Mintys.Branda istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2023 rugsėjo 19 d., 12:55
atliko -
Pakeistos 339-340 eilutės iš
į:
* Žmonėms svarbu: Kas Dievas galėtų būti?
* Žmogaus savybės nusako koks jisai atrodo. Tad ar gali savybės būti tikslu? Tačiau savybėmis permąstymas (savybių pastebėjimas) pranoksta vykdymą (savybių išreiškimą). Tad gal savybės sutampa su buvimu, su nusistatymu?
* Žmogaus savybės nusako koks jisai atrodo. Tad ar gali savybės būti tikslu? Tačiau savybėmis permąstymas (savybių pastebėjimas) pranoksta vykdymą (savybių išreiškimą). Tad gal savybės sutampa su buvimu, su nusistatymu?
2022 gegužės 19 d., 17:25
atliko -
Pakeistos 66-69 eilutės iš
** Susipažinti su [[https://www.mruni.eu/prof-dr-rita-zukauskiene/ | Ritos Žukauskienės]] vadovėliu "Raidos psichologija".
į:
** Susipažinti su [[https://www.mruni.eu/prof-dr-rita-zukauskiene/ | Ritos Žukauskienės]] vadovėliu "Raidos psichologija".\
* Kaip branda glūdi vyksme -1 ? Neapibrėžtumo trejybė ir taip toliau.
* Branda vyksta tarpe tarp reikšmių išsiskleidimo gilyn ir požiūrių išsiskleidimo platyn. Branda tarpe keičia pilną išsiskleidimą (meile tobulam) amžinai smulkėjančiais daliniais išsiskleidimais (meile netobulam), taip kad tiesa tampa vis labiau prieinama, vis artimesnė, apčiuopiamesnė, smulkesnė, dalykiškesnė, gyvenimiškesnė.
* Kaip branda glūdi vyksme -1 ? Neapibrėžtumo trejybė ir taip toliau.
* Branda vyksta tarpe tarp reikšmių išsiskleidimo gilyn ir požiūrių išsiskleidimo platyn. Branda tarpe keičia pilną išsiskleidimą (meile tobulam) amžinai smulkėjančiais daliniais išsiskleidimais (meile netobulam), taip kad tiesa tampa vis labiau prieinama, vis artimesnė, apčiuopiamesnė, smulkesnė, dalykiškesnė, gyvenimiškesnė.
2022 balandžio 09 d., 13:06
atliko -
Pakeista 25 eilutė iš:
* Ar būtent tada esame sąmoningi kuome tveriame savastį už trejybės rato?
į:
* Ar būtent tada esame sąmoningi kuomet tveriame savastį už trejybės rato?
2022 balandžio 09 d., 13:00
atliko -
Pridėta 217 eilutė:
* Gyvendami ant ribos, ant klaustuko, kur reikalinga Dievo pagalba, kur atrandame ryšį su juo.
2022 balandžio 06 d., 12:48
atliko -
Pridėtos 73-81 eilutės:
[+Ar bręstame?+]
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
Amžina branda ir amžinas sąstingis
* Danguje turėtų vykti amžina branda.
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama.
* Ar amžinos brandos galimybė sąlygoja amžino sąstingio galimybę?
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
Amžina branda ir amžinas sąstingis
* Danguje turėtų vykti amžina branda.
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama.
* Ar amžinos brandos galimybė sąlygoja amžino sąstingio galimybę?
Pakeista 188 eilutė iš:
Renkasi bręsti, susitelka į brandos tašką
į:
Renkasi bręsti, susitelkia į brandos tašką
Pakeistos 190-191 eilutės iš
į:
* Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.
Pridėtos 201-203 eilutės:
Skiriame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.
* Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
* Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Ištrintos 207-211 eilutės:
Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.
Ištrintos 266-271 eilutės:
[+Ar bręstame?+]
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.
2022 balandžio 06 d., 12:34
atliko -
Pakeista 53 eilutė iš:
į:
Kodėl ir kaip brandinti save?
Ištrintos 171-172 eilutės:
Kodėl ir kaip reikėtų brandinti save?
2022 balandžio 05 d., 19:35
atliko -
Pakeistos 139-142 eilutės iš
Laisvė asmenybe įsipaišyti į bendrystę
į:
Laisvė pačiam brandinti save ar būti brandinamam
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
Laisvė asmenybe įsipaišyti į bendrystę (tiek pasąmone, tiek sąmone, tiek sąmoningumu)
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
Laisvė asmenybe įsipaišyti į bendrystę (tiek pasąmone, tiek sąmone, tiek sąmoningumu)
Ištrintos 144-149 eilutės:
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
Pakeistos 160-163 eilutės iš
'''
į:
'''Žmogaus saviugdos prasmė Dievo kampu'''
Pakeistos 164-170 eilutės iš
į:
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
'''Žmogaus saviugdos prasmė žmogaus kampu'''
Puoselėjame savo laisvčę
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
'''Žmogaus saviugdos prasmė žmogaus kampu'''
Puoselėjame savo laisvčę
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
Pakeistos 190-191 eilutės iš
Išskiriame Dievo tikslą ir savo tikslą
į:
Išskiriame Dievo tikslą (gyventi Kitu) ir savo tikslą (gyventi Savimi)
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
2022 balandžio 05 d., 19:25
atliko -
Pakeista 130 eilutė iš:
Dievas suteikia mums laisvę, kad iškiltų mumyse
į:
Dievas suteikia mums laisvę, kad jisai iškiltų mumyse
Pridėtos 133-134 eilutės:
Laisvė su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti
Pridėta 136 eilutė:
Laisvė sąmoningumu rinktis ar nežinoti sąmone ar žinoti pasąmone
Pridėtos 138-139 eilutės:
Laisvė asmenybe įsipaišyti į bendrystę
Pakeistos 141-142 eilutės iš
į:
Pridėtos 148-160 eilutės:
'''Gyvenimas brandina'''
Kūnas sustatytas brandai
* Žmogus yra savo kūnu taip sustatytas, gamtos raidos išdėstytas, kad jisai augtų ir atitinkamai bręstų visuomenėje.
* Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
Gyvenimas verčia bręsti
* Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti.
Aplinka mus įtakoja bangomis.
* Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
* Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.
Kūnas sustatytas brandai
* Žmogus yra savo kūnu taip sustatytas, gamtos raidos išdėstytas, kad jisai augtų ir atitinkamai bręstų visuomenėje.
* Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
Gyvenimas verčia bręsti
* Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti.
Aplinka mus įtakoja bangomis.
* Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
* Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.
Pakeistos 165-167 eilutės iš
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį
į:
'''Dievo kampu'''
Dievui reikia, kad save patys patikslintumėme, sandarai, asmeniškai
* Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
'''Patys brandiname save'''
Dievui reikia, kad save patys patikslintumėme, sandarai, asmeniškai
* Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
'''Patys brandiname save'''
Pakeistos 174-188 eilutės iš
Brandiname save nes atsakome
Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti
Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar,
Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
į:
Atsiveria galimybė, tarpas
* Aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja? Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Atsakome už save
* Brandiname save nes atsakome už save.
Renkasi bręsti, susitelka į brandos tašką
* Einantys teisingu keliu ir gyvenantys dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.
Puoselėjame gyvenimo tikslą (asmenišką kodėl - ar) ir kryptį link tikslo (asmenišką kaip - koks)
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
Įžvelgiame Dievo dalyvavimą, įsivaizduojame jo tikslą
* Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Išskiriame Dievo tikslą ir savo tikslą
* Aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja? Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Atsakome už save
* Brandiname save nes atsakome už save.
Renkasi bręsti, susitelka į brandos tašką
* Einantys teisingu keliu ir gyvenantys dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.
Puoselėjame gyvenimo tikslą (asmenišką kodėl - ar) ir kryptį link tikslo (asmenišką kaip - koks)
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
Įžvelgiame Dievo dalyvavimą, įsivaizduojame jo tikslą
* Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Išskiriame Dievo tikslą ir savo tikslą
2022 balandžio 05 d., 18:14
atliko -
Pakeistos 130-131 eilutės iš
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
į:
Dievas suteikia mums laisvę, kad iškiltų mumyse
Pridėtos 145-147 eilutės:
Puoselėjame gyvenimo tikslą (asmenišką kodėl) ir kryptį link tikslo (asmenišką kaip)
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
2022 balandžio 01 d., 21:18
atliko -
Pakeistos 83-92 eilutės iš
[[Dievo branda]]
* Reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
Žmogaus branda
* Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
** Gyva savastis.
** Išsiplėčiame sandara.
** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
Žmogaus branda
* Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
** Gyva savastis.
** Išsiplėčiame sandara.
** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
į:
[[Dievo branda]] - Dievo nebūtinumu
Žmogaus branda - Dievo būtinumu - augame vis labiau
* Tobuli, gyvenantys Dievu
Žmogaus branda - Dievo būtinumu - augame vis labiau
* Tobuli, gyvenantys Dievu
Pakeistos 88-107 eilutės iš
** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
**Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Tvirtėjame.
** Įamžiname dorybę.
** Turtėjame vertybėmis.
** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
* Gyvename Dievu.
** Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
** Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
** Žmogaus branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą.
** Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
** Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumugalime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
* Sąmoningėjame
** Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
** Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.
** Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
Naujai suprantame, pažįstame save.
*** Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
*** Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą.
***Nesitenkiname daliniu žinojimu, užtat vertiname visko žinojimą kaip nežinojimo atitikmenį.
**
** Įamžiname dorybę.
** Turtėjame vertybėmis.
** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį
* Gyvename Dievu.
** Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
** Branda gyvename Dievo rūpesčiais
** Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti
** Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu
* Sąmoningėjame
** Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
** Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.
** Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to
*** Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį
*** Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą
***
į:
*** Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
*** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
*** Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
** Gyvename Dievu.
*** Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
*** Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
*** Žmogaus branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą.
*** Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
*** Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
* Atsisakantys savęs
** Gyvi, jautrūs pasąmone, atsakingi sąmone, sąmoningi
*** Išorinius požiūrius įsisaviname vidiniais požiūriais
*** Įsisavindami pakeičiame save
*** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
*** Gyva savastis
** Sąmoningėjame
*** Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
*** Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.
*** Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
*** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
*** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
*** Išsiplėčiame sandara.
*** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
*** Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
** Gyvename Dievu.
*** Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
*** Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
*** Žmogaus branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą.
*** Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
*** Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
* Atsisakantys savęs
** Gyvi, jautrūs pasąmone, atsakingi sąmone, sąmoningi
*** Išorinius požiūrius įsisaviname vidiniais požiūriais
*** Įsisavindami pakeičiame save
*** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
*** Gyva savastis
** Sąmoningėjame
*** Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
*** Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.
*** Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
*** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
*** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
*** Išsiplėčiame sandara.
Pridėtos 115-126 eilutės:
* Prisiimantys save
** Gyvybingi, tvarūs aplinkybėse
** Tvirti savo dorybėmis, vertybėmis
*** Įamžiname dorybę.
*** Turtėjame vertybėmis.
*** Įamžindami atpažįstame save.
** Naujai suprantame, pažįstame save.
*** Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
*** Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą.
*** Nesitenkiname daliniu žinojimu, užtat vertiname visko žinojimą kaip nežinojimo atitikmenį.
*** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
** Gyvybingi, tvarūs aplinkybėse
** Tvirti savo dorybėmis, vertybėmis
*** Įamžiname dorybę.
*** Turtėjame vertybėmis.
*** Įamžindami atpažįstame save.
** Naujai suprantame, pažįstame save.
*** Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
*** Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą.
*** Nesitenkiname daliniu žinojimu, užtat vertiname visko žinojimą kaip nežinojimo atitikmenį.
*** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
2022 balandžio 01 d., 20:28
atliko -
2022 balandžio 01 d., 20:20
atliko -
Pridėta 3 eilutė:
Pakeista 53 eilutė iš:
Kaip žmogui bręsti?
į:
Kaip brandinti save?
2022 balandžio 01 d., 20:18
atliko -
Pakeistos 75-80 eilutės iš
* Atsiskleidimas
* Tobulėjimas, ėjimas link tikslo, kuris gali būti nepasiekiamas, arba priartėjimas prie siekio, kuris gali būti tikslo viena dalis, taip kad galime net jį pasiekti.
* Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
* Branda yra atvertis
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse
į:
* Išsiskleidimas
** Branda yra atvertis, atsivertimas, atsiskleidimas, išsivystymas.
* Tobulėjimas
** Ėjimas link tikslo, kuris gali būti nepasiekiamas, arba priartėjimas prie siekio, kuris gali būti tikslo viena dalis, taip kad galime net jį pasiekti.
* Vieningumo pirmavaizdis
** Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
** Branda yra atvertis, atsivertimas, atsiskleidimas, išsivystymas.
* Tobulėjimas
** Ėjimas link tikslo, kuris gali būti nepasiekiamas, arba priartėjimas prie siekio, kuris gali būti tikslo viena dalis, taip kad galime net jį pasiekti.
* Vieningumo pirmavaizdis
** Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
Pakeistos 83-84 eilutės iš
į:
* Reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
Pakeistos 86-98 eilutės iš
** Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
*** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
*** Gyva savastis.
*** Išsiplėčiame sandara.
*** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
*** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
*** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
*** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
*** Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
** Tvirtėjame.
*** Įamžiname dorybę.
*** Turtėjame vertybėmis.
*** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
**
**
**
**
**
**
**
**
*
**
**
į:
* Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
** Gyva savastis.
** Išsiplėčiame sandara.
** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
** Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Tvirtėjame.
** Įamžiname dorybę.
** Turtėjame vertybėmis.
** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
** Gyva savastis.
** Išsiplėčiame sandara.
** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
** Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Tvirtėjame.
** Įamžiname dorybę.
** Turtėjame vertybėmis.
** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
Pridėta 102 eilutė:
** Žmogaus branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą.
2022 kovo 31 d., 21:27
atliko -
Pridėtos 69-70 eilutės:
%center%Attach:brandos-savoka.png
----------------------
----------------------
2022 kovo 31 d., 21:17
atliko -
Pakeistos 74-76 eilutės iš
* Tobulėjimas
*
į:
* Tobulėjimas, ėjimas link tikslo, kuris gali būti nepasiekiamas, arba priartėjimas prie siekio, kuris gali būti tikslo viena dalis, taip kad galime net jį pasiekti.
* Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
* Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
Pakeistos 100-101 eilutės iš
* Sąmoningėjame.
į:
* Sąmoningėjame
** Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
** Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
Pridėta 103 eilutė:
** Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
Ištrintos 112-117 eilutės:
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
* Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito į Tave į Mane į Dievą. Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
* Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
2022 kovo 31 d., 21:09
atliko -
Pridėtos 71-77 eilutės:
Branda
* Atsiskleidimas
* Tobulėjimas
*
[[Dievo branda]]
2022 kovo 30 d., 21:30
atliko -
Pridėtos 103-154 eilutės:
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
* Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito į Tave į Mane į Dievą. Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
* Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
[+Kodėl bręstame?+]
Kodėl bręstame
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
* Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
* Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
* Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
[+Kodėl brandiname save?+]
Šitą klausimą galime suprasti iš savo kampo ir taip pat iš Dievo kampo.
Kodėl ir kaip reikėtų brandinti save?
Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti. Kiti eina teisingu keliu ir gyvendami dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.
Brandiname save nes atsakome už save.
Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengtiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.
Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja?
Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
------------------------------
%center%Attach:sviesuoliu-trejybes-ratas.png
------------------------------
Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.
* Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
* Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito į Tave į Mane į Dievą. Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
* Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
[+Kodėl bręstame?+]
Kodėl bręstame
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
* Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
* Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
* Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
[+Kodėl brandiname save?+]
Šitą klausimą galime suprasti iš savo kampo ir taip pat iš Dievo kampo.
Kodėl ir kaip reikėtų brandinti save?
Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti. Kiti eina teisingu keliu ir gyvendami dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.
Brandiname save nes atsakome už save.
Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengtiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.
Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja?
Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
------------------------------
%center%Attach:sviesuoliu-trejybes-ratas.png
------------------------------
Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.
Pakeistos 202-248 eilutės iš
Kodėl bręstame
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
* Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę
>>bgcolor=#E9F5FC<<
'''Kodėl ir kaip reikėtų brandinti save?'''
-----------------
>><<
[+Kodėl brandiname save?+]
Šitą klausimą galime suprasti iš savo kampo ir taip pat iš Dievo kampo
Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti. Kiti eina teisingu keliu ir gyvendami dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.
Brandiname save nes atsakome už save.
Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengtiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.
Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja?
Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
------------------------------
%center%Attach:sviesuoliu-trejybes-ratas.png
------------------------------
Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį
į:
Kaip bręsti
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
* Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
* Gyvenimas asmenybe kyla iš vienų vienumo, gyvenimas asmeniu iš bendražmogiškumo, gyvenimas Dievu iš dvasios plazdenimo. Tai brandos sąlygos.
Bręstame brandos šuoliu
* Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
* Atsisakome savo požiūrio.
* Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
* Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
* Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
* Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
* Gyvenimas asmenybe kyla iš vienų vienumo, gyvenimas asmeniu iš bendražmogiškumo, gyvenimas Dievu iš dvasios plazdenimo. Tai brandos sąlygos.
Bręstame brandos šuoliu
* Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
* Atsisakome savo požiūrio.
* Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
* Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
* Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
Pakeistos 288-323 eilutės iš
* Gyvenimas asmenybe kyla iš vienų vienumo, gyvenimas asmeniu iš bendražmogiškumo, gyvenimas Dievu iš dvasios plazdenimo. Tai brandos sąlygos.
* Meilė palaiko gyvenimą puoselėdama sąmoningumą, tad vidinį gyvybės išgyvenimą.
* Atvertis
Kaip bręsti
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
* Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
Bręstame brandos šuoliu
* Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
* Atsisakome savo požiūrio.
* Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
* Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
* Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
Kas yra brandos palaikymas
* Brandos palaikymas yra Dievo valios palaikymas. Nes Dievo valia yra amžinas gyvenimas, amžina branda. Pomirtinis gyvenimas išplaukia iš mūsų brandos čia ir dabar.
* Brandos palaikymas yra pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas, nes branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.
* Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.
Kas yra branda
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
* Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
Kodėl bręsti
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
į:
2022 kovo 30 d., 21:19
atliko -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
* Palyginti vaiko kognityvinę brandą su sugebėjimu suvokti, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas.
Pridėtos 32-35 eilutės:
Kaip branda atrodo iš įvairių kampų?
* Iš šalies žiūrint, savarankiškas mąstymas dėsningai veda tam tikru brandos keliu. Iš vidaus žiūrint, kaip tai išgyvename?
* Kaip branda atrodo Dievui, Man išgyventojui asmeniui, Tau savasčiai asmenybei, Kitam pasauliui?
* Iš šalies žiūrint, savarankiškas mąstymas dėsningai veda tam tikru brandos keliu. Iš vidaus žiūrint, kaip tai išgyvename?
* Kaip branda atrodo Dievui, Man išgyventojui asmeniui, Tau savasčiai asmenybei, Kitam pasauliui?
Ištrintos 269-270 eilutės:
Pakeistos 273-274 eilutės iš
į:
Pakeistos 279-281 eilutės iš
* Kaip branda atrodo Dievui, Man išgyventojui asmeniui
į:
Kaip bręsti
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
* Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
* Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
Ištrintos 292-298 eilutės:
Kaip bręsti
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
Pakeistos 296-297 eilutės iš
į:
* Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.
