrystę
Pridėtos 738-749 eilutės:
Kaip apytaka sustatyta
* Kiekviena apytaka sprendžia kaip pereiti iš išdėliojimo į susidėliojimą. Keičiasi apimtis (ir jos papildinys).
* pasąmonė (šaltinis), sąmonė (akistata), sąmoningumas (darna)
* Apytakų aštuonerybė yra pagrindas pirminėm sandarom.
* 4 apytakos 24 = 2 x 3 x 4. Įvairių Dievo kampų ir sandarų išgyvenimas.
* 2 x 3 x 4 Aš esu 3 pasirinkimai (ir trejybės ratas) tarp 4 pakopų tarp 2 kraštutinumų (Dievo už manęs ir mano gelmėse).

Kaip apytakos susijusios
* Dievas išgyvena Dievo šokį. Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus, tuo tarpu asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais. Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)

Ištrintos 795-796 eilutės:

'''Užrašai'''
2021 birželio 17 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Kas yra apytaka?
į:
'''Kas yra apytaka?'''
Pakeista 42 eilutė iš:
Kaip apytaka sustatyta?
į:
'''Kaip apytaka sustatyta?'''
Pakeista 86 eilutė iš:
Kaip susijusios apytakos?
į:
'''Kaip susijusios apytakos?'''
2021 birželio 17 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-44 eilutės iš
Kaip susijusios apytakos?
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis?
* Kaip meilės mokslo Tėvo Tiesa, Sūnaus Žodis, Dvasios Kalba yra susiję su išgyvenimo apytakos trim kalbom? su žinojimo rūmų kalbos žaidimu? su meilės mokslo abėcėle ir su amžinu gyvenimu? su Dievo šokio Dievo trejybe
?
į:
* Kaip apytakos asmuo suprastinas kaip nulybės atvaizdas iššaukiantis atitinkamą trejybės atvaizdą?
Pakeistos 43-45 eilutės iš
į:
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
* Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.
Pridėta 47 eilutė:
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
Pakeistos 57-69 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš nulybės atvaizdų (tiesos, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo) ir jų iššauktų trejybės atvaizdų?
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje? Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas?
* Kaip nulybė ir nulybės atvaizdai iškyla kartu su sandaromis?
* Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
* Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų, šviesuolių 12 klausimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
Pridėtos 71-72 eilutės:
* Ką apytakoms reiškia išėjimas ir neišėjimas?
* Kaip Dievo ir žmogaus kampai reiškiasi apytakose?
Pridėtos 74-75 eilutės:
* Kaip apytaka išverčia besąlygišką žinojimą viena apimtimi ir sąlygišką tyrimą papildoma apimtimi?
* Kaip apytakos plėtojasi pirmyn išsivertimais (Dievui prisiimant požiūrių grandinę) ir tuo pačiu atgal trejybės atvaizdais - suvokimais (iš žmogaus atsiplėšiant žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)?
Pakeistos 78-82 eilutės iš
į:
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas.
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus. Ar 6 poros sulygina trejybių narius?
Pakeistos 86-88 eilutės iš


Kaip susistato apytaka?
į:
Kaip susijusios apytakos?
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis?
* Kaip meilės mokslo Tėvo Tiesa, Sūnaus Žodis, Dvasios Kalba yra susiję su išgyvenimo apytakos trim kalbom? su žinojimo rūmų kalbos žaidimu? su meilės mokslo abėcėle ir su amžinu gyvenimu? su Dievo šokio Dievo trejybe
?
Ištrintos 89-91 eilutės:
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl. Kaip keturi lygmenys išsiverčia?

Kaip keturios apytakos tarpusavyje susijusios?
Pakeistos 92-93 eilutės iš
Kaip susiveda apytakos?
į:
* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
*
Kaip susiveda apytakos?
Ištrintos 96-125 eilutės:
Trejybės ratas ir trejybės atvaizdai
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš nulybės atvaizdų (tiesos, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo) ir jų iššauktų trejybės atvaizdų?
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje? Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas?
* Kaip nulybė ir nulybės atvaizdai iškyla kartu su sandaromis?
* Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
12 aplinkybių
* Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų, šviesuolių 12 klausimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
Sandarų rinkinys
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
* Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.

Lygmenys
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas.
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus. Ar 6 poros sulygina trejybių narius?

* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
* Kaip Dievo ir žmogaus kampai reiškiasi apytakose?
* Kaip apytakos plėtojasi pirmyn išsivertimais (Dievui prisiimant požiūrių grandinę) ir tuo pačiu atgal trejybės atvaizdais - suvokimais (iš žmogaus atsiplėšiant žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)?
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
* Ką apytakoms reiškia išėjimas ir neišėjimas?
Pridėta 782 eilutė:
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl.
2021 birželio 17 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-40 eilutės iš
į:
* Pamąstyti apie kiekvieną apytaką, už kokias žinias ji atsako.
* Kaip įvairiose apytakose reiškiasi išgyvenimo apytakai svarbus skirtumas tarp elgesio (apibrėžtumo) ir dorovės (neapibrėžtumo)?
Pakeistos 46-56 eilutės iš
* Kaip susieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdą?
** Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
** Palyginti kaip asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais, o apytakas (ir jų trejybės ratą) įsivaizduojame trejybės atvaizdais.
** Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą
trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
** Koks santykis tarp vidinio prieštaravimo
, trejybės rato, trejybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų?
** Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
** Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas
? Ar tai trejybė?
** Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
* Kaip suderina išėjimą už savęs į save ir iš savęs
?
** Apžvelgti kaip suprasti ketverybės lygmenis, kaip suderinti priešingus jų dėliojimus Ar-Koks-Kaip-Kodėl ir Kodėl-Kaip-Koks-Ar.
į:
Kaip apytaka sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdą?
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamas trejybės rato sutelktas keturias trejybes (trejybės ratą už sandaros, trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
* Palyginti kaip asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais, o apytakas (ir jų
trejybės ratą) įsivaizduojame trejybės atvaizdais.
* Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius
, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
* Koks santykis tarp vidinio prieštaravimo, trejybės rato, trejybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų
?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar tai trejybė
?
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
*
Kaip apytaka ir trejybės atvaizdas išreiškia Dievo savastį?

Kaip apytaka suderina išėjimą už savęs į save ir iš savęs?
* Apžvelgti kaip suprasti ketverybės lygmenis, kaip suderinti priešingus jų dėliojimus Ar
-Koks-Kaip-Kodėl ir Kodėl-Kaip-Koks-Ar.
* Kaip apytakos susijusios su gyvenimo lygties lygmenimis?
* Kaip keturiuose asmenų lygmenyse atitinkamas asmuo trejybės atvaizdo išreiškia kitus tris asmenis? (Pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas")
Pakeistos 67-73 eilutės iš
Kas skiria keturias apytakas?
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamą trejybės rato sutelktų keturių trejybių (trejybės ratą už sandaros, trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
* Kaip apytakos susijusios su gyvenimo lygties lygmenimis?
** Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip visa tai susiję? Koks Dievo savasties vaidmuo?
* Pamąstyti apie kiekvieną apytaką, už kokias žinias ji atsako.
* Kaip įvairiose apytakose reiškiasi išgyvenimo apytakai svarbus skirtumas tarp elgesio ir dorovės?
į:
Pakeista 111 eilutė iš:
* [[meilės mokslas | meilės [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmų]], [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], [[Dievas | Dievo šokio]].
į:
* [[meilės mokslas | meilės mokslo]], [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmų]], [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], [[Dievas | Dievo šokio]].
Pridėta 795 eilutė:
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį.
2021 birželio 17 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-28 eilutės iš
* Kaip apytakose keičiasi trejybės rato vaidmuo?
į:
Apytakų puslapyje patikslinti
* Kokia apytakų reikšmė suvestinėje
* Ką keturios apytakos turi bendro?
* Kaip apytakos išsiskiria?
* Kokie apytakų tarpusavio santykiai?

Kas yra apytaka?
* Kas yra asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savastis?

Kaip atsiranda apytakos
?
Ištrinta 29 eilutė:
* Apytakų puslapyje patikslinti apytakų reikšmę suvestinėje, ką keturios apytakos turi bendro, kaip jos išsiskiria ir kokie jų tarpusavio santykiai.
Pakeistos 31-33 eilutės iš
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis?
* Apžvelgti kaip suprasti ketverybės lygmenis, kaip suderinti priešingus jų dėliojimus Ar-Koks-Kaip-Kodėl ir Kodėl-Kaip-Koks-Ar.
* Naujai suvokti santykį tarp keturių apytakų.
į:
Ką keturios apytakos turi bendro?
* Ko ieškoti išmąstant kiekvieną paskirą apytaką, o ypač meilės mokslą?

Kuo skiriasi apytakos?
Pakeistos 37-45 eilutės iš
* Sutvarkyti apytakų puslapius: [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmų]], [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], [[Dievas | Dievo šokio]].
* Palyginti kaip asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais, o apytakas (ir jų trejybės ratą) įsivaizduojame trejybės atvaizdais.
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Koks santykis tarp vidinio prieštaravimo, trejybės rato, trejybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų?
* Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
* Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar tai trejybė?
* Kaip Dievo plėtojimasis gyvenimo lygties dviem ašim, ketverybės asmenimis ir požiūrio lygtimi, pasireiškia Dievo šokyje?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens
?
į:
* Kaip apytakose keičiasi trejybės rato vaidmuo?

Kaip susijusios apytakos?
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis
?
Pakeistos 42-55 eilutės iš
* Kaip apytakos sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus?
į:
Kaip apytaka sustatyta?
* Kaip susieja
trejybės ratą ir trejybės atvaizdą?
** Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
** Palyginti kaip asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais, o apytakas (ir jų trejybės ratą) įsivaizduojame trejybės atvaizdais.
** Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
** Koks santykis tarp vidinio prieštaravimo, trejybės rato, trejybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų?
** Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
** Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar tai trejybė?
** Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
* Kaip suderina išėjimą už savęs į save ir iš savęs?
** Apžvelgti kaip suprasti ketverybės lygmenis, kaip suderinti priešingus jų dėliojimus Ar-Koks-Kaip-Kodėl ir Kodėl-Kaip-Koks-Ar.

Kaip apytaka veikia
?
Pakeistos 58-63 eilutės iš
Apytakos
* Ištirti, ką apytakos turi bendro, ir suprasti ko ieškoti išmąstant kiekvieną paskirą apytaką, o ypač meilės mokslą.

Kas yra apytaka?
* Kas yra asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savastis?
į:
Pridėtos 107-109 eilutės:

Sutvarkyti apytakų puslapius:
* [[meilės mokslas | meilės [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmų]], [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], [[Dievas | Dievo šokio]].
2021 birželio 17 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Kaip apytakose keičiasi trejybės rato vaidmuo?
Pridėtos 776-779 eilutės:

* Trejybės ratas reiškiasi keturiuose lygmenyse apytakomis. Tėvui, Sūnui, Dvasiai priskirti joks požiūris Dievo šokyje, požiūris išgyvenimo apytakoje, požiūris į požiūrį žinojimo rūmuose, požiūris į požiūrį į požiūrį meilės moksle. Į juos atsiremia trejybės ratas. Jo neapibrėžtumas pasireiškia jų apibrėžtumu.
* Visos apytakos yra sustatytos panašiai kaip žinojimo rūmai. Jos veda iš Tėvo pradžoje (turinio už santvarkos - visų galimybių šaltinį) per Sūnų viduryje (turinį ir raišką santvarkoje - akistata prijungiantį kiekvieną paskirą galimybę) į Dvasią pabaigoje (raišką už santvarkos - bendrą svajonę). Būtent Sūnumi išgyvenama. Sūnus prilygsta savo keturiom raiškom (1=4 santvarkoje), o Tėvas prilygsta Dvasiai (1=2 už santvarkos), ir tai aštuonerybėje pasireiškiai nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės keturiais atvaizdais, ir ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės dvejais atvaizdais.
* Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.
2021 birželio 15 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 92 eilutė:
* Ką apytakoms reiškia išėjimas ir neišėjimas?
2021 birželio 04 d., 16:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
Žr. [[Suvestinė]], [[Išsivertimai]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
į:
[[Suvestinė]], [[Neapibrėžtumas]], [[Išsivertimai]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
Pakeistos 36-38 eilutės iš
į:
* Kaip apytakos sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus?
* Kaip apytakomis griežčiau apibrėžiamas Dievas ir kiti asmenys?
Pridėtos 782-790 eilutės:
* Dievo šokiu viskas išvedama iš Dievo. Išgyvenimo apytaka viskas išvedama iš bendro žmogaus. Žinojimo rūmais viskas išvedama iš paskiro pažinovo. Meilės mokslu viskas išvedama iš bendrystės, pažinovo galimybės.
* Dievo šokis išsako dvasią. Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros. O žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai. O meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
* Išgyvenimo apytakos tveriama vaizduotė yra sąlygiška tikrovė, sąlygiška tiesa, kurioje žmogus gali tuo tarpu susigaudyti, tai susigaudymo erdvė, kurią žmogus gali pranokti. O toliau žinojimo rūmai grindžia sąlygas sąlygoms, o meilės mokslas grindžia sąlygas sąlygų sąlygoms - žinojimo rūmų susivedimą.

Išgyvename apytakomis.
* Nulybės atvaizdai - apibrėžto Dievo savybės - išsako Dievo šokio šaltąjį Dievą.
* Vienybės atvaizdai - visko savybės - išsako išgyvenimo apytakos šiltesnį Dievą.
* Dvejybės atvaizdai - padalinimo savybės - išsako žinojimo rūmų dar šiltesnį Dievą.
* Trejybės atvaizdai - apibrėžtumo savybės? - išsako meilės mokslo šilčiausią Dievą.
2021 gegužės 01 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 86-89 eilutės:
* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
* Kaip Dievo ir žmogaus kampai reiškiasi apytakose?
* Kaip apytakos plėtojasi pirmyn išsivertimais (Dievui prisiimant požiūrių grandinę) ir tuo pačiu atgal trejybės atvaizdais - suvokimais (iš žmogaus atsiplėšiant žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)?
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
Pakeistos 774-777 eilutės iš
* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
* Kaip Dievo ir žmogaus kampai reiškiasi apytakose?
* Kaip apytakos plėtojasi pirmyn išsivertimais (Dievui prisiimant požiūrių grandinę) ir tuo pačiu atgal trejybės atvaizdais - suvokimais (iš žmogaus atsiplėšiant žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)?
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo
trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
į:
* Apytaka yra vaizduotės pranokimas.
* Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
* Apytakos plėtojasi trimis sandaromis, kuriomis jos sustato požiūrius, išeina už savęs į save. O priešinga kryptimi apytakos susiveda
trejybės ratu, meile, Dievo nebuvimu, taip kad trys sandaros yra susiejamos.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį atsisakydamas savęs.
* Apytakoje asmens trejybė pasąmonei išreiškia trijų veiksmų turinį, atitinkamus dalyvius, sąmonė aštuoniomis būsenomis išreiškia vieningą pagrindą trim veiksmam, jų padarinius, o sąmoningumas keturiais lygmenimis ir šešiomis poromis išskiria veiksmų pasekmes. Tad apytakų sandaros išsako kaip kiekvienas iš trijų vaidmenų supranta jų tarpusavius santykius. Tai kiekvienoje apytakoje vyksta atitinkame asmens suvokimo lygmenyje.
* Ieškoti (pasąmonės ir sąmonės) atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio raiškų]] ir išgyvenimo apytakos asmens raiškų.
2021 balandžio 17 d., 16:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 766-774 eilutės:

'''Užrašai'''

* Apytakos reiškiasi viena kryptimi (visko žinojimu) ir kita kryptimi (gražu taikymu).
* Koks netroškimų vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir kitose apytakose?
* Kaip Dievo ir žmogaus kampai reiškiasi apytakose?
* Kaip apytakos plėtojasi pirmyn išsivertimais (Dievui prisiimant požiūrių grandinę) ir tuo pačiu atgal trejybės atvaizdais - suvokimais (iš žmogaus atsiplėšiant žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)?
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo trejybės atvaizdais atitinkamose apytakose?
2021 balandžio 06 d., 22:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Kaip apytakos išplaukia iš vaizduotės, iš vienumo pagrindų, iš gyvenimo lygties, iš suvestinės?
2021 kovo 16 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
* Apytakos puslapyje patikslinti apytakų reikšmę suvestinėje, ką keturios apytakos turi bendro, kaip jos išsiskiria ir kokie jų tarpusavio santykiai.
į:
* Apytakų puslapyje patikslinti apytakų reikšmę suvestinėje, ką keturios apytakos turi bendro, kaip jos išsiskiria ir kokie jų tarpusavio santykiai.
2021 kovo 16 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 758-764 eilutės:
Sąvokų išsivystymas apytakomis
* Dvasiai reikalingas joks kampas, tad Dievo šokio apibrėžtas trejybės ratas.
* Išgyvenimui ir požiūriui reikalingas vienas kampas, atsakingasis asmuo gyvenantis savo pasirinkimais išgyvenimo apytaka.
* Vaizduotei reikalingi du kampai, kaip kad žinojimo rūmuose.
* Sąvokoms reikalingi trys kampai, kaip kad meilės moksle, kad galėtumėme jomis suvokti.

* Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
2021 kovo 13 d., 17:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
'''''Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.'''''
2021 kovo 05 d., 15:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 740-756 eilutės:

Išsidėlioja
* Dievo šokis - baigtinis, visuotinis
* Išgyvenimo apytaka - baigtinis, paskiras išgyvenimas
Susidėlioja
* Žinojimo rūmai - į pažinovą, dalinai apibrėžtas
* Meilės mokslas, - į pažinovą, pilnai apibrėžtas
Kaip bręsta tyrėjo požiūris?

* Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau.
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?
* Apytakos sieja tris matus ir trejybės ratą. Trejybės ratas sandaroje nesikeičia. O tris matus asmuo išgyvena atitinkamai kaip trejybės atvaizdą. Pavyzdžiui, Dievas tris matus išgyvena kaip būtinumą, tikrumą, galimumą.
* Kiekvienoje apytakoje trejybės atvaizdas (pavyzdžiui, Dievo trejybė) nulemia kaip reikėtų suprasti aštuonerybę ir dešimts Dievo įsakymų.
* Trejybės (rato) atvaizdai išreiškia tris matus, kad būtų galima juos apytaka sulyginti su trejybės ratu.

* Santvarka ketveriopai suprantama apytakomis pagal santykį su Dievu, kurį nurodo gyvenimo lygties lygmenys. Dievo šokis išsako Dievą be santvarkos. Išgyvenimo apytaka išsako santvarką be Dievo. Žinojimo rūmai išsako Dievo ir santvarkos sutapimą, o meilės mokslas išsako jų išskyrimą.
2021 vasario 17 d., 22:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 724-739 eilutės iš
į:
Yra keturios apytakų sandaros: Dievo trejybė, Mano aštuonerybė, Tavo 10 Dievo įsakymų, Kito trejybės ratas. Kiekviena apytaka remiasi viena iš jų, ją plėtoja kitų asmenų sandaromis.
* Dievo šokis trejopai išsako Tėvo trejybę.
* Išgyvenimo apytaka trejopai išsako aštuonerybę (padalinimų ratą).
* Žinojimo rūmai trejopai išsako dešimts Dievo įsakymų (santvarką).
* Meilės mokslas trejopai išsako trejybės ratą.

Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:
* Sueina nulis: Dievas: Dievas: Ar apie viską.
* Sueina vienas: Viskas: Aš: Koks apie betką.
* Sueina du: Troškimai: Tu: Kaip apie kažką.
* Sueina trys: Meilė: Kitas: Kodėl apie nieką.

* Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) ir jų papildiniai (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiriasi tuo ar asmuo juos išgyvena ar neišgyvena. Tad asmeniu išsiskiria neporinė apimtis ir porinis papildinys, kaip kad supersimetrija.

Apytakas įsivaizduojame trejybės atvaizdais
* Apytakos sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu. Trejybės atvaizdas yra papildinio apimties sąvokų. Tad asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) savo apytakos trejybės ratu išgyvena trejybės atvaizdą nusakantį sąvokas kurių apimtis yra asmens apimties papildinys. Tokiu būdu asmuo išgyvena tai kas yra už savęs. Tad Dievas trejybės atvaizdu būtina, tikra, galima išgyvena nieko apimties sąvokas, Aš trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo išgyvenu kažko apimties sąvokas, Tu trejybės atvaizdu vienis, visybė, daugis išgyveni betko apimties sąvokas, o Kitas trejybės atvaizdu buvimas, veikimas, mąstymas išgyvena visko apimties sąvokas. Tokiu būdu trejybės ratas suderina ir sustato visų asmenų išgyvenimus.
2021 vasario 17 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 717-723 eilutės:

Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).

Asmenų apytakos sieja Dievą ir trejybės ratą.
* Dievas yra nulybė, o asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais. Juos siejame su trejybės atvaizdais, kuriais įsivaizduojame trejybės ratą.
* Asmenį kaip tokį neskiria kas jisai yra - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Trejybės ratas išsako jo besąlygišką vidinį santykį su savimi, kuriuo jisai ištisai išeina už savęs, už savo nulinės veiklos.
2021 vasario 16 d., 15:09 atliko -AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
Žr. [[Suvestinė]], [[Išvertimai]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Išsivertimai]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
2021 vasario 16 d., 15:09 atliko -AndriusKulikauskas -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Išvertimai]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
Pakeistos 8-12 eilutės iš
'''Ką keturios apytakos turi bendro?'''

'''Kaip jos viena su kita susijusios?'''

'''Kaip sąmoningumas ir sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?'''
į:
'''Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?'''
2021 vasario 11 d., 18:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 612-617 eilutės:

Keturios apytakos išsako kaip grindžiame, išgyvename, apibrėžiame, palaikome:
* Dievo šokis grindžia sąmoningumą;
* išgyvenimo apytaka išgyvename sąmoningumą;
* žinojimo rūmais apibrėžiame sąmoningumą;
* meilės mokslu palaikome sąmoningumą.
2021 vasario 03 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 709-713 eilutės:
* Suvokti ką asmenų apytakos turi bendro ir kaip jos išsiskiria kaip būtent Dievo, visko, troškimų ir meilės mokslai.
Jeigu išeiname už savęs tai išeiname į visas pakopas už mūsų:
* Išgyvenimo apytaka atsiveria 1 pakopa: Dievas.
* Žinojimo rūmais atsiveria 2 pakopos: Dievas ir Aš.
* Meilės mokslu atsiveria 3 pakopos: Dievas, Aš, Tu.
2021 vasario 03 d., 18:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 680-708 eilutės:

Apytaka
* Apytaka remiasi į nulybę, į Dievą už santvarkos.
* Dievo šokis apibrėžia Dievo išgyvenimus, išgyvenimo apytaka - bendro žmogaus, žinojimo rūmai - asmenybės, meilės mokslas - pasaulio.
* Apytakų aštuonerybė yra pagrindas pirminėm sandarom.
* Koks ryšys tarp keturių aptyakų aštuonerybių ir keturių pirminių sandarų? Pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje padalinimai išplaukia iš dvejonių. Vadinas, Dievo šokyje reiškiasi poreikių tenkinimas (Dievo įsakymais), išgyvenimo apytakoje abejonių dvejonėmis, žinojimo rūmuose lūkesčių jauduliais, meilės moksle aštuongubu keliu.
* 4 apytakos 24 = 2 x 3 x 4. Įvairių Dievo kampų ir sandarų išgyvenimas.
* Koks apytakų santykis su vaizduote?
* Dievo šokis išreiškia Tėvo požiūrį.
* Išgyvenimo apytaka išreiškia Sūnaus požiūrį.
* Žinojimo rūmai išreiškia Dvasios požiūrį, kaip iš Tėvo išplaukia Sūnus ir juos toliau Dvasia derina santvarka.
* Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?
* 2 x 3 x 4 Aš esu 3 pasirinkimai (ir trejybės ratas) tarp 4 pakopų tarp 2 kraštutinumų (Dievo už manęs ir mano gelmėse).

Apytakos
* Dievo šokis: Tėvas pasitraukia (Aš esu Dievas) Ar Dievas. Kaip Tėvui atrodo: (Aš esu Dievas), Sūnui (Tu esi Dievas), Dvasiai (Kitas yra Dievas), prielaidos - Dievo Dievas (Dievas yra Dievas). Trys kampai į tą patį Dievą.
* Išgyvenimo apytaka: Kaip Sūnui atrodo (Tu esi Dievas). Koks Dievas. Trys pasitraukia: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, tačiau vienas paskui kitą.
* Žinojimo rūmai: Kaip Dvasiai atrodo (Kitas yra Dievas). Kaip Dievas. Trys susiveda.
* Meilės mokslas: Kaip prielaidoms atrodo. Vienas suveda. Kodėl Dievas. (Dievas yra Dievas). Nėra tarpo, sutampa.
* Dievas išgyvena Dievo šokį. Asmuo išgyvena paskirus išgyvenimus, tuo tarpu asmenybė atsispindi išsiaiškinimo būdų visumoje, žinojimo rūmais. Pasaulis išgyvena meilės mokslą. (Dievas taip mylėjo pasaulį...)
* Žinojimo rūmais Dievas ir Aš susiklauso. O meilės mokslu jie palaiko tarpą Kitam, sieja visus įmanomus žinojimo rūmus.
* Išgyvenimo apytaka grindžia tarpą tarp ketverybės atvaizdų. Žinojimo rūmai grindžia tarpą tarp šešių lygmenų porų. Meilės mokslas grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės žinojimo rūmų. Ar šie trys tarpai sudaro trejybės ratą?
* Kaip apytakų sandaros grindžia tarpą: asmens trejybė, aštuonerybė, dešimts Dievo įsakymų, trejybės ratas?
* Jeigu kiekvienoje apytakoje reiškiasi skirtingas trejybės atvaizdas - asmens trejybė, tai kaip įvairiai reiškiasi kitos apytakos sandaros?
* Žinojimo rūmuose einame iš Sūnaus (pažinovo) link Tėvo (tarpe) Dešimt Dievo Įsakymų. Ir iš Dvasios einama link Sūnaus aštuonerybe. Tuo tarpu Dievo šokyje Tėvas eina link Sūnaus aštuonerybe. Kaip šias visas sandaras ir jų siejamus vaidmenis suprasti įvairiausiose apytakose?
* Kiekviena apytaka sprendžia kaip pereiti iš išdėliojimo į susidėliojimą. Keičiasi apimtis (ir jos papildinys).
* Tad bandyti kiekvieną apytaką suprasti.
* Kiekviena apytaka trejybės ratu atveria požiūrį? koks trejybės rato vaidmuo trejybės atvaizdas kaip jums suveda? kaip suveda apytakos?
2021 sausio 27 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 409 eilutė iš:
|| Meilės mokslas || susikalbėjimas (nieko) - tarpusavio santykių sustygavimas || Kito trejybė (Dievas už mūsų, mumyse, tarp mūsų) ||
į:
|| Meilės mokslas || susikalbėjimas (nieko) - tarpusavio santykių sustygavimas || Kito trejybė (Dievas už mūsų, mumyse, tarp mūsų) || buvimas, veikimas, mąstymas ||
2021 sausio 27 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
2021 sausio 27 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 403-407 eilutės iš
Suvokimas Dievo šokyje yra besąlygiškas (suvokimas visko). Jisai tampa sąlygiškas kitose apytakose nes apimtis siaurėja: savęs suvokimas (suvokimas betko), bendras suvokimas (suvokimas kažko), susikalbėjimas (suvokimas nieko). Keturi suvokimo lygmenys reiškaisi apytakose trejybės atvaizdais
* suvokimas (suvokimas visko) Dievo šokyje: būtinas, tikras, galimas
* savęs suvokimas (suvokimas betko) išgyvenimo apytakoje: daiktas, eiga, asmuo
* bendras suvokimas (bendro reikalo)
(suvokimas kažko) žinojimo rūmuose: vienis, visybė, daugis (tad sąvokų)
* susikalbėjimas (tarpusavio santykių sustygavimas)
(suvokimas nieko) meilės moksle: buvimas, veikimas, mąstymas
į:
Suvokimas Dievo šokyje yra besąlygiškas (suvokimas visko). Jisai tampa sąlygiškas kitose apytakose nes apimtis siaurėja: savęs suvokimas (suvokimas betko), bendras suvokimas (suvokimas kažko), susikalbėjimas (suvokimas nieko). Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi apytakose trejybės atvaizdais

|| '''apytaka''' || '''grindžia suvokimo lygmenį''' || '''asmens trejybe''' || '''trejybės atvaizdu''' ||
|| Dievo šokis || suvokimas (visko) || Dievo trejybe
(suvokiantis, susivokiantis, suvoktasis) || būtinas, tikras, galimas ||
|| Išgyvenimo apytaka || savęs suvokimas
(betko) || Mano trejybe (pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas) || daiktas, eiga, asmuo ||
|| Žinojimo rūmai || bendras suvokimas (kažko) - bendro reikalo || Tavo trejybė (pradžia, vidurys, pabaiga) || vienis, visybė, daugis (sąvokų?)||
|| Meilės mokslas || susikalbėjimas (nieko) - tarpusavio santykių sustygavimas || Kito trejybė (Dievas už mūsų, mumyse, tarp mūsų) ||
2021 sausio 22 d., 00:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-36 eilutės:
* Palyginti kaip asmenis įsivaizduojame nulybės atvaizdais, o apytakas (ir jų trejybės ratą) įsivaizduojame trejybės atvaizdais.
* Kuria prasme trejybės ratas keturiose apytakose išreiškia gyvybę ir gyvenimą kaip dvasios pasireiškimą?
* Koks santykis tarp vidinio prieštaravimo, trejybės rato, trejybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų?
* Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
* Ar lygtį "Dievas yra Dievas" išreiškia buvimas, įrodymas, Dievo atstatymas? Ar tai trejybė?
* Kaip Dievo plėtojimasis gyvenimo lygties dviem ašim, ketverybės asmenimis ir požiūrio lygtimi, pasireiškia Dievo šokyje?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
* Kaip meilės mokslo Tėvo Tiesa, Sūnaus Žodis, Dvasios Kalba yra susiję su išgyvenimo apytakos trim kalbom? su žinojimo rūmų kalbos žaidimu? su meilės mokslo abėcėle ir su amžinu gyvenimu? su Dievo šokio Dievo trejybe?
2021 sausio 22 d., 00:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-27 eilutės:
* Kaip Dievo šokį susieti su kitomis apytakomis?
* Apžvelgti kaip suprasti ketverybės lygmenis, kaip suderinti priešingus jų dėliojimus Ar-Koks-Kaip-Kodėl ir Kodėl-Kaip-Koks-Ar.
* Naujai suvokti santykį tarp keturių apytakų.
* Kokia keturių apytakų esmė ir kilmė (Dievo tyrimas, dorovė, žaidimas, taikdarystė)?
* Sutvarkyti apytakų puslapius: [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmų]], [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], [[Dievas | Dievo šokio]].
2021 sausio 21 d., 23:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-22 eilutės:

* Apytakos puslapyje patikslinti apytakų reikšmę suvestinėje, ką keturios apytakos turi bendro, kaip jos išsiskiria ir kokie jų tarpusavio santykiai.
* Išmąstyti kaip apytakose iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdas ir trejybės ratas, kaip iš jų išplaukia trejybės atvaizdas.
2021 sausio 19 d., 21:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Savastis]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Savastis]]
2021 sausio 14 d., 01:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 662-663 eilutės:
--------------------
Attach:valiosisraiskos.gif
2020 gruodžio 30 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:

[[Dievas | Dievo šokis]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Žinojimo rūmai]], [[Meilės mokslas]]
2020 gruodžio 29 d., 18:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 377-388 eilutės:

[+Suvokimo lygmenys sieja apytakų nežinojimus ir asmenų žinojimus+]

Suvokimas yra visko, betko, kažko, nieko. Jisai reiškiasi trejybės atvaizdais, kurie išplaukia iš nulybės atvaizdų, kurių apimtis yra niekas, kažkas, betkas, viskas. Vadinas, suvoktojo apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) papildo suvokėjo apimtį (viską, betką, kažką, nieką).

