Mintys.EgzistencializmoIštakos istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2019 gruodžio 12 d., 23:00
atliko -
Pakeista 2 eilutė iš:
į:
--------------------
Pakeista 29 eilutė iš:
į:
--------------------
Pridėtos 31-32 eilutės:
* Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.
2017 vasario 19 d., 05:22
atliko -
Ištrintos 0-1 eilutės:
Pakeistos 112-297 eilutės iš
Veiksmai +1, +2, +3 yra visi dalis 4 lygmenų tarpo: [3]+1, [2]+2, [1]+3, kurie sieja įžvalgos gilumą (kiek požiūrių) ir veiksmų suvokimo lygmenį (kiek požiūrių judama padalinimų ratu).
į:
Veiksmai +1, +2, +3 yra visi dalis 4 lygmenų tarpo: [3]+1, [2]+2, [1]+3, kurie sieja įžvalgos gilumą (kiek požiūrių) ir veiksmų suvokimo lygmenį (kiek požiūrių judama padalinimų ratu).
[[Egzistencializmo ištakos]], [[Heidegeris]], [[Kantas]]
[++ Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas. ++]
'''Besąlygiškumas'''
Mano kertinė vertybė yra gyventi tiesa, būtent besąlygiška tiesa. Užtat daug metų gvildenu, kas yra besąlygiška? O šiuo metu mane labai domina, kaip iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas?
Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.
Galime kiekvienas paskaityti Kanto "Grynojo proto kritiką" bei Heidegerio "Būtį ir laiką". Užtat aš bandysiu atskleisti, ką manau jie norėjo pasakyti, o dar pirmiau, kaip manau iš tikrųjų yra. Dėkoju profesoriui Antanui Andrijauskui, ir ypač daktarui Tautvydui Vėželiui bei profesoriui Tomui Kačerauskui, kuris šiandien negalės dalyvauti, sutikusiems man užleisti laiką numatytą jų pranešimui, "Heideggerio egzistencialiosios fenomenologijos posūkis", kuris šiandien neįvyks. O toliau konferencija vyks pagal esamą programą.
* apibrėžimo klausimas, vietoj kad būties klausimą - palyginti save su Heidegeriu kokia būties reikšmė? jisai pabrėžė būtį, bet gal dar labiau vaisingas būtų reikšmės klausimas
* kas yra laimė - 17 metų
trejybė ratas - ne žodžiai svarbūs, o požiūrių savaiminis santykis
* visko savybės
'''visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė'''
vidinė kalba kuri man seniai pažįstama - daug triūso įdėta - tikiu bus vaikų darželyje mokomi dalykai
kokiais būdais padalinimai pastebimi, apibrėžiami
Mano Mama kai pirmą kartą grįžau kalėdinių atostogų iš universiteto ir bandžiau papasakoti, kas yra dvejybė, trejybė, ketverybė. Ji man linkėjo ko greičiau persirgti šią ligą. Jūs galite pasijusti visai panašiai. Tačiau paaiškinsiu, kur ieškoti šitų sandarų.
visapusiškame
* ginčuose - Kantas tai vadina "kritika", įvairių požiūrių išskyrimą - pavyzdžiui, "laisva valia"/Likimas. Arba "tikslas pateisina priemones". Ar tikslas yra "ar"? ar "kodėl"?
* ryškių mąstytojų mąstysenose
* visapusiškame duomenų tyrime iškylančios rūšys: pavyzdžiui, Pierce'as nagrinėjo ženklų rūšis, arba Aristotelis nagrinėjo priežastis
* visapusiškame bet kokio dalyko tyrime - Kanto ar Heidegerio architektonika; Kantas taip pat kalba apie "Sistemą", kurią sudaro trys sistemos (teoretinė, praktinė, sprendžiamoji) turinčios tuos pačius keturis požiūrius
* introspekcija
* prieštaringoje, visapusiškoje, gyvenmiškoje veikloje: maldoje
* kertinėse vertybėse - kaip jos suderina skirtingas vertybes
* tai sandai sudėtingesnių sandarų
* šios sandaros naujai iškyla bemąstant jas
'''ketverybė ir jos atvaizdai'''
labai svarbu, kad tai būtų visko - besąlygiškai visko - padalinimas, ne šiaip visko kokiose nors sąlygose (pavyzdžiui, visko ant stalo). Tokiu atveju gaunasi empiricistų sąlygiškumas vietoj kad racionalistų besąlygiškumas. Užtat gaunasi iškreipimai, kaip antai Aristotelio keturios priežastys (juk tai sąlygos). Arba ko nors trūksta, kaip kad Peirce'ui. Užtat visko padalinimų žinojimu kaip tik ir galime susigaudyti, kur nukrypstama.
keturi žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl
galima papildomai remtis šiais padalinimais - vaizduotės ribomis - įsivaizduoti kitus požiūrius (ne savo) ir taip pat gyvenimą keliais požiūriais (visuma), kas mums gana svetima - ir taip pat įsivaizduoti požiūrį šių ribų Kūrėjo, kokie jo kūrybos tikslai
Ketverybė
* Platonas: išmintis, pagrįsta nuomonė, nepagrįsta nuomonė, nežinojimas
* Aristotelis: keturios priežastys? - tikslinė (buveinė), veikiamoji (statybininkai), formali (pavidalas), materiali (statybinės medžiagos)
hipotetinė - sąlygos gali keistis
racionalistai - mokomės iš proto, empiricistai - iš patirties, o aš: patirtimi mokytis iš proto
'''dvejybės atvaizdai - apsiverčia kryptis reflektuojant - būtent sąmoningumu - labai svarbu (ypač lygčiai)'''
* 4 dvejybės atvaizdai
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
* Heidegeris domisi būties klausimu, vietoj kad apibrėžimo klausimu
* Parankiškumas: būties klausimas. Apibrėžimo klausimas: užrankiškumas.
* Dvejybė: Kai pasakome "Būtis", esame varomi, tarsi prievarta, sakyti: Būtis ir... Šis "ir" tai nereiškia tiesiog, kad papuolamai prijungiame kažką papildomo bet kad kalbame apie tai nuo ko išskiriame "Būtį": Būtis ir ne... Tačiau tuo pačiu šiais nuvalkiotais pasisakymais numanome kažką daugiau, kas kažkaip teisėtai priklauso Būčiai kaip kažkas išskirtas nuo Būties, tegul tik kaip Anas Būties atžvilgiu. (Įvadas į Metafiziką, Būties apribojimas ps.71)
* Ketverybė: Būtis apribojama keturiais susijusiais atžvilgiais. Du išskyrimai (buvimas (išlikimas) ir tapimas, buvimas (idėja) ir atrodymas) iškyla graikų filosofijos pačioje pradžioje. Buvimą ir mąstymą išskyrė Platonas ir Aristotelis, tačiau jisai labiau būdingas mūsų laikams, jisai "abejotiniausias", geriausia prasme. Skirtumas tarp buvimo ir derėjimo juo labiau svarbus modernybei, nuo 18-to amžiaus pabaigos. ps.72
* Apie buvimą ir mąstymą: Tai, kas yra, tėra vien tai, kas, kada teisinga mąstoma, atsilaiko prieš teisingą mąstymą. (ps.148) Mąstymas susijęs su tiesa, su nenuslepiamumu, su "present-at-hand", užrankiškumu, substancija, medžiagiškumu. (Palyginti su trejybės poslinkį iš mąstymo į buvimą.)
* Mąstymas yra tai kas išskiria buvimą, pavyzdžiui, nuo tapimo (išryškinant judėjimą), arba nuo atrodymo (atpažįstant iškreipimus), tad atveria derėjimą.
* Atrodymas skiriamas nuo buvimo (idėjos). Derėjimas yra idėjų idėja - gerumas - Ar, kas leidžia būčiai atsiskleisti. ps.150 O Dievas - kodėl, ir Dasein? - kaip?
* Pats buvimas tampa reiškiniu (Būtimi) kurį aprėpia mąstymas, o savo ruožtu buvimas (Būtis) aprėpia veikimą (ką derėtumėme). Taip atsiveria penkerybė - įtraukiant Būtį, kaip dabartį tarp mąstymo ir derėjimo. Tai penki veidrodžiai - žiūrime pirmyn į mąstymą, kuris žiūri atgal į mus. Žiūrime atgal į derėjimą (vertę), kuris žiūri pirmyn, kaip turėtų būti (užtat turi būti savarankiškas). Tie veidrodžiai išsako buvimo neapibrėžtumą, užtat laisvę tarpe. Tas laisvumas slypi būtent veidrodiškume, juk nuotolį į vieną ar kitą veidrodį galima pakeisti, atitinkamai, jų apimtį.
* O toliau vertę suprantame paskiromis vertybėmis, tai dorovės pagrindas. Bet buvimo supratimas vertybėmis yra labai savotiškas, juk ar jos tikrai parankiškos?
* Taip pat, parankiškumo/besąlygiškumo (dabarties) iškėlimas iš užrankiškumo/sąlygiškumo būtent sąmoningumu apsuka dvejybės kryptį.
* Trejybė: Šie skirtumai... persmelkia visą žinojimą, veikimą ir kalbėjimą...
Pirmapradiškai klausti Būties klausimą taip, kad apčiuoptumėme Būties esmės tiesos atsiskleidimo uždavinį, reiškia atsiverti nuosprendžiui dėl šiuose atskyrimuose paslėptų galių, ir reiškia jas parvesti į savo tiesą. (ps.153)
Būtis ir Būties suvokimas nėra užrankiškos esamybės. Būtis yra pagrindinis vyksmas, vienintelis pagrindas suteiktas istoriškam Esančiajam tarp visuma atsivėriusių būtybių. (ps.153)
* Buvimas, priešingai nei tapimas, yra išliekantis.
* Buvimas, priešingai nei atrodymas, yra išliekantis pavyzdys (prototipas), visuomet sau tapatus.
* Buvimas, priešingai nei mąstymas, yra pagrindas, parankiškumas.
* Buvimas, priešingai nei derėjimas, yra tai kas parankiška kiekvienu atveju kaip tai, kas derėtų tačiau dar neįgyvendinta, arba jau įgyvendinta (ps.154)
* išlikimas (pastovumas), tapatumas (betarpiškumas), parankiškumas (akivaizdumas), įrankiškumas (prasmingumas?)
* Kodėl ar ar? Mąstymas ar derėjimas? kaip atskirti?
Kaip yra su Būtimi kaip tokia? Kodėl iš viso yra būtybės ir ne šiaip niekas? (Ar Būtis tėra tuščias žodis?)
'''aplinkybės ir proto žaidimai'''
nulybes išvesti iš dvejybės atvaizdų aptarimo
* trejybės atvaizdai:
* kategorijos
matome "proto žaidimai" nusako įmanomus teiginio sudėtis: apriori (pirm patyrimo) / aposteriori (patyrimo), analitiniai (besąlyginiai) / sintetiniai (sąlyginiai)
* tai patikslina Kanto meilę loginei formai
Kantas širdingai tikėjo, jog yra būtent 12 kategorijų
Beveik neigimas: sąryšio atsiradimas
* daiktas - Inherence and Subsistence (substance and accident)
* eiga - Causality and Dependence (cause and effect)
* asmuo - Community (reciprocity)
Neigimo atsiradimas
* Kantas: teigimas (vienis), neigimas (visybė), ribotas (daugis);
Neigimas
* Aplinkybės: būtina, tikra, galima. Ar siejasi su priešingybėmis? Nebūtina, netikra, negalima.
aplinkybės apibrėžia nulybės atvaizdo pagrindu
'''nulybės ir vienybės atvaizdai - skirtumas tarp Dievo ir visko'''
'''penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai'''
'''šeši atvaizdai'''
* atvaizdai yra apibrėžimai Dievui išeinant už savęs
* esančiojo sąlygos (8 rūpesčių rūšys, 6 atvaizdai, taip pat sąlygiškumas ir besąlygiškumas)- Daseino buvimo būsenos
'''padalinimų ratas - 7+1=0'''
Padalinimo ratą pastebėjau kai buvau 24 metų amžiaus.
1=(Tvarkos) Apibrėžimo klausimas - palyginti su Heidegerio Būties klausimu - būtis yra tai, kas tenkina apibrėžimą
toliau: trys kalbos, kaip jos apibrėžia
'''Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe'''
'''Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2'''
'''Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3'''
'''Sąlygos, sąvokos, riba, tarpas'''
Sąsaja tarp sąmonės ir pasąmonės.
Pripažįstame ribą tarp savęs ir pasaulio. Būtent todėl galime įsivaizduoti pasaulyje esančius daiktus ir asmenis.
'''2+3=5'''
* kaip suprato lygtį 2+3=5 tapimas (žiūrėjimas pirmyn)-atrodymas (žiūrėjimas atgal); mąstymas (žiūrėjimas atgal)-buvimas (tarpe)-derėjimas (žiūrėjimas pirmyn)
* Būtis ir laikas
* rūpestis
* laikiškumas (temporality)
Dvejybė savaimingai veda iš sąlygiškumo į besąlygiškumą. O kaip, priešingai, iš besąlygiškumo išvesti sąlygiškumą? Iš sąlygiškumo išgaruoja papildoma energija, lieka Būtis, tai yra, besąlygiškumas glūdintis sąlygiškume. Tad dvejybė skiria "būtį" ir "Būtį". Būties klausimas priskirtas vienam dvejybės požiūriui, būtent "viskas visvien". Taip yra su kiekvienu padalinimu, juk jisai turi save priskirti kuriam nors požiūriui. Vėlgi, tai priklauso nuo to, kaip suprasime visumą, kokiu atvaizdu.
'''5+3=0'''
Each category presumes unity (of the concept). That unity is the representation of the nullsome from which it was derived.
Iš vaizduotės ribų galima pažinti - ne vien iš pažinimo, kaip tvirtina Kantas. Ir iš tų ribų (ir langų) išbaigtumo ir nuoseklumo galime suvokti ko tai santvarkai reikia. Iš nulybių atvaizdų (nes jų nepastebime, jos "pastovios" ir t.t., tiktai neigimais pažįstame.) Ir jų vieningumą kurio gyvenimiškumą suprantame gyvendami. 5+3=0.
5+3=0 apibrėžia nulybę vienijančią aplinkybes!
'''Suvedant: Pasekmės trims kalboms, dorovei, elgesiui'''
Toliau tiriu veiksmus +1, +2, +3. Kartu gvildenu, Kaip žmonės elgiasi? Kaip turėtų elgtis?
Tikslas yra bandyti susikalbėti sąvokų kalba.
------------
Gyvenimiškumą kalbėt yra savo gyvenimą ir jų duomenų pagrindu.
Kiekviena sąmoninga mintis yra minties pakartojimas. Aš mąstau "ką aš darau". (re-flect) Kiekviena mintis yra "ką aš darau". Turi būti dėsningas pasikartojimas. Yra laike ir erdvėje nes sąvokai to reikia, atkarpos. Ir atsidavusiam mąstymui reikia to pasikartojimo. +2 = pasikartojimas, atsidavimas.
Jaučiamės dabartyje nes ten vyksta KOKS ryšys (teorija->praktika), kiti laikai vyksta KAIP. Sąmoningumas yra apvertimas poslinkio.
trejybės ratas: patvirtina laimę teiginyje "Aš mąstau ką darau"
sąžinė žiūri į dabartį
sąvokos dėžė tampa trejybės rato nariais
aplinkybės išlaiko sąsają su nulybės atvaizdais, tuom jos skiriasi nuo trejybės atvaizdų narių, ir taip pat dėl to aplinkybės gali būti bet kur įžvelgtos, ten kur yra nulybės atvaizdas, kur "nėra žinojimo"
[[Egzistencializmo ištakos]], [[Heidegeris]], [[Kantas]]
[++ Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas. ++]
'''Besąlygiškumas'''
Mano kertinė vertybė yra gyventi tiesa, būtent besąlygiška tiesa. Užtat daug metų gvildenu, kas yra besąlygiška? O šiuo metu mane labai domina, kaip iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas?
Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.
Galime kiekvienas paskaityti Kanto "Grynojo proto kritiką" bei Heidegerio "Būtį ir laiką". Užtat aš bandysiu atskleisti, ką manau jie norėjo pasakyti, o dar pirmiau, kaip manau iš tikrųjų yra. Dėkoju profesoriui Antanui Andrijauskui, ir ypač daktarui Tautvydui Vėželiui bei profesoriui Tomui Kačerauskui, kuris šiandien negalės dalyvauti, sutikusiems man užleisti laiką numatytą jų pranešimui, "Heideggerio egzistencialiosios fenomenologijos posūkis", kuris šiandien neįvyks. O toliau konferencija vyks pagal esamą programą.
* apibrėžimo klausimas, vietoj kad būties klausimą - palyginti save su Heidegeriu kokia būties reikšmė? jisai pabrėžė būtį, bet gal dar labiau vaisingas būtų reikšmės klausimas
* kas yra laimė - 17 metų
trejybė ratas - ne žodžiai svarbūs, o požiūrių savaiminis santykis
* visko savybės
'''visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė'''
vidinė kalba kuri man seniai pažįstama - daug triūso įdėta - tikiu bus vaikų darželyje mokomi dalykai
kokiais būdais padalinimai pastebimi, apibrėžiami
Mano Mama kai pirmą kartą grįžau kalėdinių atostogų iš universiteto ir bandžiau papasakoti, kas yra dvejybė, trejybė, ketverybė. Ji man linkėjo ko greičiau persirgti šią ligą. Jūs galite pasijusti visai panašiai. Tačiau paaiškinsiu, kur ieškoti šitų sandarų.
visapusiškame
* ginčuose - Kantas tai vadina "kritika", įvairių požiūrių išskyrimą - pavyzdžiui, "laisva valia"/Likimas. Arba "tikslas pateisina priemones". Ar tikslas yra "ar"? ar "kodėl"?
