Dievas: dvasia ir savastis

Dievas - Šuolis. Buvimas viena - kartu - tai dieviška, tai Dievo būsena. Vienumas (vienų vienumas) tai savęs nebuvimas (buvimas be savęs), o išgyvenimas tai savastis už savęs.

* Dievas trejopai ribotas - Tėvas neišeinantis už savęs yra trijų kampų apibrėžtas, visa santvarka grindžia tris kampus ir jo neišėjimą už savęs. Dvasia tūno prarajoje tarp žinojimo rūmų sąmone išsakančių mokslus ir pasąmone išsakančių asmenybes. Sūnus (žmogus) yra siųstas (Dievui išeinant už savęs) sieti Tėvą ir Dvasią, jisai grįžta į Dievą paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis - vykdydamas Dievo valią. Žmogus tarpinis (Aš - išgyvenimo apytaka, Tu - žinojimo rūmai) palaiko Sūnų, įsijungia į jo užmojį Dvasia išreikšti Tėvą.

* Dievas iškyla ketvirtame lygmenyje kaip meilė. Gerumas iškyla kaip tobulumas. Esmė yra atskirti pirmapradiškumą, kad Dievas yra tiek už santvarkos, tiek santvarkoje, tačiau pirmapradis yra Dievas už santvarkos.

* 4x4: santykis tarp Dievo pirm ir po santvarkos. 4+4 santykis tarp Dievo už santvarkos ir jos gelmėse.

Dievas visoks (sąmoningas, nesąmoningas, valingas, nevalingas, būtinas, nebūtinas...) yra tas pats Dievas.

* Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas.
* Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja.
* Dievas atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.

Dievas ir ne Dievas
* Širdies ir pasaulio tiesos išsako ryšius tarp teigiančio Dievo ir neigiančio ne Dievo.

* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas

* Dievas už mūsų = nulybė, Dievas mumyse = (mūsų visų) vienybė
* Dievas tampa mums reikšimingas kai tenka mylėti priešą, kai turime priešus dėl to, kad užstojame silpnesnius. Ir kai norime auklėti kitus, kad nebūtumėme savanaudžiais.

Dievas: dvasia ir savastis
* Dievo dvasia atsiskiria nuo Dievo savasties.
* Dievo dvasia yra Dievo buvimas, Dievo savastis yra Dievo nebuvimas.
* Atsiskyrimas išreiškia Dievo buvimą nebuvime.
* Iš pradžių, Dievo buvimas ir Dievo nebuvimas turėtų visiškai sutapti, apimti viską.
* Palaipsniui Dievo buvimas siaurėja nuo visko iki betko iki kažko iki nieko.

Dievo savastis yra asmens būklė
* Yra keturios Dievo savastys: Dievas, viskas, troškimai, meilė.
* Dievo savastis išreiškia Dievo nebuvimą.

Apibrėžimas asmenimis
* Kaip Dievas tampa labiau tolimu ir išreikštu, taip pat vis šiltesniu, sekoje Dievas, Aš, Tu, Kitas?
* Kaip Dievo išeities taškas traukiasi vidun, gilyn?

Dievo turėjimas
* Kaip Dievo turėjimas pasireiškia 4 terpėmis ir 6 terpių poromis?
* Kaip trys kalbos įvairiai išsako Dievo turėjimą?

Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

* Kaip Dieve glūdi gyvybės mokslo žinojimo rūmai? Kaip tai išreiškia Dievo šokis? Ką Dievui reiškia jo gyvybė? Kaip jisai bręsta, tobulina save, pranoksta save? Kaip tai vyksta jo išėjimu už savęs?
* Kaip Dievo laisvė ir Dievo valia pasireiškia Dievo šokyje?
* Kaip trys vienumai išreiškia vienumą? Kokios tai sąlygos kiekvienu atveju? Ir kaip jie sudaro trejybės ratą?

* Kaip su strimagalviu, nevalingu Dievu? Kaip su jo dvilypumu? Jo sąmoningumu, valingumu?

* Kuria prasme Dievas sąmoningas?

* Kaip Dievas naujai kyla iš visko? iš keturių lygmenų šešių porų bendro tarpo?

Dievas
* Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
** Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
* Koks Dievo ir žmogaus santykis?
** Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
** Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
** Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
** Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
** Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
* Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
** Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
** Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
** Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
** Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
** Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?

[[Dievo šokis]], [[Asmenys]], [[Santvarka]], [[Priėjimai prie visumos]]

* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?

* Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?
* How do the Possibility of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
* What does it mean that the God of Possibility and of Necessity are the same God in Actuality? How does their identification determine the structure of the Level?
* How is God connected to Relationship so that with the Necessity of God there is a collapse and God as Person and as System are the same God?
* What does it mean that God's level is collapsed, unlike the other levels?

** Vienybės atvaizdais yra Dievo savybės per jo sandarą viską. Jisa yra besąlygiškasis, nešališkasis, nepaneigiamasis.

** Dievas yra trokštantysis, tad glūdi už žmogaus netroškimų. Žmogus išeina už savęs į Dievą, renkasi tarp Dievo ir savęs. Dievas glūdi tiek už žmogaus, tiek žmoguje, tačiau pirmenybė teiktina Dievui už savęs.

* Neapibrėžtasis ir neįsivaizduojamasis

'''Dievo savybės - nulybės atvaizdai'''

'''Dievo savybės - troškimai'''

Troškimai

[+Užrašai+]

* Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis.

''Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse, suvokimo lygmenyse?''

* Įrodymas prieštaravimu skiria (besąlygišką) Dievą ir gerumą (sąlygose - nėra užtat yra).

Tai trejybės ratas. Dievas reiškiasi tais, kuriems jisai yra jųjų Dievas. Trejybės ratą grindžia Dievo branda. Meilė palaiko Dievo brandą, prasmingumą, raišką, jo tapimu kažkieno Dievu.

* Vienų vienumas reiškiasi klausimu - atsiskyrimu - o tas klausimas yra, Ar aš būtinas? ir iškyla atsakymas - nebūtinas ir būtinas.

* Širdies ir pasaulio tiesos išsako ryšius tarp teigiančio Dievo ir neigiančio ne Dievo.

* Dievo negerumu išryškėja jo gerumas. Jo gerumu ir negerumu išryškėja, kad jis daugiau nei gerumas ar negerumas.

* Kaip su strimagalviu, nevalingu Dievu? Kaip su jo dvilypumu? Jo sąmoningumu, valingumu? Dievas visoks (sąmoningas, nesąmoningas, valingas, nevalingas, būtinas, nebūtinas...) yra tas pats Dievas.

* Dievo savastis išreiškia Dievo nebuvimą.

* Palaipsniui Dievo buvimas siaurėja nuo visko iki betko iki kažko iki nieko.

* Santvarkoje, kur nėra prieštaravimo, visgi yra Dievas nes yra gerumas. Tai išsako Dievo būtinumą.

* Kaip trys vienumai išreiškia vienumą? Kokios tai sąlygos kiekvienu atveju? Ir kaip jie sudaro trejybės ratą?

* Dievo Dievas yra būtinasis Dievas, iškylantis iš Dievo nebūtinumo.

* Kaip su strimagalviu, nevalingu Dievu? Kaip su jo dvilypumu? Jo sąmoningumu, valingumu? Dievas visoks (sąmoningas, nesąmoningas, valingas, nevalingas, būtinas, nebūtinas...) yra tas pats Dievas.

* Dievas trejopai ribotas - Tėvas neišeinantis už savęs yra trijų kampų apibrėžtas, visa santvarka grindžia tris kampus ir jo neišėjimą už savęs. Dvasia tūno prarajoje tarp žinojimo rūmų sąmone išsakančių mokslus ir pasąmone išsakančių asmenybes. Sūnus (žmogus) yra siųstas (Dievui išeinant už savęs) sieti Tėvą ir Dvasią, jisai grįžta į Dievą paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis - vykdydamas Dievo valią. Žmogus tarpinis (Aš - išgyvenimo apytaka, Tu - žinojimo rūmai) palaiko Sūnų, įsijungia į jo užmojį Dvasia išreikšti Tėvą.

* Dievas atsiranda kaip nulinis asmuo.

* Dievas mus saugantis yra mūsų gelmėse.

* Dievas tampa mums reikšimingas kai tenka mylėti priešą, kai turime priešus dėl to, kad užstojame silpnesnius. Ir kai norime auklėti kitus, kad nebūtumėme savanaudžiais.

[[Dievo šokis]], [[Asmenys]], [[Priėjimai prie visumos]]

----------------------

[[Dievo šokis]], [[Asmenys]]

>><<
===================