Pakeistos 300-301 eilutės iš
į:
* Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
Pakeistos 305-315 eilutės iš
* Dievo branda yra trejopai palaikoma:
* galimybių išsiskyrime
* galimybės akistatoje
* galimybių suderinime
Kiekvienu atveju Dievas bręsta. Tai yra būtent Dievo brandos reikšmės.
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu
į:
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
2022 kovo 30 d., 20:57
atliko -
Pridėta 18 eilutė:
* Ar žmonės įgimtai bręsta ar jie renkasi sąmoningai bręsti?
Pakeistos 268-269 eilutės iš
į:
Pridėtos 286-288 eilutės:
Pakeistos 291-292 eilutės iš
į:
Kaip bręsti
Pakeistos 294-296 eilutės iš
į:
Kas yra brandos palaikymas
Pakeistos 298-299 eilutės iš
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Brandos palaikymas yra tad pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.
į:
* Brandos palaikymas yra pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas, nes branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.
Kas yra branda
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
Kodėl bręsti
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
Kas yra branda
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
Kodėl bręsti
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
2022 kovo 30 d., 20:52
atliko -
Pakeistos 58-60 eilutės iš
į:
* Gilintis į mokslą apie brandą, raidą, ugdymą, pavyzdžiui, Piaget, Habermas, Rousseau, Rudolf Steiner - Waldorf.
** Susipažinti su [[https://www.mruni.eu/prof-dr-rita-zukauskiene/ | Ritos Žukauskienės]] vadovėliu "Raidos psichologija".
** Susipažinti su [[https://www.mruni.eu/prof-dr-rita-zukauskiene/ | Ritos Žukauskienės]] vadovėliu "Raidos psichologija".
Pakeistos 291-292 eilutės iš
* Gilintis į mokslą apie brandą, raidą, ugdymą, pavyzdžiui, Piaget, Habermas, Rousseau, Rudolf Steiner - Waldorf.
į:
Pridėtos 312-313 eilutės:
[[https://www.goodreads.com/book/show/9862665-strengthening-the-will | Rudolf Steiner. Strengthening the Will: The Review Exercises]] Pratimai peržiūrėti savo elgesį.
2022 kovo 30 d., 20:46
atliko -
2022 kovo 30 d., 20:39
atliko -
Ištrintos 32-36 eilutės:
Kaip Dievas bręsta?
* Kaip Dievas bręsta troškimais?
* Kaip Dievo išeities tašku suprasti netroškimus?
* Kaip Dievui skiriasi troškimai ir jo išeities kampu išgyventi netroškimai?
2022 kovo 30 d., 20:39
atliko -
Pakeistos 6-7 eilutės iš
* [[Brandos tyrimas]]
į:
* [[Brandos tyrimas]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]] Kaip asmeniškai brendau.
* [[Saviugda]], [[Lavintis]] Kaip man brandinti save.
* [[Saviugda]], [[Lavintis]] Kaip man brandinti save.
Ištrinta 8 eilutė:
2022 kovo 30 d., 20:37
atliko -
Pakeistos 3-8 eilutės iš
[[Amžinas gyvenimas]], [[Saviugda]], [[Dievo branda]], [[Brandos tyrimas]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
į:
* [[Amžinas gyvenimas]] Kas yra branda.
* [[Dievo branda]] Kaip Dievas bręsta.
* [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]] Kaip bręstame.
* [[Brandos tyrimas]]
* [[Meilės mokslas]], [[Meilė]] Kaip palaikyti kitų brandą.
* [[Saviugda]] Kaip man brandinti save.
* [[Dievo branda]] Kaip Dievas bręsta.
* [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]] Kaip bręstame.
* [[Brandos tyrimas]]
* [[Meilės mokslas]], [[Meilė]] Kaip palaikyti kitų brandą.
* [[Saviugda]] Kaip man brandinti save.
2022 kovo 30 d., 19:23
atliko -
Pridėtos 21-23 eilutės:
Kas bręsta?
* Ar bręsta gamta? visuomenė? asmuo? Dievas?
* Ar bręsta gamta? visuomenė? asmuo? Dievas?
Pridėtos 29-33 eilutės:
Kaip Dievas bręsta?
* Kaip Dievas bręsta troškimais?
* Kaip Dievo išeities tašku suprasti netroškimus?
* Kaip Dievui skiriasi troškimai ir jo išeities kampu išgyventi netroškimai?
* Kaip Dievas bręsta troškimais?
* Kaip Dievo išeities tašku suprasti netroškimus?
* Kaip Dievui skiriasi troškimai ir jo išeities kampu išgyventi netroškimai?
Pakeistos 45-49 eilutės iš
Kaip palaikyti kitų brandą?
Brandos pavyzdžiai
Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.
Brandos pavyzdžiai
į:
Kaip žmogui bręsti?
* Kaip bręsti dvasiškai?
* Kaip bręsti netroškimais?
* Kaip netroškimais remtis į Dievą, į jo požiūrį?
* Kaip ugdyti save ir ypač savo valią?
** Išpuoselėti santykį su savimi pageidautinas dorybes įtvirtinti ir lavinti.
** Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
** Kaip palaikyti savo pasąmonę, iš jos semtis ir ją gražiai puoselėti?
** Kaip dorybių puoselėjimu ugdyti savo valią?
* Kaip artimiau bendrauti su Dievu?
** Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.
* Kaip bręsti dvasiškai?
* Kaip bręsti netroškimais?
* Kaip netroškimais remtis į Dievą, į jo požiūrį?
* Kaip ugdyti save ir ypač savo valią?
** Išpuoselėti santykį su savimi pageidautinas dorybes įtvirtinti ir lavinti.
** Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
** Kaip palaikyti savo pasąmonę, iš jos semtis ir ją gražiai puoselėti?
** Kaip dorybių puoselėjimu ugdyti savo valią?
* Kaip artimiau bendrauti su Dievu?
** Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.
Pridėtos 152-186 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
'''Kodėl ir kaip reikėtų brandinti save?'''
-----------------
>><<
[+Kodėl brandiname save?+]
Šitą klausimą galime suprasti iš savo kampo ir taip pat iš Dievo kampo.
Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti. Kiti eina teisingu keliu ir gyvendami dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.
Brandiname save nes atsakome už save.
Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengtiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.
Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja?
Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?
Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko
Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.
------------------------------
%center%Attach:sviesuoliu-trejybes-ratas.png
------------------------------
Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.
2022 kovo 29 d., 13:03
atliko -
Pridėtos 20-24 eilutės:
Kodėl bręsti? Suvokti brandos vaidmenį.
* Suprasti kaip branda susijusi su dorove.
* Suprasti kaip branda susijusi su Dievo rūpesčiais.
* Apžvelgti [[Meilės mokslas | meilės mokslo]] visumą, ką ir kaip meilė brandina, kas meilė palaiko amžiną brandą.
2022 kovo 28 d., 17:53
atliko -
Pridėtos 204-205 eilutės:
* Bręsti suvokti, kad gyvenimas neteisingas. Sugebėti tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
2021 lapkričio 24 d., 13:57
atliko -
Pridėtos 204-207 eilutės:
* Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito į Tave į Mane į Dievą. Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
* Žmonės įgimtai bręsta ar renkasi sąmoningai bręsti?
* Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
2021 lapkričio 08 d., 12:25
atliko -
Pridėtos 204-207 eilutės:
* Gyvenimas asmenybe kyla iš vienų vienumo, gyvenimas asmeniu iš bendražmogiškumo, gyvenimas Dievu iš dvasios plazdenimo. Tai brandos sąlygos.
* Meilė palaiko gyvenimą puoselėdama sąmoningumą, tad vidinį gyvybės išgyvenimą.
* Atvertis
2021 lapkričio 06 d., 22:55
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Amžinas gyvenimas]], [[Saviugda]], [[Brandos tyrimas]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
į:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Saviugda]], [[Dievo branda]], [[Brandos tyrimas]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
Ištrintos 200-217 eilutės:
[+Dievo branda+]
Kaip Dievas bręsta?
Dievas šyla, atjaučia
* Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile, su savo esme.
* Dievas troškimu išgyvena netroškimą.
* Dievo branda, tai jo išėjimas už savęs, tad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta. Jis priima netroškimą visko, o trokšti visko tai lygu priimti nesąmonę, kaip kad tėvas rimtai priima vaiko pramanytas nesąmones.
* Dievo branda iškyla tarpe -> kitas -> suvokimas -> persitvarkymas irgi iškyla tarpu -> viena sandara iš viršaus (bene padalinimas, atvaizdas ar aplinkybė) o kita sandara iš apačios (taipogi?)
* Dievo branda, tai antrinių sandarų išplaukimas iš Dievo troškimo platesniame netroškime, išsakančio jų tarpą. Taip ir kyla šešios brandos rūšys, šeši prasmingi išgyvenimai.
* Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas.
* Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
Dievas sąmoningėja
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis.
Dievas atveria visas galimybes.
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.
2021 spalio 24 d., 11:09
atliko -
Pridėta 223 eilutė:
* Iš šalies žiūrint, savarankiškas mąstymas dėsningai veda tam tikru brandos keliu. Iš vidaus žiūrint, kaip tai išgyvename?
2021 spalio 12 d., 16:16
atliko -
Pridėtos 222-223 eilutės:
* Kaip branda atrodo Dievui, Man išgyventojui asmeniui, Tau savasčiai asmenybei, Kitam pasauliui?
