Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Ketverybės atvaizdai

Ketverybė, tai du teigiamai apibrėžti požiūriai, du neigiamai apibrėžti požiūriai. Neigiamai apibrėžti reiškia, kad tai bendruomeninė sandara, išsakanti laisvę. Palyginti su penkerybe ir šešerybe, su pirminėmis sandaromis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.

The two representations of the foursome are:

  • {{Observer}}
  • ObservationalPlane

Žinojimas yra primesta vienybė. Kodėl = aprėpti (iš vieningos esmės) Kaip = kisti (vienijančiu santykiu) Koks = pristatyti (vieningu pavidalu) Ar = nuslėpti (vieningas užsandarinimas)

Kalba remiasi žinojimu, vienybės primetimu.

Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės. Su ketverybe, su atsakymu atsiranda antisandara, gyvenimo lygtis.

Nulybė savo atvaizdais neigia sąmoningą vienybę, leidžia mąstyti keliais skirtingais požiūriais.

Žinojimas yra veidrodis. Juk Dievas mąsto iškart, tad jam nereikia nieko žinoti, atminti, juk viskas jam prieš akis. Žinojimas remiasi atmintimi, tai atskyrimas mūsų mąstymo į tiesioginį ir netiesioginį. Panašiai, penkerybė, šešerybė, septynerybė išsako tokį atskyrimą, užtat turi tik po du atvaizdus.

Aristotle: The Four Causal Account of Explanatory Adequacy

Kant's four reflective judgments from his Critique of Judgment:

  • Sublime - subjective, general - why
  • Good - objective, general - how
  • Agreeable - objective, particular - what
  • Beautiful - subjective, particular - whether

James Gibson's affordance We see things in terms of the actions we can take. We can look at them in terms of How. We can thus also think of them in terms of Why they are interesting to us.

Aesthetics Medieval aesthetics in the realm of philosophy built upon Classical thought, continuing the practice of Plotinus by employing theological terminology in its explications. St. Bonaventure's "Retracing the Arts to Theology", a primary example of this method, discusses the skills of the artisan as gifts given by God for the purpose of disclosing God to mankind, which purpose is achieved through four lights:

  • the light of skill in mechanical arts which discloses the world of artifacts = whether
  • which light is guided by the light of sense perception which discloses the world of natural forms = what
  • which light, consequently, is guided by the light of philosophy which discloses the world of intellectual truth = how
  • finally, this light is guided by the light of divine wisdom which discloses the world of saving truth = why.
  • Views, The Four Causes: Aristotle
  • Signs: Peirce
  • States of Mind: Plato
  • The Parable of the Sower: Jesus Christ
  • Knowledge Claims: Toulmin
  • Database Design: Microsoft Access
  • Delimitation of Being: Heidegger
  • Temptations of Christ: Matthew
  • Faculties of the Mind: Kant
  • Statue of Lion: Fa-tsang
  • Questions: Taylor
  • From Saying to Meaning: Locke
  • Types of Thoughts: Keating
  • Functions of Personality: Jung
  • Criteria For Good Measure: McClelland
  • Cognition: Aigen
  • Psychosocial Stages: Stewart
  • Representations: Kant
  • Degrees of Unsolvability: Turing Machines
  • Literary Meaning: Frye
  • Knowledge: Spinoza
  • Aspects of Man: Jaspers
  • Notation: Andrius
  • Conversational Categories: Grice
  • Universal Validity Claims: Abel and Habermas
  • Antimonies: Kant
  • Principal Moments: Kant
  • Cognitive Perfections: Kant
  • Habit: Covey
  • Ontological Classes: Peirce
  • Principles: Kant
  • Powers: Plato
  • Logical Progression: Harman
  • Reason and Understanding: Hegel
  • Permanence and Change: Nicolas of Autrecourt

Form and function. Function and appearance matches by split-brain patients. (MIT 9.00SC Introduction to Psychology, Spring 2011, Lecture 3, about 43 minutes. See also 52 minutes.)

  • Left brain: chooses by function (how) draws parts, not whole
  • Right brain: chooses by appearance (what) draws whole, not parts

Also: When things are contradictory, people have to explain Why, they rationalize. (About 48 minutes).

Michael Graziano, Consciousness and the Social Brain: In the case of white light, we can distinguish between four items.

  • Item I is a real physical thing; a broad spectrum of wavelengths.
  • Item II is a representation in the brain's visual circuitry, information that stands for, but in many ways depicts something different from, the physical thing. The information depicts a simplified version, minus the physical details that are unimportant for one's own survival, and with no adherence to the laws of physics. To be precise, we can distinguish two parts to Item II, let's say IIa and IIb. Item IIa is the information itself, which does exist and is instantiated in specialized circuitry of the visual system. Item IIb is the impossible entity depicted by that information - brightness without color.
  • Item III is the cognitive access to that representation, the decision-making process that allows the brain to scan the visual representation and abstract properties such as that a white surface is present or has a certain saturation or is located here or there in the environment.
  • Item IV is the verbal report.

(Whether, what, how, why. The "what" we experience is Item IIb, and it is coded in our brain as Item IIa.)

Žmogus, žinantis, kaip reikia daryti, visada turės darbo. Žmogus, žinantis, kodėl tai reikia daryti, visada bus jo viršininkas. Ralfas Voldas Emersonas.

As Peirce noted, there are three kinds of Signs: Symbol, Index, Icon, and we may also consider a Thing of itself.

Heidegger's fourfold aspects of building: receive heaven, await divinities, escort mortals, save earth. See: Building Dwelling Thinking in Poetry, Language, Thought. But "on the earth" already means "under the sky." Both of these also mean "remaining before the divinities" and include a "belonging to men's being with one another." By a primal oneness the four-earth and sky, divinities and mortals-belong together in one. Mortals dwell in the way they preserve the fourfold in its essential being, its presencing. Accordingly, the preserving that dwells is fourfold.

  • Why dwells: The sky is the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether. ... Mortals dwell in that they receive the sky as sky. They leave to the sun and the moon their journey, to the stars their courses, to the seasons their blessing and their inclemency; they do not turn night into day nor day into a harassed unrest.
  • How dwells: The divinities are the beckoning messengers of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment. ... Mortals dwell in that they await the divinities as divinities. In hope they hold up to the divinities what is unhoped for. They wait for intimations of their coming and do not mistake the signs of their absence. They do not make their gods for themselves and do not worship idols. In the very depth of misfortune they wait for the weal that has been withdrawn.
  • What dwells: The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die. To die means to be capable of death as death. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities. ... Mortals dwell in that they initiate their own nature-their being capable of death as death-into the use and practice of this capacity, so that there may be a good death. To initiate mortals into the nature of death in no way means to make death, as empty Nothing, the goal. Nor does it mean to darken dwelling by blindly staring toward the end.
  • Whether dwells: Earth is the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal. ... Mortals dwell in that they save the earth-taking the word in the old sense still known to Lessing. Saving does not only snatch something from a danger. To save really means to set something free into its own presencing. To save the earth is more than to exploit it or even wear it out. Saving the earth does not master the earth and does not subjugate it, which is merely one step from spoliation.

Gilumas yra tai, kiek daikte atsispindi kitų daiktų. Atspindys - jautriausia vieno daikto egzistavimo kitame forma. Daikto "prasmė" yra aukščiausia jo koegzistavimo su kitais daiktais forma gylio atžvilgiu. Man neužtenka vien tik daikto materialumo, turiu žinoti ir kokia daikto "prasmė", t.y. mistiškas šešėlis, kurį virš jo meta visas likęs pasaulis. Daikto prasmės ieškojimas atitinka jo pavertimą vertybiniu visatos centru. Bet ar ne tą patį daro meilė? Sakydami, kad mylime tam tikrą objektą ir kad mums jis yra visatos centras, sujungiantis visus siūlus, kurių apmatai yra mūsų gyvenimas, mūsų pasaulis, kalbame apie tą patį dalyką. [Ortega y Gasset, Meditacijos apie Don Kichotą, vertė Rūta Samuolytė, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps. 107-108]

Būties sakymo tinkamumas, kaip tiesos likimas, yra pirmasis mąstymo dėsnis, bet ne logikos taisyklė, kuri, beje, gali tapti taisykle tik pagal dėsnį. Kreipti dėmesį į mąstančiojo sakymo tinkamumą reiškia ne tik tai, kad mes kiekvienąsyk apmąstome, ką ir kaip reikia sakyti apie būtį. Ne mažiau svarbu yra apmąstyti, ar, kiek, kokią būties istorijos akimirką, kokiame dialoge ir kodėl tai turi būti išsakyta. [Heidegeris, Apie humanizmą, vertė Arvydas Šliogeris, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.130]

Split brain patients - questions of "what" vs. "why", see Gazzaniga, Brain Science Podcast

Benedetto Croce

  • Kodėl - gėris - etika.
  • Kaip - nauda - ekonomika.
  • Koks - grožis - estetika.
  • Ar - tiesa - filosofija.

Antanas Andrijauskas: Dvasia Kročei yra žmonijos gyvenimas, jos istorija, tiksliau, jos dvasinio gyvenimo istorija. Šis vientisas dvasinis pradas Kročės filosofijoje reiškiasi dviem skirtingomis formomis - teorine ir praktine. Teorine forma žmogus pažįsta pasaulį, o praktine jį keičia. Teorinė forma savo ruožtu skyla į intuityvią, arba, kaip Kročė ją vadina, estetinę ir konceptualią, arba filosofinę, tikrovės pažinimo formą. O praktinė forma skyla į ekonominę ir etinę. Šios keturios tikrovės pažinimo formos neohėgeliškoje Kročės filosofinėje sistemoje virsta savarankiškais mokslais - estetika, filosofija, ekonomika, etika, kuriuos atitinka tokios pagrindinės kategorijos: grožis, tiesa, nauda ir gėris. Taip galėčiau glaustai apibūdinti hėgeliškąją jo filosofinę orientaciją. [Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.170]

  • Dievas - ar, Sat - koks, Cit - kaip, Ananda (palaima, jos ryšiai) - kodėl.

Transcendentals Beauty, Goodness, Truth. In Plato's Symposium the following passage suggests their correct order: "The true order of going is to use the beauties of the earth as steps along which to mount upwards for the sake of that other beauty: from fair forms to fair practices, and from fair practices to fair notions until he arrives at the idea of absolute beauty." Žr. Vienybė

Ar (kūnas). Koks (neocortex - protas), limbic (no language): kaip (širdis?), kodėl (valia?) - išradingi vadovai - Simon Sinek: How Great Leaders Inspire Action - reverse the order of information. Speak out from the nonlingual, decision making part of the brain.

Yra keturios klasikinės Lie grupės ir atitinkamai keturi Dynkin brėžiniai. Ar tai susiję su keturiomis pakopomis, kaip Dievas išeina už savęs?

Mulla Sadra

Liudmilos Rupšienės seminaras apie Max van Manen fenomenologinį metodą. Juo bandoma atsisakyti priežasties ir pasekmės ryšio sureikšminimo. Fenomenologija ieško reiškinio (vaizdinio - koks) esmės (ar), tačiau, manau, tam reikia reiškinį visaip pasukti (kaip), visaip prie jo prieiti, tokiu būdu atskirti "kaip" ir "koks". Neklausia kodėl, nė kaip (bendro asmens žinių), klausia koks - ką išgyvena (asmenybės žinios) - ką niekas kitas nežino ir negali paliudyti, ką privalome gerbti, ką Dievas per žmogų žino ir liudija, tad myli. Liudmilos Rupšienės klausimas: Kokia gyvenimo prasmė? Tačiau abejoju ar šis metodas gali į tai atsakyti. Vertybės nelaiko išgyvenimu, o tvirtinimu. Betgi, manau, vertybės mums ir kitiems svarbiau nė jauduliai, labiau išreiškia mumyse glūdintį Dievo troškimą, išsako už ką sutiktumėme mirti ar kentėti.

The foursome is the [DivisionsOfEverything division of everything] into four perspectives. This structure defines issues of knowledge. The four perspectives are: +3) why +2) how +1) what +0) whether, where the notation indicates the levels of reflection involved. The foursome has two representations, the point of view of the observer (questions: why? how? what? whether?), and the point of view of the thing (answers: why, how, what, whether). [10/99, Andrius Kulikauskas]

The {{Foursome}} is the framework for matters of {{Knowledge}}. It holds together four points of view: why, how, what and whether. These levels have been observed by many thinkers. There are two representations: we think of them either from the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!

  • Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
  • How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
  • What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (note that What includes the When and the Where as parts of object description)
  • Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

The division of everything into four perspectives is the place where the AlgebraOfViews starts to matter.

Ketverybė


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 gruodžio 25 d., 20:37
Tweet