* ryškių mąstytojų mąstysenose
* visapusiškame duomenų tyrime iškylančios rūšys: pavyzdžiui, Pierce'as nagrinėjo ženklų rūšis, arba Aristotelis nagrinėjo priežastis
* visapusiškame bet kokio dalyko tyrime - Kanto ar Heidegerio architektonika; Kantas taip pat kalba apie "Sistemą", kurią sudaro trys sistemos (teoretinė, praktinė, sprendžiamoji) turinčios tuos pačius keturis požiūrius
* introspekcija
* prieštaringoje, visapusiškoje, gyvenmiškoje veikloje: maldoje
* kertinėse vertybėse - kaip jos suderina skirtingas vertybes
* tai sandai sudėtingesnių sandarų
* šios sandaros naujai iškyla bemąstant jas
'''ketverybė ir jos atvaizdai'''
labai svarbu, kad tai būtų visko - besąlygiškai visko - padalinimas, ne šiaip visko kokiose nors sąlygose (pavyzdžiui, visko ant stalo). Tokiu atveju gaunasi empiricistų sąlygiškumas vietoj kad racionalistų besąlygiškumas. Užtat gaunasi iškreipimai, kaip antai Aristotelio keturios priežastys (juk tai sąlygos). Arba ko nors trūksta, kaip kad Peirce'ui. Užtat visko padalinimų žinojimu kaip tik ir galime susigaudyti, kur nukrypstama.
keturi žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl
galima papildomai remtis šiais padalinimais - vaizduotės ribomis - įsivaizduoti kitus požiūrius (ne savo) ir taip pat gyvenimą keliais požiūriais (visuma), kas mums gana svetima - ir taip pat įsivaizduoti požiūrį šių ribų Kūrėjo, kokie jo kūrybos tikslai
Ketverybė
* Platonas: išmintis, pagrįsta nuomonė, nepagrįsta nuomonė, nežinojimas
* Aristotelis: keturios priežastys? - tikslinė (buveinė), veikiamoji (statybininkai), formali (pavidalas), materiali (statybinės medžiagos)
hipotetinė - sąlygos gali keistis
racionalistai - mokomės iš proto, empiricistai - iš patirties, o aš: patirtimi mokytis iš proto
'''dvejybės atvaizdai - apsiverčia kryptis reflektuojant - būtent sąmoningumu - labai svarbu (ypač lygčiai)'''
* 4 dvejybės atvaizdai
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
* Heidegeris domisi būties klausimu, vietoj kad apibrėžimo klausimu
* Parankiškumas: būties klausimas. Apibrėžimo klausimas: užrankiškumas.
* Dvejybė: Kai pasakome "Būtis", esame varomi, tarsi prievarta, sakyti: Būtis ir... Šis "ir" tai nereiškia tiesiog, kad papuolamai prijungiame kažką papildomo bet kad kalbame apie tai nuo ko išskiriame "Būtį": Būtis ir ne... Tačiau tuo pačiu šiais nuvalkiotais pasisakymais numanome kažką daugiau, kas kažkaip teisėtai priklauso Būčiai kaip kažkas išskirtas nuo Būties, tegul tik kaip Anas Būties atžvilgiu. (Įvadas į Metafiziką, Būties apribojimas ps.71)
* Ketverybė: Būtis apribojama keturiais susijusiais atžvilgiais. Du išskyrimai (buvimas (išlikimas) ir tapimas, buvimas (idėja) ir atrodymas) iškyla graikų filosofijos pačioje pradžioje. Buvimą ir mąstymą išskyrė Platonas ir Aristotelis, tačiau jisai labiau būdingas mūsų laikams, jisai "abejotiniausias", geriausia prasme. Skirtumas tarp buvimo ir derėjimo juo labiau svarbus modernybei, nuo 18-to amžiaus pabaigos. ps.72
* Apie buvimą ir mąstymą: Tai, kas yra, tėra vien tai, kas, kada teisinga mąstoma, atsilaiko prieš teisingą mąstymą. (ps.148) Mąstymas susijęs su tiesa, su nenuslepiamumu, su "present-at-hand", užrankiškumu, substancija, medžiagiškumu. (Palyginti su trejybės poslinkį iš mąstymo į buvimą.)
* Mąstymas yra tai kas išskiria buvimą, pavyzdžiui, nuo tapimo (išryškinant judėjimą), arba nuo atrodymo (atpažįstant iškreipimus), tad atveria derėjimą.
* Atrodymas skiriamas nuo buvimo (idėjos). Derėjimas yra idėjų idėja - gerumas - Ar, kas leidžia būčiai atsiskleisti. ps.150 O Dievas - kodėl, ir Dasein? - kaip?
* Pats buvimas tampa reiškiniu (Būtimi) kurį aprėpia mąstymas, o savo ruožtu buvimas (Būtis) aprėpia veikimą (ką derėtumėme). Taip atsiveria penkerybė - įtraukiant Būtį, kaip dabartį tarp mąstymo ir derėjimo. Tai penki veidrodžiai - žiūrime pirmyn į mąstymą, kuris žiūri atgal į mus. Žiūrime atgal į derėjimą (vertę), kuris žiūri pirmyn, kaip turėtų būti (užtat turi būti savarankiškas). Tie veidrodžiai išsako buvimo neapibrėžtumą, užtat laisvę tarpe. Tas laisvumas slypi būtent veidrodiškume, juk nuotolį į vieną ar kitą veidrodį galima pakeisti, atitinkamai, jų apimtį.
* O toliau vertę suprantame paskiromis vertybėmis, tai dorovės pagrindas. Bet buvimo supratimas vertybėmis yra labai savotiškas, juk ar jos tikrai parankiškos?
* Taip pat, parankiškumo/besąlygiškumo (dabarties) iškėlimas iš užrankiškumo/sąlygiškumo būtent sąmoningumu apsuka dvejybės kryptį.
* Trejybė: Šie skirtumai... persmelkia visą žinojimą, veikimą ir kalbėjimą...
Pirmapradiškai klausti Būties klausimą taip, kad apčiuoptumėme Būties esmės tiesos atsiskleidimo uždavinį, reiškia atsiverti nuosprendžiui dėl šiuose atskyrimuose paslėptų galių, ir reiškia jas parvesti į savo tiesą. (ps.153)
Būtis ir Būties suvokimas nėra užrankiškos esamybės. Būtis yra pagrindinis vyksmas, vienintelis pagrindas suteiktas istoriškam Esančiajam tarp visuma atsivėriusių būtybių. (ps.153)
* Buvimas, priešingai nei tapimas, yra išliekantis.
* Buvimas, priešingai nei atrodymas, yra išliekantis pavyzdys (prototipas), visuomet sau tapatus.
* Buvimas, priešingai nei mąstymas, yra pagrindas, parankiškumas.
* Buvimas, priešingai nei derėjimas, yra tai kas parankiška kiekvienu atveju kaip tai, kas derėtų tačiau dar neįgyvendinta, arba jau įgyvendinta (ps.154)
* išlikimas (pastovumas), tapatumas (betarpiškumas), parankiškumas (akivaizdumas), įrankiškumas (prasmingumas?)
* Kodėl ar ar? Mąstymas ar derėjimas? kaip atskirti?
Kaip yra su Būtimi kaip tokia? Kodėl iš viso yra būtybės ir ne šiaip niekas? (Ar Būtis tėra tuščias žodis?)
'''aplinkybės ir proto žaidimai'''
nulybes išvesti iš dvejybės atvaizdų aptarimo
* trejybės atvaizdai:
* kategorijos
matome "proto žaidimai" nusako įmanomus teiginio sudėtis: apriori (pirm patyrimo) / aposteriori (patyrimo), analitiniai (besąlyginiai) / sintetiniai (sąlyginiai)
* tai patikslina Kanto meilę loginei formai
Kantas širdingai tikėjo, jog yra būtent 12 kategorijų
Beveik neigimas: sąryšio atsiradimas
* daiktas - Inherence and Subsistence (substance and accident)
* eiga - Causality and Dependence (cause and effect)
* asmuo - Community (reciprocity)
Neigimo atsiradimas
* Kantas: teigimas (vienis), neigimas (visybė), ribotas (daugis);
Neigimas
* Aplinkybės: būtina, tikra, galima. Ar siejasi su priešingybėmis? Nebūtina, netikra, negalima.
aplinkybės apibrėžia nulybės atvaizdo pagrindu
'''nulybės ir vienybės atvaizdai - skirtumas tarp Dievo ir visko'''
'''penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai'''
'''šeši atvaizdai'''
* atvaizdai yra apibrėžimai Dievui išeinant už savęs
* esančiojo sąlygos (8 rūpesčių rūšys, 6 atvaizdai, taip pat sąlygiškumas ir besąlygiškumas)- Daseino buvimo būsenos
'''padalinimų ratas - 7+1=0'''
Padalinimo ratą pastebėjau kai buvau 24 metų amžiaus.
1=(Tvarkos) Apibrėžimo klausimas - palyginti su Heidegerio Būties klausimu - būtis yra tai, kas tenkina apibrėžimą
toliau: trys kalbos, kaip jos apibrėžia
'''Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe'''
'''Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2'''
'''Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3'''
'''Sąlygos, sąvokos, riba, tarpas'''
Sąsaja tarp sąmonės ir pasąmonės.
Pripažįstame ribą tarp savęs ir pasaulio. Būtent todėl galime įsivaizduoti pasaulyje esančius daiktus ir asmenis.
'''2+3=5'''
* kaip suprato lygtį 2+3=5 tapimas (žiūrėjimas pirmyn)-atrodymas (žiūrėjimas atgal); mąstymas (žiūrėjimas atgal)-buvimas (tarpe)-derėjimas (žiūrėjimas pirmyn)
* Būtis ir laikas
* rūpestis
* laikiškumas (temporality)
Dvejybė savaimingai veda iš sąlygiškumo į besąlygiškumą. O kaip, priešingai, iš besąlygiškumo išvesti sąlygiškumą? Iš sąlygiškumo išgaruoja papildoma energija, lieka Būtis, tai yra, besąlygiškumas glūdintis sąlygiškume. Tad dvejybė skiria "būtį" ir "Būtį". Būties klausimas priskirtas vienam dvejybės požiūriui, būtent "viskas visvien". Taip yra su kiekvienu padalinimu, juk jisai turi save priskirti kuriam nors požiūriui. Vėlgi, tai priklauso nuo to, kaip suprasime visumą, kokiu atvaizdu.
'''5+3=0'''
Each category presumes unity (of the concept). That unity is the representation of the nullsome from which it was derived.
Iš vaizduotės ribų galima pažinti - ne vien iš pažinimo, kaip tvirtina Kantas. Ir iš tų ribų (ir langų) išbaigtumo ir nuoseklumo galime suvokti ko tai santvarkai reikia. Iš nulybių atvaizdų (nes jų nepastebime, jos "pastovios" ir t.t., tiktai neigimais pažįstame.) Ir jų vieningumą kurio gyvenimiškumą suprantame gyvendami. 5+3=0.
5+3=0 apibrėžia nulybę vienijančią aplinkybes!
'''Suvedant: Pasekmės trims kalboms, dorovei, elgesiui'''
Toliau tiriu veiksmus +1, +2, +3. Kartu gvildenu, Kaip žmonės elgiasi? Kaip turėtų elgtis?
Tikslas yra bandyti susikalbėti sąvokų kalba.
------------
Gyvenimiškumą kalbėt yra savo gyvenimą ir jų duomenų pagrindu.
Kiekviena sąmoninga mintis yra minties pakartojimas. Aš mąstau "ką aš darau". (re-flect) Kiekviena mintis yra "ką aš darau". Turi būti dėsningas pasikartojimas. Yra laike ir erdvėje nes sąvokai to reikia, atkarpos. Ir atsidavusiam mąstymui reikia to pasikartojimo. +2 = pasikartojimas, atsidavimas.
Jaučiamės dabartyje nes ten vyksta KOKS ryšys (teorija->praktika), kiti laikai vyksta KAIP. Sąmoningumas yra apvertimas poslinkio.
trejybės ratas: patvirtina laimę teiginyje "Aš mąstau ką darau"
sąžinė žiūri į dabartį
sąvokos dėžė tampa trejybės rato nariais
aplinkybės išlaiko sąsają su nulybės atvaizdais, tuom jos skiriasi nuo trejybės atvaizdų narių, ir taip pat dėl to aplinkybės gali būti bet kur įžvelgtos, ten kur yra nulybės atvaizdas, kur "nėra žinojimo"
2017 vasario 16 d., 01:02
atliko -
Pridėta 30 eilutė:
* Kodėl Heidegerio šešerybė (rūpesčio) tiek skiriasi nuo mano? Kaip suprasti, kad pas jį nėra trejybės rato? Kaip suprasti jojo tris "būkles"?
2017 vasario 15 d., 21:03
atliko -
Pridėta 44 eilutė:
* Suvokimas (sąlygose) sąvokai (ar reiškiniui) sustato buvimą (kaip esantį jame).
2017 vasario 15 d., 20:30
atliko -
Pridėta 43 eilutė:
* Ketverybėje: Klausimas: Kodėl yra kažkas ir ne niekas? palyginti: Kokia būties reikšmė? "Koks" iškyla pradedant nuo atsakymų, o "Kodėl" nuo klausymų.
2017 vasario 15 d., 20:27
atliko -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp mąstymo ir tiesos? tarp mąstymo ir derėjimo? ir kodėl ir ar?
Pridėta 42 eilutė:
* "Uncanny" (ps.112-126) kaip priešingybė mąstymui (Thinking). Tad koks ryšys tarp mąstymo ir tiesos?
2017 vasario 15 d., 20:24
atliko -
Pakeista 40 eilutė iš:
* Esantysis suvokia Būtį - nebūtinai pilnai - betgi suvokdamas atveria sąlygas Būčiai - ją sutalpina jose - užtat suvokia. Tai Esančiojo ypatumas. Tai vyksta sąvoka, netgi žodžiu.
į:
* Esantysis suvokia Būtį - nebūtinai pilnai - betgi suvokdamas atveria sąlygas Būčiai - ją sutalpina jose - užtat suvokia. Tai Esančiojo ypatumas. Tai vyksta sąvoka, netgi žodžiu. Ir Būtis yra pats tuščiausias žodis, pati tuščiausia sąvoka, mažiau pasakanti net nei žodis Dievas arba Niekas.
2017 vasario 15 d., 20:22
atliko -
Pakeista 40 eilutė iš:
* Esantysis suvokia Būtį - nebūtinai pilnai - betgi suvokdamas atveria sąlygas Būčiai - ją sutalpina jose - užtat suvokia.
į:
* Esantysis suvokia Būtį - nebūtinai pilnai - betgi suvokdamas atveria sąlygas Būčiai - ją sutalpina jose - užtat suvokia. Tai Esančiojo ypatumas. Tai vyksta sąvoka, netgi žodžiu.
2017 vasario 15 d., 20:19
atliko -
Pridėta 40 eilutė:
* Esantysis suvokia Būtį - nebūtinai pilnai - betgi suvokdamas atveria sąlygas Būčiai - ją sutalpina jose - užtat suvokia.
2017 vasario 15 d., 20:10
atliko -
Pakeista 34 eilutė iš:
* Penkerybė yra (sąmoningo) Būties klausimo laukas. Tad sąmoningumas yra klausimo lauko įjungimas ir išjungimas. Būties klausimas atveria erdvę (čia) kur estantysis (čia-būtis) atskleidžia Būtį. ps.156 Išsako vienoje vietoje "Buvimą čia", metafizikos įvado pavadinimą "Buvimas ir mąstymas", ir pasakymas, kad "Būtis ir laikas" nurodo visiškai kitą klausimą. Būties pagrindas yra "pabuvimas - pabuvimas šalia, čia pat - trynimasis aplinkui - čiapatumas - pastovus buvimas čia pat - pastovus prisistatymas"
į:
* Penkerybė yra (sąmoningo) Būties klausimo laukas. Tad sąmoningumas yra klausimo lauko įjungimas ir išjungimas. Būties klausimas atveria erdvę (čia) kur estantysis (čia-būtis) atskleidžia Būtį. ps.156 Išsako vienoje vietoje "Buvimą čia", metafizikos įvado pavadinimą "Buvimas ir mąstymas", ir pasakymas, kad "Būtis ir laikas" nurodo visiškai kitą klausimą. Būties pagrindas yra "buvojimas (Anwesenheit) - pabuvimas - pabuvimas šalia, čia pat - trynimasis aplinkui - čiapatumas - pastovus buvimas čia pat - pastovus prisistatymas"
2017 vasario 15 d., 20:05
atliko -
Pakeistos 34-38 eilutės iš
* Penkerybė yra (sąmoningo) Būties klausimo laukas. Tad sąmoningumas yra klausimo lauko įjungimas ir išjungimas. Būties klausimas atveria erdvę (čia) kur estantysis (čia-būtis) atskleidžia Būtį. ps.156 Išsako vienoje vietoje "Buvimą čia", metafizikos įvado pavadinimą "Buvimas ir mąstymas", ir pasakymas, kad "Būtis ir laikas" nurodo visiškai kitą klausimą. Būties pagrindas yra "trynimasis - čiapatumas - pastovus buvimas čia pat - pastovus prisistatymas"
į:
* Penkerybė yra (sąmoningo) Būties klausimo laukas. Tad sąmoningumas yra klausimo lauko įjungimas ir išjungimas. Būties klausimas atveria erdvę (čia) kur estantysis (čia-būtis) atskleidžia Būtį. ps.156 Išsako vienoje vietoje "Buvimą čia", metafizikos įvado pavadinimą "Buvimas ir mąstymas", ir pasakymas, kad "Būtis ir laikas" nurodo visiškai kitą klausimą. Būties pagrindas yra "pabuvimas - pabuvimas šalia, čia pat - trynimasis aplinkui - čiapatumas - pastovus buvimas čia pat - pastovus prisistatymas"
* Laikas (ir erdvė) yra to trynimosi pagrindas. Bet kas yra laiko pagrindas? Ir kaip gali laikas atsiskleisti (jei ne laike?)?) Būtis (kaip užrankiškumas) grindžia laiką "dabartimi", pabuvimo
* "Būtis ir laikas" yra uždavinys. Ir to uždavinio tikrumas yra nežinojime (!), o tai, kad žinome neapsimestinai, kaip uždavinį, tai tik gvildendami klausimą. Klausti, tai laukti - teisingo, tinkamo laiko. O tiems, kas tikra tiktai tai kas abiem rankom apčiuopiama (paranku!) ir apskaičuotina (pelnu) negvildena klausimo.
* Klausimo gvildenimas vyksta viduje, tuo tarpu, žmonės apčiuopia tai, kas išorėje.
* Laikas, erdvė išverčia nežinomumą, taip kad jis plėtojamas mumyse, ne už mūsų.
* Laikas (ir erdvė) yra to trynimosi pagrindas. Bet kas yra laiko pagrindas? Ir kaip gali laikas atsiskleisti (jei ne laike?)?) Būtis (kaip užrankiškumas) grindžia laiką "dabartimi", pabuvimo
* "Būtis ir laikas" yra uždavinys. Ir to uždavinio tikrumas yra nežinojime (!), o tai, kad žinome neapsimestinai, kaip uždavinį, tai tik gvildendami klausimą. Klausti, tai laukti - teisingo, tinkamo laiko. O tiems, kas tikra tiktai tai kas abiem rankom apčiuopiama (paranku!) ir apskaičuotina (pelnu) negvildena klausimo.
* Klausimo gvildenimas vyksta viduje, tuo tarpu, žmonės apčiuopia tai, kas išorėje.
* Laikas, erdvė išverčia nežinomumą, taip kad jis plėtojamas mumyse, ne už mūsų.
2017 vasario 15 d., 19:47
atliko -
Pridėta 34 eilutė:
* Penkerybė yra (sąmoningo) Būties klausimo laukas. Tad sąmoningumas yra klausimo lauko įjungimas ir išjungimas. Būties klausimas atveria erdvę (čia) kur estantysis (čia-būtis) atskleidžia Būtį. ps.156 Išsako vienoje vietoje "Buvimą čia", metafizikos įvado pavadinimą "Buvimas ir mąstymas", ir pasakymas, kad "Būtis ir laikas" nurodo visiškai kitą klausimą. Būties pagrindas yra "trynimasis - čiapatumas - pastovus buvimas čia pat - pastovus prisistatymas"
2017 vasario 15 d., 19:34
atliko -
Pridėtos 31-33 eilutės:
* Penkerybė: Atiskleidimas vyksta viduje, amžinai ryškinant, brandinant, ten ir reiškiasi laisvė - tai yra sąlygų, sąvokų kūryba. Veikla vyksta riboje tarp išorinio "buvimo" (už mūsų) ir vidinio "mąstymo" (mumyse).
* Heidegeris iškreipia (dabarties) veikimą jį pakeisdamas (Būtimi). Betgi tai yra trejybės posūkis nuo buvimo į Būtį=veikimą. Užtat sąmoningumu būtent reiškiasi +3, trejybės posūkis.
2017 vasario 15 d., 19:27
atliko -
Pridėtos 21-28 eilutės:
Išmąstyti
* Kaip Aristotelio keturios priežastys pasikeičia (susikeičia tikslas ir medžiaga) kada mąstome sąlygiškai "priežastis" (palyginti namo statybą).
* Ar toksai sąlygiškas priėjimas sietinas su apimtimis ir atvaizdais?
* Kaip Heidegeris laikosi Aristotelio - mąstymą sieja su tiesa - o derėjimą su prasmingumu? Ir panašu, kad jisai rodo kaip buvimą (kaip pagrindą) išstumia mąstymas. Ir panašiai, buvimas grindžia veikimą (derėjimu).
* Kaip tada susistato penkerybės tolimoji trejybė buvimo (praeityje), veikimo (dabartyje), mąstymo (ateityje) atžvilgiu? Kaip "buvimas" tampa dabartyje? Juk būtent Heidegeris taip iškreipia penkerybę (laiką, erdvę) perkeldamas "buvimą" į "ribą". (Nors jisai kaltina, kad kiti iškreipė buvimą, jį pakeitė mąstymu - tai bendra tema, kas ką iškreipia?) Bet, manau, iškreipia "sąlygininkai".
* Kaip Heidegeris mąsto laiką?
* Rasti kur Aristotelis kalba apie keturias priežastis.
2017 vasario 15 d., 17:44
atliko -
Pridėtos 24-27 eilutės:
'''Heidegerio lygtis 2+3=5'''
Šiaip klausimas (sąlygiškumas (jeigu) - užrankiškumas) yra pirminis požiūris, o būtis (besąlygiškumas - atsakymas - parankiškumas) yra antrinis požiūris. Tačiau suvokiant buvimą visuose keturiuose atvaizduose, buvimas iškyla svarbiausiu - dabartimi.
Šiaip klausimas (sąlygiškumas (jeigu) - užrankiškumas) yra pirminis požiūris, o būtis (besąlygiškumas - atsakymas - parankiškumas) yra antrinis požiūris. Tačiau suvokiant buvimą visuose keturiuose atvaizduose, buvimas iškyla svarbiausiu - dabartimi.
Pridėta 33 eilutė:
2017 vasario 15 d., 17:18
atliko -
Pridėta 28 eilutė:
* Pasikeitimai vyksta tam tikrame laike, erdvėje, sąlygose, už kurių yra besąlygiškumas.
2017 vasario 15 d., 15:00
atliko -
Pakeistos 27-30 eilutės iš
į:
* Dievas lemia kažką (he wills it), vadinas, jisai trokšta (he wishes it).
----------------------------
----------------------------
2017 vasario 15 d., 14:59
atliko -
Pakeistos 24-26 eilutės iš
'''Teiginiai'''
į:
'''Sąlygos'''
* Dievas laukia nes jis neturi jokios aplinkos. Žmogus turi aplinką, tad jisai sulaukia ir išgyvena laiką.
* Dievas laukia nes jis neturi jokios aplinkos. Žmogus turi aplinką, tad jisai sulaukia ir išgyvena laiką.
2017 vasario 15 d., 14:57
atliko -
2017 vasario 15 d., 14:55
atliko -
Ištrintos 24-59 eilutės:
'''Metmenys'''
Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.
* besąlygiškumas
* viskas
* visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė
* kokiais būdais padalinimai pastebimi, apibrėžiami
* jų atvaizdai
* aplinkybės ir proto žaidimai
* nulybės ir vienybės atvaizdai - skirtumas tarp Dievo ir visko
* penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai
* padalinimų ratas - 7+1=0
* Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe
* Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2
* Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3
* Sąlygos, sąvokos, riba, tarpas
* 2+3=5
* 5+3=0
* Pasekmės trims kalboms, dorovei, elgesiui
Pastabos apie [[Kantas | Kantą]]
* trejybės atvaizdai: apriori / aposteriori, analitiniai / sintetiniai
* kategorijos
* transcendentalinė dedukcija
Pastabos apie [[Heidegeris | Heidegerį]]
* Būtis ir laikas
* rūpestis
* 4 dvejybės atvaizdai
* esančiojo sąlygos (8 rūpesčių rūšys, 6 atvaizdai, taip pat sąlygiškumas ir besąlygiškumas)- Daseino buvimo būsenos
* laikiškumas (temporality)
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
Mintys
* Proto sankabos (visko padalinimai) yra besąlygiškos, bėgiai (požiūriai) yra sąlygiški - pavaizduoti "bėgių sankabą"
2017 vasario 15 d., 13:33
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Heidegeris]], [[Kantas]], [[http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf | Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai]]
į:
[[Pranešimas]], [[Heidegeris]], [[Kantas]], [[http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf | Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai]]
2017 vasario 15 d., 09:26
atliko -
Pakeista 45 eilutė iš:
Pastabos apie Kantą
į:
Pastabos apie [[Kantas | Kantą]]
Pakeista 49 eilutė iš:
Pastabos apie Heidegerį
į:
Pastabos apie [[Heidegeris | Heidegerį]]
2017 vasario 14 d., 15:02
atliko -
Pridėta 32 eilutė:
* kokiais būdais padalinimai pastebimi, apibrėžiami
Pakeista 35 eilutė iš:
* nulybės ir vienybės atvaizdai
į:
* nulybės ir vienybės atvaizdai - skirtumas tarp Dievo ir visko
2017 vasario 14 d., 14:25
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Kaip siejasi rūpesčių rūšys ir klausimų santykis su kertine vertybe?
2017 vasario 14 d., 14:25
atliko -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Kaip siejasi ženklų savybės, rūpesčių rūšys, esančiojo sąlygos?
Pakeistos 43-58 eilutės iš
į:
Pastabos apie Kantą
* trejybės atvaizdai: apriori / aposteriori, analitiniai / sintetiniai
* kategorijos
* transcendentalinė dedukcija
Pastabos apie Heidegerį
* Būtis ir laikas
* rūpestis
* esančiojo sąlygos (8 rūpesčių rūšys, 6 atvaizdai, taip pat sąlygiškumas ir besąlygiškumas)- Daseino buvimo būsenos
* laikiškumas (temporality)
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
Mintys
* Proto sankabos (visko padalinimai) yra besąlygiškos, bėgiai (požiūriai) yra sąlygiški - pavaizduoti "bėgių sankabą"
* trejybės atvaizdai: apriori / aposteriori, analitiniai / sintetiniai
* kategorijos
* transcendentalinė dedukcija
Pastabos apie Heidegerį
* Būtis ir laikas
* rūpestis
* esančiojo sąlygos (8 rūpesčių rūšys, 6 atvaizdai, taip pat sąlygiškumas ir besąlygiškumas)- Daseino buvimo būsenos
* laikiškumas (temporality)
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
Mintys
* Proto sankabos (visko padalinimai) yra besąlygiškos, bėgiai (požiūriai) yra sąlygiški - pavaizduoti "bėgių sankabą"
Pakeistos 68-70 eilutės iš
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
į:
Ištrintos 103-104 eilutės:
'''Užrašai'''
2017 vasario 14 d., 14:15
atliko -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[[http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf | Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai]]
[[Heidegeris]], [[Kantas]]
[[Heidegeris]], [[Kantas
į:
[[Heidegeris]], [[Kantas]], [[http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf | Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai]]
2017 vasario 14 d., 14:15
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf
į:
[[http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf | Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai]]
2017 vasario 14 d., 14:14
atliko -
Ištrintos 102-117 eilutės:
'''Kantas'''
Sąvokų sąlygos - aplinkybės - vienija vaizduotę
kaip pažįstame sąvoką, pavyzdžiui, "viskas": ją taikome sąlygose ("viskas, kas tik ant stalo") bet, įvaldę šią sąvoką sąlygose, galima ją suvokti ir taikyti besąlygiškai - tai ryšys su besąlygiškumu - kitaip sąvoka "viskas" nieko nereikštų - kaip gali ji turėti reikšmę? - įvardijimas
aplinkybėmis sąvoka mąstome iš įvairių įmanomų kampų. Ir jeigu galima ją tokią apmąstyti, tai tuomet tą sąvoką galime mąstyti be jokių aplinkybių, o pripažinti kaip tokią, remtis ne trejybės atvaizdais, o pačia trejybe - tai sąlygų sąlygiškumas
o atvaizdai išsako, ką reiškia sąlygos apskritai? - tai sąlygų besąlygiškumas - jų vienumo taškai atvaizdais
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoką savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
tad padalinimais įmanomas išplėstas (už Dievo ir be Dievo) besąlygiškumas - o mes galime jame veiksmais gyventi +1, +2, +3
'''Užrašai'''
2017 vasario 14 d., 14:14
atliko -
Pridėtos 7-14 eilutės:
* Surašyti, ką noriu pasakyti savo pranešimu.
** Įvardinti spręstinius uždavinius ir juos išspręsti.
** Surašyti Kanto ir Heidegerio terminus ir juos prilyginti saviesiems.
** Glaustai savo sandaromis pristatyti Kanto kategorijas ir transcendentalinę dedukciją.
** Glaustai savo sandaromis pristatyti Heidegerio "Būtį ir Laiką".
* Apžvelgti, ką Dievas man kalba susijusiais klausimais ir kaip tai siejasi su elgesiu ir dorove.
Klausimai
** Įvardinti spręstinius uždavinius ir juos išspręsti.
** Surašyti Kanto ir Heidegerio terminus ir juos prilyginti saviesiems.
** Glaustai savo sandaromis pristatyti Kanto kategorijas ir transcendentalinę dedukciją.
** Glaustai savo sandaromis pristatyti Heidegerio "Būtį ir Laiką".
* Apžvelgti, ką Dievas man kalba susijusiais klausimais ir kaip tai siejasi su elgesiu ir dorove.
Klausimai
2017 vasario 14 d., 12:12
atliko -
Ištrintos 108-276 eilutės:
[+Heidegeris+]
Interpretation - ratas - trejybė.
ieškoti ketverybės: what, how
Attach:StambaughIndexBeing.png
'''Being'''
* Dasein. Dasein has various modes of being-in-the-world. A being that is there, in a familiar world, and in a mood; whose being is an issue for itself; participates in discourse; with a sense of "mineness," or being one's self; always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized; engaged with our surroundings through care, concern, and moods. An understanding of being as What things are and That they are.
Dasein yra susijęs su savo sąlygomis.
Būtis apimtyse
* Būtis kaip Ar: Being towards death (Sein-zum-Tode) - turime savo vaidmenį - liudyti, tad mirti, tad amžinai gyventi
* Būtis kaip Koks: fenomenologinis, those things are which show themselves to be - Being in general
* Būtis kaip Kaip: In-sein
* Būtis kaip Kodėl: Aš (niekas): kalbinis "Aš" Being already in - mano laisvės pagrindas, galiu nuo visko atsiplėšti, atsiriboti savimi - Being already in ... Being one's self?
palyginti su Being and Becoming, su [[http://www.morelightinmasonry.com/wp-content/uploads/2014/06/Heidegger-Introduction-to-Metaphysics.pdf | Introduction to Metaphysics]]:
* Kaip: Being and Becoming
* Koks: Being and Seeming
* Kodėl (?) Being and Thinking
* Ar (?) Being and the Ought
Būtis sąryšyje: being thrown
* Concern - Sein zu
* Mood - In-der-Welt-sein
7-tas Being together with (Sein bei), Being with = They (Mitsein)... Kitus esančiuosius, visuomenę, suvokiame, kaip mūsų pasaulį, sutapatiname su pasauliu. Kitais suvokiame save taip, kad tapatinamės su pasauliu, su visuomene.
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi (Selbstein?) atsiplėšimas nuo visuomenės - yra kažkas daugiau
* Being with others = su mumis kiekvienu - su bendru žmogumi, kuriam prieinami įrankiai
Modes of Dasein
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
* Being with (Mitsein) We are with others and necessarily influenced by them.
* Being together with (Sein bei) Discourse with others because of our shared thrownness and projection.
Additionally
* Being toward (Sein zu) Concern (towards the world we find ourselves in)
* Being in the world (In-der-Welt-sein) Mood. We are inseparable from the world, always under some mood. However, we can take responsibility for that mood.
* Being in (In-Sein, In-sein) Being in (In-Sein, In-sein)"Being in something or other" like water in a glass, "the-Being-present-at-hand-as-things-within-the-world", "Being-present-at-hand-along-with", a characteristic in our way of looking at things categorically.
* Being already in (Schon-sein-in) Being-already-at-hand is a notion of the subject as "an essence," as happens linguistically, where every Being becomes a "thing", every thing becomes a name, Dasein becomes "I" and the world becomes a collection of predicates which lie always outside of the "I".
* Being in general (Sein ueberhaupt) Being in general is always the Being of some entity or another, which shows itself as it is.
* Being thrown (Geworfen) into the world, non-mastery of its own origin and referential dependence on other beings.
* Being towards death (Sein-zum-Tode) Death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Being toward (Sein zu) - Because Being-in-the-world belongs essentially to Dasein, its Being towards the world is essentially concern.
* Being together with (Sein bei) The ontological-existential structure of Dasein consists of "thrownness" (Geworfenheit), "projection" (Entwurf), and "being-along-with"/"engagement" (Sein-bei). These three basic features of existence are inseparably bound to "discourse" (Rede), understood as the deepest unfolding of language.
* Being with (Mitsein) An ontological characteristic of the human being, that it is always already with others of its kind. We are inauthentic when we fail to recognize how much and in what ways how we think of ourselves and how we habitually behave is influenced by our social surroundings. We are authentic when we pay attention to that influence and decide for ourselves whether to go along with it or not. Living entirely without such influence, however, is not an option.
* Being in the world (In-der-Welt-sein) His replacement for the subject/object, consciousness/world distinctions. All consciousness is consciousness of something. (Ryšys tarp Dievo ir Manęs-Gerumo). There is always a mood assailing us, and it comes from being-in-the-world. (Tai mūsų riba su pasauliu - tai apimties nusakyta riba.) Our facticity is that we can only go from mood to mood. Only by moods we can encounter things in the world. Dasein takes responsibility for its mood, understands its possibilities as possiblities, rather than just follow along, as in the case of the They. Dasein projects itself upon its possibilities and interprets and understands the world in terms of them. The structure of Being-in-the-world consists of items which actually may be looked at in three distinct ways:
** 1/ in terms of the world or Worldhood.
** 2/ In terms of Who - the entity which in every case has Being-in-the-world as the way in which it exists is a "who."
** 3/ In terms of Being-in = This conception looks at the ontological constitution of the "Inhood" of Being-in. [ref. ¶ 12, page 78 - 79]
The ways in which Dasein's Being takes on a definite character, and they must be seen and understood a priori as grounded upon that state of Being which we have called "Being-in-the-world'. The compound expression 'Being-in-the-world' stands for a unitary phenomenon.
* Being in (In-Sein, In-sein) "Being-in" is a term we usually associate with our involvement in a situation or a context. Thus, "Being in" is not thought about solely in isolation, but in terms of "Being in something or other". For example we can say that: the water is in the glass, However, in terms of inness the description cannot be terminated with that proposition for is not the glass also in the kitchen, which is in the house, which is in the village, which is in the county and so on until we realise that, in terms of inness, the glass (and everything else described) are actually located in worldspace. Thus, the inness of "Being-in-the-world" or to put it more precisely, this inness can be defined as, "the-Being-present-at-hand-as-things-within-the-world". This present-at-hand type of 'Being-in' can be further isolated into "Being-present-at-hand-along-with". This sense here is that the Being-present-at-hand describes a definite relationship of location, where something exists with something else; both having the same kind of Being. This sense of 'Being-in' thus can be used as a way to describe patterns of existence and is therefore an example of a characteristic in our way of looking at things categorically [ref. ¶ 12, page 79] Being-in does not suggest a spatial relationship of the "in-one-anotherness" of things present at hand, anymore than Heidegger's use of the word primordially signifies a spatial relationship. [ref.¶ 12, page 80]. As Heidegger later points out the spatial quality of an entity can only be clarified in terms of it Being part of the structure of worldhood, not as its apriori spatial condition. This conception is contrary to Kant's famous transcendental phenomenology which regards space and time as the a priori conditions that make the perception of reality possible. Heidegger contends that we will not be able to discover the world if we take spatiality as its grounding apriori condition [ref. ¶ 14, page 93].