2021 rugsėjo 29 d., 16:16
atliko -
Pridėtos 246-247 eilutės:
* Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
2021 rugsėjo 29 d., 16:12
atliko -
Pridėtos 241-245 eilutės:
* Dievo branda yra trejopai palaikoma:
* galimybių išsiskyrime
* galimybės akistatoje
* galimybių suderinime
Kiekvienu atveju Dievas bręsta. Tai yra būtent Dievo brandos reikšmės.
* galimybių išsiskyrime
* galimybės akistatoje
* galimybių suderinime
Kiekvienu atveju Dievas bręsta. Tai yra būtent Dievo brandos reikšmės.
2021 rugsėjo 20 d., 15:26
atliko -
Ištrintos 219-294 eilutės:
>>bgcolor=##EFCFE1<<
----------------------
[+Raimundo rinkinys minčių apie brandą+]
Raimundas Vaitkevičius, 2021 m. rugpjūčio mėn. 29 d.: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.
Andrius Kulikauskas: Raimundo vertimus perkėliau į pradžią.
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
* Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
* Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
* Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.
* Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
* Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
------------------------
'''Brandos posakių surūšiavimas'''
Kodėl bręsta ir kaip bręsta
* Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
* Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
* Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
Kodėl bręsta ir kokiu bręsta
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
Kodėl bręsta ir ar bręsta
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
Kaip bręsta ir kokiu bręsta
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
Kaip bręsta ir ar bręsta
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
* Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
Kaip bręsta
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
Kaip nebręsta
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
* Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
2021 rugsėjo 18 d., 21:41
atliko -
Pridėtos 32-33 eilutės:
Kaip palaikyti kitų brandą?
Pakeistos 313-315 eilutės iš
į:
* [[https://www.goodreads.com/book/show/9862665-strengthening-the-will | Rudolf Steiner. Strengthening the Will: The Review Exercises]]
* Gilintis į mokslą apie brandą, raidą, ugdymą, pavyzdžiui, Piaget, Habermas, Rousseau, Rudolf Steiner - Waldorf.
* Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.
* Gilintis į mokslą apie brandą, raidą, ugdymą, pavyzdžiui, Piaget, Habermas, Rousseau, Rudolf Steiner - Waldorf.
* Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.
2021 rugsėjo 15 d., 12:18
atliko -
Pridėtos 305-311 eilutės:
* Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
* Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
* Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
* Brandos palaikymas yra Dievo valios palaikymas. Nes Dievo valia yra amžinas gyvenimas, amžina branda. Pomirtinis gyvenimas išplaukia iš mūsų brandos čia ir dabar.
* Branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Brandos palaikymas yra tad pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.
2021 rugsėjo 06 d., 11:30
atliko -
Pridėta 83 eilutė:
* Svarbu valią ugdyti nes jos pagrindu galiu leisti pasąmonei reikštis ir nereikia su ja kovoti. Valios ugdymu teisingai sustatau pasąmonę, diegiu įpročius, įamžinu dorybes.
2021 rugsėjo 06 d., 11:27
atliko -
Pridėtos 80-82 eilutės:
Pasirengdami
* Brandinu save pasirengdamas brandos akimirkai. Kitaip teks bręsti po akimirkos, jos įtakoje. Tad akimirka yra likimas, o mano pasirengimas ar nepasirengimas yra laisva valia. Ar einu pas Dievą ar jisai manęs ieškos?
2021 rugsėjo 04 d., 22:04
atliko -
Pakeistos 291-303 eilutės iš
į:
[+Užrašai+]
Bręstame brandos šuoliu
* Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
* Atsisakome savo požiūrio.
* Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
* Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
* Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
>>bgcolor=#EFCFE1<<
Bręstame brandos šuoliu
* Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
* Atsisakome savo požiūrio.
* Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
* Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
* Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
>>bgcolor=#EFCFE1<<
2021 rugsėjo 04 d., 15:29
atliko -
Pakeistos 73-81 eilutės iš
Teisingai susirikiuodami
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį
* Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį
* Brandai reikia atsiremti į Dievo požiūrį - į tėvo požiūrį į vaiką
Išgyvenimais
* Reik persimesti iš savęs
į:
Išmokdami už save atsakyti, save valdyti, tikslinti
* Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
* Pasaulio svyravimas - jis mus pakaitomis tampo ir palieka ramybėje - suteikia galimybe rūpintis ateitimi, ar ja nesirūpinti. Tad išorinis svyravimas tarp dviejų kraštutinumų grindžia vidinę trejybės rato galimybę.
* Bręstame tikslindami save, kai įmanoma - laikydamiesi Dievo požiūrio, o kai ne - patys save tikslindami.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
* Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
* Pasaulio svyravimas - jis mus pakaitomis tampo ir palieka ramybėje - suteikia galimybe rūpintis ateitimi, ar ja nesirūpinti. Tad išorinis svyravimas tarp dviejų kraštutinumų grindžia vidinę trejybės rato galimybę.
* Bręstame tikslindami save, kai įmanoma - laikydamiesi Dievo požiūrio, o kai ne - patys save tikslindami.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
Pakeistos 79-95 eilutės iš
* Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.
Ryškindami ir pranokdami savo kertinę vertybę
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Suvesdami dvasią trimis kampais
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
Pribrendus aplinkybėms
* Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
* Brandos kelias - abejingame pasaulyje išvystyti asmenybę kuriam rūpi, asmenybei tikėti asmeniu - bendru žmogumi, o asmeniui paklusti jam pranokstančiam Dievui. Svarbiausia yra tarpinė grandis - teisingai sustatyti asmenybę ir asmenį.
* Pasaulio svyravimas - jis mus pakaitomis tampo ir palieka ramybėje - suteikia galimybe rūpintis ateitimi, ar ja nesirūpinti. Tad išorinis svyravimas tarp dviejų kraštutinumų grindžia vidinę trejybės rato galimybę.
* Bręstame tikslindami save, kai įmanoma - laikydamiesi Dievo požiūrio, o kai ne - patys save tikslindami.
Išmokdami save valdyti
* Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
į:
* Ryškindami ir pranokdami savo kertinę vertybę. Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Išsiplėsdami
Išsiplėsdami
Pridėta 83 eilutė:
* Įsisavindami savo gebėjimus mylėti kaip bendras, besąlygiškas taisykles.
Pridėtos 85-86 eilutės:
Asmenybę pakeisdami asmeniu
Pakeistos 88-107 eilutės iš
į:
* Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.
* Išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.
Atsiremdami į Dievą, į meilę, į nežinojimą
* Brandai reikia atsiremti į Dievo požiūrį - į tėvo požiūrį į vaiką. Nes vaikas savaime bręsta, ogi tėvai jį brandina.
Teisingai susirikiuodami
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
* Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį.
* Brandos kelias - abejingame pasaulyje išvystyti asmenybę kuriam rūpi, asmenybei tikėti asmeniu - bendru žmogumi, o asmeniui paklusti jam pranokstančiam Dievui. Svarbiausia yra tarpinė grandis - teisingai sustatyti asmenybę ir asmenį.
* Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
* Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.
Išgyvenimais, pribrendus aplinkybėms
* Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
* Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
Suvesdami dvasią trimis kampais
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
* Išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.
Atsiremdami į Dievą, į meilę, į nežinojimą
* Brandai reikia atsiremti į Dievo požiūrį - į tėvo požiūrį į vaiką. Nes vaikas savaime bręsta, ogi tėvai jį brandina.
Teisingai susirikiuodami
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
* Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį.
* Brandos kelias - abejingame pasaulyje išvystyti asmenybę kuriam rūpi, asmenybei tikėti asmeniu - bendru žmogumi, o asmeniui paklusti jam pranokstančiam Dievui. Svarbiausia yra tarpinė grandis - teisingai sustatyti asmenybę ir asmenį.
* Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
* Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.
Išgyvenimais, pribrendus aplinkybėms
* Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
* Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
Suvesdami dvasią trimis kampais
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
2021 rugsėjo 04 d., 14:58
atliko -
Pridėtos 32-34 eilutės:
Brandos pavyzdžiai
* Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.
* Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.
Ištrintos 40-41 eilutės:
* Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
Pridėta 60 eilutė:
** Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.
Pridėtos 73-77 eilutės:
* Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.
Teisingai susirikiuodami
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
* Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį.
Teisingai susirikiuodami
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
* Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį.
Pakeistos 95-104 eilutės iš
į:
* Bręstame tikslindami save, kai įmanoma - laikydamiesi Dievo požiūrio, o kai ne - patys save tikslindami.
Išmokdami save valdyti
* Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
* Amžinai bręstame plėtodami gyvybės savybių abėcėlę.
* Amžinai bręstame atsakomybe kai įtakojame kitus.
* Bręstame atviraudami kaip vaikai atvirauja. Paaugliai nustoja atvirauti, tad nutrūksta ryšys su jais, su jų vidumi. Palaikome kitų brandą palaikydami atviravimą.
Išmokdami save valdyti
* Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
* Amžinai bręstame plėtodami gyvybės savybių abėcėlę.
* Amžinai bręstame atsakomybe kai įtakojame kitus.
* Bręstame atviraudami kaip vaikai atvirauja. Paaugliai nustoja atvirauti, tad nutrūksta ryšys su jais, su jų vidumi. Palaikome kitų brandą palaikydami atviravimą.
Pakeistos 112-117 eilutės iš
Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti
Jeigu
į:
Kodėl bręstame
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
* Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
* Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
* Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
[+Ar bręstame?+]
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
* Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
* Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
* Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
* Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
[+Ar bręstame?+]
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.
Ištrintos 209-226 eilutės:
* Amžinai bręstame plėtodami gyvybės savybių abėcėlę.
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
* Amžinai bręstame atsakomybe kai įtakojame kitus.
* Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.
* Branda išreiškia susivokimą.
