Žr. 20171027GreimasIrDerrida, Greimas

Žr. 20171027GreimasIrDerrida

Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.

Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad mokslininkai lig šiol jų mąstysenų kaip ir nelygino. Parodysiu, kaip Greimas ir Derrida vienas kitą prasmingai papildo savo požiūriais į priešingybes.

Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Nesirenku taip", "Nesirenku ne". O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, tad renkuosi taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne, užtat nesirenku taip), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).

Šioje aštuonerybėje išskiriu aštuntą teiginį "Renkuosi ir taip ir ne" kuriuo priešingybė netenka prasmės. Logikoje teiginys "visi X turi savybę P ir visi X turi savybę ne-P" lemia, jog sistema yra tuščia, tai yra, jokių tokių X nėra. Paaiškinsiu kaip panašiai Derrida dekonstrukcija naikina priešingybę. Priešingybių subliuškimas ypatingai suprantamas troškimais ir lūkesčiais aprėpiant viską - laiką ir erdvę, žinojimą ir nežinojimą, dviprasmybę ir nedviprasmybę - taip kad lieka ramybė, trokštanti betko, be jokių lūkesčių.

Tuo tarpu kiti septyni teiginiai išsako tai, kas reikalinga loginei sistemai. Ji apibrėžia priešingybes, kaip antai, tiesą ir netiesą, arba gėrį ir blogį. O priešingybės yra nelygiavertės, kada pavyzdžiui, gėris priskiriamas Dievui, o blogis ne. Tačiau šį santykį galima mąstyti ir kitu kampu: Dievas yra besąlygiškas, tad gali būti ir sąlygose, o gerumas yra būtent Dievas sąlygose.

Pasiremsiu ir pavyzdžiais iš Greimo ir Derridos politinių gyvenimų, iš Greimo straipsnio "Rezistencijos sąvoka", ir Derridos seminarų tomų Žvėris ir suverenas, kur jis nagrinėja savastį.

• Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad jų mąstysenas kaip ir niekas nelygino.
• Aš savo ruožtu bandysiu suderinti jų požiūrius į priešingybes. Parodysiu, kaip jie vienas kitą prasmingai papildo.
• Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Renkuosi nė taip", "Renkuosi nė ne".
• O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, o taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne taip, o ne), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).

• Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.
• Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad būti, kad jų požiūrių Jų požiūrių skirtingumas

• Septynerybė ir aštuonerybė. Pasirinkimai.

• Septynerybė ir aštuonerybė.
• 5+3=0 lūkesčiai laike ir erdvėje - žinojimas ir nežinojimas
• Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas.

• Greimo politiniai klaidžiojimai.
• Derridos dalyvavimas politikoje.

300 žodžių

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

• Derridos tekstą Žvėris ir suverenas. Valdovas ir savastis.
• Greimo esė apie Rezistenciją.
• Greimo

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air.

characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist.

Greimas

Semiotinio kvadrato pavyzdžiai

Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai.

Mano

Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe.

Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai.

Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau.

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas.

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

Greimas ir Derida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir

Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida) '''

300

Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida)

Savasties kūrimas ir ardymas. Derrida ir Greimas.

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas.

Suverenumas ir savastis.

Žvėris ir suverenas. The Beast and the Sovereign.

Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas - Derrida ir Greimas

Dievas ir gerumas... jų santykis

characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist.

Žvėris ir suverenas.

Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai.

Mano

Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe.

Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai.

Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau.

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu.

''Mano

gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air.

Palyginti Derridos ardymą (dekonstravimą), Greimo semiotinį kvadratą, mano septynerybę ir priešingybes apskritai.

300 žodžių

Derrida

Greimas

Semiotinio kvadrato pavyzdžiai