神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Ketverybė istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2024 kovo 07 d., 10:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 347-348 eilutės:

William James, ketverybės atvaizdai. Tender-minded (idealistai), tough-minded (materialistai).
2024 vasario 28 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Žinojimas]], [[Padalinimai]], [[Ketverybės]]
į:
[[Žinojimas]], [[Padalinimai]], [[Ketverybės]], [[Abėcėlė]]
2023 spalio 10 d., 07:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 326-327 eilutės:

“He who has a why to live for can bear with almost any how.” — Nietzsche
2023 rugsėjo 19 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 340-344 eilutės:

Kaip Aristotelio keturios priežastys paaiškina kodėl ketveriopai: lygmenimis Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Pavyzdžiui, kodėl višta perėjo kelią? Galima atsakyti:
* Kodėl reiškia Kaip: Ji perėjo kelią nes jos kojos ta kryptimi judėjo.
* Kodėl reiškia Koks: Ji perėjo kelią nes ūkinininkas matė, kad pereinantis kelią turėjo dvi kojas.
* Kodėl reiškia Ar: Ji perėjo kelią nes antradieniais išleidžia vištas į lauką.
2023 rugsėjo 19 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 197-203 eilutės:


* Ketverybė išrašyta eilės tvarka kaip tikslioji seka. Galima suprasti ratą keturių metų laikų betgi tas ratas užsibaigia - iš pasąmonės per sąmonę grįžtama į pasąmonę - taip kad sąmonė neišgyvena tokio rato.
* Esame būklėje Kodėl bet šito nepastebime. Stebime būkles Kaip ir Koks. Perėjus iš Koks ir Kaip, Kodėl persimeta į Ar, bet šito nepastebime tiesiogiai.
* Žinojimui (ketverybei) reikalingas išorinis pasaulis už mūsų (kur kaupiamos žinios) tad yra ketverybė, yra jautrumas ir atsiliepimas. Ne mes veikiame (trejybe - ketveriais atvaizdais), o pasaulis mus veikia per žinias (ketverybe - dviem atvaizdais). Yra apimtys ir atvaizdai.
* Kodėl - visos galimybės - kaip tai susiję su trejybės rato poslinkiais?
* Sąmoningas nežinojimas (išmintis - sąmonės sulaikymas) ir nesąmoningas nežinojimas. Pasąmonė išsako netikrą nuomonę, o sąmonė išsako tikrą - sąmoningumo išbandytą nuomonę.
2023 gegužės 21 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 217 eilutė iš:
* Views, The Four Causes: Aristotle
į:
* Explanations, The Four Causes: Aristotle
2022 rugsėjo 14 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-16 eilutės:

Yra ir atrodo
* Kaip ketverybė išplėtoja skirtumą tarp to kas yra ir to kaip atrodo?

Ketverybės poslinkiai
Pakeistos 18-19 eilutės iš
* Kas yra žinojimas ir nežinojimas?
į:
Padalinimo požiūris
Pakeistos 21-22 eilutės iš
* Kaip ketverybė išplėtoja skirtumą tarp to kas yra ir to kaip atrodo?
į:
Keturių lygmenų reikšmės
* Už santvarkos yra lygmenys Ar, Koks, o santvarkoje yra lygmenys Kaip, Kodėl. Bet juk Kodėl veda už santvarkos. Kaip suprasti? Ar tai ryšys su požiūriu už santvarkos, tad atstumas iki jo
?
Pridėta 32 eilutė:
Ketverybės pavyzdžiai
2022 rugsėjo 14 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 15 eilutė:
* Kaip ketverybė išplėtoja skirtumą tarp to kas yra ir to kaip atrodo?
2022 balandžio 09 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 178-187 eilutės:

I like the thought which came up (was it Chris? or Franz?) that purpose
(Why) is what we can introduce at any point to bring out moral
implications. The perspective Why - an external reason, not simply an
internal reason How - is what makes any system just as important as any
other as a reference point. The perspective Why is that which presents
it as self-standing and thus able to participate in the metaphors which
link all such systems. Allowing for an answer, Why open us to
integration with other systems.
2022 balandžio 09 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 169-177 eilutės:

In thinking about the mind, I am familiar with a division of everything
into four perspectives: whether, what, how, why. I find this structure
to have two representations. We may think them in terms of an observer,
as questions: Whether? What? How? Why? Or we may think of them in terms
of an observed, as answers: Whether! What! How! Why! In terms of the
idealism of the observer, Why? is most important, and Whether? seems
inconsequential, whereas in terms of the materialism of the observed,
Whether! is most substantial, and Why! seems inconsequential.
2022 vasario 09 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 164-168 eilutės:
* Idealistas (pažinovas) skiria Dievą ir viską. Materialistas (pažintasis) neskiria jų.
* Kaip ir kodėl ketverybės lygmenys yra susiję su 4 atvaizdais (apimtimis) (žinoti ar, koks, kaip, kodėl)?
* Materializmo (pažintojo) atvaizde - Kaip ir Koks susiję, tad dieviška ašis ir žmoniška ašis yra susijusios, tad nėra Kodėl.
* Idealizmo (pažinovo) atvaizde - Kaip ir Koks atskirti, dieviška ašis ir žmoniška ašis atskirtos, tad nėra Ar.
* Tad iš šono pasižiūrėjus (požiūriu į požiūrį, atvaizdu) matosi tiktai dalis požiūrių (nežiūrint visapusiškai, nesivaržant poslinkiais).
2022 sausio 19 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 138-142 eilutės:

Ketverybė - materialistinis atvaizdas
* Peteliškė įsijaučia koks
* Pelytė atsitokėja kaip
* Orangutangas sąmoningas kodėl
2022 sausio 18 d., 20:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 138-139 eilutės:

* Ketverybė prasideda požiūrio atsisakymu, tad gali būti Ar.
2021 vasario 17 d., 22:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Žinojimas]], [[Padalinimai]]
į:
[[Žinojimas]], [[Padalinimai]], [[Ketverybės]]
Pridėta 156 eilutė:
* Ketverybė skiria kas yra (Ar) ir kas rodos, reiškiasi (Koks).
2021 sausio 13 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 9-11 eilutės:

[++Ketverybė++]
2021 sausio 13 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Žinojimas]], [[Padalinimai]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
------------------
[[Žinojimas]], [[Padalinimai]]

'''Kaip nusakyti ketverybę?'''