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
* Bręstame atviraudami kaip vaikai atvirauja. Paaugliai nustoja atvirauti, tad nutrūksta ryšys su jais, su jų vidumi. Palaikome kitų brandą palaikydami atviravimą.
Brandos pavyzdžiai
* Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.
2021 rugsėjo 04 d., 13:17
atliko -
Pakeistos 244-245 eilutės iš
į:
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
Pakeistos 248-249 eilutės iš
į:
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
Pakeistos 252-254 eilutės iš
į:
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
Pakeistos 259-262 eilutės iš
į:
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
Pakeistos 266-269 eilutės iš
į:
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
Ištrintos 275-278 eilutės:
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
Pakeistos 278-285 eilutės iš
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
į:
2021 rugsėjo 01 d., 15:53
atliko -
Pridėtos 183-201 eilutės:
'''Užrašai'''
* Amžinai bręstame plėtodami gyvybės savybių abėcėlę.
* Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
* Amžinai bręstame atsakomybe kai įtakojame kitus.
* Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.
* Branda išreiškia susivokimą.
* Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
* Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
* Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.
* Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
* Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
* Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
* Bręstame atviraudami kaip vaikai atvirauja. Paaugliai nustoja atvirauti, tad nutrūksta ryšys su jais, su jų vidumi. Palaikome kitų brandą palaikydami atviravimą.
Brandos pavyzdžiai
* Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.
2021 rugpjūčio 30 d., 15:44
atliko -
Pakeistos 221-228 eilutės iš
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
į:
Kodėl bręsta ir kaip bręsta
Ištrinta 222 eilutė:
Ištrinta 223 eilutė:
Pridėtos 225-238 eilutės:
Kodėl bręsta ir kokiu bręsta
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
Kodėl bręsta ir ar bręsta
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
Kaip bręsta ir kokiu bręsta
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
Kaip bręsta ir ar bręsta
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
Pridėtos 240-248 eilutės:
Kaip bręsta
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
Kaip nebręsta
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
2021 rugpjūčio 30 d., 15:20
atliko -
Pakeistos 190-192 eilutės iš
į:
Andrius Kulikauskas: Raimundo vertimus perkėliau į pradžią.
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
Pakeistos 194-195 eilutės iš
* Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man (F. Bacon).
* Apytikslis mano vertimas: skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu.
* Apytikslis mano vertimas: skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu
į:
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
Pakeistos 200-203 eilutės iš
* „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/
* Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Mano vertimas: Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. Pasėsi charakterį, pjausi likimą.
* „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.. Mano vertimas: Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas.
* „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.
į:
* Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
* Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
Pakeista 203 eilutė iš:
* L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery. Apytikslis vertimas: žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi.
į:
* Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.
Pakeistos 211-218 eilutės iš
* What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
* "I never met a man so stupid I could not learn something from him" ~ Galileo Galilei. Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
* Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер. Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
* Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein. Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
* “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson. Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
* It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière. Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.
* Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti
* "I never met a man so stupid I could not learn something from him
* Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать
* Once you stop learning,
* It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not
į:
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
------------------------
'''Brandos posakių surūšiavimas'''
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
* Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
* Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
* Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.
* Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
* Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
------------------------
'''Brandos posakių surūšiavimas'''
* Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
* Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
* Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
* Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
* Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.
* Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
* Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
* Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
* Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
* Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
* Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
* Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
2021 rugpjūčio 30 d., 15:05
atliko -
Pakeistos 188-189 eilutės iš
Raimundas Vaitkevičius: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.
į:
Raimundas Vaitkevičius, 2021 m. rugpjūčio mėn. 29 d.: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.
Pakeistos 207-225 eilutės iš
„Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
"I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
“Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.
Raimundas Vaitkevičius 2021 rugpjūčio 29
Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
"I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
“Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
Raimundas Vaitkevičius 2021 rugpjūčio 29
į:
* „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
* Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
* What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
* "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei. Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
* Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер. Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
* Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein. Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
* “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson. Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
* It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière. Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.
* Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
* Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
* Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
* Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
* What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
* Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
* "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei. Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
* Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер. Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
* Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein. Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
* “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson. Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
* It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière. Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.
2021 rugpjūčio 30 d., 13:28
atliko -
Pakeistos 186-187 eilutės iš
į:
[+Raimundo rinkinys minčių apie brandą+]
Raimundas Vaitkevičius: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.
* Omnia mea mecum porto (graikų filosofo Bianto posakis) – tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė.
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
* Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man (F. Bacon).
* Apytikslis mano vertimas: skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
* Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
* „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/
* Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Mano vertimas: Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. Pasėsi charakterį, pjausi likimą.
* „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви). Mano vertimas: Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas.
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
* L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery. Apytikslis vertimas: žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi.
* Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
„Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
"I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
“Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.
Raimundas Vaitkevičius 2021 rugpjūčio 29
----------------------
Kritinio mąstymo vystymo pakopos
Raimundas Vaitkevičius: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.
* Omnia mea mecum porto (graikų filosofo Bianto posakis) – tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė.
* Patyrimas – geriausias mokytojas.
* Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man (F. Bacon).
* Apytikslis mano vertimas: skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu.
* Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
* Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
* Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
* Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
* „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/
* Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
* Mano vertimas: Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. Pasėsi charakterį, pjausi likimą.
* „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви). Mano vertimas: Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas.
* Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
* L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery. Apytikslis vertimas: žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi.
* Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
* Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
„Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
"I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
“Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.
Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.
Raimundas Vaitkevičius 2021 rugpjūčio 29
----------------------
Kritinio mąstymo vystymo pakopos
2021 rugpjūčio 26 d., 15:12
atliko -
Pakeistos 187-188 eilutės iš
* Psychologists Linda Elder and Richard Paul.
į:
Kritino mąstymo vystymo pakopos
Pridėtos 189-191 eilutės:
* [[https://www.criticalthinking.org/pages/dr-linda-elder/819 | Linda Elder, Foundation for Critical Thinking]]
* Attach:w.png [[https://en.wikipedia.org/wiki/Linda_Elder | Linda Elder]]
* Jos bendradarbis [[https://www.criticalthinking.org/pages/dr-gerald-nosich/820 | Gerald Nosich]] vedė dirbtuves Lietuvoje.
* Attach:w.png [[https://en.wikipedia.org/wiki/Linda_Elder | Linda Elder]]
* Jos bendradarbis [[https://www.criticalthinking.org/pages/dr-gerald-nosich/820 | Gerald Nosich]] vedė dirbtuves Lietuvoje.
2021 rugpjūčio 26 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 184-185 eilutės iš
>>bgcolor=
į:
>>bgcolor=##EFCFE1<<
----------------------
----------------------
Pakeistos 191-194 eilutės iš
Dave Gray
į:
Dave Gray
------------------------
>><<
------------------------
>><<
2021 rugpjūčio 26 d., 15:00
atliko -
Pakeistos 186-190 eilutės iš
į:
Stage theory of critical thinking development.
* Psychologists Linda Elder and Richard Paul.
* [[https://bigthink.com/personal-growth/how-to-think-effectively-6-stages-of-critical-thinking | How to think effectively: Six stages of critical thinking]] Thinkers: Unreflective, challenged, beginner, practiced, advanced, master.
Dave Gray
* Psychologists Linda Elder and Richard Paul.
* [[https://bigthink.com/personal-growth/how-to-think-effectively-6-stages-of-critical-thinking | How to think effectively: Six stages of critical thinking]] Thinkers: Unreflective, challenged, beginner, practiced, advanced, master.
Dave Gray
2021 rugpjūčio 26 d., 14:46
atliko -
Pakeistos 182-186 eilutės iš
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.
į:
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.
>>bgcolor=
[[https://bigthink.com/personal-growth/how-to-think-effectively-6-stages-of-critical-thinking | How to think effectively: Six stages of critical thinking]] Thinkers: Unreflective, challenged, beginner, practiced, advanced, master.
>>bgcolor=
[[https://bigthink.com/personal-growth/how-to-think-effectively-6-stages-of-critical-thinking | How to think effectively: Six stages of critical thinking]] Thinkers: Unreflective, challenged, beginner, practiced, advanced, master.
2021 rugpjūčio 25 d., 14:23
atliko -
Pakeista 127 eilutė iš:
Brandos rūšis reikėtų papildyti aštuonerybę (siejančią išorę ir vidų) ir keturių lygmenų šešiomis poromis (lygmenis teisingai rikiuojančias).
į:
Brandos rūšis reikėtų papildyti aštuonerybe (siejančia išorę ir vidų) ir keturių lygmenų šešiomis poromis (lygmenis teisingai rikiuojančiomis).
2021 rugpjūčio 25 d., 14:22
atliko -
Pridėtos 126-127 eilutės:
Brandos rūšis reikėtų papildyti aštuonerybę (siejančią išorę ir vidų) ir keturių lygmenų šešiomis poromis (lygmenis teisingai rikiuojančias).
2021 rugpjūčio 25 d., 13:56
atliko -
Pakeistos 17-20 eilutės iš
į:
* Ar būtent tada esame sąmoningi kuome tveriame savastį už trejybės rato?
* Ar esame sąmoningi kuomet gyvename trejybės poslinkiais?
* Ar trejybės poslinkius įamžiname būtent savasties tvėrimu?
* Ar esame sąmoningi kuomet gyvename trejybės poslinkiais?
* Ar trejybės poslinkius įamžiname būtent savasties tvėrimu?
Pakeistos 87-88 eilutės iš
į:
* Pasaulio svyravimas - jis mus pakaitomis tampo ir palieka ramybėje - suteikia galimybe rūpintis ateitimi, ar ja nesirūpinti. Tad išorinis svyravimas tarp dviejų kraštutinumų grindžia vidinę trejybės rato galimybę.