* Being already in (Schon-sein-in) Ontologically every idea of a 'subject'--unless refined by a previous logical determination of its basic character--still posits what maybe called in Scholastic language the subjectum (which Heidegger translates as "Being-already-at-hand"). This notion of the subject possesses an what might be called "an essence," no matter how many vigorous ontical protestations the advocates of this doctrine care to make against the "soul substance" or the "reification of consciousness" etc. Heidegger argues that such reification always going to happen in the arena of language - where every Being becomes a "thing" and every thing becomes a name. In this paradigm, Dasein becomes "I" and the world becomes a collection of predicates which lie always outside of the "I". Only by using the phenomenological method can the ontological origin of these terms be demonstrated and can this dogma be contested. However such knowledge is certainly not available to any logical proof (since logic itself is predicated on grammar and on language and these ways of understanding the world and ourselves have already cut Being out of the equation!) So if we are to manoeuvre ourselves into a position from where we can ask the question, "What do we understand positively when with think of this unreified Being that we have hitherto considered to be the subject, soul, consciousness, spirit, person, etc?" we must do two things:
** 1/ Appreciate how all these "subjectum" terms in fact refer to definite phenomenological domains which can be 'given form', using the phenomenological method.
** 2/ Be aware that this method cannot be employed unless we first take on board the idea that the Being of these entities is what is being designated and not the 'thingness' of them.
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
* Being out for (Aussein auf)
* Being the basis (Grundsein)
* Being of beings (Sein des Seiende)
* Being in general (Sein ueberhaupt) The ancient Greek expression phenomenon is derived from the verb "to show itself". To show itself, in ancient Greek, also connoted "bringing something to the light". In this sense, phenomenon signifies, "that which shows itself in itself." This signification of phenomenon alludes to the fact that an entity can show itself for itself in many ways, depending on the kind of access we have to it. Indeed it is even possible for an entity to show itself as something it is not. The use of the term "phenomena" is restricted in Heidegger's usage to designate only those things that show themselves for themselves. Other forms of showing are given the terms seeming and appearing . [ref. ¶ 7, Page 51] Phenomena when understood phenomenologically are nothing but the fragments, so to speak, that go to make up the whole phenomenon of Being in general. I choose the word fragment here to liken the concept of a particular Being to the fragment of a broken mirror. A fragment of a broken mirror is, in terms of its substance, merely part of a greater whole (the whole mirror). Yet in terms of what it reflects, the fragment can not be differentiated, since the part can potentially reflects the same scene as the whole. The variable in this case if what way you view the fragment. We can push this analogy to its limit and say that an appreciating Being in general is dependent on how you view the individual Being. As Heidegger says, Being in general is always the Being of some entity or another. In other words, if we find a way to view the reflection in the mirror that 'belongs' to it and all its fragments, then we are able to see the nature of Being in general. Therefore, in our investigation of the meaning of Being, we should first bring forward entities in themselves and discover their Being. For the two reasons:
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
* Being thrown (Geworfen) Geworfenheit describes our individual existences as "being thrown" (geworfen) into the world. This single term, "thrown-ness," "describes [the] two elements of the original situation, There-being's non-mastery of its own origin and its referential dependence on other beings".
* Being towards death (Sein-zum-Tode) For Heidegger, death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Dasein. A being that is there, in a familiar world, and in a mood. Dasein also has unique capacities for language, intersubjective communication, and detached reasoning. Dasein is a being whose being is an issue for itself; every Dasein has an a priori sense of "mineness," or being one's self; Dasein is always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized. We are all world-bound, submerged, entangled, and engaged with our ontico-ontological surroundings through care, concern, and moods. Dasein has various modes of being-in-the-world. Humans have a pre-ontological (general intuitive sense of being) understanding of being insofar as they understand What things are and That they are. This pre-reflective understanding of being, that which determines entities as entities, helps constitute our unique existence as human beings.
[[http://journal.unpar.ac.id/index.php/melintas/article/view/1621 | Yeremias Jena]] The modes of existence of Dasein in the world are Being-with-the-other (Mitsein), Being-alongside-things (Sein-bei), and Being-one’s-self (Selbstein). [su Tavimi, su Kitu, su Savimi] For Heidegger, the ideal mode of existence of Dasein is Being-one’s-self (Selbstein). Only through this mode of being that Dasein forms its distinctiveness from other entities which are just being-within-the-world. As to the convenience of enjoying the objects of the world, idle talk or gossipping can cause Dasein to forget its authentic being. After describing the thoughts of Heidegger on the fall of Dasein into being unauthentic, this paper highlights the ontological awareness of the existence of Dasein towards death as an authentic mode of existence. At the end of this writing, I propose narration as a ‘tool’ to be used by health care providers in assisting the patient to affirm and accept illness experience as their modes of being.
Attach:StambaughIndexConsciousnessTimeSpace.png
Time and space...
Telling someone to "remain in the present" could then be self-contradictory, if the present only emerged as the "outside itself" of future possibilities (our projection; Entwurf) and past facts (our thrownness; Geworfenheit).
[[http://www.arisaka.org/heidegger.html | Spatiality, Temporality, and the Problem of Foundation in Being and Time. Yoko Arisaka.]]
* Heidegger distinguishes three different types of space: 1. world-space, 2. regions (Gegend), and 3. Dasein's spatiality.
* Heidegger makes the following five distinctions between types of time and temporality: 1. the ordinary or "vulgar" conception of time; this is time conceived as Vorhandenheit. 2. world-time; this is time as Zuhandenheit. Dasein's temporality is divided into three types: 3. Dasein's inauthentic (uneigentlich) temporality, 4. Dasein's authentic (eigentlich) temporality, and 5. originary temporality or “temporality as such.”
* In addition to its spatial Being-in-the-world, Dasein also exists essentially as "projection." Projection is oriented toward the future, and this futural orientation regulates our concern by constantly realizing various possibilities. Temporality is characterized formally as this dynamic structure of "a future which makes present in the process of having been" (BT 374, 326). Heidegger calls the three moments of temporality--the future, the present, and the past--the three ecstases of temporality (BT 377, 329). This mode of time is not normative but rather formal or neutral; as Blattner argues, the temporal features which constitute Dasein's temporality describe both inauthentic and authentic temporality.
* The second alternative is to treat temporality as having some content above and beyond care: "the three-fold constitution of care stems from the three-fold constitution of temporality"
* In this reading, "temporality temporalizing itself," "Dasein's projection," and "the temporal projection of the world" are three different ways of describing the same "happening" of Being-in-the-world, which Heidegger calls "self-directive" (BT 420, 368).
* This equiprimordial unity is more explicitly stated in HCT; remotion [de-severance], region, and orientation [directionality] are the "three interconnected phenomena" which define the structure of the aroundness of the world as well as the spatiality of Dasein. These spatial phenomena are the three aspects of Being-in-the-world (cf. Section 25).
Attach:StambaughIndexHorizon.png
[+Horizon+]
* A. (Time as the transcendental) Horizon (of any and all) understanding of being
* B. Horizon of temporality
** Comprehensive
** Specific dimensions: expectation, remembering, awaiting retaining, future, now-not-yet, present, disclosed world
* C. Nearest (interpretive) Horizon of Average Everydayness
* D. Horizon of Research and Investigation progressively indicated in and for this treatise
** 1. interrogative
** 2. phenomenological
** 3. ontological
** 4. phenomenal
** 5. interpretation
** 6. conceptual
[+Understanding+]
* Understanding (Verstehen)
* Understanding itself (Sichverstehen, Sichverlegen)
* Understanding of Being (Seinsverstaendnis)
* grasp = pagriebti, nusitverti = "laikyti" = suvokti
* grasp = Griff (rankena) = begreifen = suvokti
[+Existential+]
Topologies
* Two related words, existenziell and Existential, are used as descriptive characteristics of Being. To be existenziell is a categorical or ontic characteristic: an understanding of all this which relates to one's existence, while an Existenzial is an ontological characteristic: the structure of existence.
* Categorial: Of or pertaining to the being of entities unlike Dasein. Contrasts with "existential."
* Category: An essential feature of the being of non-Dasein entities. Contasts with "existentiale."
* Existential: Of or pertaining to the being of Dasein. Contrasts with "categorial."
* Existentiale: An essential feature of Dasein, i.e., an element of the being of Dasein. (Contrasts with "category.")
* Existentialia: The plural form of "existentiale."
* Existentiell: Of or pertaining to Dasein as an entity, in contrast with the being of Dasein. (It is an existential feature of Dasein that it understands, but an existentiell feature of Jones that she understands herself as a baseketball player, say.)
Entities present-at-hand within the world are understood ontically and their characteristics can be arranged into categories. Dasein on the other hand is understood ontologically and its characteristics are arranged into existentiale. The difference between existentiale and category is both in the way they are used (existentiale applies only to Dasein, category applies to entities within the world) but in the different paradigmatic assumptions (the differences between an ontical and ontological understanding) that underpin them.
In traditional philosophy, categories are defined as tools for analysis. For example, in Aristotle's Organon, categories enumerated all the possible kinds of thing which can be the subject or the predicate of a proposition. The classical Aristotelian view that claims that categories are discrete entities characterized by a set of properties which are shared by their members. These are assumed to establish the conditions which are both necessary and sufficient to capture meaning. Therefore the tradition of categorisation instigated by Aristotle, ideally illuminates a relationship between the subjects and objects of knowledge (source - http://en.wikipedia.org/wiki/Categorization).
The use of categories is predicated on the assumption that reality can be studied by slicing it into parts and grouping those parts into sets, based on some perceived similarity between the parts. In the traditional philosophical paradigm, this slicing is not seem in terms of doing violence to the 'wholeness of reality', for the wholeness of reality is considered to be a mystery that needs to be taken apart and analysed in order to be understood. In addition, one also has to bear in mind that the violence of cutting up objects for study in this way in no way effects the person who is studying them. Since this person, as a subject, is detached from the objects of study and emotionally indifferent to them. However in Heidegger's ontological paradigm, such distinctions collapse and therefore the assumptions upon which are based also collapse.
Heidegger argues, when we encounter entities in the world, we already address ourselves to the question of their Being. This is meant in the sense of when a child points at something and asking "what's that?" the gesture and the question already implies that she is aware that there is a 'Being' there in need of a name. Moreover, the "what's that" question also points to the fact that there is 'something' which is already distinguishable from the manifold of the world, in other words which stands out from the rest in terms of its Being. According to Heidegger, the action of addressing oneself to an entity's Being is what the ancients understood by the term 'category'. Their use of category signifies making a public accusation, in the sense of asking someone to account for their actions in front of witnesses. When used ontologically, the term category has a similar meaning - a kind of putting things on trial, but in this case what is made to account for itself is the Being of entity itself. In other words, the particular kind of language we use to determine a category lets everyone else see the object in terms of its Being. When we use Language in this way it allows us to uncover the "what's that?" of an object's Being that exists before it is named. The Categories are therefore what are 'sighted' in words (the logos), which implies the articulation of an explicit description of the Being of a given entity, rather than the covering over of that Being of that entity with a name. [ref. ¶ 9, page 70]
[+Būtis+]
Palyginti būtį ir aplinkybes.
[[http://www.visual-memory.co.uk/b_resources/b_and_t_glossary.html | Roderick Munday]]
* 1/ "Being is not a genus". It has been maintained that Being is the most universal of concepts, thus an understanding of Being is presupposed in our conceiving of anything as an entity. Being transcends any categorical distinction we care to make in our apprehension of the world. It does this by existing above and beyond any notion of a category that we can form in our understanding.
* 2/ Being is indefinable. The term entity cannot be applied to Being because it cannot be defined using traditional logic, (i.e. a technique for understanding which derives its terms either from higher general concepts, or by recourse to ones of lower generality). In other words, because Being is neither a thing nor a genus it follows that it cannot be defined according to logic, whose job is to set out the rules that govern the categorisation of phenomena and concepts.
* 3/ Being is self-evident. Whenever one thinks about anything, or makes an assertion, or even asks a question; some use is made of Being. But the intelligibility of Being, in this sense, is only an average sort of intelligibility (common sense understanding). This average intelligibility is also indicative of its scholarly unintelligibility, i.e., the way that the question: "what is Being?", is often ignored in philosophical investigations.
* 1/ Dasein is a Being who understands that it exists, and what is more the Being of Dasein is, in part, shaped by that understanding.
* 2/ The above statement can be seen to serves as a working definition of the formal conception of existence,
* 3/ Dasein exists and moreover Dasein and existence are one. For example if Dasein is 'the human Being' and existence is 'the world,' then Dasein and the world are one. The consequence of this is that Dasein and existence cannot be separated - even analytically separated.
* 4/ Dasein is also an entity which I myself am. In other words each one of us (as human Beings) defines existence in terms of our own existence, a concept that Heidegger terms Mineness. Therefore the only way that Being can be understood is as My Being.' This applies even when Being and Dasein are considered in general.
* 5/ Mineness belongs to any existent Dasein, in the sense that how I regard 'my Being', creates the conditions that make authenticity and inauthenticity possible. [ref. ¶ 12, page 78]
[+Ketverybė+]
* For-the-sake-of-which: That as which Dasein understands itself, that is, the self-understanding or existential possibility for the sake of which Dasein acts. A for-the-sake-of-which is not a goal, some definite project that Dasein can complete, but rather something deeper and less well-defined, such as being a student, being a mother, being the black sheep in the family. The distinction becomes really important in Division Two.
* Significance: The relational whole of "signifying" relations. Signifying relations are the relations that bind together the many different sorts of entity that show up or make sense in terms of the world. Paraphernalia makes sense in terms of its role in Dasein's practices; those roles make sense in terms of further roles; and all these items ultimately make sense in terms of the human possibilities for the sake of which Dasein acts. Thus, paraphernalia, cultural roles, and for-the-sakes-of-which are all bound together by a set of relations that makes up the structure of the world. That relational system is significance. Significance is the "worldhood of the world," thus the being of the world: the world is a set of entities (paraphernalia, tasks, roles, for-the-sakes-of-which) bound together by a set of relations. The relations (abstracted from the entities) make up significance. Thus, significance is the "webbing" that holds the web of the world together. It is the internal structure of the world.
Not feeling at home in the world...
[+Rūpestis+]
* Care is synonymous with Dasein because Being-in-the-world belongs essentially to Dasein. In actual fact, this is what is meant by the meaning of Being conceived of as "I reside alongside"--see Being (the formal understanding of). Dasein's Being is always looking out towards the world is therefore is essentially manifested in care and concern. And also the ontological conception of Being-in as the "alongsidedness of things," suggests both their close proximity to Dasein, and also their intimate intertwining with Dasein.
* In making the Being of Dasein visible as care, care itself must be taken as an ontological structural concept. In this sense, care has nothing to do with its everyday significations of "trials and tribulations", or "being bound up in the 'cares of life'." Although, it is true that ontically we can come across these aspects of care in every Dasein. And, like the opposite state of 'gaiety'-- which in its true signification means 'a freedom from care'--they are only possible because Dasein is synonymous with care when understood ontologically. [ref. ¶ 12, page 84]
* The ontical meaning of concern comes in three colloquial significations:
** 1/ 'to carry something out,' or 'to get it done.'
** 2/ 'to provide oneself with something' and
** 3/ 'to be concerned about the success of the undertaking'.
* In contrast to these ontical significations, the ontological expression 'concern' designates - the Being of a possible way of Being-in-the-world. Thus concern is an existentiale and the term has been chosen because it allows us to make visible the Being of Dasein as care. Dasein's facticity is such that its Being-in-the-world has always dispersed itself into definite ways. A primary characteristic of Dasein is that it is a Being concerned with its own existence. [ref. ¶ 12, page 84]
2017 vasario 14 d., 12:11
atliko -
Pridėtos 2-14 eilutės:
[[Heidegeris]], [[Kantas]]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kuom skiriasi laikas ir erdvė?
* Kaip iškyla tarpas?
* Kokie žinojimo ir nežinojimo vaidmenys? Kaip jie susiję su nulybės atvaizdais, su tarpu?
* Ar teisingai supratau dvejybės atvaizdų vaidmenį lygtyje 2+3=5 ?
* Išmąstyti visas lygtis +3
* Išmąstyti visas lygtis +1. Kaip veiksmu +1 išpuoselėjamos sąlygos, sąlygiškumas?
>><<
2017 vasario 14 d., 11:58
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
* Sąlygos, sąvokos, tarpas
į:
* Sąlygos, sąvokos, riba, tarpas
2017 vasario 14 d., 11:58
atliko -
Pridėta 19 eilutė:
* Sąlygos, sąvokos, tarpas
Pridėta 22 eilutė:
* Pasekmės trims kalboms, dorovei, elgesiui
2017 vasario 14 d., 11:08
atliko -
Pakeistos 3-20 eilutės iš
[+ Būties klausimas + Sąmoningumas = Sprendimo klausimas. Kanto, Heidegerio, Jėzaus ir mano žodžiais. +]
į:
[++ Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas. ++]
'''Metmenys'''
Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.
* besąlygiškumas
* viskas
* visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė
* jų atvaizdai
* aplinkybės ir proto žaidimai
* nulybės ir vienybės atvaizdai
* penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai
* padalinimų ratas - 7+1=0
* Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe
* Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2
* Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3
* 2+3=5
* 5+3=0
'''Metmenys'''
Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.
* besąlygiškumas
* viskas
* visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė
* jų atvaizdai
* aplinkybės ir proto žaidimai
* nulybės ir vienybės atvaizdai
* penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai
* padalinimų ratas - 7+1=0
* Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe
* Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2
* Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3
* 2+3=5
* 5+3=0
2017 vasario 14 d., 11:00
atliko -
Pridėtos 22-23 eilutės:
Atsiremiant į gyvenimo lygties dvasios lygmenį, +1 plėtoja viską padalinimais (sandara), +2 plėtoja betką atvaizdais (atvaizdai), +3 plėtoja kažką aplinkybėmis (vieningumas). O trys kalbos atsiremia į gyvenimo lygties esmės lygmenį - į meilę.