---------------------
>><<
2020 spalio 07 d., 19:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:

* Palyginti Mindey I. lygties {$F(Y)$} paaiškinimą ir funktorių kategorijų teorijoje.
Pridėtos 286-287 eilutės:

* [[Mindey I. Big Picture for Everyone: The relationship between the equation model and base vectors for mapping human semantic space.]] Lygtyje {$F(X) = Y$}, {$Y$} atsako klausimą Kodėl, {$X$} atsako klausimą Kaip, {$F$} atsako klausimą Koks? (tuo pačiu Kur?, Kada?) Lygtis sieja tikslą {$Y$}, veiksmą {$X$}, pasaulį {$F$}.
2020 spalio 01 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 133-135 eilutės:

* Kaip tampa Koks (abu išnyksta nulybe), tad Kodėl tampa Ar (abu tampa vienybe, susijungia).
* Ar 1+3=4 išsako ketverybės poslinkius? Betgi tai išsako atbulai.
2020 rugpjūčio 04 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
2020 rugpjūčio 04 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

[++++四切++++]
2020 liepos 30 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 277-278 eilutės:

* Lacan: Real, imaginary, symbolic.
2020 liepos 11 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 138-145 eilutės:
Ketverybė
* Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.
* Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).
* Kodėl atsiranda su ketverybe.
* 0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
* Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.
* Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.
* Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.
2020 birželio 06 d., 13:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 131-137 eilutės:

* Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
* Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.
* Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
* Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.
2020 gegužės 15 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-16 eilutės:

Žinojimų pavyzdys:
* Kodėl atvažiavo traukinys
* Kaip atvažiavo traukinys
* Koks atvažiavo traukinys
* Ar atvažiavo traukinys
Ką pasako pastarasis lygmuo? Turint mintyje, kad didesnė dalis jo turinio turi būti jau žinoma, kas traukinys, kodėl jisai važiuoja, ir t.t.
2020 vasario 21 d., 19:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 115-123 eilutės:

[+Užrašai+]

Ketverybė
* Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.
Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar
2019 gruodžio 12 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-115 eilutės:
* Klausimas Kodėl? jei tik yra apibrėžtas: Kodėl X? visada remiasi tvirtinimu Ar (X yra). Ir panašiai, klausimas Kaip X? remiasi tvirtinimu Koks X. Tačiau tai nėra sąmoningo mąstymo poslinkiai, o kalbos teiginio parengimas.
* Relate Not What to Why, and Not How to Whether.
Pridėta 117 eilutė:
----------------------
2019 balandžio 06 d., 14:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
į:
--------------
Pakeista 10 eilutė iš:
į:
--------------
Pakeistos 210-211 eilutės iš
Mulla Sadra
į:
Kas turi pirmenybę (ketverybėje): buvimas (ar), esmė (koks), veikla (kaip), tikslas/aplinkybės (kodėl)
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Mulla_Sadra | Mulla Sadra]]: būtis (ar) yra pirm esmės (koks). Žmogui šie klausimai susieti, o Dievui atskirti.
2018 lapkričio 19 d., 17:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 239-240 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/DIKW_pyramid | DIKW pyramid]] Data, information, knowledge, wisdom. [[https://en.wikipedia.org/wiki/Milan_Zeleny | Milan Zeleny]] tai susiejo su nieko nežinojimu, kažko žinojimu, betko žinojimu, visko žinojimu. Žr.[[Helmut Leitner]].
2018 lapkričio 05 d., 15:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-70 eilutės iš
į:
Ką turėjau mintyje? Apsivertimas - tikslas už mūsų (kodėl), mes už taisyklių (kaip). "Vardan ramybės". Gerą valią parodyti?
Pakeistos 234-245 eilutės iš
>>bgcolor=#EEEEEE<<

Apsivertimas - tikslas už mūsų
(kodėl), mes už taisyklių (kaip). "Vardan ramybės". Gerą valią parodyti?

* whatness (essence - why!) and thatness (whether - existence)
** kodėl: vieningumas
** kaip: atvaizdai
** koks: adumbrations
(atvaizdai, plačiau suprasti) kaip atrodo iš įvairių kampų (sandara?)
** ar: pastarųjų vieningumas (dvasia?)
** kaip yra vienas nurodantis (referential) ryšys
"įrankis" (equipment) (siūlas), Dasein rūpestis
** kodėl yra visi nurodantys ryšiai "manifold is concern"
į:
Whatness ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Quiddity | quiddity]], [[https://en.wikipedia.org/wiki/Essence | essence]] - palyginti su "kodėl") and thatness (whether - existence)

Heidegger
* kaip yra vienas nurodantis (referential) ryšys "įrankis"
(equipment) (siūlas), Dasein rūpestis
* kodėl yra visi nurodantys ryšiai "manifold is concern
"
2018 lapkričio 05 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-57 eilutės:
Lygmuo "kaip" apibrėžia puoduką ar bet kurią sąvoką, jai suteikia tapatybę. O tai yra pagrindas puoduko ar sąvokos esmei "kodėl", atvaizdų (kaip) vieningumas. Savybės "koks" yra tai kas apibūdina paskirą puoduką arba paskirą sąvokos taikymą, taikymo aplinkybės (o savybės gali keistis). Ir jų vieningumas yra būtent paskiro puoduko, paskiros sąvokos atvejis. Tad matome ribą tarp to kas bendra, besąlygiška ir išlieka kodėl/kaip ir to kas paskira ir kinta, sąlygiška koks/ar. Ši riba ir šis išskyrimas yra esminis visoms šešioms ženklų savybėms.

* Išmintis: nežinojimas, tai sąmonės susilaikymas
* Pagrįsta nuomonė, tai sąmonės žinojimas
* Nepagrįsta nuomonė, tai pasąmonės žinojimas
* Bukumas: tai pasąmonės susilaikymas

* Valia: sąmonė
* Širdis: sąmonės pasąmonė
* Protas: pasąmonės sąmonė
* Kūnas: pasąmonė
Gyvendami kartu sąmone ir pasąmone (tarpiniais lygmenimis, sąmonės ir pasąmonės derinimu) galime tuo pačiu gyventi Dievu ir Kitu. Pirmenybę reikia teikti širdžiai, ne protui. Valia visada sąmoninga, kūnas visada nesąmoningas.
Pakeistos 243-247 eilutės iš
** Išmintis: nežinojimas, tai sąmonės susilaikymas
** Pagrįsta nuomonė, tai sąmonės žinojimas
** Nepagrįsta nuomonė, tai pasąmonės žinojimas
** Bukumas: tai pasąmonės susilaikymas
* Lygmuo "kaip" apibrėžia puoduką ar bet kurią sąvoką, jai suteikia tapatybę. O tai yra pagrindas puoduko ar sąvokos esmei "kodėl", atvaizdų (kaip) vieningumas. Savybės "koks" yra tai kas apibūdina paskirą puoduką arba paskirą sąvokos taikymą, taikymo aplinkybės (o savybės gali keistis). Ir jų vieningumas yra būtent paskiro puoduko, paskiros sąvokos atvejis. Tad matome ribą tarp to kas bendra, besąlygiška ir išlieka kodėl/kaip ir to kas paskira ir kinta, sąlygiška koks/ar. Ši riba ir šis išskyrimas yra esminis visoms šešioms ženklų savybėms.
į:
2018 lapkričio 05 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 25-26 eilutės:
Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.
Pridėtos 64-67 eilutės:
Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.
Ištrintos 92-96 eilutės:


'''Ketverybės vaidmuo'''

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.
2018 lapkričio 05 d., 15:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.
į:
Ištrintos 25-26 eilutės:
The division of everything into four perspectives is the place where the Algebra Of Views starts to matter.
Pakeistos 55-57 eilutės iš
į:
Plotmės grindžia požiūrių dėliojimą, jų algebrą.
Pakeistos 60-61 eilutės iš
Žinojimo esmė yra, kad išeinant už savęs išverčiame save, taip kad atversdami save atgal, galime ne tiktai atstatyti save, bet kartu ir išplėsti save, įtraukiant kitus, su mumis sutampančius. Galime išplėsti domeną (extend the domain). Užtat ženklas gali iššaukti vis turiningesnį turinį. Turinys priklauso nuo sąlygos, aplinkos, konteksto, o sąlygos gali būti išplečiamos.
į:
Žinojimo esmė yra, kad išeinant už savęs išverčiame save, taip kad atversdami save atgal, galime ne tiktai atstatyti save, bet kartu ir išplėsti save, įtraukiant kitus, su mumis sutampančius. Galime išplėsti domeną (extend the domain). Užtat ženklas gali iššaukti vis turiningesnį turinį. Turinys priklauso nuo plotmės, tai yra, nuo sąlygos, aplinkos, konteksto, o sąlygos gali būti išplečiamos. Viena plotmė gali praplėsti kitą plotmę. Plotmė grindžia požiūrį, tad plotmių santykiai grindžia požiūrių dėliojimą.
Pridėtos 92-95 eilutės:

'''Ketverybės vaidmuo'''

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.
2018 lapkričio 05 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 24-26 eilutės:
The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to
eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)
Pakeistos 69-71 eilutės iš


There are two representations:
we think of them either from the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!
į:
The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to
eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (
why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)
2018 lapkričio 05 d., 15:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
Ketverybė yra proto sandara - visko padalinimas į keturis požiūrius: ar, koks, kaip, kodėl. Tai keturi žinojimo lygmenys. Ketverybe samprotaujame žinojimo klausimu.
į:
Ketverybė yra visko padalinimas į keturis požiūrius. Tai proto sandara, kuria samprotaujame žinojimo klausimu. Tai keturi žinojimo lygmenys, keturi sąmoningumo lygmenys: +0) ar, +1) koks, +2) kaip, +3) kodėl.
Pakeistos 19-22 eilutės iš
The four perspectives are: +3) why +2) how +1) what +0) whether, where the notation indicates the levels of reflection involved.

There are two representations: we think of them either from the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!
į:
Pakeistos 70-71 eilutės iš
Ketverybė turi du atvaizdus:
* pažinovą ir pažinimo lauką
į:
Ketverybė mąstome dviem atvaizdais. Tai yra, mąstydami ketverybę, privalome remtis vienu ar kitu atvaizdu. Atitinkami mąstome klausimais ar atsakymais, didėjančiu ar mažėjančiu laisvumu, pažinovu ar pažinimo lauku.



There are two representations: we think of them either from the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!
2018 lapkričio 05 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-34 eilutės:
Ketverybė yra proto sandara - visko padalinimas į keturis požiūrius: ar, koks, kaip, kodėl. Tai keturi žinojimo lygmenys. Ketverybe samprotaujame žinojimo klausimu.

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.

The four perspectives are: +3) why +2) how +1) what +0) whether, where the notation indicates the levels of reflection involved.

There are two representations: we think of them either from the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!

* Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
* How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
* What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (''note that What includes the When and the Where as parts of object description'')
* Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to
eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

The division of everything into four perspectives is the place where the Algebra Of Views starts to matter.

Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.
Ištrintos 219-239 eilutės:

>>bgcolor=#EEEEEE<<

The foursome is the [DivisionsOfEverything division of everything] into four perspectives. This structure defines issues of knowledge. The four perspectives are: +3) why +2) how +1) what +0) whether, where the notation indicates the levels of reflection involved. The foursome has two representations, the point of view of the observer (questions: why? how? what? whether?), and the point of view of the thing (answers: why, how, what, whether). [10/99, Andrius Kulikauskas]

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/foursome.gif

The {{Foursome}} is the framework for matters of {{Knowledge}}. It holds together four points of view: why, how, what and whether. These levels have been observed by many thinkers. There are two representations: we think of them either from
the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!

* Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
* How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
* What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (''note that What includes the When and the Where as parts of object description'')
* Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to
eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

The division of everything into four perspectives is the place where the Algebra Of Views starts to matter.

Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.
2018 lapkričio 05 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 197-200 eilutės:
Mencius: keturi daigai, keturi protai-širdys: benevolence, righteousness, propriety, moral wisdom - moral sprouts

Buddha’s teachings on the four brahma-viharas, the divine abodes or boundless states, comprising kindness, compassion, sympathetic joy, and equanimity.
Pridėta 202 eilutė:
Ištrintos 223-226 eilutės:
Simbolis - atskirti turinį ir ženklą

Lembertienė: Ženklai gali erzinti žmones. Ir žmonės neatjaučia kitų ir ženklai tam nepadeda, nesuveikia.
Ištrintos 237-240 eilutės:

* Four mind-hearts - benevolence, righteousness, propriety, moral wisdom - moral sprouts - Mencius.

Buddha’s teachings on the four brahma-viharas, the divine abodes or boundless states, comprising kindness, compassion, sympathetic joy, and equanimity
2018 lapkričio 05 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
Eilę metų buvau įsivaizdavimas priešingai, kad ketverybės poslinkiai išreiškia įsijautimą. Tačiau tai išreiškia dvejybės poslinkiai, nes išliekame savo plotmėje ir iš viso nesuvokiame savo plotmės, nė tai kas už jos.
į:
Eilę metų buvau įsivaizdavęs priešingai, kad ketverybės poslinkiai išreiškia įsijautimą. Tačiau tai išreiškia dvejybės poslinkiai, nes išliekame savo plotmėje ir iš viso nesuvokiame savo plotmės, nė tai kas už jos.
2018 lapkričio 05 d., 14:23 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 55-56 eilutės:
Pridėtos 74-78 eilutės:


'''Ženklas'''

Ženklas skiria ir sieja reikšmę (turinį) ir išraišką. Lygmeniu ar reikšmė ir išraiška sutampa, o lygmeniu kodėl jie visiškai atskirti. Ikonas ir indeksas išsako tarpinius santykius, koks ir kaip, atitinkamai.
2018 lapkričio 05 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-16 eilutės iš
Attach:foursome.gif

Attach:
ketverybe.jpg
į:
Attach:ketverybe-su-poslinkiais.png
Pridėtos 37-40 eilutės:

Eilę metų buvau įsivaizdavimas priešingai, kad ketverybės poslinkiai išreiškia įsijautimą. Tačiau tai išreiškia dvejybės poslinkiai, nes išliekame savo plotmėje ir iš viso nesuvokiame savo plotmės, nė tai kas už jos.

Atitokėdami suvokiame savo plotmę, užtat suvokiame savo požiūrį, nes plotmė grindžia požiūrį. Tad ketverybe jau galime pasižiūrėti į save iš šalies. Užtat pasikeičia atvaizdai ir lieka du: sugebame ar nesugebame savo pamatyti plotmėje, iš šalies.
2018 lapkričio 05 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-47 eilutės:

Dievas išeidamas už savęs (už santvarkos) į save (santvarkoje) tuo pačiu atveria tarpinį, žmogišką, sąlyginį, santykinį išėjimą už savęs (beišeinantį) į save (beįeinantį). Tačiau mes šitą išgyvename atvirkščiai - pradėdami savo sąlygose išeiname už jų.

Įsijaučiame dvejybe, o atitokėjame ketverybe. Įsijausdami mes apsiribojame savo plotme. O atsitokėdami mes ne tiktai išeiname už savęs, bet mes tuo pačiu parodome savo išėjimo sąlygiškumą, juk buvome sąlygose, o iš kur tos sąlygos atsirado? Tad atveriame ir kitą, lygiagrečią Dievo plotmę. Tuo pačiu nusakome dviprasmiškumą, juk abejose plotmėse atitokėjimas vyksta lygiagrečiai.
2018 lapkričio 05 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
* Ar ketverybės poslinkiai išreiškia atitokėjimą (iš koks į kaip) ar įsijautimą (iš kaip į koks)?
Pridėtos 35-43 eilutės:

'''Ketverybės poslinkiai'''

Poslinkių pagrindas yra atitokėjimas. Juo paslenkame į aukštesnį lygį.


'''[[Žinojimas]]'''

Žinojimo esmė yra, kad išeinant už savęs išverčiame save, taip kad atversdami save atgal, galime ne tiktai atstatyti save, bet kartu ir išplėsti save, įtraukiant kitus, su mumis sutampančius. Galime išplėsti domeną (extend the domain). Užtat ženklas gali iššaukti vis turiningesnį turinį. Turinys priklauso nuo sąlygos, aplinkos, konteksto, o sąlygos gali būti išplečiamos.
2018 lapkričio 05 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 223-229 eilutės iš
>><<
į:
>>bgcolor=#FFECC0<<
---------------
2018.11.05 A: Kokia [[ketverybė | ketverybės]] poslinkių prasmė?

D: Ketverybė yra žinojimo sandara. Jinai nežinojimą išreiškia žinojimu, o tam reikalingi keturi lygmenys, kuriais išeinu už savęs į save. Tad poslinkiai išsako šį išėjimą, kuomi nežinojimą pakeičia žinojimu. Ir tam išėjimui reikalingas tarpinis išėjimas į sąlygišką išėjimą, tai yra, į santykinį išėjimą. Ir esmė yra perėjimas iš mano besąlygiško išėjimo į jūsų sąlygišką išėjimą. Tačiau jumis viską išgyvenant gaunasi atvirkščiai. Tad jums atsitokėjant sąlygiškai, santykinai, aš jumyse ir jumis atsitokėju taipogi savo plotmėje. Tad taip grindžiama dviprasmybė, sukuriamos jai sąlygos ir tame ketverybės prasmė.
---------------

>><<
2018 spalio 03 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 58-59 eilutės:

Ketverybė skiria dvasią (nežinojimą) ir sandarą (žinojimą) ir tuomi atveria atvaizdus ir aplinkybes.
2018 rugsėjo 13 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 4-5 eilutės:
* Ketverybė: Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo. Juk tai nežinojimo žinojimas - kaip, ir žinojimo žinojimas - koks, taip pat žinojimo nežinojimas - kodėl bei nežinojimo nežinojimas - ar.
Ištrintos 11-12 eilutės:
Žinojimas yra išėjimo už savęs eigos išraiška kuria nors pakopa.
Pridėtos 17-22 eilutės:

Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo:
* žinojimo nežinojimas - kodėl,
* nežinojimo žinojimas - kaip,
* žinojimo žinojimas - koks,
* nežinojimo nežinojimas - ar.
2018 rugsėjo 13 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš

'''Ketverybės atvaizdai'''
į:
'''Ketverybės požiūriai'''

Semiotika, ženklų mokslas, skiria lygmenis, plotmes: daiktą, ikoną (paveikslą), indeksą (nuorodą, žymę), simbolį (ženklą).
Ištrintos 25-29 eilutės:
The two representations of the foursome are:

* {{Observer}}
* ObservationalPlane
Pakeistos 27-31 eilutės iš
Kodėl = aprėpti (iš vieningos esmės)
Kaip = kisti (vienijančiu santykiu)
Koks = pristatyti (vieningu pavidalu)
Ar = nuslėpti (vieningas užsandarinimas)
į:
* Kodėl = aprėpti (iš vieningos esmės)
* Kaip = kisti (vienijančiu santykiu)
* Koks = pristatyti (vieningu pavidalu)
* Ar = nuslėpti (vieningas užsandarinimas)
Pakeistos 33-38 eilutės iš
Semiotics distinguishes different planes: thing, icon, index, symbol.
į:
'''Ketverybės atvaizdai'''

Ketverybė turi du atvaizdus:
* pažinovą ir pažinimo lauką
2018 rugsėjo 13 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 191-193 eilutės iš
The division of everything into four perspectives is the place where the AlgebraOfViews starts to matter.
į:
The division of everything into four perspectives is the place where the Algebra Of Views starts to matter.

Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2
.
2018 rugpjūčio 22 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 215-216 eilutės:

Buddha’s teachings on the four brahma-viharas, the divine abodes or boundless states, comprising kindness, compassion, sympathetic joy, and equanimity
2018 rugpjūčio 22 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 213-214 eilutės:

* Four mind-hearts - benevolence, righteousness, propriety, moral wisdom - moral sprouts - Mencius.
2018 rugpjūčio 11 d., 07:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
* Kaip ketverybė slypi kiekvieno padalinimo požiūryje?
2018 rugpjūčio 08 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:

Semiotics distinguishes different planes: thing, icon, index, symbol.
2018 gegužės 18 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Žr. [[Žinojimas]], [[Padalinimai]]
2018 gegužės 17 d., 16:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-4 eilutės iš
Attach:foursome.gif

Attach:ketverybe.jpg
į:
[++Ketverybė++]
Pridėtos 4-17 eilutės:

>>bgcolor=#FFFFC0<<

* Kas yra žinojimas ir nežinojimas?

>><<

Žinojimas yra išėjimo už savęs eigos išraiška kuria nors pakopa.