Pridėtos 99-100 eilutės:
Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
2021 rugpjūčio 25 d., 13:45
atliko -
Pridėtos 107-108 eilutės:
Išorinių santykių keturis lygmenis galime suprasti kaip mus sužadinančius, prakalbančius muzikos instrumentus. Išgyvenimai prasideda priėmimu. O taip pat paskui priimame iš savęs, iš savo savasties, iš to ką sukaupėme išgyvenimuose. Atvaizdai leidžia žinias pasiimti vėliau.
Pridėtos 118-119 eilutės:
Brandą palaikantys leidžia tverti savo įvaizdį. Savastis yra įvaizdis. Asmenybė yra asmens atvaizdas.
2021 rugpjūčio 25 d., 13:31
atliko -
Pridėtos 114-115 eilutės:
Save patikriname kitais - savo asmenybę kitų asmenybėmis.
2021 rugpjūčio 25 d., 13:31
atliko -
Pridėtos 106-113 eilutės:
Trejybės ratu kopiam trimis laipteliais, iš pasaulio į asmenybę, iš asmenybės į asmenį, iš asmens į Dievą. Ir pasiekus Dievą, jisai atsiliepia dingdamas, naujai atverdamas mums trejybės ratą.
Širdies tiesa mumyse jau yra. Mes bręstame:
* išmokdami, kad pasaulyje gali būti priešingai pasaulio tiesa
* išmokdami, kad pasaulyje taip pat gali pasitvirinti širdies tiesa
* išmokdami teisingai suderinti, teikiant pirmumą širdies tiesai
Tokiu būdu gyvenimu įsisaviname mumyse glūdinčią širdies tiesą.
2021 rugpjūčio 25 d., 13:08
atliko -
Pridėtos 92-102 eilutės:
-------------------------
%center%%width=800px%Attach:brandos-galimybes.png
-------------------------
[+Brandos rūšys+]
Išgyvenimo apytaką ir susijusius išgyvenimus išgyvena asmuo (bendras žmogus), ne asmenybė. Tačiau asmuo savęs nemato tiesiogiai, o mato per atvaizdus, įskaitant asmenybę. Tad asmens savastis yra asmenybė.
Asmuo bręsta skirtingais būdais.
* Viduje jisai tvarkosi amžinai trejybės ratu tobulinama gija, taip pat ateičiai kaupiamomis žiniomis (informacija), kuri gali ateityje paveikti asmens raišką.
* Išorėje jisai tveria santykius keturiais lygmenimis su Dievu, su savo asmenybe, su kitų asmenybėmis, ir su pasauliu.
2021 rugpjūčio 24 d., 15:02
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Saviugda]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
į:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Saviugda]], [[Brandos tyrimas]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
2021 rugpjūčio 23 d., 12:27
atliko -
Pakeistos 89-91 eilutės iš
Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai
į:
Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
2021 rugpjūčio 23 d., 12:04
atliko -
Pridėtos 88-89 eilutės:
Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai
2021 rugpjūčio 17 d., 17:11
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
į:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Saviugda]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
2021 rugpjūčio 17 d., 17:09
atliko -
Pridėta 32 eilutė:
* Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
Pridėta 79 eilutė:
* Brandos kelias - abejingame pasaulyje išvystyti asmenybę kuriam rūpi, asmenybei tikėti asmeniu - bendru žmogumi, o asmeniui paklusti jam pranokstančiam Dievui. Svarbiausia yra tarpinė grandis - teisingai sustatyti asmenybę ir asmenį.
2021 rugpjūčio 07 d., 10:14
atliko -
Pridėta 55 eilutė:
*** Nesitenkiname daliniu žinojimu, užtat vertiname visko žinojimą kaip nežinojimo atitikmenį.
2021 rugpjūčio 07 d., 10:12
atliko -
Pakeista 63 eilutė iš:
Atsiremdami į Dievą, į meilę
į:
Atsiremdami į Dievą, į meilę, į nežinojimą
2021 rugpjūčio 07 d., 10:12
atliko -
Pridėta 54 eilutė:
*** Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą.
2021 rugpjūčio 07 d., 10:11
atliko -
Pakeista 39 eilutė iš:
*** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras. Augame supratingi,
į:
*** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
Pakeistos 41-42 eilutės iš
*** Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
*** Branda įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
*** Branda įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai
į:
*** Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
Pridėta 45 eilutė:
*** Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
2021 rugpjūčio 07 d., 10:08
atliko -
Pakeista 32 eilutė iš:
* Augame atsparūs pasauliui, apibrėžtumui.
į:
* Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
Pakeista 39 eilutė iš:
** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
į:
*** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras. Augame supratingi,
2021 rugpjūčio 05 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 22-23 eilutės:
* Ar pereiname iš senos savasties į naują savastį dvigubu srautu, vidu ir išore?
* Ar perėjimas iš senos savasties į naują savastį panašus į Dievo išėjimą už savęs? Ar žmogus pranoksta save, ir tada suderina pasąmonę su sąmone?
* Ar perėjimas iš senos savasties į naują savastį panašus į Dievo išėjimą už savęs? Ar žmogus pranoksta save, ir tada suderina pasąmonę su sąmone?
2021 liepos 28 d., 15:02
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
į:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Išgyvenimai]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
2021 liepos 28 d., 15:02
atliko -
Pridėta 10 eilutė:
* Kaip įmanoma mokytis?
Ištrintos 14-17 eilutės:
* Kaip išgyvenimu bręstame?
* Ar įmanoma mokytis?
* Ar įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?
Pakeistos 16-18 eilutės iš
į:
* Kaip sulaukiame atgarsių trejybe?
Koks išgyvenimo ir savasties vaidmuo?
* Kaip išgyvenimu bręstame?
Koks išgyvenimo ir savasties vaidmuo?
* Kaip išgyvenimu bręstame?
Pridėta 21 eilutė:
* Koks kalbų vaidmuo bręstant ar nebręstant?
2021 liepos 28 d., 15:00
atliko -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
* Iš lauko galima suprasti šviesuolio brandą kaip vykstančią dėsningomis pakopomis. O kaip jam pačiam jo branda atrodo iš vidaus?
į:
* Kaip branda įmanoma?
* Iš lauko galima suprasti šviesuolio brandą kaip vykstančią dėsningomis pakopomis. O kaip jam pačiam jo branda atrodo iš vidaus? Kaip tai susiję su vidiniu požiūriu, su jo įsisavinimu?
* Iš lauko galima suprasti šviesuolio brandą kaip vykstančią dėsningomis pakopomis. O kaip jam pačiam jo branda atrodo iš vidaus? Kaip tai susiję su vidiniu požiūriu, su jo įsisavinimu?
Pakeista 19 eilutė iš:
į:
2021 liepos 28 d., 14:19
atliko -
Pakeista 118 eilutė iš:
į:
Kaip Dievas bręsta?
2021 liepos 28 d., 14:18
atliko -
Pakeistos 120-122 eilutės iš
į:
Dievas šyla, atjaučia
* Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile, su savo esme.
* Dievas troškimu išgyvena netroškimą.
* Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile, su savo esme.
* Dievas troškimu išgyvena netroškimą.
Pakeistos 126-129 eilutės iš
* Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas
tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur
į:
* Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas.
* Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
Dievas sąmoningėja
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis.
Dievas atveria visas galimybes.
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.
* Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
Dievas sąmoningėja
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis.
Dievas atveria visas galimybes.
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.
2021 liepos 28 d., 14:14
atliko -
Pakeistos 58-60 eilutės iš
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
* Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
į:
Atsiremdami į Dievą, į meilę
Pakeistos 60-61 eilutės iš
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
į:
Išgyvenimais
Pridėtos 62-70 eilutės:
* Įsijausdami ir atsitokėdami. Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
Persirikiuodami
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
* Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.
Ryškindami ir pranokdami savo kertinę vertybę
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Suvesdami dvasią trimis kampais
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
Pribrendus aplinkybėms
Persirikiuodami
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
* Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.
Ryškindami ir pranokdami savo kertinę vertybę
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Suvesdami dvasią trimis kampais
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
Pribrendus aplinkybėms
2021 liepos 28 d., 14:06
atliko -
Ištrinta 38 eilutė:
Pridėta 54 eilutė:
** Renkamės gyventi dorai, dorove.
2021 liepos 28 d., 14:05
atliko -
Pridėta 39 eilutė:
** Gyvename dorai, dorove.
Ištrintos 54-55 eilutės:
* Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.
2021 liepos 28 d., 13:52
atliko -
Pridėta 34 eilutė:
*** Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
2021 liepos 28 d., 13:50
atliko -
Pridėta 33 eilutė:
*** Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
Pridėtos 36-37 eilutės:
*** Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
*** Branda įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
*** Branda įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
Pakeistos 47-53 eilutės iš
** Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
* branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
* Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
* Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* branda yra tai,
* Augimą galima suprasti bene
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
į:
** Naujai suprantame, pažįstame save.
*** Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
** Susidėliojame.
*** Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
*** Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
*** Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
*** Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
** Susidėliojame.
*** Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
*** Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
*** Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
Ištrintos 54-58 eilutės:
Branda ir gyvenimo neteisingumas
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
* Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
2021 liepos 28 d., 13:44
atliko -
Pakeistos 28-31 eilutės iš
* Atsparumas pasauliui, apibrėžtumui.
**Supratimas santykio tarp dvasios ir pasaulio.
***Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
**Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras.
**
***
**
į:
* Augame atsparūs pasauliui, apibrėžtumui.
** Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
*** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
*** Gyva savastis.
*** Išsiplėčiame sandara.
** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
** Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
*** Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
*** Gyva savastis.
*** Išsiplėčiame sandara.
** Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
Ištrinta 46 eilutė:
Ištrinta 47 eilutė:
2021 liepos 28 d., 13:40
atliko -
Pakeistos 32-35 eilutės iš
*** Renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
*Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys. Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
* Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
* branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
*
* Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį)
* branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
į:
*** Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
** Tvirtėjame.
*** Įamžiname dorybę.
*** Turtėjame vertybėmis.
* Gyvename Dievu.
** Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
** Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
** Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
** Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
* Sąmoningėjame.
** Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
** Tvirtėjame.
*** Įamžiname dorybę.
*** Turtėjame vertybėmis.
* Gyvename Dievu.
** Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
** Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
** Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
** Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
* Sąmoningėjame.
** Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
Ištrintos 45-46 eilutės:
* turtėjame vertybėmis
2021 liepos 28 d., 13:37
atliko -
Pakeistos 29-32 eilutės iš
* Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras, tad renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
į:
** Supratimas santykio tarp dvasios ir pasaulio.
*** Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
** Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras.
*** Renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
*** Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
** Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras.
*** Renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
Ištrinta 39 eilutė:
2021 liepos 28 d., 13:35
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
[[Amžinas gyvenimas]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
2021 liepos 28 d., 13:34
atliko -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
į:
Branda ir gyvenimo neteisingumas
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
* Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
* Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
Ištrintos 103-106 eilutės:
'''Branda: išgyvenimų lygtis'''
Pakeistos 115-123 eilutės iš
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu
''Brandos lygtis''
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
''Brandos lygtis''
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
į:
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu
2021 liepos 27 d., 22:05
atliko -
Pakeista 28 eilutė iš:
* Atsparumas pasauliui.
į:
* Atsparumas pasauliui, apibrėžtumui.
2021 liepos 27 d., 22:05
atliko -
Pakeistos 19-21 eilutės iš
į:
* Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje?
* Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?
* Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?
Pridėtos 28-29 eilutės:
* Atsparumas pasauliui.
* Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras, tad renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
* Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras, tad renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
Pakeistos 54-59 eilutės iš
Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas
į:
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
* Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
* Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
Kas svarbu brandai?
* laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
* rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
* Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.
* Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
* Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
Kas svarbu brandai?
* laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
* rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
* Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.
Ištrintos 104-111 eilutės:
''Kas svarbu brandai?''
*laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
* rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
* Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.
Pakeistos 124-125 eilutės iš
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
į:
2021 liepos 27 d., 22:00
atliko -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
į:
* Kaip branda susijusi su meile?
Pakeistos 17-19 eilutės iš
į:
* Kaip branda vyksta?
* Kaip branda įmanoma?
* Kaip branda įmanoma?
Pridėta 38 eilutė:
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
Pridėtos 51-55 eilutės:
Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
Ištrintos 66-70 eilutės:
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Kaip branda susijusi su meile?
Pakeistos 98-102 eilutės iš
Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
į:
2021 liepos 27 d., 21:38
atliko -
Pridėta 45 eilutė:
* Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.
2021 liepos 27 d., 21:37
atliko -
Pridėta 44 eilutė:
* Brandai reikia atsiremti į Dievo požiūrį - į tėvo požiūrį į vaiką. Nes vaikas savaime bręsta, ogi tėvai jį brandina.
2021 liepos 27 d., 21:23
atliko -
Pakeistos 8-10 eilutės iš
* Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?
į:
Ką reiškia bręsti?
Pridėtos 11-16 eilutės:
Kaip mes bręstame? ar nebręstame?
* Koks kalbų vaidmuo bręstant ar nebręstant?
* Kaip išgyvenimu bręstame?
* Ar įmanoma mokytis?
* Ar įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?
* Koks kalbų vaidmuo bręstant ar nebręstant?
* Kaip išgyvenimu bręstame?
* Ar įmanoma mokytis?
* Ar įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?
Pridėtos 25-34 eilutės:
* branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
* branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
* išsiplėčiame sandara
* įamžiname dorybę
* turtėjame vertybėmis
* Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
* Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
* gyva savastis
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
* Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
* branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
* išsiplėčiame sandara
* įamžiname dorybę
* turtėjame vertybėmis
* Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
* Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
* gyva savastis
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
* Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
Pridėtos 37-44 eilutės:
Dievo branda
[+Kaip bręstame?+]
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
* Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
[+Kaip bręstame?+]
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
* Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
Pakeistos 47-61 eilutės iš
į:
Mano [[išgyvenimai]] yra mano brandos pavyzdžiai. Juos galiu apmąstyti ir rūšiuoti.
* Tikslinau valios, širdies, proto, kūno santykį.
** Pasitaisiau svorį.
** Kovojau su savimi neglamonėti savęs.
** Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Keičiau požiūrį į Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.
** Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
** Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Kaip branda susijusi su meile?
2017 m. kovo mėn. 13 d. surengiau renginį rinkti ir rūšiuoti brandos pavyzdžius.
* Tikslinau valios, širdies, proto, kūno santykį.
** Pasitaisiau svorį.
** Kovojau su savimi neglamonėti savęs.
** Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Keičiau požiūrį į Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.
** Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
** Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Kaip branda susijusi su meile?
2017 m. kovo mėn. 13 d. surengiau renginį rinkti ir rūšiuoti brandos pavyzdžius.
Pakeistos 87-100 eilutės iš
Renku savo brandos pavyzdžius.
* Pasitaisiau svorį.
* Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
* Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Kaip branda susijusi su meile?
į:
Pakeistos 91-103 eilutės iš
* branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
* branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
* išsiplėčiame sandara
* įamžiname dorybę
* turtėjame vertybėmis
* Dievo branda
* Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
* Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
* gyva savastis
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
į:
Pakeistos 104-105 eilutės iš
į:
[+Dievo branda+]
Ištrintos 124-139 eilutės:
''Kaip išgyvenimu bręstame?''
Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?
Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
'''Užrašai'''
* Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
2021 liepos 27 d., 21:14
atliko -
Pridėtos 11-12 eilutės:
* Iš lauko galima suprasti šviesuolio brandą kaip vykstančią dėsningomis pakopomis. O kaip jam pačiam jo branda atrodo iš vidaus?
Pakeista 127 eilutė iš:
į:
2021 liepos 27 d., 21:03
atliko -
Pridėtos 34-35 eilutės:
[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20170202Vertyb%c4%97sKlausimaiR%c5%abpes%c4%8diai | 2017.02.02 Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai]]
2021 liepos 27 d., 21:02
atliko -
Pridėtos 30-33 eilutės:
-----------------------
%center%Attach:VKR07.jpg
-----------------------
2021 liepos 27 d., 20:51
atliko -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
į:
* Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys. Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
2021 liepos 27 d., 20:50
atliko -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Branda tampame dieviški, trokštantys: savarankiški, užtikrinti, ramūs, mylintys.
į:
* Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
2021 liepos 27 d., 20:50
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Branda tampame dieviški, trokštantys: savarankiški, užtikrinti, ramūs, mylintys.
2021 liepos 17 d., 15:08
atliko -
Pridėtos 113-119 eilutės:
'''Užrašai'''
* Šviesuolio brandos kelias. Žinau kaip atrodo iš lauko. O kaip atrodo iš vidaus?
* Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
2021 gegužės 26 d., 10:25
atliko -
Pridėtos 7-11 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Ką reiškia bręsti?
* Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?
---------------
* Ką reiškia bręsti?
* Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?
---------------
2021 kovo 05 d., 15:57
atliko -
Pakeistos 104-107 eilutės iš
Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
į:
Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
* Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
2021 kovo 05 d., 12:11
atliko -
Pakeistos 48-104 eilutės iš
* Kaip branda susijusi su meile?
į:
* Kaip branda susijusi su meile?
'''Branda: išgyvenimų lygtis'''
''Kaip bręstame? Kas yra branda?''
* branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
* branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
* išsiplėčiame sandara
* įamžiname dorybę
* turtėjame vertybėmis
* Dievo branda
* Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
* Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
* gyva savastis
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
''Kaip branda vyksta? Kaip ji įmanoma?''
Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
''Kas svarbu brandai?''
*laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
* rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
* Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.
'''Dievo branda'''
''Kaip Dievas bręsta?''
* Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
* Dievo branda, tai jo išėjimas už savęs, tad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta. Jis priima netroškimą visko, o trokšti visko tai lygu priimti nesąmonę, kaip kad tėvas rimtai priima vaiko pramanytas nesąmones.
* Dievo branda iškyla tarpe -> kitas -> suvokimas -> persitvarkymas irgi iškyla tarpu -> viena sandara iš viršaus (bene padalinimas, atvaizdas ar aplinkybė) o kita sandara iš apačios (taipogi?)
* Dievo branda, tai antrinių sandarų išplaukimas iš Dievo troškimo platesniame netroškime, išsakančio jų tarpą. Taip ir kyla šešios brandos rūšys, šeši prasmingi išgyvenimai.
* Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas
* Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu
''Brandos lygtis''
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
''Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?''
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
''Kaip išgyvenimu bręstame?''
Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?
Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
'''Branda: išgyvenimų lygtis'''
''Kaip bręstame? Kas yra branda?''
* branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
* branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
* išsiplėčiame sandara
* įamžiname dorybę
* turtėjame vertybėmis
* Dievo branda
* Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
* Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
* gyva savastis
* Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
''Kaip branda vyksta? Kaip ji įmanoma?''
Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.
''Kas svarbu brandai?''
*laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
* rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
* Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.
'''Dievo branda'''
''Kaip Dievas bręsta?''
* Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
* Dievo branda, tai jo išėjimas už savęs, tad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta. Jis priima netroškimą visko, o trokšti visko tai lygu priimti nesąmonę, kaip kad tėvas rimtai priima vaiko pramanytas nesąmones.
* Dievo branda iškyla tarpe -> kitas -> suvokimas -> persitvarkymas irgi iškyla tarpu -> viena sandara iš viršaus (bene padalinimas, atvaizdas ar aplinkybė) o kita sandara iš apačios (taipogi?)
* Dievo branda, tai antrinių sandarų išplaukimas iš Dievo troškimo platesniame netroškime, išsakančio jų tarpą. Taip ir kyla šešios brandos rūšys, šeši prasmingi išgyvenimai.
* Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas
* Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile
* Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
* Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu
''Brandos lygtis''
* Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
* Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
''Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?''
* Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
''Kaip išgyvenimu bręstame?''
Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?
Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.
2021 vasario 03 d., 19:40
atliko -
Pakeistos 45-48 eilutės iš
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
į:
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Kaip branda susijusi su meile?
* Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
* Kaip branda susijusi su meile?
2021 sausio 18 d., 19:44
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Kas yra branda? Kaip bręstame išgyvenimais?'''
į:
'''Kaip bręstame išgyvenimais?'''
2021 sausio 18 d., 19:43
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Kas yra branda? Kaip bręstame?'''
į:
'''Kas yra branda? Kaip bręstame išgyvenimais?'''
2020 lapkričio 14 d., 20:02
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Amžinas gyvenimas]], [[Rūpesčiai]], [[Suvedimas]]
į:
Žr. [[Amžinas gyvenimas]], [[Rūpesčiai]], [[Meilė]], [[Meilės mokslas]]
2020 lapkričio 14 d., 20:01
atliko -
Pakeistos 9-19 eilutės iš
* Pasitaisiau svorį.
* Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
* Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Supratau
* Supratau
Apmąstau ir kitų brandos pavyzdžius, tik tai labai asmeniška
į:
[+Kas yra branda?+]
Žmogaus branda
* Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
* Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.
[+Brandos pavyzdžiai+]
Surengiau renginį rinkti ir rūšiuoti brandos pavyzdžius.
Žmogaus branda
* Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
* Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.
[+Brandos pavyzdžiai+]
Surengiau renginį rinkti ir rūšiuoti brandos pavyzdžius.
Pridėtos 25-26 eilutės:
'''Sulyginau Dievo rūpesčius ir mūsų brandos rūšis'''
Pakeistos 35-45 eilutės iš
* Sąlygiškumas: Auka. Pasipildymas sąlygomis. Staigus - prieš vidutinio ilgio laiką.
į:
* Sąlygiškumas: Auka. Pasipildymas sąlygomis. Staigus - prieš vidutinio ilgio laiką.
'''Renku savo brandos pavyzdžius'''
Renku savo brandos pavyzdžius.
* Pasitaisiau svorį.
* Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
* Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
'''Renku savo brandos pavyzdžius'''
Renku savo brandos pavyzdžius.
* Pasitaisiau svorį.
* Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
* Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
2018 lapkričio 12 d., 20:28
atliko -
Pridėtos 1-9 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
------------------
Žr. [[Amžinas gyvenimas]], [[Rūpesčiai]], [[Suvedimas]]
'''Kas yra branda? Kaip bręstame?'''
----------------
>><<
------------------
Žr. [[Amžinas gyvenimas]], [[Rūpesčiai]], [[Suvedimas]]
'''Kas yra branda? Kaip bręstame?'''
----------------
>><<
2017 kovo 16 d., 13:50
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
* Perversmas - Dievas myli
į:
* Perversmas - Dievas myli - Dievas manyje, esmė
Pakeistos 20-26 eilutės iš
*
į:
* Niekas: Perversmas. Staigus.
* Kažkas: Ilgalaikis nubudimas. Daug trumpų įvykių per ilgą laiką.
* Betkas: Bendro ryšio atpažinimas. Daug vidutinio ilgio įvykių per ilgą laiką.
* Viskas: Subrendimas. Išskyrimas. Vidutinio ilgio įvykis, paveikė ilgam.
* Klausimas: Dievo balso - pataisymas. Susiprotėjimas - elgesio apgenėjimas. Staigus - po vidutinio ilgio elgesio - ir tarsi iš begalybės.
* Atsakymas: Naujas požiūris. Pasipildymas kitų požiūriais. (Po) ilgo laiko gyvenimo, ir per vidutinio ilgio laiko permąstymo.
* Sąlygiškumas: Auka. Pasipildymas sąlygomis. Staigus - prieš vidutinio ilgio laiką.
* Kažkas: Ilgalaikis nubudimas. Daug trumpų įvykių per ilgą laiką.
* Betkas: Bendro ryšio atpažinimas. Daug vidutinio ilgio įvykių per ilgą laiką.
* Viskas: Subrendimas. Išskyrimas. Vidutinio ilgio įvykis, paveikė ilgam.
* Klausimas: Dievo balso - pataisymas. Susiprotėjimas - elgesio apgenėjimas. Staigus - po vidutinio ilgio elgesio - ir tarsi iš begalybės.
* Atsakymas: Naujas požiūris. Pasipildymas kitų požiūriais. (Po) ilgo laiko gyvenimo, ir per vidutinio ilgio laiko permąstymo.
* Sąlygiškumas: Auka. Pasipildymas sąlygomis. Staigus - prieš vidutinio ilgio laiką.
2017 kovo 16 d., 13:40
atliko -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
* Abu tėvai mirė kai ji buvo jauna. Ji buvo mamos palepinta, įnoringa, vienintelis vaikas mamai. Kančia ir susitaikymas. Ego menko. Teko priimti Dievo valią. Visa tai padėjo sustiprinti tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, nors ir po to buvo visokių klystkelių. Kai kurie žmonės labai, labai padėjo - ateitininkai, kaip Dievo siųsti, ir tėvas Saulaitis. Liko begalinis trapumas, taip pat įžvelgė, kad daug kas gyvenime yra tuščia. Nepaisant, kad jos tikėjimas sustiprėjo, ji nenorėjo, kad jie numirtų, ir viską padarytų, kad jie būtų gyvi.
* Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.
* Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.
į:
* Išsigryninimas. Abu tėvai mirė kai ji buvo jauna. Ji buvo mamos palepinta, įnoringa, vienintelis vaikas mamai. Kančia ir susitaikymas. Ego menko. Teko priimti Dievo valią. Visa tai padėjo sustiprinti tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, nors ir po to buvo visokių klystkelių. Kai kurie žmonės labai, labai padėjo - ateitininkai, kaip Dievo siųsti, ir tėvas Saulaitis. Liko begalinis trapumas, taip pat įžvelgė, kad daug kas gyvenime yra tuščia. Nepaisant, kad jos tikėjimas sustiprėjo, ji nenorėjo, kad jie numirtų, ir viską padarytų, kad jie būtų gyvi.
* Nubudimas. Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.
* Nubudimas. Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.
Pridėtos 16-20 eilutės:
* Subrendimas. Septynerių metų amžiaus, ligoninėje, stebėjo, kaip vaikai miršta, kaip jais nesirūpinama. Ryžosi vieną gelbėti, maitinti.
Dievo rūpesčiai - mūsų branda. Senasis Aš ir Naujasis Aš ryšium su kitais.
* Besąlygiškumas: Išsigryninimas. Atmesti visa, kas ne esmė. Ilga eiga (per)
*
Dievo rūpesčiai - mūsų branda. Senasis Aš ir Naujasis Aš ryšium su kitais.
* Besąlygiškumas: Išsigryninimas. Atmesti visa, kas ne esmė. Ilga eiga (per)
*
2017 kovo 16 d., 13:37
atliko -
Pridėtos 12-15 eilutės:
* Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.
* Perversmas - Dievas myli
* Dievo balsas - pasižiūrėk į save - kaip nesidomi kitais - įsiterpė balsas į šį pasaulį
* Perskaitė Čechovo apysaką, suprato kažką. Perskaitė Plechanovo estetiką, pradėjo vaikščioti su protingais žmonėmis. Kūryba tapo kūrėjų rato žmogumi. Kartą tėvą išbariau, o tėvas tylėjo, supratau, kad jis bręsta.
* Perversmas - Dievas myli
* Dievo balsas - pasižiūrėk į save - kaip nesidomi kitais - įsiterpė balsas į šį pasaulį
* Perskaitė Čechovo apysaką, suprato kažką. Perskaitė Plechanovo estetiką, pradėjo vaikščioti su protingais žmonėmis. Kūryba tapo kūrėjų rato žmogumi. Kartą tėvą išbariau, o tėvas tylėjo, supratau, kad jis bręsta.
2017 kovo 16 d., 13:31
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Renku savo brandos pavyzdžius. Galėčiau apmątyti ir kitų brandos pavyzdžius, tik tai labai asmeniška.
į:
Renku savo brandos pavyzdžius.
Pridėtos 8-11 eilutės:
Apmąstau ir kitų brandos pavyzdžius, tik tai labai asmeniška.
* Abu tėvai mirė kai ji buvo jauna. Ji buvo mamos palepinta, įnoringa, vienintelis vaikas mamai. Kančia ir susitaikymas. Ego menko. Teko priimti Dievo valią. Visa tai padėjo sustiprinti tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, nors ir po to buvo visokių klystkelių. Kai kurie žmonės labai, labai padėjo - ateitininkai, kaip Dievo siųsti, ir tėvas Saulaitis. Liko begalinis trapumas, taip pat įžvelgė, kad daug kas gyvenime yra tuščia. Nepaisant, kad jos tikėjimas sustiprėjo, ji nenorėjo, kad jie numirtų, ir viską padarytų, kad jie būtų gyvi.
2017 kovo 16 d., 13:24
atliko -
Pridėtos 1-7 eilutės:
Renku savo brandos pavyzdžius. Galėčiau apmątyti ir kitų brandos pavyzdžius, tik tai labai asmeniška.
* Pasitaisiau svorį.
* Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
* Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
* Pasitaisiau svorį.
* Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
* Nusprendžiau puoselėti draugystes.
* Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
* Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
Branda
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius