Mintys.DerridaIrGreimas istorijaPaslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus 2017 lapkričio 05 d., 09:22
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[20171027GreimasIrDerrida]] į:
Žr. [[20171027GreimasIrDerrida]], [[Greimas]] 2017 spalio 02 d., 15:57
atliko -
Pakeistos 1-16 eilutės iš
Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija. Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad mokslininkai lig šiol jų mąstysenų kaip ir nelygino. Parodysiu, kaip Greimas ir Derrida vienas kitą prasmingai papildo savo požiūriais į priešingybes. Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Nesirenku taip", "Nesirenku ne". O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, tad renkuosi taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne, užtat nesirenku taip), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne). Šioje aštuonerybėje išskiriu aštuntą teiginį "Renkuosi ir taip ir ne" kuriuo priešingybė netenka prasmės. Logikoje teiginys "visi X turi savybę P ir visi X turi savybę ne-P" lemia, jog sistema yra tuščia, tai yra, jokių tokių X nėra. Paaiškinsiu kaip panašiai Derrida dekonstrukcija naikina priešingybę. Priešingybių subliuškimas ypatingai suprantamas troškimais ir lūkesčiais aprėpiant viską - laiką ir erdvę, žinojimą ir nežinojimą, dviprasmybę ir nedviprasmybę - taip kad lieka ramybė, trokštanti betko, be jokių lūkesčių. Tuo tarpu kiti septyni teiginiai išsako tai, kas reikalinga loginei sistemai. Ji apibrėžia priešingybes, kaip antai, tiesą ir netiesą, arba gėrį ir blogį. O priešingybės yra nelygiavertės, kada pavyzdžiui, gėris priskiriamas Dievui, o blogis ne. Tačiau šį santykį galima mąstyti ir kitu kampu: Dievas yra besąlygiškas, tad gali būti ir sąlygose, o gerumas yra būtent Dievas sąlygose. Pasiremsiu ir pavyzdžiais iš Greimo ir Derridos politinių gyvenimų, iš Greimo straipsnio "Rezistencijos sąvoka", ir Derridos seminarų tomų [[http://ndpr.nd.edu/news/the-beast-and-the-sovereign-volume-1/ | Žvėris ir suverenas į:
Žr. [[20171027GreimasIrDerrida]] 2017 spalio 02 d., 15:56
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
į:
Pakeistos 5-46 eilutės iš
* Galima * Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: * O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra * * Derridos tekstą Žvėris ir suverenas. * Greimo esė apie Rezistenciją. * Greimo politiniai klaidžiojimai. * Derridos dalyvavimas politikoje. * Septynerybė ir aštuonerybė. Pasirinkimai. * 5+3=0 lūkesčiai laike ir erdvėje - žinojimas ir nežinojimas * Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas * Palyginti Derridos ardymą (dekonstravimą), Greimo semiotinį kvadratą Dievas '''Derrida''' Žvėris ir suverenas. [[http://ndpr Suverenumas ir savastis Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air. characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism '''Greimas''' Semiotinio kvadrato pavyzdžiai Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai. '''Mano''' Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe. į:
Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija. Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad mokslininkai lig šiol jų mąstysenų kaip ir nelygino. Parodysiu, kaip Greimas ir Derrida vienas kitą prasmingai papildo savo požiūriais į priešingybes. Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Nesirenku taip", "Nesirenku ne". O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, tad renkuosi taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne, užtat nesirenku taip), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne). Šioje aštuonerybėje išskiriu aštuntą teiginį "Renkuosi ir taip ir ne" kuriuo priešingybė netenka prasmės. Logikoje teiginys "visi X turi savybę P ir visi X turi savybę ne-P" lemia, jog sistema yra tuščia, tai yra, jokių tokių X nėra. Paaiškinsiu kaip panašiai Derrida dekonstrukcija naikina priešingybę. Priešingybių subliuškimas ypatingai suprantamas troškimais ir lūkesčiais aprėpiant viską - laiką ir erdvę, žinojimą ir nežinojimą, dviprasmybę ir nedviprasmybę - taip kad lieka ramybė, trokštanti betko, be jokių lūkesčių. Tuo tarpu kiti septyni teiginiai išsako tai, kas reikalinga loginei sistemai. Ji apibrėžia priešingybes, kaip antai, tiesą ir netiesą, arba gėrį ir blogį. O priešingybės yra nelygiavertės, kada pavyzdžiui, gėris priskiriamas Dievui, o blogis ne. Tačiau šį santykį galima mąstyti ir kitu kampu: Dievas yra besąlygiškas, tad gali būti ir sąlygose, o gerumas yra būtent Dievas sąlygose. Pasiremsiu ir pavyzdžiais iš Greimo ir Derridos politinių gyvenimų, iš Greimo straipsnio "Rezistencijos sąvoka", ir Derridos seminarų tomų [[http://ndpr.nd.edu/news/the-beast-and-the-sovereign-volume-1/ | Žvėris ir suverenas]], kur jis nagrinėja savastį. ----------------- 2017 spalio 02 d., 15:19
atliko -
Pakeistos 6-10 eilutės iš
* Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad į:
* Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad jų mąstysenas kaip ir niekas nelygino. * Aš savo ruožtu bandysiu suderinti jų požiūrius į priešingybes. Parodysiu, kaip jie vienas kitą prasmingai papildo. * Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Renkuosi nė taip", "Renkuosi nė ne". * O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, o taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne taip, o ne), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne). * 2017 spalio 02 d., 14:41
atliko -
Pridėtos 5-6 eilutės:
* Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija. * Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad būti, kad jų požiūrių Jų požiūrių skirtingumas Pridėta 14 eilutė:
* 2017 spalio 02 d., 14:11
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
* Septynerybė ir aštuonerybė. į:
* Septynerybė ir aštuonerybė. Pasirinkimai. 2017 spalio 02 d., 14:11
atliko -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
į:
* Septynerybė ir aštuonerybė. * 5+3=0 lūkesčiai laike ir erdvėje - žinojimas ir nežinojimas * Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas. 2017 spalio 02 d., 14:09
atliko -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
* į:
* Greimo politiniai klaidžiojimai. * Derridos dalyvavimas politikoje. 2017 spalio 02 d., 14:01
atliko -
Pakeistos 1-6 eilutės iš
300 ''' į:
300 žodžių [+Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas+] * Derridos tekstą Žvėris ir suverenas. Valdovas ir savastis. * Greimo esė apie Rezistenciją. * Greimo Pakeistos 15-17 eilutės iš
į:
Pakeistos 22-44 eilutės iš
Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its į:
Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air. characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist. '''Greimas''' Semiotinio kvadrato pavyzdžiai Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai. '''Mano''' Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe. Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai. Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau. 5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas. 2017 spalio 02 d., 13:58
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
'''Greimas ir į:
'''Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas''' 2017 spalio 02 d., 13:57
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
'''Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida) ''' į:
'''Greimas ir Derida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir ''' Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida) ''' 2017 spalio 02 d., 13:48
atliko -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
300 į:
300 '''Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida) ''' 2017 spalio 02 d., 10:56
atliko -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
į:
Savasties kūrimas ir ardymas. Derrida ir Greimas. Pakeistos 18-40 eilutės iš
Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist. '''Greimas''' Semiotinio kvadrato pavyzdžiai Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai. '''Mano''' Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe. Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai. Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau. 5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas. į:
Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently 2017 spalio 02 d., 10:55
atliko -
Pakeista 36 eilutė iš:
5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. į:
5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas. 2017 spalio 02 d., 10:54
atliko -
Pakeista 12 eilutė iš:
Žvėris ir suverenas. į:
Žvėris ir suverenas. [[http://ndpr.nd.edu/news/the-beast-and-the-sovereign-volume-1/ | The Beast and the Sovereign]]. 2017 spalio 02 d., 10:51
atliko -
Pridėtos 2-3 eilutės:
Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas - Derrida ir Greimas 2017 spalio 02 d., 10:50
atliko -
Pridėtos 5-7 eilutės:
Dievas ir gerumas... jų santykis Pakeista 14 eilutė iš:
į:
characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist. 2017 spalio 02 d., 10:48
atliko -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
į:
Žvėris ir suverenas. Ištrintos 9-10 eilutės:
2017 spalio 02 d., 10:45
atliko -
Pakeista 20 eilutė iš:
į:
Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai. 2017 spalio 02 d., 10:30
atliko -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
''Mano gerai ir dar geriau į:
'''Mano''' Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe. Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai. Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau. 5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. 2017 spalio 02 d., 10:07
atliko -
Pakeistos 19-25 eilutės iš
į:
''Mano gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau 2017 spalio 02 d., 09:40
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
į:
Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air. 2017 spalio 02 d., 09:39
atliko -
Pridėtos 2-3 eilutės:
Palyginti Derridos ardymą (dekonstravimą), Greimo semiotinį kvadratą, mano septynerybę ir priešingybes apskritai. 2017 spalio 02 d., 09:37
atliko -
Pridėtos 1-17 eilutės:
300 žodžių '''Derrida''' '''Greimas''' Semiotinio kvadrato pavyzdžiai * |
DerridaIrGreimasNaujausi pakeitimai 网站 Įvadas #E9F5FC Klausimai #FFFFC0 Teiginiai #FFFFFF Kitų mintys #EFCFE1 Dievas man #FFECC0 Iš ankščiau #CCFFCC Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 05 d., 09:22
|