Attach:foursome.gif

Attach:ketverybe.jpg
2018 kovo 11 d., 10:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 184-195 eilutės:
* whatness (essence - why!) and thatness (whether - existence)
** kodėl: vieningumas
** kaip: atvaizdai
** koks: adumbrations (atvaizdai, plačiau suprasti) kaip atrodo iš įvairių kampų (sandara?)
** ar: pastarųjų vieningumas (dvasia?)
** kaip yra vienas nurodantis (referential) ryšys "įrankis" (equipment) (siūlas), Dasein rūpestis
** kodėl yra visi nurodantys ryšiai "manifold is concern"
** Išmintis: nežinojimas, tai sąmonės susilaikymas
** Pagrįsta nuomonė, tai sąmonės žinojimas
** Nepagrįsta nuomonė, tai pasąmonės žinojimas
** Bukumas: tai pasąmonės susilaikymas
* Lygmuo "kaip" apibrėžia puoduką ar bet kurią sąvoką, jai suteikia tapatybę. O tai yra pagrindas puoduko ar sąvokos esmei "kodėl", atvaizdų (kaip) vieningumas. Savybės "koks" yra tai kas apibūdina paskirą puoduką arba paskirą sąvokos taikymą, taikymo aplinkybės (o savybės gali keistis). Ir jų vieningumas yra būtent paskiro puoduko, paskiros sąvokos atvejis. Tad matome ribą tarp to kas bendra, besąlygiška ir išlieka kodėl/kaip ir to kas paskira ir kinta, sąlygiška koks/ar. Ši riba ir šis išskyrimas yra esminis visoms šešioms ženklų savybėms.
2018 kovo 09 d., 22:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 147-156 eilutės:

Vaiśeṣika padargai:
* Sāmānya bendrybė "kaip"
* Viśeṣa paskirybė "koks"
* Samavāya dalyvavimas "kodėl" tačiau tai ryšys tarp priežasties ir pasekmės, ryšys tarp neišskiriamų substancijų, ryšys tarp turinio ir indo, ir manau, apskritai, tiesiog ryšiai įskaitant su visuma, užtat tai Dievo požiūris
O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:
* dravya santalka - buvimo terpės (gamtos pradai: žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, laikas, erdvė, savastis, protas) - tai atsakymai, pažinti dalykai, mažėjantis laisvumas
* karma veiklos terpės - tai pažinimas, riba tarp pažinto daikto ir pažinovo, užtat
* Guṇa gijos - mąstymo terpės (smegenų vienybės židiniai: juslės, skausmas, kiekybė, dydis ir t.t.) - tai klausimai, pažinovas, didėjantis laisvumas
Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.
2018 sausio 19 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

* Ketverybė: Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo. Juk tai nežinojimo žinojimas - kaip, ir žinojimo žinojimas - koks, taip pat žinojimo nežinojimas - kodėl bei nežinojimo nežinojimas - ar.
2017 gruodžio 12 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 143-144 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/After-action_review | After Action Review]] (Wikipedia) a structured review or de-brief (debriefing) process for analyzing what happened, why it happened, and how it can be done better by the participants and those responsible for the project or event.
2017 lapkričio 15 d., 18:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 140 eilutė iš:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Simon_Sinek | Simon O. Sinek]]. Golden Circle: What, How, Why.
į:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Simon_Sinek | Simon O. Sinek]]. Golden Circle: What, How, Why. [[https://www.ted.com/talks/simon_sinek_how_great_leaders_inspire_action | TED Talk]].
2017 lapkričio 15 d., 18:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 139-142 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Simon_Sinek | Simon O. Sinek]]. Golden Circle: What, How, Why.
* Start With Why: How Great Leaders Inspire Everyone to Take Action. 2009.
* Find Your Why: A Practical Guide for Discovering Purpose for You and Your Team. 2017.
2017 spalio 14 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 158-164 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#EEEEEE<<

Simbolis - atskirti turinį ir ženklą

Lembertienė: Ženklai gali erzinti žmones. Ir žmonės neatjaučia kitų ir ženklai tam nepadeda, nesuveikia.

Apsivertimas - tikslas už mūsų (kodėl), mes už taisyklių (kaip). "Vardan ramybės". Gerą valią parodyti?
2017 balandžio 13 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-37 eilutės:

Klausimai skiria:
* Ar? Tiesa ir netiesa
* Koks? Betarpiškas ar nebetarpiškas
* Kaip? Pastovus ar kintantis
* Kodėl? Prasmingas ar aprėpiamas
* Nulybės atvaizdai ar ketverybė

I want X.
* Sintetinis teiginys: Koks: išskiria X nuo manęs. Kaip: susieja X su manimi.
* Analitinis teiginys: Ar: X neišskirtas, yra sandarame teiginyje. Kodėl: išeina už sandaro, analitinio teiginio.
2016 gruodžio 25 d., 20:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 116-117 eilutės:

* Dievas - ar, Sat - koks, Cit - kaip, Ananda (palaima, jos ryšiai) - kodėl.
2016 lapkričio 01 d., 23:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 119 eilutė iš:
Koks, kaip, kodėl - išradingi vadovai - [[https://www.ted.com/talks/simon_sinek_how_great_leaders_inspire_action?language=en | Simon Sinek: How Great Leaders Inspire Action]] - reverse the order of information.
į:
Ar (kūnas). Koks (neocortex - protas), limbic (no language): kaip (širdis?), kodėl (valia?) - išradingi vadovai - [[https://www.ted.com/talks/simon_sinek_how_great_leaders_inspire_action?language=en | Simon Sinek: How Great Leaders Inspire Action]] - reverse the order of information. Speak out from the nonlingual, decision making part of the brain.
2016 lapkričio 01 d., 23:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 118-119 eilutės:

Koks, kaip, kodėl - išradingi vadovai - [[https://www.ted.com/talks/simon_sinek_how_great_leaders_inspire_action?language=en | Simon Sinek: How Great Leaders Inspire Action]] - reverse the order of information.
2016 rugsėjo 27 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 123 eilutė iš:
Liudmilos Rupšienės seminaras apie Max van Manen fenomenologinį metodą. Neklausia kodėl, nė kaip (bendro asmens žinių), klausia koks - ką išgyvena (asmenybės žinios) - ką niekas kitas nežino ir negali paliudyti, ką privalome gerbti, ką Dievas per žmogų žino ir liudija, tad myli. Liudmilos Rupšienės klausimas: Kokia gyvenimo prasmė? Tačiau abejoju ar šis metodas gali į tai atsakyti. Vertybės nelaiko išgyvenimu, o tvirtinimu. Betgi, manau, vertybės mums ir kitiems svarbiau nė jauduliai, labiau išreiškia mumyse glūdintį Dievo troškimą, išsako už ką sutiktumėme mirti ar kentėti.
į:
Liudmilos Rupšienės seminaras apie Max van Manen fenomenologinį metodą. Juo bandoma atsisakyti priežasties ir pasekmės ryšio sureikšminimo. Fenomenologija ieško reiškinio (vaizdinio - koks) esmės (ar), tačiau, manau, tam reikia reiškinį visaip pasukti (kaip), visaip prie jo prieiti, tokiu būdu atskirti "kaip" ir "koks". Neklausia kodėl, nė kaip (bendro asmens žinių), klausia koks - ką išgyvena (asmenybės žinios) - ką niekas kitas nežino ir negali paliudyti, ką privalome gerbti, ką Dievas per žmogų žino ir liudija, tad myli. Liudmilos Rupšienės klausimas: Kokia gyvenimo prasmė? Tačiau abejoju ar šis metodas gali į tai atsakyti. Vertybės nelaiko išgyvenimu, o tvirtinimu. Betgi, manau, vertybės mums ir kitiems svarbiau nė jauduliai, labiau išreiškia mumyse glūdintį Dievo troškimą, išsako už ką sutiktumėme mirti ar kentėti.
2016 rugsėjo 27 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 121-123 eilutės iš
[[Mulla Sadra:
į:
Mulla Sadra

Liudmilos Rupšienės seminaras apie Max van Manen fenomenologinį metodą. Neklausia kodėl, nė kaip (bendro asmens žinių), klausia koks - ką išgyvena (asmenybės žinios) - ką niekas kitas nežino ir negali paliudyti, ką privalome gerbti, ką Dievas per žmogų žino ir liudija, tad myli. Liudmilos Rupšienės klausimas: Kokia gyvenimo prasmė? Tačiau abejoju ar šis metodas gali į tai atsakyti. Vertybės nelaiko išgyvenimu, o tvirtinimu. Betgi, manau, vertybės mums ir kitiems svarbiau nė jauduliai, labiau išreiškia mumyse glūdintį Dievo troškimą, išsako už ką sutiktumėme mirti ar kentėti.
2016 liepos 08 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-83 eilutės iš
Form and function. Function and appearance matches by split-brain patients. (MIT 9.00SC Introduction to Psychology, Spring 2011, Lecture 3, about 43 minutes.)
* Left brain: chooses by function (how)
* Right
brain: chooses by appearance (what)
į:
Form and function. Function and appearance matches by split-brain patients. (MIT 9.00SC Introduction to Psychology, Spring 2011, Lecture 3, about 43 minutes. See also 52 minutes.)
* Left
brain: chooses by function (how) draws parts, not whole
* Right brain: chooses by appearance (what) draws whole, not parts
2016 liepos 08 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 84 eilutė:
Also: When things are contradictory, people have to explain Why, they rationalize. (About 48 minutes).
2016 liepos 08 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 80-83 eilutės:

Form and function. Function and appearance matches by split-brain patients. (MIT 9.00SC Introduction to Psychology, Spring 2011, Lecture 3, about 43 minutes.)
* Left brain: chooses by function (how)
* Right brain: chooses by appearance (what)
2016 balandžio 29 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
2016 balandžio 29 d., 11:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 115-116 eilutės:

[[Mulla Sadra:
2016 balandžio 08 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-114 eilutės:

Yra keturios klasikinės Lie grupės ir atitinkamai keturi Dynkin brėžiniai. Ar tai susiję su keturiomis pakopomis, kaip Dievas išeina už savęs?
2016 balandžio 08 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 132-171 eilutės iš
===Discussion===

* Wholesome ground activation: -Heart -Mind -Soul Strength
* Justice activation: -Word of God -Repentance -Faith -Baptism
* Faith maintenance: -Daily reception of the Word of God(vertical) -Assimilating the Word in fellowship (horizontal State)-Breaking of bread and sharing of wine (horizontal dynamic)-Prayers and thanks giving (organic evolution of humanity's spiritual completion)

BenoitCouture: Dear Andrius and Helmut, in terms of mathematics and technology, I am basically illiterate. So I find no offense in being deleted where ever I do not make any sense to your comprehensions.
That being said, I come from a deep, life long personal experience since the age of 15, of having watched myself losing the faculty of acqiuring knowledge until 18, and since then, having had to regenerate by recovering with the healing of the meaning.
One very important part of that healing of the meaning's dynamics, deals as you guys do here, with sequences of foursome, as I posted 2 of those sequences up at the bottom of the list.
Can consideration be given to explore if the active point of aplication in the foursome may sprout in practice from 3 merging into one, one being each me who comes alive from the force of the Trinity's sequential dynamic of the me being subtracted from the divisive power of humanity, to then be added in wholesomesess wich then multiplies from the spread of each me to each me. The Law of Connectivity, perhaps?!?...

Examples of Trinity's Connectivity:

* -Justice -Peace -Joy
* -Power -Love -Wisdom
* -Love from pure heart -Good conscience -Genuine faith

{{Andrius}}: Hi Benoit! Thank you for contributing. The essence of the foursome which I describe above is not primarily the number of perspectives, but rather their structure: whether, what, how, why. Similarly for the threesome: taking a stand, following through and reflecting. So here we should look to see if you are describing the same structures or perhaps different structures. How would they match up?

((-Benoit)) Hi Andrius! I am not sure how to get in context of the questions yet, as I have difficulties in reconciling live structures of dynamics and growing states into applicable concepts of technology.
At this point, my biggest obstacle, is having to ask the Lord to get into a position of concept, so that I can make an equation out of Him.
He is He and it is because of the simplicity of His knowing me and of my knowing Him that I live with access to all relevance. The knowledge which is relevant to His Presence and of His direction are a matter of His deployment in my life as He knows me to be ready, from growth 's stage to grwth's stage.
None of it depends on my ability or disability to figure Him out but rather on the cultivation of His awareness. It all depends on His revelation an d mt receptivity in obediance of the faith.
So my joining in the discussion is to add the development of a user friendly technology for anyone who seeks the Lord, to find Him and to be given immediate access to connect with the others who are in parallel no matter the diffence of personal and social status nor the distance.

So about the sequences I offered above, I am showing that the dynamic of meaning that joins these words is where the Spirit of the Lord lives.
So by developing images that connect the mesning of the sequences, we create a dynamic of compounding meaning which inter-connect universaly in perpetuty of connectivity.

Example:
* -Justice -Peace -Joy
* -Power -Love -Wisdom
* -Love from pure heart -Good conscience -Genuine faith

There are 3 lines of words with 3 words each.
When the first word is shown with an image that describes justice as the dynamic to forgive and to deliver, then peace develops into joy.
It guides into the 2nd line where the capacity of love and wisdom abides.
As a result comes alive love from a pure heart stimulating good conscience in the blossom of wisdom.

Once the user of the software comes alive from the healing of the meaning Spirit, the 3 lines of words can go from any single point to any single point and generate danses of meaning celebrations in any combination of twosomes, threesome or foursome in a connectivity that never disrups the balance and harmony of the ones left out because each contain the complete work of the Spirit in the state and dynamic of their meaning.
Does that help any toward a complicity between software engeenering and the Lord's reaching out to humanity?
į:
2015 kovo 23 d., 21:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 102-103 eilutės:

Split brain patients - questions of "what" vs. "why", see Gazzaniga, [[http://ec.libsyn.com/p/3/9/6/396586a690719c61/117-BSP-Gazzaniga-au.mp3?d13a76d516d9dec20c3d276ce028ed5089ab1ce3dae902ea1d06ca8036d2c055c145&c_id=8608948 | Brain Science Podcast]]
2015 kovo 13 d., 17:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės.
į:
Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės. Su ketverybe, su atsakymu atsiranda antisandara, gyvenimo lygtis.
2015 kovo 13 d., 17:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose.
į:
Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės.
2015 kovo 13 d., 17:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose.
2015 vasario 23 d., 10:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:

Žinojimas yra veidrodis. Juk Dievas mąsto iškart, tad jam nereikia nieko žinoti, atminti, juk viskas jam prieš akis. Žinojimas remiasi atmintimi, tai atskyrimas mūsų mąstymo į tiesioginį ir netiesioginį. Panašiai, penkerybė, šešerybė, septynerybė išsako tokį atskyrimą, užtat turi tik po du atvaizdus.
2015 vasario 23 d., 10:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 106 eilutė:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendentals | Transcendentals]] Beauty, Goodness, Truth. In Plato's Symposium the following passage suggests their correct order: "The true order of going is to use the beauties of the earth as steps along which to mount upwards for the sake of that other beauty: from fair forms to fair practices, and from fair practices to fair notions until he arrives at the idea of absolute beauty." Žr. [[Vienybė]]
2015 vasario 23 d., 10:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 98-105 eilutės:

Benedetto Croce
* Kodėl - gėris - etika.
* Kaip - nauda - ekonomika.
* Koks - grožis - estetika.
* Ar - tiesa - filosofija.
Antanas Andrijauskas: Dvasia Kročei yra žmonijos gyvenimas, jos istorija, tiksliau, jos dvasinio gyvenimo istorija. Šis vientisas dvasinis pradas Kročės filosofijoje reiškiasi dviem skirtingomis formomis - teorine ir praktine. Teorine forma žmogus pažįsta pasaulį, o praktine jį keičia. Teorinė forma savo ruožtu skyla į intuityvią, arba, kaip Kročė ją vadina, estetinę ir konceptualią, arba filosofinę, tikrovės pažinimo formą. O praktinė forma skyla į ekonominę ir etinę. Šios keturios tikrovės pažinimo formos neohėgeliškoje Kročės filosofinėje sistemoje virsta savarankiškais mokslais - estetika, filosofija, ekonomika, etika, kuriuos atitinka tokios pagrindinės kategorijos: grožis, tiesa, nauda ir gėris. Taip galėčiau glaustai apibūdinti hėgeliškąją jo filosofinę orientaciją. [Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.170]
2015 vasario 04 d., 13:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 96-97 eilutės:

Būties sakymo tinkamumas, kaip tiesos likimas, yra pirmasis mąstymo dėsnis, bet ne logikos taisyklė, kuri, beje, gali tapti taisykle tik pagal dėsnį. Kreipti dėmesį į mąstančiojo sakymo tinkamumą reiškia ne tik tai, kad mes kiekvienąsyk apmąstome, ką ir kaip reikia sakyti apie būtį. Ne mažiau svarbu yra apmąstyti, ar, kiek, kokią būties istorijos akimirką, kokiame dialoge ir kodėl tai turi būti išsakyta. [Heidegeris, Apie humanizmą, vertė Arvydas Šliogeris, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.130]
2015 vasario 04 d., 13:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 14-23 eilutės:
Žinojimas yra primesta vienybė.
Kodėl = aprėpti (iš vieningos esmės)
Kaip = kisti (vienijančiu santykiu)
Koks = pristatyti (vieningu pavidalu)
Ar = nuslėpti (vieningas užsandarinimas)

Kalba remiasi žinojimu, vienybės primetimu.

Nulybė savo atvaizdais neigia sąmoningą vienybę, leidžia mąstyti keliais skirtingais požiūriais.
Pridėtos 94-95 eilutės:

Gilumas yra tai, kiek daikte atsispindi kitų daiktų. Atspindys - jautriausia vieno daikto egzistavimo kitame forma. Daikto "prasmė" yra aukščiausia jo koegzistavimo su kitais daiktais forma gylio atžvilgiu. Man neužtenka vien tik daikto materialumo, turiu žinoti ir kokia daikto "prasmė", t.y. mistiškas šešėlis, kurį virš jo meta visas likęs pasaulis. Daikto prasmės ieškojimas atitinka jo pavertimą vertybiniu visatos centru. Bet ar ne tą patį daro meilė? Sakydami, kad mylime tam tikrą objektą ir kad mums jis yra visatos centras, sujungiantis visus siūlus, kurių apmatai yra mūsų gyvenimas, mūsų pasaulis, kalbame apie tą patį dalyką. [Ortega y Gasset, Meditacijos apie Don Kichotą, vertė Rūta Samuolytė, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps. 107-108]
2015 sausio 07 d., 23:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 79-83 eilutės iš
Heidegger's fourfold aspects of building: receive heaven, await divinities, escort mortals, save earth. See: [[http://mysite.pratt.edu/~arch543p/readings/Heidegger.html | Building Dwelling Thinking]] in Poetry, Language, Thought. ''But "on the earth" already means "under the sky." Both of these also mean "remaining before the divinities" and include a "belonging to men's being with one another." By a primal oneness the four-earth and sky, divinities and mortals-belong together in one.''
* Why is: The sky is the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether.
* How is: The divinities are the beckoning messengers
of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment.
* What is: The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die. To die means
to be capable of death as death. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities.
* Whether is: Earth is
the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal.
į:
Heidegger's fourfold aspects of building: receive heaven, await divinities, escort mortals, save earth. See: [[http://mysite.pratt.edu/~arch543p/readings/Heidegger.html | Building Dwelling Thinking]] in Poetry, Language, Thought. ''But "on the earth" already means "under the sky." Both of these also mean "remaining before the divinities" and include a "belonging to men's being with one another." By a primal oneness the four-earth and sky, divinities and mortals-belong together in one.'' Mortals dwell in the way they preserve the fourfold in its essential being, its presencing. Accordingly, the preserving that dwells is fourfold.
* Why dwells: The sky is
the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether. ... Mortals dwell in that they receive the sky as sky. They leave to the sun and the moon their journey, to the stars their courses, to the seasons their blessing and their inclemency; they do not turn night into day nor day into a harassed unrest.
* How dwells: The
divinities are the beckoning messengers of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment. ... Mortals dwell in that they await the divinities as divinities. In hope they hold up to the divinities what is unhoped for. They wait for intimations of their coming and do not mistake the signs of their absence. They do not make their gods for themselves and do not worship idols. In the very depth of misfortune they wait for the weal that has been withdrawn.
* What dwells: The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die. To die means to be capable of death as death. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities. ... Mortals dwell in that they initiate their own nature-their being capable of death as death-into the use and practice of this capacity, so that there may be a good death. To initiate mortals into the nature of death in no way means to make death, as empty Nothing, the goal. Nor does it mean to darken dwelling by blindly staring toward the end.
* Whether dwells: Earth is the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal. ... Mortals dwell in that they save the earth-taking the word in the old sense still known to Lessing. Saving does not only snatch something from a danger. To save really means to set something free into its own presencing. To save the earth is more than to exploit it or even wear it out. Saving the earth does not master the earth and does not subjugate it, which is merely one step from spoliation
.
2015 sausio 07 d., 23:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 80-83 eilutės iš
* The sky is the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether.
* The divinities are
the beckoning messengers of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment.
* The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die. To die means to be capable of death as death
. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities.
*
Earth is the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal.
į:
* Why is: The sky is the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether.
* How is: The divinities are
the beckoning messengers of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment.
* What is: The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die
. To die means to be capable of death as death. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities.
* Whether is:
Earth is the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal.
2015 sausio 07 d., 23:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 77-83 eilutės iš
As Peirce noted, there are three kinds of {{Signs}}: {{Symbol}}, {{Index}}, {{Icon}}, and we may also consider a {{Thing}} of itself.
į:
As Peirce noted, there are three kinds of Signs: Symbol, Index, Icon, and we may also consider a Thing of itself.

Heidegger's fourfold aspects of building: receive heaven, await divinities, escort mortals, save earth. See: [[http://mysite.pratt.edu/~arch543p/readings/Heidegger.html | Building Dwelling Thinking]] in Poetry, Language, Thought. ''But "on the earth" already means "under the sky." Both of these also mean "remaining before the divinities" and include a "belonging to men's being with one another." By a primal oneness the four-earth and sky, divinities and mortals-belong together in one.''
* The sky is the vaulting path of the sun, the course of the changing, moon, the wandering glitter of the stars, the year's seasons and their changes, the light and dusk of day, the gloom and glow of night, the clemency and inclemency of the weather, the drifting clouds and blue depth of the ether.
* The divinities are the beckoning messengers of the godhead. 0ut of the holy sway of the godhead, the god appears in his presence or withdraws into his concealment.
* The mortals are the human beings. They are called mortals because they can die. To die means to be capable of death as death. Only man dies, and indeed continually, as long as remains on earth, under the sky, before the divinities.
* Earth is the serving bearer, blossoming and fruiting, spreading out in rock and water, rising up into plant and animal
.
2014 gruodžio 31 d., 12:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 74-75 eilutės:

Žmogus, žinantis, kaip reikia daryti, visada turės darbo. Žmogus, žinantis, kodėl tai reikia daryti, visada bus jo viršininkas. Ralfas Voldas Emersonas.
2014 gruodžio 13 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

Ketverybė, tai du teigiamai apibrėžti požiūriai, du neigiamai apibrėžti požiūriai. Neigiamai apibrėžti reiškia, kad tai bendruomeninė sandara, išsakanti laisvę. Palyginti su penkerybe ir šešerybe, su pirminėmis sandaromis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
2014 birželio 09 d., 19:10 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 73 eilutė iš:
į:
As Peirce noted, there are three kinds of {{Signs}}: {{Symbol}}, {{Index}}, {{Icon}}, and we may also consider a {{Thing}} of itself.
2014 birželio 08 d., 06:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-10 eilutės:

'''Ketverybės atvaizdai'''

The two representations of the foursome are:

* {{Observer}}
* ObservationalPlane
2014 balandžio 24 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-64 eilutės iš
*
į:
* Item III is the cognitive access to that representation, the decision-making process that allows the brain to scan the visual representation and abstract properties such as that a white surface is present or has a certain saturation or is located here or there in the environment.
* Item IV is the verbal report.
(Whether, what, how, why. The "what" we experience is Item IIb, and it is coded in our brain as Item IIa.)
2014 balandžio 24 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 21-44 eilutės:
[[http://www.mesjaugyvename.lt | Vilija Bortkevičienė]]: problema, priežastis, pasekmė, išeitis... ir tikslas? kaip tai susiję su ketverybe?

>>bgcolor=#EEEEEE<<
The foursome is the [DivisionsOfEverything division of everything] into four perspectives. This structure defines issues of knowledge. The four perspectives are: +3) why +2) how +1) what +0) whether, where the notation indicates the levels of reflection involved. The foursome has two representations, the point of view of the observer (questions: why? how? what? whether?), and the point of view of the thing (answers: why, how, what, whether). [10/99, Andrius Kulikauskas]

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/foursome.gif

The {{Foursome}} is the framework for matters of {{Knowledge}}. It holds together four points of view: why, how, what and whether. These levels have been observed by many thinkers. There are two representations: we think of them either from
the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!

* Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
* How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
* What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (''note that What includes the When and the Where as parts of object description'')
* Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to
eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

The division of everything into four perspectives is the place where the AlgebraOfViews starts to matter.

===Examples===

Some examples of the foursome:
Pridėtos 57-82 eilutės:

Michael Graziano, Consciousness and the Social Brain:
In the case of white light, we can distinguish between four items.
* Item I is a real physical thing; a broad spectrum of wavelengths.
* Item II is a representation in the brain's visual circuitry, information that stands for, but in many ways depicts something different from, the physical thing. The information depicts a simplified version, minus the physical details that are unimportant for one's own survival, and with no adherence to the laws of physics. To be precise, we can distinguish two parts to Item II, let's say IIa and IIb. Item IIa is the information itself, which does exist and is instantiated in specialized circuitry of the visual system. Item IIb is the impossible entity depicted by that information - brightness without color.
*



>>bgcolor=#EEEEEE<<
The foursome is the [DivisionsOfEverything division of everything] into four perspectives. This structure defines issues of knowledge. The four perspectives are: +3) why +2) how +1) what +0) whether, where the notation indicates the levels of reflection involved. The foursome has two representations, the point of view of the observer (questions: why? how? what? whether?), and the point of view of the thing (answers: why, how, what, whether). [10/99, Andrius Kulikauskas]

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/foursome.gif

The {{Foursome}} is the framework for matters of {{Knowledge}}. It holds together four points of view: why, how, what and whether. These levels have been observed by many thinkers. There are two representations: we think of them either from
the point of view of an observer, when they are questions: why? how? what? whether? or from the point of view of a situation, when they are answers: whether! what! how! why!

* Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
* How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
* What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (''note that What includes the When and the Where as parts of object description'')
* Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to
eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

The division of everything into four perspectives is the place where the AlgebraOfViews starts to matter.
2014 balandžio 04 d., 22:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

[[http://www.mesjaugyvename.lt | Vilija Bortkevičienė]]: problema, priežastis, pasekmė, išeitis... ir tikslas? kaip tai susiję su ketverybe?
2014 kovo 17 d., 21:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 15-20 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]] Medieval aesthetics in the realm of philosophy built upon Classical thought, continuing the practice of Plotinus by employing theological terminology in its explications. St. Bonaventure's "Retracing the Arts to Theology", a primary example of this method, discusses the skills of the artisan as gifts given by God for the purpose of disclosing God to mankind, which purpose is achieved through four lights:
* the light of skill in mechanical arts which discloses ''the world of artifacts = whether''
* which light is guided by the light of sense perception which discloses ''the world of natural forms = what''
* which light, consequently, is guided by the light of philosophy which discloses ''the world of intellectual truth = how''
* finally, this light is guided by the light of divine wisdom which discloses ''the world of saving truth = why''.
2014 kovo 10 d., 15:40 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Affordance | James Gibson's affordance]] We see things in terms of the actions we can take. We can look at them in terms of How. We can thus also think of them in terms of Why they are interesting to us.
2014 kovo 10 d., 13:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 7-13 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Critique_of_Judgment | Kant's four reflective judgments from his Critique of Judgment]]:
* Sublime - subjective, general - why
* Good - objective, general - how
* Agreeable - objective, particular - what
* Beautiful - subjective, particular - whether

Ketverybė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 kovo 07 d., 10:20