Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Bendrystė

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.KaipGyventi istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2017 rugpjūčio 02 d., 15:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Toliau, amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią. O jeigu neturi ryšio, tai pats save tikrina trejybės ratu.
į:
Toliau, amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei. O jeigu neturi ryšio, tai pats save tikrina trejybės ratu.
2017 rugpjūčio 02 d., 15:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 29-30 eilutės:

Tad reikėtų šiuos tris klausimus susieti su Dievu, asmeniu ir asmenimis.
2017 rugpjūčio 02 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:

Amžinai bręsdami išskiriame (ką, kaip, kodėl) veikiame ir (ką, kaip, kodėl) galėtumėme veikti. O šiaip gyvendami to neišskiriame, tiesiog gyvename toliau.
2017 rugpjūčio 02 d., 15:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-26 eilutės:

Tad toliau reikia išnagrinėti kaip tai suprasti šešerybe. Ir taip pat, kaip tai susiję su trimis dorovės klausimais: Ką derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? ir Kaip derėtų veikti?
2017 rugpjūčio 02 d., 15:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:

Tad jeigu žmogus renkasi amžiną gyvenimą, jisai pats savo valia vykdo Dievo tyrimą, užtat atveria kurią nors nevieningumo sandarą. Tokiu būdu jisai savanoriškai žengia trejybės ratu. Tai trejybės rato įsisavinimas, jo išgyvenimas vidiniu požiūriu. Kitu atveju jisai tiesiog gyvenimo spaudžiamas žengti trejybės ratu. Jis gali atsisakyti, bet gyvenimas vis jį spaus toliau. Tai išorinis požiūris.
2017 rugpjūčio 02 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-22 eilutės iš
Žmogus išgyvena Dievo šokį kaip trejybės ratą. Išgyvendamas Dievą, vieningumą (Dievo, asmens ar asmenų), jisai renkasi ar amžinai bręsti (išskiriant Dievą ir gerumą) ar šiaip gyventi (sutapatinant Dievą ir gerumą). Amžina branda jisai išgyvena nevieningumą, tad kurį nors Dievo klausimą ir atitinkamą sandarą.
į:
Žmogus išgyvena Dievo šokį kaip trejybės ratą. Išgyvendamas Dievą, vieningumą (Dievo, asmens ar asmenų), jisai renkasi ar amžinai bręsti (išskiriant Dievą ir gerumą) ar šiaip gyventi (sutapatinant Dievą ir gerumą). Amžina branda jisai išgyvena nevieningumą, tad kurį nors Dievo klausimą ir atitinkamą sandarą. Jis tad gyvena dvilypiškai, Tėvu ir Sūnumi. O šiaip gyvendamas jis reikalauja, kad Dievas būtų geras, tad pripažįsta tiktai gerumą, gyvena "bloguoju vaiku" ir nevykdo Dievo tyrimo.

Toliau, amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią. O jeigu neturi ryšio, tai pats save tikrina trejybės ratu
.
2017 rugpjūčio 02 d., 15:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

[+Pasirinkimo malūno kilmė Dievo šokyje+]

Žmogus išgyvena Dievo šokį kaip trejybės ratą. Išgyvendamas Dievą, vieningumą (Dievo, asmens ar asmenų), jisai renkasi ar amžinai bręsti (išskiriant Dievą ir gerumą) ar šiaip gyventi (sutapatinant Dievą ir gerumą). Amžina branda jisai išgyvena nevieningumą, tad kurį nors Dievo klausimą ir atitinkamą sandarą.
2016 kovo 10 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 433-434 eilutės:

* Mano išeities taškas - pasirinkimų malūno pagrindas - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat pasirinkimų malūnas yra visaregis. Tuo tarpu Dievo šokis išplaukia iš Dievo klausimo, ar Dievas būtinas?
2016 vasario 21 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Knyga]], [[Dievas]], [[Šešerybė]], [[Gyvenimo būdas]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
į:
[[Knyga]], [[Dievas]], [[Šešerybė]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2016 vasario 21 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[[Knyga]], [[Dievas]], [[Šešerybė]]

Žr.
[[Gyvenimo būdas]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
į:
[[Knyga]], [[Dievas]], [[Šešerybė]], [[Gyvenimo būdas]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2016 vasario 21 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Gyvenimo būdas]]
į:
Žr. [[Gyvenimo būdas]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2016 vasario 12 d., 19:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 436 eilutė:
* Pasirinkimas: siekti ramybės (jausmai tarnauja mums) ar laimės (tarnauti jausmams)?
2016 vasario 11 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 433 eilutė:
=========
Pridėta 440 eilutė:
* Reikia žiūrėti į beiškylantį Sūnų (Dievas nebūtinai geras - amžiną gyvenimą), o ne į pasitraukiantį Tėvą (Dievo gerumą - gyvenimą). Reikia gyventi ne Dievu, o jo pažadais, tad Dievo valia. Nesiriboti savo patirtimi, savo gyvenimu, savo valia.
2016 vasario 10 d., 16:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 432-439 eilutės:

[+Tvarkytini užrašai+]

* Esmė yra Dievu gyventi viena su visais, tam išvystyti bendrystę, susikalbėti.
* Gyventi Dievu, ne savimi. Kai yra ryšys su Dievu (21 raiškos), tai rinktis Dievą. Kai nėra ryšio su Dievu, tai tiesiogiai gyventi Dievu (trejybe).
* Gyvendami visais, bręstame kartu su jais, patys gyvename visais savo brandos pakopomis.
* Bendrystę puoselėjame savo pavyzdžiu, gyvendami bendru žmogumi (tad įsakymu, esme - vieningumu), tad išeidami už savęs, tad gyvendami Dievu.
2016 vasario 05 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 275-280 eilutės:

Trejybės poslinkiai, tai:
* trokšti (permąstau, tad nusistatau)
* įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
* pateisinti (vykdau, tad permąstau)
Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos ir minties, pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.
2016 vasario 04 d., 21:43 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 425-426 eilutės:

Attach:ZmogusIrDievas.png
2016 vasario 04 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 120-121 eilutės:
Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Mūsų asmenų vieningumas tarpusavyje grindžia Dievo vieningumą. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.
Pridėtos 136-137 eilutės:
Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas. Pasaulis įjungiamas Tėvo požiūriu ir išjungiamas Sūnaus požiūriu.
Pridėtos 140-141 eilutės:
Rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo.
Pridėtos 250-251 eilutės:
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.
Pridėtos 274-275 eilutės:
Nuodėmė iškyla kada žmogus laikosi asmenybės vietoj asmens.
Ištrintos 427-471 eilutės:

[+Užrašai+]

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Šešerybė
* Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
* Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.
* Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.

Nuodėmės
* Neištikimybė: svetimauti
* Neteisingumas: vogti
* Nepareigingumas:

Pasakojimas (ir kitos kalbos) išsako, kaip įvyksta pasikeitimai, (pavyzdžiui, įtampos balso), tad branda. Pastovumo (nulybės atvaizdo) paneigimas, tad palyginti su betarpiškumo paneigimo (įvardijimui) ir tiesos, akivaizdumo paneigimo (pagrindimui).

Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Mūsų asmenų vieningumas tarpusavyje grindžia Dievo vieningumą. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.

Rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo.

Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?

Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.

Įžvalgos:
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.
* gyvenimo lygtis: asmenys, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.
2016 vasario 04 d., 14:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-51 eilutės iš
į:
* Gyventi bendru žmogumi, asmeniu, ne paskiru žmogumi, asmenybe.
Pridėtos 262-265 eilutės:
Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.

Sėkmingas pasislinkimas trejybe įvyksta kada tamsuolė gyvena ne asmenybe, o asmenimi, ne paskiru žmogumi, o bendru žmogumi. Šitokia patirtis padeda jai atskirti šias galimybes, tad ir gyventi bendru žmogumi, rinktis amžiną gyvenimą, gyventi visais.
Ištrintos 457-460 eilutės:
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas
* Žmogiškas mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.
2016 vasario 04 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-50 eilutės iš
į:
* Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).
Pridėtos 115-118 eilutės:
Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. Dievo tyrimas išvysto mūsų sąlygos, kuriomis išryškėja, ar jisai mus pasieks. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Kai bendrauju su Dievu malda, tai esu asmenybė, paskiras žmogus. Ir jisai bendrauja su manimi būtent mano asmenybe, kaip aidas to, kas man asmeniškiausia, širdingiausia. Užtat jam be galo svarbu ko aš, kaip asmenybė, noriu, ką myliu. Ir būtent kaip asmenybė galiu mylėti visu kūnu, visu protu, visa širdimi, visa dvasia. O kai esu bendras žmogus, tada man ryšys su Dievu yra nereikalingas, tiktai jo globa, kad galėčiau gyventi trejybe, kad galėčiau atsisakyti savęs, išeiti už savęs. Užtat gerasis vaikas būtinai išeis už savęs kai nejaučia ryšio su Dievu, nes jisai tada gyvena bendru žmogumi. O blogasis vaikas turės įveikti save, savo asmenybę, savyje rasti bendrą žmogų, o tai labai sunku, ir baisu, ypač jei nejaučia Dievo globos.
Pridėtos 133-134 eilutės:
Gyvename itin lanksčiai, nuojauta, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.
Pridėtos 331-335 eilutės:
Gerasis vaikas gyvena tris skirtingus vienumus:
* vienumą be sąvęs - iškyla Dievas, susivokia
* savo vienumą - geruoju vaiku
* asmenų vienumą - mylėti Dievą
Ištrintos 421-424 eilutės:
Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Gyvename itin lanksčiai, nuojauta, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.
Pakeistos 428-433 eilutės iš
Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Trejybės poslinkiai,
tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe
. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.
į:
Šešerybė
* Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
* Trejybės ratas išskiria
tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.
* Trejybės poslinkiai
, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.
Ištrintos 434-435 eilutės:
Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.
Ištrintos 436-437 eilutės:
Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
Ištrintos 440-444 eilutės:

Gerasis vaikas gyvena tris skirtingus vienumus:
* vienumą be sąvęs - iškyla Dievas, susivokia
* savo vienumą - geruoju vaiku
* asmenų vienumą - mylėti Dievą
2016 vasario 04 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 42 eilutė:
* Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).
Ištrintos 402-403 eilutės:

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).
2016 vasario 04 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 251-252 eilutės:
Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.
Ištrintos 422-423 eilutės:
Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.
Ištrintos 425-426 eilutės:

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.
2016 vasario 04 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 254-255 eilutės:

Tamsuolė negyvena širdingai nes ji nejaučia Dievo globos, nejaučia ryšio su Dievu. O šviesuolių bendrystė tai suteikia. Taip kad net tada kada nejaučiame ryšio su Dievu, kai Dievas mumis tiesiogiai gyvena asmens trejybe, jaučiame taip pat pakankamo Dievo globą už mūsų.
2016 vasario 03 d., 10:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Knyga]], [[Dievas]]
į:
[[Knyga]], [[Dievas]], [[Šešerybė]]
2016 sausio 29 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:
'''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Am%c5%beinaiBr%c4%99stiAr%c5%a0iaipGyventi | Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės]]'''
Ištrintos 12-13 eilutės:

'''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Am%c5%beinaiBr%c4%99stiAr%c5%a0iaipGyventi | Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės]]'''
2016 sausio 29 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 17-23 eilutės:
* Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
** atskirti save ir Dievą
** ištirti savo proto ribas
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savę

Pridėtos 105-108 eilutės:
* Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
** atskirti save ir Dievą
** ištirti savo proto ribas
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savę
2016 sausio 29 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-40 eilutės iš
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savęs

* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.

* Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.

* Vieningumą įvairiai pripažinti
** Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys..
* Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje. (Teisingumas, susilaikymas, žavesys, drąsa).




* Dievą (kad jis būtų, veiktų, mąstytų) vietoj savęs
* Daryti gerą, ne blogą.
* Priimti naują požiūrį, ar jį atmesti.
* Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis)
* Gyventi dorybėmis vis labiau, ne mažiau.
* Išryškinti save
į:
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savę

Pridėtos 111-112 eilutės:
Gaunasi du skirtingi būdai išryškinti save: lyginant save su Dievu (tad, besąlygiškai, aš kaip toks, visa savo apimtimi) ir lyginant save su savimi (sąlygiškai, kiek aš skiriuosi nuo savęs, koks skirtumas).
Pakeistos 128-129 eilutės iš
Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas.
į:
Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Renkuosi Dievą (kad jis būtų, veiktų, mąstytų) vietoj savęs.
Pakeistos 236-237 eilutės iš
į:
** Svarbiau - nedaryti blogą, bet vardan to, daryti gerą.
Pridėtos 250-253 eilutės:
Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis).

Priimti naują požiūrį, ar jį atmesti.
Pridėtos 270-271 eilutės:
Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.
Pridėtos 315-318 eilutės:
Vieningumą įvairiai pripažinti
* Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Dievas ir Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Dievas ir Aš ir Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys..
Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje. (Teisingumas, susilaikymas, žavesys, drąsa).
Pridėtos 335-336 eilutės:

Gyventi dorybėmis vis labiau, ne mažiau. Dorybėmis vis mažiau nuklysti nuo trejybės rato.
2016 sausio 29 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-79 eilutės iš
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** Dievo sąlygos yra trejybė.
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
*** Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
* Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje. (Ištikimybė, tikėjimas, meilė, viltis).
** Suvokti, jog aš nebūtinai tobulas.
** Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
** Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
**Atskirti ar turiu ryšį su Dievu ar neturiu ryšio su Dievu
*** Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
*** Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
** Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
** tikėti (nusistatau, ar vykdau): Gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
*** išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
**** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
**** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
** Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
*** Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
*** Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
**** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
* Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje. (Pareiga, rūpestis, nuoširdumas, atvirumas).
** Suvokti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas.
** Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
** Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
*** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos
** rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
*** išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
** Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
*** Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
*** Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
*** Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
*** Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)
** bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
į:
Pridėtos 142-143 eilutės:
Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas.
Pridėtos 147-197 eilutės:
Dievo sąlygos yra trejybė.
* apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
* Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.

Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje. (Ištikimybė, tikėjimas, meilė, viltis).
* Suvokti, jog aš nebūtinai tobulas.
* Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
* Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).

Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
* Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
* Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
* Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
* Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
* Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
* Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)
Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje. (Pareiga, rūpestis, nuoširdumas, atvirumas).
* Suvokti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas.
* Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos

Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
* ....
Asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
* Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
* apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
* Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
Bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
* Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
* apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.

Paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
* išsakyti savastį padalinimais
Tikėti (nusistatau, ar vykdau): Gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
* išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
* gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
Rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
* išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
* iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
* puoselėti šviesuolių bendrystę
* plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
Pakeistos 275-276 eilutės iš
Paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
* išsakyti savastį padalinimais
į:
Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
* Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
* Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
2016 sausio 29 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
** Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.
** Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
** 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei
.
į:
** Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys..
Pakeistos 31-32 eilutės iš
** paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
*** išsakyti savastį padalinimais
į:
Pridėtos 188-190 eilutės:
* Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
* 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei
Pridėtos 267-269 eilutės:

Paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
* išsakyti savastį padalinimais
2016 sausio 29 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 22-25 eilutės:


Pridėta 24 eilutė:
Pakeistos 26-33 eilutės iš
* Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
** įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
** tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
** tai priimti jo meilę
** tai būti viena su juo
** atvirumas yra buvimas viena, esme
** tai paklusti, tikėti ar rūpintis
** Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
į:
Pakeistos 32-38 eilutės iš
** Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties)
** Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi (amžinai atsiskleidžiančiais) klausimais, ne atsakymais
** Gyventi didėjančiu laisvumu, ne mažėjančiu laisvumu
** Gyventi malone, ne teisingumu
** Gyventi Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
** Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
į:
Pridėtos 113-120 eilutės:
* Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties)
* Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
* Gyventi (amžinai atsiskleidžiančiais) klausimais, ne atsakymais
* Gyventi didėjančiu laisvumu, ne mažėjančiu laisvumu
* Gyventi malone, ne teisingumu
* Gyventi Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
* Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
Pridėtos 267-275 eilutės:

Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
* įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
* tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
* tai priimti jo meilę
* tai būti viena su juo
* atvirumas yra buvimas viena, esme
* tai paklusti, tikėti ar rūpintis
* Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
2016 sausio 29 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-105 eilutės:
* Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
** atskirti save ir Dievą
** ištirti savo proto ribas
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savęs





* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.
* Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.
* Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
** įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
** tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
** tai priimti jo meilę
** tai būti viena su juo
** atvirumas yra buvimas viena, esme
** tai paklusti, tikėti ar rūpintis
** Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
* Vieningumą įvairiai pripažinti
** Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.
** Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
** 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.
* Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje. (Teisingumas, susilaikymas, žavesys, drąsa).
** Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties)
** Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi (amžinai atsiskleidžiančiais) klausimais, ne atsakymais
** Gyventi didėjančiu laisvumu, ne mažėjančiu laisvumu
** Gyventi malone, ne teisingumu
** Gyventi Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
** Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
** paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
*** išsakyti savastį padalinimais
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** Dievo sąlygos yra trejybė.
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
*** Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
* Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje. (Ištikimybė, tikėjimas, meilė, viltis).
** Suvokti, jog aš nebūtinai tobulas.
** Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
** Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
**Atskirti ar turiu ryšį su Dievu ar neturiu ryšio su Dievu
*** Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
*** Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
** Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
** tikėti (nusistatau, ar vykdau): Gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
*** išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
**** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
**** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
** Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
*** Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
*** Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
**** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
* Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje. (Pareiga, rūpestis, nuoširdumas, atvirumas).
** Suvokti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas.
** Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
** Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
*** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos
** rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
*** išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
** Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
*** Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
*** Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
*** Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
*** Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)
** bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.

* Dievą (kad jis būtų, veiktų, mąstytų) vietoj savęs
* Daryti gerą, ne blogą.
* Priimti naują požiūrį, ar jį atmesti.
* Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis)
* Gyventi dorybėmis vis labiau, ne mažiau.
* Išryškinti save
Pridėtos 116-128 eilutės:
Pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtumėme verčiami nuodėmių ir nelaimių.

Pasirinkti išeiti už savęs (gyventi vieningumu), nesirinkti gyventi savimi (gyventi nevieningumu).
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje, tad atskyrime, pragare.

Bręsti (amžinai gyventi), nesitenkinti savo gyvenimu, vietoj kad gyventi (savatikslį gyvenimą, gyventi gyventi)
* Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami. Jaučiame poreikį taisyti, puoselėti, vystyti šią mūsų įsivaizduotą, menamą visuomenę.
* Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.

Nuolat išeiti už savęs, o taip plėsti, brandinti save.
* Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atmintis, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
* Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu.
Pridėtos 163-168 eilutės:
Taip bręstame:
* Atsisakome savo požiūrio.
* Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
* Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
Pridėtos 199-203 eilutės:
Kai yra ryšys su Dievu, yra dvasia - tai išeiti už savęs į Dievą - rinkti Dievą vietoj savęs
* Atvirumas yra vieningumo sustatymas, atpažinimas ir atskyrimas (suprantančio, pasitraukiančio) Dievo Tėvo už mūsų ir iškylančio Dievo Sūnaus sandaroje, mūsų gelmėse. Sandara vyksta apibrėžimas. Renkamės ar gyventi dvasia, Dievo požiūriu.
* Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, atveriančią naują sandarą.
* Dievas Sūnus nusileidžia Dievui Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
Ištrintos 331-429 eilutės:

Pasirinkti išeiti už savęs (gyventi vieningumu), nesirinkti gyventi savimi (gyventi nevieningumu).
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje, tad atskyrime, pragare.
* Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
** atskirti save ir Dievą
** ištirti savo proto ribas
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savęs
* Bręsti (amžinai gyventi), nesitenkinti savo gyvenimu, vietoj kad gyventi (savatikslį gyvenimą, gyventi gyventi)
** Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami. Jaučiame poreikį taisyti, puoselėti, vystyti šią mūsų įsivaizduotą, menamą visuomenę.
** Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.
* Nuolat išeiti už savęs, o taip plėsti, brandinti save.
** Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atmintis, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu. Taip bręstame:
*** Atsisakome savo požiūrio.
*** Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
*** Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
*** Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
* Kai yra ryšys su Dievu, yra dvasia - tai išeiti už savęs į Dievą - rinkti Dievą vietoj savęs
** Atvirumas yra vieningumo sustatymas, atpažinimas ir atskyrimas (suprantančio, pasitraukiančio) Dievo Tėvo už mūsų ir iškylančio Dievo Sūnaus sandaroje, mūsų gelmėse. Sandara vyksta apibrėžimas. Renkamės ar gyventi dvasia, Dievo požiūriu.
** Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, atveriančią naują sandarą.
** Dievas Sūnus nusileidžia Dievui Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.
* Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.
* Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
** įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
** tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
** tai priimti jo meilę
** tai būti viena su juo
** atvirumas yra buvimas viena, esme
** tai paklusti, tikėti ar rūpintis
** Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
* Vieningumą įvairiai pripažinti
** Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.
** Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
** 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.
* Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje. (Teisingumas, susilaikymas, žavesys, drąsa).
** Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties)
** Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi (amžinai atsiskleidžiančiais) klausimais, ne atsakymais
** Gyventi didėjančiu laisvumu, ne mažėjančiu laisvumu
** Gyventi malone, ne teisingumu
** Gyventi Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
** Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
** paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
*** išsakyti savastį padalinimais
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** Dievo sąlygos yra trejybė.
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
*** Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
* Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje. (Ištikimybė, tikėjimas, meilė, viltis).
** Suvokti, jog aš nebūtinai tobulas.
** Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
** Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
**Atskirti ar turiu ryšį su Dievu ar neturiu ryšio su Dievu
*** Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
*** Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
** Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
** tikėti (nusistatau, ar vykdau): Gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
*** išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
**** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
**** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
** Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
*** Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
*** Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
**** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
* Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje. (Pareiga, rūpestis, nuoširdumas, atvirumas).
** Suvokti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas.
** Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
** Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
*** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos
** rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
*** išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
** Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
*** Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
*** Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
*** Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
*** Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)
** bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
* Pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtumėme verčiami nuodėmių ir nelaimių
* Dievą (kad jis būtų, veiktų, mąstytų) vietoj savęs
* Daryti gerą, ne blogą.
* Priimti naują požiūrį, ar jį atmesti.
* Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis)
* Gyventi dorybėmis vis labiau, ne mažiau.
* Išryškinti save
2016 sausio 29 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 318-327 eilutės iš

Išryškinti save



Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.

---------------
į:
* Išryškinti save
Pridėtos 442-443 eilutės:

Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.
2016 sausio 29 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 18-22 eilutės:

** Dievas išeina už savęs į savo atvaizdą, savo savastį, į visaregį, žinojimo rūmus, išsiaiškintojo galimybes, vieningumą ir jo sąlygas, tad dorovę, šešerybę. O žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui. O kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.

2016 sausio 29 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-40 eilutės iš
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
*** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
**** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
*** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
*** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
*** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais
į:
Pakeistos 128-145 eilutės iš
Kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
* paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
* tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
** geru vaiku, šviesuoliu
*** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
*** gyventi sakramentais
*** gilintis į šventąjį raštą
** malone, ne teisingumu
*** didėjančiu laisvumu
* rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
** gyventi suvokimu
** plėtoti žinojimą
** puoselėti šviesuolių bendrystę
** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
į:
Kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
* Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
* asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
*** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
*** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
*** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
*** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
* bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais
Pridėtos 168-185 eilutės:

Kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
* paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
* tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
** geru vaiku, šviesuoliu
*** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
*** gyventi sakramentais
*** gilintis į šventąjį raštą
** malone, ne teisingumu
*** didėjančiu laisvumu
* rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
** gyventi suvokimu
** plėtoti žinojimą
** puoselėti šviesuolių bendrystę
** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
2016 sausio 29 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 19-27 eilutės:

'''Kaip gyventi?'''

Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
Pakeistos 21-39 eilutės iš
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
** brandai tenka rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
* kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
** paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
** tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
*** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
*** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
**** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
**** gyventi sakramentais
**** gilintis į šventąjį raštą
*** malone, ne teisingumu
**** didėjančiu laisvumu
** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
į:
Pridėtos 68-76 eilutės:
Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
** brandai tenka rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
Pridėtos 143-160 eilutės:

Kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
* paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
* tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
** geru vaiku, šviesuoliu
*** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
*** gyventi sakramentais
*** gilintis į šventąjį raštą
** malone, ne teisingumu
*** didėjančiu laisvumu
* rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
** gyventi suvokimu
** plėtoti žinojimą
** puoselėti šviesuolių bendrystę
** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
2016 sausio 29 d., 12:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-65 eilutės:

'''Kaip gyventi?'''

Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
** Dievas išeina už savęs į savo atvaizdą, savo savastį, į visaregį, žinojimo rūmus, išsiaiškintojo galimybes, vieningumą ir jo sąlygas, tad dorovę, šešerybę. O žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui. O kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
** brandai tenka rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
* kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
** paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
** tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
*** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
*** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
**** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
**** gyventi sakramentais
**** gilintis į šventąjį raštą
*** malone, ne teisingumu
**** didėjančiu laisvumu
** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
*** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
**** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
*** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
*** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
*** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais
Pridėtos 129-134 eilutės:
Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate (būti, veikti, mąstyti) neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje, kiekviename naryje, taip pat globojantis mus, už sandaros. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė (būtinas, tikras, '''galimas''') be asmens - dvasia
* aštuongubas kelias (daiktas, eiga, '''asmuo''') asmuo
* dešimt Dievo įsakymų (vienis, visybė, '''daugis''') daug asmenų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už sandaros. Bet kokiu atveju, mes save suvokiame trejybėje, tad tai yra trejybės atvaizdai.
Ištrintos 222-273 eilutės:

'''Kaip gyventi?'''

Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
** Dievas išeina už savęs į savo atvaizdą, savo savastį, į visaregį, žinojimo rūmus, išsiaiškintojo galimybes, vieningumą ir jo sąlygas, tad dorovę, šešerybę. O žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui. O kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
** brandai tenka rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
* kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
** paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
** tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
*** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
*** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
**** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
**** gyventi sakramentais
**** gilintis į šventąjį raštą
*** malone, ne teisingumu
**** didėjančiu laisvumu
** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
*** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
**** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
*** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
*** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
*** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais

*** padalinimais vengti ginčų
*** atpažinti pavojingas mintis ir jų kratytis

---------
Pakeistos 324-336 eilutės iš
Tai, kas pirmapradžiui Dievui būdinga, kaip klausimas, glūdi visose gyvenimo aplinkybėse, kaip atsakymas, tik išvirkščiai.
* Pavyzdžiui, Dievas klausia, ar jisai būtinas? ir tokiu būdu išeina už savęs. O mūsų visų atsakymas yra mūsų gyvenimas, bet renkamės, ar juo tenkintis (ar likti savimi), ar bręsti (išeiti už savęs).

Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate (būti, veikti, mąstyti) neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje, kiekviename naryje, taip pat globojantis mus, už sandaros. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė (būtinas, tikras, '''galimas''') be asmens - dvasia
* aštuongubas kelias (daiktas, eiga, '''asmuo''') asmuo
* dešimt Dievo įsakymų (vienis, visybė, '''daugis''') daug asmenų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už sandaros. Bet kokiu atveju, mes save suvokiame trejybėje, tad tai yra trejybės atvaizdai.

Gyvename itin lanksčiai, nuojauta, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.

Kas yra gyvenimas? Dievas yra klausimas, o gerumas yra atsakymas. Gyvenimas, tai jų sutapimas, o amžinas gyvenimas, tai jų atskyrimas.
į:
Pakeistos 328-341 eilutės iš
Mylėti - būti viena - savimi išplėsti kitą
* Sieti (savo, Dievo, artimo, priešo) savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį.
* Gyvybės dėsniai: ryškus židinys, ryškios ribos, ryškūs lygmenys. Pastarasis, tai skurdžiadvasių bendrystės pagrindas. O persekiojami dėl teisybės yra didžiadvasiai, kankiniai.
* Meilė mus atveria brandai. Meilė yra brandos sąlyga, nes parengia augimo lygmenis.
* Siejimo pagrindas, tai bendrumas. Žmogaus siejimo pagrindas, tai bendras žmogus. O siejimo pagrindas aplamai, tai Dievas.
* Laikytis 10 Dievo įsakymų
** Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai
- būti viena su visais
** Myleti save, artimą kaip save patį
- būti viena su savimi
*** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių)
- laikyti vienos savasties.
*** Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.
* Būti viena
- gyventi besąlygiškai visose sąlygose

[+[[Klaidos | Kaip negyventi]]+]
į:
---------------
Pakeistos 346-360 eilutės iš
į:
* padalinimais vengti ginčų
* atpažinti pavojingas mintis ir jų kratytis

Mylėti - būti viena - savimi išplėsti kitą
* Sieti (savo, Dievo, artimo, priešo) savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį.
* Gyvybės dėsniai: ryškus židinys, ryškios ribos, ryškūs lygmenys. Pastarasis, tai skurdžiadvasių bendrystės pagrindas. O persekiojami dėl teisybės yra didžiadvasiai, kankiniai.
* Meilė mus atveria brandai. Meilė yra brandos sąlyga, nes parengia augimo lygmenis.
* Siejimo pagrindas, tai bendrumas. Žmogaus siejimo pagrindas, tai bendras žmogus. O siejimo pagrindas aplamai, tai Dievas.
* Laikytis 10 Dievo įsakymų
** Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai - būti viena su visais
** Myleti save, artimą kaip save patį - būti viena su savimi
*** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių) - laikyti vienos savasties.
*** Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.
* Būti viena - gyventi besąlygiškai visose sąlygose
Pakeistos 364-374 eilutės iš
----------------

Įžvalgos:
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas
* Žmogiškas mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.
* gyvenimo lygtis: asmenys, gyvenimas, amžinas gyvenimas
į:
[+[[Klaidos | Kaip negyventi]]+]
Ištrinta 385 eilutė:
Pridėtos 398-399 eilutės:
Gyvename itin lanksčiai, nuojauta, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.
Pridėtos 443-451 eilutės:

Įžvalgos:
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas
* Žmogiškas mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.
* gyvenimo lygtis: asmenys, gyvenimas, amžinas gyvenimas
2016 sausio 29 d., 12:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 21-24 eilutės:
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.

* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.
Pridėtos 114-115 eilutės:
Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
Pridėtos 154-157 eilutės:

Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.

Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.
2016 sausio 29 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 21-22 eilutės:

Pakeistos 23-27 eilutės iš
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
į:
Pridėtos 30-31 eilutės:
Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
Pridėtos 83-84 eilutės:
Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
Pridėtos 131-132 eilutės:

Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė gyvena trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
2016 sausio 29 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
[+Kaip mes renkamės gyventi+]
į:
[+Pasirinkimo malūnas: Kaip mes renkamės gyventi+]



* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.
Pakeista 46 eilutė iš:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %red%renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?%% (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
į:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)? (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
Pridėtos 49-54 eilutės:
Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).
* Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
* Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, pavyzdžiui, dvejonėmis, tuo pačiu ryškina sąžinę.
Pridėtos 165-166 eilutės:
Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
Ištrintos 168-181 eilutės:
'''Apytaka, kaip gyventi:'''
* ''Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).''
** Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
** Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, tuo pačiu ryškina sąžinę.
* Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.
2016 sausio 29 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 346-359 eilutės iš
----------------

Ko naudingo galim pasisemti iš kiekvienos Dievo raiškos, ir kaip viską taikyti aplamai. Kaip sąmoningai puoselėti gerumą...
* 1 AA. Kaip atpažinti, vertinti Dievo malonę.
* 3 ADA. Kaip gyventi bloguoju vaiku, bręsti, suvokti santykį su Dievu, kaip pasiklydęs vaikas.
* 3 DAD. Kaip gyventi geruoju vaiku, palaikyti Dievo atsiskleidimą.
* 1 AA. Kaip puoselėti dangaus karalystę.
* 3 DDD. Kaip suvokti ir palaikyti Dievo veiklą ir tikslą, kaip susieti blogo ir gero vaiko gyvenimus, kaip gyventi sąmoningai, valingai, trejybe, veiksmu +3, kaip megzti kalbą.
* 1 AA. Kaip globoti asmenį, kaip mylėti jį, kad jis galėtų gyventi trejybe. Kaip melstis dalykiškai, dviese trise, kaip malda suveikia.
* 1 A. Kaip gyventi bendru žmogumi, Kitu. Kaip rinktis amžiną gyvenimą vietoj šio gyvenimo. Kaip supinti malonę ir teisybę.
* 4 D. Kaip mylėti Dievą, mylėti priešą, laikytis teigiamų įsakymų, prasmingai užsiimti. Kaip taikyti pirmines sandaras, atsiliepti į poreikius (būti tobulais, gyventi kitų rūpesčiais), abejones (gyventi išmintimi, dvejonėmis, ko iš tikrųjų norime), lūkesčius (gyventi ramybe, teigiamais lūkesčiais) ir vertybes (bendrauti su Dievu, jį iššaukti).
* 6 DA. Kaip mylėti artimą, laikytis neigiamų įsakymų.
* 1 AAA. Kaip iššaukti šventąją Dvasią, sukurti jai erdvę.
į:
Ištrintos 397-454 eilutės:
[+Atitikimai+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė,
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai.
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.

Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą: Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.

* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.
2016 sausio 29 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 19-29 eilutės:
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.




* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
* %red%Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
* Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.
Pridėtos 58-59 eilutės:
Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
Pridėtos 69-70 eilutės:
Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
Pridėtos 102-103 eilutės:
Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
Pridėtos 116-117 eilutės:
Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
Pridėtos 137-140 eilutės:
'''Šviesuolė jaučiasi Dievo mylima'''

Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.
Pridėtos 144-145 eilutės:

Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
2016 sausio 29 d., 11:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-11 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

* Pasirinkimų apytakoje būtinai pažymėti: išorinius, vidinius požiūrius, dorybes, teigiamus jausmus.
* Išvystyti atitikimus tarp žmogaus atsakymo "kaip gyventi" ir Dievo klausimo "ar Dievas būtinas?"

>><<
Pridėtos 20-30 eilutės:
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.




* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
* %red%Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
* Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.
Pridėtos 46-49 eilutės:
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi mažesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %red%renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?%% (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
* Šviesuolė susivokia, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikima; Dievas nėra pareigingas (geras).
Pridėtos 54-55 eilutės:
Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią). Jais šviesuolė gyvena bendrai.
Pridėtos 121-122 eilutės:
Mūsų trejybės rato poslinkis, tai Dievo trejybė. Mumyse, mūsų trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės. Ir kokiu pagrindu? Ar savastimi, ar visais, įskaitant Dievu? Tai yra, kokia apimtimi, sąlygiškai ar besąlygiškai?
Ištrintos 386-398 eilutės:

Esminiai įvykiai (būtinai pažymėti: išorinius, vidinius požiūrius, dorybes, teigiamus jausmus)
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi mažesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %red%renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?%% (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
* Šviesuolė susivokia, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikima; Dievas nėra pareigingas (geras).
* Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią). Jais šviesuolė gyvena bendrai.
* Mūsų trejybės rato poslinkis, tai Dievo trejybė. Mumyse, mūsų trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės. Ir kokiu pagrindu? Ar savastimi, ar visais, įskaitant Dievu? Tai yra, kokia apimtimi, sąlygiškai ar besąlygiškai?
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
* %red%Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
* Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.
2016 sausio 28 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 78-80 eilutės:
Susivedimai
* Žmogaus dalinis tyrimas privalo atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. Žmogaus, kaip vaiko, požiūris privalo derintis su Dievo, kaip tėvo, požiūriu, kaip kad pasiklydęs vaikas, kaip kad susikalbėjimu, kaip kad Tėve mūsų (4+4). Tai ir yra Dievo Sūnaus požiūris.
Pridėtos 111-113 eilutės:
Atsirėmimai į Dievą
* Geros valios pratimuose nebijodavau gyventi bendru žmogumi, be patirties, nes tikėjau, jog mane globoja Dievas.
Ištrintos 361-366 eilutės:
Gyvenimo prasmė: tai savasties lygmenys:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
* dorybės: jomis ryškiname sąmoningumą; įamžiname mūsų teigiamą pasirinkimą; mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai. Sąmoningas žinojimas.
Ištrintos 374-380 eilutės:
Susivedimai
* Žmogaus dalinis tyrimas privalo atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. Žmogaus, kaip vaiko, požiūris privalo derintis su Dievo, kaip tėvo, požiūriu, kaip kad pasiklydęs vaikas, kaip kad susikalbėjimu, kaip kad Tėve mūsų (4+4). Tai ir yra Dievo Sūnaus požiūris.

Atsirėmimai į Dievą
* Geros valios pratimuose nebijodavau gyventi bendru žmogumi, be patirties, nes tikėjau, jog mane globoja Dievas.
Pridėtos 412-413 eilutės:
Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.
Ištrintos 478-479 eilutės:

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.
2016 sausio 28 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo.
į:
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo.

Renkamės
* Šiaip gyventi ar amžinai bręsti
* "Viskas gerai" (Dievas geras) ar "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
* Teisingumas ir malonė
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku. Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
* Pačiam spręsti ar būti likimo malonėje. Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.
Pridėtos 381-418 eilutės:

Attach:esmekaipgyventi.png

'''Šviesuoliai'''

Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.

Šviesuolei būdinga:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi)
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
* geros valios pratimai - ramybė

Attach:ZmogusIrDievas.png

[+Atitikimai+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.
Pakeistos 427-440 eilutės iš
[+Kaip gyvename+]

Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.

'''
Renkamės'''

* Šiaip gyventi ar amžinai
bręsti
* "Viskas gerai" (Dievas geras) ar "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
* Teisingumas ir malonė
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku
. Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
* Pačiam spręsti ar būti likimo malonėje. Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.
į:
Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą: Kaip gyventi
*
Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai
.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu
, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save
.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.

* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas
.
Pridėtos 461-496 eilutės:
Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.

Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
Ištrintos 515-622 eilutės:


Attach:esmekaipgyventi.png

'''Šviesuoliai'''

Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.

Šviesuolei būdinga:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi)
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
* geros valios pratimai - ramybė

Attach:ZmogusIrDievas.png

[+Atitikimai+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.

'''Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą'''

Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.

* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.

[+Užrašai+]

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.
2016 sausio 28 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-38 eilutės:
* Sprendžiame. Pačiam pajusti ryšio su Dievu buvimą ar nebuvimą.
* Vienumas ir atskyrimas. Vienumo ir nevienumo išryškinimas. Žmogaus daliniam tyrimui (žmogiška trejybe) užtenka dalinio vienumo.
Pridėtos 93-98 eilutės:
Trejybės ratu: Išeiname už savęs.
* Puoselėjame mokslą.
* Gyvename sąmoningai.
* Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
* Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.
Ištrintos 365-367 eilutės:

Ištrintos 383-389 eilutės:
'''Trejybės ratu: Išeiname už savęs'''

* Puoselėjame mokslą.
* Gyvename sąmoningai.
* Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
* Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.
Ištrintos 392-400 eilutės:

'''Sprendžiame'''
* Pačiam pajusti ryšio su Dievu buvimą ar nebuvimą

[+Vienumas ir atskyrimas+]

'''Vienumo ir nevienumo išryškinimas'''

Žmogaus daliniam tyrimui užtenka dalinio vienumo.
2016 sausio 28 d., 13:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 61-65 eilutės:
Laikyti dorovės. Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti)
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti)
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti)
Pakeistos 358-390 eilutės iš
>>bgcolor=#EEEEEE<<
[+Metmenys+]

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?



Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.

------------------------

'''Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą'''

Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.
į:
Ištrintos 397-403 eilutės:
'''Laikytis dorovės'''

Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti)
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti)
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti)
Pakeistos 404-406 eilutės iš
'''Užrašai'''
į:
[+Užrašai+]
Pridėtos 454-479 eilutės:

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.

'''Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą'''

Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.
2016 sausio 28 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 274-275 eilutės:
Ištrintos 286-287 eilutės:
Pasakojimas (ir kitos kalbos) išsako, kaip įvyksta pasikeitimai, (pavyzdžiui, įtampos balso), tad branda. Pastovumo (nulybės atvaizdo) paneigimas, tad palyginti su betarpiškumo paneigimo (įvardijimui) ir tiesos, akivaizdumo paneigimo (pagrindimui).
Ištrintos 321-330 eilutės:
[+Kita+]

Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Mūsų asmenų vieningumas tarpusavyje grindžia Dievo vieningumą. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.

Rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo.

* Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?

Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.
Pridėtos 449-459 eilutės:

Pasakojimas (ir kitos kalbos) išsako, kaip įvyksta pasikeitimai, (pavyzdžiui, įtampos balso), tad branda. Pastovumo (nulybės atvaizdo) paneigimas, tad palyginti su betarpiškumo paneigimo (įvardijimui) ir tiesos, akivaizdumo paneigimo (pagrindimui).

Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Mūsų asmenų vieningumas tarpusavyje grindžia Dievo vieningumą. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.

Rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo.

Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?

Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.
2016 sausio 28 d., 13:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 47-60 eilutės:
Gyvenimo lygties lygmenis reikia sieti su pirminėmis sandaromis:
* Esmė: vertybės
* Atvaizdai: lūkesčiai
* Sandara: abejonės
* Dvasia: poreikiai

Suvokimas-atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.

Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus. Tai skirtingi kampai į išėjimą už savęs.
* Suvokimas: Dievas (išeinantis už savęs)
* Savęs suvokimas: gerumas
* Bendras suvokimas: gyvenimas
* Susikalbėjimas: amžinas gyvenimas
Ištrintos 352-363 eilutės:
Šviesuolei būdinga:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi)
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
* geros valios pratimai - ramybė
Ištrintos 376-439 eilutės:
'''Atitikimai'''
* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.

[+Užrašai+]

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.

[+Ankstyvesnės mintys+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Attach:ZmogusIrDievas.png
Ištrintos 463-472 eilutės:
'''Suvokimo lygmenys'''

Suvokimas-atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.

Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus. Tai skirtingi kampai į išėjimą už savęs.
* Suvokimas: Dievas (išeinantis už savęs)
* Savęs suvokimas: gerumas
* Bendras suvokimas: gyvenimas
* Susikalbėjimas: amžinas gyvenimas
Pakeistos 470-474 eilutės iš
Gyvenimo lygties lygmenis reikia sieti su pirminėmis sandaromis:
* Esmė: vertybės
* Atvaizdai: lūkesčiai
* Sandara: abejonės
* Dvasia: poreikiai
į:
Šviesuolei būdinga:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi)
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
* geros valios pratimai - ramybė

Attach:ZmogusIrDievas.png

[+Atitikimai+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.