2017 vasario 14 d., 09:29
atliko -
Pridėta 21 eilutė:
* Merleau-Ponty, Joseph Cockleman (Edmund Husserl's Phenomenology) Robert Sokolowski (Husserlian Meditations) on Husserl
2017 vasario 14 d., 09:23
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Husserl: The Phenomenology of Internal Time Consciousness
2017 vasario 14 d., 09:23
atliko -
Pridėtos 16-19 eilutės:
Panagrinėti
* Heidegger: The History of the Concept of Time
* Heidegger: Phenomenology...
2017 vasario 11 d., 13:18
atliko -
Pakeista 90 eilutė iš:
palyginti su Being and Becoming, su Introduction to Metaphysics:
į:
palyginti su Being and Becoming, su [[http://www.morelightinmasonry.com/wp-content/uploads/2014/06/Heidegger-Introduction-to-Metaphysics.pdf | Introduction to Metaphysics]]:
2017 vasario 11 d., 13:17
atliko -
Pakeistos 90-94 eilutės iš
palyginti su Being and Becoming, su Introduction to Metaphysics.
į:
palyginti su Being and Becoming, su Introduction to Metaphysics:
* Kaip: Being and Becoming
* Koks: Being and Seeming
* Kodėl (?) Being and Thinking
* Ar (?) Being and the Ought
* Kaip: Being and Becoming
* Koks: Being and Seeming
* Kodėl (?) Being and Thinking
* Ar (?) Being and the Ought
2017 vasario 11 d., 13:13
atliko -
Pridėtos 89-90 eilutės:
palyginti su Being and Becoming, su Introduction to Metaphysics.
2017 vasario 11 d., 13:10
atliko -
Pridėta 97 eilutė:
* Being with others = su mumis kiekvienu - su bendru žmogumi, kuriam prieinami įrankiai
2017 vasario 11 d., 12:53
atliko -
Pakeistos 94-96 eilutės iš
7-tas Being together with (Sein bei), Being with = They (Mitsein)... Kitus esančiuosius, visuomenę, suvokiame, kaip mūsų pasaulį, sutapatiname su pasauliu.
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimastai, kad esame palaikomi (Selbstein?)
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas
į:
7-tas Being together with (Sein bei), Being with = They (Mitsein)... Kitus esančiuosius, visuomenę, suvokiame, kaip mūsų pasaulį, sutapatiname su pasauliu. Kitais suvokiame save taip, kad tapatinamės su pasauliu, su visuomene.
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi (Selbstein?) atsiplėšimas nuo visuomenės - yra kažkas daugiau
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi (Selbstein?) atsiplėšimas nuo visuomenės - yra kažkas daugiau
2017 vasario 11 d., 12:52
atliko -
Pakeistos 94-96 eilutės iš
Being together with, Being with...
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas
į:
7-tas Being together with (Sein bei), Being with = They (Mitsein)... Kitus esančiuosius, visuomenę, suvokiame, kaip mūsų pasaulį, sutapatiname su pasauliu.
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi (Selbstein?)
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi (Selbstein?)
2017 vasario 09 d., 20:24
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško. Dievo būklė yra laisvė.
į:
Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško. Dievo būklė yra laisvė, užtat -1 + 1 = 0 nes +1 išpildo būklę ją išgyvenančiu požiūriu.
2017 vasario 09 d., 20:23
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško.
į:
Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško. Dievo būklė yra laisvė.
2017 vasario 09 d., 20:22
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
į:
Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško.
2017 vasario 07 d., 20:52
atliko -
Pridėtos 15-17 eilutės:
* Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
Jėzus "Aš esu..."
Jėzus "Aš esu..."
2017 vasario 07 d., 20:46
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+ Būties klausimas + Sąmoningumas = Sprendimo klausimas. Kanto, Heidegerio ir mano žodžiais. +]
į:
[+ Būties klausimas + Sąmoningumas = Sprendimo klausimas. Kanto, Heidegerio, Jėzaus ir mano žodžiais. +]
2017 vasario 07 d., 20:44
atliko -
Pakeista 82 eilutė iš:
* Būtis kaip Ar: Aš (niekas): kalbinis "Aš" Being already in - mano laisvės pagrindas, galiu nuo visko atsiplėšti, atsiriboti savimi - Being already in ... Being one's self?
į:
* Būtis kaip Ar: Being towards death (Sein-zum-Tode) - turime savo vaidmenį - liudyti, tad mirti, tad amžinai gyventi
Pakeista 85 eilutė iš:
* Būtis kaip Kodėl: Being towards death (Sein-zum-Tode) - turime savo vaidmenį - liudyti, tad mirti, tad amžinai gyventi
į:
* Būtis kaip Kodėl: Aš (niekas): kalbinis "Aš" Being already in - mano laisvės pagrindas, galiu nuo visko atsiplėšti, atsiriboti savimi - Being already in ... Being one's self?
2017 vasario 07 d., 16:30
atliko -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
* Sąlygos: Atvaizdai plg. Daseino modusai - žinome
* Sąvokos: Aplinkybės plg. Kanto kategorijos, Heidegerio egzistencialai - žinome
* Sąvokos: Aplinkybės plg. Kanto kategorijos, Heidegerio egzistencialai - žinome
į:
* Išgyvename sąlygos kaip žinojimą: Atvaizdai plg. Daseino modusai
* Įsivaizduojame sąvokas kaip žinojimą: Aplinkybės plg. Kanto kategorijos, Heidegerio egzistencialai
* Įsivaizduojame sąvokas kaip žinojimą: Aplinkybės plg. Kanto kategorijos, Heidegerio egzistencialai
2017 vasario 07 d., 16:29
atliko -
Pakeista 10 eilutė iš:
* Išgyvename besąlygiškumą kaip nežinojimą: Visko padalinimai - klausimus apibrėžia požiūriais
į:
* Išgyvename besąlygiškumą kaip nežinojimą: Visko padalinimai - besąlygiškus klausimus apibrėžia požiūrių santykiais
2017 vasario 07 d., 16:28
atliko -
Pridėtos 6-14 eilutės:
* Apibrėžimai
* Besąlygiškos tiesos - pradėti nuo sąvokos Viskas
* Išgyvename besąlygiškumą kaip nežinojimą: Visko padalinimai - klausimus apibrėžia požiūriais
* Sąlygos: Atvaizdai plg. Daseino modusai - žinome
* Sąvokos: Aplinkybės plg. Kanto kategorijos, Heidegerio egzistencialai - žinome
* (Nežinojimo - Dievo) Nulybės atvaizdai ir (žinojimo - žmogaus) ketverybė
* Lygtis: Dvejybė + Sąmoningumas = Penkerybė plg. Kanto transcendentalinė diskusija, Heidegerio "Būtis ir laikas"
2017 vasario 07 d., 15:26
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+ Būti + Sąmoningai = Laikyti. Kanto, Heidegerio ir mano žodžiais. +]
į:
[+ Būties klausimas + Sąmoningumas = Sprendimo klausimas. Kanto, Heidegerio ir mano žodžiais. +]
2017 vasario 06 d., 13:26
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+ Būti + Sąmoningumas = Laikyti. Kanto, Heidegerio ir mano žodžiais. +]
į:
[+ Būti + Sąmoningai = Laikyti. Kanto, Heidegerio ir mano žodžiais. +]
2017 vasario 06 d., 10:11
atliko -
Pakeistos 163-164 eilutės iš
grasp = "laikyti" = suvokti
į:
* grasp = pagriebti, nusitverti = "laikyti" = suvokti
* grasp = Griff (rankena) = begreifen = suvokti
* grasp = Griff (rankena) = begreifen = suvokti
2017 vasario 06 d., 10:04
atliko -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
į:
Būties (kaip ženklo) savybės ir Esančiojo sąlygos:
* lankstumas
* pakitumas
* judumas
* įsimintinumas
* reikšmė
* prasmė
* lankstumas
* pakitumas
* judumas
* įsimintinumas
* reikšmė
* prasmė
Pakeistos 216-221 eilutės iš
* In contrast to these ontical significations, the ontological expression 'concern' designates - the Being of a possible way of Being-in-the-world. Thus concern is an existentiale and the term has been chosen because it allows us to make visible the Being of Dasein as care. Dasein's facticity is such that its Being-in-the-world has always dispersed itself into definite ways. A primary characteristic of Dasein is that it is a Being concerned with its own existence. [ref. ¶ 12, page 84]
į:
* In contrast to these ontical significations, the ontological expression 'concern' designates - the Being of a possible way of Being-in-the-world. Thus concern is an existentiale and the term has been chosen because it allows us to make visible the Being of Dasein as care. Dasein's facticity is such that its Being-in-the-world has always dispersed itself into definite ways. A primary characteristic of Dasein is that it is a Being concerned with its own existence. [ref. ¶ 12, page 84]
'''Užrašai'''
Veiksmai +1, +2, +3 yra visi dalis 4 lygmenų tarpo: [3]+1, [2]+2, [1]+3, kurie sieja įžvalgos gilumą (kiek požiūrių) ir veiksmų suvokimo lygmenį (kiek požiūrių judama padalinimų ratu).
'''Užrašai'''
Veiksmai +1, +2, +3 yra visi dalis 4 lygmenų tarpo: [3]+1, [2]+2, [1]+3, kurie sieja įžvalgos gilumą (kiek požiūrių) ir veiksmų suvokimo lygmenį (kiek požiūrių judama padalinimų ratu).
2017 vasario 06 d., 10:00
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
Būti ir laikyti: Būtis + sąmoningumas = laikas.
į:
[+ Būti + Sąmoningumas = Laikyti. Kanto, Heidegerio ir mano žodžiais. +]
'''Teiginiai'''
'''Teiginiai'''
Pridėtos 156-157 eilutės:
grasp = "laikyti" = suvokti
2017 vasario 06 d., 07:00
atliko -
Pridėtos 59-72 eilutės:
Būtis apimtyse
* Būtis kaip Ar: Aš (niekas): kalbinis "Aš" Being already in - mano laisvės pagrindas, galiu nuo visko atsiplėšti, atsiriboti savimi - Being already in ... Being one's self?
* Būtis kaip Koks: fenomenologinis, those things are which show themselves to be - Being in general
* Būtis kaip Kaip: In-sein
* Būtis kaip Kodėl: Being towards death (Sein-zum-Tode) - turime savo vaidmenį - liudyti, tad mirti, tad amžinai gyventi
Būtis sąryšyje: being thrown
* Concern - Sein zu
* Mood - In-der-Welt-sein
Being together with, Being with...
8-tas - amžinas gyvenimas? rūpesčių išsirišimas, tai, kad esame palaikomi
2017 vasario 06 d., 06:47
atliko -
Pakeistos 56-60 eilutės iš
* Being toward (Sein zu) Concern (towards the world we find ourselves in)
į:
* Dasein. Dasein has various modes of being-in-the-world. A being that is there, in a familiar world, and in a mood; whose being is an issue for itself; participates in discourse; with a sense of "mineness," or being one's self; always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized; engaged with our surroundings through care, concern, and moods. An understanding of being as What things are and That they are.
Modes of Dasein
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
* Being with (Mitsein) We are with others and necessarily influenced by them.
Modes of Dasein
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
* Being with (Mitsein) We are with others and necessarily influenced by them.
Pakeistos 62-63 eilutės iš
* Being
į:
Additionally
* Being toward (Sein zu) Concern (towards the world we find ourselves in)
* Being in the world (In-der-Welt-sein) Mood. We are inseparable from the world, always under some mood. However, we can take responsibility for that mood.
* Being toward (Sein zu) Concern (towards the world we find ourselves in)
* Being in the world (In-der-Welt-sein) Mood. We are inseparable from the world, always under some mood. However, we can take responsibility for that mood.
Ištrinta 65 eilutė:
Pakeistos 67-73 eilutės iš
Being in general (Sein ueberhaupt) The ancient Greek expression phenomenon is derived from the verb "to show itself". To show itself, in ancient Greek, also connoted "bringing something to the light". In this sense, phenomenon signifies, "that which shows itself in itself." This signification of phenomenon alludes to the fact that an entity can show itself for itself in many ways, depending on the kind of access we have to it. Indeed it is even possible for an entity to show itself as something it is not. The use of the term "phenomena" is restricted in Heidegger's usage to designate only those things that show themselves for themselves. Other forms of showing are given the terms seeming and appearing . [ref. ¶ 7, Page 51] Phenomena when understood phenomenologically are nothing but the fragments, so to speak, that go to make up the whole phenomenon of Being in general. I choose the word fragment here to liken the concept of a particular Being to the fragment of a broken mirror. A fragment of a broken mirror is, in terms of its substance, merely part of a greater whole (the whole mirror). Yet in terms of what it reflects, the fragment can not be differentiated, since the part can potentially reflects the same scene as the whole. The variable in this case if what way you view the fragment. We can push this analogy to its limit and say that an appreciating Being in general is dependent on how you view the individual Being. As Heidegger says, Being in general is always the Being of some entity or another. In other words, if we find a way to view the reflection in the mirror that 'belongs' to it and all its fragments, then we are able to see the nature of Being in general. Therefore, in our investigation of the meaning of Being, we should first bring forward entities in themselves and discover their Being. For the two reasons:
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
* Being thrown (Geworfen) Geworfenheit describes our individual existences as "being thrown" (geworfen) into the world. This single term, "thrown-ness," "describes [the] two elements of the original situation, There-being's non-mastery of its own origin and its referential dependence on other beings".
* Being towards death (Sein-zum-Tode) For Heidegger, death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Dasein. A being that is there, in a familiar world, and in a mood. Dasein also has unique capacities for language, intersubjective communication, and detached reasoning. Dasein is a being whose being is an issue for itself; every Dasein has an a priori sense of "mineness," or being one's self; Dasein is always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized. We are all world-bound, submerged, entangled, and engaged with our ontico-ontological surroundings through care, concern, and moods. Dasein has various modes of being-in-the-world. Humans have a pre-ontological (general intuitive sense of being) understanding of being insofar as they understand What things are and That they are. This pre-reflective understanding of being, that which determines entities as entities, helps constitute our unique existence as human beings.
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
* Being thrown (Geworfen) Geworfenheit describes our individual existences as "being thrown" (geworfen) into the world. This single term, "thrown-ness," "describes [the] two elements of the original situation, There-being's non-mastery of its own origin and its referential dependence on other beings".
* Being towards death (Sein-zum-Tode) For Heidegger, death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Dasein. A being that is there, in a familiar world, and in a mood. Dasein also has unique capacities for language, intersubjective communication, and detached reasoning. Dasein is a being whose being is an issue for itself; every Dasein has an a priori sense of "mineness," or being one's self; Dasein is always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized. We are all world-bound, submerged, entangled, and engaged with our ontico-ontological surroundings through care, concern, and moods. Dasein has various modes of being-in-the-world. Humans have a pre-ontological (general intuitive sense of being) understanding of being insofar as they understand What things are and That they are. This pre-reflective understanding of being, that which determines entities as entities, helps constitute our unique existence as human beings.
į:
* Being in general (Sein ueberhaupt) Being in general is always the Being of some entity or another, which shows itself as it is.
* Being thrown (Geworfen) into the world, non-mastery of its own origin and referential dependence on other beings.
* Being towards death (Sein-zum-Tode) Death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Being thrown (Geworfen) into the world, non-mastery of its own origin and referential dependence on other beings.
* Being towards death (Sein-zum-Tode) Death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
2017 vasario 06 d., 06:40
atliko -
Pridėtos 56-71 eilutės:
* Being toward (Sein zu) Concern (towards the world we find ourselves in)
* Being together with (Sein bei) Discourse with others because of our shared thrownness and projection.
* Being with (Mitsein) We are with others and necessarily influenced by them.
* Being in the world (In-der-Welt-sein) We are inseparable from the world, always under some mood. However, we can take responsibility for that mood.
* Being in (In-Sein, In-sein) Being in (In-Sein, In-sein)"Being in something or other" like water in a glass, "the-Being-present-at-hand-as-things-within-the-world", "Being-present-at-hand-along-with", a characteristic in our way of looking at things categorically.
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
* Being already in (Schon-sein-in) Being-already-at-hand is a notion of the subject as "an essence," as happens linguistically, where every Being becomes a "thing", every thing becomes a name, Dasein becomes "I" and the world becomes a collection of predicates which lie always outside of the "I".
Being in general (Sein ueberhaupt) The ancient Greek expression phenomenon is derived from the verb "to show itself". To show itself, in ancient Greek, also connoted "bringing something to the light". In this sense, phenomenon signifies, "that which shows itself in itself." This signification of phenomenon alludes to the fact that an entity can show itself for itself in many ways, depending on the kind of access we have to it. Indeed it is even possible for an entity to show itself as something it is not. The use of the term "phenomena" is restricted in Heidegger's usage to designate only those things that show themselves for themselves. Other forms of showing are given the terms seeming and appearing . [ref. ¶ 7, Page 51] Phenomena when understood phenomenologically are nothing but the fragments, so to speak, that go to make up the whole phenomenon of Being in general. I choose the word fragment here to liken the concept of a particular Being to the fragment of a broken mirror. A fragment of a broken mirror is, in terms of its substance, merely part of a greater whole (the whole mirror). Yet in terms of what it reflects, the fragment can not be differentiated, since the part can potentially reflects the same scene as the whole. The variable in this case if what way you view the fragment. We can push this analogy to its limit and say that an appreciating Being in general is dependent on how you view the individual Being. As Heidegger says, Being in general is always the Being of some entity or another. In other words, if we find a way to view the reflection in the mirror that 'belongs' to it and all its fragments, then we are able to see the nature of Being in general. Therefore, in our investigation of the meaning of Being, we should first bring forward entities in themselves and discover their Being. For the two reasons:
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
* Being thrown (Geworfen) Geworfenheit describes our individual existences as "being thrown" (geworfen) into the world. This single term, "thrown-ness," "describes [the] two elements of the original situation, There-being's non-mastery of its own origin and its referential dependence on other beings".
* Being towards death (Sein-zum-Tode) For Heidegger, death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Dasein. A being that is there, in a familiar world, and in a mood. Dasein also has unique capacities for language, intersubjective communication, and detached reasoning. Dasein is a being whose being is an issue for itself; every Dasein has an a priori sense of "mineness," or being one's self; Dasein is always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized. We are all world-bound, submerged, entangled, and engaged with our ontico-ontological surroundings through care, concern, and moods. Dasein has various modes of being-in-the-world. Humans have a pre-ontological (general intuitive sense of being) understanding of being insofar as they understand What things are and That they are. This pre-reflective understanding of being, that which determines entities as entities, helps constitute our unique existence as human beings.
