Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Foucault tiesos santvarkų apibūdinimas Maslow poreikių laipsnynu

Michel Foucault atkreipė dėmesį į tiesos santvarkas, tačiau jisai nesiryžo apžvelgti, kokių jų apskritai yra buvę ir gali būti. Šiam tikslui siūlau psichologo Abraham Maslow poreikių laipsnyną. Kiekvienam poreikiui pristatau atitinkamą jo tenkinimo būdą: gyvybės poreikį tenkiname įskibdami, saugumo - kaupdami atsargas, bendravimo - vengdami kraštutinumų, vertės poreikį - rinkdamiesi gerą vietoj blogio, laisvės - geresnį vietoj blogesnio, ir prasmės poreikį - geriausią vietoj visų kitų. Kiekvienoje visuomenėje vyrauja vienas kuris poreikis, kurį vienintelį svarsto, visų kitų sąskaita. Pavyzdžiui, Vakaruose vyrauja pokalbis apie laisvę, ar vardan jos valdžia turėtų labiau ar mažiau kištis. Tuo tarpu Lietuvoje Sąjūdžio laikais sužibėjo prasmės poreikis, juk laisvės užtektų tiek ir tiek, bet kad ji būtų mums prasminga. Šį prasmės pokalbį atvėrė naujos priemonės - tarptautiniai ryšiai telefaksais, savilaida kopijavimo aparatais, tiesioginė demokracija skambučiais į televizijos ir radijo laidas. Visgi, jį užgožė pokalbis apie laisvės poreikį. Tačiau liko viltis, kad ne tik paskiri šviesuoliai bet ir liaudis gali sąmoningai pereiti iš seno, išsikvėpusio pokalbio į naują, įkvėpiantį pokalbį. Tai įmanoma būtent kuomet nors kiek susilaikome nuo santvarkos brukamo pokalbio, nuo jos žinojimo. Užtat žmogus, susitelkęs į nežinojimą, išsilaisvina iš visų santvarkų ir bendrysčių, nes jos visos apsibrėžia žinojimu. Už jų visų slypi pamatinė, besąlygiškos tiesos santvarka, kurios dalyviai žino, kad nežino. Iš jos kyla laisvė, už visų santvarkų, tuo tarpu atsakomybę kiekviena santvarka nustato savaip, kaip jinai ją supranta. Ir kiekviena tiesos santvarka žmogų apvaldytų visapusiškai, per jo kūną (jo poreikius) apsukdama jo protą (jo abejones), laimėdama jo širdį (jo lūkesčius) ir nusakydama jo valią (jo vertybes). Tačiau kiekviena santvarka laikosi Dievo ar bent saulės malone, remiasi savo vergų ištekliais, kurie tad visada nors kiek laisvi kažkur nepaisyti žinojimo santvarkos, atsiduoti ne sau, o kitam žmogui, tarnauti nežinojimo santvarkai, joje bręsti savo beprotiškais klausimais, pasireikšti savo asmeniška vertybe.

Pavadinimas

Laisvė tarnauti žinojimo ir nežinojimo santvarkoms.

Kiti galimi pavadinimai:

  • Foucault tiesos santvarkų apibūdinimas Maslow poreikių laipsnynu
  • Laisvė ir atsakomybė santvarkoje ir už jos.
  • Nežinojimo žinojimas...
  • Visuomenės vaidmuo dorovėje...
  • Nežinojimas, kaip dorovės pagrindas...

Pranešimo esminės mintys

Michel Foucault atkreipė dėmesį į tiesos santvarkas, tačiau jisai neapžvelgė, kokių jų yra buvę ir gali būti. Šiam tikslui pristatau psichologo Abraham Maslow poreikių laipsnyną. Kiekvienam poreikiui

  • Visuomenės vaidmuo dorovės klausimuose: dorovės liūnas, laisvė, atsakomybė.
  • Žmogaus santykis su esama ir pageidaujama visuomene.
  • Kaip suprantu David Ellison-Bey požiūrius į Black Metropolis: dorovinę luomų santvarką, diskriminacijos logiką.
  • Dorovės rėmai - Toulminas.
  • Gyvenimiški pavyzdžiai, kaip įmanoma bendrauti su esama santvarka, būtent, su Lietuvos įstaigom, su Europos sąjunga.
  • Paribis. Partizanas, disidentas, kolaborantas - mūsų vienumas.
  • Atsakau Foucault keturis klausimus apie dorovę:
    • Kuri mano dalis susijusi su dorove? (kūnas, protas, širdis, valia)
    • Kas žmones paskatina rūpintis dorove? (jis išvardina įvairius dorovės rėmus, poreikių tenkinimo būdus, o juk galima atsisakyti savo poreikių, rūpintis kito poreikiais, arba visai jų neturėti)
    • Kaip mes tampame dorais? (sąmoningėdami: gyvendami klausimais)
    • Kuo dorove siekiame tapti? (kertine vertybe, gyventi plačiau už save)

Pranešimo pagrindinė mintis

  • Kaip žmogus gali pasielgti? Mokslininkai dar nenustatė ir net nepasiūlė, kas lemia
  • Susijęs klausimas: kaip gali žmogus dorai elgtis?
  • Nagrinėti visuomenės poveikį žmogų, kurį Foucault tyrė.
  • Laisvės pagrindas, tai nežinojimas. Laisvi nuo bendrystės.
  • Atsakomybės pagrindas, tai žinojimas, tai žinojimo tikslas.
  • Laisvę ir atsakomybę jungia tiesa: akivaizdumas, atsiskleidimas, pasakymas ką žinai, nežinodamas, kaip tai priims. Mums tam reikia drąsos.
  • Apskritai, bendrystė išsako sąlygišką tiesą, kuria esame bendri.
  • Tad visos bendrystės yra reikalingos norint, kad tiesa reišktųsi sąlygiškai, kad jinai atsiskleistų pilnai, tai yra, visomis kryptimis ir pakopomis, visaip dalinai.
  • Bendrystės pagrindas, tai žinojimas: jis skiria esančius visuomenėje ir už jos ribų.
  • Kiekviena visuomenė savaip suvokia tiesą, savaip ją pripažįsta ir grindžia.
  • Visuomenė verčia savo narius pripažinti jos tiesą. Tačiau paklusnumui užtenka tiesiog jai neprieštarauti.
  • Tiesos ribotumas sukuria paribio žmones.
  • Visų bendrysčių dalyvius sieja būtent bendrystės dvasia, besąlygiška bendrystė.
  • Besąlygiškas žinojimas, besąlygiškumo galimybė, besąlygiška tiesa: plačiausios, šviesuolių bendrystės pagrindas.
  • Dalyvavimas keliose bendrystėse, skirtingose tiesos santvarkose, padeda atsiplėšti nuo bet kurios, mąstyti plačiau, sąmoningėti.
  • Kūniška bendrystė varžo pirmiausiai mūsų elgesį, tiesiogiai nevaldo mūsų protavimo, nė mūsų jausmų, nė mūsų valios.
  • Tačiau jeigu "pasaulis" mus apsupa visapusiškai, jeigu neįsivaizduojame, kad yra kažkas už to pasaulio daugiau, tada jisai netiesiogiai valdo ir mūsų vidinį gyvenimą.
  • Visgi, jokia tokia bendrystė nėra visuminė, ji pati priklauso nuo platesnės visatos malonės, pavyzdžiui, nuo mūsų gamtą maitinančių saulės spindulių. Ji priklauso nuo išteklių.
  • Visuomenė eina link tiesos išskaidymo, suasmeninimo, nebendrumo, nutolimo nuo vienas kito.
  • Netikras nežinojimas. Tyčinis nežinojimas gali būti nedoras.
  • Bendrumas vienų vienume.

Pranešimo pagrindinė mintis

Dorovės (liūne) pagrindas yra nežinojimas - privalome visada pripažinti, jog iš esmės nežinome, (10+2=?), negalime visas aplinkybes išsakyti, nė žinoti, užtat visada privalome sutikti pradėti nuo pradžių. Kartu privalome atsipalaiduoti nuo paskirų dorovės rėmų. Rėmai tik padeda susigaudyti, jog kažką nežinome. Tikslas yra išsiaiškinti, ko nežinome, kur atrandame Dievą. Dievas nežinojimas, tai jo būklė. 10 Dievo įsakymų padeda susigaudyti, ko nežinome. Jėzaus antitezės irgi padeda susigaudyti, gilintis, ko nežinome. Dvejonės ir abejonės.

Laisvė tarnauti žinojimo ir nežinojimo santvarkoms.

Visada esame laisvi daryti gerą, kaip rodo atsakomybės apibrėžimas šešerybe.

  • Laisvės šaltinis yra meilė.
  • Atsakomybės apibrėžimas - galimybė laisvai elgtis su savo ištekliais.

Valdymas žinojimu ir nežinojimu. Tarnavimas esamai santvarkai ar nežinojimo klausimų santvarkai. Atsiribojimas nuo santvarkos susilaikymas nors kiek, (laisvumas), grindžiantis aukštesnių santvarkų pirmenybę ir galimybę. (Pavyzdžiui, laisvės klausimo pakankamas išsprendimas JAV-ose.) Nesusilaikymas iškreipia dorovinius rėmus tai laisvumo nebuvimas. Rėmų tikslas yra pabrėžti laisvumą nepašalinti. (Pokalbio pakeitimas). (Pilnavertiškumas ir Sąjūdis, bendravimo būdų pagrindimas technologijomis.)

žinojimas tampa vis grubesnis

Žinojimas tai svaigalių bendrystės pagrindas

Nežinojimo žinojimas tai šviesuolių bendrystės pagrindas. Nežinojimas tai Dievo požiūris, o žinojimas, tai žmogaus požiūris. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį, tai suvokimo grandinių grandis. Tai išskiria gerąjį vaiką ir blogąjį vaiką. Nežinojimo žinojimas (Sokratas pripažino tik tokią bendrystę.) Šviesuolių bendrystė visur gali išdygti. Nežinojimas, tai Dievo būklė, o žinojimas, tai žmogaus būklė. Nežinojimas, sugebėjimas klausti, tai Dievo atpažinimas.

Žmonių vedimas, ką tikėti: trejopa diskriminacija, valdymas: atsisakyti savo bendrystės vardan peršamos, susidurti su neteisingom kliūtimis, ir sužinoti, jog visa tai tuščia.

Su nežinojimu ateina tikėjimo galimybė, vidiniai požiūriai. Palyginti su šešerybe, su nežinojimo dorybėmis: ironija, skeptiškumu, humoru.

Poreikių laipsnynas - spiralinė dinamika. Suvaldyti mases: kūno politika. Dorovinių luomų santvarkos galutinis pagrindas.

10 Dievo įsakymų (poreikiai), Kristaus pamokslas nuo kalno (abejonės), Dvasios dorovė liūne (lūkesčiai), kas iš tiesų esame: vertybės

dorovė tėra mūsų "atsarginė" savastis (kūnas, protas, jausmai), mūsų dorovinis atvaizdas ar lūkestis - kada gyvename tiesa - kuo iš tikrųjų esame (vertybė) - tada dorovė atkrenta

dorovė liūne - dora gyventi teisingai lūkesčiais, laukti ko iš tikrųjų trokštame - neapkęsti, užtat mylėti - būtent meilės jausmas yra gairė - svarbu, kaip į kitus žiūrime, nesidžiaugti nuodėme, savo laimėjimu ar kitų nelaimėjimu, jeigu tai kertasi su dorove

palyginti su Toulminu

pavyzdžiui, suklydau su Tomo dėl jo laiško, jo nesupratau, bet elgiausi pakankamai pagarbiai - rodžiau gerą valią, sau ir jam, tad laisvumą gerai širdžiai

Šešerybė: įstaigos logika.

Čikagos universitetas - negalime žinoti. Tai mūsų laikų "tiesos režimas", tai filosofija, jog mįslės neišsprendžiamos ir neišspręstinos.

Laisvė pasisakyti, laisvė mąstyti, suvokti nežinojimą, abejoti ir dvejoti.

Moral code: 10 Dievo įsakymų. Ethics: Pamokslas nuo kalno.

Laiko suvokimas?

Šalutinės mintys

įtampos balsai klausimai

  • Dorovinių luomų santvarka. Luomų pagrindas yra tai kas vis labiau žemiška, matoma, regima (įvaizdžiu, ikona), pasauliška, kūniška, tad baigiasi kūnu, rase, lytimi.
  • Doroviniai rėmai.
  • Santykis visuomenėje tarp galios ir žmogiško žinojimo bei dieviško nežinojimo. Kaip tai grindžia įvairius dorovinius rėmus.
  • Jėzaus tvirtinimai "Aš esu..." ir poreikiai.
  • Problemos iškilimas. Palyginti su kintamaisiais: žinių didėjimu (sudėtingėjimu) ir mažėjimu (paprastėjimu).
  • galia sustatyti pokalbio rėmus, tad tiesos pagrindus, klausimus ir atsamymus, kas yra įprasta ir priimta
  • galia ir būdai kaip kas pasidaro
  • poreikių tenkinimas ir išsisukimas iš jų
  • poreikiai ir visuomenių lygiai spiral dynamics. Įvairūs ryšiai tarp poreikių ir visuomenės tvarkų.
  • įvardijimo kalba - širdis ir pasaulis
  • galia kaip ribojanti sandara, veiklą varžančią
  • asmuo gali steigti bendrystę
  • savęs apibrėžimas klausimais, vertybėmis, užmojais, svajonėmis
  • kalba kaip galios kūrimas: pasakojimo turinys sakramentai
  • kalbos dorovės liūne
  • kertinės vertybės kaip sveikas pagrindas bendrystei
  • brandos sąlygos ir bendrystė
  • lytiniai santykiai, tai kas arčiausia žmogaus
  • gerumas, sąmoningumas, įpročiai

trys diskriminacijos skriaudos

  1. nugręžia nuo savo bendruomenės
  2. nelygios konkurencijos sąlygos
  3. pasirodo, kad visa tai tuščia

Pokalbiai su Lietuvos įstaigom

  • Sodros galia (klysti ir atsiprašyti) ir pokalbiai.
  • Išnagrinėti Sodros galią ir susieti su dorovine luomų santvarka - nesu kaip anie.
  • Holokausto istorija - atsakomybės šešerybė
  • Lietuvos genocido tyrimo įstaigos

Foucault mintys

  • foucault, platonas ir bendrystės użuomazga

Ethics: Subjectivity and Truth, edited by Paul Rabinow. Essential Works of Foucault, Volume I.

"On the Genealogy of Ethics"

History of Morals: Distinguish code that determines which acts are permitted or forbidden and the code that determines positive or negative value of the different possible behaviors. Ethics: the kind of relationship that you ought to have with yourself.

1) Which is the aspect or the part of myself or my behavior which is concerned with moral conduct?

(KŪNAS, PROTAS, ŠIRDIS, VALIA)?

2) Mode of subjectivation, the way in which people are invited or incited to recognize their moral obligations. Revealed divine law? Natural law? Rational rule? Most beautiful existence? (ŠTAI TIK DOROVINIAI RĖMAI, POREIKIŲ TENKINIMAI)(NE SAVO POREIKIAIS RŪPINTIS, O RŪPINTIS KITŲ POREIKIAIS, ARBA JŲ VISAI NETURĖTI)

3) What are the means by which we can change ourselves in order to become ethical subjects? (Self-forming activity) (KLAUSIMAIS)

4) What is the kind of being to which we aspire when we behave in a moral way? (telos) (Pure, immortal, free, masters of ourselves, etc.?) (KERTINĖS VERTYBĖS) (Savęs nevaržantys - nuo savęs nepriklausomi)

Foucault šaltiniai

Homo Sacer, Girgio Agamben.

Konferencija

„Galia, diskursas ir subjektas: Michelio Foucault mąstymo paradigma“ iki rugsėjo 15 d. Spalio 21-22. Foucault Aprašyti dorovinę luomų santvarką ir dorovinių rėmų įvairovę.

2016.09.10 A: Kaip atsiranda mūsų santykis su visuomene?

D: Visuomenė, tai jūsų kuriama bendrystė, tad ji labai svarbi. Jūs ją kuriate ieškodami manęs, kaip blogasis vaikas. Bet verčiau jūs eitumėte ten kur jus rasčiau, tai yra, amžinai bręsdami, tad vykdydami mano valią, išeidami už savęs klausimais į nežinojimą, į tą nežinojimą iš kurio aš pats kylu. Tuo tarpu jūs visuomene tveriate žinojimą. Tad jum reikėtų išversti visuomenę atsiremdami į mane, į dvasią, ne į ją, sandarą. Jūs kiekvienas esate sandara bet jum dera išeiti už savęs į dvasią ir gyventi bendra dvasia, o teisinga sandara atsiras savaime, kaip pasekmė. O jūs priešingai kuriate bendrą sandarą kuri negali jūsų brandinti nė mylėti. Tai ir yra skirtumas kurį gali tirti ir pristatyti mano vardu ir mano šlovei.

Foucault


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 rugsėjo 15 d., 16:38
Tweet