Gvildenu | Mintys / Ketverybė

Žinojimas, Padalinimai, Ketverybės, Abėcėlė

Kaip nusakyti ketverybę?

四切

Yra ir atrodo

Kaip ketverybė išplėtoja skirtumą tarp to kas yra ir to kaip atrodo?

Ketverybės poslinkiai

Ar ketverybės poslinkiai išreiškia atitokėjimą (iš koks į kaip) ar įsijautimą (iš kaip į koks)?

Padalinimo požiūris

Kaip ketverybė slypi kiekvieno padalinimo požiūryje?

Keturių lygmenų reikšmės

Už santvarkos yra lygmenys Ar, Koks, o santvarkoje yra lygmenys Kaip, Kodėl. Bet juk Kodėl veda už santvarkos. Kaip suprasti? Ar tai ryšys su požiūriu už santvarkos, tad atstumas iki jo?

Žinojimų pavyzdys:

Kodėl atvažiavo traukinys
Kaip atvažiavo traukinys
Koks atvažiavo traukinys
Ar atvažiavo traukinys

Ką pasako pastarasis lygmuo? Turint mintyje, kad didesnė dalis jo turinio turi būti jau žinoma, kas traukinys, kodėl jisai važiuoja, ir t.t.

Ketverybės pavyzdžiai

Palyginti Mindey I. lygties {$F(Y)$} paaiškinimą ir funktorių kategorijų teorijoje.

Ketverybė yra visko padalinimas į keturis požiūrius. Tai proto sandara, kuria samprotaujame žinojimo klausimu. Tai keturi žinojimo lygmenys, keturi sąmoningumo lygmenys: +0) ar, +1) koks, +2) kaip, +3) kodėl.

Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (note that What includes the When and the Where as parts of object description)
Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

Ketverybės požiūriai

Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo:

žinojimo nežinojimas - kodėl,
nežinojimo žinojimas - kaip,
žinojimo žinojimas - koks,
nežinojimo nežinojimas - ar.

Semiotika, ženklų mokslas, skiria lygmenis, plotmes: daiktą, ikoną (paveikslą), indeksą (nuorodą, žymę), simbolį (ženklą).

Ketverybė, tai du teigiamai apibrėžti požiūriai, du neigiamai apibrėžti požiūriai. Neigiamai apibrėžti reiškia, kad tai bendruomeninė sandara, išsakanti laisvę. Palyginti su penkerybe ir šešerybe, su pirminėmis sandaromis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.

Žinojimas yra primesta vienybė.

Kodėl = aprėpti (iš vieningos esmės)
Kaip = kisti (vienijančiu santykiu)
Koks = pristatyti (vieningu pavidalu)
Ar = nuslėpti (vieningas užsandarinimas)

Kalba remiasi žinojimu, vienybės primetimu.

Lygmuo "kaip" apibrėžia puoduką ar bet kurią sąvoką, jai suteikia tapatybę. O tai yra pagrindas puoduko ar sąvokos esmei "kodėl", atvaizdų (kaip) vieningumas. Savybės "koks" yra tai kas apibūdina paskirą puoduką arba paskirą sąvokos taikymą, taikymo aplinkybės (o savybės gali keistis). Ir jų vieningumas yra būtent paskiro puoduko, paskiros sąvokos atvejis. Tad matome ribą tarp to kas bendra, besąlygiška ir išlieka kodėl/kaip ir to kas paskira ir kinta, sąlygiška koks/ar. Ši riba ir šis išskyrimas yra esminis visoms šešioms ženklų savybėms.

Išmintis: nežinojimas, tai sąmonės susilaikymas
Pagrįsta nuomonė, tai sąmonės žinojimas
Nepagrįsta nuomonė, tai pasąmonės žinojimas
Bukumas: tai pasąmonės susilaikymas
Valia: sąmonė
Širdis: sąmonės pasąmonė
Protas: pasąmonės sąmonė
Kūnas: pasąmonė

Gyvendami kartu sąmone ir pasąmone (tarpiniais lygmenimis, sąmonės ir pasąmonės derinimu) galime tuo pačiu gyventi Dievu ir Kitu. Pirmenybę reikia teikti širdžiai, ne protui. Valia visada sąmoninga, kūnas visada nesąmoningas.