Kai suvokėjo (nulybės atvaizdo) apimtis yra viskas, tai sutampa

Suvokimas Dievo šokyje yra besąlygiškas (suvokimas visko). Jisai tampa sąlygiškas kitose apytakose nes apimtis siaurėja: savęs suvokimas (suvokimas betko), bendras suvokimas (suvokimas kažko), susikalbėjimas (suvokimas nieko). Keturi suvokimo lygmenys reiškaisi apytakose trejybės atvaizdais
* suvokimas (suvokimas visko) Dievo šokyje: būtinas, tikras, galimas
* savęs suvokimas (suvokimas betko) išgyvenimo apytakoje: daiktas, eiga, asmuo
* bendras suvokimas (bendro reikalo) (suvokimas kažko) žinojimo rūmuose: vienis, visybė, daugis (tad sąvokų)
* susikalbėjimas (tarpusavio santykių sustygavimas) (suvokimas nieko) meilės moksle: buvimas, veikimas, mąstymas
2020 gruodžio 19 d., 18:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 243 eilutė iš:
* Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
į:
* Dievas išgyvena trejybės ratą asmenimis, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą. Tad trejybės ratas sieja asmenį su Dievu.
Pridėta 300 eilutė:
* Nežinojimu išeiname už savęs, už savo požiūrio, nes turime apžvelgti savo žinojimo ribas.
2020 gruodžio 19 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
2020 gruodžio 19 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 160 eilutė iš:
* Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų, tad juos pažįsta.
į:
* Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų, tad juos pažįsta. Asmuo pažįsta savo apimtį, tad gali pažinti save ir Dievą už jos.
2020 gruodžio 19 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 127 eilutė iš:
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs.
į:
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs (sąlygų).
2020 gruodžio 19 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 102 eilutė iš:
* Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs.
į:
* Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo, turinio) ir Dievo (būklės, raiškos) atsiskyrimą nuo savęs. Atsiskyrimas galimas tiktai Dievui išeinant už savęs į save.
Pakeista 143 eilutė iš:
* Apimtis išverčia apytaką į asmenį ir atvirkščiai.
į:
* Apimtis išverčia apytaką (žinojimą) į asmenį (nežinojimą) ir atvirkščiai.
Pakeista 153 eilutė iš:
* Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
į:
* Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje. Nes žinojimas išplaukia būtent apimtyje. O nežinojimas neturi apimties, tad yra dieviškas. Žinojimo apimtis išreiškia nežinojimą papildinio.
Pakeista 222 eilutė iš:
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo pats sau artimiausias, jo pasirinkimas visiškai laisvas, jis labiausiai atsako už liudijimą.
į:
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo pats sau artimiausias, jo pasirinkimas visiškai laisvas, jis labiausiai atsako už liudijimą, kuris privalo būti visiškai savarankiškas. Užtat apytaka pilnai atspindi apimtį ir jos asmenį. Asmuo išreiškia kas lieka po atsisakymo savęs. Dievas - Dievas = Aš, Viskas
Pakeista 287 eilutė iš:
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais.
į:
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais. Tai valių skaičius, kiek lygiagrečiai išgyvena. O Dievas be valios.
Pakeista 290 eilutė iš:
** Kitame, meilės mokslu, atsiveria ir Dievo požiūris, kaip jisai derina įsijaučiantį ir atsitokėjantį, taip kad skirtingos, laisvos valios gali visgi suderintai veikti.
į:
** Kitame, meilės mokslu, atsiveria ir Dievo požiūris, kaip jisai Dievo Dvasia derina įsijaučiantį ir atsitokėjantį, taip kad skirtingos, laisvos valios gali visgi suderintai veikti.
2020 gruodžio 04 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 364-369 eilutės:

Kiekviena apytaka remiasi atitinkamu Dievo vaidmeniu, jo kampu ir sandara.
* iš lauko - Dievo trejybė - Dievo šokis
* iš vidaus - aštuonerybė (padalinimų ratas) - išgyvenimo apytaka
* iš šono (neigimas-teigimas) - 10 Dievo įsakymų - žinojimo rūmai
* sandaroje - trejybės ratas - meilės mokslas
2020 lapkričio 26 d., 18:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 225-228 eilutės:

Trejybės ratas yra apytakos esmė
* Apytakų širdis yra trejybės ratas, kuris išsako meilę, vieningumą, esmę.
* Trejybės ratas išreiškia Dievo būtinumą.
2020 lapkričio 26 d., 18:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 436-452 eilutės iš
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
į:
Apytaka yra mokslas apie ketverybės lygmeniu išreikštą Dievą, su kuriuo susieja meilę.
* Dievo mokslas (Dievo šokis) sieja meilę su Dievu;
* išgyvenimo apytaka sieja meilę su viskuo;
* žinojimo rūmai sieja meilę su troškimais;
* meilės mokslas sieja meilę su meile
.

Apytakos išsako ką Dieva mato
* Išgyvenimo apytaka Dievas mato sąmoningumą (kuris apima ir tęsiasi visą gyvenimą).
* Žinojimo rūmų pažinovu sueina du požiūriai, "pirm santvarkos" ir "po santvarkos", taip kad Dievas mato jų darną.
* Meilės mokslu sueina trys nepriklausomos valios, Dievas mato tris kryptis.

Nesant savyje, išėjimas už savęs į save
* Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
Esant savyje, išėjimas už savęs
* Visko mokslu betkas prilygsta viskam.
* Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam.
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam.
2020 lapkričio 26 d., 18:16 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 327-328 eilutės:
===================================
Pridėtos 335-336 eilutės:

===================================
2020 lapkričio 26 d., 18:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 313 eilutė iš:
'''Ką bendro turi visos keturios apytakos?'''
į:
[+Ką bendro turi visos keturios apytakos?+]
2020 lapkričio 26 d., 18:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 1 eilutė:
=====
Pridėta 310 eilutė:
===============
Pakeistos 607-679 eilutės iš
[+Apytakų raida+]

Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu?
* Išgyvenimo apytaka veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Meilės mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra?

Klausimų seka
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
* Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?

Klausimais plačiau ir atsakymais siauriau
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais. Tuo tarpu atsakymų turiniai siaurėjo nuo Dievo Kodėl! iki Kito Ar! Ir pastarasis mus sieja su tiesa. Matyt, siaurėja apimtys, ir tai atspindi apimčių siaurėja.
* Dievo atsakymas 2020.01.01. Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.

Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.

* Dievo šokis palaiko jokį požiūrį, nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.

* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda
=== (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.

Dievo išraiška apytakomis
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0
=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).

Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.

Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą. (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Meilės mokslas. Dievo būtinumas.

Apytakų raida pagrįsta išsivertimais
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimo rūmai gal išplaukia iš išgyvenimo apytakos dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.

Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimai rūmai - troškimo mokslas - išskaido pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą - žinojimo rūmų du sparnus, taipogi tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje, taip pat prielaidas (kontekstą) tūnančias santvarkos gelmėje.

Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus (kaip kad protas išverčia kūną). Išverčia gyvybę kaip gyvenimą. Remiasi kontekstu, taip kad ši žinojimo rūmų pabaiga tampa meilės mokslo pradžia, tampa meile, kurią meilės mokslas vysto.

Apytakos grindžia pasaulį
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes. Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas. Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus. Tokiu būdu apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
į:
================
2020 lapkričio 13 d., 21:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 356 eilutė iš:
* Maldos moksle trejybės ratas derina meilės veiklą ir brandą. Trejybės ratas išdėsto sąlygas, ko reikia suderinti valias ir jėgas. Tai meilė.
į:
* Meilės moksle trejybės ratas derina meilės veiklą ir brandą. Trejybės ratas išdėsto sąlygas, ko reikia suderinti valias ir jėgas. Tai meilė.
Pakeista 426 eilutė iš:
* Dievo, Dievo trejybės mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: maldos mokslas ir šviesuolių bendrystė.
į:
* Dievo, Dievo trejybės mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: malda ir šviesuolių bendrystė.
2020 spalio 19 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 629-639 eilutės:
* Dievo šokis palaiko jokį požiūrį, nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.

* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Pridėta 655 eilutė:
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
Ištrintos 690-703 eilutės:
* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaipatskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.

* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.

Apytakos
* Dievo šokis palaiko nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
Pakeistos 723-724 eilutės iš
>><<
į:
>><<
2020 spalio 19 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 25 eilutė:
* Išmąstyti kaip kiekviena apytaka išgyvena atitinkamą trejybės rato sutelktų keturių trejybių (trejybės ratą už sandaros, trejybės atvaizdus, asmens trejybes, trejybės ratą sandaroje).
2020 spalio 19 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 684-690 eilutės:

Apytakos
* Dievo šokis palaiko nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
2020 spalio 16 d., 23:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 682-683 eilutės:

* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
2020 spalio 16 d., 23:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 677-681 eilutės:

* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaipatskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
2020 spalio 08 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 427-432 eilutės:
* Dievo mokslas: vienumo mokslas
* visko mokslas: asmens vienumo mokslas
* troškimų mokslas: asmens išskaidymo mokslas
* meilės mokslas: išskaidymo mokslas
Kas čia yra asmuo? ir apimtis? Ar tai papildomi du atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas?
Pridėtos 460-464 eilutės:
* Ar suvokiame - Dievo šokis - suvokimo apibrėžimas
* Ką suvokiame - išgyvenimo apytaka - suvokimo turinys yra išgyvenimas
* Kaip suvokiame - žinojimo rūmai - išsiaiškinimo būdai
* Kodėl suvokiame - meilės mokslas - palaikyti kitą, gyvybę, iš gyvybės išvystyti gyvenimą
Ištrintos 676-686 eilutės:

* Ar suvokiame - Dievo šokis - suvokimo apibrėžimas
* Ką suvokiame - išgyvenimo apytaka - suvokimo turinys yra išgyvenimas
* Kaip suvokiame - žinojimo rūmai - išsiaiškinimo būdai
* Kodėl suvokiame - meilės mokslas - palaikyti kitą, gyvybę, iš gyvybės išvystyti gyvenimą

* Dievo mokslas: vienumo mokslas
* visko mokslas: asmens vienumo mokslas
* troškimų mokslas: asmens išskaidymo mokslas
* meilės mokslas: išskaidymo mokslas
Kas čia yra asmuo? ir apimtis? Ar tai papildomi du atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas?
2020 spalio 08 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 646-651 eilutės:
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimai rūmai - troškimo mokslas - išskaido pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą - žinojimo rūmų du sparnus, taipogi tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje, taip pat prielaidas (kontekstą) tūnančias santvarkos gelmėje.

Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus (kaip kad protas išverčia kūną). Išverčia gyvybę kaip gyvenimą. Remiasi kontekstu, taip kad ši žinojimo rūmų pabaiga tampa meilės mokslo pradžia, tampa meile, kurią meilės mokslas vysto.
Ištrintos 665-667 eilutės:

* Žinojimai rūmai - troškimo mokslas - išskaido pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą - žinojimo rūmų du sparnus, taipogi tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje, taip pat prielaidas (kontekstą) tūnančias santvarkos gelmėje.
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus (kaip kad protas išverčia kūną). Išverčia gyvybę kaip gyvenimą. Remiasi kontekstu, taip kad ši žinojimo rūmų pabaiga tampa meilės mokslo pradžia, tampa meile, kurią meilės mokslas vysto.
2020 spalio 08 d., 14:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 661-673 eilutės:
* Žinojimai rūmai - troškimo mokslas - išskaido pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą - žinojimo rūmų du sparnus, taipogi tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje, taip pat prielaidas (kontekstą) tūnančias santvarkos gelmėje.
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus (kaip kad protas išverčia kūną). Išverčia gyvybę kaip gyvenimą. Remiasi kontekstu, taip kad ši žinojimo rūmų pabaiga tampa meilės mokslo pradžia, tampa meile, kurią meilės mokslas vysto.

* Ar suvokiame - Dievo šokis - suvokimo apibrėžimas
* Ką suvokiame - išgyvenimo apytaka - suvokimo turinys yra išgyvenimas
* Kaip suvokiame - žinojimo rūmai - išsiaiškinimo būdai
* Kodėl suvokiame - meilės mokslas - palaikyti kitą, gyvybę, iš gyvybės išvystyti gyvenimą

* Dievo mokslas: vienumo mokslas
* visko mokslas: asmens vienumo mokslas
* troškimų mokslas: asmens išskaidymo mokslas
* meilės mokslas: išskaidymo mokslas
Kas čia yra asmuo? ir apimtis? Ar tai papildomi du atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas?
2020 spalio 01 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 64 eilutė:
* Apytaka sieja lygtį X=X ir trejybės ratą. Juos sulygina 8-bė. O 4+6 tam parūpina rėmus. Ar 6 poros sulygina trejybių narius?
2020 rugsėjo 18 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 635-636 eilutės:

'''Apytakų raida'''
2020 rugsėjo 18 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 49 eilutė:
* Kaip nulybė ir nulybės atvaizdai iškyla kartu su sandaromis?
Pridėtos 657-658 eilutės:
* Besąlygiškumas 1 - 3 (trejybės atvaizdas) - 3 (trejybės ratas - poslinkiai yra santvarkoje) - 1 Sąlygiškumas
* Keturis lygmenis skiria ir sieja 4+6
2020 rugsėjo 18 d., 21:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 636-638 eilutės iš
Paskiros apytakos
į:
'''Apytakų raida'''

Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
Pridėtos 640-642 eilutės:
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimo rūmai gal išplaukia iš išgyvenimo apytakos dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
Pridėta 644 eilutė:
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.
2020 rugsėjo 06 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 82-83 eilutės:
-------------------
%center%Attach:apytakos-sandaros.png
2020 rugsėjo 03 d., 09:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 367-371 eilutės:

* Dievas savo šokiu savęs atsisako visiškai, viską atima.
* Aš išgyvenimo apytaka išgyvenimu atimu (suspend, bracket) dalinai.
* Tu žinojimo rūmais pridedi dalinai, darai prielaidas (suppose), "yes, and".
* Kitas meilės mokslus prideda, teigia visiškai.
2020 rugsėjo 02 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 28 eilutė:
* Kaip įvairiose apytakose reiškiasi išgyvenimo apytakai svarbus skirtumas tarp elgesio ir dorovės?
2020 rugsėjo 02 d., 16:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 631-633 eilutės:

Apytakos grindžia pasaulį
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes. Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas. Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus. Tokiu būdu apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
2020 rugpjūčio 19 d., 19:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 352-357 eilutės:

Apytakos mus sutelkia į atitinkamus trejybės rato narius.
* Dievo šokis yra pirm mūsų asmenų, tad tiesiog palaiko visą trejybės ratą.
* Išgyvenimo apytaka dorove susitelkiame į elgesį.
* Žinojimo rūmais nežinojimu susitelkiame į žinojimą, į mąstymą.
* Meilės mokslu susitelkiame į buvimą.
2020 rugpjūčio 18 d., 21:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 360-364 eilutės:

Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp nežinančio Dievo ir žinančio Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
2020 rugpjūčio 18 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 133 eilutė:
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką. Nulinė veikla yra išėjimas už savęs į save, tai apibrėžia asmenį.
2020 rugpjūčio 18 d., 21:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 96 eilutė:
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Pridėta 242 eilutė:
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos. Tad trejybės atvaizdas papildo trejybės ratą.
Pridėta 609 eilutė:
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
2020 rugpjūčio 18 d., 19:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 304-305 eilutės:
Kiekviena apytaka sieja keturis asmenis
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
Pridėta 307 eilutė:
* Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.
2020 rugpjūčio 18 d., 19:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 42 eilutė:
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
2020 rugpjūčio 18 d., 19:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 602 eilutė iš:
Išsivertimai
į:
Apytakų raida pagrįsta išsivertimais
Pridėtos 604-607 eilutės:
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
2020 rugpjūčio 18 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 517-522 eilutės:
Apytakos grindžia santvarkos sandus, kurių pagrindu atjaučiame asmenį:
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsiaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė
Pridėtos 549-554 eilutės:

Sąmoningumu nulybę pakeičia trejybės ratas ir išsiverčia išėjimo už savęs kryptis. Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią
2020 rugpjūčio 18 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 606-633 eilutės:
Apytakos
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Atsiplėšimas
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
* Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė

Asmenys
* Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.

Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią
2020 rugpjūčio 17 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 271 eilutė:
* Troškimai išsako Dievo (asmens) santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) yra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė.
Pakeistos 287-296 eilutės iš
į:
* Apytakos kartu paėmus išsako visko žinojimą.
* Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
* Dievo požiūris yra nieko nežinojimas. Jisai išsiplėtoja visko žinojimu, kuriuo išaiškėja, kad Dievo žinojimas priklauso nuo mūsų žinojimų, užtat jisai pats nežino, o žino būtent mumis.
* Viskas išsiveda iš apytakų, kartu ir visko žinojimas.
* Dievo požiūris (nežinojimas - visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas, gerbdamas, suprasdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
* Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
* Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
Ištrintos 298-302 eilutės:
'''Troškimai: Dievo santykis su savo savastimi'''

Troškimai
* Troškimai išsako Dievo santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) yra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė.
Ištrintos 299-308 eilutės:

Apytakos kartu paėmus išsako visko žinojimą.
* Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
* Dievo požiūris yra nieko nežinojimas. Jisai išsiplėtoja visko žinojimu, kuriuo išaiškėja, kad Dievo žinojimas priklauso nuo mūsų žinojimų, užtat jisai pats nežino, o žino būtent mumis.
* Viskas išsiveda iš apytakų, kartu ir visko žinojimas.
* Dievo požiūris (nežinojimas - visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas, gerbdamas, suprasdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
* Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
* Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
2020 rugpjūčio 17 d., 13:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 216-223 eilutės:
Trejybės ratas kyla iš Manęs Tavo vietoj
* Trejybės rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).
* Tarp Dievo ir Manęs esi Tu; tarp Manęs ir Tavęs yra Kitas; tarp Tavęs ir Kito esu "Aš Tavo vietoj", kas prilygsta Man. Tokiu būdu užsisklendžia trejybės ratas.
* Nes "Aš Tavo vietoj" yra tarsi bešališkas požiūris į Tave kurio vietoje Aš iškylu, įsijaučiu ir prabylu.
* Nuo "Aš" apeiname trejybės ratą ir sugrįžtame į "Aš Tavo vietoj". Taip kad trejybės ratu išsiskiria Aš ir Mano būklė, tik šią būklę dabar suprantu bendriau, kad tai Tavo būklė, bendro žmogaus būklė. Tad išryškinu save.
* Santykis tarp Manęs ir Manęs Tavo vietoj yra santykis tarp nuostatos ir patikrintos nuostatos. Tai ta pati nuostata tiktai patirties patikslinta.
* Ir toliau po "Aš Tavo vietoj" eina "Tu Savo vietoj" ir "Kitas Tavo vietoj" ir vėl "Aš Tavo vietoj".
Pridėtos 226-233 eilutės:
* Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
* Trejybė yra apibrėžimas, tad apytaka sieja besąlygišką savasties apibrėžimą ir sąlygišką savęs apibrėžimą.
* Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys (tad trejybės atvaizdai) išsako nežinojimus ir žinojimus. Nežinojimas ir žinojimas priklauso nuo asmens, nuo pažinovo.
* Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
* Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje).
* Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu (trejybės atvaizdu) kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje.
* Visi trejybės atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
* Skiriasi trejybės atvaizdo santykis su trejybės ratu.
Pakeistos 235-237 eilutės iš
Trejybės ratas gali būti susijęs su padalinimais, su asmens išgyvenimu, su Dievo padalinimu atvaizdais, požiūriais, žvilgsniais.
į:
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Juk tas pats trejybės ratas glūdi už kiekvieno asmens trejybės, tai trejybės rato atvaizdai. Sąlygiškumas išsakytas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas.
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.
* Apytaka išsako ką trejybės atvaizdas (tyrimas) reiškia visiems trims jo nariams. O šias reikšmes sustato trejybės ratas.
* Kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu.
* Trejybės ratas suveda apytaką, suveda tris skirtingus trejybės atvaizdo narius, jų supratimus, į jų suvedimą grindžiantį troškimą.
* Trejybės ratas trejybės atvaizdais išreiškia asmens sąmoningumo veiklos aplinkybes.
** Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia.
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį.
** Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas).
** Meilės mokslas žinias įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.

Trejybės ratas ir išėjimai už savęs
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
*
Trejybės ratas gali būti susijęs su padalinimais, su asmens išgyvenimu, su Dievo padalinimu atvaizdais, požiūriais, žvilgsniais.
Pridėta 270 eilutė:
* Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
Ištrintos 294-318 eilutės:

Trejybės ratas kyla iš Manęs Tavo vietoj
* Tarp Dievo ir Manęs esi Tu; tarp Manęs ir Tavęs yra Kitas; tarp Tavęs ir Kito esu "Aš Tavo vietoj", kas prilygsta Man. Tokiu būdu užsisklendžia trejybės ratas.
* Nes "Aš Tavo vietoj" yra tarsi bešališkas požiūris į Tave kurio vietoje Aš iškylu, įsijaučiu ir prabylu.
* Nuo "Aš" apeiname trejybės ratą ir sugrįžtame į "Aš Tavo vietoj". Taip kad trejybės ratu išsiskiria Aš ir Mano būklė, tik šią būklę dabar suprantu bendriau, kad tai Tavo būklė, bendro žmogaus būklė. Tad išryškinu save.
* Santykis tarp Manęs ir Manęs Tavo vietoj yra santykis tarp nuostatos ir patikrintos nuostatos. Tai ta pati nuostata tiktai patirties patikslinta.
* Ir toliau po "Aš Tavo vietoj" eina "Tu Savo vietoj" ir "Kitas Tavo vietoj" ir vėl "Aš Tavo vietoj".

Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdą apimtyje.
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Juk tas pats trejybės ratas glūdi už kiekvieno asmens trejybės, tai trejybės rato atvaizdai. Sąlygiškumas išsakytas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas.
* Trejybė yra apibrėžimas, tad apytaka sieja besąlygišką savasties apibrėžimą ir sąlygišką savęs apibrėžimą.
* Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
* Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys išsako nežinojimus ir žinojimus.
* Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje.
* Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
* Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
* Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
* Trejybė rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
* Apytaka išsako ką trejybės atvaizdas (tyrimas) reiškia visiems trims jo nariams. O šias reikšmes sustato trejybės ratas.
* Skiriasi trejybės atvaizdo santykis su trejybės ratu
* Trejybės ratas suveda apytaką, suveda tris skirtingus trejybės atvaizdo narius, jų supratimus, į jų suvedimą grindžiantį troškimą.
* Kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu.
* Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
2020 rugpjūčio 17 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 103 eilutė:
Pakeistos 172-173 eilutės iš
į:
* Apytaka apibrėžia žinojimą, veda iš vieno žinojimo į kitą žinojimą, ir nežinojimą išreiškia žinojimu.
Pakeistos 180-182 eilutės iš
į:
* Nulybės atvaizdai išsako asmens laisvumo apimtį, skirtumą tarp turinio ir raiškos, tarp Dievo ir asmens savasčių.
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
Pakeistos 187-188 eilutės iš
į:
* Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno nežinojimo į kitą nežinojimą, iš vieno klausimo į kitą klausimą, iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, iš vienos laisvės į kitą laisvę.
Pridėta 201 eilutė:
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu.
Pakeistos 233-234 eilutės iš
į:
* Šį skirtumą (tarp turinio ir raiškos) išsako nešališkumas, tuo tarpu Dievą (turinį) išsako besąlygiškumas.
Pakeistos 254-257 eilutės iš
į:
* Dievo požiūrį (nežinojimą) gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi, savo požiūriais (žinojimais).
* Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
* Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
Ištrintos 265-271 eilutės:

Dievo požiūrį (nežinojimą) gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi, savo požiūriais (žinojimais).
* Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
* Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
* Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno nežinojimo į kitą nežinojimą, iš vieno klausimo į kitą klausimą, iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, iš vienos laisvės į kitą laisvę.
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu.
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
2020 rugpjūčio 17 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 178-180 eilutės iš
į:
* Tyrimo liudytojams reikalingas nelaisvumas (įtampa).
* Nulybės atvaizdai yra laisvumo paneigimai.
Pridėta 187 eilutė:
* Asmenys yra liudytojai.
Pridėtos 194-197 eilutės:
* Amžinai bręstame kaip Dievo tyrimo liudytojai.
* Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.
* Sukauptas mokslas išsako asmens išsilaisvinimą (ar neišsilaisvinimą), kaip jisai savo pasirinkimais išplečia savo galimybes, didina laisvumą nežinojimą išreikšdamas žinojimu.
Pakeistos 210-211 eilutės iš
į:
* Iš vidaus, bręstame trejybės ratu, vis savęs atsisakome ir prie savęs grįžtame, sąlygiškai, užtat šio bendro atsisakymo pagrindu, atsparos tašku, gaunasi ratas.
Pridėta 233 eilutė:
* Iš šalies, bręstame atsiplėšdami nuo savo požiūrio, ketverybės lygmenimis.
Ištrintos 257-264 eilutės:

Amžinai bręstame kaip Dievo tyrimo liudytojai
* Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.
* Tyrimo liudytojams reikalingas nelaisvumas.
* Asmenys yra liudytojai.
* Nulybės atvaizdai yra laisvumo paneigimai.
* Iš šalies, bręstame atsiplėšdami nuo savo požiūrio, ketverybės lygmenimis. Iš vidaus, bręstame trejybės ratu, vis savęs atsisakome ir prie savęs grįžtame, sąlygiškai, užtat šio bendro atsisakymo pagrindu, atsparos tašku, gaunasi ratas.
2020 rugpjūčio 17 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 131-132 eilutės iš
į:
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad į Save, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
Pakeistos 152-154 eilutės iš
į:
* Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
* Asmuo renkasi save (likti savyje) ar Dievą (išeiti už savęs).
Pakeistos 182-183 eilutės iš
į:
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
Pridėtos 186-187 eilutės:
* Asmuo liudija savo atsiskleidimu.
* Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
Ištrintos 248-252 eilutės:

Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
* Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad į Save, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
2020 rugpjūčio 16 d., 17:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 130-131 eilutės iš
į:
* Netgi besąlygiškasis Dievas yra apibrėžtas savo sąlygų - visko, užtat jisai išeina už savęs į kitas, siauresnes apimtis.
Pakeistos 149-151 eilutės iš
į:
* Kiekvienas asmuo savo tyrimu savo sąlygose išreiškia tą patį Dievo besąlygiškumo postūmį, nesilaikyti savo sąlygų, išeiti už jų, ne tik siauriau, bet ir plačiau.
* Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų, tad juos pažįsta.
Pakeistos 160-161 eilutės iš
* Asmuo savo tyrimu savame trejybės atvaizde įžvelgia jame glūdintį trejybės ratą.
į:
* Asmens tyrimas sustato asmens požiūrį, kuriuo suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
* Asmuo tyrimu išpuoselėja savo požiūrį, santykį tarp savo žinojimo ir nežinojimo. Tyrimu atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame
.
Pakeistos 169-170 eilutės iš
į:
* Asmens tyrimas jo nevaržo, bet išreiškia jo amžiną gyvenimą, kuriuo išsako jo išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą.
Pridėtos 198-201 eilutės:
Asmuo savame trejybės atvaizde įžvelgia trejybės ratą.
* Asmuo savo tyrimu savame trejybės atvaizde įžvelgia jame glūdintį trejybės ratą.
* Trejybės ratas sustato išsako pilną sąmoningumą. Trejybės atvaizdai išreiškia kaip pilnai tas sąmoningumas išgyvenamas. Tad buvimu, veikimu, mąstymu jis išgyvenamas pilnai, šališkai, o būtinumu, tikrumu, galimumu jisai neišgyvenamas, jisai lieka nešališkas. Daiktas, eiga, asmuo ir vienis, visybė, daugis išsako tarpinius lygmenis.
Pridėtos 206-208 eilutės:
Apytakas skiria asmenys.
* Tyrimuose skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
Ištrintos 236-239 eilutės:
'''Trejybės ratas ir trejybės atvazdai'''

Trejybės ratas sustato išsako pilną sąmoningumą. Trejybės atvaizdai išreiškia kaip pilnai tas sąmoningumas išgyvenamas. Tad buvimu, veikimu, mąstymu jis išgyvenamas pilnai, šališkai, o būtinumu, tikrumu, galimumu jisai neišgyvenamas, jisai lieka nešališkas. Daiktas, eiga, asmuo ir vienis, visybė, daugis išsako tarpinius lygmenis.
Ištrintos 242-250 eilutės:

Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų, tad juos pažįsta
* Netgi besąlygiškasis Dievas yra apibrėžtas savo sąlygų - visko, užtat jisai išeina už savęs į kitas, siauresnes apimtis.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Asmens tyrimas sustato asmens požiūrį, kuriuo suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
* Asmens tyrimas jo nevaržo, bet išreiškia jo amžiną gyvenimą, kuriuo išsako jo išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą.
* Tyrimuose skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.

* Kiekvienas asmuo savo tyrimu savo sąlygose išreiškia tą patį Dievo besąlygiškumo postūmį, nesilaikyti savo sąlygų, išeiti už jų, ne tik siauriau, bet ir plačiau.
2020 rugpjūčio 16 d., 16:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 156-158 eilutės iš
į:
* Asmens tyrimas atskleidžia jame glūdinčias prielaidas, kartu jį išlaisvina nuo savęs, jį grindžia plačiau.
* Asmuo savo tyrimu savame trejybės atvaizde įžvelgia jame glūdintį trejybės ratą.
Ištrintos 241-242 eilutės:
* Asmens tyrimas atskleidžia jame glūdinčias prielaidas, kartu jį išlaisvina nuo savęs, jį grindžia plačiau.
2020 rugpjūčio 16 d., 16:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 146-147 eilutės iš
į:
* Būtent tyrimu kiekvienas asmuo atsiplėšia nuo savęs, pažindamas save įtaria, pripažįsta ir suvokia už save platesnius asmenis, įskaitant Dievą.
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia) - ir aš savo tyrimu išeinu už savo apimties, taip pat savimi įsileidžiu Dievą.
Pridėtos 151-156 eilutės:
Asmuo tyrimu pažįsta save, nežinojimą išreiškia žinojimu, tampa sąmoningu.
* Kiekvienas asmuo, savo apimtyje, dalyvauja savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas?
* Asmuo savo apimtyje suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
Pridėtos 166-170 eilutės:
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.

Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą-vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.
* Asmens liudijimas privalo būti visiškai savarankiškas. Asmuo renkasi laisvai.
Ištrintos 172-175 eilutės:
Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą-vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.
* Asmens liudijimas privalo būti visiškai savarankiškas. Asmuo renkasi laisvai.
* Apytaka nubrėžia ką tyrinėtojas yra išgyvenęs, kas jam tapo žinoma.
Pridėta 177 eilutė:
* Apytaka nubrėžia ką tyrinėtojas yra išgyvenęs, kas jam tapo žinoma.
Ištrintos 235-237 eilutės:
* Būtent tyrimu kiekvienas asmuo atsiplėšia nuo savęs, pažindamas save įtaria, pripažįsta ir suvokia už save platesnius asmenis, įskaitant Dievą.
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
Ištrintos 236-237 eilutės:
* Kiekvienas asmuo, savo apimtyje, dalyvauja savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas?
* Asmuo savo apimtyje suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
Pakeistos 241-243 eilutės iš
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia) - ir aš savo tyrimu išeinu už savo apimties, taip pat savimi įsileidžiu Dievą.
į:
2020 rugpjūčio 16 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 196-198 eilutės:
* Apimtys-tyrimai derina išvadas-atsakymus ir prielaidas-klausimus. Pasąmonės-daikto atsakymai-išvados, sąmonės-eigos klausimai-prielaidos, sąmoningumo-asmens apimtys-tyrimai.
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą, kaip kad žinojimo rūmuose. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
* Apimtys yra Dievo išėjimo už savęs pakopos. Tad taip pat kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, savo apimtyje išreiškiantis Dievo išėjimą už savęs į save. Asmens tyrimas yra šios apimties atsiskleidimas sau, būtent tos pakopos pažinovui. Užtat atsiskleidimo prielaida yra (pasąmonės) požiūrių-(sąmonės) prielaidų-(sąmoningumo) apimčių grandinė. Tad sąmoningumo apimtyse reiškiasi santykis tarp pasąmonės išvadų-atsakymų ir sąmonės prielaidų-klausimų.
Pakeistos 203-208 eilutės iš
Tyrimas išreiškia sąmoningumo lygį santykiu tarp prielaidų ir išvadų.
* Dievo šokyje tyrimas yra visiškai nesąmoningas.
* Išgyvenimo apytakoje atsiranda pasąmonei suprantamas santykis tarp nežinojimo ir žinojimo.
* Žinojimo rūmuose atsiranda sąmonei suprantamas santykis tarp klausimo ir atsakymo.
* Meilės moksle atsiranda sąmoningumui suprantamas santykis tarp brandinančio ir bręstančio, pagal kurį tenka pasirinkti, ar remtis klausimu ar atsakymu, kada kurį klausimą klausti.
į:
* Tyrimas išreiškia sąmoningumo lygį santykiu tarp prielaidų ir išvadų.
** Dievo šokyje tyrimas yra visiškai nesąmoningas.
** Išgyvenimo apytakoje atsiranda pasąmonei suprantamas santykis tarp nežinojimo ir žinojimo.
** Žinojimo rūmuose atsiranda sąmonei suprantamas santykis tarp klausimo ir atsakymo.
** Meilės moksle atsiranda sąmoningumui suprantamas santykis tarp brandinančio ir bręstančio, pagal kurį tenka pasirinkti, ar remtis klausimu ar atsakymu, kada kurį klausimą klausti.
Ištrintos 223-229 eilutės:



Apimtys-tyrimai derina išvadas-atsakymus ir prielaidas-klausimus.
* Pasąmonės-daikto atsakymai-išvados, sąmonės-eigos klausimai-prielaidos, sąmoningumo-asmens apimtys-tyrimai.
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą, kaip kad žinojimo rūmuose. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
* Apimtys yra Dievo išėjimo už savęs pakopos. Tad taip pat kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, savo apimtyje išreiškiantis Dievo išėjimą už savęs į save. Asmens tyrimas yra šios apimties atsiskleidimas sau, būtent tos pakopos pažinovui. Užtat atsiskleidimo prielaida yra (pasąmonės) požiūrių-(sąmonės) prielaidų-(sąmoningumo) apimčių grandinė. Tad sąmoningumo apimtyse reiškiasi santykis tarp pasąmonės išvadų-atsakymų ir sąmonės prielaidų-klausimų.
2020 rugpjūčio 16 d., 16:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 102-104 eilutės iš
į:
* Apytaka pilnai atspindi apimtį ir jos asmenį.
Pakeistos 125-130 eilutės iš
į:
* Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
* Apytaka besąlygiškumu grindžia sąlygišką asmenį.
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
Pridėta 133 eilutė:
* Apimtyse vyksta tyrimai.
Pakeistos 175-177 eilutės iš
Apytaka besąlygiškumu grindžia sąlygišką asmenį.

* Apytaka pilnai atspindi apimtį ir jos asmenį
.
į:
Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.
* Trejybės ratas nusako tyrimą, o trejybės atvaizdas nusako, ką asmeniui reiškia jo tyrimas
.
Pridėtos 178-179 eilutės:
* Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo pats sau artimiausias, jo pasirinkimas visiškai laisvas, jis labiausiai atsako už liudijimą.
Ištrintos 180-189 eilutės:
* Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis.
* Apimtyse vyksta tyrimai.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.

Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.
* Trejybės ratas nusako tyrimą, o trejybės atvaizdas nusako, ką asmeniui reiškia jo tyrimas.
* Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo pats sau artimiausias, jo pasirinkimas visiškai laisvas, jis labiausiai atsako už liudijimą.
2020 rugpjūčio 16 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 120 eilutė iš:
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
į:
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
Pakeistos 122-123 eilutės iš
į:
* Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas. Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą.
Pakeista 125 eilutė iš:
* Apimtis išverčia apytaką į asmenį ir atvirkščiai.
į:
* Apimtis išverčia apytaką į asmenį ir atvirkščiai.
Pridėta 139 eilutė:
Pakeistos 145-148 eilutės iš
į:
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
* Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
* Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas.
Ištrintos 169-170 eilutės:
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
* Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
Ištrintos 172-173 eilutės:
* Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą. Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas.
* Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas
2020 rugpjūčio 16 d., 15:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-143 eilutės iš
į:
* Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes. Nusako ribą, kas yra už tyrinėtojo, kas jam nežinoma.
Pakeistos 145-147 eilutės iš
į:
* Asmuo pats artimiausiai pažįsta savo apimtį.
* Apytaka išsako kaip tyrinėtojas savo pasirinkimais priima ir išgyvena savo aplinkybes.
Pakeistos 149-151 eilutės iš
į:
* Asmens liudijimas privalo būti visiškai savarankiškas. Asmuo renkasi laisvai.
* Apytaka nubrėžia ką tyrinėtojas yra išgyvenęs, kas jam tapo žinoma.
Pridėtos 153-155 eilutės:
* Asmuo labiausiai atsako už savo liudijimą.
* Asmens liudijimas yra savaip nuoseklus užtat turi sau būdingą apytaką.
* Liudijimai yra nelaisvumai. Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas.
Pridėtos 162-176 eilutės:
Apytaka besąlygiškumu grindžia sąlygišką asmenį.

* Apytaka pilnai atspindi apimtį ir jos asmenį.
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
* Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
* Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
* Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
* Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą. Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas.
* Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis.
* Apimtyse vyksta tyrimai.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
Pakeistos 179-181 eilutės iš
į:
* Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo pats sau artimiausias, jo pasirinkimas visiškai laisvas, jis labiausiai atsako už liudijimą.
Pakeistos 222-238 eilutės iš
Apytaka besąlygiškumu grindžia sąlygišką asmenį.
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo artimiausiai pažįsta savo apimtį, tad labiausiai atsako už savo liudijimą, kuris privalo būti visiškai savarankiškas. Užtat apytaka pilnai atspindi apimtį ir jos asmenį.
* Asmens liudijimas yra savaip nuoseklus užtat turi sau būdingą apytaką.
* Liudijimai yra nelaisvumai. Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas.
* Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
* Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
* Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
* Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
* Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
* Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą. Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas.
* Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis.
* Apimtyse vyksta tyrimai.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
į:
2020 rugpjūčio 16 d., 15:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 129-137 eilutės:
Apytaka atveria kryptį atgal į Dievą.
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdyti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Tyrimu išsiaiškiname, kas mes esame, kuris asmuo, kad susiderintumėme su kitais asmenimis, jiems netrukdytumėme, būtumėme viena.
* Apytaka atveria santykį tarp Dievo už vaizduotės (už sąlygų) ir asmens vaizduotėje (sąlygose).
* Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
Ištrintos 195-201 eilutės:

Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdyti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
* Apytaka atveria santykį tarp Dievo už vaizduotės ir asmens vaizduotėje.
2020 rugpjūčio 16 d., 15:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 123-128 eilutės:
Apimtys sieja dvi kryptis.
* Apimtis išverčia apytaką į asmenį ir atvirkščiai.
* Dievo viską papildo niekas, Mano betką papildo kažkas, Tavo kažką papildo betkas, Kito nieką papildo viskas.
* Apimties papildinys palaiko apimtį. Tai meilės kampas, nes meilė viską išverčia.
* Apimtis yra santykis tarp asmens ir apytakos, tad tarp išdavos ir prielaidos, žinojimo ir nežinojimo, atsakymo ir klausimo, savasties ir mokslo. Keturios apytakos išryškina šias keturias priešpriešas.
Ištrintos 193-197 eilutės:

Apimtis išverčia apytaką į asmenį ir atvirkščiai.
* Dievo viską papildo niekas, Mano betką papildo kažkas, Tavo kažką papildo betkas, Kito nieką papildo viskas.
* Apimties papildinys palaiko apimtį. Tai meilės kampas, nes meilė viską išverčia.
* Apimtis yra santykis tarp asmens ir apytakos, tad tarp išdavos ir prielaidos, žinojimo ir nežinojimo, atsakymo ir klausimo, savasties ir mokslo. Keturios apytakos išryškina šias keturias priešpriešas.
2020 rugpjūčio 16 d., 15:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 133-138 eilutės iš
į:
* Apytaka išsako asmens mokslą. Mokslas yra pažinovo atsakomybė už savo žinias. Atsakomybė reiškiasi žinių apytaka. Žinios sieja trejybės ratu išsakytą asmens atsakomybę ir trejybės atvaizdu išsakytą Dievo atsakomybę už save apimtyje. Yra keturi asmenys, tad keturios apytakos, keturi mokslai:
** Dievas atsako [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
** Aš atsakau [[išgyvenimo apytaka]], kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
** Tu atsakai [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmais]], kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
** Kitas atsako [[meilės mokslas | meilės mokslu]], kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Ištrintos 180-186 eilutės:


Apytaka išsako asmens mokslą. Moklas yra pažinovo atsakomybė už savo žinias. Atsakomybė reiškiasi žinių apytaka. Žinios sieja trejybės ratu išsakytą asmens atsakomybę ir trejybės atvaizdu išsakytą Dievo atsakomybę už save apimtyje. Yra keturi asmenys, tad keturios apytakos, keturi mokslai:
* Dievas atsako [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau [[išgyvenimo apytaka]], kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmais]], kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako [[meilės mokslas | meilės mokslu]], kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
2020 rugpjūčio 16 d., 13:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 155-160 eilutės iš
į:
Tyrimas išreiškia sąmoningumo lygį santykiu tarp prielaidų ir išvadų.
* Dievo šokyje tyrimas yra visiškai nesąmoningas.
* Išgyvenimo apytakoje atsiranda pasąmonei suprantamas santykis tarp nežinojimo ir žinojimo.
* Žinojimo rūmuose atsiranda sąmonei suprantamas santykis tarp klausimo ir atsakymo.
* Meilės moksle atsiranda sąmoningumui suprantamas santykis tarp brandinančio ir bręstančio, pagal kurį tenka pasirinkti, ar remtis klausimu ar atsakymu, kada kurį klausimą klausti.
Pridėtos 166-174 eilutės:
'''Trejybės ratas ir trejybės atvazdai'''

Trejybės ratas sustato išsako pilną sąmoningumą. Trejybės atvaizdai išreiškia kaip pilnai tas sąmoningumas išgyvenamas. Tad buvimu, veikimu, mąstymu jis išgyvenamas pilnai, šališkai, o būtinumu, tikrumu, galimumu jisai neišgyvenamas, jisai lieka nešališkas. Daiktas, eiga, asmuo ir vienis, visybė, daugis išsako tarpinius lygmenis.

'''Troškimai: Dievo santykis su savo savastimi'''

Troškimai
* Troškimai išsako Dievo santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) yra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė.
Ištrintos 176-181 eilutės:

Troškimai
* Troškimai išsako Dievo santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) yra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė.

Apytakos tyrimas išsako santykį tarp prielaidų ir išvadų, tad trejybės ratą, užtat jo atvaizdą
* Dievo šokyje tyrimas yra visiškai nesąmoningas, išgyvenimo apytakoje atsiranda pasąmonei suprantamas santykis tarp nežinojimo ir žinojimo, žinojimo rūmuose atsiranda sąmonei suprantamas santykis tarp klausimo ir atsakymo, o meilės moksle atsiranda sąmoningumui suprantamas santykis tarp brandinančio ir bręstančio, pagal kurį tenka pasirinkti, ar remtis klausimu ar atsakymu, kada kurį klausimą klausti.
2020 rugpjūčio 16 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-94 eilutės iš
Apytaka papildo asmenį.
į:
Asmenį (Dievą) papildo apytaka (Dievo būklė).
* Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
.
Pakeistos 161-163 eilutės iš
---------------------

Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
į:
--------------------
2020 rugpjūčio 15 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 136-137 eilutės:
Trejybės ratas gali būti susijęs su padalinimais, su asmens išgyvenimu, su Dievo padalinimu atvaizdais, požiūriais, žvilgsniais.
Pridėtos 157-158 eilutės:

Ketverybė gali būti susijusi su dvylika aplinkybių.
2020 rugpjūčio 15 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 145-150 eilutės iš
---------------------

Asmuo ir apytaka išsako
Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
* Didžiausią atskyrimą (meilės mokslu) patiria Kitas, kurį naujai suvesti tegali sąmoningumas. Tave (žinojimo rūmais) suveda sąmonė. Mane (išgyvenimo apytaka) suveda pasąmonė. Išeiname už savęs į Dievą, o toliau Dievu išeinant už savęs į Save ir Tave ir Kitą, svarbu sąmoningėti.
Sąmoningumo lygmuo skiria asmenį ir apytaką
* Sąmoningumas leidžia iš šalies pasižiūrėti į Dievą
.
į:
Sąmoningumo lygmuo skiria asmenį ir Dievo savastį (mokslą, apytaką)
* Sąmoningumas (nešališkumas) leidžia iš šalies pasižiūrėti į Dievą.
* Yra nešališkumo-sąmoningumo keturi lygmenys
.
Pridėtos 152-159 eilutės:

Sąmoningumas naujai suveda asmenį Dievo savasties pagrindu
* Didžiausią atskyrimą (meilės mokslu) patiria Kitas, kurį naujai suvesti tegali sąmoningumas. Tave (žinojimo rūmais) suveda sąmonė. Mane (išgyvenimo apytaka) suveda pasąmonė. Išeiname už savęs į Dievą, o toliau Dievu išeinant už savęs į Save ir Tave ir Kitą, svarbu sąmoningėti.

---------------------

Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
2020 rugpjūčio 15 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 86-87 eilutės:
'''Dvejybė: asmuo ir savastis'''
Pakeistos 114-115 eilutės iš

Iš Dievo išplaukia asmenys, ir išvirkščiai, asmenys apytakomis įsivaizduoja Dievą.
į:
Dvi kryptys: Iš Dievo išplaukia asmenys, ir išvirkščiai, asmenys apytakomis įsivaizduoja Dievą.
Pakeistos 122-128 eilutės iš
Nešališkumu išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).
* Asmenys savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė.
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.
į:
'''Trejybė: Vaizduotė, pasirinkimas, liudijimas'''
Pridėtos 135-143 eilutės:

'''Ketverybė: keturios apimtys'''

Nešališkumu išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).
* Asmenys savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė.
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.
2020 rugpjūčio 15 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-120 eilutės iš
Apytaka išsako paskiro asmens permąstymą, jo tyrimo galimybes, jo vaizduotę.

Apytaka išsako paskiro asmens vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą, jo sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.
* Trejybės ratas nusako tyrimą, o trejybės atvaizdas nusako, ką asmeniui reiškia jo tyrimas.
į:
Pridėtos 127-138 eilutės:

Asmuo trejopai išgyvena apytaką kaip vaizduotę, pasirinkimą, liudijimą.
* Ši trejybė skirtingai suprastina žiūrint šališkai (asmens požiūriu) ar nešališkai (iš šalies).

Apytaka išsako paskiro asmens vykdymą-permąstymą, jo tyrimo galimybes, jo vaizduotę.

Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą-vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens permąstymą-nusistatymą, jo sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.
* Trejybės ratas nusako tyrimą, o trejybės atvaizdas nusako, ką asmeniui reiškia jo tyrimas.
2020 rugpjūčio 15 d., 13:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-117 eilutės iš
Apytaka išsako paskiro asmens tyrimo galimybes, jo vaizduotę.


Apytaka išsako paskiro asmens pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie
Dievą.
į:
Apytaka išsako paskiro asmens permąstymą, jo tyrimo galimybes, jo vaizduotę.

Apytaka išsako paskiro asmens vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą, jo sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie
Dievą.

Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.
* Trejybės ratas nusako tyrimą, o trejybės atvaizdas nusako, ką asmeniui reiškia jo tyrimas
.
2020 rugpjūčio 15 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 127 eilutė iš:
Išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).
į:
Nešališkumu išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).
Pridėtos 133-134 eilutės:

---------------------
2020 rugpjūčio 15 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 86-90 eilutės:
Iš besąlygiško Dievo atvaizdais išplaukia sąlygų apimtys, jose asmenys ir savastys.
* Pirma iš Dievo išplaukia atvaizdai, jam pasidalinus perpus. Toliau atsiranda požiūriai, atvaizdams pasidalinus perpus. Galiausiai atsiranda žvilgsniai, požiūriams pasidalinus perpus. Taip išsiskiria galimybės, pasireiškia daugiareikšmiškumas, sutrinka simetrija.
* Dievu sutampa asmuo ir savastis.
* Dievas yra besąlygiškas, tad Dievo savastis yra Dievas.
Pakeistos 100-111 eilutės iš
į:
||'''asmuo'''||'''apytaka'''||'''sąsaja'''||
||Dievas asmuo||Dievas apytaka||bendras Dievas||
||asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas||mokslai: Dievo, visko, troškimų, meilės||||
||asmuo||savastis||||
||esantysis||būklė, sąlygos||||
||mažėjantis laisvumas||didėjantis laisvumas||laisvumas||
||dvasia||sandara||vieningumas||
||atsakymas||klausimas||||
||žinojimas||nežinojimas||||
||išdavos||prielaidos||||
||nulybė||vienybė||stokybė||
Pakeistos 126-127 eilutės iš
Asmens ir jo mokslo išsiskyrimas
į:

Išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).
Pakeista 129 eilutė iš:
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas
į:
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
Ištrintos 132-146 eilutės:

||'''asmuo'''||'''apytaka'''||'''sąsaja'''||
||Dievas asmuo||Dievas apytaka||bendras Dievas||
||asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas||mokslai: Dievo, visko, troškimų, meilės||||
||asmuo||savastis||||
||esantysis||būklė, sąlygos||||
||mažėjantis laisvumas||didėjantis laisvumas||laisvumas||
||dvasia||sandara||vieningumas||
||atsakymas||klausimas||||
||žinojimas||nežinojimas||||
||išdavos||prielaidos||||
||nulybė||vienybė||stokybė||

Dievu sutampa asmuo ir savastis
* Dievas yra besąlygiškas, tad Dievo savastis yra Dievas.
2020 rugpjūčio 15 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 103-104 eilutės iš
* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip as, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
į:
Iš Dievo išplaukia asmenys, ir išvirkščiai, asmenys apytakomis įsivaizduoja Dievą.
* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip aš
, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
2020 rugpjūčio 15 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 95-115 eilutės:

Apytaka išsako paskiro asmens tyrimo galimybes, jo vaizduotę.


Apytaka išsako paskiro asmens pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie Dievą.

* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip as, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs.
* Apytakos išsako asmenų supratimus Dievo. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
* Apytaka išsako santykį tarp asmens vaizduotėje ir Dievo už vaizduotės. Vaizduotė yra santvarka, kurioje asmuo gyvena. Šioje santvarkoje asmuo yra, kaip kad netroškimuose, septintasis požiūris, o Dievas yra nulinis požiūris.
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
* Apytaka išsako mano, asmens, vaizduotę, tad kartu, per mane ir vaizduotės santykiu su manimi, išsako vaizduotės santykį su tuo ką vaizduotė tiria. Tad apytaka atsiremiu į savo vaizduotę ir suprantu ką galiu iš jos išgauti.
Asmens ir jo mokslo išsiskyrimas
* Asmenys savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė.
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.
Ištrintos 129-145 eilutės:




Apytaka išsako paskiro asmens vaizduotę, jo supratimą, tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip as, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs.
* Apytakos išsako asmenų supratimus Dievo. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
* Apytaka išsako santykį tarp asmens vaizduotėje ir Dievo už vaizduotės. Vaizduotė yra santvarka, kurioje asmuo gyvena. Šioje santvarkoje asmuo yra, kaip kad netroškimuose, septintasis požiūris, o Dievas yra nulinis požiūris.
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
* Apytaka išsako mano, asmens, vaizduotę, tad kartu, per mane ir vaizduotės santykiu su manimi, išsako vaizduotės santykį su tuo ką vaizduotė tiria. Tad apytaka atsiremiu į savo vaizduotę ir suprantu ką galiu iš jos išgauti.
Asmens ir jo mokslo išsiskyrimas
* Asmenys savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė.
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.
2020 rugpjūčio 15 d., 10:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 86-88 eilutės iš
Dievas išsiskiria į asmenį ir apytaką. Už jų glūdi jų ryšys ir atotrūkis.
* Asmenys
ir apytakos vienas kitą papildo.
į:
Apytaka papildo asmenį.
* Asmuo taipogi papildo apytaką.
* Dievas išsiskiria į asmenį
ir apytaką. Už jų glūdi jų ryšys ir atotrūkis.
Apytaka klausia apie asmenį. Apimtys juos skiria.
* Klausimas iššaukia atsakymą.
* Apytaka išsako įmanomus klausimus asmeniui.
* Asmuo bręsta, sąmoningėjima klausdamas klausimus, tokiu būdu susitapatindamas su savimi, su savo vaizduote, su savo apytaka. Asmuo pereina iš atsakinėtojo į klausinėtoją.
* Apytakos išsako vis brandesnius klausimus: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? apie atitinkamus asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Kodėl yra brandžiausias, atsakymą ir asmenį labiausiai atskleidžiantis klausimas.
Ištrintos 106-108 eilutės:
Pastabos
* Klausimas iššaukia atsakymą.
Pakeistos 110-111 eilutės iš
Apytaka klausia apie asmenį. Apimtys juos skiria.
* Apytakos išsako vis brandesnius klausimus: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? apie atitinkamus asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Kodėl yra brandžiausias, atsakymą ir asmenį labiausiai atskleidžiantis klausimas.
į:
2020 rugpjūčio 14 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 36-40 eilutės:
Prielaidos
* Kaip prielaidos susijusios su požiūriais?
* Ar prielaidos išverčia požiūrius?
* Ar Sūnus išverčia Tėvo požiūrius ir atskleidžia prielaidas?
Pakeistos 41-43 eilutės iš
Sandaros
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje? Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas?
į:
Trejybės ratas ir trejybės atvaizdai
Pakeistos 45-46 eilutės iš
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
į:
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje? Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas
?
Pridėta 50 eilutė:
12 aplinkybių
Pridėtos 53-54 eilutės:
Sandarų rinkinys
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
2020 rugpjūčio 14 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
** Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip visa tai susiję? Koks Dievo savasties vaidmuo?
į:
** Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Apytaka trejybės ratu išsako X=X, pavyzdžiui, "Dievas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip visa tai susiję? Koks Dievo savasties vaidmuo?
Pakeistos 31-32 eilutės iš
į:
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl. Kaip keturi lygmenys išsiverčia?
Pakeista 42 eilutė iš:
Žinojimas
į:
Kaip susiveda apytakos?
Ištrinta 44 eilutė:
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl. Kaip keturi lygmenys išsiverčia?
2020 rugpjūčio 14 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:

Kas yra apytaka?
Pridėtos 23-24 eilutės:

Kas skiria keturias apytakas?
Pakeistos 26-27 eilutės iš
** Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip tai susiję? Koks Dievo savasties vaidmuo?
** Kaip šie teiginiai, pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", susiję su asmenų pokalbiais?
į:
** Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Gyvenimo lygtimi keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip visa tai susiję? Koks Dievo savasties vaidmuo?
* Pamąstyti apie kiekvieną apytaką, už kokias žinias ji atsako.

Kaip susistato apytaka
?
Pakeista 32 eilutė iš:
Dievo šokis
į:
Kaip keturios apytakos tarpusavyje susijusios?
Pakeistos 34-35 eilutės iš
į:
* Kaip dvylika teiginių "X=Y", pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", susiję su asmenų pokalbiais?
Ištrinta 41 eilutė:
* Pamąstyti apie kiekvieną apytaką, už kokias žinias ji atsako.
2020 rugpjūčio 14 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Kas yra asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savastis?
2020 rugpjūčio 14 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 16-18 eilutės:
Asmenys
* Kas yra asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savastis?
* Kaip asmenys susiję su gyvenimo lygties lygmenimis?
2020 rugpjūčio 14 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-84 eilutės iš
'''Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?'''
į:
[+Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?+]
Ištrintos 131-133 eilutės:
Išgyvenimo apytakoje: Netroškimai ir troškimai
* Sandaros išsako iš Mano, savasties, pusės, ką išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Troškimai ir netroškimai Mano akimis išsako savasties santykį su Dievu.
* Keturi netroškimai išreiškia, kaip kūnas, protas, širdis, valia atitinkamai jokiu, vienu, dviem ar trim požiūriais išsako trijuose vaidmenyse slypinčias sąmoningumo galimybes.
Pridėtos 476-479 eilutės:

Išgyvenimo apytakoje: Netroškimai ir troškimai
* Sandaros išsako iš Mano, savasties, pusės, ką išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Troškimai ir netroškimai Mano akimis išsako savasties santykį su Dievu.
* Keturi netroškimai išreiškia, kaip kūnas, protas, širdis, valia atitinkamai jokiu, vienu, dviem ar trim požiūriais išsako trijuose vaidmenyse slypinčias sąmoningumo galimybes.
2020 rugpjūčio 04 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
[+Apytakos 循环+]
į:
[+Apytakos+] [++++循环++++]
2020 rugpjūčio 04 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
[+Apytakos+]
į:
[+Apytakos 循环+]
2020 rugpjūčio 01 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-118 eilutės iš
'''Apytakų pagrindai'''

Trejybės ratas ir Dievo trejybė
* Dievo trejybė išreiškia ką Dievas išgyvena pereidamas iš vieno vaidmens į kitą.
* Dievo šokis išreiškia ką Dievo trejybė reiškia įvairiems Dievo vaidmenims.

Dievas išeina už savęs į save
* Apytaka išsiskiria Dievas
(asmuo, dvasia) ir jo savastis (sandara), klausimas ir atsakymas, nežinojimas (neatkartojimas) ir žinojimas (atkartojimas). Apytakomis išauga tasai išsiskyrimas ir pilnai išsiskiria.
* Apytaka apibrėžia būtį, o asmuo apibrėžia Dievą.
Dievas savo išėjimą už savęs išgyvena asmenimis
* Ketverybė sieja keturis asmenis.
* Besąlygiškas Dievas išeidamas už savęs į save virsta asmenimis sąlygose: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
* Dievas požiūriais (virsmais į sąlygas) virsta asmenimis.
* Keturi asmenys paskirai nusako ketverybės lygmenis, išėjimo už savęs pakopas. Lygmenis skiria požiūriai. Tad lygmenys yra: joks požiūris (dvasia), požiūris (sandara), požiūris į požiūrį (atvaizdai), požiūris į požiūrį į požiūrį (vieningumas).
Iš šalies, asmenys išsako požiūrio prielaidas, grindžia požiūrio lygtį.
* Požiūrio lygtis sieja keturis požiūrius.
* Keturi asmenys visi kartu savo tarpusavio santykiais grindžia požiūrių lygtį, kaip kad tarp Dievo, gerumo, gyvenimo ir amžino gyvenimo. Požiūrio lygtis išsako, ką reiškia požiūris.
* Gyvenimo lygtis išsako ką požiūris reiškia įvairiems požiūriams, tai yra, įvairiems požiūrio nariams. O tie nariai sudaro ketverybę.

Išėjimas už savęs
* Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
* Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.
* Nulybės atvaizdai įvairiose pakopose išsako Dievo išėjimą už savęs. Tiesa yra tiesioginis nulybės atvaizdas sutampantis su nulybe, Dievas sutampantis su Dievu. Prasmingumas yra nulybės atvaizdas atskirtas nuo nulybės, Dievas pilnai išėjęs už savęs į Kitą.
* Dievas išeidamas už savęs atveria tarpą tarp Dievo dvasios ir Dievo savasties. Tai tarpas tarp pažinovo ir pažintojo ketverybės atvaizdų, kurie vienas kitą papildo. Tą tarpą išsako nulybės atvaizdai kurių pagrindu išsiskleidžia trejybės atvaizdai.
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.

Dievas tveria asmenų savastis - apytakas
* Dievas išeidamas už savęs į save tveria savastis, asmenų apytakas: Dievą, viską, troškimus, meilę.

Asmenys išeina už savęs
* Asmenys atsiplėšia nuo savęs.
* Asmenys eina iš meilės link Dievo.

Dievas ir meilė
* Skirtingi suvedimai: Dievas ir meilė: Mylėk Dievą (kiekvienoje apimtyje); meilė ir Kitas, Tu, Aš (priimant savo apimtį): Mylėk artimą kaip save patį. Savo apimtis yra meilės apibrėžimo pagrindas: mylėk save (Mane), vienas kitą (Tave - "artimą"), visus (Kitą).
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
* Meilė, Dievo esmė, yra savęs atsisakymas.
į:
[[Suvestinė | Apytakų pagrindai (Suvestinė)]]
2020 liepos 30 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 43 eilutė iš:
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku).
į:
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku - išėjimo už savęs pakopa).
2020 liepos 30 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
* Kaip apytaka išreiškia vidinę visumą (trejybės ratu) ir paskirumą ketverybėje (asmens išeities tašku).
2020 liepos 30 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
* Koks nulybės vaidmuo apytakoje? Kaip iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdai (asmenys) ir trejybės ratas, o iš pastarojo trejybės atvaizdas?
2020 liepos 30 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 574 eilutė:
Išsivertimai
Pridėtos 577-580 eilutės:
Paskiros apytakos
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
Ištrinta 611 eilutė:
Ištrintos 612-613 eilutės:
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
2020 liepos 30 d., 14:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
* Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?
Pridėta 48 eilutė:
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
Pridėtos 608-616 eilutės:
* Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.

Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią
2020 liepos 11 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 71-92 eilutės:
Apytakos
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Atsiplėšimas
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
* Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė

Asmenys
* Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
Pridėtos 581-605 eilutės:

[+Užrašai+]

Apytakos
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Atsiplėšimas
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
* Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė

Asmenys
* Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
2020 liepos 11 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 71-92 eilutės:

Apytakos
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Atsiplėšimas
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
* Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė

Asmenys
* Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
2020 liepos 04 d., 20:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
* Kaip ta pati apytaka atrodo iš skirtingų asmenų pusės? Pavyzdžiui, kaip (Tavo) asmenybės žinojimo rūmus suprasti kaip atitinkamo asmens (Mano) išgyvenimo apytaką?
2020 birželio 29 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 84 eilutė:
* Apytaka apibrėžia būtį, o asmuo apibrėžia Dievą.
2020 birželio 29 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]], [[Asmenys]], [[Savastis]]
2020 birželio 24 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-66 eilutės iš
Žinių apytaka išsako asmens (pažinovo) atsakomybę už savo žinias. Yra keturi asmenys, tad keturios žinių apytakos:
* Dievas atsako [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą
.
* Aš atsakau [[išgyvenimo apytaka]], kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai
[[žinojimo rūmai | žinojimo rūmais]], kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako [[meilės mokslas | meilės mokslu]], kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą
.
į:
Apytaka išsako asmens aplinkybes, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka nusako santykį tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo. Šie santykiai išplaukia iš požiūrio ir visų jo prielaidų. Požiūriu dvasia telkiasi
.

Yra keturios apytakos:
*
[[Dievo šokis]] - mokslas apie Dievą.
* [[Išgyvenimo apytaka]] - mokslas apie viską.
*
[[Žinojimo rūmai]] - mokslas apie troškimus.
* [[Meilės mokslas]] - mokslas apie meilę
.
Pridėtos 171-176 eilutės:

Apytaka išsako asmens mokslą. Moklas yra pažinovo atsakomybė už savo žinias. Atsakomybė reiškiasi žinių apytaka. Žinios sieja trejybės ratu išsakytą asmens atsakomybę ir trejybės atvaizdu išsakytą Dievo atsakomybę už save apimtyje. Yra keturi asmenys, tad keturios apytakos, keturi mokslai:
* Dievas atsako [[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau [[išgyvenimo apytaka]], kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmais]], kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako [[meilės mokslas | meilės mokslu]], kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
2020 birželio 24 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 74-81 eilutės iš
Dievas išeina už savęs į save - Dievas virsta asmenimis
į:
Trejybės ratas ir Dievo trejybė
* Dievo trejybė išreiškia ką Dievas išgyvena pereidamas iš vieno vaidmens į kitą.
* Dievo šokis išreiškia ką Dievo trejybė reiškia įvairiems Dievo vaidmenims.

Dievas išeina už savęs į save
* Apytaka išsiskiria Dievas (asmuo, dvasia) ir jo savastis (sandara), klausimas ir atsakymas, nežinojimas (neatkartojimas) ir žinojimas (atkartojimas). Apytakomis išauga tasai išsiskyrimas ir pilnai išsiskiria.
Dievas savo išėjimą už savęs išgyvena asmenimis
* Ketverybė sieja keturis asmenis.
Pakeistos 83-84 eilutės iš
* Šie keturi asmenys visi kartu savo tarpusavio santykiais grindžia požiūrių lygtį, kaip kad tarp Dievo, gerumo, gyvenimo ir amžino gyvenimo. Požiūrio lygtis išsako, ką reiškia požiūris.
* Keturi asmenys taip pat paskirai nusako ketverybės lygmenis, išėjimo už savęs pakopas.
Lygmenis skiria požiūriai. Tad lygmenys yra: joks požiūris (dvasia), požiūris (sandara), požiūris į požiūrį (atvaizdai), požiūris į požiūrį į požiūrį (vieningumas).
į:
* Dievas požiūriais (virsmais į sąlygas) virsta asmenimis.
* Keturi asmenys paskirai nusako ketverybės lygmenis, išėjimo už savęs pakopas. Lygmenis skiria požiūriai. Tad lygmenys yra: joks
požiūris (dvasia), požiūris (sandara), požiūris į požiūrį (atvaizdai), požiūris į požiūrį į požiūrį (vieningumas).
Iš šalies, asmenys išsako požiūrio prielaidas, grindžia požiūrio lygtį.
* Požiūrio lygtis sieja keturis požiūrius.
* Keturi asmenys visi kartu savo tarpusavio santykiais grindžia požiūrių lygtį, kaip kad tarp Dievo, gerumo, gyvenimo ir amžino gyvenimo. Požiūrio lygtis išsako, ką reiškia požiūris
.
Ištrintos 88-89 eilutės:
* Panašiai, Dievo šokis išreiškia ką Dievo trejybė reiškia įvairiems Dievo vaidmenims.
* Apytaka išsiskiria Dievas (asmuo, dvasia) ir jo savastis (sandara), klausimas ir atsakymas, nežinojimas (neatkartojimas) ir žinojimas (atkartojimas). Apytakomis išauga tasai išsiskyrimas ir pilnai išsiskiria.
2020 birželio 24 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 125 eilutė iš:
Asmenį ir apytaką skiria apimtys
į:
Apytaka klausia apie asmenį. Apimtys juos skiria.
Pakeista 131 eilutė iš:
* Yra keturi asmenys ir kiekvienas savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė. Šiuos supratimus išsako apytakos. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
į:
* Apytakos išsako asmenų supratimus Dievo. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
Ištrintos 132-134 eilutės:
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė.
Pridėtos 135-139 eilutės:
Asmens ir jo mokslo išsiskyrimas
* Asmenys savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė.
2020 birželio 24 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 233 eilutė:
* Nuo "Aš" apeiname trejybės ratą ir sugrįžtame į "Aš Tavo vietoj". Taip kad trejybės ratu išsiskiria Aš ir Mano būklė, tik šią būklę dabar suprantu bendriau, kad tai Tavo būklė, bendro žmogaus būklė. Tad išryškinu save.
2020 birželio 23 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 109-110 eilutės iš
||Dievas, Aš, Tu, Kitas||Dievo mokslas, visko mokslas, troškimų mokslas, meilės mokslas||||
||asmuo||savastis: mokslas||||
į:
||asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas||mokslai: Dievo, visko, troškimų, meilės||||
||asmuo||savastis||||
2020 birželio 23 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 109 eilutė iš:
||Dievas, Aš, Tu, Kitas||Dievas, viskas, troškimai, meilė||||
į:
||Dievas, Aš, Tu, Kitas||Dievo mokslas, visko mokslas, troškimų mokslas, meilės mokslas||||
Pridėta 116 eilutė:
||išdavos||prielaidos||||
Pakeistos 119-121 eilutės iš
* Asmuo yra sąlygose esantysis, o apytaka yra jo sąlygos, jo būklė.
Savastis
* Dievo, Mano, Tavo, Kito savastys yra Dievas, viskas, troškimai, meilė.
į:
Pastabos
* Klausimas iššaukia atsakymą.

Dievu sutampa asmuo ir savastis
Pakeistos 124-126 eilutės iš
* Asmuo yra atsakymas, o apytaka yra jį iššaukiantis klausimas, jo prielaidos. Užtat kodėl yra brandžiausias, atsakymą ir asmenį labiausiai atskleidžiantis klausimas. Tad apytakos išsako vis brandesnius klausimus: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? apie atitinkamus asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
į:
Asmenį ir apytaką skiria apimtys
* Apytakos išsako vis brandesnius klausimus: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? apie atitinkamus asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą
. Kodėl yra brandžiausias, atsakymą ir asmenį labiausiai atskleidžiantis klausimas.
2020 birželio 23 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 104 eilutė iš:
Apytaka yra asmens savastis, jo būklė, jo sąlygos, jo klausimas, jo mokslas.
į:
Dievas išsiskiria į asmenį ir apytaką. Už jų glūdi jų ryšys ir atotrūkis.
Pridėtos 106-117 eilutės:

||'''asmuo'''||'''apytaka'''||'''sąsaja'''||
||Dievas asmuo||Dievas apytaka||bendras Dievas||
||Dievas, Aš, Tu, Kitas||Dievas, viskas, troškimai, meilė||||
||asmuo||savastis: mokslas||||
||esantysis||būklė, sąlygos||||
||mažėjantis laisvumas||didėjantis laisvumas||laisvumas||
||dvasia||sandara||vieningumas||
||atsakymas||klausimas||||
||žinojimas||nežinojimas||||
||nulybė||vienybė||stokybė||
2020 birželio 23 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 104 eilutė iš:
Apytaka yra asmens savastis, jo būklė, jo sąlygos, jo mokslas.
į:
Apytaka yra asmens savastis, jo būklė, jo sąlygos, jo klausimas, jo mokslas.
Pridėta 110 eilutė:
* Asmuo yra atsakymas, o apytaka yra jį iššaukiantis klausimas, jo prielaidos. Užtat kodėl yra brandžiausias, atsakymą ir asmenį labiausiai atskleidžiantis klausimas. Tad apytakos išsako vis brandesnius klausimus: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? apie atitinkamus asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
2020 birželio 23 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 80 eilutė:
* Apytaka išsiskiria Dievas (asmuo, dvasia) ir jo savastis (sandara), klausimas ir atsakymas, nežinojimas (neatkartojimas) ir žinojimas (atkartojimas). Apytakomis išauga tasai išsiskyrimas ir pilnai išsiskiria.
2020 birželio 23 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 298-304 eilutės:

Atsakomybė reiškia siejant klausimą ir atsakymą ir atvirkščiai.
* Dievo šokiu Dievas klausia klausimą ir išgirsta atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka atsakymą liudijantis sąmoningumu pripažįsta klausimą.
* Žinojimo rūmais klausimas plėtojamas kaip bendras reikalas kuriam išgaunamas atsakymas.
* Meilės mokslu paskiras išgirstas atsakymas yra suvokiamas kaip išplaukiantis iš atitinkamo klausimo, kuris kyla iš platesnių klausimų ir galiausiai, Dievo klausimo.
Taip kad Dievo klausimas yra ne šiaip atsakomas, o tampa visų klausimu įprasminantis visus atsakymus.
2020 birželio 23 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 172 eilutė iš:
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą, kaip kad žinojimo rūmuose. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
į:
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą, kaip kad žinojimo rūmuose. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
2020 birželio 22 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 86 eilutė:
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.
2020 birželio 22 d., 14:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 85 eilutė:
* Dievas išeidamas už savęs atveria tarpą tarp Dievo dvasios ir Dievo savasties. Tai tarpas tarp pažinovo ir pažintojo ketverybės atvaizdų, kurie vienas kitą papildo. Tą tarpą išsako nulybės atvaizdai kurių pagrindu išsiskleidžia trejybės atvaizdai.
2020 birželio 22 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 84 eilutė:
* Nulybės atvaizdai įvairiose pakopose išsako Dievo išėjimą už savęs. Tiesa yra tiesioginis nulybės atvaizdas sutampantis su nulybe, Dievas sutampantis su Dievu. Prasmingumas yra nulybės atvaizdas atskirtas nuo nulybės, Dievas pilnai išėjęs už savęs į Kitą.
2020 birželio 22 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-114 eilutės iš
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
į:
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas
* Dievas Dievo sąlygose yra Dievas, Dievas Mano sąlygose yra viskas, Dievas Tavo sąlygose yra troškimai, Dievas Kito sąlygose yra meilė
* Dievo sąlygos yra ne Dievas. Mano sąlygos yra ne viskas. Tavo sąlygos yra netroškimai. Kito sąlygos yra ne meilė
.
2020 birželio 22 d., 13:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 211 eilutė:
* Ir toliau po "Aš Tavo vietoj" eina "Tu Savo vietoj" ir "Kitas Tavo vietoj" ir vėl "Aš Tavo vietoj".
2020 birželio 22 d., 13:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 206-210 eilutės:

Trejybės ratas kyla iš Manęs Tavo vietoj
* Tarp Dievo ir Manęs esi Tu; tarp Manęs ir Tavęs yra Kitas; tarp Tavęs ir Kito esu "Aš Tavo vietoj", kas prilygsta Man. Tokiu būdu užsisklendžia trejybės ratas.
* Nes "Aš Tavo vietoj" yra tarsi bešališkas požiūris į Tave kurio vietoje Aš iškylu, įsijaučiu ir prabylu.
* Santykis tarp Manęs ir Manęs Tavo vietoj yra santykis tarp nuostatos ir patikrintos nuostatos. Tai ta pati nuostata tiktai patirties patikslinta.
2020 birželio 20 d., 20:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 249-250 eilutės:
-------------------------------
%center%Attach:DievoIsejimasUzSaves2.png
2020 birželio 20 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 249-250 eilutės:
-------------------------------
%center%Attach:DievoIsejimasUzSaves.png
2020 birželio 20 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 96 eilutė:
* Meilė, Dievo esmė, yra savęs atsisakymas.
2020 birželio 20 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip tai susiję?
į:
Pridėtos 24-25 eilutės:
** Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip tai susiję? Koks Dievo savasties vaidmuo?
** Kaip šie teiginiai, pavyzdžiui, "Aš esu Dievas", susiję su asmenų pokalbiais?
2020 birželio 20 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Kiekviena apytaka išreiškia vieną kurį asmenį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) trimis asmenimis (Manimi, Tavimi, Kitu), pavyzdžiui, Dievo šokis byloja, "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Kitas yra Dievas". Keturi lygmenys (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savaip išreiškia požiūrio lygtį. Kaip tai susiję?
2020 birželio 20 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 233 eilutė:
* Visi tyrimai turi kažką bendro.
Pakeistos 235-247 eilutės iš
* Visos apytakos susideda iš 24 požiūrių.
* Jų požiūriai pasidalina į pažinovą ir pažintąjį, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos), ir į pažinimą, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
* Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus. Keturios apytakos yra keturi skirtingi priėjimai prie visaregio per jo žinojimo klodus, užtat atsiskleidžia vienu, dviem, trimis ar keturiais kampais.

Išgyvenimo apytaka gal susidaro iš 24 sandarų
, kaip kad Dievo šokis iš 24 Dievo raiškų ir žinojimo rūmai iš 24 išsiaiškinimo būdų.
* 8 padalinimai
* 4 netroškimai
* 6 atjautos
* 3 trejybės nariai: požiūris
, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį
* 3 aplinkybės...?
Pastarosios trejybės grindžia sandarų požiūrius, asmenis
. O kaip su šešiais persitvarkymais?
į:
Kiekviena apytaka susideda iš 24 raiškų.
* Dievo šokis susideda iš 24 Dievo raiškų. Žinojimo rūmai susideda iš 24 išsiaiškinimo būdų.
* Kiekvieną apytaką suveda trejybės ratas. Jisai sustato trejybės atvaizdo narius
, kaip savarankiškus kampus. Tai požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Kiekvienoje apytakoje taip pat yra atitinkamas trejybės atvaizdas išreiškiantis buvimą-nebuvimą už santvarkos, buvimą-nebuvimą santvarkoje, ir buvimą-nebuvimą riboje tarp jų.
* Yra aštuonerybė išsakanti dvi kryptis, pirmyn ir atgal, išeinant už savęs į save arba iš savęs. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
* Yra keturios pakopos (visuma
, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir šeši tarpai-santykiai (persitvarkymai, permainos, pokalbiai) išsakantys santvarką.
** Yra pažinovas, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos), ir pažintasis, pažinimas, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
Pridėta 404 eilutė:
Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus. Keturios apytakos yra keturi skirtingi priėjimai prie visaregio per jo žinojimo klodus, užtat atsiskleidžia vienu, dviem, trimis ar keturiais kampais.
2020 birželio 20 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 203-209 eilutės:
Skiriasi santykis su trejybės ratu
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato trijų vaidmenų supratimus Dievo trejybės, asmenis kuriems priskiria Dievą, atitinkamai meilės rūšis ir vienumo išgyvenimus. Trejybės ratas atskleidžia prielaidas, kas glūdi už ir pirm Dievo tyrimo. Tai savarankiškumas.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas išsako įtampos nurodytus trikdžius ir kaip juos įveikti. Tai užtikrintumas.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas yra pirm santvarkos ir padeda ją. Tai ramumas.
* Maldos moksle trejybės ratas derina meilės veiklą ir brandą. Trejybės ratas išdėsto sąlygas, ko reikia suderinti valias ir jėgas. Tai meilė.
Tad kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu. Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti. Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
Pakeistos 217-221 eilutės iš
į:
* Skiriasi trejybės atvaizdo santykis su trejybės ratu
* Trejybės ratas suveda apytaką, suveda tris skirtingus trejybės atvaizdo narius, jų supratimus, į jų suvedimą grindžiantį troškimą.
* Kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu.
* Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
Pridėtos 271-276 eilutės:

* Dievo šokyje trejybės ratas sustato trijų vaidmenų supratimus Dievo trejybės, asmenis kuriems priskiria Dievą, atitinkamai meilės rūšis ir vienumo išgyvenimus. Trejybės ratas atskleidžia prielaidas, kas glūdi už ir pirm Dievo tyrimo. Tai savarankiškumas.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas išsako įtampos nurodytus trikdžius ir kaip juos įveikti. Tai užtikrintumas.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas yra pirm santvarkos ir padeda ją. Tai ramumas.
* Maldos moksle trejybės ratas derina meilės veiklą ir brandą. Trejybės ratas išdėsto sąlygas, ko reikia suderinti valias ir jėgas. Tai meilė.
Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti.
2020 birželio 20 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 209 eilutė iš:
Tad kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu. Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti. Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas
į:
Tad kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu. Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti. Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
2020 birželio 20 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 65 eilutė:
=========================
Pakeistos 223-224 eilutės iš
į:
* Apytaka išsako ką trejybės atvaizdas (tyrimas) reiškia visiems trims jo nariams. O šias reikšmes sustato trejybės ratas.
Pakeistos 269-270 eilutės iš
* Dievu - Dievo šokyje. Tėvas: "Aš esu Dievas" - būtinas. Sūnus: "Tu esi Dievas" - tikras. Dvasia: "Tai yra Dievas" - galimas.
* Manimi
- išgyvenimo apytakoje. Pasąmonė: "Aš esu Aš" - daiktas. Sąmonė: "Tu esi Aš" - eiga. Sąmoningumas: "Tai yra Aš" - asmuo.
į:
* Dievu - Dievo šokyje. Tėvas: "Aš esu Dievas" - būtinas - vienų vienas myli save. Sūnus: "Tu esi Dievas" - tikras - bendras žmogus myli vienas kitą. Dvasia: "Tai yra Dievas" - galimas - plazdenanti dvasia, įsijaučianti ir atsitokėjanti, myli visus.
* Manimi - išgyvenimo apytakoje. Pasąmonė +1: "Aš esu Aš" - daiktas. Sąmonė +2: "Tu esi Aš" - eiga. Sąmoningumas +3
: "Tai yra Aš" - asmuo.
Pakeista 272 eilutė iš:
* Kitu - meilės moksle. "Aš esu Kitas" - buvimas. "Tu esi Kitas" - veikimas. "Tai yra Kitas" - mąstymas.
į:
* Kitu - meilės moksle. Tvirti židiniai: "Aš esu Kitas" - buvimas. Aiškios ribos: "Tu esi Kitas" - veikimas. Laipsningi mąstai: "Tai yra Kitas" - mąstymas.
2020 birželio 20 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 271 eilutė:
O trejybės ratas apibrėžia Mane, Tave, Kitą mūsų tarpusavio santykiais.
2020 birželio 20 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 265-270 eilutės:

Mane, Tave, Kitą trejybės atvaizdas sulygina su
* Dievu - Dievo šokyje. Tėvas: "Aš esu Dievas" - būtinas. Sūnus: "Tu esi Dievas" - tikras. Dvasia: "Tai yra Dievas" - galimas.
* Manimi - išgyvenimo apytakoje. Pasąmonė: "Aš esu Aš" - daiktas. Sąmonė: "Tu esi Aš" - eiga. Sąmoningumas: "Tai yra Aš" - asmuo.
* Tavimi - žinojimo rūmuose. Įėjimas į santvarką: "Aš esu Tu" - vienis. Išėjimas iš santvarkos: "Tu esi Tu" - visybė. Buvimas santvarkoje: "Tai yra Tu" - daugis.
* Kitu - meilės moksle. "Aš esu Kitas" - buvimas. "Tu esi Kitas" - veikimas. "Tai yra Kitas" - mąstymas.
2020 birželio 20 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 259-264 eilutės:

* Dievo šokį išgyvenu kaip Dievas, vaizduote, atsisakydamas savęs.
* Išgyvenimo apytaką išgyvenu kaip Aš, pasąmone.
* Žinojimo rūmus išgyvenu kaip Tu, sąmone.
* Meilės mokslą išgyvenu kaip Kitas, sąmoningumu.
Kiekvienu atveju Aš dalyvauju kaip pasąmonė.
2020 birželio 12 d., 16:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 102-114 eilutės:

Apytaka išsako paskiro asmens vaizduotę, jo supratimą, tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip as, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs.
* Yra keturi asmenys ir kiekvienas savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė. Šiuos supratimus išsako apytakos. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
* Apytaka išsako santykį tarp asmens vaizduotėje ir Dievo už vaizduotės. Vaizduotė yra santvarka, kurioje asmuo gyvena. Šioje santvarkoje asmuo yra, kaip kad netroškimuose, septintasis požiūris, o Dievas yra nulinis požiūris.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
* Apytaka išsako mano, asmens, vaizduotę, tad kartu, per mane ir vaizduotės santykiu su manimi, išsako vaizduotės santykį su tuo ką vaizduotė tiria. Tad apytaka atsiremiu į savo vaizduotę ir suprantu ką galiu iš jos išgauti.
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.

Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
* Didžiausią atskyrimą (meilės mokslu) patiria Kitas, kurį naujai suvesti tegali sąmoningumas. Tave (žinojimo rūmais) suveda sąmonė. Mane (išgyvenimo apytaka) suveda pasąmonė. Išeiname už savęs į Dievą, o toliau Dievu išeinant už savęs į Save ir Tave ir Kitą, svarbu sąmoningėti.
Pakeistos 121-122 eilutės iš
Netroškimai
į:

Išgyvenimo apytakoje: Netroškimai ir troškimai
Ištrintos 126-138 eilutės:

Apytaka išsako paskiro asmens vaizduotę, jo supratimą, tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip as, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs.
* Yra keturi asmenys ir kiekvienas savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė. Šiuos supratimus išsako apytakos. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
* Apytaka išsako santykį tarp asmens vaizduotėje ir Dievo už vaizduotės. Vaizduotė yra santvarka, kurioje asmuo gyvena. Šioje santvarkoje asmuo yra, kaip kad netroškimuose, septintasis požiūris, o Dievas yra nulinis požiūris.
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
* Apytaka išsako mano, asmens, vaizduotę, tad kartu, per mane ir vaizduotės santykiu su manimi, išsako vaizduotės santykį su tuo ką vaizduotė tiria. Tad apytaka atsiremiu į savo vaizduotę ir suprantu ką galiu iš jos išgauti.
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.

Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
* Didžiausią atskyrimą (meilės mokslu) patiria Kitas, kurį naujai suvesti tegali sąmoningumas. Tave (žinojimo rūmais) suveda sąmonė. Mane (išgyvenimo apytaka) suveda pasąmonė. Išeiname už savęs į Dievą, o toliau Dievu išeinant už savęs į Save ir Tave ir Kitą, svarbu sąmoningėti.
2020 birželio 12 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 97 eilutė:
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
Pridėta 99 eilutė:
Savastis
Pakeistos 102-105 eilutės iš
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais. Pavyzdžiui, Manyje yra pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, bet jie pasireiškia vienu požiūriu, tad juos išgyvenu vieningai. O Tavyje, žinojimo rūmais, išsiskiria klausiančiojo ir atsakančiojo žaidimas. Kitame, meilės mokslu, atsiveria ir Dievo požiūris, kaip jisai derina įsijaučiantį ir atsitokėjantį, taip kad skirtingos, laisvos valios gali visgi suderintai veikti.
* Panašiai, keturi netroškimai išreiškia, kaip kūnas, protas, širdis, valia atitinkamai jokiu, vienu, dviem ar trim požiūriais išsako trijuose vaidmenyse slypinčias sąmoningumo galimybes.
* Sandaros išsako iš Mano, savasties, pusės, ką išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Troškimai ir netroškimai Mano akimis išsako savasties santykį su Dievu.
* Troškimai išsako Dievo santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) ra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė.
į:
Sąmoningumo lygmuo skiria asmenį ir apytaką
Pakeistos 104-112 eilutės iš
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
į:
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais.
** Manyje yra pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, bet jie pasireiškia vienu požiūriu, tad juos išgyvenu vieningai.
** Tavyje, žinojimo rūmais, išsiskiria klausiančiojo ir atsakančiojo žaidimas.
** Kitame, meilės mokslu, atsiveria ir Dievo požiūris, kaip jisai derina įsijaučiantį ir atsitokėjantį, taip kad skirtingos, laisvos valios gali visgi suderintai veikti.
Netroškimai
* Sandaros išsako iš Mano, savasties, pusės, ką išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Troškimai ir netroškimai Mano akimis išsako savasties santykį su Dievu.
* Keturi netroškimai išreiškia, kaip kūnas, protas, širdis, valia atitinkamai jokiu, vienu, dviem ar trim požiūriais išsako trijuose vaidmenyse slypinčias sąmoningumo galimybes.
Troškimai
* Troškimai išsako Dievo santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) yra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė
.
2020 birželio 11 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 71 eilutė:
Dievas išeina už savęs į save - Dievas virsta asmenimis
Pakeista 74 eilutė iš:
* Keturi asmenys taip pat paskirai nusako ketverybės lygmenis, išėjimo už savęs pakopas. Lygmenis skiria požiūriai. Tad lygmenys yra: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį.
į:
* Keturi asmenys taip pat paskirai nusako ketverybės lygmenis, išėjimo už savęs pakopas. Lygmenis skiria požiūriai. Tad lygmenys yra: joks požiūris (dvasia), požiūris (sandara), požiūris į požiūrį (atvaizdai), požiūris į požiūrį į požiūrį (vieningumas).
Pridėtos 78-93 eilutės:
Išėjimas už savęs
* Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
* Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.

Dievas tveria asmenų savastis - apytakas
* Dievas išeidamas už savęs į save tveria savastis, asmenų apytakas: Dievą, viską, troškimus, meilę.

Asmenys išeina už savęs
* Asmenys atsiplėšia nuo savęs.
* Asmenys eina iš meilės link Dievo.

Dievas ir meilė
* Skirtingi suvedimai: Dievas ir meilė: Mylėk Dievą (kiekvienoje apimtyje); meilė ir Kitas, Tu, Aš (priimant savo apimtį): Mylėk artimą kaip save patį. Savo apimtis yra meilės apibrėžimo pagrindas: mylėk save (Mane), vienas kitą (Tave - "artimą"), visus (Kitą).
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
Pakeista 96 eilutė iš:
Apytaka yra asmens savastis, jo būklė, jo mokslas.
į:
Apytaka yra asmens savastis, jo būklė, jo sąlygos, jo mokslas.
Pakeistos 105-106 eilutės iš
į:
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
Pakeistos 200-201 eilutės iš
Tad kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu. Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti. Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
į:
Tad kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu. Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti. Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas
Pakeistos 212-214 eilutės iš
į:
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
Ištrintos 492-509 eilutės:

[+Užrašai+]

Dievas ir meilė
* Skirtingi suvedimai: Dievas ir meilė: Mylėk Dievą (kiekvienoje apimtyje); meilė ir Kitas, Tu, Aš (priimant savo apimtį): Mylėk artimą kaip save patį. Savo apimtis yra meilės apibrėžimo pagrindas: mylėk save (Mane), vienas kitą (Tave - "artimą"), visus (Kitą).
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.

Išėjimas už savęs
* Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
* Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.

Asmenys ir apytakos
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.

Trejybės ratas ir trejybės atvaizdai
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.
2020 birželio 11 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 68-75 eilutės:

'''Apytakų pagrindai'''

* Besąlygiškas Dievas išeidamas už savęs į save virsta asmenimis sąlygose: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
* Šie keturi asmenys visi kartu savo tarpusavio santykiais grindžia požiūrių lygtį, kaip kad tarp Dievo, gerumo, gyvenimo ir amžino gyvenimo. Požiūrio lygtis išsako, ką reiškia požiūris.
* Keturi asmenys taip pat paskirai nusako ketverybės lygmenis, išėjimo už savęs pakopas. Lygmenis skiria požiūriai. Tad lygmenys yra: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Gyvenimo lygtis išsako ką požiūris reiškia įvairiems požiūriams, tai yra, įvairiems požiūrio nariams. O tie nariai sudaro ketverybę.
* Panašiai, Dievo šokis išreiškia ką Dievo trejybė reiškia įvairiems Dievo vaidmenims.
2020 birželio 11 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Kaip asmenys susiję su gyvenimo lygties lygmenimis?
Pridėta 23 eilutė:
* Kaip apytakos susijusios su gyvenimo lygties lygmenimis?
2020 birželio 11 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 482 eilutė:
------------------------
Pakeista 484 eilutė iš:
į:
----------------------
2020 birželio 11 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 481-484 eilutės:

Attach:suvokimas.png

Attach:understanding.gif
2020 birželio 10 d., 20:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 87 eilutė:
* Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp Dievo asmens ir Dievo savasties keturiose pakopose: tiesa nesiskiria turinys ir raiška, o betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu vis labiau skiriasi.
2020 birželio 10 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 87-89 eilutės:

Asmuo ir apytaka išsako Dievo (esančiojo) ir Dievo (būklės) atsiskyrimą nuo savęs
* Didžiausią atskyrimą (meilės mokslu) patiria Kitas, kurį naujai suvesti tegali sąmoningumas. Tave (žinojimo rūmais) suveda sąmonė. Mane (išgyvenimo apytaka) suveda pasąmonė. Išeiname už savęs į Dievą, o toliau Dievu išeinant už savęs į Save ir Tave ir Kitą, svarbu sąmoningėti.
2020 birželio 10 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-19 eilutės:
Asmenys
* Kas yra asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) savastis?
Pridėtos 80-81 eilutės:
* Dievas išeina už savęs į save ir tuomi persikuria kaip as, sukuria asmenis vis sąlygiškesnėse sąlygose. Taip kuriama savastis. O apytaka paskiras, sąlygiškas asmuo sąlygiškai išeina už savęs, už savo savasties, jos atsisakydamas, savo sąlygiškumo.
* Asmens nuosava Dievo sąvoka yra pagrindas atpažinti save, tai kas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, ir atsiremiant į savo Dievą, atsisakyti savęs.
2020 birželio 09 d., 15:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 74 eilutė:
* Sąmoningumas leidžia iš šalies pasižiūrėti į Dievą.
2020 birželio 09 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-73 eilutės:
* Sandaros išsako iš Mano, savasties, pusės, ką išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Troškimai ir netroškimai Mano akimis išsako savasties santykį su Dievu.
* Troškimai išsako Dievo santykį su savo savastimi: Dvasia (Dievas) yra savarankiška - jinai pati sau savastis, sandara (viskas) yra užtikrinta - visiškai išsakyta, atvaizdai (troškimai) ra ramūs - užtat tarnauja kaip pastovios pakopos, vieningumas (meilė) yra mylintis - būtent ir yra meilė.
2020 birželio 09 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-71 eilutės iš
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais.
į:
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais. Pavyzdžiui, Manyje yra pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, bet jie pasireiškia vienu požiūriu, tad juos išgyvenu vieningai. O Tavyje, žinojimo rūmais, išsiskiria klausiančiojo ir atsakančiojo žaidimas. Kitame, meilės mokslu, atsiveria ir Dievo požiūris, kaip jisai derina įsijaučiantį ir atsitokėjantį, taip kad skirtingos, laisvos valios gali visgi suderintai veikti.
* Panašiai, keturi netroškimai išreiškia, kaip kūnas, protas, širdis, valia atitinkamai jokiu, vienu, dviem ar trim požiūriais išsako trijuose vaidmenyse slypinčias sąmoningumo galimybes
.
2020 birželio 09 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 70 eilutė:
* Apytakos išreiškia asmens sąmoningumo galimybes. Sąmoningumas atsiskleidžia trimis vaidmenimis. Tačiau apytaka nulemia skaičių požiūrių kuriais sąmoningumas gali reikštis: Dievo apytaka jokiu požiūriu, Mano apytaka vienu požiūriu, Tavo apytaka dviem požiūriais, Kito apytaka trim požiūriais.
2020 birželio 09 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 65-69 eilutės:

Apytaka yra asmens savastis, jo būklė, jo mokslas.
* Asmuo yra sąlygose esantysis, o apytaka yra jo sąlygos, jo būklė.
* Dievo, Mano, Tavo, Kito savastys yra Dievas, viskas, troškimai, meilė.
* Dievas yra besąlygiškas, tad Dievo savastis yra Dievas.
2020 birželio 09 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 201 eilutė iš:
Apytakos ir apimtys sieja Dievą su Dievu, esantyjį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) su jo savastimi (Dievu, viskuo, troškimais, meile), tad jo būkle.
į:
Apimtys sieja Dievą su Dievu, esantįjį, asmenį, atsakantįjį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) su jo savastimi (Dievu, viskuo, troškimais, meile), tad jo būkle, jo apytaka, jo tyrimu, jo klausimu.
2020 birželio 09 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 200-201 eilutės:

Apytakos ir apimtys sieja Dievą su Dievu, esantyjį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) su jo savastimi (Dievu, viskuo, troškimais, meile), tad jo būkle.
2020 birželio 08 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-74 eilutės:

Apytakos tyrimas išsako santykį tarp prielaidų ir išvadų, tad trejybės ratą, užtat jo atvaizdą
* Dievo šokyje tyrimas yra visiškai nesąmoningas, išgyvenimo apytakoje atsiranda pasąmonei suprantamas santykis tarp nežinojimo ir žinojimo, žinojimo rūmuose atsiranda sąmonei suprantamas santykis tarp klausimo ir atsakymo, o meilės moksle atsiranda sąmoningumui suprantamas santykis tarp brandinančio ir bręstančio, pagal kurį tenka pasirinkti, ar remtis klausimu ar atsakymu, kada kurį klausimą klausti.
2020 birželio 08 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 144-150 eilutės:

Skiriasi santykis su trejybės ratu
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato trijų vaidmenų supratimus Dievo trejybės, asmenis kuriems priskiria Dievą, atitinkamai meilės rūšis ir vienumo išgyvenimus. Trejybės ratas atskleidžia prielaidas, kas glūdi už ir pirm Dievo tyrimo. Tai savarankiškumas.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas išsako įtampos nurodytus trikdžius ir kaip juos įveikti. Tai užtikrintumas.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas yra pirm santvarkos ir padeda ją. Tai ramumas.
* Maldos moksle trejybės ratas derina meilės veiklą ir brandą. Trejybės ratas išdėsto sąlygas, ko reikia suderinti valias ir jėgas. Tai meilė.
Tad kiekvienoje apytakoje trejybės ratas išreiškia prielaidas, tačiau keičiasi santykis su pasekmėmis, jų įvykimu. Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti. Apytakomis, besivystant asmenims, atsiranda laisvumas tarp prielaidų ir išdavų, jų sąsajai tampa reikalingas atitinkamo laipsnio sąmoningumas. Užtat meilei reikalingas pilnai atsiskleidęs visiškas sąmoningumas.
2020 birželio 08 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 78-79 eilutės iš
į:
* Apytaka atveria santykį tarp Dievo už vaizduotės ir asmens vaizduotėje.
Pridėta 88 eilutė:
* Liudijimai yra nelaisvumai. Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas.
Ištrintos 442-444 eilutės:

Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
2020 birželio 08 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 70 eilutė:
* Troškimais Dievas bręsta, iš savarankiško į mylintį, o asmuo priešinga kryptimi bręsta iš mylimo į savarankišką. Savarankiškumu visi yra lygiaverčiai, o meile išsiskiria mylintysis ir mylimasis, išryškėja jų priešingybė. Tad troškimai brandina priešingybę, betgi dvejybės atvaizdu, tapatumui virstant skirtingumu. Ir dvi kryptys, Dievo ir asmens, grindžia aštuonerybę, padalinimų ratą.
2020 birželio 08 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 69 eilutė:
* Dievas yra Dievas, Aš esu viskas, Tu esi Tave brandinantys troškimai, Kitas yra mylimas.
2020 birželio 08 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 66 eilutė iš:
Apytaka išsako paskiro asmens supratimą, tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
į:
Apytaka išsako paskiro asmens vaizduotę, jo supratimą, tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
2020 birželio 08 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 68 eilutė:
* Apytaka išsako santykį tarp asmens vaizduotėje ir Dievo už vaizduotės. Vaizduotė yra santvarka, kurioje asmuo gyvena. Šioje santvarkoje asmuo yra, kaip kad netroškimuose, septintasis požiūris, o Dievas yra nulinis požiūris.
2020 birželio 08 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 67 eilutė iš:
* Yra keturi asmenys ir kiekvienas savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė. Šiuos supratimus išsako apytakos.
į:
* Yra keturi asmenys ir kiekvienas savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė. Šiuos supratimus išsako apytakos. Apytakos išsako asmens vaizduotei prieinamas galimybes.
2020 birželio 08 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-67 eilutės iš
Apytaka išsako asmens tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
į:
Apytaka išsako paskiro asmens supratimą, tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
* Yra keturi asmenys ir kiekvienas savaip supranta Dievą: Dievui, tai Dievas, Man – viskas, Tau – troškimai, Kitam – meilė. Šiuos supratimus išsako apytakos
.
2020 birželio 06 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 231-232 eilutės:
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
Pridėtos 371-373 eilutės:
* Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
* Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
Pridėta 429 eilutė:
Dievas ir meilė
Ištrintos 430-432 eilutės:
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
* Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
* Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
Pridėtos 433-434 eilutės:

Išėjimas už savęs
Pridėtos 437-438 eilutės:

Žinojimas ir nežinojimas
Pridėtos 440-441 eilutės:

Asmenys ir apytakos
Pridėtos 444-445 eilutės:

Trejybės ratas ir trejybės atvaizdai
2020 birželio 06 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-37 eilutės:
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
Ištrinta 424 eilutė:
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
Ištrinta 428 eilutė:
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
2020 birželio 06 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 419-435 eilutės:

[+Užrašai+]

* Skirtingi suvedimai: Dievas ir meilė: Mylėk Dievą (kiekvienoje apimtyje); meilė ir Kitas, Tu, Aš (priimant savo apimtį): Mylėk artimą kaip save patį. Savo apimtis yra meilės apibrėžimo pagrindas: mylėk save (Mane), vienas kitą (Tave - "artimą"), visus (Kitą).
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
* Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
* Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
* Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
* Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
* Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.
* Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.
2020 birželio 02 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 290-295 eilutės:
Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką.
* Išgyvenimo apytaka apibrėžia gerumo saviraišką.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Meilės mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką.
Ištrinta 317 eilutė:
Ištrintos 371-382 eilutės:

------------------



'''Gyvenimo lygties sandai'''

Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką.
* Išgyvenimo apytaka apibrėžia gerumo saviraišką.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Meilės mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką.
2020 birželio 02 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 242-247 eilutės:
Apytakos išsako dėmesio išteklių padalinimus, kas svarbu požiūrių grandinėms.
* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (išgyvenimo apytakoje) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti) tampa
* meilės padalinimais - nepriklausomomis valiomis
Pridėtos 290-300 eilutės:
Apytakos suveda valias
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir meilės mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) meilės mokslu.
* Meilės mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.

Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.
* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, meilės mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
Pridėtos 339-344 eilutės:
Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus (iš Dievo, Manęs, Tavęs, Kito).
* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Išgyvenimo apytaka sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Meilės mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.
Ištrintos 370-398 eilutės:
'''Asmenys: Vienas, Du, Trys, Keturi'''

Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus (iš Dievo, Manęs, Tavęs, Kito).
* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Išgyvenimo apytaka sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Meilės mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.

'''Valios: Jokia, Viena, Dvi, Trys'''

Apytakos suveda valias
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir meilės mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) meilės mokslu.
* Meilės mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.

'''Tėvas, Sūnus, Dvasia, Žmogus'''

Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.
* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, meilės mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.

'''Dievas, viskas, troškimai, meilė'''

Apytakos išsako dėmesio išteklių padalinimus, kas svarbu požiūrių grandinėms.
* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (išgyvenimo apytakoje) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti).
2020 birželio 02 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 272-276 eilutės iš
Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą
.
* Meilės mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo
.
į:
Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.
* Išgyvenimo apytaka - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Meilės mokslas - šv
.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

Trejybės rato reikšmė apytakose.
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio
. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
Pakeistos 284-295 eilutės iš
į:
Visaregis suveda apytakas, išsakydamas nežinojimo išeities taškų skaičių: vieną (jokiam požiūriui), du (požiūriui), tris (požiūriui į požiūrį), keturis (požiūriui į požiūrį į požiūrį). Tad visaregis yra bendra sandara glūdinti už apytakų, išsakanti kaip išeiname už savo požiūrio, kaip pasižiūrime plačiau, ir nurodanti kaip apytakos susiveda į Dievo šokį, tačiau neišsakanti kaip priešingai Dievas išeina už savęs į save ir pasižiūri siauriau. Visaregis (1 x 2 x 3 x 4) yra ketveriopai suprastas, pagal savo lygmenis
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Meilės mokslas: vieningumas - atsakomybės apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)

Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Meilės mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
Pridėtos 316-321 eilutės:
Apytakos grindžia sandaras, kuriomis atjaučiame asmenį: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievo šokis grindžia aštuonerybę.
* Išgyvenimo apytaka išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
* Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis.
* Meilės mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.
Ištrintos 346-372 eilutės:

'''Trejybės ratas'''

Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.
* Išgyvenimo apytaka - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Meilės mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

Trejybės rato reikšmė apytakose.
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.

'''Atjautos sandaros'''

Apytakos grindžia sandaras, kuriomis atjaučiame asmenį: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievo šokis grindžia aštuonerybę.
* Išgyvenimo apytaka išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
* Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis.
* Meilės mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.

'''Keturi lygmenys: Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas'''

Visaregis (1 x 2 x 3 x 4) yra ketveriopai suprastas, pagal savo lygmenis
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Meilės mokslas: vieningumas - atsakomybės apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
2020 birželio 02 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
į:
* Apytaka išsako mano, asmens, vaizduotę, tad kartu, per mane ir vaizduotės santykiu su manimi, išsako vaizduotės santykį su tuo ką vaizduotė tiria. Tad apytaka atsiremiu į savo vaizduotę ir suprantu ką galiu iš jos išgauti.
Pridėtos 261-271 eilutės:
Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako savo nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.

||'''Dievo šokis'''||Ar Dievas yra?||Tėvas: būtinas?||Sūnus: tikras?||Dvasia: galimas?||
||'''Išgyvenimo apytaka'''||Koks Aš esu?||Pasąmonė: koks daiktas?||Sąmonė: kokia eiga?||Sąmoningumas: koks asmuo?||
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis (pradžia)||visybė (pabaiga)||daugis (pažinovas, dėsningumas)||
||'''Meilės mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||

* Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas.
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.
* 4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.
Pakeistos 277-280 eilutės iš
į:
Nesantykinė ir santykinė apytaka.
* Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o išgyvenimo apytaka yra santykinė apytaka. Išgyvenimo apytaka yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Tad apytakomis galime suprasti sąlygiškumą ir jo atsisakyti, tad išgauti ir išmanyti Dievo šokį, kas išsako meilės esmę.
Ištrintos 311-317 eilutės:
Požiūrių suvedimas
* Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.

------------------

'''Sąlygiškumas'''
Pakeistos 318-321 eilutės iš

Nesantykinė ir santykinė apytaka.
* Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o išgyvenimo apytaka yra santykinė apytaka. Išgyvenimo apytaka yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė.
į:
Išplaukia iš Kito
Pakeistos 321-332 eilutės iš
'''Trejybės atvaizdai'''

Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako savo nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.

||'''Dievo šokis'''||Ar Dievas yra?||Tėvas: būtinas?||Sūnus: tikras?||Dvasia: galimas?||
||'''Išgyvenimo apytaka'''||Koks Aš esu?||Pasąmonė: koks daiktas?||Sąmonė: kokia eiga?||Sąmoningumas: koks asmuo?||
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis (pradžia)||visybė (pabaiga)||daugis (pažinovas, dėsningumas)||
||'''Meilės mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||

* Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas
.
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.
* 4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.
į:
Požiūrių suvedimas
* Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio
.

------------------
2020 birželio 02 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 455-466 eilutės:

2004.12.13 A: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu?

D: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos.

A: Kaip suprasti, meilės sąlygos?

D: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame.

A: O ką tai reiškia?

D: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito.
2020 birželio 02 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 190-201 eilutės:
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko

Visko žinojimo susiskaidymas:
* Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu - sąmoningumu.
* Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - sąmone, pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje) - paskiras klausimas.
* Kažko žinojimas - betko nežinojimas - pasąmone (vienu ypu) - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas.
* Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
Pridėtos 205-217 eilutės:
Susitapatinimas su apimtimi
* Dievo šokis. Aš esu viskas.
* Išgyvenimo apytaka. Aš esu betkas.
* Žinojimo rūmai. Aš esu kažkas.
* Meilės mokslas. Aš esu niekas.
Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs. O žinojimu įsikūniju.

Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Pridėtos 228-234 eilutės:
Apytakų santvarkos 4+6, išsako ką žinome, kas bendrai suvokta.
* Dievo šokis neigiamais įsakymais išsako, ką žinome apie Dievą.
* Išgyvenimo apytaka grindžia šešias atjautas, ką žinome apie žmogaus išgyvenimą.
* Žinojimo rūmai grindžia santvarką, sistemą, ką žinome apie ją.
* Meilės mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams.
Kitos raiškos, 8, 3, 3, išsako ko nežinome.
Pakeistos 288-299 eilutės iš
į:
* Apytaka apibrėžia asmens reikalų svarbą. Meilės mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.

[+Suvedimas+]

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Sandaros (visko) žinojimas: Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Asmens nežinojimas: Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galimas), Kodėl (Kitas yra)

Požiūrių suvedimas
* Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
Ištrintos 300-344 eilutės:

'''Žinojimai'''

Visko žinojimo susiskaidymas:
* Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu - sąmoningumu.
* Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - sąmone, pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje) - paskiras klausimas.
* Kažko žinojimas - betko nežinojimas - pasąmone (vienu ypu) - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas.
* Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).

Apytakų santvarkos 4+6, išsako ką žinome, kas bendrai suvokta.
* Dievo šokis neigiamais įsakymais išsako, ką žinome apie Dievą.
* Išgyvenimo apytaka grindžia šešias atjautas, ką žinome apie žmogaus išgyvenimą.
* Žinojimo rūmai grindžia santvarką, ką žinome apie ją.
* Meilės mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams.
Kitos raiškos, 8, 3, 3, išsako ko nežinome.

Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko

Susitapatinimas su apimtimi
* Dievo šokis. Aš esu viskas.
* Išgyvenimo apytaka. Aš esu betkas.
* Žinojimo rūmai. Aš esu kažkas.
* Meilės mokslas. Aš esu niekas.
Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs. O žinojimu įsikūniju.

Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Sandaros (visko) žinojimas: Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Asmens nežinojimas: Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galimas), Kodėl (Kitas yra)

Požiūrių suvedimas
* Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.

Apytaka apibrėžia asmens reikalų svarbą.
* Meilės mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.
2020 birželio 02 d., 13:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 184-194 eilutės iš
į:
Atsakomybė už žinojimą.
* Dievas atsako už kodėl.
* Aš už kaip.
* Tu už koks.
* Kitas už ar.

Keturi pažinimai
* Keturiomis vaizduotės apytakomis tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą, tad atitinkamai išsakome visko, betko, kažko ir nieko žinojimus.

* Kitas turi kūną, Tu turi protą, Aš turiu širdį, Dievas turi valią.
Pakeistos 228-233 eilutės iš
į:
Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Meilės mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
Pridėtos 254-256 eilutės:
* Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
* Pažinovai. Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.
Ištrintos 258-274 eilutės:
'''Tyrimai: Dievas, Aš, Tu, Kitas'''



Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Meilės mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.

* Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

* Kitas turi kūną, Tu turi protą, Aš turiu širdį, Dievas turi valią.

'''Pažinovai'''

* Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.
Ištrintos 259-267 eilutės:

Keturi pažinimai
* Keturiomis vaizduotės apytakomis tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą, tad atitinkamai išsakome visko, betko, kažko ir nieko žinojimus.

Atsakomybė už žinojimą.
* Dievas atsako už kodėl.
* Aš už kaip.
* Tu už koks.
* Kitas už ar.
2020 birželio 02 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 72 eilutė iš:
Apytaka išverčia apimtį.
į:
Apimtis išverčia apytaką į asmenį ir atvirkščiai.
Ištrintos 204-222 eilutės:
[+Liudijimai+]

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:
* Dievas yra nulybė. (Kartu, kaip prielaidas, apima šešerybę, septynerybę?)
* Aš esu trejybė, dalyvavimas, Dievo sąmoningumas. (Kartu apimu vienybę, dvejybę)
* Tu esi šešerybė, dorovė, Mano sąmoningumas. (Kartu apimi ketverybę, penkerybę)
* Kitas yra vienybė, mūsų visų vienybė, Tavo sąmoningumas. (Kartu apima septynerybę-laisvumą, nulybę)

------------------

'''Tyrimai: Dievas, Aš, Tu, Kitas'''


Apytakos nusako asmenis:
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
Pridėtos 218-226 eilutės:

[+Liudijimai: Asmenys atsako apytakomis. Apytakos apibrėžia asmenis.+]

Apytakos nusako asmenis:
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
Pridėtos 232-243 eilutės:

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:
* Dievas yra nulybė. (Kartu, kaip prielaidas, apima šešerybę, septynerybę?)
* Aš esu trejybė, dalyvavimas, Dievo sąmoningumas. (Kartu apimu vienybę, dvejybę)
* Tu esi šešerybė, dorovė, Mano sąmoningumas. (Kartu apimi ketverybę, penkerybę)
* Kitas yra vienybė, mūsų visų vienybė, Tavo sąmoningumas. (Kartu apima septynerybę-laisvumą, nulybę)

------------------

'''Tyrimai: Dievas, Aš, Tu, Kitas'''
2020 birželio 02 d., 12:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 180-181 eilutės iš
[+Kaip skiriasi keturios apytakos?+]
į:
[++Kaip skiriasi keturios apytakos?++]

[+Asmenų žinojimai: Kodėl! Kaip! Koks! Ar!+]


[+Apytakų nežinojimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl?+]

Keturios apytakos yra keturi mokslai:
* Dievo Tėvo mokslas apie Dievą: Dievo šokis.
* Dievo Sūnaus mokslas apie viską (Dievo sandarą): Išgyvenimo apytaka.
* Dievo Dvasios mokslas apie troškimus (Dievo savybes): Žinojimo rūmai.
* Dievo, Dievo trejybės mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: maldos mokslas ir šviesuolių bendrystė.
Ištrintos 198-211 eilutės:
Keturios apytakos yra keturi mokslai:
* Dievo Tėvo mokslas apie Dievą: Dievo šokis.
* Dievo Sūnaus mokslas apie viską (Dievo sandarą): Išgyvenimo apytaka.
* Dievo Dvasios mokslas apie troškimus (Dievo savybes): Žinojimo rūmai.
* Dievo, Dievo trejybės mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: maldos mokslas ir šviesuolių bendrystė.

'''Tyrimai: Dievas, Aš, Tu, Kitas'''

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:
* Dievas yra nulybė. (Kartu, kaip prielaidas, apima šešerybę, septynerybę?)
* Aš esu trejybė, dalyvavimas, Dievo sąmoningumas. (Kartu apimu vienybę, dvejybę)
* Tu esi šešerybė, dorovė, Mano sąmoningumas. (Kartu apimi ketverybę, penkerybę)
* Kitas yra vienybė, mūsų visų vienybė, Tavo sąmoningumas. (Kartu apima septynerybę-laisvumą, nulybę)
Pridėtos 204-216 eilutės:

[+Liudijimai+]

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:
* Dievas yra nulybė. (Kartu, kaip prielaidas, apima šešerybę, septynerybę?)
* Aš esu trejybė, dalyvavimas, Dievo sąmoningumas. (Kartu apimu vienybę, dvejybę)
* Tu esi šešerybė, dorovė, Mano sąmoningumas. (Kartu apimi ketverybę, penkerybę)
* Kitas yra vienybė, mūsų visų vienybė, Tavo sąmoningumas. (Kartu apima septynerybę-laisvumą, nulybę)

------------------

'''Tyrimai: Dievas, Aš, Tu, Kitas'''
2020 birželio 02 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 75 eilutė:
* Apimtis yra santykis tarp asmens ir apytakos, tad tarp išdavos ir prielaidos, žinojimo ir nežinojimo, atsakymo ir klausimo, savasties ir mokslo. Keturios apytakos išryškina šias keturias priešpriešas.
2020 birželio 02 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 74 eilutė iš:
* Apimties papildinys palaiko apimtį. Tai meilės požiūris, nes meilė viską išverčia.
į:
* Apimties papildinys palaiko apimtį. Tai meilės kampas, nes meilė viską išverčia.
2020 birželio 02 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 66-75 eilutės:
Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdyti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.

Apytaka išverčia apimtį.
* Dievo viską papildo niekas, Mano betką papildo kažkas, Tavo kažką papildo betkas, Kito nieką papildo viskas.
* Apimties papildinys palaiko apimtį. Tai meilės požiūris, nes meilė viską išverčia.
Ištrintos 154-159 eilutės:

Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdyti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
2020 birželio 02 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 68 eilutė:
* Asmens liudijimas yra savaip nuoseklus užtat turi sau būdingą apytaką.
2020 birželio 02 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 41-43 eilutės:
Asmenys
* Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
Pridėta 67 eilutė:
* Kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška nes asmuo artimiausiai pažįsta savo apimtį, tad labiausiai atsako už savo liudijimą, kuris privalo būti visiškai savarankiškas. Užtat apytaka pilnai atspindi apimtį ir jos asmenį.
2020 birželio 02 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
į:
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų, šviesuolių 12 klausimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
2020 birželio 01 d., 17:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 62 eilutė iš:
%center%Attach:apytaku-esme.png
į:
%center%Attach:apytaku-savokos.png
Pridėtos 171-174 eilutės:

-------------------------------
%center%Attach:apytaku-esme.png
-------------------------------
2020 gegužės 31 d., 00:00 atliko AndriusKulikauskas -
2020 gegužės 29 d., 21:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-19 eilutės:
Apytakos
* Ištirti, ką apytakos turi bendro, ir suprasti ko ieškoti išmąstant kiekvieną paskirą apytaką, o ypač meilės mokslą.
2020 gegužės 29 d., 21:03 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 85-100 eilutės:
Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
* Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad į Save, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.

Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdą apimtyje.
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Juk tas pats trejybės ratas glūdi už kiekvieno asmens trejybės, tai trejybės rato atvaizdai. Sąlygiškumas išsakytas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas.
* Trejybė yra apibrėžimas, tad apytaka sieja besąlygišką savasties apibrėžimą ir sąlygišką savęs apibrėžimą.
* Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
* Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys išsako nežinojimus ir žinojimus.
* Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje.
* Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
* Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
* Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
* Trejybė rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).
Pridėtos 103-107 eilutės:
Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
* Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad į Save, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
Pakeistos 114-115 eilutės iš
Dievo požiūrį (nežinojimą) gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi, savo požiūriais (žinojimais).
į:
* Iš šalies, bręstame atsiplėšdami nuo savo požiūrio, ketverybės lygmenimis. Iš vidaus, bręstame trejybės ratu, vis savęs atsisakome ir prie savęs grįžtame, sąlygiškai, užtat šio bendro atsisakymo pagrindu, atsparos tašku, gaunasi ratas.

Dievo požiūrį (nežinojimą) gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi, savo požiūriais (žinojimais).
Pridėtos 122-132 eilutės:

Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdą apimtyje.
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Juk tas pats trejybės ratas glūdi už kiekvieno asmens trejybės, tai trejybės rato atvaizdai. Sąlygiškumas išsakytas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas.
* Trejybė yra apibrėžimas, tad apytaka sieja besąlygišką savasties apibrėžimą ir sąlygišką savęs apibrėžimą.
* Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
* Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys išsako nežinojimus ir žinojimus.
* Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje.
* Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
* Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
* Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
* Trejybė rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).
2020 gegužės 29 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Tad sąlygiškumas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas.
į:
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Juk tas pats trejybės ratas glūdi už kiekvieno asmens trejybės, tai trejybės rato atvaizdai. Sąlygiškumas išsakytas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas.
2020 gegužės 29 d., 20:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 81-85 eilutės:
Apimtys-tyrimai derina išvadas-atsakymus ir prielaidas-klausimus.
* Pasąmonės-daikto atsakymai-išvados, sąmonės-eigos klausimai-prielaidos, sąmoningumo-asmens apimtys-tyrimai.
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą, kaip kad žinojimo rūmuose. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
* Apimtys yra Dievo išėjimo už savęs pakopos. Tad taip pat kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, savo apimtyje išreiškiantis Dievo išėjimą už savęs į save. Asmens tyrimas yra šios apimties atsiskleidimas sau, būtent tos pakopos pažinovui. Užtat atsiskleidimo prielaida yra (pasąmonės) požiūrių-(sąmonės) prielaidų-(sąmoningumo) apimčių grandinė. Tad sąmoningumo apimtyse reiškiasi santykis tarp pasąmonės išvadų-atsakymų ir sąmonės prielaidų-klausimų.
Pakeistos 89-90 eilutės iš
Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdus.
į:
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad į Save, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.

Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdą apimtyje.
* Trejybės ratas išsako sąlygiškume glūdintį besąlygiškumą. Besąlygiškas Dievas išeina už savęs į save, tad į apimtis. O sąlygiškumą apibrėžiantis trejybės ratas grindžia besąlygiškumą. Tad sąlygiškumas trejybės ratu yra Dievo sąmoningumas ir grindžia Dievą. Tad Dievo sąmoningumas yra prielaida Dievui. Vadinas, Dievas yra sąmoningas
.
Ištrintos 118-123 eilutės:
Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
* Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
Ištrintos 125-128 eilutės:
Sąmoningumo-asmens apimtys, sąmonės-eigos klausimai-prielaidos, pasąmonės-daikto atsakymai-išvados
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
* Apimtys yra Dievo išėjimo už savęs pakopos. Tad taip pat kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, savo apimtyje išreiškiantis Dievo išėjimą už savęs į save. Asmens tyrimas yra šios apimties atsiskleidimas sau, būtent tos pakopos pažinovui. Užtat atsiskleidimo prielaida yra (pasąmonės) požiūrių-(sąmonės) prielaidų-(sąmoningumo) apimčių grandinė. Tad sąmoningumo apimtyse reiškiasi santykis tarp pasąmonės išvadų-atsakymų ir sąmonės prielaidų-klausimų.
Pridėta 134 eilutė:
* Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
Ištrinta 137 eilutė:
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
Ištrinta 138 eilutė:
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
Pridėtos 142-147 eilutės:

Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdyti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
2020 gegužės 29 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-86 eilutės iš
* Apytaka sąlygiškumą grindžia besąlygiškumu.
** Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
** Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
** Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
** Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
** Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
** Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
** Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
** Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą. Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas.
* Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
** Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
** Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
* Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdus.
** Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
** Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys išsako nežinojimus ir žinojimus.
** Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje.
** Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
** Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
** Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
** Trejybė rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).

Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas
į:
Apytaka besąlygiškumu grindžia sąlygišką asmenį.
* Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
* Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
* Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
* Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
* Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
* Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą. Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas.
* Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas
Pridėtos 81-94 eilutės:
Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
* Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.

Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdus.
* Trejybė yra apibrėžimas, tad apytaka sieja besąlygišką savasties apibrėžimą ir sąlygišką savęs apibrėžimą.
* Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
* Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys išsako nežinojimus ir žinojimus.
* Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje.
* Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
* Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
* Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
* Trejybė rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).
Pakeista 113 eilutė iš:
** Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
į:
* Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
Pakeistos 118-119 eilutės iš
** Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
į:
Amžinai bręstame kaip Dievo tyrimo liudytojai
* Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
Pakeistos 121-122 eilutės iš
Tyrimo liudytojams reikalingas nelaisvumas.
į:
* Tyrimo liudytojams reikalingas nelaisvumas.
Ištrinta 123 eilutė:
2020 gegužės 29 d., 17:05 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 85-88 eilutės:
Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
** Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
** Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
Pakeistos 90-91 eilutės iš
Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų
į:
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.

Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų, tad juos pažįsta
Pridėtos 95-97 eilutės:
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
Pakeistos 108-110 eilutės iš
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.

* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje
.
į:
Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
** Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą
.
Pridėtos 115-118 eilutės:
** Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.

Tyrimo liudytojams reikalingas nelaisvumas.
Pakeistos 120-122 eilutės iš
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
į:
* Nulybės atvaizdai yra laisvumo paneigimai.
2020 gegužės 29 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 90 eilutė iš:
į:
Apimtis apibrėžia asmenį, nusako jo sąlygas
Pakeistos 92-96 eilutės iš
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis. Apimtyse vyksta tyrimai.

* Visi tyrimai turi kažką bendro.

Apimtis apibrėžia asmenį, o asmuo
tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų
į:
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis.
*
Apimtyse vyksta tyrimai.

Asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų
Ištrintos 101-104 eilutės:


* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.
* Asmens tyrimas atskleidžia jame glūdinčias prielaidas, kartu jį išlaisvina nuo savęs, jį grindžia plačiau.
Pakeistos 103-107 eilutės iš
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)
.
į:
* Asmens tyrimas atskleidžia jame glūdinčias prielaidas, kartu jį išlaisvina nuo savęs, jį grindžia plačiau.
Pridėtos 106-114 eilutės:
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia) - ir aš savo tyrimu išeinu už savo apimties, taip pat savimi įsileidžiu Dievą.
* Kiekvienas asmuo savo tyrimu savo sąlygose išreiškia tą patį Dievo besąlygiškumo postūmį, nesilaikyti savo sąlygų, išeiti už jų, ne tik siauriau, bet ir plačiau.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.

* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
Pridėta 144 eilutė:
* Visi tyrimai turi kažką bendro.
2020 gegužės 29 d., 16:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
į:
** Trejybė rato esmė: Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilei, tad meilė Dievui).
Pakeistos 89-90 eilutės iš
* Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilė, tad meilė Dievui).
į:
Pridėta 93 eilutė:
Pridėtos 95-98 eilutės:

Apimtis apibrėžia asmenį, o asmuo tyrimu išeina už savo apimties, savo sąlygų
* Netgi besąlygiškasis Dievas yra apibrėžtas savo sąlygų - visko, užtat jisai išeina už savęs į kitas, siauresnes apimtis.
* Būtent tyrimu kiekvienas asmuo atsiplėšia nuo savęs, pažindamas save įtaria, pripažįsta ir suvokia už save platesnius asmenis, įskaitant Dievą.
Pridėtos 103-104 eilutės:
Pridėtos 219-220 eilutės:

* Kitas turi kūną, Tu turi protą, Aš turiu širdį, Dievas turi valią.
2020 gegužės 29 d., 16:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 78 eilutė:
** Apytaka sieja trejybės ratą ir asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) trejybę.
2020 gegužės 23 d., 16:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 78 eilutė:
** Trejybės ratas išsako tyrimą, o ketverybės lygmenys išsako nežinojimus ir žinojimus.
2020 gegužės 23 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 76 eilutė iš:
** Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
į:
** Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą (jį patį, jo sandarą, savybę, esmę) ir kartu apie tiriantį asmenį (kuriuo jis pažįsta save). Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
Pakeistos 81-86 eilutės iš


** Tokiu būdu asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
** Tad Dievo trejybė
(nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai
į:
** Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
Pridėtos 84-85 eilutės:
** Visos apytakos palaiko bendrą Dievo tyrimą.
** Asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
2020 gegužės 23 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 72-74 eilutės iš
** Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką. Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
**
Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
į:
** Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
**
Dievas savo besąlygiškumu praplečia asmens sąlygišką tyrimą. Asmenys išplečia Dievo tyrimą, kad jis būtų nešališkas, tad besąlygiškas.
Pakeistos 79-81 eilutės iš
į:
** Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
** Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
Pakeista 85 eilutė iš:
** Tad Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.
į:
** Tad Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai
2020 gegužės 23 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-68 eilutės iš
* Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
į:
* Apytaka sąlygiškumą grindžia besąlygiškumu.
** Tyrimo išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimo sąlygas, išvadas ir juos siejantį tyrimą.
** Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
*
* Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
Pakeistos 70-72 eilutės iš
** Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
** Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
* Apytaka išsiskleidžia
asmens tyrimu.
į:
** Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
** Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
** Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką. Dievas išgyvena trejybės ratą, o asmuo išgyvena trejybės rato atvaizdą.
** Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.

* Apytaka išsiskleidžia asmens tyrimu, jo išiplėtojančiu klausimu.
Ištrinta 76 eilutė:
* Apytaka išsiskleidžia klausimu.
Pakeistos 78-81 eilutės iš
* Tyrimu išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimą, tyrimo išvadas ir tyrimo sąlygas.
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas
. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
** Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
į:
* Apytaka sieja trejybės ratą ir jo atvaizdus.
** Už visų apytakų glūdi trejybės ratas, o kiekviena apytaka tai išreiškia asmens klausimu kurioje nors Dievo išėjimo už savęs pakopoje
.

2020 gegužės 23 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-68 eilutės iš
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga, taip pat jo prielaidos, jo sandara, jo rėmai. Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
į:
** Apytaka yra asmens tyrimo prielaidos, sandara, rėmai.
** Apytaka yra Dievo ir asmens tyrimų santykis
. Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką.
**
Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
Pakeista 70 eilutė iš:
* Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
į:
** Apytaka yra asmens tyrimo eiga.
Pridėta 72 eilutė:
** Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
2020 gegužės 23 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 64 eilutė iš:
Apytaka išsako asmens tyrimą.
į:
Apytaka išsako asmens tyrimą, liudijimą, mokslą apie Dievą.
Pridėtos 142-147 eilutės:

Dievą suprantame asmenimis išsidėsčiusiais jo išėjimo už savęs pakopose
* Dievui Dievas yra Dievas
* Man Dievas yra jo sandara, viskas
* Tau Dievas yra jo savybė, jo troškimas
* Kitam Dievas yra jo esmė, meilė
2020 gegužės 23 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-57 eilutės iš
* Kitas atsako [[Malda | maldos mokslu]], kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
į:
* Kitas atsako [[meilės mokslas | meilės mokslu]], kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Pakeista 73 eilutė iš:
** Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Maldos mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
į:
** Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Meilės mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
Pakeistos 161-162 eilutės iš
* Žmogaus tyrimas Maldos mokslas, mokslas apie pasaulį (ar): Kodėl Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?
į:
* Žmogaus tyrimas Meilės mokslas, mokslas apie pasaulį (ar): Kodėl Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?
Pakeistos 173-175 eilutės iš
* Maldos mokslas: Nusistatau - esu, vykdau - veikiu, permąstau - mąstau.
Maldos mokslas išsako tą patį, kaip ir Dievo šokis, tiktai asmeniškai išgyvename, viena su Dievu ir visais. Išgyvenimo apytaka esame viena su savimi, o žinojimo rūmais esame viena su vienas kitu, tai yra, su jų pažinovu.
į:
* Meilės mokslas: Nusistatau - esu, vykdau - veikiu, permąstau - mąstau.
Meilės mokslas išsako tą patį, kaip ir Dievo šokis, tiktai asmeniškai išgyvename, viena su Dievu ir visais. Išgyvenimo apytaka esame viena su savimi, o žinojimo rūmais esame viena su vienas kitu, tai yra, su jų pažinovu.
Pakeistos 180-181 eilutės iš
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
į:
* Meilės mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
Pakeistos 186-187 eilutės iš
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
į:
* Kitas atsako meilės mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Pakeistos 191-192 eilutės iš
* Maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
į:
* Meilės mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
Pakeista 220 eilutė iš:
* Maldos mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams.
į:
* Meilės mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams.
Pakeista 233 eilutė iš:
* Maldos mokslas. Aš esu niekas.
į:
* Meilės mokslas. Aš esu niekas.
Pakeistos 251-252 eilutės iš
* Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.
į:
* Meilės mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.
Pakeistos 259-261 eilutės iš
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
į:
* Meilės mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
Pakeistos 274-275 eilutės iš
||'''Maldos mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||
į:
||'''Meilės mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||
Pakeistos 285-286 eilutės iš
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.
į:
* Meilės mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.
Pakeistos 297-298 eilutės iš
* Maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.
į:
* Meilės mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.
Pakeistos 305-306 eilutės iš
* Maldos mokslas: vieningumas - atsakomybės apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
į:
* Meilės mokslas: vieningumas - atsakomybės apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
Pakeistos 313-314 eilutės iš
* Maldos mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.
į:
* Meilės mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.
Pakeistos 318-321 eilutės iš
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir maldos mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) maldos mokslu.
* Maldos mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.
į:
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir meilės mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) meilės mokslu.
* Meilės mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.
Pakeistos 328-329 eilutės iš
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
į:
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, meilės mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
Pakeistos 343-344 eilutės iš
* Maldos mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką.
į:
* Meilės mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką.
Pakeista 351 eilutė iš:
* Maldos mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
į:
* Meilės mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Pakeista 360 eilutė iš:
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Maldos mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais. Tuo tarpu atsakymų turiniai siaurėjo nuo Dievo Kodėl! iki Kito Ar! Ir pastarasis mus sieja su tiesa. Matyt, siaurėja apimtys, ir tai atspindi apimčių siaurėja.
į:
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais. Tuo tarpu atsakymų turiniai siaurėjo nuo Dievo Kodėl! iki Kito Ar! Ir pastarasis mus sieja su tiesa. Matyt, siaurėja apimtys, ir tai atspindi apimčių siaurėja.
Pakeistos 367-368 eilutės iš
* maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
į:
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
Pakeistos 376-377 eilutės iš
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, maldos mokslo stebuklu.
į:
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
Pakeistos 380-382 eilutės iš
* Maldos mokslas. Dievo būtinumas.

* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su maldos mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
į:
* Meilės mokslas. Dievo būtinumas.

* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
2020 gegužės 23 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 144-147 eilutės iš
* Mokslas apie Dievą: Dievo šokis.
* Mokslas apie viską (Dievo sandarą): Išgyvenimo apytaka.
* Mokslas apie troškimus (Dievo savybes): Žinojimo rūmai.
* Mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: maldos mokslas ir šviesuolių bendrystė.
į:
* Dievo Tėvo mokslas apie Dievą: Dievo šokis.
* Dievo Sūnaus mokslas apie viską (Dievo sandarą): Išgyvenimo apytaka.
* Dievo Dvasios mokslas apie troškimus (Dievo savybes): Žinojimo rūmai.
* Dievo, Dievo trejybės mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: maldos mokslas ir šviesuolių bendrystė.
2020 gegužės 21 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 142-147 eilutės:

Keturios apytakos yra keturi mokslai:
* Mokslas apie Dievą: Dievo šokis.
* Mokslas apie viską (Dievo sandarą): Išgyvenimo apytaka.
* Mokslas apie troškimus (Dievo savybes): Žinojimo rūmai.
* Mokslas apie meilę (Dievo esmę): Meilės mokslas: maldos mokslas ir šviesuolių bendrystė.
2020 gegužės 16 d., 09:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 146 eilutė iš:
* Dievas yra nulybė.
į:
* Dievas yra nulybė. (Kartu, kaip prielaidas, apima šešerybę, septynerybę?)
2020 gegužės 15 d., 18:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 131-137 eilutės:
Išgyvenimo apytaka gal susidaro iš 24 sandarų, kaip kad Dievo šokis iš 24 Dievo raiškų ir žinojimo rūmai iš 24 išsiaiškinimo būdų.
* 8 padalinimai
* 4 netroškimai
* 6 atjautos
* 3 trejybės nariai: požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį
* 3 aplinkybės...?
Pastarosios trejybės grindžia sandarų požiūrius, asmenis. O kaip su šešiais persitvarkymais?
2020 gegužės 15 d., 18:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 129 eilutė:
* Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus. Keturios apytakos yra keturi skirtingi priėjimai prie visaregio per jo žinojimo klodus, užtat atsiskleidžia vienu, dviem, trimis ar keturiais kampais.
2020 gegužės 15 d., 18:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 220 eilutė iš:
Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs.
į:
Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs. O žinojimu įsikūniju.
2020 gegužės 15 d., 18:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 214-220 eilutės:

Susitapatinimas su apimtimi
* Dievo šokis. Aš esu viskas.
* Išgyvenimo apytaka. Aš esu betkas.
* Žinojimo rūmai. Aš esu kažkas.
* Maldos mokslas. Aš esu niekas.
Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs.
2020 gegužės 15 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 149-154 eilutės:
Apytakos nusako asmenis:
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
Ištrintos 369-377 eilutės:

'''Užrašai'''


Esminiai apytakų klausimai
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
2020 gegužės 15 d., 17:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 144-152 eilutės iš
* Dievo šokis: Ar Dievas būtinas? Ar Dievas yra?
* Išgyvenimo apytaka: Koks Dievas būtinas? Koks Aš esu?
* Žinojimo rūmai: Kaip Dievas būtinas? Kaip Tu esi?
* Maldos mokslas: Kodėl
Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?

* Dievo šokis. Dievo Tėvo tyrimas.
* Išgyvenimas. Jėzaus-Sūnaus tyrimas.
* Žinojimo rūmai.
(Asmenybės mokslas) Dvasios tyrimas.
* Maldos mokslas. Žmogus
į:
* Dievo Tėvo tyrimas, Dievo šokis, mokslas apie Dievą (kodėl): Ar Dievas būtinas? Ar Dievas yra?
* Dievo Sūnaus tyrimas, Išgyvenimo apytaka, mokslas apie asmenį (kaip): Koks Dievas būtinas? Koks Aš esu?
* Dievo Dvasios tyrimas, Žinojimo rūmai, mokslas apie asmenybę (koks): Kaip Dievas būtinas? Kaip Tu esi?
* Žmogaus tyrimas Maldos mokslas, mokslas apie pasaulį (ar): Kodėl Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?
2020 gegužės 15 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
į:
* Apytakos išsako besąlygišką žinojimą visko, betko, kažko, nieko, o jais sąlygiškai tiriami ar, koks, kaip, kodėl. Kaip keturi lygmenys išsiverčia?
Pridėtos 233-239 eilutės:
Išsiverčia lygmenys, besąlygiškumą papildo sąlygiškumas:
* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
Pridėtos 243-244 eilutės:
* Kitu atsiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.
Pakeistos 254-260 eilutės iš
Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas.

Kitu atsiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.

4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.
į:
* Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas.
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.
*
4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.
Ištrintos 371-377 eilutės:
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.

Kaip išsiverčia šie keturi lygmenys?
* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
2020 gegužės 15 d., 17:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 241 eilutė iš:
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis||visybė||daugis - dėsningumas?||
į:
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis (pradžia)||visybė (pabaiga)||daugis (pažinovas, dėsningumas)||
Pridėta 244 eilutė:
Ištrintos 363-364 eilutės:

* Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).
2020 gegužės 15 d., 16:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 33 eilutė:
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
Pridėtos 269-276 eilutės:
'''Keturi lygmenys: Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas'''

Visaregis (1 x 2 x 3 x 4) yra ketveriopai suprastas, pagal savo lygmenis
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - atsakomybės apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
Ištrintos 363-367 eilutės:
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
Pakeista 365 eilutė iš:
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
į:
2020 gegužės 06 d., 16:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 352-374 eilutės:

'''Užrašai'''

* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)

* Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.

Kaip išsiverčia šie keturi lygmenys?
* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.

Esminiai apytakų klausimai
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
2020 gegužės 06 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]], [[Visaregis]]
2020 balandžio 18 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
2020 balandžio 18 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 134-139 eilutės:

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:
* Dievas yra nulybė.
* Aš esu trejybė, dalyvavimas, Dievo sąmoningumas. (Kartu apimu vienybę, dvejybę)
* Tu esi šešerybė, dorovė, Mano sąmoningumas. (Kartu apimi ketverybę, penkerybę)
* Kitas yra vienybė, mūsų visų vienybė, Tavo sąmoningumas. (Kartu apima septynerybę-laisvumą, nulybę)
2020 balandžio 18 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-101 eilutės:

Sąmoningumo-asmens apimtys, sąmonės-eigos klausimai-prielaidos, pasąmonės-daikto atsakymai-išvados
* Tiesa, akivaizdumas, yra tai, kad kad kiekvienas (sąmonės) klausimas turi savo (pasąmonės) atsakymą. O tai vyksta apimtyje. Tad tiesa atsiskleidžia kurioje nors apimtyje. Sąmoningumas išsako ar yra tiesa, ar tiesos kol kas nėra, nes klausimas ir atsakymas yra atskirti.
* Apimtys yra Dievo išėjimo už savęs pakopos. Tad taip pat kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, savo apimtyje išreiškiantis Dievo išėjimą už savęs į save. Asmens tyrimas yra šios apimties atsiskleidimas sau, būtent tos pakopos pažinovui. Užtat atsiskleidimo prielaida yra (pasąmonės) požiūrių-(sąmonės) prielaidų-(sąmoningumo) apimčių grandinė. Tad sąmoningumo apimtyse reiškiasi santykis tarp pasąmonės išvadų-atsakymų ir sąmonės prielaidų-klausimų.
2020 balandžio 18 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-24 eilutės:
Prielaidos
* Kaip prielaidos susijusios su požiūriais?
* Ar prielaidos išverčia požiūrius?
* Ar Sūnus išverčia Tėvo požiūrius ir atskleidžia prielaidas?
Pakeistos 119-120 eilutės iš
* Jos susideda iš 24 požiūrių.
į:
* Kiekvienas asmuo tiria savo prielaidas, ir kiekvieno asmens prielaidos skiriasi, tad kiekvienas asmuo turi savo tyrimą. Panašu, kad požiūris ir prielaida išverčia vienas kitą. Tad asmenis turėtų išreikšti tiek požiūrių grandinės, tiek prielaidų grandinės.
* Visos apytakos
susideda iš 24 požiūrių.
Pridėta 123 eilutė:
2020 balandžio 16 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 160-163 eilutės:

'''Pažinovai'''

* Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.
2020 balandžio 16 d., 21:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 129-133 eilutės:

* Dievo šokis. Dievo Tėvo tyrimas.
* Išgyvenimas. Jėzaus-Sūnaus tyrimas.
* Žinojimo rūmai. (Asmenybės mokslas) Dvasios tyrimas.
* Maldos mokslas. Žmogus
2020 balandžio 16 d., 21:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 220-221 eilutės:

4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.
2020 balandžio 16 d., 19:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 290-294 eilutės iš
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?
į:
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?

Klausimais plačiau ir atsakymais siauriau
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Maldos mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais. Tuo tarpu atsakymų turiniai siaurėjo nuo Dievo Kodėl! iki Kito Ar! Ir pastarasis mus sieja su tiesa. Matyt, siaurėja apimtys, ir tai atspindi apimčių siaurėja.
* Dievo atsakymas 2020.01.01. Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.
2020 balandžio 13 d., 21:40 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 18-19 eilutės:
* Koks ryšys tarp Dievo trejybės (Hegelio trejybės) ir žmogaus trejybės? Trejybės atvaizdai. Hegelio trejybė: pasąmonė - tezė, sąmonė - antitezė, sąmoningumas - sintezė. Ir kaip su analize?
* Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?
2020 balandžio 13 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:
* Koks ryšys tarp Dievo trejybės (Hegelio trejybės) ir žmogaus trejybės? Trejybės atvaizdai. Hegelio trejybė: pasąmonė - tezė, sąmonė - antitezė, sąmoningumas - sintezė. Ir kaip su analize?
* Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?
2020 balandžio 13 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 27 eilutė:
* Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
2020 balandžio 13 d., 21:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:
* Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
* Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
2020 balandžio 07 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš nulybės atvaizdų (tiesos, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo) ir jų iššauktų trejybės atvaizdų?
2020 balandžio 04 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 125-131 eilutės:

Apytakos sieja trejybės ratą su jo atvaizdais, taip ketverybės lygmenyse išreiškia santykį su savimi:
* Dievo šokis: Nusistatau - būtina, vykdau - tikra, permąstau - galima.
* Išgyvenimo apytaka: Vykdau - daiktas, permąstau - eiga, nusistatau - asmuo.
* Žinojimo rūmai: Permąstau - vienis, nusistatau - visybė, vykdau - daugis.
* Maldos mokslas: Nusistatau - esu, vykdau - veikiu, permąstau - mąstau.
Maldos mokslas išsako tą patį, kaip ir Dievo šokis, tiktai asmeniškai išgyvename, viena su Dievu ir visais. Išgyvenimo apytaka esame viena su savimi, o žinojimo rūmais esame viena su vienas kitu, tai yra, su jų pažinovu.
2020 balandžio 01 d., 20:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 104 eilutė:
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas, gerbdamas, suprasdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
Pridėtos 206-207 eilutės:
Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas.
Ištrintos 308-317 eilutės:

[+Užrašai+]

Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas.

Visko žinojimas
* Keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
* Gerbčiau, atjausčiau ir suprasčiau kiekvieną asmenį, kaip jisai susižino.
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
2020 balandžio 01 d., 20:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 67-71 eilutės:
* Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. (Kaip kad meilė visiems yra meilė meilė, tad meilė Dievui).
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis. Apimtyse vyksta tyrimai.
* Visi tyrimai turi kažką bendro.
* Kiekvienas asmuo, savo apimtyje, dalyvauja savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas?
Pakeistos 77-89 eilutės iš
į:
* Tyrimuose skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia).
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Asmenys yra liudytojai.
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
Ištrintos 307-325 eilutės:

Tyrimai
* Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas.
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
* Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis. Apimtyse vyksta tyrimai.
* Visi tyrimai turi kažką bendro.
* Kiekvienas asmuo, savo apimtyje, dalyvauja savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas?
* Tyrimuose skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia).
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Asmenys yra liudytojai.
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
2020 balandžio 01 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 120-131 eilutės:
Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.

* Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

'''Žinojimai'''

Keturi pažinimai
* Keturiomis vaizduotės apytakomis tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą, tad atitinkamai išsakome visko, betko, kažko ir nieko žinojimus.
Pakeistos 144-155 eilutės iš
Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą
, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo
.

* Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

'''Žinojimai'''

Keturi pažinimai
* Keturiomis vaizduotės apytakomis tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą, tad atitinkamai išsakome visko, betko, kažko ir nieko žinojimus
.
į:
Apytakų santvarkos 4+6, išsako ką žinome, kas bendrai suvokta.
* Dievo šokis neigiamais įsakymais išsako
, ką žinome apie Dievą.
* Išgyvenimo apytaka grindžia šešias atjautas, ką žinome apie žmogaus išgyvenimą.
* Žinojimo rūmai grindžia santvarką, ką žinome apie ją.
* Maldos mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams
.
Kitos raiškos, 8, 3, 3, išsako ko nežinome.
Pridėtos 163-167 eilutės:
Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Sandaros (visko) žinojimas: Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Asmens nežinojimas: Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galimas), Kodėl (Kitas yra)
Ištrintos 289-293 eilutės:
* Dievo šokis neigiamais įsakymais išsako, ką žinome apie Dievą.
* Išgyvenimo apytaka grindžia šešias atjautas, ką žinome apie žmogaus išgyvenimą.
* Žinojimo rūmai grindžia santvarką, ką žinome apie ją.
* Maldos mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams.
Ištrintos 316-320 eilutės:

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
2020 balandžio 01 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 86 eilutė:
* Apytaka asmuo atsako nesutrukdti visko žinojimui. Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
Pridėtos 120-131 eilutės:
Atsakomybė už žinojimą.
* Dievas atsako už kodėl.
* Aš už kaip.
* Tu už koks.
* Kitas už ar.

Visko žinojimo susiskaidymas:
* Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu - sąmoningumu.
* Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - sąmone, pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje) - paskiras klausimas.
* Kažko žinojimas - betko nežinojimas - pasąmone (vienu ypu) - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas.
* Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
Pridėta 285 eilutė:
Tyrimai
Pakeistos 289-291 eilutės iš
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
į:
* Visi tyrimai turi kažką bendro.
* Kiekvienas asmuo, savo apimtyje, dalyvauja savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas?
* Tyrimuose skiriasi
asmuo ir požiūrių grandinė.
Pridėtos 294-295 eilutės:
* Asmenų tyrimai išplaukia iš atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias.
* Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.
Pridėta 307 eilutė:
* Keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
Ištrintos 314-326 eilutės:

Visko žinojimas
* Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
* Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.

Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.

Keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.

2020 balandžio 01 d., 20:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 143-145 eilutės:
Požiūrių suvedimas
* Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
Pakeistos 307-308 eilutės iš
* Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
į:
2020 balandžio 01 d., 19:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 128-130 eilutės:
Keturi pažinimai
* Keturiomis vaizduotės apytakomis tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą, tad atitinkamai išsakome visko, betko, kažko ir nieko žinojimus.
Pakeistos 304-305 eilutės iš
* Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą.
* Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip jus
suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
į:
* Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip juos suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
2020 balandžio 01 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-118 eilutės:
Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos:
* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Pakeistos 297-302 eilutės iš
Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:
* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Mano supratimu, šios keturios
žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
į:
Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka.

Keturios
žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
2020 balandžio 01 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-94 eilutės iš
į:
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
Pridėtos 219-223 eilutės:
Klausimų seka
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
* Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?
Pridėta 297 eilutė:
Pakeistos 300-303 eilutės iš
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?

4+6
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
į:
2020 balandžio 01 d., 18:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 106-111 eilutės:
Keturios nežinojimo apytakos
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
Pridėtos 119-120 eilutės:
'''Žinojimai'''
Pridėtos 127-132 eilutės:
Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Ištrintos 284-289 eilutės:
Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Ištrintos 293-298 eilutės:

Keturios nežinojimo apytakos
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
2020 balandžio 01 d., 18:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 246 eilutė:
* Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia).
Pridėta 249 eilutė:
* Asmenys yra liudytojai.
Ištrinta 253 eilutė:
Pakeistos 258-262 eilutės iš
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas. kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
* Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
* Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar
.
į:
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
Pakeista 265 eilutė iš:
Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)
į:
Visko žinojimas
Pakeistos 267-269 eilutės iš
* Asmenys yra liudytojai.
į:
* Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
* Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar
.
2020 balandžio 01 d., 18:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 243 eilutė:
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
Pridėtos 246-247 eilutės:
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
Pakeistos 249-252 eilutės iš
į:
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
Pridėta 276 eilutė:
Pakeistos 286-290 eilutės iš
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
į:
2020 balandžio 01 d., 18:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 240-242 eilutės iš
Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis. Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis. Apimtyse vyksta tyrimai. Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
į:
* Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas.
* Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis.
*
Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis. Apimtyse vyksta tyrimai.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje
.
* Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
Pakeistos 249-250 eilutės iš
Apytakos
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
į:
Visko žinojimas
Ištrintos 251-252 eilutės:
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
Pridėta 253 eilutė:
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
Pridėta 260 eilutė:
Pridėta 264 eilutė:
2020 balandžio 01 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
2020 balandžio 01 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
Dievo šokis
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi išgyvenimo apytakoje, žinojimo rūmuose?

Žinojimas
Pridėtos 24-25 eilutės:

Sandaros
Pakeistos 27-29 eilutės iš
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi išgyvenimo apytakoje, žinojimo rūmuose?
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas.
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
į:
Asmenys
Pridėtos 30-33 eilutės:

Lygmenys
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas.
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
2020 balandžio 01 d., 18:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:
* Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą?
* Kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą?
Pakeista 22 eilutė iš:
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
į:
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas.
Pridėtos 24-26 eilutės:
* Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
Pridėtos 102-103 eilutės:
* Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
Pakeistos 243-245 eilutės iš
* Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
* Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą?
Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.
į:
* Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.
2020 balandžio 01 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
* Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
Ištrinta 225 eilutė:
Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)
2020 kovo 23 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 102-109 eilutės:
Apytaka apibrėžia asmens reikalų svarbą.
* Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.

'''Sąlygiškumas'''

Nesantykinė ir santykinė apytaka.
* Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o išgyvenimo apytaka yra santykinė apytaka. Išgyvenimo apytaka yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė.
Pakeistos 121-128 eilutės iš
'''Gyvenimo lygties sandai'''

Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką
.
* Išgyvenimo apytaka apibrėžia gerumo saviraišką.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Maldos mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką
.
į:
'''Trejybės ratas'''

Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.
* Išgyvenimo apytaka - Dievas vienų vienas
. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

Trejybės rato reikšmė apytakose.
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
Pridėtos 140-162 eilutės:
'''Asmenys: Vienas, Du, Trys, Keturi'''

Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus (iš Dievo, Manęs, Tavęs, Kito).
* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Išgyvenimo apytaka sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Maldos mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.

'''Valios: Jokia, Viena, Dvi, Trys'''

Apytakos suveda valias
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir maldos mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) maldos mokslu.
* Maldos mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.

'''Tėvas, Sūnus, Dvasia, Žmogus'''

Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.
* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
Pakeistos 170-210 eilutės iš
'''Trejybės ratas'''

Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.
* Išgyvenimo apytaka - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo
.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

'''Tėvas, Sūnus, Dvasia, Žmogus'''

Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.
* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.

'''Valios: Jokia, Viena, Dvi, Trys'''

Apytakos suveda valias
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir maldos mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) maldos mokslu.
* Maldos mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.

'''Asmenys: Vienas, Du, Trys, Keturi'''

Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus.
* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Išgyvenimo apytaka sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Maldos mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.



Nesantykinė ir santykinė apytaka.
* Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o išgyvenimo apytaka yra santykinė apytaka. Išgyvenimo apytaka yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė.

Trejybės rato reikšmė apytakose.
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.

Apytaka apibrėžia asmens reikalų svarbą.
* Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi
.
į:
'''Gyvenimo lygties sandai'''

Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką.
* Išgyvenimo apytaka apibrėžia gerumo saviraišką
.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Maldos mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką
.
2020 kovo 23 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-84 eilutės iš
'''Tyrimai'''
į:
'''Tyrimai: Dievas, Aš, Tu, Kitas'''
Pridėtos 96-101 eilutės:
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
Pridėtos 129-130 eilutės:
'''Dievas, viskas, troškimai, meilė'''
Pridėtos 136-137 eilutės:
'''Trejybės ratas'''
Pridėtos 143-144 eilutės:
'''Tėvas, Sūnus, Dvasia, Žmogus'''
Pridėtos 151-152 eilutės:
'''Valios: Jokia, Viena, Dvi, Trys'''
Pridėtos 158-159 eilutės:
'''Asmenys: Vienas, Du, Trys, Keturi'''
Pakeistos 166-170 eilutės iš
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
į:
2020 kovo 23 d., 21:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 107-108 eilutės iš
į:
'''Gyvenimo lygties sandai'''
Pridėtos 114-115 eilutės:

'''Atjautos sandaros'''
2020 kovo 23 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-82 eilutės iš
'''Kaip skiriasi keturios apytakos?'''
į:
[+Kaip skiriasi keturios apytakos?+]

'''Tyrimai
'''
Ištrintos 90-98 eilutės:
Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.

||'''Dievo šokis'''||Ar Dievas yra?||Tėvas: būtinas?||Sūnus: tikras?||Dvasia: galimas?||
||'''Išgyvenimo apytaka'''||Koks Aš esu?||Pasąmonė: koks daiktas?||Sąmonė: kokia eiga?||Sąmoningumas: koks asmuo?||
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis||visybė||daugis - dėsningumas?||
||'''Maldos mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||

Kitu atsiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.
Pakeistos 96-100 eilutės iš
Apytaka trejybės ratu nusako nežinojimo lygmenį.
* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
į:
'''Trejybės atvaizdai'''

Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako savo nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.

||'''Dievo šokis'''||Ar Dievas yra?||Tėvas: būtinas?||Sūnus: tikras?||Dvasia: galimas?||
||'''Išgyvenimo apytaka'''||Koks Aš esu?||Pasąmonė: koks daiktas?||Sąmonė: kokia eiga?||Sąmoningumas: koks asmuo?||
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis||visybė||daugis - dėsningumas?||
||'''Maldos mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||

Kitu atsiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.
2020 kovo 23 d., 21:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 111 eilutė iš:
* Pasirinkimų malūnas apibrėžia gerumo saviraišką.
į:
* Išgyvenimo apytaka apibrėžia gerumo saviraišką.
Pakeista 117 eilutė iš:
* Pasirinkimų malūnas išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
į:
* Išgyvenimo apytaka išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
Pakeista 123 eilutė iš:
* visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa
į:
* visko padalinimais (išgyvenimo apytakoje) tampa
Pakeista 144 eilutė iš:
* Pasirinkimų malūnas sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
į:
* Išgyvenimo apytaka sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
Pakeista 168 eilutė iš:
* Pasirinkimų malūnas veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
į:
* Išgyvenimo apytaka veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
Pakeista 175 eilutė iš:
* pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
į:
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
Pakeista 184 eilutė iš:
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[pasirinkimų malūnas]].
į:
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
Pakeista 192 eilutė iš:
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su pasirinkimų malūnu. Ir kaip su maldos mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
į:
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su maldos mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
2020 kovo 23 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 78-79 eilutės:

===================================
2020 kovo 23 d., 21:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 66 eilutė:
* Dievo požiūris yra nieko nežinojimas. Jisai išsiplėtoja visko žinojimu, kuriuo išaiškėja, kad Dievo žinojimas priklauso nuo mūsų žinojimų, užtat jisai pats nežino, o žino būtent mumis.
Pakeistos 68-72 eilutės iš
** Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
** Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
** Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
** Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
** Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
į:
* Dievo požiūris (nežinojimas - visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
* Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
* Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
* Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
2020 kovo 23 d., 20:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 58-64 eilutės:
Dievo požiūrį (nežinojimą) gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi, savo požiūriais (žinojimais).
* Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
* Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
* Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno nežinojimo į kitą nežinojimą, iš vieno klausimo į kitą klausimą, iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, iš vienos laisvės į kitą laisvę.
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu.
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
Ištrintos 71-75 eilutės:
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu.
* Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
* Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą.
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
* Dievo požiūrį gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi. Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
2020 kovo 20 d., 23:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 32 eilutė:
-------------------
Pridėta 34 eilutė:
-------------------
2020 kovo 20 d., 23:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:

%center%Attach:apytaku-esme.png
2020 kovo 20 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 250-251 eilutės:

* Kiekvienoje apytakoje reikia nurimti.
2020 kovo 20 d., 23:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 35 eilutė:
* Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
Pridėta 51 eilutė:
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės.
Ištrintos 93-95 eilutės:
Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.
Pridėta 131 eilutė:
* Maldos mokslas, taikdarystė nusako Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, tarpusavius santykius, kaip susiveda mūsų tyrimai.
2020 kovo 20 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
** Tokiu būdu asmens tyrimų seka nežinojimas įsiprasmina žinojimu, išvedančiu į neaprėpiamumą.
Pridėtos 56-58 eilutės:
** Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
** Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
** Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
Ištrintos 62-66 eilutės:

** Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.

** Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
2020 kovo 20 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
** Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Maldos mokslas išgyvenamas buvimu, veikimu, mąstymu.
į:
** Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Maldos mokslas žinios įsiprasmina buvimu, veikimu, mąstymu.
2020 kovo 20 d., 22:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 37 eilutė iš:
* Dievas tiria asmeniu. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
į:
* Dievas tiria asmeniu, tad juo išgyvena apytaką. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
Pakeistos 52-55 eilutės iš
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
į:
* Viskas išsiveda iš apytakų, kartu ir visko žinojimas.
** Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
** Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu
.
Pakeistos 58-62 eilutės iš
* Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
** Apytaka išsako
Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
** Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja
Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. [[Viskas]] yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu.
* Dievas išgyvena apytakas asmenimis.
į:
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.

** Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja
Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
Ištrinta 64 eilutė:
* Keturios apytakos viską išveda.
2020 kovo 20 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-47 eilutės iš
Asmens tyrimas išsako jo [[atsakomybė | atsakomybę]] už savo žinias.

Asmens tyrimas
savo apimtyje sieja žinojimą ir nežinojimą.
į:
Asmens tyrimas išsako jo atsakomybę už savo žinojimą ir nežinojimą savo apimtyje.
Pakeistos 47-50 eilutės iš
* Apytaka požiūriu suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
* Asmens tyrimas išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą
, tad išreiškia jo amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
* Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas, kartu jį
išlaisvina.
į:
* Asmens tyrimas sustato asmens požiūrį, kuriuo suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
* Asmens tyrimas jo nevaržo
, bet išreiškia jo amžiną gyvenimą, kuriuo išsako jo išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą.
* Asmens tyrimas atskleidžia jame glūdinčias prielaidas, kartu jį
išlaisvina nuo savęs, jį grindžia plačiau.
2020 kovo 20 d., 22:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-58 eilutės iš
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį.

Apytaka išsako pažinovo [[atsakomybė | atsakomybę]] už savo žinias.

Kitos mintys
* Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu
, santvarkoje).


Apytaka asmuo apimtyje sieja žinojimą ir nežinojimą.
* Apytaka asmuo apimtyje (viskame, betkame, kažkame, niekame) suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
** Apytaka požiūriu suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.

** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
** Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
** Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
** Apytaka išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad amžiną gyvenimą,
ir jo nevaržo.
** Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą.

Apytakos išsako visko
žinojimą.
į:
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu.
**
Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį. Žinojimo rūmais tos žinios, į kurias kreipia dėmesį, yra atrandamas vienis, neatrandama visybė ir ieškojimo daugis (dėsningumas). Maldos mokslas išgyvenamas buvimu, veikimu, mąstymu.
** Tad Dievo trejybė (nežinojimas, už santvarkos) kitais trejybės atvaizdais galutinai pasireiškia žmogaus trejybės rato išgyvenimu (žinojimu, santvarkoje). Visi atvaizdai yra už jų slypinčio trejybės rato atvaizdai.

Asmens tyrimas išsako jo [[atsakomybė | atsakomybę]] už savo žinias
.

Asmens tyrimas savo apimtyje sieja žinojimą ir nežinojimą.
* Asmuo savo apimtyje suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
* Apytaka požiūriu suvokia sąlygiškumo
ir besąlygiškumo santykį.
* Asmens tyrimas išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad išreiškia jo amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
* Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas, kartu jį išlaisvina.


Apytakos kartu paėmus išsako visko
žinojimą.
* Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
* Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
* Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą
.
2020 kovo 20 d., 22:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-42 eilutės iš
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė savastį laiko daiktu, sąmonė ją laiko eiga, o asmuo kreipia dėmesį į sąmoningumą.
į:
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą, atitinkamoje apimtyje, tad atitinkamu sąlygiškumu. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė dėmesį kreipia į savastį, kaip į daiktą, sąmonė kreipia dėmesį į save, tad savastį laiko eiga, o sąmoningumas yra tai į ką asmuo kreipia dėmesį.
Pridėtos 44-45 eilutės:

Kitos mintys
2020 kovo 20 d., 21:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-38 eilutės iš
* Dievas tiria asmeniu. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose.
į:
* Apytaka yra asmens tyrimo eiga, taip pat jo prielaidos, jo sandara, jo rėmai. Apytaka tyrimo klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
* Apytaka išsiskleidžia
asmens tyrimu.
* Dievas tiria asmeniu. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas yra besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose. Tai klausimas apie Dievo būtinumą.
* Apytaka išsiskleidžia klausimu
.
Ištrintos 41-43 eilutės:

** Apytaka išreiškia kaip asmuo apimtyje tiria Dievo būtinumą. Dievas tiria asmenimis, kurie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos, kuriomis jų klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
2020 kovo 20 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 38 eilutė:
* Tyrimo, kaip ir bet kokio tyrimo, sandara yra žmogaus trejybės ratas. Kiekvienoje apytakoje šis trejybės ratas pasireiškia trejybės atvaizdu sustatančiu atitinkamo asmens tyrimą. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Dievo trejybė išsako Dievo būtinumą Tėvu, Dievo tikrumą Sūnumi ir Dievo galimumą Dvasia. Išgyvenimo apytakoje pasąmonė savastį laiko daiktu, sąmonė ją laiko eiga, o asmuo kreipia dėmesį į sąmoningumą.
2020 kovo 20 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
* Dievas tiria asmeniu. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį.
į:
* Dievas tiria asmeniu. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį. Tai klausimas ar Dievas besąlygiškas tiriančio asmens sąlygose.
2020 kovo 20 d., 20:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-37 eilutės iš
* Tyrimu išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimą, tyrimo išvadas ir tyrimo sąlygas.
į:
* Tyrimu išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimą, tyrimo išvadas ir tyrimo sąlygas.
* Tyrimas vyksta sąlygose, būtent tiriančio asmens apimtyje.
2020 kovo 20 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 36 eilutė:
* Tyrimu išgautos žinios nešališkai, tad besąlygiškai grindžia tyrėją, jo tyrimą, tyrimo išvadas ir tyrimo sąlygas.
2020 kovo 20 d., 18:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 34-39 eilutės:
Apytaka išsako asmens tyrimą.
* Dievas tiria asmeniu. Asmuo tiria klausimą. Tai klausimas apie Dievą ir kartu apie tiriantį asmenį.

** Apytaka išreiškia kaip asmuo apimtyje tiria Dievo būtinumą. Dievas tiria asmenimis, kurie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos, kuriomis jų klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
Pakeistos 42-44 eilutės iš
* Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
** Apytaka išreiškia kaip asmuo apimtyje tiria Dievo būtinumą. Dievas tiria asmenimis, kurie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos, kuriomis jų klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
į:
2020 kovo 19 d., 21:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 134-139 eilutės:
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
Pakeistos 211-215 eilutės iš
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
į:
2020 kovo 19 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 188-193 eilutės:

Iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas ir sąlygiškumai. Trečiojo laipsnio sąlygiškume glūdi besąlygiškumas. Sąlygiškumai reiškiasi požiūriais ir jų grandinėmis. Požiūrių grandinės apibrėžia apimtis. Apimtyse vyksta tyrimai. Asmenys atsako už (savo savasties) tyrimus, tai savęs tyrimai.

Koks ryšys tarp neapibrėžtų požiūrių grandinių (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį) ir besąlygiško Dievo bei sąlygiško žmogaus požiūrių grandinių? (pasiklydęs vaikas?)

Trečiosios aplinkybės išsako laisvę: galimumas, asmuo, daugis, mąstymas.
2020 kovo 19 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-74 eilutės iš
Apytakų tyrimai trejybės ratą išsako trejybės atvaizdais:
į:
Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.
Ištrintos 94-99 eilutės:

Apytaka asmuo išgyvena trejybės ratą kaip nežinojimo lygmens trejybės atvaizdą, jo aplinkybes.
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas
2020 kovo 19 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 77-78 eilutės iš
||'''Dievo šokis'''||Kaip Tu esi?||vienis||visybė||daugis - dėsningumas?||
||'''Dievo šokis'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||
į:
||'''Žinojimo rūmai'''||Kaip Tu esi?||vienis||visybė||daugis - dėsningumas?||
||'''Maldos mokslas'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||
2020 kovo 19 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-78 eilutės:

Apytakų tyrimai trejybės ratą išsako trejybės atvaizdais:

||'''Dievo šokis'''||Ar Dievas yra?||Tėvas: būtinas?||Sūnus: tikras?||Dvasia: galimas?||
||'''Išgyvenimo apytaka'''||Koks Aš esu?||Pasąmonė: koks daiktas?||Sąmonė: kokia eiga?||Sąmoningumas: koks asmuo?||
||'''Dievo šokis'''||Kaip Tu esi?||vienis||visybė||daugis - dėsningumas?||
||'''Dievo šokis'''||Kodėl Kitas yra?||buvimas||veikimas||mąstymas||
2020 vasario 24 d., 23:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 237-238 eilutės:

* Kiekvienoje apytakoje reikia nurimti.
2020 vasario 21 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 234-236 eilutės:

4+6
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
2020 vasario 21 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 185-233 eilutės:

[+Užrašai+]

Apytakos
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Gerbčiau, atjausčiau ir suprasčiau kiekvieną asmenį, kaip jisai susižino.
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas. kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
* Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
* Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
* Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą? Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)
* Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys yra liudytojai.
Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:
* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Mano supratimu, šios keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
* Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą.
* Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip jus suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
Keturios nežinojimo apytakos
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
2019 gruodžio 19 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 186 eilutė:
====================
Pridėtos 189-192 eilutės:
2019.12.06 A: Kodėl trejybės ratas toks svarbus [[apytakos | apytakose]]?

D: Trejybės ratas yra trijų vaidmenų lygiavertiškumas, tai lygiavertiškumas jokio požiūrio, požiūrio, ir požiūrio į požiūrį, tad visų požiūrių grandinių. Užtat trejybės ratas parodo, kad požiūris nieko nevaržo, tad išėjimas už savęs nieko nevaržo ir yra tikrų tikriausias išėjimas už savęs. Vadinas, yra tikrai įmanoma išeiti už savęs, o tas išėjimas iš esmės nieko nepakeičia, tad esu būtinas.
2019 gruodžio 17 d., 23:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]], [[Atsakomybė]]
Pakeista 34 eilutė iš:
Apytaka išsako pažinovo atsakomybę už savo žinias.
į:
Apytaka išsako pažinovo [[atsakomybė | atsakomybę]] už savo žinias.
2019 gruodžio 17 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 75-82 eilutės:
Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.

Apytakos išsako tyrinėtojų aplinkybes.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.
Pridėtos 136-139 eilutės:
Trejybės rato reikšmė apytakose.
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
Pridėtos 178-180 eilutės:
Apytakų sandara
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kuriuos būtina skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
Ištrintos 184-201 eilutės:

[+Užrašai+]

* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kurie būtini skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.

Trejybės rato reikšmė apytakose
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.

Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.


* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.
2019 gruodžio 17 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 109-114 eilutės:
Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.
* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
Pridėtos 125-127 eilutės:
Nesantykinė ir santykinė apytaka.
* Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o išgyvenimo apytaka yra santykinė apytaka. Išgyvenimo apytaka yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė.
Ištrintos 173-178 eilutės:
* Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Pasirinkimų malūnas yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o pasirinkimo malūnas yra santykinė apytaka.

* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
2019 gruodžio 17 d., 15:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
Pridėtos 137-139 eilutės:
Dievo išraiška apytakomis
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Pakeistos 172-174 eilutės iš
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio
į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir
atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
į:
Trejybės rato reikšmė apytakose
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą.
* Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.

Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies
į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo).
* Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir
atsakymo.
Pakeistos 184-185 eilutės iš
Dievo išraiška apytakomis
* Tad Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
į:
2019 gruodžio 17 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi išgyvenimo apytakoje, žinojimo rūmuose?
Pakeistos 151-152 eilutės iš
į:
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.
Ištrinta 159 eilutė:
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.
Ištrinta 160 eilutė:
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose?
2019 gruodžio 17 d., 15:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.
Ištrinta 157 eilutė:
* Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.
2019 gruodžio 17 d., 14:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-54 eilutės iš
* Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. [[Viskas]] yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
į:
** Apytaka išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus.
** Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja
Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. [[Viskas]] yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
* Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu.
* Dievas išgyvena apytakas asmenimis.
** Apytaka išsako kaip Dievas savo žvilgsniu per asmenį išgyvena gyvenimo knygą. Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
* Dievas išgyvena apytaką kai jo požiūrį priima atitinkamas asmuo. Dievas tad visais įmanomais būdais išgyvena savo požiūrį.
* Dievo požiūrį gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi. Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
Ištrintos 155-160 eilutės:

* Dievas išgyvena apytakas asmenimis
** Apytakos išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus. Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu. Dievo požiūrį gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi. Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
** Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Keturios apytakos išsako kaip Dievas keturiais asmenimis Dievo žvilgsniu išgyvena gyvenimo knygą. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
2019 gruodžio 17 d., 11:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 34 eilutė iš:
** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
į:
** Apytaka išreiškia kaip asmuo apimtyje tiria Dievo būtinumą. Dievas tiria asmenimis, kurie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos, kuriomis jų klausimai tampa įmanomi ir prasmingi.
Pridėta 47 eilutė:
* Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų).
Pakeistos 59-63 eilutės iš
* Ar Dievas būtinas? Ar Dievas yra?
* Koks
Dievas būtinas? Koks Aš esu?
* Kaip
Dievas būtinas? Kaip Tu esi?
* Kodėl Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?
į:
* Dievo šokis: Ar Dievas būtinas? Ar Dievas yra?
* Išgyvenimo apytaka: Koks
Dievas būtinas? Koks Aš esu?
* Žinojimo rūmai: Kaip Dievas būtinas
? Kaip Tu esi?
* Maldos mokslas: Kodėl Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?

Kitu atsiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.
Pakeista 96 eilutė iš:
* Pasirinkimų malūnas - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
į:
* Išgyvenimo apytaka - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
Pridėtos 100-103 eilutės:
Apytakos suveda valias
* Dievo šokis suveda jokią valią, išgyvenimo apytaka vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir maldos mokslas tris valias.
* Valia (sandara) atsiranda išgyvenimo apytaka. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) maldos mokslu.
Pakeista 122 eilutė iš:
Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
į:
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
Ištrintos 150-154 eilutės:
Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių [[Apytakos | apytakų]] (asmenų tyrimų)

* Apytakos apimtyse tiria Dievo būtinumą
** Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose.
** Dievo požiūrio užuomazga yra Dievo šokis, kuriuo jisai tiria, ar Dievas būtinas? Dievo požiūris toliau plėtojasi požiūrių grandine. Dievas tiria asmenimis, kurie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos, kuriomis jų klausimai tampa įmanomi ir prasmingi. [[Pasirinkimų malūnas | Pasirinkimų malūnu]] jisai tiria, koks Aš esu? [[Žinojimo rūmai | Žinojimo rūmais]] jisai tiria, kaip Tu esi? O [[malda | maldos mokslu]] Dievas plačiausiai atsiskleidžia tirdamas, kodėl Kitas yra? Mat, Kitu atiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.
Pakeistos 154-156 eilutės iš
* Apytakos suveda valias
** Dievo šokis suveda jokią valią, pasirinkimų malūnas vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir maldos mokslas tris valias.
** Valia (sandara) atsiranda pasirinkimų malūnu. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) maldos mokslu.
į:
2019 gruodžio 17 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 39 eilutė:
** Apytaka požiūriu suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
Pakeistos 46-49 eilutės iš
į:
Apytakos išsako visko žinojimą.
* Keturiomis apytakomis, sąmoningumo lygmenimis, susidėlioja Dievo požiūris, visko žinojimas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. [[Viskas]] yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save.
* Keturios apytakos viską išveda.
Pakeistos 145-148 eilutės iš
* Apytakos išsako visko žinojimą
** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
** [[Viskas]] yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Tad visko žinojimas yra Dievo požiūris, kuris susidėlioja sąmoningumo lygmenimis, keturiomis apytakomis.
** Išvedimas: Keturios apytakos viską išveda, keturiais požiūriais suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
į:
2019 gruodžio 15 d., 08:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-20 eilutės:
[+Apytakos+]

>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
* Pamąstyti apie kiekvieną apytaką, už kokias žinias ji atsako.
--------------
>><<
Ištrintos 45-47 eilutės:

Pridėtos 128-136 eilutės:

[+Apytakų atsakomybė+]

Apytakos atsako už žinias.

* Dievo šokis neigiamais įsakymais išsako, ką žinome apie Dievą.
* Išgyvenimo apytaka grindžia šešias atjautas, ką žinome apie žmogaus išgyvenimą.
* Žinojimo rūmai grindžia santvarką, ką žinome apie ją.
* Maldos mokslu šešeriopai palaikome tarpą, grindžiantį laisvę stebuklams.
2019 gruodžio 14 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 54-65 eilutės:
Apytaka trejybės ratu nusako nežinojimo lygmenį.
* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas

Apytaka asmuo išgyvena trejybės ratą kaip nežinojimo lygmens trejybės atvaizdą, jo aplinkybes.
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas
Pakeista 83 eilutė iš:
Apytakos išreiškia asmenų gerumą.
į:
Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.
Pridėtos 94-98 eilutės:
Apytaka apibrėžia asmens reikalų svarbą.
* Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.

[+Apytakų raida+]
Pakeistos 106-118 eilutės iš
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą.
į:
Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių.
* maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.

Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[pasirinkimų malūnas]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, maldos mokslo stebuklu.

Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą. (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą
.
Ištrintos 121-139 eilutės:
Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.

* Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius.
** Dievo šokis - jokį požiūrį;
** pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
** žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių.
** maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.





* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[pasirinkimų malūnas]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, maldos mokslo stebuklu.

[+Apytakų raida+]
Ištrintos 158-168 eilutės:

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
2019 gruodžio 14 d., 22:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 60-81 eilutės:
Apytakos grindžia sandaras, kuriomis atjaučiame asmenį: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievo šokis grindžia aštuonerybę.
* Pasirinkimų malūnas išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
* Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis.
* Maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.

Apytakos išsako dėmesio išteklių padalinimus, kas svarbu požiūrių grandinėms.
* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti).

Apytakos išreiškia asmenų gerumą.
* Pasirinkimų malūnas - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus.
* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Pasirinkimų malūnas sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Maldos mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.
Pridėtos 89-92 eilutės:
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą.
* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Maldos mokslas. Dievo būtinumas.
Ištrintos 94-99 eilutės:

* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Pasirinkimų malūnas sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Maldos mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.
Pakeistos 101-115 eilutės iš
* Dievo šokis grindžia aštuonerybę.
* Pasirinkimų malūnas išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
* Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis.
* Maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.

* Pasirinkimų malūnas - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Maldos mokslas. Dievo būtinumas.

* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti).
į:
2019 gruodžio 14 d., 22:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-59 eilutės iš
Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandus
* Dievo šokis - Dievą,
* pasirinkimų malūnas - gerumą,
* žinojimo rūmai - gyvenimą,
* maldos mokslas - amžiną gyvenimą
.
į:
Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką.
* Pasirinkimų malūnas apibrėžia gerumo saviraišką.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Maldos mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką
.
Ištrintos 68-78 eilutės:
Žinojimo/nežinojimo apimtys.
* Dievas savo šokiu skiria nieko žinojimą ir nieko nežinojimą.
* Aš pasirinkimų malūnu skiriu kažko žinojimą ir kažko nežinojimą.
* Tu žinojimo rūmais skiri betko žinojimą ir betko nežinojimą.
* Kitas maldos mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.

Gyvenimo lygtis keturiomis apytakomis apibrėžia besąlygiškumo raiškų saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką.
* Pasirinkimų malūnas apibrėžia gerumo saviraišką.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Maldos mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką.
2019 gruodžio 14 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-42 eilutės iš
Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu?
* Pasirinkimų malūnas veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Maldos mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra?
į:
** Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą.


Pakeistos 48-50 eilutės iš
Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.

Apytakos tiria klausimus
į:
Apytakos tiria klausimus Ar? Koks? Kaip? Kodėl?
Pakeista 54 eilutė iš:
Apytakos apibrėžia
į:
Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandus
Pridėtos 59-67 eilutės:

Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu?
* Pasirinkimų malūnas veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Maldos mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra?

Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.
2019 gruodžio 14 d., 22:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
Asmuo apimtyje (viskame, betkame, kažkame, niekame) sieja žinojimą ir nežinojimą.
* Apytaka asmuo
suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
į:
Apytaka asmuo apimtyje sieja žinojimą ir nežinojimą.
* Apytaka asmuo apimtyje (viskame, betkame, kažkame, niekame)
suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
2019 gruodžio 14 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-19 eilutės iš
Yra keturios apytakos:
* [[Dievo šokis]] sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* [[Išgyvenimo apytaka]] sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
*
[[Žinojimo rūmai]] sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* [[Malda | Maldos mokslas]]
sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
į:
Žinių apytaka išsako asmens (pažinovo) atsakomybę už savo žinias. Yra keturi asmenys, tad keturios žinių apytakos:
* Dievas atsako
[[Dievo šokis | Dievo šokiu]], kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau [[išgyvenimo apytaka]], kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmais]], kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako [[Malda | maldos mokslu]], kuris
sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
2019 gruodžio 14 d., 22:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
'''Kas yra apytaka?'''
į:
'''Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?'''

Apytaka išsako pažinovo atsakomybę už savo žinias.
* Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
* Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
Pakeistos 35-41 eilutės iš
Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
* Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?

'''Kokia apytakų esmė?'''
į:
Pakeistos 52-55 eilutės iš
'''Apytakos tiria klausimus'''

Žiūrėk: [[Suvestinė]]
į:
Apytakos tiria klausimus
Pakeista 58 eilutė iš:
Apytakos apibrėžia:
į:
Apytakos apibrėžia
2019 gruodžio 13 d., 23:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]], [[Atitikimai]], [[Meilė]]
2019 gruodžio 13 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
[+Kaip skiriasi keturios apytakos?+]
į:
'''Kaip skiriasi keturios apytakos?'''

Maldos mokslu susigaudome, kas yra niekas, dėl ko nereikia pergyventi.
2019 gruodžio 13 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-20 eilutės:
'''Keturios apytakos'''

Yra keturios apytakos:
* [[Dievo šokis]] sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* [[Išgyvenimo apytaka]] sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* [[Žinojimo rūmai]] sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* [[Malda | Maldos mokslas]] sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Ištrintos 33-44 eilutės:
'''Keturios apytakos'''

Yra keturios apytakos:
* [[Dievo šokis]]
* [[Išgyvenimo apytaka]]
* [[Žinojimo rūmai]]
* [[Malda | Maldos mokslas]]

Ką bendro turi visos keturios apytakos?
* Jos susideda iš 24 požiūrių.
* Jų požiūriai pasidalina į pažinovą ir pažintąjį, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos), ir į pažinimą, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
Pridėtos 42-46 eilutės:

'''Ką bendro turi visos keturios apytakos?'''

* Jos susideda iš 24 požiūrių.
* Jų požiūriai pasidalina į pažinovą ir pažintąjį, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos), ir į pažinimą, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
2019 gruodžio 13 d., 21:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-27 eilutės:
'''Kas yra apytaka?'''

Asmuo apimtyje (viskame, betkame, kažkame, niekame) sieja žinojimą ir nežinojimą.
* Apytaka asmuo suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
** Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
** Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
** Apytaka išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
* Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?

'''Keturios apytakos'''
Ištrintos 33-44 eilutės:
Kas yra apytaka?
* Asmuo apimtyje sieja žinojimą ir nežinojimą.
** Apytaka asmuo suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
*** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
*** Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
*** Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
*** Apytaka išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
* Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
** Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
*** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
*** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
Pakeistos 38-40 eilutės iš
Kokia apytakų esmė? Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
į:
'''Kokia apytakų esmė?'''

Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
2019 gruodžio 13 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 33 eilutė iš:
* Jų požiūriai pasidalina į tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
į:
* Jų požiūriai pasidalina į pažinovą ir pažintąjį, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos), ir į pažinimą, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
2019 gruodžio 13 d., 21:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
Kokia apytakų esmė? Apytakos veda iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
į:
Kokia apytakų esmė? Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
2019 gruodžio 13 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-26 eilutės:
** Apytaka asmuo suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
*** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
*** Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
*** Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
*** Apytaka išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
* Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
Ištrintos 29-34 eilutės:
** Apytaka asmuo asuvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
** Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
** Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
** Apytaka išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
* Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
2019 gruodžio 13 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš
* Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
* Apytaka asmuo suvokia,
aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
į:
* Asmuo apimtyje sieja žinojimą ir nežinojimą.
** Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
*** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
*** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
** Apytaka asmuo asuvokia
, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
Pakeista 29 eilutė iš:
* Apytaka Dievo trejybę (už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (santvarkoje).
į:
* Apytaka Dievo trejybę (nežinojimą, už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (žinojimu, santvarkoje).
2019 gruodžio 13 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 27 eilutė:
Ištrinta 28 eilutė:
2019 gruodžio 13 d., 19:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
* [[Pasirinkimų malūnas]]
į:
* [[Išgyvenimo apytaka]]
Pakeistos 21-24 eilutės iš
* Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
* Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
* Apytakos apibrėžia pagrindines sąvokas.
* Apytaka išsako asmens išgyventą vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
į:
** Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
** Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
Pakeistos 24-28 eilutės iš
* Apytaka suderina požiūrius.
į:
** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
** Apytakos apibrėžia žinojimą, tad pagrindines sąvokas.
** Apytaka suderina nežinojimą, tad požiūrius.
** Apytaka išsako asmens išgyventą žinojimo ir nežinojimo vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
Pakeista 30 eilutė iš:
* Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
į:
2019 gruodžio 13 d., 18:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 138-140 eilutės:

Dievo išraiška apytakomis
* Tad Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
2019 gruodžio 12 d., 23:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 122-148 eilutės:

* Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kurie būtini skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose?
* Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Pasirinkimų malūnas yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o pasirinkimo malūnas yra santykinė apytaka.

* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.

* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
2019 lapkričio 20 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 125-128 eilutės:
2019.11.20 A: Kaip žinojimas visko sieja keturias [[apytakos | apytakas]]?

D: Nulinis asmuo yra už visko ir savo šokiu įeina į jį. Pirmas asmuo yra viskame ir išgyvenimais įeina į betką. Antras asmuo yra betkame ir savo tyrimu įeina į kažką. Trečias asmuo yra kažkame ir savo iššūkiais įeina į nieką.
2019 spalio 16 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-68 eilutės:

Gyvenimo lygtis keturiomis apytakomis apibrėžia besąlygiškumo raiškų saviraišką:
* Dievo šokis apibrėžia Dievo saviraišką.
* Pasirinkimų malūnas apibrėžia gerumo saviraišką.
* Žinojimo rūmai apibrėžia gyvenimo saviraišką.
* Maldos mokslas apibrėžia amžino gyvenimo saviraišką.
2019 gegužės 18 d., 21:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Apytaka visapusiškai išsako klausimo tyrimą.
Pridėtos 42-50 eilutės:

'''Apytakos tiria klausimus'''

Žiūrėk: [[Suvestinė]]

* Ar Dievas būtinas? Ar Dievas yra?
* Koks Dievas būtinas? Koks Aš esu?
* Kaip Dievas būtinas? Kaip Tu esi?
* Kodėl Dievas būtinas? Kodėl Kitas yra?
2019 balandžio 06 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvedimas]], [[Gyvenimo knyga]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gyvenimo knyga]]
2019 balandžio 03 d., 16:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 27 eilutė:
* Apytaka išsiskleidžia klausimu: Ar Dievas būtinas? Koks? Kaip? Kodėl?
2019 kovo 25 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 85-88 eilutės:
[+Apytakų raida+]

* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su pasirinkimų malūnu. Ir kaip su maldos mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
Ištrinta 89 eilutė:
2019 kovo 15 d., 21:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-36 eilutės iš
Kokia apytakų esmė? Apytakos veda iš vieno klausimo į kitą klausimą:
* Dievo šokis veda iš klausimo Ar Dievas būtinas? į klausimą Koks Dievas būtinas?
* Pasirinkimų malūnas veda iš klausimo Koks Dievas būtinas? į klausimą Kaip Dievas būtinas
?
* Žinojimo rūmai veda iš klausimo Kaip Dievas būtinas? į klausimą Kodėl Dievas būtinas?
* Maldos mokslas sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Dievas būtinas?
į:
Kokia apytakų esmė? Apytakos veda iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu
?
* Pasirinkimų malūnas veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Maldos mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra
?
2019 kovo 15 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 32-36 eilutės:
Kokia apytakų esmė? Apytakos veda iš vieno klausimo į kitą klausimą:
* Dievo šokis veda iš klausimo Ar Dievas būtinas? į klausimą Koks Dievas būtinas?
* Pasirinkimų malūnas veda iš klausimo Koks Dievas būtinas? į klausimą Kaip Dievas būtinas?
* Žinojimo rūmai veda iš klausimo Kaip Dievas būtinas? į klausimą Kodėl Dievas būtinas?
* Maldos mokslas sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Dievas būtinas?
2019 kovo 01 d., 22:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 78-95 eilutės:

[+Užrašai+]


Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių [[Apytakos | apytakų]] (asmenų tyrimų)
* Apytakos išsako visko žinojimą
** Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
** [[Viskas]] yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Visko žinojimas yra Dievo aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Tad visko žinojimas yra Dievo požiūris, kuris susidėlioja sąmoningumo lygmenimis, keturiomis apytakomis.
** Išvedimas: Keturios apytakos viską išveda, keturiais požiūriais suvokia sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį.
* Apytakos apimtyse tiria Dievo būtinumą
** Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose.
** Dievo požiūrio užuomazga yra Dievo šokis, kuriuo jisai tiria, ar Dievas būtinas? Dievo požiūris toliau plėtojasi požiūrių grandine. Dievas tiria asmenimis, kurie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos, kuriomis jų klausimai tampa įmanomi ir prasmingi. [[Pasirinkimų malūnas | Pasirinkimų malūnu]] jisai tiria, koks Aš esu? [[Žinojimo rūmai | Žinojimo rūmais]] jisai tiria, kaip Tu esi? O [[malda | maldos mokslu]] Dievas plačiausiai atsiskleidžia tirdamas, kodėl Kitas yra? Mat, Kitu atiskleidžia Dievą praplėčiančios, besąlygiškame Dieve glūdinčios sąlygos, kuriomis visi mes galime būti viena Dievu, ir kuriomis Dievo žinojimas - visko žinojimas - prilygsta Dievo nežinojimui - visko nežinojimui.
* Dievas išgyvena apytakas asmenimis
** Apytakos išsako Dievo požiūrį į asmenį, tad Dievo tam tikrų apimčių tyrimus, nežinojimus ir žinojimus. Apytakos nežinojimą išreiškia ir atliepia jam prilygstančiam žinojimu. Dievo požiūrį gali priimti, išgyventi ne tiktai Dievas, bet ir visi. Užtat Dievo požiūris išplečia Dievą.
** Dievo požiūris yra gyvenimo knyga, susidaranti iš 12=1+4+6+1 kampų, nusakančių santvarką. Keturios apytakos išsako kaip Dievas keturiais asmenimis Dievo žvilgsniu išgyvena gyvenimo knygą. Dievo šokyje šie kampai iškyla Dievo Dvasios požiūriu, "Jis yra Dievas", siejantis Sūnaus ir Tėvo požiūrius. Sūnus išgyvena Sūnaus ir Tėvo požiūrių sutapimą ir sutapimą, o Dvasia pilnai apibrėžia šį bendrą Dievo požiūrį.
* Apytakos suveda valias
** Dievo šokis suveda jokią valią, pasirinkimų malūnas vieną valią, žinojimo rūmai dvi valias (klausimo ir atsakymo) ir maldos mokslas tris valias.
** Valia (sandara) atsiranda pasirinkimų malūnu. Skirtingos valios (atvaizdai) atsiranda žinojimo rūmais. Skirtingos valios susiveda (į esmę) maldos mokslu.
2019 vasario 15 d., 22:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 73-77 eilutės:

* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[pasirinkimų malūnas]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, maldos mokslo stebuklu.
2019 vasario 11 d., 19:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* Apytakos apibrėžia pagrindines sąvokas.
Pridėtos 34-39 eilutės:

Apytakos apibrėžia:
* Dievo šokis - Dievą,
* pasirinkimų malūnas - gerumą,
* žinojimo rūmai - gyvenimą,
* maldos mokslas - amžiną gyvenimą.
2019 vasario 09 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-38 eilutės:

Žinojimo/nežinojimo apimtys.
* Dievas savo šokiu skiria nieko žinojimą ir nieko nežinojimą.
* Aš pasirinkimų malūnu skiriu kažko žinojimą ir kažko nežinojimą.
* Tu žinojimo rūmais skiri betko žinojimą ir betko nežinojimą.
* Kitas maldos mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
2019 vasario 09 d., 20:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Apytaka išreiškia kaip asmuo tiria Dievo būtinumą.
2019 vasario 09 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* Apytaka Dievo trejybę (už santvarkos) išsako žmogaus trejybės ratu (santvarkoje).
2018 gruodžio 15 d., 14:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Žr. [[Suvedimas]]
į:
Žr. [[Suvedimas]], [[Gyvenimo knyga]]
Pakeistos 27-29 eilutės iš
* Jų požiūriai pasidalina į tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
į:
* Jų požiūriai pasidalina į tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[gyvenimo knyga]].
Ištrintos 57-70 eilutės:

-------------------

[+Gyvenimo knyga+]

[[Knyga | Gyvenimo knyga]] išsako kaip mes, paskiri asmenys, gyvename viena.
* Dvylika požiūrių galima išsakyti. Tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje.
* Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
* Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?
* Gyvenimo knyga susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
* Gyvenimo knygos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.
* Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.
2018 gruodžio 15 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-35 eilutės:

* Dievo šokis išsako vieno asmens išgyvenimą. Įsijaučiu į Save, Tave, Kitą.
* Pasirinkimų malūnas sieja dviejų asmenų išgyvenimus, tad gaunasi šešios poros asmenų. Išgyvename tiek sąmonę, tiek pasąmonę. Išgyvename tiek Dievą už mūsų, tiek Dievą mūsų gelmėse.
* Žinojimo rūmai sieja trijų asmenų išgyvenimus.
* Maldos mokslas sieja visų keturių asmenų išgyvenimus.
2018 gruodžio 15 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-53 eilutės iš
į:
* Apytaka išsako asmens išgyventą vienumą, tad amžiną gyvenimą, ir jo nevaržo.
* Apytaka asmuo suvokia, aptaria, pažįsta ir žino tiek žinojimą, tiek nežinojimą.
* Apytaka suderina požiūrius.

Ką bendro turi visos keturios apytakos?
* Jos susideda iš 24 požiūrių.
* Jų požiūriai pasidalina į tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].


[+Kaip skiriasi keturios apytakos?+]

* Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius.
** Dievo šokis - jokį požiūrį;
** pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
** žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių.
** maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.

* Dievo šokis grindžia aštuonerybę.
* Pasirinkimų malūnas išplečia aštuonerybę netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus.
* Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis.
* Maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.

* Pasirinkimų malūnas - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Maldos mokslas. Dievo būtinumas.

* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti).
Pakeistos 55-62 eilutės iš
[+Užrašai+]

* Amžinas gyvenimas yra vienumo išgyvenimas. Keturios apytakos išsako asmens išgyventą vienumą: Dievo, Mano, Tavo ir Kito.
* Vienumo išgyvenimas susidaro iš 24 požiūrių.
* Apytakomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.
* Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
* Apytakos suderina požiūrius. Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto. Bet atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių. O vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
į:
[+Gyvenimo knyga+]
Ištrintos 65-78 eilutės:
* Pasirinkimų malūnas - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.

* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Maldos mokslas. Dievo būtinumas.

* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti).

'''Apytakų santykis'''

Dievo šokis grindžia aštuonerybę. Pasirinkimų malūnas ją išplečia netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus. Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis. O maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.
2018 gruodžio 15 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Apytaka atskleidžia asmenyje glūdinčias prielaidas.
2018 lapkričio 17 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

'''Kaip sąmoningumas ir sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?'''
2018 lapkričio 01 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 46-49 eilutės:

'''Apytakų santykis'''

Dievo šokis grindžia aštuonerybę. Pasirinkimų malūnas ją išplečia netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus. Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis. O maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.
2018 spalio 31 d., 22:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:

Kas yra apytaka?
2018 spalio 31 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 18-20 eilutės:


[+Apytaka+]
2018 spalio 31 d., 21:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-35 eilutės:


[+Apytaka+]

* Amžinas gyvenimas yra vienumo išgyvenimas. Keturios apytakos išsako asmens išgyventą vienumą: Dievo, Mano, Tavo ir Kito.
* Vienumo išgyvenimas susidaro iš 24 požiūrių.
* Apytakomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.
* Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
* Apytakos suderina požiūrius. Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto. Bet atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių. O vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.

[[Knyga | Gyvenimo knyga]] išsako kaip mes, paskiri asmenys, gyvename viena.
* Dvylika požiūrių galima išsakyti. Tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje.
* Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
* Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?
* Gyvenimo knyga susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
* Gyvenimo knygos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.
* Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.
2018 spalio 31 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:

>>bgcolor=#FFECC0<<
Ištrintos 33-34 eilutės:
>>bgcolor=#FFECC0<<
Ištrintos 36-37 eilutės:

>><<
Pridėtos 38-39 eilutės:
>><<
2018 spalio 31 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 31 eilutė:
-------------
Pridėta 39 eilutė:
----------------
2018 spalio 31 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-37 eilutės:

>>bgcolor=#FFECC0<<

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

>><<
2018 spalio 03 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 23 eilutė:
Pridėtos 27-29 eilutės:
* Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa
* visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa
* troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti).
2018 spalio 03 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-26 eilutės:


* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Maldos mokslas. Dievo būtinumas.
2018 spalio 02 d., 16:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
-------------------
Pridėtos 19-22 eilutės:

* Pasirinkimų malūnas - Dievas vienų vienas. Sandarų pagrindas yra atsisakymas žinojimo.
* Žinojimo rūmai - daryti gerą, kurį kiekvienas galėtų padaryti. Tai išsiaiškinimų bendrumas.
* Maldos mokslas - šv.Dvasios plazdenimas palaikantis sąmoningumą.
2018 spalio 02 d., 16:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
>><<
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
2018 spalio 02 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
* [[Maldos mokslas]]
į:
* [[Malda | Maldos mokslas]]
2018 spalio 02 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-18 eilutės:
>><<
---------------
Žr. [[Suvedimas]]

'''Ką keturios apytakos turi bendro?'''

'''Kaip jos viena su kita susijusios?'''
---------------
>><<

Yra keturios apytakos:
* [[Dievo šokis]]
* [[Pasirinkimų malūnas]]
* [[Žinojimo rūmai]]
* [[Maldos mokslas]]

[+Užrašai+]

Apytakos


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 spalio 28 d., 20:02