[+Užrašai+]

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.
2016 sausio 28 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 53-54 eilutės:
Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs.
Pridėtos 75-76 eilutės:
Sąmoningumas atsiranda kada apimame visą trejybės ratą, ne tik vieną jos poslinkį. O tada jau dalyvaujame padalinimų rate, taip pat Dievo trejybe, taipogi pirminėmis ir antrinėmis sandaromis (dešimts Dievo įsakymų).
Ištrintos 291-294 eilutės:
Iš Dievo išmokau:
* Mylimąją mylėti širdingai, visa širdimi, visu protu, visu kūnu, visa valia, juk aš tam sukurtas, ir taip suvoksiu, kaip mylėti Dievą ir kitus. Ir joje yra gera sėkla į kurią visada atsiremsiu, kaip į Dievą.
Pridėtos 309-311 eilutės:
Iš Dievo išmokau:
* Mylimąją mylėti širdingai, visa širdimi, visu protu, visu kūnu, visa valia, juk aš tam sukurtas, ir taip suvoksiu, kaip mylėti Dievą ir kitus. Ir joje yra gera sėkla į kurią visada atsiremsiu, kaip į Dievą.
Ištrintos 315-316 eilutės:
Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs.
Ištrintos 318-319 eilutės:

Sąmoningumas atsiranda kada apimame visą trejybės ratą, ne tik vieną jos poslinkį. O tada jau dalyvaujame padalinimų rate, taip pat Dievo trejybe, taipogi pirminėmis ir antrinėmis sandaromis (dešimts Dievo įsakymų).
2016 sausio 28 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-31 eilutės iš
į:
* Bręstame naujais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Juos sieja šeši pokalbiai.
Pridėtos 51-52 eilutės:
Blogasis vaikas gyvena paskirais trejybės poslinkiais, be Dievo. Tad jis auga be galo lėtai. Ir jisai gali kartoti savo klaidas ir pamokas. Jisai auga be atminties, tarsi pirmapradis Dievas. Užtat blogasis vaikas artimas Dievui Tėvui. Tuo tarpu gerasis vaikas auga atmintimi, jisai auga ištisomis trejybėmis, ketverybės lygmenimis. Jisai atsiranda ketverybe, kartu su savastimi ir sąmoningumu. Gerasis vaikas artimas Dievui Sūnui.
Pridėtos 73-74 eilutės:
Attach:kaipgyventi.png
Ištrintos 241-242 eilutės:
Attach:kaipgyventi.png
Ištrintos 272-273 eilutės:
** Bręstame naujais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Juos sieja šeši pokalbiai.
Ištrintos 273-275 eilutės:

Blogasis vaikas gyvena paskirais trejybės poslinkiais, be Dievo. Tad jis auga be galo lėtai. Ir jisai gali kartoti savo klaidas ir pamokas. Jisai auga be atminties, tarsi pirmapradis Dievas. Užtat blogasis vaikas artimas Dievui Tėvui. Tuo tarpu gerasis vaikas auga atmintimi, jisai auga ištisomis trejybėmis, ketverybės lygmenimis. Jisai atsiranda ketverybe, kartu su savastimi ir sąmoningumu. Gerasis vaikas artimas Dievui Sūnui.
2016 sausio 28 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-30 eilutės:
Pasipildyti požiūriu
* Bręstame išsiaiškinimu. Juo gyvename klausimu, pasipildome požiūriu.
* Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Pasipildome keturiais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Tai teigiami įsąkymai. Jais palaikome išsiaiškinimą.
* Nepaneigiame požiūrių, išsiaiškinimų. Tai šeši pokalbiai.
* Padalinimais atpažinti skirtingus požiūrius, vengti ginčų.
* Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymas, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
Pridėtos 43-45 eilutės:
Pasirinkti Dievo požiūrį vietoj savo požiūrio pirminėse sandarose
* Įsijungti į Dievą, jojo atsiskleidimą, kūrybą, savastį, brandą
Pridėtos 58-65 eilutės:
Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.
* Gyventi trejybe, išeiti už savęs, priimti naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
* ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais
* geros valios pratimais - šalinti trikdžius
* Gyventi dorove, šešerybe, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
* Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).
Pakeistos 135-145 eilutės iš
Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.
* Gyventi trejybe, išeiti už savęs, priimti naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
* ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais
* geros valios pratimais - šalinti trikdžius
* Gyventi dorove, šešerybe, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
* Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Pasirinkti Dievo požiūrį vietoj savo požiūrio pirminėse sandarose
* Įsijungti į Dievą, jojo atsiskleidimą, kūrybą, savastį, brandą
į:
Ištrintos 235-242 eilutės:

Pasipildyti požiūriu
* Bręstame išsiaiškinimu. Juo gyvename klausimu, pasipildome požiūriu.
* Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Pasipildome keturiais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Tai teigiami įsąkymai. Jais palaikome išsiaiškinimą.
* Nepaneigiame požiūrių, išsiaiškinimų. Tai šeši pokalbiai.
* Padalinimais atpažinti skirtingus požiūrius, vengti ginčų.
* Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymas, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
2016 sausio 28 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:
Attach:gyvenimolygtis.png
Pakeistos 31-34 eilutės iš
Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes.

'''Tamsuole
paauklės gyvenimas, pastatys į trejybę.'''
į:
Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes.

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

'''Tamsuolę
paauklės gyvenimas, pastatys į trejybę.'''
Ištrintos 236-241 eilutės:

Attach:gyvenimolygtis.png

'''Kaip vykdome Dievo valią'''

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.
2016 sausio 28 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
'''Jei turime ryšį su Dievu, tai gyventi jo požiūriu, plėtoti šviesuolių mokslą, kalbą, santvarką, bendrystę'''
į:
'''Jei turime ryšį su Dievu, tai gyventi jo požiūriu, vykdyti jo valią, plėtoti šviesuolių mokslą, kalbą, santvarką, bendrystę'''
Ištrinta 550 eilutė:
2016 sausio 28 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
'''Kaip mes renkamės gyventi'''

Kas patenkinta gyvenimu, tas
šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis. Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?
į:
[+Kaip mes renkamės gyventi+]

'''Amžinai bręsti ar šiaip gyventi?'''

Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole
. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo.

'''Gyventi papildomais požiūriais'''

Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų.

'''Pajusti ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi'''

Ji įsiklauso
, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi?

'''Jei turime ryšį su Dievu
, tai gyventi jo požiūriu, plėtoti šviesuolių mokslą, kalbą, santvarką, bendrystę'''

Jeigu turi ryšį su Dievu
, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes.

'''Tamsuole paauklės gyvenimas, pastatys į trejybę
.'''

Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau
, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau?

'''Tamsuolę gali išgelbėti šviesuolių pavyzdys ir santvarka.'''

Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas
, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?

'''Jei neturime ryšio su Dievu, tai patiems tikrinti save trejybe'''

Būtent kada
šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visais įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis.

'''Šviesuolė bręsta dorybėmis, kuriomis vis sunkiau nuklysti, kuriomis auga sąmoningėsnė'''

Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė.
2016 sausio 28 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-31 eilutės iš
Attach:kaipgyventi.png

Tai, kas pirmapradžiui Dievui būdinga, kaip klausimas
, glūdi visose gyvenimo aplinkybėse, kaip atsakymas, tik išvirkščiai.
* Pavyzdžiui, Dievas klausia, ar jisai būtinas? ir tokiu būdu išeina už savęs. O mūsų visų atsakymas yra mūsų gyvenimas, bet renkamės, ar juo tenkintis (ar likti savimi), ar bręsti (išeiti už savęs).

Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate (būti, veikti, mąstyti) neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje, kiekviename naryje
, taip pat globojantis mus, už sandaros. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė (būtinas, tikras, '''galimas''') be asmens - dvasia
* aštuongubas kelias (daiktas, eiga, '''asmuo''') asmuo
* dešimt Dievo įsakymų (vienis, visybė, '''daugis''') daug asmenų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už sandaros. Bet kokiu atveju
, mes save suvokiame trejybėje, tad tai yra trejybės atvaizdai.

Gyvename itin lanksčiai, nuojauta
, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.

Kas yra gyvenimas? Dievas yra klausimas, o gerumas yra atsakymas. Gyvenimas
, tai jų sutapimas, o amžinas gyvenimas, tai jų atskyrimas.

Atsakymas plėtojasi antistruktūra
, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.

[+Kaip gyventi
?+]
į:
'''Kaip mes renkamės gyventi'''

Kas patenkinta gyvenimu
, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis. Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?

'''Apytaka, kaip gyventi:'''
* ''Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).''
** Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
** Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, tuo pačiu ryškina sąžinę.
* Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.

'''Kaip gyventi?'''
Pridėtos 202-226 eilutės:
Attach:kaipgyventi.png

Attach:gyvenimolygtis.png

'''Kaip vykdome Dievo valią'''

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

Tai, kas pirmapradžiui Dievui būdinga, kaip klausimas, glūdi visose gyvenimo aplinkybėse, kaip atsakymas, tik išvirkščiai.
* Pavyzdžiui, Dievas klausia, ar jisai būtinas? ir tokiu būdu išeina už savęs. O mūsų visų atsakymas yra mūsų gyvenimas, bet renkamės, ar juo tenkintis (ar likti savimi), ar bręsti (išeiti už savęs).

Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate (būti, veikti, mąstyti) neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje, kiekviename naryje, taip pat globojantis mus, už sandaros. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė (būtinas, tikras, '''galimas''') be asmens - dvasia
* aštuongubas kelias (daiktas, eiga, '''asmuo''') asmuo
* dešimt Dievo įsakymų (vienis, visybė, '''daugis''') daug asmenų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už sandaros. Bet kokiu atveju, mes save suvokiame trejybėje, tad tai yra trejybės atvaizdai.

Gyvename itin lanksčiai, nuojauta, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.

Kas yra gyvenimas? Dievas yra klausimas, o gerumas yra atsakymas. Gyvenimas, tai jų sutapimas, o amžinas gyvenimas, tai jų atskyrimas.

Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.

Pakeistos 347-361 eilutės iš
'''Apytaka, kaip gyventi:'''
* ''Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).''
** Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
** Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, tuo pačiu ryškina sąžinę.
* Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.
į:
Ištrintos 509-512 eilutės:
Attach:gyvenimolygtis.png

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.
Pakeista 512 eilutė iš:
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis. Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?
į:
'''Šviesuoliai'''
2016 sausio 28 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 503-504 eilutės:
Attach:SviesuolesBresta.jpg
Pakeista 517 eilutė iš:
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai
į:
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu.''
2016 sausio 27 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 507-513 eilutės:

Gyvenimo lygties lygmenis reikia sieti su pirminėmis sandaromis:
* Esmė: vertybės
* Atvaizdai: lūkesčiai
* Sandara: abejonės
* Dvasia: poreikiai
2016 sausio 27 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
[+Amžinai bręsti jau čia ir dabar+]
į:
[+Amžinai bręsti jau čia ir dabar.+]

Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, pasiduoti esamai santvarkai, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir perkurti pasaulį.
Pridėtos 495-506 eilutės:

Attach:gyvenimolygtis.png

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

Attach:esmekaipgyventi.png

Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis. Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?

Attach:SviesuolesBresta.jpg

Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
2016 sausio 27 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

[+Amžinai bręsti jau čia ir dabar+]
2016 sausio 24 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 468-475 eilutės:


'''Užrašai'''

Nuodėmės
* Neištikimybė: svetimauti
* Neteisingumas: vogti
* Nepareigingumas:
2016 sausio 22 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 265-294 eilutės:

[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2015/12/Gair%C4%97s_konferenc16.pdf | Gyvenimo būdas ir stilius: Filosofinis ir sociologinis aspektai]]

>>bgcolor=#FFFFC0<<

'''Surašyti straipsnio metmenis: svarbiausias mintis, kaip gyventi'''
* Suvokti apytaką "kaip gyventi" kaip tuksiančią širdį.
* Susieti apytaką "kaip gyventi" ir Dievo raiškas.
* Kaip žmogaus laisvė ir Dievo meilė (bei mūsų tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?

Palyginti su lapeliais kuriais ankščiau aprašiau šviesuolių bendrystės tvarkymą.

Plačiau žiūrint, norėčiau suprasti, susieti ir pristatyti:
* Kaip gyventi
* Dievo raiškas
* Šešerybę
* Suvokimo sandaras
* Išsiaiškinimo būdai, kaip klausimas iššaukia susijusį atsakymą.

Klausimai
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) ir tad su gyvenimo lygtimi?
>><<

* Išrašyti, ką svarbiausio tokio norėčiau pamokyti, kaip gyventi.
* Pabrėžti, ko nežinau.
* Sulyginti žmogaus apytaką ("kaip gyventi") ir Dievo raiškas, kaip jisai būtinas.
* Viską išdėstyti paprasčiausia tvarka.

2016 sausio 22 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-29 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<

Gyvenimo apytaka
* Kokia sandara išsako gyvenimo apytaką? Gyvenimo lygtis
?
* Ką Dievui reiškia gyvenimo apytaka?
* Kaip gyvenimo apytaka siejasi su kitomis sandaromis ir požiūriais?

Maldos
* Susieti gyvenimo apytaką su maldos veikla
.
* Kur maldų veikla?

Dievas
* Koks Dievo Tėvo požiūris? Koks šventosios Dvasios požiūris?
* Kaip Dievo raiškomis išryškiname Dievą ir save?
* Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
* Kaip Senojo Testamento Dievas gyvena, tiria, kaip tai siejasi su mūsų pasirinkimu, kaip gyventi?

Meilė
* Kaip išsakyti meilę trejybe?
* Kaip meilę išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.

Įsisavinimas
* Kur įsisavinimas? Amžiname gyvenime?

Suderinti aštuonių išsiaiškinimų dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?

>><<
į:
Žr. [[Gyvenimo būdas]]

'''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Am%c5%beinaiBr%c4%99stiAr%c5%a0iaipGyventi | Amžinai bręsti ar šiaip gyventi
? Šviesuolės ir tamsuolės]]'''

Attach:esmekaipgyventi
.png
2016 sausio 22 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 286-540 eilutės:

----------------

[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2015/12/Gair%C4%97s_konferenc16.pdf | Gyvenimo būdas ir stilius: Filosofinis ir sociologinis aspektai]]

>>bgcolor=#FFFFC0<<

'''Surašyti straipsnio metmenis: svarbiausias mintis, kaip gyventi'''
* Suvokti apytaką "kaip gyventi" kaip tuksiančią širdį.
* Susieti apytaką "kaip gyventi" ir Dievo raiškas.
* Kaip žmogaus laisvė ir Dievo meilė (bei mūsų tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?

Palyginti su lapeliais kuriais ankščiau aprašiau šviesuolių bendrystės tvarkymą.

Plačiau žiūrint, norėčiau suprasti, susieti ir pristatyti:
* Kaip gyventi
* Dievo raiškas
* Šešerybę
* Suvokimo sandaras
* Išsiaiškinimo būdai, kaip klausimas iššaukia susijusį atsakymą.

Klausimai
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) ir tad su gyvenimo lygtimi?
>><<

* Išrašyti, ką svarbiausio tokio norėčiau pamokyti, kaip gyventi.
* Pabrėžti, ko nežinau.
* Sulyginti žmogaus apytaką ("kaip gyventi") ir Dievo raiškas, kaip jisai būtinas.
* Viską išdėstyti paprasčiausia tvarka.




Įžvalgos:
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas
* Žmogiškas mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.
* gyvenimo lygtis: asmenys, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gyvenimo prasmė: tai savasties lygmenys:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
* dorybės: jomis ryškiname sąmoningumą; įamžiname mūsų teigiamą pasirinkimą; mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai. Sąmoningas žinojimas.

Šviesuolei būdinga:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi)
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
* geros valios pratimai - ramybė

Esminiai įvykiai (būtinai pažymėti: išorinius, vidinius požiūrius, dorybes, teigiamus jausmus)
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi mažesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %red%renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?%% (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
* Šviesuolė susivokia, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikima; Dievas nėra pareigingas (geras).
* Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią). Jais šviesuolė gyvena bendrai.
* Mūsų trejybės rato poslinkis, tai Dievo trejybė. Mumyse, mūsų trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės. Ir kokiu pagrindu? Ar savastimi, ar visais, įskaitant Dievu? Tai yra, kokia apimtimi, sąlygiškai ar besąlygiškai?
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
* %red%Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
* Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.


>>bgcolor=#EEEEEE<<
[+Metmenys+]

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

'''Apytaka, kaip gyventi:'''
* ''Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).''
** Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
** Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, tuo pačiu ryškina sąžinę.
* Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.

'''Atitikimai'''
* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.

[+Užrašai+]

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.

[+Ankstyvesnės mintys+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Attach:ZmogusIrDievas.png

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.

------------------------

'''Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą'''

Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.

Susivedimai
* Žmogaus dalinis tyrimas privalo atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. Žmogaus, kaip vaiko, požiūris privalo derintis su Dievo, kaip tėvo, požiūriu, kaip kad pasiklydęs vaikas, kaip kad susikalbėjimu, kaip kad Tėve mūsų (4+4). Tai ir yra Dievo Sūnaus požiūris.

Atsirėmimai į Dievą
* Geros valios pratimuose nebijodavau gyventi bendru žmogumi, be patirties, nes tikėjau, jog mane globoja Dievas.

Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė,
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai.
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.

[+Kaip gyvename+]

Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.

'''Trejybės ratu: Išeiname už savęs'''

* Puoselėjame mokslą.
* Gyvename sąmoningai.
* Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
* Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.

'''Renkamės'''

* Šiaip gyventi ar amžinai bręsti
* "Viskas gerai" (Dievas geras) ar "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
* Teisingumas ir malonė
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku. Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
* Pačiam spręsti ar būti likimo malonėje. Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.

'''Sprendžiame'''
* Pačiam pajusti ryšio su Dievu buvimą ar nebuvimą

'''Laikytis dorovės'''

Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti)
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti)
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti)

[+Vienumas ir atskyrimas+]

'''Vienumo ir nevienumo išryškinimas'''

Žmogaus daliniam tyrimui užtenka dalinio vienumo.

Gerasis vaikas gyvena tris skirtingus vienumus:
* vienumą be sąvęs - iškyla Dievas, susivokia
* savo vienumą - geruoju vaiku
* asmenų vienumą - mylėti Dievą

'''Suvokimo lygmenys'''

Suvokimas-atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.

Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus. Tai skirtingi kampai į išėjimą už savęs.
* Suvokimas: Dievas (išeinantis už savęs)
* Savęs suvokimas: gerumas
* Bendras suvokimas: gyvenimas
* Susikalbėjimas: amžinas gyvenimas

>>bgcolor=#FFECC0<<

''Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.''

''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai
2016 sausio 20 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
2016 sausio 13 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
** brandai tenkai rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
į:
** brandai tenka rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
2016 sausio 12 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 105-108 eilutės:
Atskirti ar turiu ryšį su Dievu ar neturiu ryšio su Dievu
* Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
* Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
Pakeistos 160-163 eilutės iš
** Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
į:
** Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
**Atskirti ar turiu ryšį su Dievu ar neturiu ryšio su Dievu
*** Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
*** Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
2016 sausio 12 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 143-146 eilutės:
* Vieningumą įvairiai pripažinti
** Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.
** Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
** 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.
Pridėta 228 eilutė:
*** Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.
Pakeistos 282-287 eilutės iš
Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.

Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.

Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?
į:
* Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?
Ištrintos 285-286 eilutės:
Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.
Ištrintos 286-287 eilutės:

4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.
2016 sausio 12 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 106-109 eilutės:
Atskirti ar turiu ryšį su Dievu ar neturiu ryšio su Dievu
* Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
* Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
Ištrintos 272-273 eilutės:
Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
Ištrintos 273-274 eilutės:

Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
2016 sausio 12 d., 10:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-40 eilutės iš
Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė
* aštuongubas kelias
* dešimt Dievo įsakymų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už
sandaros.
į:
Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate (būti, veikti, mąstyti) neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje, kiekviename naryje, taip pat globojantis mus, už sandaros. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė (būtinas, tikras, '''galimas''') be asmens - dvasia
* aštuongubas kelias (daiktas, eiga, '''asmuo''') asmuo
* dešimt Dievo įsakymų (vienis, visybė, '''daugis''') daug asmenų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už
sandaros. Bet kokiu atveju, mes save suvokiame trejybėje, tad tai yra trejybės atvaizdai.
2016 sausio 12 d., 09:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-40 eilutės:

Mes save randame vienoje iš keturių sandarų. Tiktai trejybės rate neturime ryšio su Dievo požiūrio už sandaros, nes tas požiūris yra pačioje sandaroje. Kitais atvejais:
* Dievo trejybė
* aštuongubas kelias
* dešimt Dievo įsakymų
turime ryšį su Dievo požiūriu už mūsų, už sandaros.
2016 sausio 12 d., 09:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 103-104 eilutės iš
Pasirinkti išeiti už savęs
į:
Pasirinkti išeiti už savęs (gyventi vieningumu), nesirinkti gyventi savimi (gyventi nevieningumu).
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje, tad atskyrime, pragare.
Pakeistos 106-114 eilutės iš
* atskirti save ir Dievą
* ištirti savo proto ribas
* pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savęs

Pasirinkti amžinai bręsti, ne šiaip gyventi
* Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.

Rinktis, kaip nusiteikti: Išeiti už savęs (gyventi vieningumu), ar gyventi savimi (gyventi nevieningumu).
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje, tad atskyrime, pragare.
į:
** atskirti save ir Dievą
** ištirti savo proto ribas
** pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savęs
Pridėta 111 eilutė:
** Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.
2016 sausio 12 d., 09:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
* Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.
** Bręstame naujais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Juos sieja šeši pokalbiai.
į:
Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.
* Gyventi trejybe, išeiti už savęs, priimti naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
* ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais
* geros valios pratimais - šalinti trikdžius
* Gyventi dorove, šešerybe, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
* Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Pasirinkti Dievo požiūrį vietoj savo požiūrio pirminėse sandarose
Pakeistos 103-104 eilutės iš
Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
į:
Pasirinkti išeiti už savęs
*
Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
Pridėtos 109-111 eilutės:
Pasirinkti amžinai bręsti, ne šiaip gyventi
* Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.
Ištrinta 192 eilutė:
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
Pakeistos 195-196 eilutės iš
* Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis).
* Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).
į:
* Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis)
Ištrintos 219-223 eilutės:
Gyventi trejybe, išeiti už savęs, priimti naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
* ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais
* geros valios pratimais - šalinti trikdžius
* Gyventi dorove, šešerybe, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
Pridėtos 221-222 eilutės:

** Bręstame naujais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Juos sieja šeši pokalbiai.
2016 sausio 12 d., 09:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 259 eilutė iš:
Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.
į:
Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Mūsų asmenų vieningumas tarpusavyje grindžia Dievo vieningumą. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.
2016 sausio 12 d., 09:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 259 eilutė iš:
Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo.
į:
Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo. Dvipusyje veidrodyje atsispindi ir sutampa Dievo (Tėvo) požiūris, klausimas ar jisai būtinas, ir Sūnaus atsakymas, kaip gyventi.
2016 sausio 12 d., 09:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 258-259 eilutės:

Asmuo, tai veidrodis siejantis, atspindintis Dievą už mūsų ir Dievą mumyse. Mes savo veidrodį, savo asmenį, savo asmenybę taip išpuoselėjame jog atitiktų Dievas už mūsų ir Dievas mumyse. Sūnus žvelgia į Dievą už mūsų, o Tėvas žvelgia į Dievą mumyse. Pirmumą tenka teikti Dievą mumyse. Taip kad negalime mylėti Dievą nesuvaržę jo žiaurumo, nemylėdami artimo.
2016 sausio 11 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo.
į:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.
2016 sausio 11 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje.
į:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo.
2016 sausio 11 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas.
į:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje.
2016 sausio 11 d., 11:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos.
į:
Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas.
2016 sausio 09 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-36 eilutės:

Gyvename itin lanksčiai, nuojauta, bendru žmogumi, pirminės sandaros rėmuose.
2016 sausio 09 d., 16:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:

Atsakymas plėtojasi antistruktūra. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos.
2016 sausio 09 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 108-111 eilutės:
* Kai yra ryšys su Dievu, yra dvasia - tai išeiti už savęs į Dievą - rinkti Dievą vietoj savęs
** Atvirumas yra vieningumo sustatymas, atpažinimas ir atskyrimas (suprantančio, pasitraukiančio) Dievo Tėvo už mūsų ir iškylančio Dievo Sūnaus sandaroje, mūsų gelmėse. Sandara vyksta apibrėžimas. Renkamės ar gyventi dvasia, Dievo požiūriu.
** Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, atveriančią naują sandarą.
** Dievas Sūnus nusileidžia Dievui Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
Pridėtos 132-135 eilutės:
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** Dievo sąlygos yra trejybė.
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
*** Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
Pridėtos 150-157 eilutės:
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
**** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
Pridėtos 173-175 eilutės:
** bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
Ištrintos 205-224 eilutės:

Kai yra ryšys su Dievu, yra dvasia - tai išeiti už savęs į Dievą - rinkti Dievą vietoj savęs
* Atvirumas yra vieningumo sustatymas, atpažinimas ir atskyrimas (suprantančio, pasitraukiančio) Dievo Tėvo už mūsų ir iškylančio Dievo Sūnaus sandaroje, mūsų gelmėse. Sandara vyksta apibrėžimas. Renkamės ar gyventi dvasia, Dievo požiūriu.
** Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, atveriančią naują sandarą.
** Dievas Sūnus nusileidžia Dievui Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
* Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
** Dievo sąlygos yra trejybė.
** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
* asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
** Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
** Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
*** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
*** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
*** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
*** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
* bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
** Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
2016 sausio 09 d., 15:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-35 eilutės:
Tai, kas pirmapradžiui Dievui būdinga, kaip klausimas, glūdi visose gyvenimo aplinkybėse, kaip atsakymas, tik išvirkščiai.
* Pavyzdžiui, Dievas klausia, ar jisai būtinas? ir tokiu būdu išeina už savęs. O mūsų visų atsakymas yra mūsų gyvenimas, bet renkamės, ar juo tenkintis (ar likti savimi), ar bręsti (išeiti už savęs).
Ištrintos 87-93 eilutės:
* Nuolat išeiti už savęs, o taip plėsti, brandinti save.
** Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atmintis, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu. Taip bręstame:
*** Atsisakome savo požiūrio.
*** Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
*** Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
*** Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
Pridėtos 101-107 eilutės:
* Nuolat išeiti už savęs, o taip plėsti, brandinti save.
** Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atmintis, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu. Taip bręstame:
*** Atsisakome savo požiūrio.
*** Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
*** Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
*** Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
Pridėtos 110-117 eilutės:
* Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
** įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
** tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
** tai priimti jo meilę
** tai būti viena su juo
** atvirumas yra buvimas viena, esme
** tai paklusti, tikėti ar rūpintis
** Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
Ištrintos 206-214 eilutės:

Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
* įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
* tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
* tai priimti jo meilę
* tai būti viena su juo
* atvirumas yra buvimas viena, esme
* tai paklusti, tikėti ar rūpintis
* Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
2016 sausio 09 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 95-96 eilutės:
Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami. Jaučiame poreikį taisyti, puoselėti, vystyti šią mūsų įsivaizduotą, menamą visuomenę.
Pakeistos 103-107 eilutės iš
* Bręsti (amžinai gyventi), vietoj kad gyventi (savatikslį gyvenimą, gyventi gyventi)
* Bręsti, tai:
** Nesitenkinti savo gyvenimu
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo).
* Vieningumą pripažinti Dieve
, ne asmenyje.
į:
* Bręsti (amžinai gyventi), nesitenkinti savo gyvenimu, vietoj kad gyventi (savatikslį gyvenimą, gyventi gyventi)
** Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami. Jaučiame poreikį taisyti, puoselėti, vystyti šią mūsų įsivaizduotą, menamą visuomenę.
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.
* Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.
* Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje. (Teisingumas, susilaikymas, žavesys, drąsa)
.
Pakeista 117 eilutė iš:
* Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje.
į:
* Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje. (Ištikimybė, tikėjimas, meilė, viltis).
Pakeista 131 eilutė iš:
* Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje.
į:
* Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje. (Pareiga, rūpestis, nuoširdumas, atvirumas).
Pakeistos 154-155 eilutės iš
* Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.
į:
Pakeista 169 eilutė iš:
* Tad meilė yra brandos sąlyga, nes parengia augimo lygmenis.
į:
* Meilė mus atveria brandai. Meilė yra brandos sąlyga, nes parengia augimo lygmenis.
Pakeistos 176-177 eilutės iš
* Meilė mus atveria brandai.
į:
Pakeista 180 eilutė iš:
** Dievo Sūnus nusileidžia Dievo Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
į:
** Dievas Sūnus nusileidžia Dievui Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
2016 sausio 09 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-111 eilutės iš
* Gyventi Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
* Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis
), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos
į:
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo).
Pakeista 112 eilutė iš:
** Gyventi klausimais, ne atsakymais
į:
** Gyventi (amžinai atsiskleidžiančiais) klausimais, ne atsakymais
Pridėtos 115-116 eilutės:
** Gyventi Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
** Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
Pridėtos 136-137 eilutės:
** Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
*** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos
2016 sausio 09 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 155 eilutė:
* Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.
2016 sausio 09 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-102 eilutės:
Pažinti save, kad galėtum atsisakyti savęs, išeiti už savęs
* atskirti save ir Dievą
* ištirti savo proto ribas
* pažinti save, atsakyti 12 klausimų, jie aplinkybėmis apibūdina mūsų savastį, tuo pačiu, kaip galim išeiti už savęs
Pridėtos 156-157 eilutės:
Išryškinti save
Ištrintos 210-214 eilutės:

Suvokti save ir Dievą
* atskirti save ir Dievą
* ištirti savo proto ribas
* pažinti save, atsakyti 12
2016 sausio 09 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 126-128 eilutės:
** Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
*** Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
*** Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
Pridėtos 137-141 eilutės:
** Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
*** Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
*** Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
*** Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
*** Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)
Pakeistos 208-218 eilutės iš
* pažinti save, atsakyti 12 klausimų

Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
* Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
* Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus

Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
* Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
* Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
* Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
* Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)
į:
* pažinti save, atsakyti 12
2016 sausio 09 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 99 eilutė iš:
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje.
į:
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje, tad atskyrime, pragare.
2016 sausio 09 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 184 eilutė iš:
* įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai sandara, o vidinis požiūris, tai dvasia.
į:
* įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
2016 sausio 09 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 184 eilutė:
* įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai sandara, o vidinis požiūris, tai dvasia.
2016 sausio 09 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 230-232 eilutės:

Iš Dievo išmokau:
* Mylimąją mylėti širdingai, visa širdimi, visu protu, visu kūnu, visa valia, juk aš tam sukurtas, ir taip suvoksiu, kaip mylėti Dievą ir kitus. Ir joje yra gera sėkla į kurią visada atsiremsiu, kaip į Dievą.
2016 sausio 09 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-99 eilutės iš
Rinktis, kaip nusiteikti: Gyventi Dievu, ne savimi
į:
Rinktis, kaip nusiteikti: Išeiti už savęs (gyventi vieningumu), ar gyventi savimi (gyventi nevieningumu).
* Gyventi, kaip Dievas gyvena, išeinant už savęs, ar gyventi šiaip sau, kokiais esame, savyje.
Pakeista 107 eilutė iš:
* Gyventi vieningu Dievu:
į:
* Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje.
Pakeistos 113-115 eilutės iš
* Gyventi vieningu asmeniu:
į:
** paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
*** išsakyti savastį padalinimais
* Vieningumą pripažinti asmenyje, savyje.
Pakeistos 120-126 eilutės iš
* Gyventi vieningais asmenimis:
į:
** tikėti (nusistatau, ar vykdau): Gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
*** išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
**** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
**** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
* Vieningumą pripažinti asmenyse, bendrystėje.
Pridėtos 129-133 eilutės:
** rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
*** išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
Ištrintos 188-200 eilutės:
** paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
*** išsakyti savastį padalinimais
** tikėti (nusistatau, ar vykdau): gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
*** išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
**** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
**** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
** rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
*** išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
2016 sausio 09 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 102-105 eilutės:
* Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties), gyvenimas nebūtinai teisingas.
** Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
** Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
Pridėtos 107-108 eilutės:
** Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties)
** Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
Pridėtos 113-114 eilutės:
** Suvokti, jog aš nebūtinai tobulas.
** Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
Pridėtos 117-119 eilutės:
* Gyventi vieningais asmenimis:
** Suvokti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas.
** Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
2016 sausio 09 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 110-116 eilutės iš
* Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
į:
* Gyventi vieningu Dievu:
** Gyventi klausimais,
ne atsakymais
** Gyventi didėjančiu
laisvumu, ne mažėjančiu laisvumu
** Gyventi malone, ne teisingumu
* Gyventi vieningu asmeniu:
** Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
** Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
Ištrintos 117-118 eilutės:
* Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
* Gyventi klausimais, ne atsakymais
2016 sausio 09 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 193 eilutė iš:
Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
į:
Puoselėti asmens vienumą. Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
Pakeista 197 eilutė iš:
Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
į:
Puoselėti asmenų vienumą. Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
2016 sausio 09 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 119-120 eilutės:
* Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).
* Gyventi dorybėmis vis labiau, ne mažiau.
2016 sausio 07 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
Suderinti aštuonių išsiaiškinimų dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
Pakeista 107 eilutė iš:
* Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis)
į:
* Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis) į mūsų mirtį, į Dievo pragarą, jo pirmapradę būseną.
Pakeistos 243-245 eilutės iš

* Suderinti aštuonerybės dvi puses
, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs. Tad kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
*
Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
į:
Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs.

Trejybės
ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
2016 sausio 07 d., 15:08 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 19-22 eilutės:
Trejybė
* Suderinti aštuonerybės dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs. Tad kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
* Ar trejybės ratas sukasi, kada turime ryšį su Dievu? O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada neturime ryšio su Dievu? Ar atvirkščiai? Ar aštuongubis kelias, tai papildymo malda?
Pridėtos 241-244 eilutės:


* Suderinti aštuonerybės dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs. Tad kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
* Trejybės ratas iškyla kada neturime ryšio su Dievu. Tada mes patys gyvename Dievu. O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada turime ryšį su Dievu. Tai mūsų ryšys su Dievu už mūsų: Dievu Tėvu, Sunumi ir Dvasia.
2016 sausio 07 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 243-244 eilutės:

Kai turiu ryšį su Dievu, tai nesu Dievas. Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.
2016 sausio 06 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 99 eilutė iš:
Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami.
į:
Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami. Jaučiame poreikį taisyti, puoselėti, vystyti šią mūsų įsivaizduotą, menamą visuomenę.
2016 sausio 06 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 99 eilutė iš:
Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta.
į:
Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta. Bręstame savyje suvokdami vis turiningesnėje visuomenėje, ją tuomi sukurdami.
2016 sausio 06 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-99 eilutės:

Branda, tai vis smulkesnis lygmenų išskyrimas tarp gerumo mūsų viduje ir Dievo už mūsų, taip kad tarp mūsų ir Dievo vis naujai stovi kitas. Tad vis tampa jautresnis, dalykiškesnis, gyvesnis mūsų santykis su kitu, vis didėja mūsų atjauta.
2016 sausio 06 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-36 eilutės:

Kas yra gyvenimas? Dievas yra klausimas, o gerumas yra atsakymas. Gyvenimas, tai jų sutapimas, o amžinas gyvenimas, tai jų atskyrimas.
2016 sausio 06 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 129-130 eilutės iš
* Gyvybės dėsniai: ryškus židinys, ryškios ribos, ryškūs lygmenys. Pastarasis, tai skurdžiadvasių bendrystės pagrindas.
* Tad meilė yra brandos sąlyga.
į:
* Gyvybės dėsniai: ryškus židinys, ryškios ribos, ryškūs lygmenys. Pastarasis, tai skurdžiadvasių bendrystės pagrindas. O persekiojami dėl teisybės yra didžiadvasiai, kankiniai.
* Tad meilė yra brandos sąlyga, nes parengia augimo lygmenis
.
2016 sausio 06 d., 12:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 127 eilutė iš:
Mylėti - būti viena
į:
Mylėti - būti viena - savimi išplėsti kitą
Pridėta 129 eilutė:
* Gyvybės dėsniai: ryškus židinys, ryškios ribos, ryškūs lygmenys. Pastarasis, tai skurdžiadvasių bendrystės pagrindas.
Ištrintos 131-133 eilutės:
* Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai - būti viena su visais
* Myleti save, artimą kaip save patį - būti viena su savimi
** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių) - laikyti vienos savasties.
Pridėtos 133-135 eilutės:
** Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai - būti viena su visais
** Myleti save, artimą kaip save patį - būti viena su savimi
*** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių) - laikyti vienos savasties.
2016 sausio 06 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 111 eilutė iš:
* Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi
į:
* Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi. Gyventi tarsi būtum vienas vienintelis žmogus, bendrybinis, už visus gyvenantis.
2016 sausio 06 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-37 eilutės iš
į:
[+Kaip gyventi?+]
Pakeista 84 eilutė iš:
[+Kaip gyventi?+]
į:
---------
2016 sausio 06 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 30 eilutė:
2016 sausio 06 d., 11:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
Gyvenimo apytaka
Pakeistos 7-11 eilutės iš
** Ką Dievui reiškia gyvenimo apytaka?
** Kaip ji siejasi su kitomis sandaromis ir požiūriais?
** Susieti gyvenimo apytaką su maldos veikla.
* Kaip meilę išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.
* Kur įsisavinimas? Amžiname gyvenime?
į:
* Ką Dievui reiškia gyvenimo apytaka?
* Kaip gyvenimo apytaka siejasi su kitomis sandaromis ir požiūriais?

Maldos
* Susieti gyvenimo apytaką su maldos veikla.
Pridėtos 13-14 eilutės:

Dievas
Pridėtos 19-20 eilutės:

Trejybė
Pridėtos 23-24 eilutės:

Meilė
Pridėtos 26-30 eilutės:
* Kaip meilę išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.

Įsisavinimas
* Kur įsisavinimas? Amžiname gyvenime?
2016 sausio 06 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
* Kaip meile išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.
į:
* Kaip meilę išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.
Pridėta 18 eilutė:
* Kaip išsakyti meilę trejybe?
Pakeistos 23-36 eilutės iš
Kaip išsakyti meilę trejybe?

Atsakymą paversti klausmu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?

Sąmoningumas atsiranda kada apimame visą trejybės ratą, ne tik vieną jos poslinkį. O tada jau dalyvaujame padalinimų rate, taip pat Dievo trejybe, taipogi pirminėmis ir antrinėmis sandaromis (dešimts Dievo įsakymų).

Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.

Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.

4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.

-------------
į:
Pridėtos 231-240 eilutės:

Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?

Sąmoningumas atsiranda kada apimame visą trejybės ratą, ne tik vieną jos poslinkį. O tada jau dalyvaujame padalinimų rate, taip pat Dievo trejybe, taipogi pirminėmis ir antrinėmis sandaromis (dešimts Dievo įsakymų).

Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.

Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.

4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.
2016 sausio 06 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 95 eilutė iš:
Rinktis, kaip nusiteikti
į:
Rinktis, kaip nusiteikti: Gyventi Dievu, ne savimi
Pakeistos 97-98 eilutės iš
* Nesitenkinti savo gyvenimu
* Gyventi Dievu. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
į:
* Bręsti, tai:
** Nesitenkinti savo gyvenimu
* Gyventi
Dievu. Gyventi Dievo požiūriu. Gyventi visomis galimybės, nesirinkti vienos. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
2016 sausio 06 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
* Ar trejybės ratas sukasi, kada turime ryšį su Dievu? O Dievo trejybė reiškiasi sandaromis, kada neturime ryšio su Dievu? Ar atvirkščiai? Ar aštuongubis kelias, tai papildymo malda?
2016 sausio 06 d., 05:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 236-239 eilutės:

Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.

Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
2016 sausio 06 d., 05:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 214 eilutė:
2016 sausio 06 d., 05:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-80 eilutės:
-------------

Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
** Dievas išeina už savęs į savo atvaizdą, savo savastį, į visaregį, žinojimo rūmus, išsiaiškintojo galimybes, vieningumą ir jo sąlygas, tad dorovę, šešerybę. O žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui. O kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
** brandai tenkai rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
* kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
** paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
** tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
*** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
*** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
**** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
**** gyventi sakramentais
**** gilintis į šventąjį raštą
*** malone, ne teisingumu
**** didėjančiu laisvumu
** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
*** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
**** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
*** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
*** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
*** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais

*** padalinimais vengti ginčų
*** atpažinti pavojingas mintis ir jų kratytis
Ištrinta 82 eilutė:
Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
Pakeista 197 eilutė iš:
[+Kaip negyventi+]
į:
[+[[Klaidos | Kaip negyventi]]+]
2015 rugpjūčio 11 d., 12:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 20-23 eilutės:

Kaip išsakyti meilę trejybe?

Atsakymą paversti klausmu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?
2015 rugpjūčio 05 d., 00:01 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
* Kaip meile išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.
2015 liepos 29 d., 07:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 11 eilutė:
* Koks Dievo Tėvo požiūris? Koks šventosios Dvasios požiūris?
2015 liepos 29 d., 07:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:
* Kur įsisavinimas? Amžiname gyvenime?
* Kur maldų veikla?
Pridėtos 24-25 eilutės:

4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei.
2015 liepos 29 d., 06:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 18-21 eilutės:

Mylėti artimą, tai įveikti paskirumą, gyventi ne viena, ne paskirai, ne sandara.

Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.
2015 liepos 25 d., 11:10 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* Kokia sandara išsako gyvenimo apytaką?
į:
* Kokia sandara išsako gyvenimo apytaką? Gyvenimo lygtis?
2015 liepos 24 d., 15:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
** Susieti gyvenimo apytaką su maldos veikla.
2015 liepos 24 d., 15:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
** Kaip Dievas suvokia gyvenimo apytaką?
į:
** Ką Dievui reiškia gyvenimo apytaka?
2015 liepos 24 d., 15:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
* Kokia sandara išsako gyvenimo apytaką? Ir kaip ji siejasi su kitomis sandaromis ir požiūriais?
į:
* Kokia sandara išsako gyvenimo apytaką?
** Kaip Dievas suvokia gyvenimo apytaką?
** Kaip
ji siejasi su kitomis sandaromis ir požiūriais?
2015 liepos 24 d., 15:06 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* Kokia sandara išsako gyvenimo apytaką? Ir kaip ji siejasi su kitomis sandaromis ir požiūriais?
2015 liepos 24 d., 14:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
* Kaip Senojo Testamento Dievas gyvena, tiria, kaip tai siejasi su mūsų pasirinkimu, kaip gyventi?
2015 liepos 24 d., 14:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 4-7 eilutės iš
Suderinti aštuonerybės dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs. Tad kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
į:

* Kaip Dievo raiškomis išryškiname Dievą ir save?
* Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
*
Suderinti aštuonerybės dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs. Tad kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
2015 liepos 23 d., 20:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Sąmoningumas atsiranda kada apimame visą trejybės ratą, ne tik vieną jos poslinkį. O tada jau dalyvaujame padalinimų rate, taip pat Dievo trejybe, taipogi pirminėmis ir antrinėmis sandaromis (dešimts Dievo įsakymų).
2015 liepos 22 d., 17:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 125-129 eilutės:

[+Kaip negyventi+]

Blogasis vaikas gyvena paskirais trejybės poslinkiais, be Dievo. Tad jis auga be galo lėtai. Ir jisai gali kartoti savo klaidas ir pamokas. Jisai auga be atminties, tarsi pirmapradis Dievas. Užtat blogasis vaikas artimas Dievui Tėvui. Tuo tarpu gerasis vaikas auga atmintimi, jisai auga ištisomis trejybėmis, ketverybės lygmenimis. Jisai atsiranda ketverybe, kartu su savastimi ir sąmoningumu. Gerasis vaikas artimas Dievui Sūnui.
2015 liepos 22 d., 17:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

Attach:kaipgyventi.png
2015 liepos 22 d., 17:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Kaip gyventi?
į:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Suderinti aštuonerybės dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs. Tad kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku?
>><<

[+Kaip gyventi?+]
Pakeista 87 eilutė iš:
** paklusti: gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
į:
** paklusti (mąstau, ar nusistatau): gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
Pakeista 89 eilutė iš:
** tikėti: gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
į:
** tikėti (nusistatau, ar vykdau): gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
Pakeista 95 eilutė iš:
** rūpintis: gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
į:
** rūpintis (vykdau, ar permąstau): gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
2015 liepos 22 d., 13:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 148 eilutė:
* Priversti save vietoj, kad būti priverstam gamtos, visuomenės ar Dievo.
2015 liepos 22 d., 12:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 96 eilutė iš:
** Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
į:
* Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
2015 liepos 21 d., 16:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
** Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
į:
** Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atmintis, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
2015 liepos 21 d., 00:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 118 eilutė iš:
Pasakojimas (ir kitos kalbos) išsako, kaip įvyksta pasikeitimai, (pavyzdžiui, įtampos balso), tad branda.
į:
Pasakojimas (ir kitos kalbos) išsako, kaip įvyksta pasikeitimai, (pavyzdžiui, įtampos balso), tad branda. Pastovumo (nulybės atvaizdo) paneigimas, tad palyginti su betarpiškumo paneigimo (įvardijimui) ir tiesos, akivaizdumo paneigimo (pagrindimui).
2015 liepos 20 d., 22:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 118 eilutė:
Pasakojimas (ir kitos kalbos) išsako, kaip įvyksta pasikeitimai, (pavyzdžiui, įtampos balso), tad branda.
2015 liepos 20 d., 20:40 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 52 eilutė iš:
** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
į:
** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių) - laikyti vienos savasties.
2015 liepos 20 d., 18:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
* Sieti savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį.
į:
* Sieti (savo, Dievo, artimo, priešo) savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį.
* Tad meilė yra brandos sąlyga
.
2015 liepos 20 d., 18:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Gyventi Dievu. Suvokti, jog gerumas turi kilti būtent mumyse.
Pakeistos 22-24 eilutės iš
** Gyventi Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
** Gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
į:
** Gyventi (Tėvo) Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi (Sūnaus) gera valia, ne pasirinkimais.
** Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
Pridėta 43 eilutė:
* Padalinimais atpažinti skirtingus požiūrius, vengti ginčų.
Pridėta 59 eilutė:
** Dievo Sūnus nusileidžia Dievo Tėvui. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
Pridėta 61 eilutė:
** Dievo sąlygos yra trejybė.
Pridėta 65 eilutė:
** Asmens sąlygos yra aštuonerybė.
Pakeistos 72-74 eilutės iš
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
į:
* bendrystės (asmenų) branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
** Asmenų sąlygos yra Dešimts Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
Pakeista 82 eilutė iš:
** paklusti: gyventi vieningu Dievu
į:
** paklusti: gyventi vieningu Dievu (Dievas ir Aš esame viena)
Pakeista 84 eilutė iš:
** tikėti: gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu
į:
** tikėti: gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu (Aš ir Tu esame viena)
Pakeista 90 eilutė iš:
** rūpintis: gyventi vieningais asmenimis
į:
** rūpintis: gyventi vieningais asmenimis (Tu ir Kitas esame viena)
Pakeistos 95-96 eilutės iš
į:
** Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Ir naujai ir toliau Dievu.
Ištrintos 116-121 eilutės:


* Būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
* Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
* Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu).
Ištrintos 118-126 eilutės:

*** padalinimais vengti ginčų
*** atpažinti pavojingas mintis ir jų kratytis

Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.

Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
Pakeistos 145-146 eilutės iš
į:
* Atpažinti pavojingas mintis ir jų kratytis
Pakeista 149 eilutė iš:
rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo
į:
Rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo.
2015 liepos 20 d., 18:21 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 82-89 eilutės iš
*** geru vaiku, šviesuoliu
****
****
didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)

** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
į:
*** gyventi geru vaiku, šviesuoliu, nusileisti Dievui
*** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
** rūpintis: gyventi vieningais asmenimis
*** išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
Pakeistos 87-90 eilutės iš
į:
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** plėtoti žinojimą, apčiuopiamą tiesą
Pakeistos 96-98 eilutės iš
Pažinti save
* atsakyti 12 klausimų
* ištirti savo proto ribas
į:
Suvokti save ir Dievą
Pakeistos 98-104 eilutės iš
į:
* ištirti savo proto ribas
* pažinti save, atsakyti 12 klausimų

Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
* Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
* Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
Pakeistos 111-115 eilutės iš
Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
* Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis


* Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
į:
2015 liepos 20 d., 17:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
* Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu)
į:
* Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu).
* Pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtumėme verčiami nuodėmių ir nelaimių
Pakeista 33 eilutė iš:
* Daryti gerą, negu kad blogą.
į:
* Daryti gerą, ne blogą.
Pakeistos 70-71 eilutės iš
Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu - gyventi trejybe
* tai išeiti už savęs į save
į:
Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara - gyventi trejybe
* tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
Pridėta 74 eilutė:
* atvirumas yra buvimas viena, esme
Pakeistos 76-91 eilutės iš
į:
** paklusti: gyventi vieningu Dievu
*** išsakyti savastį padalinimais
** tikėti: gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, Kitu
*** išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
**** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
**** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
****
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)

** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
Ištrintos 120-135 eilutės:
* kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
** paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
** tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
*** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
*** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
**** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
**** gyventi sakramentais
**** gilintis į šventąjį raštą
** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
Pridėtos 153-154 eilutės:
* Gyventi sakramentais
* Gilintis į šventąjį raštą
2015 liepos 20 d., 17:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 56-57 eilutės:
* Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
Ištrintos 58-59 eilutės:
**
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
Pridėta 60 eilutė:
** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
Ištrintos 65-69 eilutės:


** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
2015 liepos 20 d., 17:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
į:
* Įsijungti į Dievą, jojo atsiskleidimą, kūrybą, savastį, brandą
Pakeistos 53-55 eilutės iš
Kai yra ryšys su Dievu -
*
tai išeiti už savęs į Dievą
į:
Kai yra ryšys su Dievu, yra dvasia - tai išeiti už savęs į Dievą - rinkti Dievą vietoj savęs
* Atvirumas yra vieningumo sustatymas, atpažinimas ir atskyrimas (suprantančio, pasitraukiančio) Dievo Tėvo už mūsų ir iškylančio Dievo Sūnaus sandaroje, mūsų gelmėse. Sandara vyksta apibrėžimas. Renkamės ar gyventi dvasia, Dievo požiūriu.
** Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą, atveriančią naują sandarą.
** Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
**
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
* asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
** Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
*** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
*** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
*** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
*** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)


** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1

** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
Ištrintos 88-94 eilutės:
Rinkti Dievą vietoj savęs
* Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
**** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
Pakeistos 102-103 eilutės iš
* Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
į:
* Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
* Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu)
.
Ištrintos 122-128 eilutės:
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplečia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
2015 liepos 20 d., 17:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Bręsti (amžinai gyventi), vietoj kad gyventi.
į:
* Bręsti (amžinai gyventi), vietoj kad gyventi (savatikslį gyvenimą, gyventi gyventi)
2015 liepos 20 d., 17:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
Vykdyti Dievo valią - tai priimti jo meilę, tai būti viena su juo - tai paklusti, tikėti ar rūpintis

Gyventi trejybe, išeiti už savęs:
nusistatyti, vykdyti, permąstyti
į:
Kai yra ryšys su Dievu -
*
tai išeiti už savęs į Dievą

Vykdyti Dievo valią - kai nėra ryšio su Dievu - gyventi trejybe
* tai išeiti už savęs į save
* tai priimti jo meilę
* tai būti viena su juo
* tai paklusti, tikėti ar rūpintis

Gyventi trejybe, išeiti už savęs, priimti naują požiūrį
: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
Pakeistos 72-73 eilutės iš
* Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu, taip pat dėsnius taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
į:
* Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
**** Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
Ištrintos 115-120 eilutės:
*** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
*** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
**** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
2015 liepos 20 d., 17:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 27 eilutė iš:
* Gyventi bendru žmogumi, ne pasikiru žmogumi
į:
* Gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi
Pakeistos 30-31 eilutės iš
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. * Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
į:
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
* Daryti gerą, negu kad blogą.
* Priimti naują požiūrį, ar jį atmesti.
* Palaikyti išsiaiškinimą, jam netrukdyti (nuodėmėmis).

Pasipildyti požiūriu
* Bręstame išsiaiškinimu. Juo gyvename klausimu, pasipildome požiūriu.
* Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
* Pasipildome keturiais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Tai teigiami įsąkymai. Jais palaikome išsiaiškinimą.
* Nepaneigiame požiūrių, išsiaiškinimų. Tai šeši pokalbiai.
* Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymas, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
Pakeistos 50-52 eilutės iš
Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpintis
į:
* Meilė mus atveria brandai.

Vykdyti Dievo valią - tai priimti jo meilę, tai būti viena su juo - tai paklusti, tikėti ar
rūpintis
Pakeistos 80-81 eilutės iš
į:
* Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
Pakeistos 84-86 eilutės iš
branda...
** Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
** Kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
į:
Pakeista 100 eilutė iš:
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
į:
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplečia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
2015 liepos 20 d., 16:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
** Bręstame naujais požiūriais.
į:
** Bręstame naujais požiūriais: Dievo, Mano, Tavo, Kito. Juos sieja šeši pokalbiai.
Pridėta 30 eilutė:
* Mylėti vietoj, kad neapkęsti. * Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių.
2015 liepos 20 d., 16:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
į:
* Augame nepriklausomais Dievo išsiaiškintojais, liudytojais ir šlovintojais.
** Bręstame naujais požiūriais.
Pakeista 72 eilutė iš:
** Žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
į:
** Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
2015 liepos 20 d., 16:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu. Taip bręstame:
į:
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu. Taip bręstame:
Pakeistos 12-13 eilutės iš
*** Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas.
į:
*** Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
Pakeistos 70-71 eilutės iš
** Dievas išeina už savęs į savo atvaizdą, savo savastį, į visaregį, žinojimo rūmus, išsiaiškintojo galimybes, vieningumą ir jo sąlygas, tad dorovę, šešerybę. O žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui. O kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
į:
** Žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui.
** Kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t.
, užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
2015 liepos 20 d., 16:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu mąstymu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu. Taip bręstame:
į:
** Savastį galim išgyventi greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu. Taip bręstame:
Pakeista 11 eilutė iš:
*** Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų.
į:
*** Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
2015 liepos 20 d., 16:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 6-11 eilutės iš
* Nuolat išeiti už savęs.
* Plėsti gyvenimą
, dvasingą sandarą, tad didinti galimybes išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
* Atsisakyti savo požiūrio. Savastis yra tai
, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys.
* Priimti naują požiūrį - bendro žmogaus - ir juo požiūrio taikyti, išgyventi mūsų žinojimą.
* Tad taikyti ir išplėsti mūsų žinojimą
*
Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas.
į:
* Nuolat išeiti už savęs, o taip plėsti, brandinti save.
** Savastis yra tai
, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
** Savastį galim
išgyventi greituoju, nesąmoningu mąstymu - pačia sandara - arba lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia. Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu. Taip bręstame:
*** Atsisakome savo požiūrio.
*** Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
*** Tad taikome ir išplėčiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų.
**
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas.
2015 liepos 20 d., 15:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
* Sieti savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį
į:
* Sieti savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį.
* Siejimo pagrindas, tai bendrumas. Žmogaus siejimo pagrindas, tai bendras žmogus. O siejimo pagrindas aplamai, tai Dievas.
2015 liepos 20 d., 15:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 29 eilutė:
* Sieti savastį pirm ir po brandos, tad išplėsti savastį
2015 liepos 20 d., 15:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
* Plėsti gyvenimą, dvasingą sandarą, tad didinti galimybes išgyventi, pajusti ir atsiliepti.
Pakeista 9 eilutė iš:
* Priimti naują požiūrį - bendro žmogaus - ir juo požiūrio taikyti mūsų žinojimą.
į:
* Priimti naują požiūrį - bendro žmogaus - ir juo požiūrio taikyti, išgyventi mūsų žinojimą.
Pakeistos 66-67 eilutės iš
* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą
. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
į:
branda...
2015 liepos 20 d., 15:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* Atsisakyti savo požiūrio. Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas.
į:
* Atsisakyti savo požiūrio. Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys.
2015 liepos 20 d., 15:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
* Atsisakyti savo žinojimo. Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas.
* Priimti naują žinojimą - bendro žmogaus.
į:
* Atsisakyti savo požiūrio. Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas.
* Priimti naują požiūrį - bendro žmogaus - ir juo požiūrio taikyti mūsų žinojimą.
* Tad taikyti ir išplėsti mūsų žinojimą
Pakeista 15 eilutė iš:
* Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas.
į:
* Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras (bijoti Viešpaties), gyvenimas nebūtinai teisingas.
Pakeistos 28-29 eilutės iš
* Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai
* Myleti save, artimą kaip save patį
į:
* Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai - būti viena su visais
* Myleti save, artimą kaip save patį - būti viena su savimi
Ištrintos 40-41 eilutės:
Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu, taip pat dėsnius taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
Pridėtos 46-48 eilutės:
Rinkti Dievą vietoj savęs
* Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu, taip pat dėsnius taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
Ištrinta 65 eilutė:
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
2015 liepos 20 d., 15:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Mylėti
į:
Mylėti - būti viena
Pakeistos 31-34 eilutės iš
Būti viena - gyventi besąlygiškai visose sąlygose
į:
* Būti viena - gyventi besąlygiškai visose sąlygose
Pakeista 35 eilutė iš:
Gyventi trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
į:
Gyventi trejybe, išeiti už savęs: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
2015 liepos 20 d., 15:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
** Gyventi ne savo valia (gyvenimui), o Dievo valia (amžinai brandai).
** Gyventi išmintimi, ne betkuo
į:
** Gyventi Dievo valia (amžinai brandai), ne savo valia (gyvenimui).
** Gyventi išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu)
2015 liepos 20 d., 15:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 6-9 eilutės iš
* Nuolat išeiti už savęs.
į:
* Nuolat išeiti už savęs.
* Atsisakyti savo žinojimo. Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas.
* Priimti naują žinojimą - bendro žmogaus.
* Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas
.
2015 liepos 20 d., 15:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrinta 38 eilutė:
Ištrintos 40-41 eilutės:
* Gyventi klausimais, ne atsakymais
Pakeistos 44-45 eilutės iš
Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais
į:
* atskirti save ir Dievą

Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais - dangaus karalystė
Pakeistos 48-49 eilutės iš
Puoselėti save
į:
* Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
* Išmąstyti - tai apibrėžti mažą žingsnį - tai netrokšti
* Melstis dviese trise, prašyti Dievo (maldų rūšys)

Puoselėti save, savo žinojimą, kartu ir Dievo savastį, jo žinojimą
Pakeistos 55-56 eilutės iš
Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.
į:
Ištrintos 56-57 eilutės:
* Melstis dviese trise.
* Maldų rūšys
2015 liepos 20 d., 15:06 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrinta 41 eilutė:
Pridėtos 44-47 eilutės:
Pažinti save
* atsakyti 12 klausimų
* ištirti savo proto ribas
Ištrinta 51 eilutė:
* Pažinti save - atsakyti 12 klausimų
Pakeistos 56-58 eilutės iš
Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus

Maldų rūšys
į:
* Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus
* Melstis dviese trise.
*
Maldų rūšys
2015 liepos 20 d., 15:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 56-57 eilutės:
Maldų rūšys
Pridėtos 126-127 eilutės:
* Atsiduoti, pasišvęsti
* Būti dėkingam
2015 liepos 20 d., 15:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 123 eilutė:
* Prisiversti, tik tada, pasidžiaugti
2015 liepos 20 d., 14:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 42-44 eilutės iš
Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis

Atsakyti 12 klausimų
į:
Pakeistos 44-45 eilutės iš
* Pažinti save
į:
Plėsti save - būti viena su Dievu ir kitais
Pridėtos 47-50 eilutės:

Puoselėti save
* Pažinti save - atsakyti 12 klausimų
* Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis
2015 liepos 20 d., 14:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
* Nesitenkinti savo gyvenimu
Pakeistos 37-39 eilutės iš
Gyventi dorove, šešerybe.
į:
* Gyventi dorove, šešerybe, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
Pridėtos 51-56 eilutės:
Jėzaus palyginimų turiniais: ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus

* Būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos

----------------
Ištrinta 57 eilutė:
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
Ištrinta 59 eilutė:
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
2015 liepos 20 d., 14:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
* Bręsti, vietoj kad gyventi.
į:
* Bręsti (amžinai gyventi), vietoj kad gyventi.
Pridėta 14 eilutė:
* Gyventi pirmyn su Dievu (galimybėmis), ne atgal į Dievą (pasekmėmis)
Pakeista 17 eilutė iš:
* Gyventi geru vaiku (malone), ne blogu vaiku (teisingumu)
į:
* Gyventi geru vaiku (malone, didėjančiu laisvumu), ne blogu vaiku (teisingumu, mažėjančiu laisvumu)
Ištrinta 56 eilutė:
** brandai tenkai rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
Ištrintos 66-67 eilutės:
*** malone, ne teisingumu
**** didėjančiu laisvumu
Pakeistos 114-118 eilutės iš
* Ieškoti giluminių priežasčių
į:
* Ieškoti giluminių priežasčių

[+Kita+]

rinktis gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo
2015 liepos 20 d., 14:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Dievą (kad jis būtų, veiktų, mąstytų) vietoj savęs
2015 liepos 20 d., 14:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
į:
* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa (dviprasmiškai), ne pasaulio tiesa
** Atskirti širdies tiesą nuo pasaulio tiesos
Pakeistos 23-25 eilutės iš
į:
** Neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
* Laikytis 10 Dievo įsakymų
Pakeistos 33-34 eilutės iš
į:
* geros valios pratimais - šalinti trikdžius
Ištrintos 85-87 eilutės:
*** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
*** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
*** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais
2015 liepos 20 d., 14:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
Rinktis nusiteikti - bręsti vietoj kad gyventi. Rinktis amžiną gyvenimą.
į:
Rinktis, kaip nusiteikti
* Bręsti, vietoj kad gyventi.
Pakeistos 11-13 eilutės iš
* Gyventi ne savo valia (gyvenimui), o Dievo valia (amžinai brandai).
** Gyventi išmintimi, ne betkuo; gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
į:
** Gyventi ne savo valia (gyvenimui), o Dievo valia (amžinai brandai).
** Gyventi išmintimi, ne betkuo
** Gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
Pakeistos 113-114 eilutės iš
* Mokytis, ypač tų dalykų, kurie padeda mokytis.
į:
* Mokytis, ypač tų dalykų, kurie padeda mokytis.
* Ieškoti giluminių priežasčių
2015 liepos 20 d., 14:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[Knyga]], [[Dievas]]
2015 liepos 20 d., 14:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
į:
* Nuolat išeiti už savęs.
Pridėta 21 eilutė:
2015 liepos 20 d., 14:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 108 eilutė iš:
* Mokytis.
į:
* Mokytis, ypač tų dalykų, kurie padeda mokytis.
2015 liepos 20 d., 13:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 10-14 eilutės:
* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* Gyventi geru vaiku (malone), ne blogu vaiku (teisingumu)
* Gyventi bendru žmogumi, ne pasikiru žmogumi
* Gyventi klausimais, ne atsakymais
Pakeista 16 eilutė iš:
* Mylėti Dievą, priešą
į:
* Mylėti Dievą, priešą, besąlygiškai
Pakeistos 19-23 eilutės iš
Būti viena

* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* Gyventi geru vaiku, ne blogu vaiku
* Gyventi bendru žmogumi, ne pasikiru žmogumi
į:
Būti viena - gyventi besąlygiškai visose sąlygose
2015 liepos 20 d., 13:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
Gyventi širdies tiesa
į:
* Gyventi pirmiausiai širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* Gyventi geru vaiku, ne blogu vaiku
* Gyventi bendru žmogumi, ne pasikiru žmogumi
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
į:
* Pažinti save
*
Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
2015 liepos 20 d., 13:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpintis
Pridėta 21 eilutė:
* ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais
2015 liepos 20 d., 13:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 98-102 eilutės iš
* Ieškoti Dievo, su juo bendrauti.
į:
* Ieškoti Dievo, su juo bendrauti.
* Ieškoti teigiamo užsiėmimo, vietoj, kad vien kovoti su neigiamais.
* Diegti gerus įpročius, rauti blogus įpročius.
* Lavinti valią.
* Mokytis
.
2015 liepos 20 d., 13:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
į:
Susikalbėti iš esmės, ne paviršutiniškai
Pakeistos 93-98 eilutės iš
* 1 AAA. Kaip iššaukti šventąją Dvasią, sukurti jai erdvę.
į:
* 1 AAA. Kaip iššaukti šventąją Dvasią, sukurti jai erdvę.

[+Iš gyvenimo patirties+]

* Mokėti pačiam užsiimti.
* Ieškoti Dievo, su juo bendrauti
.
2015 liepos 20 d., 13:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 6-8 eilutės:
* Suvokti, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas.
* Gyventi ne savo valia (gyvenimui), o Dievo valia (amžinai brandai).
** Gyventi išmintimi, ne betkuo; gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
2015 liepos 20 d., 12:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Rinktis nusiteikti - bręsti vietoj kad gyventi. Rinktis amžiną gyvenimą.
2015 liepos 20 d., 12:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 1-24 eilutės iš
Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)
į:
Kaip gyventi?

Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)

Mylėti
* Mylėti Dievą, priešą
* Myleti save, artimą kaip save patį

Būti viena

Gyventi širdies tiesa

Gyventi trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti

Gyventi dorove, šešerybe.

Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu, taip pat dėsnius taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu

Įsisavinti išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, įamžinti teigiamus jausmus dorybėmis

Atsakyti 12 klausimų
* Gyventi klausimais, ne atsakymais
2015 liepos 20 d., 12:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-65 eilutės:
Kaip gyventi? Amžinai bręsti, vis pranokti save. (Ievos žodžiais: "ėjimas pirmyn", "tikėjimo vedimas pirmyn".)

Dangaus karalystė, tai branda ko mažesniais žingsniais.

* branda, tai gyvenimo plėtimas, tad didėjimas galimybių išgyventi, pajusti ir atsiliepti, dvasingos sandaros plėtra
** branda, tai amžinas gyvenimas, tai nesitenkinimas esamu gyvenimu
** tad amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, ko reikia, kad nesiribotumėme šiuo gyvenimu - gyventi gyvenimo lygtimi, amžiną gyvenimą - Dievas nebūtinai geras, ta prasme, bijoti Viešpaties
** žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
** žmogui gyventi šešerybe, visais jos požiūriais, dorove, tai gyventi atvirais brandai, visaip pasiruošiusiems bręsti - o būtent Dievu bręstame, Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi, Dievu Dvasia, tai Dievo raiškos
** Dievas išeina už savęs į savo atvaizdą, savo savastį, į visaregį, žinojimo rūmus, išsiaiškintojo galimybes, vieningumą ir jo sąlygas, tad dorovę, šešerybę. O žmogus yra nepriklausomas išsiaiškintojas, nebūtinai Dievas. Visaregis sietinas su viskuo - nes tai Dievo savastis. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio. Išsiaiškinimui reikalingas išėjimas už savęs, atsitraukimas nuo savo požiūrio, jo atsisakymu, kaip kad visaregiu. Dievui tai raiškos būdai, kurie visi reikalingi išsiaiškinimui. O kas trukdo išsiaiškinimui: nuodėmės, žudymas ir t.t., užtat yra neigiami įsakymai. Ir kas palaiko išsiaiškinimą: teigiami įsakymai. Tėvui rūpi netrukdyti išsiaiškinimui, o Sūnui rūpi vykdyti išsiaiškinimą, iškelti tiesą.
** brandai tenka gyventi tarpe, gyventi kitu, koks žmogus galėtų būti, juo gyventi, jį pripažinti
** brandai tenkai rinktis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo; gyvenimą pirmyn su Dievu vietoj kad gyvenimą atgal į Dievą; gyvybės medį vietoj gėrio ir blogio pažinimo; ne pasekmėmis, o galimybėmis.
* kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.
** paklusti; gyventi vieningu Dievu; gyventi Dievu, dvasia; išsakyti savastį padalinimais
** tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis
*** gyventi 12 klausimų: savo vertybe, klausimais, svajonėmis - tai brandos žingsnis aplinkybe
*** gyventi 6 pokalbiais, pertvarkymais: tai brandos žingsnis atvaizdu
*** geru vaiku, šviesuoliu
**** pačiam savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti, nelaukti, kad būtų verčiami nuodėmių ir nelaimių
**** didinti Dievo galimybes - atvaizdai išsako dvejopai (didėjimą ir apimtis)
**** gyventi sakramentais
**** gilintis į šventąjį raštą
*** malone, ne teisingumu
**** didėjančiu laisvumu
** rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis
*** gyventi suvokimu
*** plėtoti žinojimą
*** puoselėti šviesuolių bendrystę
*** iššaukti Dvasią, pakaitomis įsijausti, atitokėti
* kai yra dvasia, ryšys su Dievu - tai atvirumas yra vieningumo sustatymas - tai atskyrimas savęs sandaroje ir Dievo už jos - išskyrimas suprantančio Dievo (už sandaros) ir suprasto Dievo (sandaroje) - gyventi sandara, išryškinti jos galimybes - sandaroje ir už jos atpažinti Dievą - išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą už sandaros ir iškylantį Dievą Sūnų sandaroje - gyventi dvasia, Dievo požiūriu - Veiksmai mus praplėčia Dievo dvasia. Veiksmai išsako brandą, vedančią iš vieno padalinimo į kitą padalinimą. Veiksmai atveria naują sandarą. Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys. - Visiškas atsiskleidimas (visaregiu - Manimi) veda iki dalinio atsiskleidimo (Tavimi ir galiausiai Kitu). Sandara vyksta apibrėžimas.
** Dievo branda: vieningumo sustatymas be sandaros; viengubas vieningumas (Dievas); išskirti pasitraukiantį Dievą Tėvą ir iškylantį Dievą Sūnų
*** apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +1
** asmens branda: vieningumo sustatymas pirm sandaros; dvigubas vieningumas (Dievo buvimas, nebuvimas) išskirti blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką
*** apibrėžiamas Dievo išėjimas už savęs 4 tarpsniais - tiek Dievo nebuvimu, tiek jo buvimu - taip kad jie vienas kitą papildo ir jų bendrumas yra 0, nulybė
*** troškimai išsako brandos dvasią, o netroškimai išsako savastį.
*** 4 netroškimais, troškimais, septintuoju požiūriu. Gyventi išmintimi, gera valia, Dievo valia - tai plintanti branda savimi, tavimi, kitu.
**** Dievo valia - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti)
**** gera valia - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus)
**** išmintimi - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu)
**** amžinu gyvenimu - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia)
** bendrystės branda: vieningumo sustatymas sandaroje; keturgubas vieningumas (Dievo išėjimas už savęs); išskirti neigiamus įsakymus ir teigiamus įsakymus
*** apibrėžiamas tarpas tarp Dievo išeinančio už savęs ir Dievo atsiradusiame savyje (mane) - apibrėžiamas Dievo buvimas ir jo nebuvimas ir jų skirtumas. Jų bendrumas bene -1.
*** Mylėti Dievą ir mylėti artimą, kaip save patį - gyventi 10 Dievo įsakymų
*** neatkirsti kūno, proto, širdies (jausmų) ir dvasios (valios, vertybių).
*** gyventi širdies tiesa, dviprasmiškai, geros valios pratimais

*** padalinimais vengti ginčų
*** atpažinti pavojingas mintis ir jų kratytis

Dievas ir Aš esame viena -> vieningas Dievas; Aš ir Tu esame viena -> vieningas Asmuo; Tu ir Kitas esame viena -> vieningi Asmenys.

Dievo sąlygos -> 3-bė. Asmens sąlygos -> 8-bė. Asmenų sąlygos -> 10 Dievo įsakymų. Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.


Ko naudingo galim pasisemti iš kiekvienos Dievo raiškos, ir kaip viską taikyti aplamai. Kaip sąmoningai puoselėti gerumą...
* 1 AA. Kaip atpažinti, vertinti Dievo malonę.
* 3 ADA. Kaip gyventi bloguoju vaiku, bręsti, suvokti santykį su Dievu, kaip pasiklydęs vaikas.
* 3 DAD. Kaip gyventi geruoju vaiku, palaikyti Dievo atsiskleidimą.
* 1 AA. Kaip puoselėti dangaus karalystę.
* 3 DDD. Kaip suvokti ir palaikyti Dievo veiklą ir tikslą, kaip susieti blogo ir gero vaiko gyvenimus, kaip gyventi sąmoningai, valingai, trejybe, veiksmu +3, kaip megzti kalbą.
* 1 AA. Kaip globoti asmenį, kaip mylėti jį, kad jis galėtų gyventi trejybe. Kaip melstis dalykiškai, dviese trise, kaip malda suveikia.
* 1 A. Kaip gyventi bendru žmogumi, Kitu. Kaip rinktis amžiną gyvenimą vietoj šio gyvenimo. Kaip supinti malonę ir teisybę.
* 4 D. Kaip mylėti Dievą, mylėti priešą, laikytis teigiamų įsakymų, prasmingai užsiimti. Kaip taikyti pirmines sandaras, atsiliepti į poreikius (būti tobulais, gyventi kitų rūpesčiais), abejones (gyventi išmintimi, dvejonėmis, ko iš tikrųjų norime), lūkesčius (gyventi ramybe, teigiamais lūkesčiais) ir vertybes (bendrauti su Dievu, jį iššaukti).
* 6 DA. Kaip mylėti artimą, laikytis neigiamų įsakymų.
* 1 AAA. Kaip iššaukti šventąją Dvasią, sukurti jai erdvę.

KaipGyventi


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 rugpjūčio 02 d., 15:55
Tweet