Ketverybės poslinkiai

Poslinkių pagrindas yra atitokėjimas. Juo paslenkame į aukštesnį lygį.

Eilę metų buvau įsivaizdavęs priešingai, kad ketverybės poslinkiai išreiškia įsijautimą. Tačiau tai išreiškia dvejybės poslinkiai, nes išliekame savo plotmėje ir iš viso nesuvokiame savo plotmės, nė tai kas už jos.

Atitokėdami suvokiame savo plotmę, užtat suvokiame savo požiūrį, nes plotmė grindžia požiūrį. Tad ketverybe jau galime pasižiūrėti į save iš šalies. Užtat pasikeičia atvaizdai ir lieka du: sugebame ar nesugebame savo pamatyti plotmėje, iš šalies.

Plotmės grindžia požiūrių dėliojimą, jų algebrą.

Ką turėjau mintyje? Apsivertimas - tikslas už mūsų (kodėl), mes už taisyklių (kaip). "Vardan ramybės". Gerą valią parodyti?

Žinojimas

Žinojimo esmė yra, kad išeinant už savęs išverčiame save, taip kad atversdami save atgal, galime ne tiktai atstatyti save, bet kartu ir išplėsti save, įtraukiant kitus, su mumis sutampančius. Galime išplėsti domeną (extend the domain). Užtat ženklas gali iššaukti vis turiningesnį turinį. Turinys priklauso nuo plotmės, tai yra, nuo sąlygos, aplinkos, konteksto, o sąlygos gali būti išplečiamos. Viena plotmė gali praplėsti kitą plotmę. Plotmė grindžia požiūrį, tad plotmių santykiai grindžia požiūrių dėliojimą.

Dievas išeidamas už savęs (už santvarkos) į save (santvarkoje) tuo pačiu atveria tarpinį, žmogišką, sąlyginį, santykinį išėjimą už savęs (beišeinantį) į save (beįeinantį). Tačiau mes šitą išgyvename atvirkščiai - pradėdami savo sąlygose išeiname už jų.

Įsijaučiame dvejybe, o atitokėjame ketverybe. Įsijausdami mes apsiribojame savo plotme. O atsitokėdami mes ne tiktai išeiname už savęs, bet mes tuo pačiu parodome savo išėjimo sąlygiškumą, juk buvome sąlygose, o iš kur tos sąlygos atsirado? Tad atveriame ir kitą, lygiagrečią Dievo plotmę. Tuo pačiu nusakome dviprasmiškumą, juk abejose plotmėse atitokėjimas vyksta lygiagrečiai.

Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.

Ketverybės atvaizdai

Ketverybė mąstome dviem atvaizdais. Tai yra, mąstydami ketverybę, privalome remtis vienu ar kitu atvaizdu. Atitinkami mąstome klausimais ar atsakymais, didėjančiu ar mažėjančiu laisvumu, pažinovu ar pažinimo lauku.

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės. Su ketverybe, su atsakymu atsiranda antisandara, gyvenimo lygtis.

Nulybė savo atvaizdais neigia sąmoningą vienybę, leidžia mąstyti keliais skirtingais požiūriais.

Žinojimas yra veidrodis. Juk Dievas mąsto iškart, tad jam nereikia nieko žinoti, atminti, juk viskas jam prieš akis. Žinojimas remiasi atmintimi, tai atskyrimas mūsų mąstymo į tiesioginį ir netiesioginį. Panašiai, penkerybė, šešerybė, septynerybė išsako tokį atskyrimą, užtat turi tik po du atvaizdus.

Klausimai skiria:

Ar? Tiesa ir netiesa
Koks? Betarpiškas ar nebetarpiškas
Kaip? Pastovus ar kintantis
Kodėl? Prasmingas ar aprėpiamas
Nulybės atvaizdai ar ketverybė

I want X.

