Mintys.Išsivystymas istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2024 gegužės 04 d., 12:56
atliko -
Pakeistos 1-37 eilutės iš
----------------------
'''Kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo?'''
'''[[20210522SuvokimasIrVaizduotė | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]]'''
---------------------
>><<
||[++++发展++++] || [++Fāzhǎn++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
---------------------
Perkelti šio puslapio turinį į kitus puslapius.
----------------------
>><<
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas4.png | Attach:issivystymas4.png]]
----------------------
[+Dievas pirmyn, žmogus atgal+]
* Dievas požiūrių grandine išsiskleidžia ir atveria tašką Kitam. O toliau Kitas išsiskleidžia suvyniodamas Dievą. (Savo kalbos kūrybos pasirinkimais.)
* Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
* Santvarkoje yra keturi lygmenys viena kryptimi, o priešinga kryptimi yra lygmenų poros - valios išraiškos. Plėtojasi skirtingomis kryptimis. Pagrindinis vaidmuo grįžtant atgal yra lygmenų poromis, visomis valios išraiškomis, visapusiškai. Priešingos kryptys yra grindžiamos prieš santvarkos atsiradimą tomis grandinėmis.
* Požiūrio grandinė išsako Dievo keturis lygmenis viena kryptimi, o žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė grindžia suvokimo lygmenis, jų šešios poros išsako priešingą kryptį. Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką.
* Dievui išeinant už savęs į žmogų (nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe) atsiranda trejybės ratu vieta žmoguje, santvarka, o toliau žmogus išeina už savęs (ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe), yra dvi ašys (žmogiškoji, dieviškoji), tarp tų ašių yra pirmiausia nulybė, vienybė, dvejybė, o su septynerybe tas ašis (dvi puses, du protus) sieja trejybė. Ketverybė atsiranda išsakant, lyginant, kiek Dievas yra išėjęs už savęs. Tai yra keturi lygmenys, pasižiūrėjus iš šalies.
* Dievas išeina už savęs Dievo trejybe, taip sustato sąmoningumą ir jo trejybės ratą, o žmogus išeina už savęs sandara 4+4, atsisakydamas sąmoningumo. Iš šalies Dievo ir žmogaus išvirkštinės kryptys sueina sandara 4+6.
----------------------------------
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas-vaizduote.png | Attach:issivystymas-vaizduote.png]]
----------------------------------
[+Užrašai+
į:
[[Tyrimai]]
2024 gegužės 04 d., 12:54
atliko -
Ištrintos 23-43 eilutės:
Meilės mokslas viską apžvelgia
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
* Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
* Meilės mokslas išsako kaip Kitas įsipaišo į Mus.
Tiesos raiškos, vienumo raiškos
* Meilės moksle tiesa yra atsakymai, vienumas yra klausimai.
Du sparnai
* Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro du meilės mokslo sparnus, kuriais jinai grindžia santvarką.
* Meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus, tad jame yra aštuongubas kelias.
* Meilės moksle, prieš santvarkos atsiradimą, galėtų būti požiūrių apimtys tiesos atžvilgiu, taip pat požiūrių grandinę bei žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Taip meilės mokslas apimtų viską. Žmogus ir Dievas būtų pasąmonė ir sąmonė.
Santvarka
* Dievo išėjimas už savęs požiūrių grandine išsako keturis lygmenis: Neapibrėžtumas, Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas, Neįsivaizduojamumas
* Žmogaus išėjimas už savęs žmogaus ir Dievo požiūrių grandine vyksta šešeriopai, esamų pakopų poromis, Dievui priešinga kryptimi, link jo.
Galas
* Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
Ištrintos 35-174 eilutės:
[+Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą+]
Žmogus iškyla Dievui atvėrus jam aplinką. Žmogus išmoksta atjausti Dievą. Tai vyksta suvokimo lygmenimis, pradedant susikalbėjimu ir baigiantis suvokimu.
* Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.
'''[[Suvokimo lygmenys]]'''
Meilės mokslas sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą, kuriais grindžiamas susikalbėjimas. Žmogus toliau atsisako šių sąvokų ir susitelkia į neapibrėžtumą, tad į Dievą.
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
* Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
* Suvokimas: Neapibrėžtumas
|| Suvokimas || poreikių tenkinimas (be atjautos) || amžinas gyvenimas || 3+3=6 || Dievo šokiui ||
|| Savęs suvokimas || dvejonės (padalinimams) || išmintis || 4+3=7 || išgyvenimo apytakai ||
|| Bendras suvokimas || jauduliai (atvaizdams), jausmų matai (aplinkybėms) || gera valia || 5+3=0 || žinojimo rūmams ||
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
'''[[ŽmogausSusikalbėjimas | Susikalbėjimas]]'''
* Susikalbėjimas yra tas lygmuo iš kurio galime atsisakyti savęs, savo sąmoningumo, o tai vyksta pokalbiais, prasidedančiais Kitu - kai save suprantame kaip Kitą Dievo akivaizdoje - tasai Kitas gali mokytis iš Tavęs, Manęs, Dievo atjautomis - tada yra įmanoma atjauta.
* Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
Kai žmogus grįžta pas Dievą, prasideda susikalbėjimu - sąmoningumu būkle - ilgiausia žmogaus ir Dievo požiūriu grandine. Atsisakome savęs trumpindami grandinę:
* Sąmonė - bendru suvokimu
* Pasąmonė - savęs suvokimu
* Mūsų nėra - suvokimu - žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį
'''Sąmoningumo atsisakymas'''
* Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
* Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
* Žmogaus gyvenimas Dievu. Vertybių septintu poreikiu žmogus yra saugomas Dievo bet ne Dievas. O poreikių septintu poreikiu žmogus priima dievystę gyvendamas, besirūpindamas kitu, tad Dievu.
* Sąmoningumo atsisakymas baigiasi vienumu, kad priimame vienumą su kitais. Vienumo mokslas, meilės mokslas išsako visumą šito, kaip tai vyksta.
* Žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
* Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.
'''Keturi netroškimai'''
* Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
* Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.
Žmogaus netroškimai išsako tai, kas atitinkame moksle yra pirm santvarkos.
Netroškimus išgyvename trimis protais
* Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą (pavyzdžiui, abejonę)
* Sąmone atliepiame netroškimą, tai atsakas (pavyzdžiui, dvejonė)
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės, gyvename išmintimi (pavyzdžiui, širdies tiesa)
Septynerybę, kaip kad ir kitus padalinimus, galime nuojauta apžvelgti. Tačiau mums neįmanoma apžvelgti aštuonerybės aštuonių požiūrių nes susiduriame su priešingybe, tad nulybe. Visgi, netroškimais galime išgyventi, nuojauta apžvelgti šiuos aštuonis požiūrius tam tikroje apimtyje. Užtat yra keturi netroškimai. Apimtys išsako ką aprėpia joks požiūris - nieką, vienas požiūris - kažką - pasąmone, du požiūriai - betką - sąmone, ir trys požiūriai - viską - sąmoningumu. Tad apimtys išsako protų ribas. O laisvumo atvaizdai išsako išėjimo už savęs kryptį - Dievas išeina už savęs troškimais, didėjančiu laisvumu, o žmogus išeina už savęs žinojimu, mažėjančiu laisvumu. Žmogus išeidamas už savęs susiranda Dievo išeities tašką, išmoksta gyventi Dievu - tobulumu už žmogaus ir tapatumu žmogaus gelmėse.
Pradžia: valios netroškimai. Žmogus gali save parengti nes kūno netroškimais jis gyvena nesąmoningumu, o tai pabaiga. Gyvenimo prasmė yra šio sąmoningumo atsisakymas, išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniais požiūriais, dorybių išvystymas, suskambėjimas teigiamais jausmais.
* Poreikiai: Lygiagretiškumas.
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
Netroškimai grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės 0, 1, 2, 3 laidais, požiūriais.
* Kūnas: lygiagrečios trejybės, kaip su besąlygiškumu?
* Protas: sąmonė žiūri į pasąmonę
* Širdis: pasąmonė žiūri atgal į samonę (dvejystės požiūris)
* Valia:
Kiekvienam netroškimui yra atliepimai, kuriuos galima pritaikyti sau arba Dievui. Aštuongubame kelyje tie pritaikymai sueina.
* Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
* Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
* Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
Protas, širdis, valia turi kažkiek dvasios. O kūnas neturi.
Sąmoningėja suvokimas
* 3+3=6 suvokimas poreikiai
* 4+3=-1 savęs suvokimas abejonės
* 5+3=0 bendras suvokimas lūkesčiai
* 6+3=1 susikalbėjimas (atskyrimas) vertybės, sąmonės atskyrimas
'''Vienumo lygmenys'''
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
----------------------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
'''Atjautos'''
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.
Atjautomis žmogus grindžia ne tik išgyvenimo apytakai bet ir visiems mokslams bendrą santvarką.
Atjautomis žmogumi iškyla Dievo Dievo galimybė. Dievas gali atjausti žmogų. Žmogus gali turėti Dievą. Tad Dievas gali turėti Dievą.
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
Atjautomis reiškiasi ne Dievo lygmuo, o tas lygmuo į kurį Dievas įsijaučia.
* Apibrėžtumas reiškiasi proto dvejonėmis, tad padalinimais
* Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis
Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais. Gyvename mokslu, atjautomis.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu. Atjauta atsisakome savo trejybės, priimame Dievo trejybę.
Valios išraiškos
* Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios [[valios išraiškos]].
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
Šeši atvaizdai
* Keturi netroškimai išreiškia subliuškiančią aštuonerybę keturiose apimtyse
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
* Žmogus kai grįžta link Dievo, grįžta atjautomis. Kai grįžta iš Kito, grįžta kalbomis, (požiūriais į požiūriais į požiūrius), tai pakankami palaida. Kai grižta iš Tavęs ar Manęs yra statiška ir pati statiškiausia (požiūrių išsakyta) yra padalinimai.
------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-09-SavastiesNusakymas.jpg
------------------------------------
'''[[Kalbos | Trys kalbos]]'''
Trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.
Kalbos išplaukia iš susikalbėjimo. Pradedame čia ir kalbą išverčiame į kitą suvokimo lygmenį. Taip atsisakome sąmoningumo.
* Pagrindimas veda į bendrą suvokimą.
* Įvardijimas veda į savęs suvokimą (pasakom sau žodį).
* Pasakojimas veda į suvokimą.
O gal atvirkščiai.
* Pasakojimas grindžia tarpusavio santykius ir susikalbėjimą.
* Įvardijimas grindžia sąvokas ir bendrą suvokimą.
* Pagrindimas grindžia savęs suvokimą.
------------------------------------
2024 gegužės 04 d., 12:47
atliko -
Ištrintos 43-58 eilutės:
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
* Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
Dievas išsiplėtoja apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
Keturi mokslai
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu.
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
2024 gegužės 04 d., 10:58
atliko -
Pridėtos 207-210 eilutės:
O gal atvirkščiai.
* Pasakojimas grindžia tarpusavio santykius ir susikalbėjimą.
* Įvardijimas grindžia sąvokas ir bendrą suvokimą.
* Pagrindimas grindžia savęs suvokimą.
* Pasakojimas grindžia tarpusavio santykius ir susikalbėjimą.
* Įvardijimas grindžia sąvokas ir bendrą suvokimą.
* Pagrindimas grindžia savęs suvokimą.
2024 gegužės 03 d., 13:03
atliko -
Pakeista 15 eilutė iš:
į:
Perkelti šio puslapio turinį į kitus puslapius.
2024 gegužės 03 d., 11:14
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Kaip mokslai išsivysto požiūrių grandine grįsdami Dievo tyrimus?'''
į:
'''Kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo?'''
2024 gegužės 03 d., 11:12
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo?'''
į:
'''Kaip mokslai išsivysto požiūrių grandine grįsdami Dievo tyrimus?'''
2024 gegužės 02 d., 15:20
atliko -
Pakeistos 15-41 eilutės iš
Dievas ir žmogus
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kaip Dievas ir žmogus susiveda?
** Kaip žmogus išplečia Dievą?
** Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
*** Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką?
*** Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
*** Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu, išreiškiančiu, kas pirm santvarkos?
*** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
*** Kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Žmogus link Dievo
* Kaip netroškimai išsako žmogaus suvokimus?
* Kaip žmogus aštuongubu keliu atsisako savo kertinės vertybės?
* Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?
į:
Šio puslapio turinį perkelti į kitus puslapius.
2024 balandžio 30 d., 14:52
atliko -
Pridėtos 15-16 eilutės:
Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
Pridėtos 24-27 eilutės:
*** Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu, išreiškiančiu, kas pirm santvarkos?
*** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
*** Kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
*** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
*** Kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
Pridėta 62 eilutė:
* Meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus, tad jame yra aštuongubas kelias.
Pridėtos 143-144 eilutės:
Žmogaus netroškimai išsako tai, kas atitinkame moksle yra pirm santvarkos.
Pridėtos 154-158 eilutės:
* Poreikiai: Lygiagretiškumas.
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
Pridėtos 193-198 eilutės:
Atjautomis žmogus grindžia ne tik išgyvenimo apytakai bet ir visiems mokslams bendrą santvarką.
Atjautomis žmogumi iškyla Dievo Dievo galimybė. Dievas gali atjausti žmogų. Žmogus gali turėti Dievą. Tad Dievas gali turėti Dievą.
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
Atjautomis žmogumi iškyla Dievo Dievo galimybė. Dievas gali atjausti žmogų. Žmogus gali turėti Dievą. Tad Dievas gali turėti Dievą.
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
Pridėtos 204-210 eilutės:
Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais. Gyvename mokslu, atjautomis.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu. Atjauta atsisakome savo trejybės, priimame Dievo trejybę.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu. Atjauta atsisakome savo trejybės, priimame Dievo trejybę.
Pridėtos 225-226 eilutės:
'''[[Kalbos | Trys kalbos]]'''
Pakeistos 234-252 eilutės iš
[+Užrašai+]
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu.
Binomo formulė. Palyginti žmogaus (aštuongubo kelio) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarkos 4+6.
Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
* Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu? Dievo šokyje glūdėtų poreikių tenkinimas, išgyvenimo apytakoje - abejonės ir dvejonės, žinojimo rūmuose - lūkesčių jauduliai, meilės moksle - aštuongubas kelias. Juk meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus. Tokiu būdu žmogaus netroškimai išsakytų tai, kas pirm santvarkos. Tačiau kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu.
Binomo formulė. Palyginti žmogaus (aštuongubo kelio) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarkos 4+6.
Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
* Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu? Dievo šokyje glūdėtų poreikių tenkinimas, išgyvenimo apytakoje - abejonės ir dvejonės, žinojimo rūmuose - lūkesčių jauduliai, meilės moksle - aštuongubas kelias. Juk meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus. Tokiu būdu žmogaus netroškimai išsakytų tai, kas pirm santvarkos. Tačiau kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
į:
[+Užrašai+]
2024 balandžio 30 d., 14:36
atliko -
Pakeistos 99-100 eilutės iš
'''Suvokimo lygmenys'''
į:
'''[[Suvokimo lygmenys]]'''
Pakeistos 107-108 eilutės iš
į:
|| Suvokimas || poreikių tenkinimas (be atjautos) || amžinas gyvenimas || 3+3=6 || Dievo šokiui ||
|| Savęs suvokimas || dvejonės (padalinimams) || išmintis || 4+3=7 || išgyvenimo apytakai ||
|| Bendras suvokimas || jauduliai (atvaizdams), jausmų matai (aplinkybėms) || gera valia || 5+3=0 || žinojimo rūmams ||
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
'''[[ŽmogausSusikalbėjimas | Susikalbėjimas]]'''
|| Savęs suvokimas || dvejonės (padalinimams) || išmintis || 4+3=7 || išgyvenimo apytakai ||
|| Bendras suvokimas || jauduliai (atvaizdams), jausmų matai (aplinkybėms) || gera valia || 5+3=0 || žinojimo rūmams ||
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
'''[[ŽmogausSusikalbėjimas | Susikalbėjimas]]'''
Pridėtos 136-140 eilutės:
Netroškimus išgyvename trimis protais
* Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą (pavyzdžiui, abejonę)
* Sąmone atliepiame netroškimą, tai atsakas (pavyzdžiui, dvejonė)
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės, gyvename išmintimi (pavyzdžiui, širdies tiesa)
* Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą (pavyzdžiui, abejonę)
* Sąmone atliepiame netroškimą, tai atsakas (pavyzdžiui, dvejonė)
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės, gyvename išmintimi (pavyzdžiui, širdies tiesa)
Pakeistos 151-154 eilutės iš
* Atliepimas - atsakas: (dvejonės ir t.t.) sąmonė
* Išmintis (širdies tiesa) sąmoningumas
į:
Kiekvienam netroškimui yra atliepimai, kuriuos galima pritaikyti sau arba Dievui. Aštuongubame kelyje tie pritaikymai sueina.
* Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
* Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
* Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
* Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
* Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
* Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
Pridėta 179 eilutė:
Atjautomis reiškiasi ne Dievo lygmuo, o tas lygmuo į kurį Dievas įsijaučia.
Ištrintos 206-216 eilutės:
|| Savęs suvokimas || dvejonės (padalinimams) || išmintis || 4+3=7 || išgyvenimo apytakai ||
|| Bendras suvokimas || jauduliai (atvaizdams), jausmų matai (aplinkybėms) || gera valia || 5+3=0 || žinojimo rūmams ||
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
Kiekvienam netroškimui yra atliepimai, kuriuos galima pritaikyti sau arba Dievui. Aštuongubame kelyje tie pritaikymai sueina.
* Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
* Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
* Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
Ištrintos 210-214 eilutės:
* Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą
* Sąmone atliepiame netroškimą
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės
Ištrintos 220-223 eilutės:
2024 balandžio 30 d., 14:29
atliko -
Pridėta 24 eilutė:
** Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
2024 balandžio 30 d., 14:28
atliko -
Pridėtos 94-95 eilutės:
Žmogus iškyla Dievui atvėrus jam aplinką. Žmogus išmoksta atjausti Dievą. Tai vyksta suvokimo lygmenimis, pradedant susikalbėjimu ir baigiantis suvokimu.
Pridėtos 98-105 eilutės:
'''Suvokimo lygmenys'''
Meilės mokslas sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą, kuriais grindžiamas susikalbėjimas. Žmogus toliau atsisako šių sąvokų ir susitelkia į neapibrėžtumą, tad į Dievą.
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
* Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
* Suvokimas: Neapibrėžtumas
Meilės mokslas sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą, kuriais grindžiamas susikalbėjimas. Žmogus toliau atsisako šių sąvokų ir susitelkia į neapibrėžtumą, tad į Dievą.
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
* Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
* Suvokimas: Neapibrėžtumas
Ištrinta 124 eilutė:
Ištrinta 151 eilutė:
Pridėtos 166-169 eilutės:
* Apibrėžtumas reiškiasi proto dvejonėmis, tad padalinimais
* Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis
* Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis
Pakeistos 224-232 eilutės iš
* Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis
Keturi suvokimo lygmenys
* Suvokimas: Neapibrėžtumas
* Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
* Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
į:
2024 balandžio 30 d., 14:12
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Meilės mokslas]], [[Sąvokynas]], [[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]]
į:
[[Tyrimai]], [[Meilės mokslas]], [[Sąvokynas]], [[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]]
2024 balandžio 30 d., 14:11
atliko -
Pridėtos 20-21 eilutės:
*** Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką?
*** Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
*** Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
Ištrintos 34-35 eilutės:
* Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką? Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
2024 balandžio 29 d., 13:15
atliko -
Pakeistos 220-223 eilutės iš
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
į:
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
* Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
* Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).
2024 balandžio 29 d., 12:58
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Naujai bandau išmąstyti ir išsakyti kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo.'''
į:
'''Kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo?'''
2024 balandžio 29 d., 12:58
atliko -
Pakeistos 210-220 eilutės iš
* Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu? Dievo šokyje glūdėtų poreikių tenkinimas, išgyvenimo apytakoje - abejonės ir dvejonės, žinojimo rūmuose - lūkesčių jauduliai, meilės moksle - aštuongubas kelias. Juk meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus. Tokiu būdu žmogaus netroškimai išsakytų tai, kas pirm santvarkos. Tačiau kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
į:
* Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu? Dievo šokyje glūdėtų poreikių tenkinimas, išgyvenimo apytakoje - abejonės ir dvejonės, žinojimo rūmuose - lūkesčių jauduliai, meilės moksle - aštuongubas kelias. Juk meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus. Tokiu būdu žmogaus netroškimai išsakytų tai, kas pirm santvarkos. Tačiau kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
* Apibrėžtumas reiškiasi proto dvejonėmis, tad padalinimais
* Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis
Keturi suvokimo lygmenys
* Suvokimas: Neapibrėžtumas
* Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
* Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Apibrėžtumas reiškiasi proto dvejonėmis, tad padalinimais
* Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis
Keturi suvokimo lygmenys
* Suvokimas: Neapibrėžtumas
* Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
* Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
* Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
2024 balandžio 06 d., 13:58
atliko -
Pakeistos 208-210 eilutės iš
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
į:
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
* Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu? Dievo šokyje glūdėtų poreikių tenkinimas, išgyvenimo apytakoje - abejonės ir dvejonės, žinojimo rūmuose - lūkesčių jauduliai, meilės moksle - aštuongubas kelias. Juk meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus. Tokiu būdu žmogaus netroškimai išsakytų tai, kas pirm santvarkos. Tačiau kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
* Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu? Dievo šokyje glūdėtų poreikių tenkinimas, išgyvenimo apytakoje - abejonės ir dvejonės, žinojimo rūmuose - lūkesčių jauduliai, meilės moksle - aštuongubas kelias. Juk meilės mokslas sieja nulybės ir vienybės atvaizdus. Tokiu būdu žmogaus netroškimai išsakytų tai, kas pirm santvarkos. Tačiau kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
2024 balandžio 04 d., 14:07
atliko -
Pridėtos 33-34 eilutės:
* Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką? Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
2024 balandžio 01 d., 14:10
atliko -
Ištrintos 13-24 eilutės:
Išsivystymas
* Tvarkingai surašyti šio puslapio mintis.
* Perpaišyti brėžinį kaip meilės mokslo brėžinį.
* Suderinti šį puslapį su kitais puslapiais: [[Meilės mokslas]], [[Suvestinė]]
[[Gvildenu]]
* Išversti ir sudėlioti [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Exposition/Vocabulary | Sąvokyne]] išsakytus klausimus.
[[Užrašai]]
* Sutvarkyti visus užrašus.
[[https://www.math4wisdom.com/wiki/LanguageOfWisdom/3Languages | Trys kalbos]]
* Nagrinėti [[Geros valios pratimų teiginiai | Geros valios pratimų teiginius]]
2024 balandžio 01 d., 13:46
atliko -
Pakeistos 213-218 eilutės iš
Binomo formulė. Palyginti žmogaus (aštuongubo kelio) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarkos 4+6.
į:
Binomo formulė. Palyginti žmogaus (aštuongubo kelio) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarkos 4+6.
Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais.
* Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
* Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
* Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu
2024 balandžio 01 d., 13:40
atliko -
Pakeistos 209-213 eilutės iš
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės
į:
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu.
Binomo formulė. Palyginti žmogaus (aštuongubo kelio) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarkos 4+6.
Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu.
Binomo formulė. Palyginti žmogaus (aštuongubo kelio) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarkos 4+6.
2024 balandžio 01 d., 12:42
atliko -
Pridėta 15 eilutė:
Išsivystymas
Pridėtos 19-25 eilutės:
[[Gvildenu]]
* Išversti ir sudėlioti [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Exposition/Vocabulary | Sąvokyne]] išsakytus klausimus.
[[Užrašai]]
* Sutvarkyti visus užrašus.
[[https://www.math4wisdom.com/wiki/LanguageOfWisdom/3Languages | Trys kalbos]]
* Nagrinėti [[Geros valios pratimų teiginiai | Geros valios pratimų teiginius]]
* Išversti ir sudėlioti [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Exposition/Vocabulary | Sąvokyne]] išsakytus klausimus.
[[Užrašai]]
* Sutvarkyti visus užrašus.
[[https://www.math4wisdom.com/wiki/LanguageOfWisdom/3Languages | Trys kalbos]]
* Nagrinėti [[Geros valios pratimų teiginiai | Geros valios pratimų teiginius]]
2024 kovo 30 d., 12:21
atliko -
Pakeistos 192-201 eilutės iš
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
į:
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
Netroškimus išgyvename trimis protais
* Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą
* Sąmone atliepiame netroškimą
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės
* Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
* Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
* Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.
Netroškimus išgyvename trimis protais
* Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą
* Sąmone atliepiame netroškimą
* Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės
2024 kovo 30 d., 12:19
atliko -
Pakeistos 186-192 eilutės iš
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
į:
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
Kiekvienam netroškimui yra atliepimai, kuriuos galima pritaikyti sau arba Dievui. Aštuongubame kelyje tie pritaikymai sueina.
* Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
* Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
* Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
Kiekvienam netroškimui yra atliepimai, kuriuos galima pritaikyti sau arba Dievui. Aštuongubame kelyje tie pritaikymai sueina.
* Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
* Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
* Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
* Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.
2024 kovo 30 d., 12:18
atliko -
Pridėtos 182-186 eilutės:
|| Suvokimas || poreikių tenkinimas (be atjautos) || amžinas gyvenimas || 3+3=6 || Dievo šokiui ||
|| Savęs suvokimas || dvejonės (padalinimams) || išmintis || 4+3=7 || išgyvenimo apytakai ||
|| Bendras suvokimas || jauduliai (atvaizdams), jausmų matai (aplinkybėms) || gera valia || 5+3=0 || žinojimo rūmams ||
|| Susikalbėjimas || paklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui) || Dievo valia || 6+3=1 || meilės mokslui ||
2024 vasario 28 d., 12:32
atliko -
Pridėtos 48-49 eilutės:
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
* Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
* Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
Pakeistos 51-55 eilutės iš
* Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
* Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
* Meilės moksle, prieš santvarkos atsiradimą, galėtų būti požiūrių apimtys tiesos atžvilgiu, taip pat požiūrių grandinę bei žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Taip meilės mokslas apimtų viską. Žmogus ir Dievas būtų pasąmonė ir sąmonė.
į:
Tiesos raiškos, vienumo raiškos
Pridėtos 54-62 eilutės:
Du sparnai
* Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro du meilės mokslo sparnus, kuriais jinai grindžia santvarką.
* Meilės moksle, prieš santvarkos atsiradimą, galėtų būti požiūrių apimtys tiesos atžvilgiu, taip pat požiūrių grandinę bei žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Taip meilės mokslas apimtų viską. Žmogus ir Dievas būtų pasąmonė ir sąmonė.
Santvarka
* Dievo išėjimas už savęs požiūrių grandine išsako keturis lygmenis: Neapibrėžtumas, Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas, Neįsivaizduojamumas
* Žmogaus išėjimas už savęs žmogaus ir Dievo požiūrių grandine vyksta šešeriopai, esamų pakopų poromis, Dievui priešinga kryptimi, link jo.
Galas
* Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
2024 vasario 28 d., 12:13
atliko -
Ištrintos 36-42 eilutės:
Meilės mokslas
* Kaip trejybės ratas sieja meilės mokslo sparnus: ketverybę ir gyvenimo lygtį?
* Kaip surasti pasąmonę ir sąmonę tiesoje, tiesos raiškose, meilės mokslo apytakos keturiose pakopose?
* Tiesos raiškas sulyginti su meilės mokslo brėžiniu.
* Kaip sulyginti ir su meile susieti meilės mokslo atsakymus (tiesas) yra klausimus (vienumus)?
* Kaip suprasti 4+4 meilės moksle? Palyginti su tiesa, su apimčių tiesomis.
2024 vasario 28 d., 12:13
atliko -
Pakeistos 19-22 eilutės iš
į:
Dievas ir žmogus
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kaip Dievas ir žmogus susiveda?
** Kaip žmogus išplečia Dievą?
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
** Kaip Dievas ir žmogus susiveda?
** Kaip žmogus išplečia Dievą?
Pakeistos 24-33 eilutės iš
į:
** Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Žmogus link Dievo
** Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Žmogus link Dievo
Ištrintos 34-38 eilutės:
** Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip subliuška septynerybė, ką reiškia ketvirto kampo atsiradimas?
Ištrintos 35-41 eilutės:
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
2024 vasario 28 d., 12:08
atliko -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Sujungti šį puslapį su meilės mokslo puslapiu.
į:
* Suderinti šį puslapį su kitais puslapiais: [[Meilės mokslas]], [[Suvestinė]]
2024 vasario 28 d., 11:52
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Sąvokynas]], [[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]]
2024 vasario 27 d., 16:28
atliko -
Pakeista 15 eilutė iš:
* Tvarkingai išdėstyti užrašų mintis.
į:
* Tvarkingai surašyti šio puslapio mintis.
Ištrintos 62-73 eilutės:
Žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
* Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.
* Žmogus kai grįžta link Dievo, grįžta atjautomis. Kai grįžta iš Kito, grįžta kalbomis, (požiūriais į požiūriais į požiūrius), tai pakankami palaida. Kai grižta iš Tavęs ar Manęs yra statiška ir pati statiškiausia (požiūrių išsakyta) yra padalinimai.
Pakeistos 87-88 eilutės iš
į:
* Dievas išeina už savęs Dievo trejybe, taip sustato sąmoningumą ir jo trejybės ratą, o žmogus išeina už savęs sandara 4+4, atsisakydamas sąmoningumo. Iš šalies Dievo ir žmogaus išvirkštinės kryptys sueina sandara 4+6.
Pakeistos 113-116 eilutės iš
į:
* Žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
* Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.
* Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.
Pridėtos 166-167 eilutės:
* Žmogus kai grįžta link Dievo, grįžta atjautomis. Kai grįžta iš Kito, grįžta kalbomis, (požiūriais į požiūriais į požiūrius), tai pakankami palaida. Kai grižta iš Tavęs ar Manęs yra statiška ir pati statiškiausia (požiūrių išsakyta) yra padalinimai.
2024 vasario 27 d., 16:21
atliko -
Ištrintos 65-73 eilutės:
* Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
* Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
Pakeistos 70-71 eilutės iš
į:
[+Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis+]
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
Pakeistos 79-90 eilutės iš
[+Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis+]
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
į:
Pakeistos 98-99 eilutės iš
į:
* Dievui išeinant už savęs į žmogų (nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe) atsiranda trejybės ratu vieta žmoguje, santvarka, o toliau žmogus išeina už savęs (ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe), yra dvi ašys (žmogiškoji, dieviškoji), tarp tų ašių yra pirmiausia nulybė, vienybė, dvejybė, o su septynerybe tas ašis (dvi puses, du protus) sieja trejybė. Ketverybė atsiranda išsakant, lyginant, kiek Dievas yra išėjęs už savęs. Tai yra keturi lygmenys, pasižiūrėjus iš šalies.
Pridėtos 107-108 eilutės:
* Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.
Pakeistos 119-122 eilutės iš
Sąmoningumo atsisakymas
į:
'''Sąmoningumo atsisakymas'''
* Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
* Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
* Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
* Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
Ištrintos 123-124 eilutės:
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
Pridėtos 167-170 eilutės:
Valios išraiškos
* Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios [[valios išraiškos]].
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
2024 vasario 27 d., 16:10
atliko -
Pridėtos 26-27 eilutės:
* Kaip subliuška septynerybė, ką reiškia ketvirto kampo atsiradimas?
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
* Kaip suprasti 4+4 meilės moksle? Palyginti su tiesa, su apimčių tiesomis.
Pakeistos 67-84 eilutės iš
* Požiūrio grandinė išsako Dievo keturis lygmenis viena kryptimi, o žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė grindžia suvokimo lygmenis, jų šešios poros išsako priešingą kryptį. Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką. O kaip su 4+4? Palyginti su tiesa, su apimčių tiesomis.
Sąmoningumo atsisakymas
* Žmogaus gyvenimas Dievu. Vertybių septintu poreikiu žmogus yra saugomas Dievo bet ne Dievas. O poreikių septintu poreikiu žmogus priima dievystę gyvendamas, besirūpindamas kitu, tad Dievu.
* Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios [[valios išraiškos]].
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
* Sąmoningumo atsisakymas baigiasi vienumu, kad priimame vienumą su kitais. Vienumo mokslas, meilės mokslas išsako visumą šito, kaip tai vyksta.
į:
Pakeistos 73-77 eilutės iš
* Sąmonė - bendru suvokimu
* Pasąmonė - savęs suvokimu
* Mūsų nėra - suvokimu - žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį
į:
Pakeista 80 eilutė iš:
į:
Pakeistos 110-113 eilutės iš
į:
* Santvarkoje yra keturi lygmenys viena kryptimi, o priešinga kryptimi yra lygmenų poros - valios išraiškos. Plėtojasi skirtingomis kryptimis. Pagrindinis vaidmuo grįžtant atgal yra lygmenų poromis, visomis valios išraiškomis, visapusiškai. Priešingos kryptys yra grindžiamos prieš santvarkos atsiradimą tomis grandinėmis.
* Požiūrio grandinė išsako Dievo keturis lygmenis viena kryptimi, o žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė grindžia suvokimo lygmenis, jų šešios poros išsako priešingą kryptį. Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką.
* Požiūrio grandinė išsako Dievo keturis lygmenis viena kryptimi, o žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė grindžia suvokimo lygmenis, jų šešios poros išsako priešingą kryptį. Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką.
Pridėtos 124-134 eilutės:
Kai žmogus grįžta pas Dievą, prasideda susikalbėjimu - sąmoningumu būkle - ilgiausia žmogaus ir Dievo požiūriu grandine. Atsisakome savęs trumpindami grandinę:
* Sąmonė - bendru suvokimu
* Pasąmonė - savęs suvokimu
* Mūsų nėra - suvokimu - žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį
Sąmoningumo atsisakymas
* Žmogaus gyvenimas Dievu. Vertybių septintu poreikiu žmogus yra saugomas Dievo bet ne Dievas. O poreikių septintu poreikiu žmogus priima dievystę gyvendamas, besirūpindamas kitu, tad Dievu.
* Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios [[valios išraiškos]].
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
* Sąmoningumo atsisakymas baigiasi vienumu, kad priimame vienumą su kitais. Vienumo mokslas, meilės mokslas išsako visumą šito, kaip tai vyksta.
2024 vasario 27 d., 16:04
atliko -
Pakeistos 63-64 eilutės iš
į:
Pridėtos 132-136 eilutės:
'''Susikalbėjimas'''
* Susikalbėjimas yra tas lygmuo iš kurio galime atsisakyti savęs, savo sąmoningumo, o tai vyksta pokalbiais, prasidedančiais Kitu - kai save suprantame kaip Kitą Dievo akivaizdoje - tasai Kitas gali mokytis iš Tavęs, Manęs, Dievo atjautomis - tada yra įmanoma atjauta.
* Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
* Susikalbėjimas yra tas lygmuo iš kurio galime atsisakyti savęs, savo sąmoningumo, o tai vyksta pokalbiais, prasidedančiais Kitu - kai save suprantame kaip Kitą Dievo akivaizdoje - tasai Kitas gali mokytis iš Tavęs, Manęs, Dievo atjautomis - tada yra įmanoma atjauta.
* Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
Ištrintos 142-143 eilutės:
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
2024 vasario 27 d., 16:03
atliko -
Pridėtos 26-27 eilutės:
* Kaip žmogus aštuongubu keliu atsisako savo kertinės vertybės?
Pridėta 39 eilutė:
* Tiesos raiškas sulyginti su meilės mokslo brėžiniu.
Pridėtos 52-53 eilutės:
* Meilės mokslas išsako kaip Kitas įsipaišo į Mus.
* Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro dvi meilės mokslo ketverybes, kuriomis jinai grindžia santvarką.
* Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro dvi meilės mokslo ketverybes, kuriomis jinai grindžia santvarką.
Pakeistos 60-63 eilutės iš
* Keturi netroškimai išreiškia subliuškiančią aštuonerybę keturiose apimtyse
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
į:
Pakeistos 69-72 eilutės iš
į:
Ištrinta 75 eilutė:
Pakeistos 78-97 eilutės iš
* Kūnas: lygiagrečios trejybės, kaip su besąlygiškumu?
* Protas: sąmonė žiūri į pasąmonę
* Širdis: pasąmonė žiūri atgal į samonę (dvejystės požiūris)
* Valia:
* Netroškimas (abejonė ir t.t.) pasamonė
* Atliepimas - atsakas: (dvejonės ir t.t.) sąmonė
* Išmintis (širdies tiesa) sąmoningumas
Protas, širdis, valia turi kažkiek dvasios. O kūnas neturi.
Sąmoningėja suvokimas
* 3+3=6 suvokimas poreikiai
* 4+3=-1 savęs suvokimas abejonės
* 5+3=0 bendras suvokimas lūkesčiai
* 6+3=1 susikalbėjimas (atskyrimas) vertybės, sąmonės atskyrimas
į:
Pakeistos 102-107 eilutės iš
* Meilės mokslas išsako kaip Kitas įsipaišo į Mus.
* Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro dvi meilės mokslo ketverybes, kuriomis jinai grindžia santvarką.
į:
Pakeistos 144-162 eilutės iš
į:
Netroškimai grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės 0, 1, 2, 3 laidais, požiūriais.
* Kūnas: lygiagrečios trejybės, kaip su besąlygiškumu?
* Protas: sąmonė žiūri į pasąmonę
* Širdis: pasąmonė žiūri atgal į samonę (dvejystės požiūris)
* Valia:
* Netroškimas (abejonė ir t.t.) pasamonė
* Atliepimas - atsakas: (dvejonės ir t.t.) sąmonė
* Išmintis (širdies tiesa) sąmoningumas
Protas, širdis, valia turi kažkiek dvasios. O kūnas neturi.
Sąmoningėja suvokimas
* 3+3=6 suvokimas poreikiai
* 4+3=-1 savęs suvokimas abejonės
* 5+3=0 bendras suvokimas lūkesčiai
* 6+3=1 susikalbėjimas (atskyrimas) vertybės, sąmonės atskyrimas
* Kūnas: lygiagrečios trejybės, kaip su besąlygiškumu?
* Protas: sąmonė žiūri į pasąmonę
* Širdis: pasąmonė žiūri atgal į samonę (dvejystės požiūris)
* Valia:
* Netroškimas (abejonė ir t.t.) pasamonė
* Atliepimas - atsakas: (dvejonės ir t.t.) sąmonė
* Išmintis (širdies tiesa) sąmoningumas
Protas, širdis, valia turi kažkiek dvasios. O kūnas neturi.
Sąmoningėja suvokimas
* 3+3=6 suvokimas poreikiai
* 4+3=-1 savęs suvokimas abejonės
* 5+3=0 bendras suvokimas lūkesčiai
* 6+3=1 susikalbėjimas (atskyrimas) vertybės, sąmonės atskyrimas
Pridėtos 176-179 eilutės:
Šeši atvaizdai
* Keturi netroškimai išreiškia subliuškiančią aštuonerybę keturiose apimtyse
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
2024 vasario 27 d., 15:51
atliko -
Pakeistos 37-38 eilutės iš
į:
* Kaip sulyginti ir su meile susieti meilės mokslo atsakymus (tiesas) yra klausimus (vienumus)?
Pakeista 48 eilutė iš:
į:
Meilės mokslas viską apžvelgia
Pridėta 50 eilutė:
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
Pakeistos 52-54 eilutės iš
į:
* Meilės moksle, prieš santvarkos atsiradimą, galėtų būti požiūrių apimtys tiesos atžvilgiu, taip pat požiūrių grandinę bei žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Taip meilės mokslas apimtų viską. Žmogus ir Dievas būtų pasąmonė ir sąmonė.
* Meilės moksle tiesa yra atsakymai, vienumas yra klausimai.
* Meilės moksle tiesa yra atsakymai, vienumas yra klausimai.
Ištrintos 62-67 eilutės:
* Meilės moksle tiesa yra atsakymai, vienumas yra klausimai. Kaip juos sulyginti? Kaip tą susieti su meile?
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
2024 vasario 27 d., 15:38
atliko -
Pakeista 48 eilutė iš:
į:
* Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
Ištrintos 50-63 eilutės:
Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
Dievas išeina už savęs požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
Pakeistos 125-126 eilutės iš
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais.
į:
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
Pridėta 142 eilutė:
* Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
2024 vasario 27 d., 15:37
atliko -
Pridėta 34 eilutė:
Meilės mokslas
Pakeistos 36-37 eilutės iš
į:
* Kaip surasti pasąmonę ir sąmonę tiesoje, tiesos raiškose, meilės mokslo apytakos keturiose pakopose?
Pakeistos 47-52 eilutės iš
Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
į:
* Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
Pakeistos 63-64 eilutės iš
į:
Pakeistos 75-76 eilutės iš
į:
Pridėta 79 eilutė:
Pakeistos 109-110 eilutės iš
į:
Pakeistos 144-147 eilutės iš
į:
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
Pridėtos 153-156 eilutės:
[+Dievas pirmyn, žmogus atgal+]
* Dievas požiūrių grandine išsiskleidžia ir atveria tašką Kitam. O toliau Kitas išsiskleidžia suvyniodamas Dievą. (Savo kalbos kūrybos pasirinkimais.)
* Dievas požiūrių grandine išsiskleidžia ir atveria tašką Kitam. O toliau Kitas išsiskleidžia suvyniodamas Dievą. (Savo kalbos kūrybos pasirinkimais.)
Pakeistos 165-166 eilutės iš
Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
į:
* Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
* Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.
* Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.
2024 vasario 27 d., 15:28
atliko -
Pridėtos 34-35 eilutės:
* Kaip trejybės ratas sieja meilės mokslo sparnus: ketverybę ir gyvenimo lygtį?
Pakeistos 59-64 eilutės iš
* Pagrindimas veda į bendrą suvokimą.
* Įvardijimas veda į savęs suvokimą (pasakom sau žodį).
* Pasakojimas veda į suvokimą.
į:
Pakeistos 79-83 eilutės iš
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu.
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
į:
Pakeista 116 eilutė iš:
į:
Žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
Pakeistos 125-134 eilutės iš
Meilės mokslas išsako kaip Kitas įsipaišo į Mus
Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą
4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę
į:
Meilės mokslas
* Meilės mokslas išsako kaip Kitas įsipaišo į Mus.
* Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro dvi meilės mokslo ketverybes, kuriomis jinai grindžia santvarką.
[+Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis+]
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais.
Dievas išsiplėtoja apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
Keturi mokslai
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu.
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
Pridėtos 154-155 eilutės:
Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
Pakeistos 160-162 eilutės iš
į:
Pradžia: valios netroškimai. Žmogus gali save parengti nes kūno netroškimais jis gyvena nesąmoningumu, o tai pabaiga. Gyvenimo prasmė yra šio sąmoningumo atsisakymas, išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniais požiūriais, dorybių išvystymas, suskambėjimas teigiamais jausmais.
Pridėtos 182-186 eilutės:
Kalbos išplaukia iš susikalbėjimo. Pradedame čia ir kalbą išverčiame į kitą suvokimo lygmenį. Taip atsisakome sąmoningumo.
* Pagrindimas veda į bendrą suvokimą.
* Įvardijimas veda į savęs suvokimą (pasakom sau žodį).
* Pasakojimas veda į suvokimą.
2024 vasario 27 d., 15:19
atliko -
Pridėtos 57-63 eilutės:
Kalbos išplaukia iš susikalbėjimo. Pradedame čia ir kalbą išverčiame į kitą suvokimo lygmenį. Taip atsisakome sąmoningumo.
* Pagrindimas veda į bendrą suvokimą.
* Įvardijimas veda į savęs suvokimą (pasakom sau žodį).
* Pasakojimas veda į suvokimą.
Dievas požiūrių grandine išsiskleidžia ir atveria tašką Kitam. O toliau Kitas išsiskleidžia suvyniodamas Dievą. (Savo kalbos kūrybos pasirinkimais.)
* Pagrindimas veda į bendrą suvokimą.
* Įvardijimas veda į savęs suvokimą (pasakom sau žodį).
* Pasakojimas veda į suvokimą.
Dievas požiūrių grandine išsiskleidžia ir atveria tašką Kitam. O toliau Kitas išsiskleidžia suvyniodamas Dievą. (Savo kalbos kūrybos pasirinkimais.)
2024 vasario 26 d., 14:36
atliko -
Pridėtos 124-131 eilutės:
Meilės mokslas išsako kaip Kitas įsipaišo į Mus.
Pradžia: valios netroškimai. Žmogus gali save parengti nes kūno netroškimais jis gyvena nesąmoningumu, o tai pabaiga. Gyvenimo prasmė yra šio sąmoningumo atsisakymas, išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniais požiūriais, dorybių išvystymas, suskambėjimas teigiamais jausmais.
Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
2024 vasario 24 d., 13:28
atliko -
Pridėtos 48-49 eilutės:
Meilės mokslas apžvelgia visas apytakas, kartu į save, per Neįsivaizduojamumą.
2024 vasario 24 d., 13:27
atliko -
Pakeista 156 eilutė iš:
į:
Trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.
2024 vasario 24 d., 13:26
atliko -
Pakeistos 43-47 eilutės iš
Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
į:
Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
Meilė yra tai, kas išplaukia iš šešių porų bendrumo.
Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
2024 vasario 24 d., 13:22
atliko -
Pakeista 43 eilutė iš:
Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas.
į:
Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
2024 vasario 24 d., 13:20
atliko -
Pridėtos 14-17 eilutės:
* Tvarkingai išdėstyti užrašų mintis.
* Perpaišyti brėžinį kaip meilės mokslo brėžinį.
* Sujungti šį puslapį su meilės mokslo puslapiu.
2024 vasario 24 d., 13:16
atliko -
Pridėtos 112-113 eilutės:
Ketverybė ir gyvybės lygtis sudaro dvi meilės mokslo ketverybes, kuriomis jinai grindžia santvarką. O kaip su trejybės ratu?
2024 vasario 24 d., 13:13
atliko -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
[+Mielės mokslo santvarka+]
į:
[+Meilės mokslo santvarka+]
Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas.
Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas.
2024 vasario 24 d., 13:04
atliko -
Pridėtos 37-40 eilutės:
[+Mielės mokslo santvarka+]
Pakeistos 47-83 eilutės iš
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas-vaizduote.png | Attach:issivystymas-vaizduote.png]]
----------------------------------
[+Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą+]
'''Keturi netroškimai'''
Septynerybę, kaip kad ir kitus padalinimus, galime nuojauta apžvelgti. Tačiau mums neįmanoma apžvelgti aštuonerybės aštuonių požiūrių nes susiduriame su priešingybe, tad nulybe. Visgi, netroškimais galime išgyventi, nuojauta apžvelgti šiuos aštuonis požiūrius tam tikroje apimtyje. Užtat yra keturi netroškimai. Apimtys išsako ką aprėpia joks požiūris - nieką, vienas požiūris - kažką - pasąmone, du požiūriai - betką - sąmone, ir trys požiūriai - viską - sąmoningumu. Tad apimtys išsako protų ribas. O laisvumo atvaizdai išsako išėjimo už savęs kryptį - Dievas išeina už savęs troškimais, didėjančiu laisvumu, o žmogus išeina už savęs žinojimu, mažėjančiu laisvumu. Žmogus išeidamas už savęs susiranda Dievo išeities tašką, išmoksta gyventi Dievu - tobulumu už žmogaus ir tapatumu žmogaus gelmėse.
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
'''Vienumo lygmenys'''
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
----------------------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
'''Atjautos'''
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.
------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-09-SavastiesNusakymas.jpg
------------------------------------
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.
[+Užrašai+]
į:
Pakeistos 111-148 eilutės iš
* Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.
į:
* Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.
----------------------------------
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas-vaizduote.png | Attach:issivystymas-vaizduote.png]]
----------------------------------
[+Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą+]
'''Keturi netroškimai'''
Septynerybę, kaip kad ir kitus padalinimus, galime nuojauta apžvelgti. Tačiau mums neįmanoma apžvelgti aštuonerybės aštuonių požiūrių nes susiduriame su priešingybe, tad nulybe. Visgi, netroškimais galime išgyventi, nuojauta apžvelgti šiuos aštuonis požiūrius tam tikroje apimtyje. Užtat yra keturi netroškimai. Apimtys išsako ką aprėpia joks požiūris - nieką, vienas požiūris - kažką - pasąmone, du požiūriai - betką - sąmone, ir trys požiūriai - viską - sąmoningumu. Tad apimtys išsako protų ribas. O laisvumo atvaizdai išsako išėjimo už savęs kryptį - Dievas išeina už savęs troškimais, didėjančiu laisvumu, o žmogus išeina už savęs žinojimu, mažėjančiu laisvumu. Žmogus išeidamas už savęs susiranda Dievo išeities tašką, išmoksta gyventi Dievu - tobulumu už žmogaus ir tapatumu žmogaus gelmėse.
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
'''Vienumo lygmenys'''
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
----------------------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
'''Atjautos'''
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.
------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-09-SavastiesNusakymas.jpg
------------------------------------
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.
[+Užrašai+]
----------------------------------
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas-vaizduote.png | Attach:issivystymas-vaizduote.png]]
----------------------------------
[+Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą+]
'''Keturi netroškimai'''
Septynerybę, kaip kad ir kitus padalinimus, galime nuojauta apžvelgti. Tačiau mums neįmanoma apžvelgti aštuonerybės aštuonių požiūrių nes susiduriame su priešingybe, tad nulybe. Visgi, netroškimais galime išgyventi, nuojauta apžvelgti šiuos aštuonis požiūrius tam tikroje apimtyje. Užtat yra keturi netroškimai. Apimtys išsako ką aprėpia joks požiūris - nieką, vienas požiūris - kažką - pasąmone, du požiūriai - betką - sąmone, ir trys požiūriai - viską - sąmoningumu. Tad apimtys išsako protų ribas. O laisvumo atvaizdai išsako išėjimo už savęs kryptį - Dievas išeina už savęs troškimais, didėjančiu laisvumu, o žmogus išeina už savęs žinojimu, mažėjančiu laisvumu. Žmogus išeidamas už savęs susiranda Dievo išeities tašką, išmoksta gyventi Dievu - tobulumu už žmogaus ir tapatumu žmogaus gelmėse.
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
'''Vienumo lygmenys'''
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
----------------------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
'''Atjautos'''
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.
------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-09-SavastiesNusakymas.jpg
------------------------------------
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.
[+Užrašai+]
2024 vasario 24 d., 12:51
atliko -
Pakeista 33 eilutė iš:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas3.png | Attach:issivystymas3.png]]
į:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas4.png | Attach:issivystymas4.png]]
2024 vasario 23 d., 16:56
atliko -
Pakeistos 125-143 eilutės iš
Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.
į:
Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.
* Sąmoningumo atsisakymas baigiasi vienumu, kad priimame vienumą su kitais. Vienumo mokslas, meilės mokslas išsako visumą šito, kaip tai vyksta.
* Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
* Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
Kai žmogus grįžta pas Dievą, prasideda susikalbėjimu - sąmoningumu būkle - ilgiausia žmogaus ir Dievo požiūriu grandine. Atsisakome savęs trumpindami grandinę:
* Sąmonė - bendru suvokimu
* Pasąmonė - savęs suvokimu
* Mūsų nėra - suvokimu - žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį
Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais. O žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
* Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.
* Žmogus kai grįžta link Dievo, grįžta atjautomis. Kai grįžta iš Kito, grįžta kalbomis, (požiūriais į požiūriais į požiūrius), tai pakankami palaida. Kai grižta iš Tavęs ar Manęs yra statiška ir pati statiškiausia (požiūrių išsakyta) yra padalinimai.
Dievas išeidamas už savęs į žmogų (nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe) atsiranda trejybės ratu vieta žmoguje, santvarka, o toliau žmogus išeina už savęs (ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe), yra dvi ašys (žmogiškoji, dieviškoji), tarp tų ašių yra pirmiausia nulybė, vienybė, dvejybė, o su septynerybe tas ašis (dvi puses, du protus) sieja trejybė. Kaip atsiranda ketverybė? Tai išsako palyginimu, kiek Dievas yra išėjęs už savęs. Tai yra keturi lygmenys, pasižiūrėjus iš šalies.
* Kaip subliuška septynerybė, ką reiškia ketvirto kampo atsiradimas?
* Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
* Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.
* Sąmoningumo atsisakymas baigiasi vienumu, kad priimame vienumą su kitais. Vienumo mokslas, meilės mokslas išsako visumą šito, kaip tai vyksta.
* Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
* Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
Kai žmogus grįžta pas Dievą, prasideda susikalbėjimu - sąmoningumu būkle - ilgiausia žmogaus ir Dievo požiūriu grandine. Atsisakome savęs trumpindami grandinę:
* Sąmonė - bendru suvokimu
* Pasąmonė - savęs suvokimu
* Mūsų nėra - suvokimu - žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį
Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais. O žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
* Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.
* Žmogus kai grįžta link Dievo, grįžta atjautomis. Kai grįžta iš Kito, grįžta kalbomis, (požiūriais į požiūriais į požiūrius), tai pakankami palaida. Kai grižta iš Tavęs ar Manęs yra statiška ir pati statiškiausia (požiūrių išsakyta) yra padalinimai.
Dievas išeidamas už savęs į žmogų (nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe) atsiranda trejybės ratu vieta žmoguje, santvarka, o toliau žmogus išeina už savęs (ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe), yra dvi ašys (žmogiškoji, dieviškoji), tarp tų ašių yra pirmiausia nulybė, vienybė, dvejybė, o su septynerybe tas ašis (dvi puses, du protus) sieja trejybė. Kaip atsiranda ketverybė? Tai išsako palyginimu, kiek Dievas yra išėjęs už savęs. Tai yra keturi lygmenys, pasižiūrėjus iš šalies.
* Kaip subliuška septynerybė, ką reiškia ketvirto kampo atsiradimas?
* Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
* Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.
2024 vasario 23 d., 16:54
atliko -
Pridėtos 116-125 eilutės:
Protas, širdis, valia turi kažkiek dvasios. O kūnas neturi.
Sąmoningėja suvokimas
* 3+3=6 suvokimas poreikiai
* 4+3=-1 savęs suvokimas abejonės
* 5+3=0 bendras suvokimas lūkesčiai
* 6+3=1 susikalbėjimas (atskyrimas) vertybės, sąmonės atskyrimas
Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.
2024 vasario 23 d., 16:54
atliko -
Pridėtos 106-115 eilutės:
Netroškimai grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės 0, 1, 2, 3 laidais, požiūriais.
* Kūnas: lygiagrečios trejybės, kaip su besąlygiškumu?
* Protas: sąmonė žiūri į pasąmonę
* Širdis: pasąmonė žiūri atgal į samonę (dvejystės požiūris)
* Valia:
* Netroškimas (abejonė ir t.t.) pasamonė
* Atliepimas - atsakas: (dvejonės ir t.t.) sąmonė
* Išmintis (širdies tiesa) sąmoningumas
2024 vasario 23 d., 16:42
atliko -
Pakeistos 82-105 eilutės iš
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
į:
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
Susikalbėjimas yra tas lygmuo iš kurio galime atsisakyti savęs, savo sąmoningumo, o tai vyksta pokalbiais, prasidedančiais Kitu - kai save suprantame kaip Kitą Dievo akivaizdoje - tasai Kitas gali mokytis iš Tavęs, Manęs, Dievo atjautomis - tada yra įmanoma atjauta.
Santvarkoje yra keturi lygmenys viena kryptimi, o priešinga kryptimi yra lygmenų poros - valios išraiškos. Plėtojasi skirtingomis kryptimis. Pagrindinis vaidmuo grįžtant atgal yra lygmenų poromis, visomis valios išraiškomis, visapusiškai. Priešingos kryptys yra grindžiamos prieš santvarkos atsiradimą tomis grandinėmis.
* Meilės moksle, prieš santvarkos atsiradimą, galėtų būti požiūrių apimtys tiesos atžvilgiu, taip pat požiūrių grandinę bei žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Taip meilės mokslas apimtų viską. Žmogus ir Dievas būtų pasąmonė ir sąmonė.
* Meilės moksle tiesa yra atsakymai, vienumas yra klausimai. Kaip juos sulyginti? Kaip tą susieti su meile?
* Kaip surasti pasąmonę ir sąmonę tiesoje, keturiose pakopose?
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
* Požiūrio grandinė išsako Dievo keturis lygmenis viena kryptimi, o žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė grindžia suvokimo lygmenis, jų šešios poros išsako priešingą kryptį. Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką. O kaip su 4+4? Palyginti su tiesa, su apimčių tiesomis.
* Tiesos raiškas sulyginti su meilės mokslo brėžiniu.
Keturi mokslai
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu.
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
Sąmoningumo atsisakymas
* Žmogaus gyvenimas Dievu. Vertybių septintu poreikiu žmogus yra saugomas Dievo bet ne Dievas. O poreikių septintu poreikiu žmogus priima dievystę gyvendamas, besirūpindamas kitu, tad Dievu.
* Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios [[valios išraiškos]].
* Kaip žmogus atsisako savo kertinės vertybės.
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
Susikalbėjimas yra tas lygmuo iš kurio galime atsisakyti savęs, savo sąmoningumo, o tai vyksta pokalbiais, prasidedančiais Kitu - kai save suprantame kaip Kitą Dievo akivaizdoje - tasai Kitas gali mokytis iš Tavęs, Manęs, Dievo atjautomis - tada yra įmanoma atjauta.
Santvarkoje yra keturi lygmenys viena kryptimi, o priešinga kryptimi yra lygmenų poros - valios išraiškos. Plėtojasi skirtingomis kryptimis. Pagrindinis vaidmuo grįžtant atgal yra lygmenų poromis, visomis valios išraiškomis, visapusiškai. Priešingos kryptys yra grindžiamos prieš santvarkos atsiradimą tomis grandinėmis.
* Meilės moksle, prieš santvarkos atsiradimą, galėtų būti požiūrių apimtys tiesos atžvilgiu, taip pat požiūrių grandinę bei žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Taip meilės mokslas apimtų viską. Žmogus ir Dievas būtų pasąmonė ir sąmonė.
* Meilės moksle tiesa yra atsakymai, vienumas yra klausimai. Kaip juos sulyginti? Kaip tą susieti su meile?
* Kaip surasti pasąmonę ir sąmonę tiesoje, keturiose pakopose?
* Meilės mokslas yra rėmai Dievo ir žmogaus tyrimų išsivystymui.
* Požiūrio grandinė išsako Dievo keturis lygmenis viena kryptimi, o žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė grindžia suvokimo lygmenis, jų šešios poros išsako priešingą kryptį. Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką. O kaip su 4+4? Palyginti su tiesa, su apimčių tiesomis.
* Tiesos raiškas sulyginti su meilės mokslo brėžiniu.
Keturi mokslai
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu.
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
Sąmoningumo atsisakymas
* Žmogaus gyvenimas Dievu. Vertybių septintu poreikiu žmogus yra saugomas Dievo bet ne Dievas. O poreikių septintu poreikiu žmogus priima dievystę gyvendamas, besirūpindamas kitu, tad Dievu.
* Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios [[valios išraiškos]].
* Kaip žmogus atsisako savo kertinės vertybės.
* Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.
2024 vasario 19 d., 13:01
atliko -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
* Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?
į:
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus? Kaip jie susiveda? Kaip žmogus išplečia Dievą?
** Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
** Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
Pakeistos 19-25 eilutės iš
* Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
į:
** Kaip troškimas ir žinojimas vienas kitą papildo?
** Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
** Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
** Kaip apsisuka ketverybė?
** Kaip sudalyvauja netroškimai?
** Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
Pakeistos 27-31 eilutės iš
* Kaip troškimas ir žinojimas vienas kitą papildo?
* Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
* Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
* Kaip apsisuka ketverybė? Kaip sudalyvauja netroškimai? Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus? Kaip jie susiveda? Kaip žmogus išplečia Dievą?
* Ar troškimo
* Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
* Kaip apsisuka ketverybė? Kaip sudalyvauja netroškimai? Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus? Kaip jie susiveda? Kaip žmogus išplečia Dievą
į:
* Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?
2024 vasario 19 d., 12:59
atliko -
Pakeistos 21-24 eilutės iš
į:
* Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
* Kaip apsisuka ketverybė? Kaip sudalyvauja netroškimai? Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus? Kaip jie susiveda? Kaip žmogus išplečia Dievą?
* Kaip apsisuka ketverybė? Kaip sudalyvauja netroškimai? Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
* Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus? Kaip jie susiveda? Kaip žmogus išplečia Dievą?
Pridėtos 73-77 eilutės:
[+Užrašai+]
Šeši atvaizdai
* Keturi netroškimai išreiškia subliuškiančią aštuonerybę keturiose apimtyse
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
Šeši atvaizdai
* Keturi netroškimai išreiškia subliuškiančią aštuonerybę keturiose apimtyse
* Aštuonerybė ir padalinimų ratas
2024 vasario 15 d., 20:16
atliko -
Pakeista 45 eilutė iš:
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė.
į:
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.
2024 vasario 15 d., 20:16
atliko -
Pridėtos 33-34 eilutės:
Dievas išeina už savęs požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
Pridėtos 44-47 eilutės:
Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė.
Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
2024 vasario 15 d., 20:07
atliko -
Pridėtos 38-44 eilutės:
'''Keturi netroškimai'''
Septynerybę, kaip kad ir kitus padalinimus, galime nuojauta apžvelgti. Tačiau mums neįmanoma apžvelgti aštuonerybės aštuonių požiūrių nes susiduriame su priešingybe, tad nulybe. Visgi, netroškimais galime išgyventi, nuojauta apžvelgti šiuos aštuonis požiūrius tam tikroje apimtyje. Užtat yra keturi netroškimai. Apimtys išsako ką aprėpia joks požiūris - nieką, vienas požiūris - kažką - pasąmone, du požiūriai - betką - sąmone, ir trys požiūriai - viską - sąmoningumu. Tad apimtys išsako protų ribas. O laisvumo atvaizdai išsako išėjimo už savęs kryptį - Dievas išeina už savęs troškimais, didėjančiu laisvumu, o žmogus išeina už savęs žinojimu, mažėjančiu laisvumu. Žmogus išeidamas už savęs susiranda Dievo išeities tašką, išmoksta gyventi Dievu - tobulumu už žmogaus ir tapatumu žmogaus gelmėse.
'''Vienumo lygmenys'''
2024 vasario 15 d., 19:54
atliko -
Pakeista 20 eilutė iš:
* Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang?
į:
* Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
2024 vasario 15 d., 19:53
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Ar troškimo ir žinojimo vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang?
2024 vasario 15 d., 19:53
atliko -
Pridėta 19 eilutė:
* Kaip troškimas ir žinojimas vienas kitą papildo?
2024 vasario 15 d., 19:52
atliko -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
į:
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
2024 vasario 15 d., 19:51
atliko -
Pridėta 18 eilutė:
* Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
2024 vasario 15 d., 19:50
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
2024 vasario 15 d., 19:50
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas2.png | Attach:issivystymas2.png]]
į:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas3.png | Attach:issivystymas3.png]]
2024 sausio 29 d., 13:27
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas.png | Attach:issivystymas.png]]
į:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas2.png | Attach:issivystymas2.png]]
2024 sausio 29 d., 12:49
atliko -
2024 sausio 20 d., 11:58
atliko -
Pakeista 51 eilutė iš:
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš aštuongubo kelio.
į:
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.
2024 sausio 20 d., 11:58
atliko -
Pridėtos 37-40 eilutės:
----------------------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
Pakeistos 43-44 eilutės iš
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.\
į:
'''Atjautos'''
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.
Pakeistos 48-49 eilutės iš
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
------------------------------------
į:
%center%%width=800px%Attach:SVM-09-SavastiesNusakymas.jpg
------------------------------------
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš aštuongubo kelio.
------------------------------------
Visgi, brėžinyje nurodytą kryptį reikia apversti, nes trys kalbos išplaukia iš aštuongubo kelio.
2024 sausio 20 d., 11:55
atliko -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
į:
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.\
Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.\
2024 sausio 20 d., 11:53
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
'''[[20210522SuvokimasIrVaizduot%c4%97 | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]]'''
į:
'''[[20210522SuvokimasIrVaizduotė | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]]'''
2024 sausio 20 d., 11:53
atliko -
Pridėtos 7-8 eilutės:
'''[[20210522SuvokimasIrVaizduot%c4%97 | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]]'''
Ištrinta 14 eilutė:
Pridėtos 36-37 eilutės:
Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.
2024 sausio 19 d., 17:30
atliko -
Pakeistos 34-38 eilutės iš
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
į:
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
------------------------------------
%center%%width=800px%Attach:SVM-12-VienumoSampratos.jpg
----------------------------------------------------
2024 sausio 19 d., 17:29
atliko -
Pakeistos 30-34 eilutės iš
----------------------------------
į:
----------------------------------
[+Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą+]
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
[+Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą+]
Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.
2024 sausio 19 d., 16:44
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]]
į:
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]]
2024 sausio 16 d., 11:23
atliko -
Pakeista 29 eilutė iš:
%center%%width=800px%Attach:issivystymas-vaizduote.png
į:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas-vaizduote.png | Attach:issivystymas-vaizduote.png]]
2024 sausio 16 d., 10:45
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
* Išversti į anglų kalbą pranešimą [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20210522SuvokimasIrVaizduot%c4%97 | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]] ir paskelbti, kaip vaizdo įrašą. Naujai permąstyti.
į:
* Brėžiniu apžvelgti pranešimo [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20210522SuvokimasIrVaizduot%c4%97 | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]] pagrindines sąvokas.
2024 sausio 15 d., 14:56
atliko -
Pakeistos 26-30 eilutės iš
Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
į:
Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
----------------------------------
%center%%width=800px%Attach:issivystymas-vaizduote.png
----------------------------------
----------------------------------
%center%%width=800px%Attach:issivystymas-vaizduote.png
----------------------------------
2024 sausio 03 d., 12:48
atliko -
Pridėta 14 eilutė:
* Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?
2024 sausio 03 d., 12:23
atliko -
Ištrintos 6-7 eilutės:
Pakeistos 13-14 eilutės iš
* Išdėstyti svarbiausias sąvokas.
į:
* Išversti į anglų kalbą pranešimą [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20210522SuvokimasIrVaizduot%c4%97 | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]] ir paskelbti, kaip vaizdo įrašą. Naujai permąstyti.
Ištrintos 20-27 eilutės:
Svarbiausios sąvokos
* Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Dievas, žmogus
* Dievo tyrimai: 24-ių raiškų mokslai: Dievo šokis, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmai, meilės mokslas
* Žmogaus tyrimai: 8-ių požiūrių netroškimai: kūno, proto, širdies, valios
* Asmenys: Dievo požiūrių grandinės
* Suvokimo lygmenys: Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės
2024 sausio 03 d., 12:22
atliko -
Pakeistos 20-22 eilutės iš
į:
%center%%width=800px%[[Attach:issivystymas.png | Attach:issivystymas.png]]
----------------------
----------------------
2024 sausio 03 d., 12:16
atliko -
Pridėtos 6-7 eilutės:
[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20210522SuvokimasIrVaizduot%c4%97 | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų]]
2024 sausio 03 d., 12:04
atliko -
2024 sausio 03 d., 12:01
atliko -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
į:
Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
Ketverybė išplaukia iš Dievo požiūrių grandinės, o gyvenimo lygtis išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
2024 sausio 03 d., 12:00
atliko -
Pridėtos 27-28 eilutės:
Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
2024 sausio 03 d., 11:37
atliko -
Pridėtos 25-26 eilutės:
* Asmenys: Dievo požiūrių grandinės
* Suvokimo lygmenys: Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės
* Suvokimo lygmenys: Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės
2024 sausio 01 d., 15:52
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
Svarbiausios sąvokos
Pridėtos 23-24 eilutės:
* Dievo tyrimai: 24-ių raiškų mokslai: Dievo šokis, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmai, meilės mokslas
* Žmogaus tyrimai: 8-ių požiūrių netroškimai: kūno, proto, širdies, valios
* Žmogaus tyrimai: 8-ių požiūrių netroškimai: kūno, proto, širdies, valios
2024 sausio 01 d., 15:50
atliko -
Pridėtos 18-21 eilutės:
Neapibrėžtumas
* Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Dievas, žmogus
* Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
* Dievas, žmogus
2024 sausio 01 d., 15:49
atliko -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
į:
---------------------
>><<
||[++++发展++++] || [++Fāzhǎn++]||
>><<
||[++++发展++++] || [++Fāzhǎn++]||
Pridėta 11 eilutė:
---------------------
2024 sausio 01 d., 15:48
atliko -
Pridėta 8 eilutė:
----------------------
Ištrinta 9 eilutė:
2024 sausio 01 d., 15:47
atliko -
Pridėtos 7-8 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Ištrinta 9 eilutė:
2024 sausio 01 d., 15:47
atliko -
Pridėtos 1-14 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]]
'''Naujai bandau išmąstyti ir išsakyti kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo.'''
----------------------
>>bgcolor=#FFFFC<<
* Išdėstyti svarbiausias sąvokas.
----------------------
>><<
----------------------
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]]
'''Naujai bandau išmąstyti ir išsakyti kaip viskas išsivysto iš neapibrėžtumo.'''
----------------------
>>bgcolor=#FFFFC<<
* Išdėstyti svarbiausias sąvokas.
----------------------
>><<
Išsivystymas
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius