神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.DerridaIrGreimas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus

2017 lapkričio 05 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
į:
2017 spalio 02 d., 15:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-16 eilutės iš

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.

Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad mokslininkai lig šiol jų mąstysenų kaip ir nelygino. Parodysiu, kaip Greimas ir Derrida vienas kitą prasmingai papildo savo požiūriais į priešingybes.

Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Nesirenku taip", "Nesirenku ne". O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, tad renkuosi taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne, užtat nesirenku taip), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).

Šioje aštuonerybėje išskiriu aštuntą teiginį "Renkuosi ir taip ir ne" kuriuo priešingybė netenka prasmės. Logikoje teiginys "visi X turi savybę P ir visi X turi savybę ne-P" lemia, jog sistema yra tuščia, tai yra, jokių tokių X nėra. Paaiškinsiu kaip panašiai Derrida dekonstrukcija naikina priešingybę. Priešingybių subliuškimas ypatingai suprantamas troškimais ir lūkesčiais aprėpiant viską - laiką ir erdvę, žinojimą ir nežinojimą, dviprasmybę ir nedviprasmybę - taip kad lieka ramybė, trokštanti betko, be jokių lūkesčių.

Tuo tarpu kiti septyni teiginiai išsako tai, kas reikalinga loginei sistemai. Ji apibrėžia priešingybes, kaip antai, tiesą ir netiesą, arba gėrį ir blogį. O priešingybės yra nelygiavertės, kada pavyzdžiui, gėris priskiriamas Dievui, o blogis ne. Tačiau šį santykį galima mąstyti ir kitu kampu: Dievas yra besąlygiškas, tad gali būti ir sąlygose, o gerumas yra būtent Dievas sąlygose.

Pasiremsiu ir pavyzdžiais iš Greimo ir Derridos politinių gyvenimų, iš Greimo straipsnio "Rezistencijos sąvoka", ir Derridos seminarų tomų Žvėris ir suverenas, kur jis nagrinėja savastį.

į:
2017 spalio 02 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš

300 žodžių

į:
Pakeistos 5-46 eilutės iš
  • Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.
  • Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad jų mąstysenas kaip ir niekas nelygino.
  • Aš savo ruožtu bandysiu suderinti jų požiūrius į priešingybes. Parodysiu, kaip jie vienas kitą prasmingai papildo.
  • Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Renkuosi nė taip", "Renkuosi nė ne".
  • O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, o taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne taip, o ne), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).
  • Derridos tekstą Žvėris ir suverenas. Valdovas ir savastis.
  • Greimo esė apie Rezistenciją.
  • Greimo politiniai klaidžiojimai.
  • Derridos dalyvavimas politikoje.
  • Septynerybė ir aštuonerybė. Pasirinkimai.
  • 5+3=0 lūkesčiai laike ir erdvėje - žinojimas ir nežinojimas
  • Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas.

Palyginti Derridos ardymą (dekonstravimą), Greimo semiotinį kvadratą, mano septynerybę ir priešingybes apskritai.

Dievas ir gerumas... jų santykis

Derrida

Žvėris ir suverenas. The Beast and the Sovereign.

Suverenumas ir savastis.

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air.

characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist.

Greimas

Semiotinio kvadrato pavyzdžiai

Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai.

Mano

Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe.

į:

Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.

Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad mokslininkai lig šiol jų mąstysenų kaip ir nelygino. Parodysiu, kaip Greimas ir Derrida vienas kitą prasmingai papildo savo požiūriais į priešingybes.

Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Nesirenku taip", "Nesirenku ne". O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, tad renkuosi taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne, užtat nesirenku taip), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).

Šioje aštuonerybėje išskiriu aštuntą teiginį "Renkuosi ir taip ir ne" kuriuo priešingybė netenka prasmės. Logikoje teiginys "visi X turi savybę P ir visi X turi savybę ne-P" lemia, jog sistema yra tuščia, tai yra, jokių tokių X nėra. Paaiškinsiu kaip panašiai Derrida dekonstrukcija naikina priešingybę. Priešingybių subliuškimas ypatingai suprantamas troškimais ir lūkesčiais aprėpiant viską - laiką ir erdvę, žinojimą ir nežinojimą, dviprasmybę ir nedviprasmybę - taip kad lieka ramybė, trokštanti betko, be jokių lūkesčių.

Tuo tarpu kiti septyni teiginiai išsako tai, kas reikalinga loginei sistemai. Ji apibrėžia priešingybes, kaip antai, tiesą ir netiesą, arba gėrį ir blogį. O priešingybės yra nelygiavertės, kada pavyzdžiui, gėris priskiriamas Dievui, o blogis ne. Tačiau šį santykį galima mąstyti ir kitu kampu: Dievas yra besąlygiškas, tad gali būti ir sąlygose, o gerumas yra būtent Dievas sąlygose.

Pasiremsiu ir pavyzdžiais iš Greimo ir Derridos politinių gyvenimų, iš Greimo straipsnio "Rezistencijos sąvoka", ir Derridos seminarų tomų Žvėris ir suverenas, kur jis nagrinėja savastį.


2017 spalio 02 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-10 eilutės iš
  • Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad būti, kad jų požiūrių Jų požiūrių skirtingumas
į:
  • Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad jų mąstysenas kaip ir niekas nelygino.
  • Aš savo ruožtu bandysiu suderinti jų požiūrius į priešingybes. Parodysiu, kaip jie vienas kitą prasmingai papildo.
  • Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Renkuosi nė taip", "Renkuosi nė ne".
  • O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, o taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne taip, o ne), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).
2017 spalio 02 d., 14:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:
  • Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.
  • Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad būti, kad jų požiūrių Jų požiūrių skirtingumas
Pridėta 14 eilutė:
2017 spalio 02 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
  • Septynerybė ir aštuonerybė.
į:
  • Septynerybė ir aštuonerybė. Pasirinkimai.
2017 spalio 02 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš

Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas - Derrida ir Greimas

į:
  • Septynerybė ir aštuonerybė.
  • 5+3=0 lūkesčiai laike ir erdvėje - žinojimas ir nežinojimas
  • Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas.
2017 spalio 02 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
  • Greimo
į:
  • Greimo politiniai klaidžiojimai.
  • Derridos dalyvavimas politikoje.
2017 spalio 02 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-6 eilutės iš

300

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

į:

300 žodžių

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

  • Derridos tekstą Žvėris ir suverenas. Valdovas ir savastis.
  • Greimo esė apie Rezistenciją.
  • Greimo
Pakeistos 15-17 eilutės iš

Savasties kūrimas ir ardymas. Derrida ir Greimas.

į:
Pakeistos 22-44 eilutės iš

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently

į:

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air.

characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist.

Greimas

Semiotinio kvadrato pavyzdžiai

Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai.

Mano

Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe.

Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai.

Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau.

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas.

2017 spalio 02 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš

Greimas ir Derida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir

Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida) '''

į:

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

2017 spalio 02 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš

Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida)

į:

Greimas ir Derida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir

Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida) '''

2017 spalio 02 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš

300 žodžių

į:

300

Priešingybių plėtojimas (Greimas) ir griovimas (Derrida)

2017 spalio 02 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
į:

Savasties kūrimas ir ardymas. Derrida ir Greimas.

Pakeistos 18-40 eilutės iš

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air.

characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist.

Greimas

Semiotinio kvadrato pavyzdžiai

Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai.

Mano

Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe.

Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai.

Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau.

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas.

į:

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently

2017 spalio 02 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 36 eilutė iš:

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu.

į:

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu. Savasties išnykimas - ar neišnykimas.

2017 spalio 02 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Suverenumas ir savastis.

2017 spalio 02 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:

Žvėris ir suverenas.

į:

Žvėris ir suverenas. The Beast and the Sovereign.

2017 spalio 02 d., 10:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Besąlygiškumas ir sąlygiškumas - Dievas ir gerumas - Derrida ir Greimas

2017 spalio 02 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-7 eilutės:

Dievas ir gerumas... jų santykis

Pakeista 14 eilutė iš:
į:

characterizing this [Western intellectual] tradition as "a search for a transcendental being that serves as the origin or guarantor of meaning". The attempt to "ground the meaning relations constitutive of the world in an instance that itself lies outside all relationality" was referred to by Heidegger as logocentrism, and Derrida argues that the philosophical enterprise is essentially logocentric,[87] and that this is a paradigm inherited from Judaism and Hellenism.[88] He in turn describes logocentrism as phallocratic, patriarchal and masculinist.

2017 spalio 02 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
į:

Žvėris ir suverenas.

Ištrintos 9-10 eilutės:
2017 spalio 02 d., 10:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
į:

Pavyzdys: Greimo esė apie rezistenciją. Greimo paties klaidžiojimai.

2017 spalio 02 d., 10:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš

''Mano

gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau

į:

Mano

Septynerybė. Aštuonerybės subliuškimas, virtimas nulybe.

Priešingybių rūšys. Dvejybės atvaizdai.

Iš geros valios pratimų: gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau.

5+3=0 Sprendimo įsisąmonijimu širdis sieja laiką ir erdvę, gauname Dievą - ramybę. Sieti su dekonstravimu.

2017 spalio 02 d., 10:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-25 eilutės iš
į:

''Mano

gerai ir dar geriau, blogai ir dar blogiau

2017 spalio 02 d., 09:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
į:

Hillis: Deconstruction is not a dismantling of the structure of a text, but a demonstration that it has already dismantled itself. Its apparently solid ground is no rock, but thin air.

2017 spalio 02 d., 09:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Palyginti Derridos ardymą (dekonstravimą), Greimo semiotinį kvadratą, mano septynerybę ir priešingybes apskritai.

2017 spalio 02 d., 09:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-17 eilutės:

300 žodžių

Derrida

Greimas

Semiotinio kvadrato pavyzdžiai

DerridaIrGreimas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 05 d., 09:22