Sintetinis teiginys: Koks: išskiria X nuo manęs. Kaip: susieja X su manimi.
Analitinis teiginys: Ar: X neišskirtas, yra sandarame teiginyje. Kodėl: išeina už sandaro, analitinio teiginio.

Ketverybė skiria dvasią (nežinojimą) ir sandarą (žinojimą) ir tuomi atveria atvaizdus ir aplinkybes.

Ženklas

Ženklas skiria ir sieja reikšmę (turinį) ir išraišką. Lygmeniu ar reikšmė ir išraiška sutampa, o lygmeniu kodėl jie visiškai atskirti. Ikonas ir indeksas išsako tarpinius santykius, koks ir kaip, atitinkamai.

Klausimas Kodėl? jei tik yra apibrėžtas: Kodėl X? visada remiasi tvirtinimu Ar (X yra). Ir panašiai, klausimas Kaip X? remiasi tvirtinimu Koks X. Tačiau tai nėra sąmoningo mąstymo poslinkiai, o kalbos teiginio parengimas.
Relate Not What to Why, and Not How to Whether.

Užrašai

Ketverybė

Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.

Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:

Ar, koks, kaip, kodėl
P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
Kodėl, kaip, koks, ar

Ketverybė - materialistinis atvaizdas

Peteliškė įsijaučia koks
Pelytė atsitokėja kaip
Orangutangas sąmoningas kodėl
Ketverybė prasideda požiūrio atsisakymu, tad gali būti Ar.
Kaip tampa Koks (abu išnyksta nulybe), tad Kodėl tampa Ar (abu tampa vienybe, susijungia).
Ar 1+3=4 išsako ketverybės poslinkius? Betgi tai išsako atbulai.
Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
Tinbergen's four questions and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.

Ketverybė

Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.
Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).
Kodėl atsiranda su ketverybe.
0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.
Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.
Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.
Ketverybė skiria kas yra (Ar) ir kas rodos, reiškiasi (Koks).
Idealistas (pažinovas) skiria Dievą ir viską. Materialistas (pažintasis) neskiria jų.
Kaip ir kodėl ketverybės lygmenys yra susiję su 4 atvaizdais (apimtimis) (žinoti ar, koks, kaip, kodėl)?
Materializmo (pažintojo) atvaizde - Kaip ir Koks susiję, tad dieviška ašis ir žmoniška ašis yra susijusios, tad nėra Kodėl.
Idealizmo (pažinovo) atvaizde - Kaip ir Koks atskirti, dieviška ašis ir žmoniška ašis atskirtos, tad nėra Ar.
Tad iš šono pasižiūrėjus (požiūriu į požiūrį, atvaizdu) matosi tiktai dalis požiūrių (nežiūrint visapusiškai, nesivaržant poslinkiais).

In thinking about the mind, I am familiar with a division of everything into four perspectives: whether, what, how, why. I find this structure to have two representations. We may think them in terms of an observer, as questions: Whether? What? How? Why? Or we may think of them in terms of an observed, as answers: Whether! What! How! Why! In terms of the idealism of the observer, Why? is most important, and Whether? seems inconsequential, whereas in terms of the materialism of the observed, Whether! is most substantial, and Why! seems inconsequential.

I like the thought which came up (was it Chris? or Franz?) that purpose (Why) is what we can introduce at any point to bring out moral implications. The perspective Why - an external reason, not simply an internal reason How - is what makes any system just as important as any other as a reference point. The perspective Why is that which presents it as self-standing and thus able to participate in the metaphors which link all such systems. Allowing for an answer, Why open us to integration with other systems.

Ketverybė išrašyta eilės tvarka kaip tikslioji seka. Galima suprasti ratą keturių metų laikų betgi tas ratas užsibaigia - iš pasąmonės per sąmonę grįžtama į pasąmonę - taip kad sąmonė neišgyvena tokio rato.
Esame būklėje Kodėl bet šito nepastebime. Stebime būkles Kaip ir Koks. Perėjus iš Koks ir Kaip, Kodėl persimeta į Ar, bet šito nepastebime tiesiogiai.
Žinojimui (ketverybei) reikalingas išorinis pasaulis už mūsų (kur kaupiamos žinios) tad yra ketverybė, yra jautrumas ir atsiliepimas. Ne mes veikiame (trejybe - ketveriais atvaizdais), o pasaulis mus veikia per žinias (ketverybe - dviem atvaizdais). Yra apimtys ir atvaizdai.
Kodėl - visos galimybės - kaip tai susiję su trejybės rato poslinkiais?
Sąmoningas nežinojimas (išmintis - sąmonės sulaikymas) ir nesąmoningas nežinojimas. Pasąmonė išsako netikrą nuomonę, o sąmonė išsako tikrą - sąmoningumo išbandytą nuomonę.

Aristotle: The Four Causal Account of Explanatory Adequacy

Kant's four reflective judgments from his Critique of Judgment:

Sublime - subjective, general - why
Good - objective, general - how
Agreeable - objective, particular - what
Beautiful - subjective, particular - whether

James Gibson's affordance We see things in terms of the actions we can take. We can look at them in terms of How. We can thus also think of them in terms of Why they are interesting to us.

Aesthetics Medieval aesthetics in the realm of philosophy built upon Classical thought, continuing the practice of Plotinus by employing theological terminology in its explications. St. Bonaventure's "Retracing the Arts to Theology", a primary example of this method, discusses the skills of the artisan as gifts given by God for the purpose of disclosing God to mankind, which purpose is achieved through four lights:

the light of skill in mechanical arts which discloses the world of artifacts = whether
which light is guided by the light of sense perception which discloses the world of natural forms = what
which light, consequently, is guided by the light of philosophy which discloses the world of intellectual truth = how
finally, this light is guided by the light of divine wisdom which discloses the world of saving truth = why.
Explanations, The Four Causes: Aristotle
Signs: Peirce
States of Mind: Plato
The Parable of the Sower: Jesus Christ
Knowledge Claims: Toulmin
Database Design: Microsoft Access
Delimitation of Being: Heidegger
Temptations of Christ: Matthew
Faculties of the Mind: Kant
Statue of Lion: Fa-tsang
Questions: Taylor
From Saying to Meaning: Locke
Types of Thoughts: Keating
Functions of Personality: Jung
Criteria For Good Measure: McClelland
Cognition: Aigen
Psychosocial Stages: Stewart
Representations: Kant
Degrees of Unsolvability: Turing Machines
Literary Meaning: Frye
Knowledge: Spinoza
Aspects of Man: Jaspers
Notation: Andrius
Conversational Categories: Grice
Universal Validity Claims: Abel and Habermas
Antimonies: Kant
Principal Moments: Kant
Cognitive Perfections: Kant
Habit: Covey
Ontological Classes: Peirce
Principles: Kant
Powers: Plato
Logical Progression: Harman
Reason and Understanding: Hegel
Permanence and Change: Nicolas of Autrecourt

Form and function. Function and appearance matches by split-brain patients. (MIT 9.00SC Introduction to Psychology, Spring 2011, Lecture 3, about 43 minutes. See also 52 minutes.)

Left brain: chooses by function (how) draws parts, not whole
Right brain: chooses by appearance (what) draws whole, not parts

Also: When things are contradictory, people have to explain Why, they rationalize. (About 48 minutes).

Michael Graziano, Consciousness and the Social Brain: In the case of white light, we can distinguish between four items.

Item I is a real physical thing; a broad spectrum of wavelengths.
Item II is a representation in the brain's visual circuitry, information that stands for, but in many ways depicts something different from, the physical thing. The information depicts a simplified version, minus the physical details that are unimportant for one's own survival, and with no adherence to the laws of physics. To be precise, we can distinguish two parts to Item II, let's say IIa and IIb. Item IIa is the information itself, which does exist and is instantiated in specialized circuitry of the visual system. Item IIb is the impossible entity depicted by that information - brightness without color.
Item III is the cognitive access to that representation, the decision-making process that allows the brain to scan the visual representation and abstract properties such as that a white surface is present or has a certain saturation or is located here or there in the environment.
Item IV is the verbal report.

(Whether, what, how, why. The "what" we experience is Item IIb, and it is coded in our brain as Item IIa.)

Žmogus, žinantis, kaip reikia daryti, visada turės darbo. Žmogus, žinantis, kodėl tai reikia daryti, visada bus jo viršininkas. Ralfas Voldas Emersonas.

As Peirce noted, there are three kinds of Signs: Symbol, Index, Icon, and we may also consider a Thing of itself.

Heidegger's fourfold aspects of building: receive heaven, await divinities, escort mortals, save earth. See: Building Dwelling Thinking in Poetry, Language, Thought. But "on the earth" already means "under the sky." Both of these also mean "remaining before the divinities" and include a "belonging to men's being with one another." By a primal oneness the four-earth and sky, divinities and mortals-belong together in one. Mortals dwell in the way they preserve the fourfold in its essential being, its presencing. Accordingly, the preserving that dwells is fourfold.

Why dwells: The sky is the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether. ... Mortals dwell in that they receive the sky as sky. They leave to the sun and the moon their journey, to the stars their courses, to the seasons their blessing and their inclemency; they do not turn night into day nor day into a harassed unrest.
How dwells: The divinities are the beckoning messengers of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment. ... Mortals dwell in that they await the divinities as divinities. In hope they hold up to the divinities what is unhoped for. They wait for intimations of their coming and do not mistake the signs of their absence. They do not make their gods for themselves and do not worship idols. In the very depth of misfortune they wait for the weal that has been withdrawn.
What dwells: The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die. To die means to be capable of death as death. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities. ... Mortals dwell in that they initiate their own nature-their being capable of death as death-into the use and practice of this capacity, so that there may be a good death. To initiate mortals into the nature of death in no way means to make death, as empty Nothing, the goal. Nor does it mean to darken dwelling by blindly staring toward the end.
Whether dwells: Earth is the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal. ... Mortals dwell in that they save the earth-taking the word in the old sense still known to Lessing. Saving does not only snatch something from a danger. To save really means to set something free into its own presencing. To save the earth is more than to exploit it or even wear it out. Saving the earth does not master the earth and does not subjugate it, which is merely one step from spoliation.

Gilumas yra tai, kiek daikte atsispindi kitų daiktų. Atspindys - jautriausia vieno daikto egzistavimo kitame forma. Daikto "prasmė" yra aukščiausia jo koegzistavimo su kitais daiktais forma gylio atžvilgiu. Man neužtenka vien tik daikto materialumo, turiu žinoti ir kokia daikto "prasmė", t.y. mistiškas šešėlis, kurį virš jo meta visas likęs pasaulis. Daikto prasmės ieškojimas atitinka jo pavertimą vertybiniu visatos centru. Bet ar ne tą patį daro meilė? Sakydami, kad mylime tam tikrą objektą ir kad mums jis yra visatos centras, sujungiantis visus siūlus, kurių apmatai yra mūsų gyvenimas, mūsų pasaulis, kalbame apie tą patį dalyką. [Ortega y Gasset, Meditacijos apie Don Kichotą, vertė Rūta Samuolytė, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps. 107-108]

Būties sakymo tinkamumas, kaip tiesos likimas, yra pirmasis mąstymo dėsnis, bet ne logikos taisyklė, kuri, beje, gali tapti taisykle tik pagal dėsnį. Kreipti dėmesį į mąstančiojo sakymo tinkamumą reiškia ne tik tai, kad mes kiekvienąsyk apmąstome, ką ir kaip reikia sakyti apie būtį. Ne mažiau svarbu yra apmąstyti, ar, kiek, kokią būties istorijos akimirką, kokiame dialoge ir kodėl tai turi būti išsakyta. [Heidegeris, Apie humanizmą, vertė Arvydas Šliogeris, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.130]

Split brain patients - questions of "what" vs. "why", see Gazzaniga, Brain Science Podcast

Benedetto Croce

Kodėl - gėris - etika.
Kaip - nauda - ekonomika.
Koks - grožis - estetika.
Ar - tiesa - filosofija.

Antanas Andrijauskas: Dvasia Kročei yra žmonijos gyvenimas, jos istorija, tiksliau, jos dvasinio gyvenimo istorija. Šis vientisas dvasinis pradas Kročės filosofijoje reiškiasi dviem skirtingomis formomis - teorine ir praktine. Teorine forma žmogus pažįsta pasaulį, o praktine jį keičia. Teorinė forma savo ruožtu skyla į intuityvią, arba, kaip Kročė ją vadina, estetinę ir konceptualią, arba filosofinę, tikrovės pažinimo formą. O praktinė forma skyla į ekonominę ir etinę. Šios keturios tikrovės pažinimo formos neohėgeliškoje Kročės filosofinėje sistemoje virsta savarankiškais mokslais - estetika, filosofija, ekonomika, etika, kuriuos atitinka tokios pagrindinės kategorijos: grožis, tiesa, nauda ir gėris. Taip galėčiau glaustai apibūdinti hėgeliškąją jo filosofinę orientaciją. [Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.170]

Dievas - ar, Sat - koks, Cit - kaip, Ananda (palaima, jos ryšiai) - kodėl.

Transcendentals Beauty, Goodness, Truth. In Plato's Symposium the following passage suggests their correct order: "The true order of going is to use the beauties of the earth as steps along which to mount upwards for the sake of that other beauty: from fair forms to fair practices, and from fair practices to fair notions until he arrives at the idea of absolute beauty." Žr. Vienybė

Ar (kūnas). Koks (neocortex - protas), limbic (no language): kaip (širdis?), kodėl (valia?) - išradingi vadovai - Simon Sinek: How Great Leaders Inspire Action - reverse the order of information. Speak out from the nonlingual, decision making part of the brain.

Yra keturios klasikinės Lie grupės ir atitinkamai keturi Dynkin brėžiniai. Ar tai susiję su keturiomis pakopomis, kaip Dievas išeina už savęs?

Kas turi pirmenybę (ketverybėje): buvimas (ar), esmė (koks), veikla (kaip), tikslas/aplinkybės (kodėl)

Mulla Sadra: būtis (ar) yra pirm esmės (koks). Žmogui šie klausimai susieti, o Dievui atskirti.

Liudmilos Rupšienės seminaras apie Max van Manen fenomenologinį metodą. Juo bandoma atsisakyti priežasties ir pasekmės ryšio sureikšminimo. Fenomenologija ieško reiškinio (vaizdinio - koks) esmės (ar), tačiau, manau, tam reikia reiškinį visaip pasukti (kaip), visaip prie jo prieiti, tokiu būdu atskirti "kaip" ir "koks". Neklausia kodėl, nė kaip (bendro asmens žinių), klausia koks - ką išgyvena (asmenybės žinios) - ką niekas kitas nežino ir negali paliudyti, ką privalome gerbti, ką Dievas per žmogų žino ir liudija, tad myli. Liudmilos Rupšienės klausimas: Kokia gyvenimo prasmė? Tačiau abejoju ar šis metodas gali į tai atsakyti. Vertybės nelaiko išgyvenimu, o tvirtinimu. Betgi, manau, vertybės mums ir kitiems svarbiau nė jauduliai, labiau išreiškia mumyse glūdintį Dievo troškimą, išsako už ką sutiktumėme mirti ar kentėti.

Simon O. Sinek. Golden Circle: What, How, Why. TED Talk.

Start With Why: How Great Leaders Inspire Everyone to Take Action. 2009.
Find Your Why: A Practical Guide for Discovering Purpose for You and Your Team. 2017.

After Action Review (Wikipedia) a structured review or de-brief (debriefing) process for analyzing what happened, why it happened, and how it can be done better by the participants and those responsible for the project or event.

Vaiśeṣika padargai:

Sāmānya bendrybė "kaip"
Viśeṣa paskirybė "koks"
Samavāya dalyvavimas "kodėl" tačiau tai ryšys tarp priežasties ir pasekmės, ryšys tarp neišskiriamų substancijų, ryšys tarp turinio ir indo, ir manau, apskritai, tiesiog ryšiai įskaitant su visuma, užtat tai Dievo požiūris

O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:

dravya santalka - buvimo terpės (gamtos pradai: žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, laikas, erdvė, savastis, protas) - tai atsakymai, pažinti dalykai, mažėjantis laisvumas
karma veiklos terpės - tai pažinimas, riba tarp pažinto daikto ir pažinovo, užtat
Guṇa gijos - mąstymo terpės (smegenų vienybės židiniai: juslės, skausmas, kiekybė, dydis ir t.t.) - tai klausimai, pažinovas, didėjantis laisvumas

Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.

Mencius: keturi daigai, keturi protai-širdys: benevolence, righteousness, propriety, moral wisdom - moral sprouts

“He who has a why to live for can bear with almost any how.” — Nietzsche

Buddha’s teachings on the four brahma-viharas, the divine abodes or boundless states, comprising kindness, compassion, sympathetic joy, and equanimity.

Whatness (quiddity, essence - palyginti su "kodėl") and thatness (whether - existence)

Heidegger

kaip yra vienas nurodantis (referential) ryšys "įrankis" (equipment) (siūlas), Dasein rūpestis
kodėl yra visi nurodantys ryšiai "manifold is concern"

DIKW pyramid Data, information, knowledge, wisdom. Milan Zeleny tai susiejo su nieko nežinojimu, kažko žinojimu, betko žinojimu, visko žinojimu. Žr.Helmut Leitner.

Lacan: Real, imaginary, symbolic.
Lygtyje {$F(X) = Y$}, {$Y$} atsako klausimą Kodėl, {$X$} atsako klausimą Kaip, {$F$} atsako klausimą Koks? (tuo pačiu Kur?, Kada?) Lygtis sieja tikslą {$Y$}, veiksmą {$X$}, pasaulį {$F$}.

Kaip Aristotelio keturios priežastys paaiškina kodėl ketveriopai: lygmenimis Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Pavyzdžiui, kodėl višta perėjo kelią? Galima atsakyti:

Kodėl reiškia Kaip: Ji perėjo kelią nes jos kojos ta kryptimi judėjo.
Kodėl reiškia Koks: Ji perėjo kelią nes ūkinininkas matė, kad pereinantis kelią turėjo dvi kojas.
Kodėl reiškia Ar: Ji perėjo kelią nes antradieniais išleidžia vištas į lauką.

William James, ketverybės atvaizdai. Tender-minded (idealistai), tough-minded (materialistai).

Įsisąmonijimas - ar, abdukcija - koks, dedukcija - kaip, indukcija - kodėl, išsidėsto kaip kad Yoneda įdėties atžvilgiu.
Chinese guardian lions Prisimenu budistų filosofo skaitinį apie akmeninį liūtą primenantį Aristotelio keturias priežastis
Vervaeke: Propositional knowledge - what semantic memory, procedural knowledge how semantic memory, perspectival knowledge episodic memory (adverbial qualia "hereness, nowness, togetherness") - whether, participatory knowledge (agent and arena relationship - how you and the world fit together - you and the world participate in the thing so that real affordances are shared by you, like by walking) - why - the memory is the sense of self.
Dėl Lucy: Gyvenant be tikslo, tikslai gali būti tiesiog neišsakyti. Ar taip sveika? Ar ne sveikiau juos išsakyti?

2018.11.05 A: Kokia ketverybės poslinkių prasmė?

D: Ketverybė yra žinojimo sandara. Jinai nežinojimą išreiškia žinojimu, o tam reikalingi keturi lygmenys, kuriais išeinu už savęs į save. Tad poslinkiai išsako šį išėjimą, kuomi nežinojimą pakeičia žinojimu. Ir tam išėjimui reikalingas tarpinis išėjimas į sąlygišką išėjimą, tai yra, į santykinį išėjimą. Ir esmė yra perėjimas iš mano besąlygiško išėjimo į jūsų sąlygišką išėjimą. Tačiau jumis viską išgyvenant gaunasi atvirkščiai. Tad jums atsitokėjant sąlygiškai, santykinai, aš jumyse ir jumis atsitokėju taipogi savo plotmėje. Tad taip grindžiama dviprasmybė, sukuriamos jai sąlygos ir tame ketverybės prasmė.