* Being together with (Sein bei) Discourse with others because of our shared thrownness and projection.
* Being with (Mitsein) We are with others and necessarily influenced by them.
* Being in the world (In-der-Welt-sein) We are inseparable from the world, always under some mood. However, we can take responsibility for that mood.
* Being in (In-Sein, In-sein) Being in (In-Sein, In-sein)"Being in something or other" like water in a glass, "the-Being-present-at-hand-as-things-within-the-world", "Being-present-at-hand-along-with", a characteristic in our way of looking at things categorically.
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
* Being already in (Schon-sein-in) Being-already-at-hand is a notion of the subject as "an essence," as happens linguistically, where every Being becomes a "thing", every thing becomes a name, Dasein becomes "I" and the world becomes a collection of predicates which lie always outside of the "I".
Being in general (Sein ueberhaupt) The ancient Greek expression phenomenon is derived from the verb "to show itself". To show itself, in ancient Greek, also connoted "bringing something to the light". In this sense, phenomenon signifies, "that which shows itself in itself." This signification of phenomenon alludes to the fact that an entity can show itself for itself in many ways, depending on the kind of access we have to it. Indeed it is even possible for an entity to show itself as something it is not. The use of the term "phenomena" is restricted in Heidegger's usage to designate only those things that show themselves for themselves. Other forms of showing are given the terms seeming and appearing . [ref. ¶ 7, Page 51] Phenomena when understood phenomenologically are nothing but the fragments, so to speak, that go to make up the whole phenomenon of Being in general. I choose the word fragment here to liken the concept of a particular Being to the fragment of a broken mirror. A fragment of a broken mirror is, in terms of its substance, merely part of a greater whole (the whole mirror). Yet in terms of what it reflects, the fragment can not be differentiated, since the part can potentially reflects the same scene as the whole. The variable in this case if what way you view the fragment. We can push this analogy to its limit and say that an appreciating Being in general is dependent on how you view the individual Being. As Heidegger says, Being in general is always the Being of some entity or another. In other words, if we find a way to view the reflection in the mirror that 'belongs' to it and all its fragments, then we are able to see the nature of Being in general. Therefore, in our investigation of the meaning of Being, we should first bring forward entities in themselves and discover their Being. For the two reasons:
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
* Being thrown (Geworfen) Geworfenheit describes our individual existences as "being thrown" (geworfen) into the world. This single term, "thrown-ness," "describes [the] two elements of the original situation, There-being's non-mastery of its own origin and its referential dependence on other beings".
* Being towards death (Sein-zum-Tode) For Heidegger, death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
* Dasein. A being that is there, in a familiar world, and in a mood. Dasein also has unique capacities for language, intersubjective communication, and detached reasoning. Dasein is a being whose being is an issue for itself; every Dasein has an a priori sense of "mineness," or being one's self; Dasein is always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized. We are all world-bound, submerged, entangled, and engaged with our ontico-ontological surroundings through care, concern, and moods. Dasein has various modes of being-in-the-world. Humans have a pre-ontological (general intuitive sense of being) understanding of being insofar as they understand What things are and That they are. This pre-reflective understanding of being, that which determines entities as entities, helps constitute our unique existence as human beings.
Pakeista 84 eilutė iš:
* Being one's self (Selbstein)
į:
* Being one's self (Selbstein) ideal mode of existence of Dasein
2017 vasario 06 d., 06:26
atliko -
Pridėtos 79-80 eilutės:
[[http://journal.unpar.ac.id/index.php/melintas/article/view/1621 | Yeremias Jena]] The modes of existence of Dasein in the world are Being-with-the-other (Mitsein), Being-alongside-things (Sein-bei), and Being-one’s-self (Selbstein). [su Tavimi, su Kitu, su Savimi] For Heidegger, the ideal mode of existence of Dasein is Being-one’s-self (Selbstein). Only through this mode of being that Dasein forms its distinctiveness from other entities which are just being-within-the-world. As to the convenience of enjoying the objects of the world, idle talk or gossipping can cause Dasein to forget its authentic being. After describing the thoughts of Heidegger on the fall of Dasein into being unauthentic, this paper highlights the ontological awareness of the existence of Dasein towards death as an authentic mode of existence. At the end of this writing, I propose narration as a ‘tool’ to be used by health care providers in assisting the patient to affirm and accept illness experience as their modes of being.
2017 vasario 06 d., 06:23
atliko -
Pakeistos 65-67 eilutės iš
* Being already in (Schon-sein-in)
į:
* Being already in (Schon-sein-in) Ontologically every idea of a 'subject'--unless refined by a previous logical determination of its basic character--still posits what maybe called in Scholastic language the subjectum (which Heidegger translates as "Being-already-at-hand"). This notion of the subject possesses an what might be called "an essence," no matter how many vigorous ontical protestations the advocates of this doctrine care to make against the "soul substance" or the "reification of consciousness" etc. Heidegger argues that such reification always going to happen in the arena of language - where every Being becomes a "thing" and every thing becomes a name. In this paradigm, Dasein becomes "I" and the world becomes a collection of predicates which lie always outside of the "I". Only by using the phenomenological method can the ontological origin of these terms be demonstrated and can this dogma be contested. However such knowledge is certainly not available to any logical proof (since logic itself is predicated on grammar and on language and these ways of understanding the world and ourselves have already cut Being out of the equation!) So if we are to manoeuvre ourselves into a position from where we can ask the question, "What do we understand positively when with think of this unreified Being that we have hitherto considered to be the subject, soul, consciousness, spirit, person, etc?" we must do two things:
** 1/ Appreciate how all these "subjectum" terms in fact refer to definite phenomenological domains which can be 'given form', using the phenomenological method.
** 2/ Be aware that this method cannot be employed unless we first take on board the idea that the Being of these entities is what is being designated and not the 'thingness' of them.
** 1/ Appreciate how all these "subjectum" terms in fact refer to definite phenomenological domains which can be 'given form', using the phenomenological method.
** 2/ Be aware that this method cannot be employed unless we first take on board the idea that the Being of these entities is what is being designated and not the 'thingness' of them.
Pakeistos 72-75 eilutės iš
* Being in general (Sein ueberhaupt)
į:
* Being in general (Sein ueberhaupt) The ancient Greek expression phenomenon is derived from the verb "to show itself". To show itself, in ancient Greek, also connoted "bringing something to the light". In this sense, phenomenon signifies, "that which shows itself in itself." This signification of phenomenon alludes to the fact that an entity can show itself for itself in many ways, depending on the kind of access we have to it. Indeed it is even possible for an entity to show itself as something it is not. The use of the term "phenomena" is restricted in Heidegger's usage to designate only those things that show themselves for themselves. Other forms of showing are given the terms seeming and appearing . [ref. ¶ 7, Page 51] Phenomena when understood phenomenologically are nothing but the fragments, so to speak, that go to make up the whole phenomenon of Being in general. I choose the word fragment here to liken the concept of a particular Being to the fragment of a broken mirror. A fragment of a broken mirror is, in terms of its substance, merely part of a greater whole (the whole mirror). Yet in terms of what it reflects, the fragment can not be differentiated, since the part can potentially reflects the same scene as the whole. The variable in this case if what way you view the fragment. We can push this analogy to its limit and say that an appreciating Being in general is dependent on how you view the individual Being. As Heidegger says, Being in general is always the Being of some entity or another. In other words, if we find a way to view the reflection in the mirror that 'belongs' to it and all its fragments, then we are able to see the nature of Being in general. Therefore, in our investigation of the meaning of Being, we should first bring forward entities in themselves and discover their Being. For the two reasons:
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
** 1/ there is nothing behind phenomena and
** 2/ phenomena cannot lie.
* Therefore all entities must show themselves phenomenologically in themselves and for themselves with the kind of access that genuinely belongs to them. [ref. ¶ 7, Page 61]
2017 vasario 06 d., 06:17
atliko -
Pridėtos 123-132 eilutės:
Entities present-at-hand within the world are understood ontically and their characteristics can be arranged into categories. Dasein on the other hand is understood ontologically and its characteristics are arranged into existentiale. The difference between existentiale and category is both in the way they are used (existentiale applies only to Dasein, category applies to entities within the world) but in the different paradigmatic assumptions (the differences between an ontical and ontological understanding) that underpin them.
In traditional philosophy, categories are defined as tools for analysis. For example, in Aristotle's Organon, categories enumerated all the possible kinds of thing which can be the subject or the predicate of a proposition. The classical Aristotelian view that claims that categories are discrete entities characterized by a set of properties which are shared by their members. These are assumed to establish the conditions which are both necessary and sufficient to capture meaning. Therefore the tradition of categorisation instigated by Aristotle, ideally illuminates a relationship between the subjects and objects of knowledge (source - http://en.wikipedia.org/wiki/Categorization).
The use of categories is predicated on the assumption that reality can be studied by slicing it into parts and grouping those parts into sets, based on some perceived similarity between the parts. In the traditional philosophical paradigm, this slicing is not seem in terms of doing violence to the 'wholeness of reality', for the wholeness of reality is considered to be a mystery that needs to be taken apart and analysed in order to be understood. In addition, one also has to bear in mind that the violence of cutting up objects for study in this way in no way effects the person who is studying them. Since this person, as a subject, is detached from the objects of study and emotionally indifferent to them. However in Heidegger's ontological paradigm, such distinctions collapse and therefore the assumptions upon which are based also collapse.
Heidegger argues, when we encounter entities in the world, we already address ourselves to the question of their Being. This is meant in the sense of when a child points at something and asking "what's that?" the gesture and the question already implies that she is aware that there is a 'Being' there in need of a name. Moreover, the "what's that" question also points to the fact that there is 'something' which is already distinguishable from the manifold of the world, in other words which stands out from the rest in terms of its Being. According to Heidegger, the action of addressing oneself to an entity's Being is what the ancients understood by the term 'category'. Their use of category signifies making a public accusation, in the sense of asking someone to account for their actions in front of witnesses. When used ontologically, the term category has a similar meaning - a kind of putting things on trial, but in this case what is made to account for itself is the Being of entity itself. In other words, the particular kind of language we use to determine a category lets everyone else see the object in terms of its Being. When we use Language in this way it allows us to uncover the "what's that?" of an object's Being that exists before it is named. The Categories are therefore what are 'sighted' in words (the logos), which implies the articulation of an explicit description of the Being of a given entity, rather than the covering over of that Being of that entity with a name. [ref. ¶ 9, page 70]
In traditional philosophy, categories are defined as tools for analysis. For example, in Aristotle's Organon, categories enumerated all the possible kinds of thing which can be the subject or the predicate of a proposition. The classical Aristotelian view that claims that categories are discrete entities characterized by a set of properties which are shared by their members. These are assumed to establish the conditions which are both necessary and sufficient to capture meaning. Therefore the tradition of categorisation instigated by Aristotle, ideally illuminates a relationship between the subjects and objects of knowledge (source - http://en.wikipedia.org/wiki/Categorization).
The use of categories is predicated on the assumption that reality can be studied by slicing it into parts and grouping those parts into sets, based on some perceived similarity between the parts. In the traditional philosophical paradigm, this slicing is not seem in terms of doing violence to the 'wholeness of reality', for the wholeness of reality is considered to be a mystery that needs to be taken apart and analysed in order to be understood. In addition, one also has to bear in mind that the violence of cutting up objects for study in this way in no way effects the person who is studying them. Since this person, as a subject, is detached from the objects of study and emotionally indifferent to them. However in Heidegger's ontological paradigm, such distinctions collapse and therefore the assumptions upon which are based also collapse.
Heidegger argues, when we encounter entities in the world, we already address ourselves to the question of their Being. This is meant in the sense of when a child points at something and asking "what's that?" the gesture and the question already implies that she is aware that there is a 'Being' there in need of a name. Moreover, the "what's that" question also points to the fact that there is 'something' which is already distinguishable from the manifold of the world, in other words which stands out from the rest in terms of its Being. According to Heidegger, the action of addressing oneself to an entity's Being is what the ancients understood by the term 'category'. Their use of category signifies making a public accusation, in the sense of asking someone to account for their actions in front of witnesses. When used ontologically, the term category has a similar meaning - a kind of putting things on trial, but in this case what is made to account for itself is the Being of entity itself. In other words, the particular kind of language we use to determine a category lets everyone else see the object in terms of its Being. When we use Language in this way it allows us to uncover the "what's that?" of an object's Being that exists before it is named. The Categories are therefore what are 'sighted' in words (the logos), which implies the articulation of an explicit description of the Being of a given entity, rather than the covering over of that Being of that entity with a name. [ref. ¶ 9, page 70]
Pakeistos 153-163 eilutės iš
Not feeling at home in the world...
į:
Not feeling at home in the world...
[+Rūpestis+]
* Care is synonymous with Dasein because Being-in-the-world belongs essentially to Dasein. In actual fact, this is what is meant by the meaning of Being conceived of as "I reside alongside"--see Being (the formal understanding of). Dasein's Being is always looking out towards the world is therefore is essentially manifested in care and concern. And also the ontological conception of Being-in as the "alongsidedness of things," suggests both their close proximity to Dasein, and also their intimate intertwining with Dasein.
* In making the Being of Dasein visible as care, care itself must be taken as an ontological structural concept. In this sense, care has nothing to do with its everyday significations of "trials and tribulations", or "being bound up in the 'cares of life'." Although, it is true that ontically we can come across these aspects of care in every Dasein. And, like the opposite state of 'gaiety'-- which in its true signification means 'a freedom from care'--they are only possible because Dasein is synonymous with care when understood ontologically. [ref. ¶ 12, page 84]
* The ontical meaning of concern comes in three colloquial significations:
** 1/ 'to carry something out,' or 'to get it done.'
** 2/ 'to provide oneself with something' and
** 3/ 'to be concerned about the success of the undertaking'.
* In contrast to these ontical significations, the ontological expression 'concern' designates - the Being of a possible way of Being-in-the-world. Thus concern is an existentiale and the term has been chosen because it allows us to make visible the Being of Dasein as care. Dasein's facticity is such that its Being-in-the-world has always dispersed itself into definite ways. A primary characteristic of Dasein is that it is a Being concerned with its own existence. [ref. ¶ 12, page 84]
[+Rūpestis+]
* Care is synonymous with Dasein because Being-in-the-world belongs essentially to Dasein. In actual fact, this is what is meant by the meaning of Being conceived of as "I reside alongside"--see Being (the formal understanding of). Dasein's Being is always looking out towards the world is therefore is essentially manifested in care and concern. And also the ontological conception of Being-in as the "alongsidedness of things," suggests both their close proximity to Dasein, and also their intimate intertwining with Dasein.
* In making the Being of Dasein visible as care, care itself must be taken as an ontological structural concept. In this sense, care has nothing to do with its everyday significations of "trials and tribulations", or "being bound up in the 'cares of life'." Although, it is true that ontically we can come across these aspects of care in every Dasein. And, like the opposite state of 'gaiety'-- which in its true signification means 'a freedom from care'--they are only possible because Dasein is synonymous with care when understood ontologically. [ref. ¶ 12, page 84]
* The ontical meaning of concern comes in three colloquial significations:
** 1/ 'to carry something out,' or 'to get it done.'
** 2/ 'to provide oneself with something' and
** 3/ 'to be concerned about the success of the undertaking'.
* In contrast to these ontical significations, the ontological expression 'concern' designates - the Being of a possible way of Being-in-the-world. Thus concern is an existentiale and the term has been chosen because it allows us to make visible the Being of Dasein as care. Dasein's facticity is such that its Being-in-the-world has always dispersed itself into definite ways. A primary characteristic of Dasein is that it is a Being concerned with its own existence. [ref. ¶ 12, page 84]
2017 vasario 06 d., 06:12
atliko -
Pakeista 56 eilutė iš:
* Being toward (Sein zu) -
į:
* Being toward (Sein zu) - Because Being-in-the-world belongs essentially to Dasein, its Being towards the world is essentially concern.
Pakeistos 59-63 eilutės iš
* Being in the world (In-der-Welt-sein) His replacement for the subject/object, consciousness/world distinctions. All consciousness is consciousness of something. (Ryšys tarp Dievo ir Manęs-Gerumo). There is always a mood assailing us, and it comes from being-in-the-world. (Tai mūsų riba su pasauliu - tai apimties nusakyta riba.) Our facticity is that we can only go from mood to mood. Only by moods we can encounter things in the world. Dasein takes responsibility for its mood, understands its possibilities as possiblities, rather than just follow along, as in the case of the They. Dasein projects itself upon its possibilities and interprets and understands the world in terms of them.
į:
* Being in the world (In-der-Welt-sein) His replacement for the subject/object, consciousness/world distinctions. All consciousness is consciousness of something. (Ryšys tarp Dievo ir Manęs-Gerumo). There is always a mood assailing us, and it comes from being-in-the-world. (Tai mūsų riba su pasauliu - tai apimties nusakyta riba.) Our facticity is that we can only go from mood to mood. Only by moods we can encounter things in the world. Dasein takes responsibility for its mood, understands its possibilities as possiblities, rather than just follow along, as in the case of the They. Dasein projects itself upon its possibilities and interprets and understands the world in terms of them. The structure of Being-in-the-world consists of items which actually may be looked at in three distinct ways:
** 1/ in terms of the world or Worldhood.
** 2/ In terms of Who - the entity which in every case has Being-in-the-world as the way in which it exists is a "who."
** 3/ In terms of Being-in = This conception looks at the ontological constitution of the "Inhood" of Being-in. [ref. ¶ 12, page 78 - 79]
The ways in which Dasein's Being takes on a definite character, and they must be seen and understood a priori as grounded upon that state of Being which we have called "Being-in-the-world'. The compound expression 'Being-in-the-world' stands for a unitary phenomenon.
** 1/ in terms of the world or Worldhood.
** 2/ In terms of Who - the entity which in every case has Being-in-the-world as the way in which it exists is a "who."
** 3/ In terms of Being-in = This conception looks at the ontological constitution of the "Inhood" of Being-in. [ref. ¶ 12, page 78 - 79]
The ways in which Dasein's Being takes on a definite character, and they must be seen and understood a priori as grounded upon that state of Being which we have called "Being-in-the-world'. The compound expression 'Being-in-the-world' stands for a unitary phenomenon.
2017 vasario 06 d., 06:10
atliko -
Pakeista 60 eilutė iš:
* Being in (In-Sein, In-sein)
į:
* Being in (In-Sein, In-sein) "Being-in" is a term we usually associate with our involvement in a situation or a context. Thus, "Being in" is not thought about solely in isolation, but in terms of "Being in something or other". For example we can say that: the water is in the glass, However, in terms of inness the description cannot be terminated with that proposition for is not the glass also in the kitchen, which is in the house, which is in the village, which is in the county and so on until we realise that, in terms of inness, the glass (and everything else described) are actually located in worldspace. Thus, the inness of "Being-in-the-world" or to put it more precisely, this inness can be defined as, "the-Being-present-at-hand-as-things-within-the-world". This present-at-hand type of 'Being-in' can be further isolated into "Being-present-at-hand-along-with". This sense here is that the Being-present-at-hand describes a definite relationship of location, where something exists with something else; both having the same kind of Being. This sense of 'Being-in' thus can be used as a way to describe patterns of existence and is therefore an example of a characteristic in our way of looking at things categorically [ref. ¶ 12, page 79] Being-in does not suggest a spatial relationship of the "in-one-anotherness" of things present at hand, anymore than Heidegger's use of the word primordially signifies a spatial relationship. [ref.¶ 12, page 80]. As Heidegger later points out the spatial quality of an entity can only be clarified in terms of it Being part of the structure of worldhood, not as its apriori spatial condition. This conception is contrary to Kant's famous transcendental phenomenology which regards space and time as the a priori conditions that make the perception of reality possible. Heidegger contends that we will not be able to discover the world if we take spatiality as its grounding apriori condition [ref. ¶ 14, page 93].
2017 vasario 06 d., 06:07
atliko -
Pridėtos 119-133 eilutės:
[+Būtis+]
Palyginti būtį ir aplinkybes.
[[http://www.visual-memory.co.uk/b_resources/b_and_t_glossary.html | Roderick Munday]]
* 1/ "Being is not a genus". It has been maintained that Being is the most universal of concepts, thus an understanding of Being is presupposed in our conceiving of anything as an entity. Being transcends any categorical distinction we care to make in our apprehension of the world. It does this by existing above and beyond any notion of a category that we can form in our understanding.
* 2/ Being is indefinable. The term entity cannot be applied to Being because it cannot be defined using traditional logic, (i.e. a technique for understanding which derives its terms either from higher general concepts, or by recourse to ones of lower generality). In other words, because Being is neither a thing nor a genus it follows that it cannot be defined according to logic, whose job is to set out the rules that govern the categorisation of phenomena and concepts.
* 3/ Being is self-evident. Whenever one thinks about anything, or makes an assertion, or even asks a question; some use is made of Being. But the intelligibility of Being, in this sense, is only an average sort of intelligibility (common sense understanding). This average intelligibility is also indicative of its scholarly unintelligibility, i.e., the way that the question: "what is Being?", is often ignored in philosophical investigations.
* 1/ Dasein is a Being who understands that it exists, and what is more the Being of Dasein is, in part, shaped by that understanding.
* 2/ The above statement can be seen to serves as a working definition of the formal conception of existence,
* 3/ Dasein exists and moreover Dasein and existence are one. For example if Dasein is 'the human Being' and existence is 'the world,' then Dasein and the world are one. The consequence of this is that Dasein and existence cannot be separated - even analytically separated.
* 4/ Dasein is also an entity which I myself am. In other words each one of us (as human Beings) defines existence in terms of our own existence, a concept that Heidegger terms Mineness. Therefore the only way that Being can be understood is as My Being.' This applies even when Being and Dasein are considered in general.
* 5/ Mineness belongs to any existent Dasein, in the sense that how I regard 'my Being', creates the conditions that make authenticity and inauthenticity possible. [ref. ¶ 12, page 78]
Palyginti būtį ir aplinkybes.
[[http://www.visual-memory.co.uk/b_resources/b_and_t_glossary.html | Roderick Munday]]
* 1/ "Being is not a genus". It has been maintained that Being is the most universal of concepts, thus an understanding of Being is presupposed in our conceiving of anything as an entity. Being transcends any categorical distinction we care to make in our apprehension of the world. It does this by existing above and beyond any notion of a category that we can form in our understanding.
* 2/ Being is indefinable. The term entity cannot be applied to Being because it cannot be defined using traditional logic, (i.e. a technique for understanding which derives its terms either from higher general concepts, or by recourse to ones of lower generality). In other words, because Being is neither a thing nor a genus it follows that it cannot be defined according to logic, whose job is to set out the rules that govern the categorisation of phenomena and concepts.
* 3/ Being is self-evident. Whenever one thinks about anything, or makes an assertion, or even asks a question; some use is made of Being. But the intelligibility of Being, in this sense, is only an average sort of intelligibility (common sense understanding). This average intelligibility is also indicative of its scholarly unintelligibility, i.e., the way that the question: "what is Being?", is often ignored in philosophical investigations.
* 1/ Dasein is a Being who understands that it exists, and what is more the Being of Dasein is, in part, shaped by that understanding.
* 2/ The above statement can be seen to serves as a working definition of the formal conception of existence,
* 3/ Dasein exists and moreover Dasein and existence are one. For example if Dasein is 'the human Being' and existence is 'the world,' then Dasein and the world are one. The consequence of this is that Dasein and existence cannot be separated - even analytically separated.
* 4/ Dasein is also an entity which I myself am. In other words each one of us (as human Beings) defines existence in terms of our own existence, a concept that Heidegger terms Mineness. Therefore the only way that Being can be understood is as My Being.' This applies even when Being and Dasein are considered in general.
* 5/ Mineness belongs to any existent Dasein, in the sense that how I regard 'my Being', creates the conditions that make authenticity and inauthenticity possible. [ref. ¶ 12, page 78]
Pakeistos 137-139 eilutės iš
* Significance: The relational whole of "signifying" relations. Signifying relations are the relations that bind together the many different sorts of entity that show up or make sense in terms of the world. Paraphernalia makes sense in terms of its role in Dasein's practices; those roles make sense in terms of further roles; and all these items ultimately make sense in terms of the human possibilities for the sake of which Dasein acts. Thus, paraphernalia, cultural roles, and for-the-sakes-of-which are all bound together by a set of relations that makes up the structure of the world. That relational system is significance. Significance is the "worldhood of the world," thus the being of the world: the world is a set of entities (paraphernalia, tasks, roles, for-the-sakes-of-which) bound together by a set of relations. The relations (abstracted from the entities) make up significance. Thus, significance is the "webbing" that holds the web of the world together. It is the internal structure of the world.
į:
* Significance: The relational whole of "signifying" relations. Signifying relations are the relations that bind together the many different sorts of entity that show up or make sense in terms of the world. Paraphernalia makes sense in terms of its role in Dasein's practices; those roles make sense in terms of further roles; and all these items ultimately make sense in terms of the human possibilities for the sake of which Dasein acts. Thus, paraphernalia, cultural roles, and for-the-sakes-of-which are all bound together by a set of relations that makes up the structure of the world. That relational system is significance. Significance is the "worldhood of the world," thus the being of the world: the world is a set of entities (paraphernalia, tasks, roles, for-the-sakes-of-which) bound together by a set of relations. The relations (abstracted from the entities) make up significance. Thus, significance is the "webbing" that holds the web of the world together. It is the internal structure of the world.
Not feeling at home in the world...
Not feeling at home in the world...
2017 vasario 06 d., 06:03
atliko -
Pakeistos 121-122 eilutės iš
* For-the-sake-of-which: That as which Dasein understands itself, that is, the self-understanding or existential possibility for the sake of which Dasein acts. A for-the-sake-of-which is not a goal, some definite project that Dasein can complete, but rather something deeper and less well-defined, such as being a student, being a mother, being the black sheep in the family. The distinction becomes really important in Division Two.
į:
* For-the-sake-of-which: That as which Dasein understands itself, that is, the self-understanding or existential possibility for the sake of which Dasein acts. A for-the-sake-of-which is not a goal, some definite project that Dasein can complete, but rather something deeper and less well-defined, such as being a student, being a mother, being the black sheep in the family. The distinction becomes really important in Division Two.
* Significance: The relational whole of "signifying" relations. Signifying relations are the relations that bind together the many different sorts of entity that show up or make sense in terms of the world. Paraphernalia makes sense in terms of its role in Dasein's practices; those roles make sense in terms of further roles; and all these items ultimately make sense in terms of the human possibilities for the sake of which Dasein acts. Thus, paraphernalia, cultural roles, and for-the-sakes-of-which are all bound together by a set of relations that makes up the structure of the world. That relational system is significance. Significance is the "worldhood of the world," thus the being of the world: the world is a set of entities (paraphernalia, tasks, roles, for-the-sakes-of-which) bound together by a set of relations. The relations (abstracted from the entities) make up significance. Thus, significance is the "webbing" that holds the web of the world together. It is the internal structure of the world.
* Significance: The relational whole of "signifying" relations. Signifying relations are the relations that bind together the many different sorts of entity that show up or make sense in terms of the world. Paraphernalia makes sense in terms of its role in Dasein's practices; those roles make sense in terms of further roles; and all these items ultimately make sense in terms of the human possibilities for the sake of which Dasein acts. Thus, paraphernalia, cultural roles, and for-the-sakes-of-which are all bound together by a set of relations that makes up the structure of the world. That relational system is significance. Significance is the "worldhood of the world," thus the being of the world: the world is a set of entities (paraphernalia, tasks, roles, for-the-sakes-of-which) bound together by a set of relations. The relations (abstracted from the entities) make up significance. Thus, significance is the "webbing" that holds the web of the world together. It is the internal structure of the world.
2017 vasario 06 d., 06:02
atliko -
Pakeistos 117-121 eilutės iš
* Existentiell: Of or pertaining to Dasein as an entity, in contrast with the being of Dasein. (It is an existential feature of Dasein that it understands, but an existentiell feature of Jones that she understands herself as a baseketball player, say.)
į:
* Existentiell: Of or pertaining to Dasein as an entity, in contrast with the being of Dasein. (It is an existential feature of Dasein that it understands, but an existentiell feature of Jones that she understands herself as a baseketball player, say.)
[+Ketverybė+]
* For-the-sake-of-which: That as which Dasein understands itself, that is, the self-understanding or existential possibility for the sake of which Dasein acts. A for-the-sake-of-which is not a goal, some definite project that Dasein can complete, but rather something deeper and less well-defined, such as being a student, being a mother, being the black sheep in the family. The distinction becomes really important in Division Two.
[+Ketverybė+]
* For-the-sake-of-which: That as which Dasein understands itself, that is, the self-understanding or existential possibility for the sake of which Dasein acts. A for-the-sake-of-which is not a goal, some definite project that Dasein can complete, but rather something deeper and less well-defined, such as being a student, being a mother, being the black sheep in the family. The distinction becomes really important in Division Two.
2017 vasario 06 d., 06:00
atliko -
Pakeistos 113-117 eilutės iš
* Category: An essential feature of the being of non-Dasein entities. Contasts with "existentiale."
į:
* Category: An essential feature of the being of non-Dasein entities. Contasts with "existentiale."
* Existential: Of or pertaining to the being of Dasein. Contrasts with "categorial."
* Existentiale: An essential feature of Dasein, i.e., an element of the being of Dasein. (Contrasts with "category.")
* Existentialia: The plural form of "existentiale."
* Existentiell: Of or pertaining to Dasein as an entity, in contrast with the being of Dasein. (It is an existential feature of Dasein that it understands, but an existentiell feature of Jones that she understands herself as a baseketball player, say.)
* Existential: Of or pertaining to the being of Dasein. Contrasts with "categorial."
* Existentiale: An essential feature of Dasein, i.e., an element of the being of Dasein. (Contrasts with "category.")
* Existentialia: The plural form of "existentiale."
* Existentiell: Of or pertaining to Dasein as an entity, in contrast with the being of Dasein. (It is an existential feature of Dasein that it understands, but an existentiell feature of Jones that she understands herself as a baseketball player, say.)
2017 vasario 06 d., 05:59
atliko -
Pakeistos 111-113 eilutės iš
* Two related words, existenziell and Existential, are used as descriptive characteristics of Being. To be existenziell is a categorical or ontic characteristic: an understanding of all this which relates to one's existence, while an Existenzial is an ontological characteristic: the structure of existence.
į:
* Two related words, existenziell and Existential, are used as descriptive characteristics of Being. To be existenziell is a categorical or ontic characteristic: an understanding of all this which relates to one's existence, while an Existenzial is an ontological characteristic: the structure of existence.
* Categorial: Of or pertaining to the being of entities unlike Dasein. Contrasts with "existential."
* Category: An essential feature of the being of non-Dasein entities. Contasts with "existentiale."
* Categorial: Of or pertaining to the being of entities unlike Dasein. Contrasts with "existential."
* Category: An essential feature of the being of non-Dasein entities. Contasts with "existentiale."
2017 vasario 06 d., 05:56
atliko -
Pridėta 67 eilutė:
* Being thrown (Geworfen) Geworfenheit describes our individual existences as "being thrown" (geworfen) into the world. This single term, "thrown-ness," "describes [the] two elements of the original situation, There-being's non-mastery of its own origin and its referential dependence on other beings".
2017 vasario 06 d., 05:51
atliko -
Pakeistos 105-110 eilutės iš
* Understanding of Being (Seinsverstaendnis)
į:
* Understanding of Being (Seinsverstaendnis)
[+Existential+]
Topologies
* Two related words, existenziell and Existential, are used as descriptive characteristics of Being. To be existenziell is a categorical or ontic characteristic: an understanding of all this which relates to one's existence, while an Existenzial is an ontological characteristic: the structure of existence.
[+Existential+]
Topologies
* Two related words, existenziell and Existential, are used as descriptive characteristics of Being. To be existenziell is a categorical or ontic characteristic: an understanding of all this which relates to one's existence, while an Existenzial is an ontological characteristic: the structure of existence.
2017 vasario 06 d., 05:49
atliko -
Pakeista 57 eilutė iš:
* Being together with (Sein bei)
į:
* Being together with (Sein bei) The ontological-existential structure of Dasein consists of "thrownness" (Geworfenheit), "projection" (Entwurf), and "being-along-with"/"engagement" (Sein-bei). These three basic features of existence are inseparably bound to "discourse" (Rede), understood as the deepest unfolding of language.
2017 vasario 06 d., 05:48
atliko -
Pakeista 68 eilutė iš:
* Dasein
į:
* Dasein. A being that is there, in a familiar world, and in a mood. Dasein also has unique capacities for language, intersubjective communication, and detached reasoning. Dasein is a being whose being is an issue for itself; every Dasein has an a priori sense of "mineness," or being one's self; Dasein is always thrown into the world, meaning it finds itself within a world, meaning no Dasein has ever been decontextualized. We are all world-bound, submerged, entangled, and engaged with our ontico-ontological surroundings through care, concern, and moods. Dasein has various modes of being-in-the-world. Humans have a pre-ontological (general intuitive sense of being) understanding of being insofar as they understand What things are and That they are. This pre-reflective understanding of being, that which determines entities as entities, helps constitute our unique existence as human beings.
2017 vasario 06 d., 05:43
atliko -
Pakeista 58 eilutė iš:
* Being with (Mitsein)
į:
* Being with (Mitsein) An ontological characteristic of the human being, that it is always already with others of its kind. We are inauthentic when we fail to recognize how much and in what ways how we think of ourselves and how we habitually behave is influenced by our social surroundings. We are authentic when we pay attention to that influence and decide for ourselves whether to go along with it or not. Living entirely without such influence, however, is not an option.
2017 vasario 06 d., 05:41
atliko -
Pridėta 67 eilutė:
* Being towards death (Sein-zum-Tode) For Heidegger, death is Dasein's ownmost (it is what makes Dasein individual), it is non-relational (nobody can take one's death away from one, or die in one's place, and we can not understand our own death through the death of other Dasein), and it is not to be outstripped.
Pridėtos 74-83 eilutės:
Telling someone to "remain in the present" could then be self-contradictory, if the present only emerged as the "outside itself" of future possibilities (our projection; Entwurf) and past facts (our thrownness; Geworfenheit).
[[http://www.arisaka.org/heidegger.html | Spatiality, Temporality, and the Problem of Foundation in Being and Time. Yoko Arisaka.]]
* Heidegger distinguishes three different types of space: 1. world-space, 2. regions (Gegend), and 3. Dasein's spatiality.
* Heidegger makes the following five distinctions between types of time and temporality: 1. the ordinary or "vulgar" conception of time; this is time conceived as Vorhandenheit. 2. world-time; this is time as Zuhandenheit. Dasein's temporality is divided into three types: 3. Dasein's inauthentic (uneigentlich) temporality, 4. Dasein's authentic (eigentlich) temporality, and 5. originary temporality or “temporality as such.”
* In addition to its spatial Being-in-the-world, Dasein also exists essentially as "projection." Projection is oriented toward the future, and this futural orientation regulates our concern by constantly realizing various possibilities. Temporality is characterized formally as this dynamic structure of "a future which makes present in the process of having been" (BT 374, 326). Heidegger calls the three moments of temporality--the future, the present, and the past--the three ecstases of temporality (BT 377, 329). This mode of time is not normative but rather formal or neutral; as Blattner argues, the temporal features which constitute Dasein's temporality describe both inauthentic and authentic temporality.
* The second alternative is to treat temporality as having some content above and beyond care: "the three-fold constitution of care stems from the three-fold constitution of temporality"
* In this reading, "temporality temporalizing itself," "Dasein's projection," and "the temporal projection of the world" are three different ways of describing the same "happening" of Being-in-the-world, which Heidegger calls "self-directive" (BT 420, 368).
* This equiprimordial unity is more explicitly stated in HCT; remotion [de-severance], region, and orientation [directionality] are the "three interconnected phenomena" which define the structure of the aroundness of the world as well as the spatiality of Dasein. These spatial phenomena are the three aspects of Being-in-the-world (cf. Section 25).
[[http://www.arisaka.org/heidegger.html | Spatiality, Temporality, and the Problem of Foundation in Being and Time. Yoko Arisaka.]]
* Heidegger distinguishes three different types of space: 1. world-space, 2. regions (Gegend), and 3. Dasein's spatiality.
* Heidegger makes the following five distinctions between types of time and temporality: 1. the ordinary or "vulgar" conception of time; this is time conceived as Vorhandenheit. 2. world-time; this is time as Zuhandenheit. Dasein's temporality is divided into three types: 3. Dasein's inauthentic (uneigentlich) temporality, 4. Dasein's authentic (eigentlich) temporality, and 5. originary temporality or “temporality as such.”
* In addition to its spatial Being-in-the-world, Dasein also exists essentially as "projection." Projection is oriented toward the future, and this futural orientation regulates our concern by constantly realizing various possibilities. Temporality is characterized formally as this dynamic structure of "a future which makes present in the process of having been" (BT 374, 326). Heidegger calls the three moments of temporality--the future, the present, and the past--the three ecstases of temporality (BT 377, 329). This mode of time is not normative but rather formal or neutral; as Blattner argues, the temporal features which constitute Dasein's temporality describe both inauthentic and authentic temporality.
* The second alternative is to treat temporality as having some content above and beyond care: "the three-fold constitution of care stems from the three-fold constitution of temporality"
* In this reading, "temporality temporalizing itself," "Dasein's projection," and "the temporal projection of the world" are three different ways of describing the same "happening" of Being-in-the-world, which Heidegger calls "self-directive" (BT 420, 368).
* This equiprimordial unity is more explicitly stated in HCT; remotion [de-severance], region, and orientation [directionality] are the "three interconnected phenomena" which define the structure of the aroundness of the world as well as the spatiality of Dasein. These spatial phenomena are the three aspects of Being-in-the-world (cf. Section 25).
2017 vasario 06 d., 05:26
atliko -
Pakeista 56 eilutė iš:
* Being toward (Sein zu)
į:
* Being toward (Sein zu) -
Pakeista 59 eilutė iš:
* Being in the world (In-der-Welt-sein)
į:
* Being in the world (In-der-Welt-sein) His replacement for the subject/object, consciousness/world distinctions. All consciousness is consciousness of something. (Ryšys tarp Dievo ir Manęs-Gerumo). There is always a mood assailing us, and it comes from being-in-the-world. (Tai mūsų riba su pasauliu - tai apimties nusakyta riba.) Our facticity is that we can only go from mood to mood. Only by moods we can encounter things in the world. Dasein takes responsibility for its mood, understands its possibilities as possiblities, rather than just follow along, as in the case of the They. Dasein projects itself upon its possibilities and interprets and understands the world in terms of them.
Pridėta 67 eilutė:
* Dasein
2017 vasario 06 d., 05:19
atliko -
Pakeistos 56-61 eilutės iš
* Being toward
* Being together with
* Being with
* Being in the world
*Being in
* Being in general
*
į:
* Being toward (Sein zu)
* Being together with (Sein bei)
* Being with (Mitsein)
* Being in the world (In-der-Welt-sein)
* Being in (In-Sein, In-sein)
* Being already in (Schon-sein-in)
* Being one's self (Selbstein)
* Being out for (Aussein auf)
* Being the basis (Grundsein)
* Being of beings (Sein des Seiende)
* Being in general (Sein ueberhaupt)
* Being together with (Sein bei)
* Being with (Mitsein)
* Being in the world (In-der-Welt-sein)
* Being in (In-Sein, In-sein)
* Being already in (Schon-sein-in)
* Being one's self (Selbstein)
* Being out for (Aussein auf)
* Being the basis (Grundsein)
* Being of beings (Sein des Seiende)
* Being in general (Sein ueberhaupt)
2017 vasario 05 d., 18:17
atliko -
Pridėtos 25-26 eilutės:
Kad kažkas yra sąlygose (o sąlygas įsivaizduojame laike ir erdvėje) mes įsivaizduojame iš to, kad patys esame sąlygose. Sąlygos yra penkerybės (ir sprendimo) esmė. Sąlygas įsivaizduojame laiku arba erdve.
2017 vasario 05 d., 18:15
atliko -
Pridėtos 23-24 eilutės:
Išeiname iš gyvenimo sąlygų (being in) kada nieko nežinome. Tuome jom nepriklausome ir esame besąlygiški. Esame gyvenimo sąlygose tiek, kiek kažką žinome.
2017 vasario 05 d., 17:31
atliko -
Ištrintos 19-20 eilutės:
Pridėtos 25-26 eilutės:
būties reikšmė vs. prasmė
2017 vasario 05 d., 17:30
atliko -
Ištrintos 19-20 eilutės:
Pridėtos 25-26 eilutės:
čiabūtis, tai suprastis
2017 vasario 05 d., 17:29
atliko -
Pridėtos 23-26 eilutės:
'''Užrašai'''
Išėjimas už savęs į save: atsirandama erdvėje, laike
2017 vasario 05 d., 17:24
atliko -
Ištrintos 38-39 eilutės:
* [[https://www.youtube.com/watch?v=6UIRFycQ9Nk | Dreyfus on Heidegger]], [[https://www.youtube.com/watch?v=B_awEk4njhQ | Trečia dalis]]
2017 vasario 05 d., 17:14
atliko -
Pakeista 40 eilutė iš:
* [[https://www.youtube.com/watch?v=6UIRFycQ9Nk | Dreyfus on Heidegger]]
į:
* [[https://www.youtube.com/watch?v=6UIRFycQ9Nk | Dreyfus on Heidegger]], [[https://www.youtube.com/watch?v=B_awEk4njhQ | Trečia dalis]]
2017 vasario 05 d., 17:12
atliko -
Pridėtos 39-40 eilutės:
* [[https://www.youtube.com/watch?v=6UIRFycQ9Nk | Dreyfus on Heidegger]]
2017 vasario 05 d., 16:00
atliko -
Pakeistos 70-76 eilutės iš
** 6. conceptual
į:
** 6. conceptual
[+Understanding+]
* Understanding (Verstehen)
* Understanding itself (Sichverstehen, Sichverlegen)
* Understanding of Being (Seinsverstaendnis)
[+Understanding+]
* Understanding (Verstehen)
* Understanding itself (Sichverstehen, Sichverlegen)
* Understanding of Being (Seinsverstaendnis)
2017 vasario 05 d., 15:43
atliko -
Pakeistos 57-70 eilutės iš
į:
[+Horizon+]
* A. (Time as the transcendental) Horizon (of any and all) understanding of being
* B. Horizon of temporality
** Comprehensive
** Specific dimensions: expectation, remembering, awaiting retaining, future, now-not-yet, present, disclosed world
* C. Nearest (interpretive) Horizon of Average Everydayness
* D. Horizon of Research and Investigation progressively indicated in and for this treatise
** 1. interrogative
** 2. phenomenological
** 3. ontological
** 4. phenomenal
** 5. interpretation
** 6. conceptual
* A. (Time as the transcendental) Horizon (of any and all) understanding of being
* B. Horizon of temporality
** Comprehensive
** Specific dimensions: expectation, remembering, awaiting retaining, future, now-not-yet, present, disclosed world
* C. Nearest (interpretive) Horizon of Average Everydayness
* D. Horizon of Research and Investigation progressively indicated in and for this treatise
** 1. interrogative
** 2. phenomenological
** 3. ontological
** 4. phenomenal
** 5. interpretation
** 6. conceptual
2017 vasario 05 d., 15:14
atliko -
Pakeistos 42-49 eilutės iš
Being...
į:
'''Being'''
* Being toward
* Being together with
* Being with
* Being in the world
* Being in
* Being in general
* Being toward
* Being together with
* Being with
* Being in the world
* Being in
* Being in general
2017 vasario 05 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 44-50 eilutės iš
Attach:StambaughIndexConsciousnessTimeSpace.png
į:
Attach:StambaughIndexConsciousnessTimeSpace.png
Time and space...
Attach:StambaughIndexHorizon.png
Horizon
Time and space...
Attach:StambaughIndexHorizon.png
Horizon
2017 vasario 05 d., 14:25
atliko -
Pakeistos 42-44 eilutės iš
Being...
į:
Being...
Attach:StambaughIndexConsciousnessTimeSpace.png
Attach:StambaughIndexConsciousnessTimeSpace.png
2017 vasario 05 d., 14:25
atliko -
Pakeistos 38-40 eilutės iš
Attach:StambaughIndexBeing.
į:
[+Heidegeris+]
Attach:StambaughIndexBeing.png
Being...
Attach:StambaughIndexBeing.png
Being...
2017 vasario 05 d., 14:24
atliko -
Pakeistos 36-40 eilutės iš
tad padalinimais įmanomas išplėstas (už Dievo ir be Dievo) besąlygiškumas - o mes galime jame veiksmais gyventi +1, +2, +3
į:
tad padalinimais įmanomas išplėstas (už Dievo ir be Dievo) besąlygiškumas - o mes galime jame veiksmais gyventi +1, +2, +3
'''Heidegeris'''
Attach:StambaughIndexBeing.png
'''Heidegeris'''
Attach:StambaughIndexBeing.png
2017 vasario 03 d., 12:21
atliko -
Pakeistos 34-36 eilutės iš
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoką savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
į:
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoką savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
tad padalinimais įmanomas išplėstas (už Dievo ir be Dievo) besąlygiškumas - o mes galime jame veiksmais gyventi +1, +2, +3
tad padalinimais įmanomas išplėstas (už Dievo ir be Dievo) besąlygiškumas - o mes galime jame veiksmais gyventi +1, +2, +3
2017 vasario 03 d., 12:20
atliko -
Pakeista 34 eilutė iš:
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoka savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
į:
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoką savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
2017 vasario 03 d., 12:20
atliko -
Pakeistos 30-34 eilutės iš
aplinkybėmis sąvoka mąstome iš įvairių įmanomų kampų. Ir jeigu galima ją tokią apmąstyti, tai tuomet tą sąvoką galime mąstyti be jokių aplinkybių, o pripažinti kaip tokią, remtis ne trejybės atvaizdais, o pačia trejybe
į:
aplinkybėmis sąvoka mąstome iš įvairių įmanomų kampų. Ir jeigu galima ją tokią apmąstyti, tai tuomet tą sąvoką galime mąstyti be jokių aplinkybių, o pripažinti kaip tokią, remtis ne trejybės atvaizdais, o pačia trejybe - tai sąlygų sąlygiškumas
o atvaizdai išsako, ką reiškia sąlygos apskritai? - tai sąlygų besąlygiškumas - jų vienumo taškai atvaizdais
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoka savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
o atvaizdai išsako, ką reiškia sąlygos apskritai? - tai sąlygų besąlygiškumas - jų vienumo taškai atvaizdais
o padalinimai išsako besąlygiškumą - tad sąvoka savaime, pavyzdžiui, "būtis"=dvejybė
2017 vasario 03 d., 12:17
atliko -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
kaip pažįstame sąvoką, pavyzdžiui, "viskas": ją taikome sąlygose ("viskas, kas tik ant stalo") bet, įvaldę šią sąvoką sąlygose, galima ją suvokti ir taikyti besąlygiškai - tai ryšys su besąlygiškumu - kitaip sąvoka "viskas" nieko nereikštų - kaip gali ji turėti reikšmę? - įvardijimas
į:
kaip pažįstame sąvoką, pavyzdžiui, "viskas": ją taikome sąlygose ("viskas, kas tik ant stalo") bet, įvaldę šią sąvoką sąlygose, galima ją suvokti ir taikyti besąlygiškai - tai ryšys su besąlygiškumu - kitaip sąvoka "viskas" nieko nereikštų - kaip gali ji turėti reikšmę? - įvardijimas
aplinkybėmis sąvoka mąstome iš įvairių įmanomų kampų. Ir jeigu galima ją tokią apmąstyti, tai tuomet tą sąvoką galime mąstyti be jokių aplinkybių, o pripažinti kaip tokią, remtis ne trejybės atvaizdais, o pačia trejybe
aplinkybėmis sąvoka mąstome iš įvairių įmanomų kampų. Ir jeigu galima ją tokią apmąstyti, tai tuomet tą sąvoką galime mąstyti be jokių aplinkybių, o pripažinti kaip tokią, remtis ne trejybės atvaizdais, o pačia trejybe
2017 vasario 03 d., 12:16
atliko -
Pakeistos 26-28 eilutės iš
Sąvokų sąlygos - aplinkybės - vienija vaizduotę
į:
Sąvokų sąlygos - aplinkybės - vienija vaizduotę
kaip pažįstame sąvoką, pavyzdžiui, "viskas": ją taikome sąlygose ("viskas, kas tik ant stalo") bet, įvaldę šią sąvoką sąlygose, galima ją suvokti ir taikyti besąlygiškai - tai ryšys su besąlygiškumu - kitaip sąvoka "viskas" nieko nereikštų - kaip gali ji turėti reikšmę? - įvardijimas
kaip pažįstame sąvoką, pavyzdžiui, "viskas": ją taikome sąlygose ("viskas, kas tik ant stalo") bet, įvaldę šią sąvoką sąlygose, galima ją suvokti ir taikyti besąlygiškai - tai ryšys su besąlygiškumu - kitaip sąvoka "viskas" nieko nereikštų - kaip gali ji turėti reikšmę? - įvardijimas
2017 vasario 03 d., 12:13
atliko -
Pakeista 26 eilutė iš:
Sąvokų sąlygos - aplinkybės
į:
Sąvokų sąlygos - aplinkybės - vienija vaizduotę
2017 vasario 03 d., 12:13
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
į:
'''Tema'''
Būti ir laikyti: Būtis + sąmoningumas = laikas. Heidegerio, Kanto ir mano žodžiais.
Būti ir laikyti: Būtis + sąmoningumas = laikas. Heidegerio, Kanto ir mano žodžiais.
Pakeistos 7-8 eilutės iš
* Sieti su Kantu, su kategorijomis ir transcendentaline dedukcija. Laikas lygu būtis plius sąmoningumas. Būti ir laikyti.
į:
* Sieti su Kantu, su kategorijomis ir transcendentaline dedukcija.
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t. Filosofai, technologai, mokslininkai.
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t. Filosofai, technologai, mokslininkai.
Ištrinta 9 eilutė:
Pakeistos 22-26 eilutės iš
būties reikšmė vs. prasmė
į:
būties reikšmė vs. prasmė
'''Kantas'''
Sąvokų sąlygos - aplinkybės
'''Kantas'''
Sąvokų sąlygos - aplinkybės
2017 vasario 03 d., 07:48
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Perkaityti Būtį ir laiką, palyginti su savo filosofija, su rūpesčiais, jauduliais, nuotaikomis, su laiko samprata.
į:
* Perskaityti Būtį ir laiką, palyginti su savo filosofija, su rūpesčiais, jauduliais, nuotaikomis, su laiko samprata.
Pakeistos 18-20 eilutės iš
čiabūtis, tai suprastis
į:
čiabūtis, tai suprastis
būties reikšmė vs. prasmė
būties reikšmė vs. prasmė
2017 sausio 27 d., 00:36
atliko -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties. būtis yra paliudytas viskas
į:
aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties. būtis yra paliudytas viskas
čiabūtis, tai suprastis
čiabūtis, tai suprastis
2017 sausio 27 d., 00:35
atliko -
Pakeista 16 eilutė iš:
aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties
į:
aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties. būtis yra paliudytas viskas
2017 sausio 27 d., 00:28
atliko -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
ryšys tarp rūpesčių ir klausimų, ypač esančiojo klausimo, kas aš esu?
į:
ryšys tarp rūpesčių ir klausimų, ypač esančiojo klausimo, kas aš esu?
aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties
aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties
2017 sausio 27 d., 00:24
atliko -
Pakeistos 12-14 eilutės iš
yra tai, kas suprasta, o supratimas, suvokimas vyksta laike
į:
yra tai, kas suprasta, o supratimas, suvokimas vyksta laike
ryšys tarp rūpesčių ir klausimų, ypač esančiojo klausimo, kas aš esu?
ryšys tarp rūpesčių ir klausimų, ypač esančiojo klausimo, kas aš esu?
2017 sausio 26 d., 23:49
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
būties reikšmė ir prasmė - šių sąvokų dviprasmiškumas
į:
būties reikšmė ir prasmė - šių sąvokų dviprasmiškumas - visgi lietuvių kalba skiriasi veiksmažodžių reikšti ir prasti išeities taškai, pažintojo ir pažinovo.
2017 sausio 26 d., 23:46
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
būties reikšmė ir prasmė
į:
būties reikšmė ir prasmė - šių sąvokų dviprasmiškumas
2017 sausio 26 d., 23:45
atliko -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
būties reikšmė ir prasmė
į:
būties reikšmė ir prasmė
yra tai, kas suprasta, o supratimas, suvokimas vyksta laike
yra tai, kas suprasta, o supratimas, suvokimas vyksta laike
2017 sausio 26 d., 23:44
atliko -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t. Filosofai, technologai, mokslininkai.
į:
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t. Filosofai, technologai, mokslininkai.
būties reikšmė ir prasmė
būties reikšmė ir prasmė
2017 sausio 26 d., 16:08
atliko -
Pridėtos 1-2 eilutės:
http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2017/02.18/Konf_Egz_Istakos_2017.02.18.pdf
2017 sausio 25 d., 19:07
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t.
į:
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t. Filosofai, technologai, mokslininkai.
2017 sausio 25 d., 19:06
atliko -
Pridėtos 1-5 eilutės:
Galimos temos:
* Perkaityti Būtį ir laiką, palyginti su savo filosofija, su rūpesčiais, jauduliais, nuotaikomis, su laiko samprata.
* Sieti su Kantu, su kategorijomis ir transcendentaline dedukcija. Laikas lygu būtis plius sąmoningumas. Būti ir laikyti.
* Išnagrinėti fenomenologijos privalumus ir trūkumus.
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t.
* Perkaityti Būtį ir laiką, palyginti su savo filosofija, su rūpesčiais, jauduliais, nuotaikomis, su laiko samprata.
* Sieti su Kantu, su kategorijomis ir transcendentaline dedukcija. Laikas lygu būtis plius sąmoningumas. Būti ir laikyti.
* Išnagrinėti fenomenologijos privalumus ir trūkumus.
* Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t.
EgzistencializmoIštakos
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius