Mintys.Ketverybės istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2022 rugsėjo 15 d., 16:10
atliko -
Pridėtos 267-276 eilutės:
>>bgcolor=#FFECC0<<
-----------------------
2022.09.15 A: Kaip susiję dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys?
D: Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas išplaukia iš pakartotino pasitraukimo ir jo išsisėmimo. O suvokimo lygmenys išplaukia iš santykio tarp dvasios ir jos būklės, tad iš to santykio buvimo. Tad suvokimo lygmenimis išlieka pirminis kampas - dvasios kampas - žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - ir ryškėja dvasios aplinkybės. O dvasios lygmeniu pasitraukia kampas, prisideda požiūris. Suvokimo lygmenys remiasi požiūrio apibrėžimu, tad požiūrio lygtimi. Tad suvokimais išsivysto turinio vieningumas, padėties vieningumas, o dvasios lygmenimis išsivysto pažinovo vieningumas. Turinio vieningumas yra esminis, o jis reiškiasi ir yra pasiekiamas pažinovo vieningumu. Turinio vieningumas įgyvendina požiūrio vieningumą.
----------------------
>><<
2022 rugsėjo 15 d., 14:25
atliko -
Pridėtos 86-89 eilutės:
[+Bendros mintys+]
Ketverybės išsako nulybes.
Ketverybės išsako nulybes.
Pridėtos 179-185 eilutės:
Galime suprasti sandarą kaip kylančią iš Dievo ir suprasti veiklą kaip kylančią iš Dievulėlio. Tuomet keturi lygmenys išsako įmanomus santykius, kuriuos galime suprasti kaip atstumus tarp sandaros ir veiklos. Veikla yra tai kas save aptinka sandaroje ir yra jos įkvėpta.
* Pradžioje atstumas, skirtumas tarp sandaros ir veiklos yra viskas
* Toliau sandara lemia veiklą, tad sandara privalo būti apibrėžta, tad skirtumas yra betkas
* Toliau sandara ir veikla vienas kitą tikslina, tad skirtumas yra kažkas, kuris visgi juos skiria
* Galiausiai, veikla valdo sandarą, jie sutampa, sandara įkūnija veiklą, taip kad juos skiria niekas
Paskutinis lygmuo išplečia trejybę tvirtindamas, kad šalia Dievo gali būti kažkas Dievo padėtyje kas nuo jos nesiskiria, kaip kad Dievas, bet yra jos nulemtas. Šis daiktinis lygmuo "ar" yra ketverybės šaltinis ir pavyzdys, kaip Dievas ištisai išeina už savęs.
* Pradžioje atstumas, skirtumas tarp sandaros ir veiklos yra viskas
* Toliau sandara lemia veiklą, tad sandara privalo būti apibrėžta, tad skirtumas yra betkas
* Toliau sandara ir veikla vienas kitą tikslina, tad skirtumas yra kažkas, kuris visgi juos skiria
* Galiausiai, veikla valdo sandarą, jie sutampa, sandara įkūnija veiklą, taip kad juos skiria niekas
Paskutinis lygmuo išplečia trejybę tvirtindamas, kad šalia Dievo gali būti kažkas Dievo padėtyje kas nuo jos nesiskiria, kaip kad Dievas, bet yra jos nulemtas. Šis daiktinis lygmuo "ar" yra ketverybės šaltinis ir pavyzdys, kaip Dievas ištisai išeina už savęs.
Ištrintos 264-282 eilutės:
* self-Structure = Relationship with Self as Unequals
* self-Activity = Relationship with Self as Equals
* RecurringActivity = Relationship with Other as Equals
* RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals
Separateness is a key idea and somehow the adding of a perspective (the taking up of a perspective) introduces separateness, perhaps:
* self separates God from God
* heart is separateness of self from God
* other is separateness of heart from God
* God is separateness of other from God
We may think of structure as arising from God and activity as arising from godlet, and then the four levels give the possible relationships. These relationships may be thought of in terms of the distance between structure and activity. Here activity is that which finds itself within structure and is inspired by it.
* At first the distance, the separation between structure and activity is "everything"
* Then structure determines activity, so structure must be definite, and the separation is "anything"
* Then structure and activity feed off each other, and so the separation is "something" which keeps them yet separate
* Finally, activity directs structure, which is to say, they are the same, the structure embodies the activity, and so they are separated by "nothing".
It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.
Ištrintos 266-267 eilutės:
Ketverybės išsako nulybes.
2022 rugsėjo 15 d., 14:11
atliko -
Pridėtos 202-204 eilutės:
Dievas, Kitas, Tu, Aš
* Nešališkumu stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.
* Nešališkumu stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.
Pridėtos 207-208 eilutės:
Ketverybė prasideda Dievu-nulybe, o požiūrio lygtis apibrėžia nulybę-Kitą.
Ištrintos 252-255 eilutės:
Dievas, Kitas, Tu, Aš
* Nešališkumu stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.
2022 rugsėjo 15 d., 14:05
atliko -
Pridėtos 127-133 eilutės:
Nulybė skiria pažinovą ir pažintąjį-padėtį. Tai reiškiasi nulybės atvaizdais:
* prasminga (neaprėpiama - neigia Kodėl)
* pastovu (nepakitu - neigia Kaip)
* betarpiška (nepavaizduojama - neigia Koks)
* tiesa (nenuslepiama - neigia Ar)
Pirmapradėje nuostatoje skirtumas tarp pažinovo ir padėties glūdi neišreikštas. Nauja nuostata - atvaizdams įsijungus - galimaa atskirti pažinovą ir pažintąjį ir netgi juos nagrinėti savarankiškai.
* prasminga (neaprėpiama - neigia Kodėl)
* pastovu (nepakitu - neigia Kaip)
* betarpiška (nepavaizduojama - neigia Koks)
* tiesa (nenuslepiama - neigia Ar)
Pirmapradėje nuostatoje skirtumas tarp pažinovo ir padėties glūdi neišreikštas. Nauja nuostata - atvaizdams įsijungus - galimaa atskirti pažinovą ir pažintąjį ir netgi juos nagrinėti savarankiškai.
Ištrintos 270-276 eilutės:
Another very important idea is that what separates the "viewer" (observer) and the "viewed" (situation) is the Nullsome (the division of everything into zero perspectives). This separation manifests itself through the four RepresentationsOfTheNullsome:
* significant (not encompassable - Negation of why)
* constant (not changeable - negation of how)
* direct (not representable - negation of what)
* true (not hideable - negation of whether)
So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.
2022 rugsėjo 15 d., 13:30
atliko -
Pridėtos 108-109 eilutės:
Ketverybe pradeda reikštis požiūrių algebra. Išsiskiria keturi lygmenys nuo "vienumo" ligi "atskirumo". Kodėl tvirtina, kad pažinovas ir padėtis yra viena, o Ar tvirtina, kad jie visiškai atskirti. Kaip ir Koks yra tarpiniai laipsniai ir nusako nevienareikšmišką santykį tarp pažinovo ir padėties. Tad visi šie lygmenys svarbūs svarstant "tapatumo" ir "skirtingumo" klausimus.
Pridėtos 193-194 eilutės:
* Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.
Pridėtos 223-224 eilutės:
Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.
Pakeistos 233-237 eilutės iš
į:
Žvilgsnis - pusė požiūrio
* Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
* Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
Ištrintos 242-243 eilutės:
Ištrintos 245-255 eilutės:
* Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.
Žvilgsnis
* Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
Ištrintos 257-259 eilutės:
Ištrintos 270-272 eilutės:
Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.
2022 rugsėjo 15 d., 13:20
atliko -
Pridėtos 102-107 eilutės:
Ketverybės lygmenys sieja sandarą ir veiklą. "Sandara nukreipia veiklą" išreiškia, nusako apibrėžtumą. "Veikla iššaukia sandarą" išreiškia tai, kas nusakyta, nurodyta. Sandarą galime suprasti kaip funkciją ir veiklą kaip tai kas prateka per ją. Funkcija gali būti apibrėžta ar neapibrėžta, ir įplaukos gali būti nurodytos ar nenurodytos. (Įvesties nurodymas yra jos dalinis apdorojimas, dalinis apskaičiavimas). Yra keturios galimybės:
* kodėl - neapibrėžta ir nenurodyta - sandara ir veikla nesusijusios
* kaip - apibrėžta ir nenurodyta - iš viršaus: sandara duoda veiklą
* koks - apibrėžta ir nurodyta - sandara ir veikla vienas kitą veikia, kilpa
* ar - neapibrėžta ir nurodyta - iš apačios: veikla iššaukia sandarą
* kodėl - neapibrėžta ir nenurodyta - sandara ir veikla nesusijusios
* kaip - apibrėžta ir nenurodyta - iš viršaus: sandara duoda veiklą
* koks - apibrėžta ir nurodyta - sandara ir veikla vienas kitą veikia, kilpa
* ar - neapibrėžta ir nurodyta - iš apačios: veikla iššaukia sandarą
Pridėtos 115-120 eilutės:
* kodėl - žinojimas visko
* kaip - žinojimas betko
* koks - žinojimas kažko
* ar - žinojimas nieko
Žinojimas yra tai kas sieja pažinovą ir jo būklę, kas išsako apimtį, kuria pažinovas yra viena su savo būkle, su savo pažintuoju.
* kaip - žinojimas betko
* koks - žinojimas kažko
* ar - žinojimas nieko
Žinojimas yra tai kas sieja pažinovą ir jo būklę, kas išsako apimtį, kuria pažinovas yra viena su savo būkle, su savo pažintuoju.
Ištrintos 266-278 eilutės:
* why - knowledge of everything
* how - knowledge of anything
* what - knowledge of something
* whether - knowledge of nothing
And the knowledge may be thought of as what the observer and situation share, which is to say, the extent to which the observer is one with the situation.
Furthermore, the four levels may be thought of as relating structure and activity. "Structure channels activity" expresses what is definite, what that means. "Activity evokes structure" expresses what is specified. We may think of structure as a function and activity as the flow through it. The function may be definite or not, and the inflow
may be specified or not. (In particular, the specification of input is akin to its partial calculation.) This yields four possibilities:
* why - indefinite and unspecified - structure and activity are uncoupled
* how - definite and unspecified - top down: structure yields activity
* what - definite and specified - structure and activity are in a loop
* whether - indefinite and specified - bottom up: activity yields structure
2022 rugsėjo 15 d., 13:02
atliko -
Pridėtos 121-129 eilutės:
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
Dievo savastys (Dievas, viskas, troškimai, meilė) išverčia asmenis (Dievas, Aš, Tu, Kitas)
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
* Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
* Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
* Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
* Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas
Dievo savastys (Dievas, viskas, troškimai, meilė) išverčia asmenis (Dievas, Aš, Tu, Kitas)
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
* Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
* Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
* Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
* Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas
Pridėtos 141-151 eilutės:
Troškimai gyvena asmenimis
* Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
* Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
* Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
* Poreikius tenkiname nevalingai.
* Į abejones atsiliepiame valingai dvejonėmis.
* Lūkesčius atliepiame nevalingai jauduliais ir valingai veiklos būdais.
* Spėju, kad į vertybes atsiliepiame trejopai.
* Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
* Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
* Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
* Poreikius tenkiname nevalingai.
* Į abejones atsiliepiame valingai dvejonėmis.
* Lūkesčius atliepiame nevalingai jauduliais ir valingai veiklos būdais.
* Spėju, kad į vertybes atsiliepiame trejopai.
Pridėtos 173-178 eilutės:
Įtampa tarp to kas pirm sąlygų ir po sąlygų
* Dievas pripažįsta sąlygas, jas kuria. Sąlygų nepripažįstantis ar jas pripažįstantis. Jų nekuriantis ar jas kuriantis. Neveikiantis ar veikiantis.
* Aš suvoktas, atskirtas nuo sąlygų. Nesuvoktas ar suvoktas. Atskirtas ar neatskirtas nuo sąlygų. Neapibrėžtas ar apibrėžtas.
* Tu įžvelgtas sąlygose, priskirtas sąlygoms. Neįžvelgtas ar įžvelgtas sąlygose. Nepriskirtas ar priskirtas sąlygoms. Nenurodytas ar nurodytas.
* Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
* Dievas pripažįsta sąlygas, jas kuria. Sąlygų nepripažįstantis ar jas pripažįstantis. Jų nekuriantis ar jas kuriantis. Neveikiantis ar veikiantis.
* Aš suvoktas, atskirtas nuo sąlygų. Nesuvoktas ar suvoktas. Atskirtas ar neatskirtas nuo sąlygų. Neapibrėžtas ar apibrėžtas.
* Tu įžvelgtas sąlygose, priskirtas sąlygoms. Neįžvelgtas ar įžvelgtas sąlygose. Nepriskirtas ar priskirtas sąlygoms. Nenurodytas ar nurodytas.
* Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
Pakeistos 195-214 eilutės iš
Asmenys
* Asmenys išgyvena savo apimtis: Dievas išgyvena viską...
Troškimai gyvena asmenimis
* Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
* Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
* Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo
* Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
** tiesos ir netiesos
** betarpiškumo ir tarpiškumo
** pastovumo ir nepastovumo
** prasmingumo ir neprasmingumo
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
Asmenys išgyvena apimtis
* Dievas išgyvena išeidamas už savęs į tašką.
Troškimai gyvena asmenimis
* Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
* Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
* Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo
* Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
** tiesos ir netiesos
** betarpiškumo ir tarpiškumo
** pastovumo ir nepastovumo
** prasmingumo ir neprasmingumo
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
Asmenys išgyvena apimtis
* Dievas išgyvena
į:
Asmenys išgyvena savo apimtis
* Dievas išgyvena viską išeidamas už savęs į tašką.
* Dievas išgyvena viską išeidamas už savęs į tašką.
Pakeistos 198-203 eilutės iš
* Aš amžinai bręstu besąlygiškai iš savo taško.
* Tubręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
* Kitastiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.
Poreikius tenkiname nevalingai. Į abejones atsiliepiame valingai dvejonėmis. Lūkesčius atliepiame nevalingai jauduliais ir valingai veiklos būdais. Spėju, kad į vertybes atsiliepiame trejopai.
* Tu
* Kitas
į:
* Aš išgyvenu betką, amžinai bręstu besąlygiškai iš savo taško.
* Tu išgyveni kažką, bręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
* Kitas išgyvena nieką, tiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.
Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi tiek požiūrio lygtimi, tiek ketverybe
* Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.
Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo
* Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
** tiesos ir tiesos bei netiesos
** betarpiškumo ir betarpiškumo bei tarpiškumo
** pastovumo ir pastovumo bei nepastovumo
** prasmingumo ir prasmingumo bei neprasmingumo
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
* Tu išgyveni kažką, bręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
* Kitas išgyvena nieką, tiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.
Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi tiek požiūrio lygtimi, tiek ketverybe
* Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.
Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo
* Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
** tiesos ir tiesos bei netiesos
** betarpiškumo ir betarpiškumo bei tarpiškumo
** pastovumo ir pastovumo bei nepastovumo
** prasmingumo ir prasmingumo bei neprasmingumo
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
Pakeistos 230-239 eilutės iš
* Dievas pripažįsta sąlygas, jas kuria. Sąlygų nepripažįstantis ar jas pripažįstantis. Jų nekuriantis ar jas kuriantis. Neveikiantis ar veikiantis.
* Aš suvoktas, atskirtas nuo sąlygų. Nesuvoktas ar suvoktas. Atskirtas ar neatskirtas nuo sąlygų. Neapibrėžtas ar apibrėžtas.
* Tu įžvelgtas sąlygose, priskirtas sąlygoms. Neįžvelgtas ar įžvelgtas sąlygose. Nepriskirtas ar priskirtas sąlygoms. Nenurodytas ar nurodytas.
* Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
Dievo savastys (Dievas, viskas, troškimai, meilė) išverčia asmenis (Dievas, Aš, Tu, Kitas)
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
į:
Pakeistos 234-238 eilutės iš
* Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
* Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
* Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas
į:
Ištrintos 239-242 eilutės:
* Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.
2022 rugsėjo 15 d., 12:48
atliko -
Pakeistos 93-101 eilutės iš
į:
* Ketverybė išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Tėvo išėjimas už savęs į save.
* Ketverybės lygmenys nusako išėjimo už savęs į save pakopas, šių pakopų sąvokų apimtis: dvasios sąvokos yra visko apimties, sandaros sąvokos yra betko apimties, atvaizdų sąvokos yra kažko apimties, vieningumo sąvokos yra nieko apimties.
Ketverybę grindžia apibrėžtumas, išskyrimas, atskyrimas.
* Kodėl - besąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis tiesai ir netiesai
* Kaip - sąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis
* Koks - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Ar - besąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Ketverybės lygmenys nusako išėjimo už savęs į save pakopas, šių pakopų sąvokų apimtis: dvasios sąvokos yra visko apimties, sandaros sąvokos yra betko apimties, atvaizdų sąvokos yra kažko apimties, vieningumo sąvokos yra nieko apimties.
Ketverybę grindžia apibrėžtumas, išskyrimas, atskyrimas.
* Kodėl - besąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis tiesai ir netiesai
* Kaip - sąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis
* Koks - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Ar - besąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
Pakeistos 126-128 eilutės iš
* Asmenys išgyvena savo apimtis: Dievas išgyvena viską...
į:
Žvilgsnis (ar nuostata) išskiriantis
* visus požiūrius yra dvasia
* bet kurį požiūrį yra sandara
* kažkurį požiūrį yra atvaizdas
* jokį požiūrį yra vieningumas
* visus požiūrius yra dvasia
* bet kurį požiūrį yra sandara
* kažkurį požiūrį yra atvaizdas
* jokį požiūrį yra vieningumas
Pakeistos 144-148 eilutės iš
į:
* Požiūrio lygtis išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Sūnaus išėjimas už savęs iš savęs.
* Požiūrio lygtis nusako sąvokos sąlygas, nusako santykį tarp suvokėjo sąvokos lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo, Dievo.
* Požiūrio lygtis išverčia ketverybę, nes sulygina ir suderina Tėvą (Dievą) ir Sūnų (gerumą).
* Požiūrio lygtis išgyvena ketverybę išvirkščiai, pradedant nuo Kito ir išeinant į Dievą. Užtat Mane supranta kaip sutapimą (gyvenimą) ir Dievą supranta kaip nesutapimą (amžiną gyvenimą)
* Požiūrio lygtis nusako sąvokos sąlygas, nusako santykį tarp suvokėjo sąvokos lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo, Dievo.
* Požiūrio lygtis išverčia ketverybę, nes sulygina ir suderina Tėvą (Dievą) ir Sūnų (gerumą).
* Požiūrio lygtis išgyvena ketverybę išvirkščiai, pradedant nuo Kito ir išeinant į Dievą. Užtat Mane supranta kaip sutapimą (gyvenimą) ir Dievą supranta kaip nesutapimą (amžiną gyvenimą)
Pakeistos 153-160 eilutės iš
į:
[+Ketverybės ir požiūrio lygties santykis+]
* Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.
Dievo nebuvimas (ketverybe) ir buvimas (požiūrio lygtimi)
* Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
* Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
* Nulinė veikla
** +1 reflektyvinė veikla
** +2 pasikartojanti veikla
** +3 suderinanti veikla
* Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".
Apimtys
* Santykis tarp turinio ir raiškos yra viskas (tiesa), betkas (betarpiškumu), kažkas (pastovumu), niekas (prasmingumu).
Asmenys
* Asmenys išgyvena savo apimtis: Dievas išgyvena viską...
* Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.
Dievo nebuvimas (ketverybe) ir buvimas (požiūrio lygtimi)
* Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
* Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
* Nulinė veikla
** +1 reflektyvinė veikla
** +2 pasikartojanti veikla
** +3 suderinanti veikla
* Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".
Apimtys
* Santykis tarp turinio ir raiškos yra viskas (tiesa), betkas (betarpiškumu), kažkas (pastovumu), niekas (prasmingumu).
Asmenys
* Asmenys išgyvena savo apimtis: Dievas išgyvena viską...
Ištrintos 213-228 eilutės:
* Ketverybės lygmenys nusako išėjimo už savęs į save pakopas, šių pakopų sąvokų apimtis: dvasios sąvokos yra visko apimties, sandaros sąvokos yra betko apimties, atvaizdų sąvokos yra kažko apimties, vieningumo sąvokos yra nieko apimties.
* Požiūrio lygtis išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Sūnaus išėjimas už savęs iš savęs.
* Požiūrio lygtis nusako sąvokos sąlygas, nusako santykį tarp suvokėjo sąvokos lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo, Dievo.
* Požiūrio lygtis išverčia ketverybę, nes sulygina ir suderina Tėvą (Dievą) ir Sūnų (gerumą).
* Požiūrio lygtis išgyvena ketverybę išvirkščiai, pradedant nuo Kito ir išeinant į Dievą. Užtat Mane supranta kaip sutapimą (gyvenimą) ir Dievą supranta kaip nesutapimą (amžiną gyvenimą)
Dievo nebuvimas (ketverybe) ir buvimas (požiūrio lygtimi)
* Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
* Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
* Nulinė veikla
** +1 reflektyvinė veikla
** +2 pasikartojanti veikla
** +3 suderinanti veikla
* Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".
Ištrintos 237-242 eilutės:
* all perspectives is Spirit
* any perspective is Structure
* a perspective is Representation
* no perspective is Unity
Pakeistos 274-275 eilutės iš
į:
Ištrintos 278-284 eilutės:
* Kodėl - besąlgiškai vienas ir tas pats šaltinis tiesai ir netiesai
* Kaip - sąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis
* Koks - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Ar - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Santykis tarp turinio ir raiškos yra viskas (tiesa), betkas (betarpiškumu), kažkas (pastovumu), niekas (prasmingumu).
2022 rugsėjo 15 d., 12:39
atliko -
Pridėtos 58-59 eilutės:
-------------------------------------
Pridėta 66 eilutė:
|| || '''asmens būklė''' ||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
Ištrinta 70 eilutė:
Pakeistos 86-94 eilutės iš
* Požiūrio lygtis iškyla iš aštuonerybės kaip ketverybės išvertimas.
* Požiūrio lygtis išsako kaip viskas atrodo iš santvarkoje glūdinčio tarpo, kuriame reiškiasi amžinas gyvenimas ir sąmoningumas.
* Šis tarpas yra suvesties taškas į kurį viskas susiveda.
* Šis suvesties taškas remiasi Dievu už santvarkos ir jo pagrindu bendrystė vienija visus suvesties taškas
Lygmenų santykiai
į:
[+Ketverybė+]
Ketverybė
* Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
* Ketverybė sieja keturis asmenis.
* Dievas reiškiasi savo veikla, savęs atsisakymu vardan kitų, meile. Ketverybės keturios pakopos išsako santykius su savimi.
* Dievas savo nebuvimu virsta asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Taip jisai grindžia ketverybę. Visur yra tasai pats Dievas, tiktai skiriasi jo sąlygos, jo būklė.
Ketverybės išbaigtumas
* Asmenų ketverybė išsako Dievo nuoseklumą, kad skirtingi asmenys išreiškia Dievą skirtingose būklėse. Tas būkles nusako požiūris. O požiūris yra Dievo nenuoseklumo sandara. Užtat ši asmenų ketverybė užsisklendžia trejybės ratu nes nuoseklumas pagrįstas nenuoseklumu.
* Dievo nuoseklumas užsibaigia ketverybe nes toliau tai nebebūtų apie Dievą, o apie Mane, Tave ir taip toliau.
Ketverybės sandara
* Ketverybė atskleidžia Dievo vidinės įtampos dvigubą dvilypumą: Dievo ir Kito, Mano ir Tavo, Dievo/Kito ir Mano/Tavo.
Ketverybės kampas: Išgyvename Dievą iš šalies
* Ketverybe iš šalies matome išėjimą už savęs į save.
* Ketverybėje Aš išreiškia Dievą.
Ketverybės trys kryžiai
* įsisavinimas-įamžinimas
* poslinkiai
* neigimai (apimtims)
Dievo išėjimas už savęs į save
* Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
Požiūrių grandinė
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
Ketverybė
* Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
* Ketverybė sieja keturis asmenis.
* Dievas reiškiasi savo veikla, savęs atsisakymu vardan kitų, meile. Ketverybės keturios pakopos išsako santykius su savimi.
* Dievas savo nebuvimu virsta asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Taip jisai grindžia ketverybę. Visur yra tasai pats Dievas, tiktai skiriasi jo sąlygos, jo būklė.
Ketverybės išbaigtumas
* Asmenų ketverybė išsako Dievo nuoseklumą, kad skirtingi asmenys išreiškia Dievą skirtingose būklėse. Tas būkles nusako požiūris. O požiūris yra Dievo nenuoseklumo sandara. Užtat ši asmenų ketverybė užsisklendžia trejybės ratu nes nuoseklumas pagrįstas nenuoseklumu.
* Dievo nuoseklumas užsibaigia ketverybe nes toliau tai nebebūtų apie Dievą, o apie Mane, Tave ir taip toliau.
Ketverybės sandara
* Ketverybė atskleidžia Dievo vidinės įtampos dvigubą dvilypumą: Dievo ir Kito, Mano ir Tavo, Dievo/Kito ir Mano/Tavo.
Ketverybės kampas: Išgyvename Dievą iš šalies
* Ketverybe iš šalies matome išėjimą už savęs į save.
* Ketverybėje Aš išreiškia Dievą.
Ketverybės trys kryžiai
* įsisavinimas-įamžinimas
* poslinkiai
* neigimai (apimtims)
Dievo išėjimas už savęs į save
* Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
Požiūrių grandinė
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
Pridėtos 117-118 eilutės:
Asmenys
Pakeistos 120-121 eilutės iš
į:
Pakeistos 123-132 eilutės iš
* Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai
*
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
Ketverybės trys kryžiai
* poslinkiai
* neigimai (apimtims)
į:
[+Požiūrio lygtis+]
Požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis iškyla iš aštuonerybės kaip ketverybės išvertimas.
* Požiūrio lygtis išsako kaip viskas atrodo iš santvarkoje glūdinčio tarpo, kuriame reiškiasi amžinas gyvenimas ir sąmoningumas.
* Šis tarpas yra suvesties taškas į kurį viskas susiveda.
* Šis suvesties taškas remiasi Dievu už santvarkos ir jo pagrindu bendrystė vienija visus suvesties taškas.
* Toliau iš požiūrio lygties išplaukia visi gyvenimo lygties klodai.
* Tad gyvenimo lygtis kyla tiktai atsivėrus tarpui, kuris reiškiasi trejybės atvaizdu, aštuonerybe, dešimts Dievo įsakymų, trejybės rato poslinkiais.
* Požiūrio lygtis apibrėžia asmenis. Asmenys apibrėžia apimtis, tad ketverybę.
Požiūrio lygties kampas: Išgyvename Kitą savimi
* Požiūrio lygtimi Aš išreiškia Kitą, ne Dievą.
* Požiūrio lygtimi išgyvename Kitą kaip save, kaip Mane, kaip savo savastį.
Požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis iškyla iš aštuonerybės kaip ketverybės išvertimas.
* Požiūrio lygtis išsako kaip viskas atrodo iš santvarkoje glūdinčio tarpo, kuriame reiškiasi amžinas gyvenimas ir sąmoningumas.
* Šis tarpas yra suvesties taškas į kurį viskas susiveda.
* Šis suvesties taškas remiasi Dievu už santvarkos ir jo pagrindu bendrystė vienija visus suvesties taškas.
* Toliau iš požiūrio lygties išplaukia visi gyvenimo lygties klodai.
* Tad gyvenimo lygtis kyla tiktai atsivėrus tarpui, kuris reiškiasi trejybės atvaizdu, aštuonerybe, dešimts Dievo įsakymų, trejybės rato poslinkiais.
* Požiūrio lygtis apibrėžia asmenis. Asmenys apibrėžia apimtis, tad ketverybę.
Požiūrio lygties kampas: Išgyvename Kitą savimi
* Požiūrio lygtimi Aš išreiškia Kitą, ne Dievą.
* Požiūrio lygtimi išgyvename Kitą kaip save, kaip Mane, kaip savo savastį.
Pakeistos 173-192 eilutės iš
Ketverybė
* Dievas reiškiasi savo veikla, savęs atsisakymu vardan kitų, meile. Ketverybės keturios pakopos išsako santykius su savimi.
* Dievas savo nebuvimu virsta asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Taip jisai grindžia ketverybę. Visur yra tasai pats Dievas, tiktai skiriasi jo sąlygos, jo būklė.
Ketverybės išbaigtumas
* Asmenų ketverybė išsako Dievo nuoseklumą, kad skirtingi asmenys išreiškia Dievą skirtingose būklėse. Tas būkles nusako požiūris. O požiūris yra Dievo nenuoseklumo sandara. Užtat ši asmenų ketverybė užsisklendžia trejybės ratu nes nuoseklumas pagrįstas nenuoseklumu.
* Dievo nuoseklumas užsibaigia ketverybe nes toliau tai nebebūtų apie Dievą, o apie Mane, Tave ir taip toliau.
Ketverybės sandara
* Ketverybė atskleidžia Dievo vidinės įtampos dvigubą dvilypumą: Dievo ir Kito, Mano ir Tavo, Dievo/Kito ir Mano/Tavo.
Požiūrio lygties kampas: Išgyvename Kitą savimi
* Požiūrio lygtimi Aš išreiškia Kitą, ne Dievą.
* Požiūrio lygtimi išgyvename Kitą kaip save, kaip Mane, kaip savo savastį.
Ketverybės kampas: Išgyvename Dievą iš šalies
* Ketverybe iš šalies matome išėjimą už savęs į save.
* Ketverybėje Aš išreiškia Dievą.
į:
2022 rugsėjo 14 d., 13:28
atliko -
Pakeista 50 eilutė iš:
|| įsijaučiame įsijaučiančiu Dievu || '''asmenys, savo išeities taškų išgyventojai''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
į:
|| įsijaučiame įsijaučiančiu Dievu || '''asmenys, savo išeities taškų, savo požiūrių išgyventojai''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
Pakeista 64 eilutė iš:
|| || '''asmenys, nusakyti ryšium su Dievu''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
į:
|| || '''asmenys, jų būklės nusakytos ryšium su Dievu''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
2022 rugsėjo 14 d., 13:23
atliko -
Pakeista 50 eilutė iš:
|| įsijaučiame įsijaučiančiu Dievu || '''asmenys''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
į:
|| įsijaučiame įsijaučiančiu Dievu || '''asmenys, savo išeities taškų išgyventojai''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
Pakeista 64 eilutė iš:
|| || '''asmenys''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
į:
|| || '''asmenys, nusakyti ryšium su Dievu''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
2022 rugsėjo 14 d., 13:12
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
[[Asmenys]], [[Apimtys]], [[Troškimai]], [[Netroškimai]]
į:
[[Asmenys]], [[Apimtys]], [[Troškimai]], [[Netroškimai]], [[Suvokimo lygmenys]]
2022 rugsėjo 14 d., 13:11
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
[[Asmenys]], [[Apimtys]]
į:
[[Asmenys]], [[Apimtys]], [[Troškimai]], [[Netroškimai]]
2022 rugsėjo 14 d., 13:11
atliko -
Pakeistos 21-24 eilutės iš
*
į:
* Kaip apytakomis einame iš meilės mokslo į Dievo šokį? Pasižiūrėti į ketverybes, jų lygmenų išsidėstymą tiek viena kryptimi, tiek kita kryptimi.
Ištrinta 28 eilutė:
Pridėtos 30-31 eilutės:
Ketverybių papildiniai
Pridėtos 33-35 eilutės:
Asmenų tvarkos
* Kaip suderinti šališkų tyrėjų tvarką (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir nešališkų tyrimų tvarką (Dievas, Kitas, Tu, Aš)? Ar galima čia įžvelgti trejybės ratą? ir dorovės ratą?
Pakeistos 37-38 eilutės iš
į:
Pakeistos 97-100 eilutės iš
Amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią apibrėžia sąmoningumo taikymas sąmonės atliepimų ne sau, o Dievui, poreikių tenkinimais, dvejonėmis, gėrio kryptimis, aštuongubu keliu.
* Kaip suprasti, kad Dievo valia, gera valia, išmintis siejasi su sąmonės atsiliepimų sandaromis - aštuongubu keliugėrio kryptimis, dvejonėmis, tuo tarpu atitinkamos kalbos - paklusimo (pasakojimo), tikėjimo (įvardijimo), rūpėjimo (pagrindimo) siejasi su pasąmonės poreikiais, abejonėmis, jauduliais?
* Kaip suprasti, kad Dievo valia, gera valia, išmintis siejasi su sąmonės atsiliepimų sandaromis - aštuongubu keliu
į:
Amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią apibrėžia sąmoningumo taikymas sąmonės atliepimų ne sau, o Dievui, poreikių tenkinimais, dvejonėmis, gėrio kryptimis, aštuongubu keliu. Trys kalbos - paklusimo (pasakojimo), tikėjimo (įvardijimo), rūpėjimo (pagrindimo) išgyvena aštuongubą kelią pasąmonės poreikiais, abejonėmis, jauduliais. Tad pasąmonė išreiškia tai, kas išgyvena, o sąmonė ir sąmoningumas išreiškia tai, kas išgyvenama.
2022 rugsėjo 14 d., 12:47
atliko -
Pakeistos 31-32 eilutės iš
į:
Pakeistos 96-99 eilutės iš
Amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią apibrėžia poreikių tenkinimai, dvejonės, gėrio kryptys, aštuongubas kelias.
į:
Amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią apibrėžia sąmoningumo taikymas sąmonės atliepimų ne sau, o Dievui, poreikių tenkinimais, dvejonėmis, gėrio kryptimis, aštuongubu keliu.
* Kaip suprasti, kad Dievo valia, gera valia, išmintis siejasi su sąmonės atsiliepimų sandaromis - aštuongubu keliu, gėrio kryptimis, dvejonėmis, tuo tarpu atitinkamos kalbos - paklusimo (pasakojimo), tikėjimo (įvardijimo), rūpėjimo (pagrindimo) siejasi su pasąmonės poreikiais, abejonėmis, jauduliais?
* Kaip suprasti, kad Dievo valia, gera valia, išmintis siejasi su sąmonės atsiliepimų sandaromis - aštuongubu keliu, gėrio kryptimis, dvejonėmis, tuo tarpu atitinkamos kalbos - paklusimo (pasakojimo), tikėjimo (įvardijimo), rūpėjimo (pagrindimo) siejasi su pasąmonės poreikiais, abejonėmis, jauduliais?
2022 rugsėjo 14 d., 12:43
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Ketverybė]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Asmenys]]
į:
[[Ketverybė]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]]
[[Asmenys]], [[Apimtys]]
[[Asmenys]], [[Apimtys]]
Pridėtos 14-15 eilutės:
Ketverybių tikslai
Pridėta 19 eilutė:
Išėjimo už savęs pakopos
Pridėtos 21-22 eilutės:
Asmenų tvarkos
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
Ketverybės trys kryžiai
Pakeistos 28-29 eilutės iš
į:
Ketverybių sulyginimas
Ištrinta 30 eilutė:
Pridėta 32 eilutė:
Pridėtos 96-97 eilutės:
Amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią apibrėžia poreikių tenkinimai, dvejonės, gėrio kryptys, aštuongubas kelias.
2021 spalio 05 d., 16:48
atliko -
Pakeistos 250-254 eilutės iš
* Ar - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
į:
* Ar - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Santykis tarp turinio ir raiškos yra viskas (tiesa), betkas (betarpiškumu), kažkas (pastovumu), niekas (prasmingumu).
Ketverybės išsako nulybes.
* Santykis tarp turinio ir raiškos yra viskas (tiesa), betkas (betarpiškumu), kažkas (pastovumu), niekas (prasmingumu).
Ketverybės išsako nulybes.
2021 rugsėjo 30 d., 14:33
atliko -
Pakeista 50 eilutė iš:
[+Išėjimai už savęs iš savęs: Požiūrių lygtis+]
į:
[+Išėjimai už savęs iš savęs: Požiūrio lygtis+]
2021 rugsėjo 29 d., 16:28
atliko -
Pakeistos 242-250 eilutės iš
Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.
į:
Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.
[+Užrašai+]
Ketverybę grindžia apibrėžtumas, išskyrimas, atskyrimas.
* Kodėl - besąlgiškai vienas ir tas pats šaltinis tiesai ir netiesai
* Kaip - sąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis
* Koks - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Ar - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
[+Užrašai+]
Ketverybę grindžia apibrėžtumas, išskyrimas, atskyrimas.
* Kodėl - besąlgiškai vienas ir tas pats šaltinis tiesai ir netiesai
* Kaip - sąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis
* Koks - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
* Ar - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
2021 gegužės 29 d., 11:32
atliko -
Pridėtos 74-81 eilutės:
Požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis iškyla iš aštuonerybės kaip ketverybės išvertimas.
* Požiūrio lygtis išsako kaip viskas atrodo iš santvarkoje glūdinčio tarpo, kuriame reiškiasi amžinas gyvenimas ir sąmoningumas.
* Šis tarpas yra suvesties taškas į kurį viskas susiveda.
* Šis suvesties taškas remiasi Dievu už santvarkos ir jo pagrindu bendrystė vienija visus suvesties taškas.
* Toliau iš požiūrio lygties išplaukia visi gyvenimo lygties klodai.
* Tad gyvenimo lygtis kyla tiktai atsivėrus tarpui, kuris reiškiasi trejybės atvaizdu, aštuonerybe, dešimts Dievo įsakymų, trejybės rato poslinkiais.
2021 gegužės 29 d., 11:07
atliko -
Pridėtos 39-40 eilutės:
Dievo žvilgsnis už santvarkos išsisemia požiūriais santvarkoje.
Pridėtos 51-52 eilutės:
Sąmoningas žvilgsnis santvarkoje atsilupdamas išsisemia už santvarkos.
2021 gegužės 29 d., 10:59
atliko -
Pakeista 44 eilutė iš:
|| || || kūnas || protas || širdis || valia ||
į:
|| || '''galios balsas''' || kūnas || protas || širdis || valia ||
2021 gegužės 29 d., 10:58
atliko -
Pakeistos 37-38 eilutės iš
[+Išėjimai už savęs į save+]
į:
[+Išėjimai už savęs į save: Ketverybė+]
Pakeista 48 eilutė iš:
[+Išėjimai už savęs iš savęs+]
į:
[+Išėjimai už savęs iš savęs: Požiūrių lygtis+]
2021 gegužės 29 d., 10:57
atliko -
Ištrintos 49-53 eilutės:
|| atsisakome požiūrių || '''žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė''' || žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo į žmogaus ||
|| atkasame bendros svajonės pamatus || '''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiros svajonės || bendra svajonė ||
|| || '''asmens būklė''' ||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
Pridėtos 55-58 eilutės:
|| || '''asmens būklė''' ||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| prieiname prie Dievo suvokimo || '''suvokimo lygmenys''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
|| atsisakome požiūrių || '''žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė''' || žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo į žmogaus ||
|| atkasame bendros svajonės pamatus || '''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiros svajonės || bendra svajonė ||
|| prieiname prie Dievo suvokimo || '''suvokimo lygmenys''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
|| atsisakome požiūrių || '''žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė''' || žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo į žmogaus ||
|| atkasame bendros svajonės pamatus || '''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiros svajonės || bendra svajonė ||
2021 gegužės 29 d., 10:32
atliko -
Pakeistos 50-51 eilutės iš
|| || '''suvokimo lygmenys''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
į:
|| prieiname prie Dievo suvokimo || '''suvokimo lygmenys''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
|| atsisakome požiūrių || '''žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė''' || žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo į žmogaus ||
|| atsisakome požiūrių || '''žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė''' || žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo į žmogaus ||
2021 gegužės 29 d., 10:31
atliko -
Pridėta 52 eilutė:
|| atkasame bendros svajonės pamatus || '''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiros svajonės || bendra svajonė ||
2021 gegužės 29 d., 10:25
atliko -
Pakeista 40 eilutė iš:
|| Dievas įsijaučia || '''asmenys''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
į:
|| įsijaučiame įsijaučiančiu Dievu || '''asmenys''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
Pakeista 54 eilutė iš:
|| || '''požiūrio lygtis''' ||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
į:
|| atsitokėjame kaip Dievas atsitokėja || '''požiūrio lygtis''' ||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
Ištrinta 91 eilutė:
2021 gegužės 29 d., 10:02
atliko -
Pridėtos 108-109 eilutės:
Poreikius tenkiname nevalingai. Į abejones atsiliepiame valingai dvejonėmis. Lūkesčius atliepiame nevalingai jauduliais ir valingai veiklos būdais. Spėju, kad į vertybes atsiliepiame trejopai.
2021 gegužės 29 d., 09:56
atliko -
Pridėtos 44-45 eilutės:
|| || || kūnas || protas || širdis || valia ||
|| || '''atsiliepimai''' || nevalingai || valingai || nevalingai ir valingai || trejopai ||
|| || '''atsiliepimai''' || nevalingai || valingai || nevalingai ir valingai || trejopai ||
2021 gegužės 29 d., 09:29
atliko -
Pakeistos 41-43 eilutės iš
|| || '''požiūrių grandinės''' || joks požiūris || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
į:
|| nėrimas gilyn || '''požiūrių grandinės''' || joks požiūris || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || '''troškimai''' || savarankiškas || užtikrintas || ramus || mylintis ||
|| troškimų neigimai || '''netroškimai''' || poreikiai || abejonės || lūkesčiai || vertybės ||
|| || '''troškimai''' || savarankiškas || užtikrintas || ramus || mylintis ||
|| troškimų neigimai || '''netroškimai''' || poreikiai || abejonės || lūkesčiai || vertybės ||
Pridėta 52 eilutė:
|| || '''požiūrio lygtis''' ||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
Ištrinta 59 eilutė:
Pakeistos 64-68 eilutės iš
||'''nežinojimai'''||Ar?||Koks?||Kaip?||Kodėl?||
||'''apimtys'''||niekas||kažkas||betkas||viskas||
||'''troškimai'''||savarankiškas||užtikrintas||ramus||mylintis||
||'''suvokimo lygmenys'''||suvokimas||savęs suvokimas||bendras suvokimas||susikalbėjimas||
||'''apimtys'''||niekas||kažkas||betkas||viskas||
||'''suvokimo lygmenys'''||suvokimas||savęs suvokimas||bendras suvokimas||susikalbėjimas||
į:
|| ||'''nežinojimai'''||Ar?||Koks?||Kaip?||Kodėl?||
|| ||'''apimtys'''||niekas||kažkas||betkas||viskas||
|| ||'''apimtys'''||niekas||kažkas||betkas||viskas||
2021 gegužės 29 d., 09:23
atliko -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Reiškiasi abiem kryptim
į:
[+Reiškiasi abiem kryptim+]
Pakeistos 37-38 eilutės iš
Išėjimai už savęs į save
į:
[+Išėjimai už savęs į save+]
Pakeistos 44-45 eilutės iš
Išėjimai už savęs iš savęs
į:
[+Išėjimai už savęs iš savęs+]
Pridėta 47 eilutė:
|| || '''žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė''' || žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo || žmogaus į Dievo į žmogaus į Dievo į žmogaus ||
2021 gegužės 29 d., 09:21
atliko -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
|| || '''požiūrio lygtis'''dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
||Dievas įsijaučia || '''asmenys''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||
į:
|| Dievas įsijaučia || '''asmenys''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
|| || '''požiūrių grandinės''' || joks požiūris || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || '''lygmenys''' || dvasia || sandara || atvaizdai || vieningumas ||
Išėjimai už savęs iš savęs
|| || '''suvokimo lygmenys''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
|| || '''požiūrių grandinės''' || joks požiūris || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || '''lygmenys''' || dvasia || sandara || atvaizdai || vieningumas ||
Išėjimai už savęs iš savęs
|| || '''suvokimo lygmenys''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
Pridėta 51 eilutė:
Pakeistos 53-55 eilutės iš
|| || '''požiūrių grandinės''' ||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį
į:
|| || '''požiūrio lygtis''' ||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
2021 gegužės 29 d., 09:07
atliko -
Pridėtos 33-36 eilutės:
Reiškiasi abiem kryptim
|| ||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
Išėjimai už savęs į save
|| ||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
Išėjimai už savęs į save
Pakeista 39 eilutė iš:
|| || '''asmenys''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
į:
|| Dievas įsijaučia || '''asmenys''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
Pakeistos 47-50 eilutės iš
|| ||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
|| ||'''lygmenys'''||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
|| ||'''požiūrių grandinės'''||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
|| ||'''nulybės atvaizdai'''||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
|| ||'''
|| ||'''
|| ||'''nulybės atvaizdai'''
į:
|| || '''lygmenys''' ||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
|| || '''požiūrių grandinės''' ||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
|| || '''nulybės atvaizdai''' ||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
|| || '''požiūrių grandinės''' ||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
|| || '''nulybės atvaizdai''' ||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
2021 gegužės 29 d., 08:39
atliko -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
į:
* Išskirti ketverybes išreiškiančias Dievo išėjimą už savęs į save įsijaučiant, prisiimant požiūrius ir ketverybes išreiškiančias žmogaus išėjimą už savęs iš savęs atsitokėjant, atsisakant požiūrių.
Pakeistos 34-40 eilutės iš
|| ||'''požiūrio lygtis'''||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
|| ||'''asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
|| ||'''asmens būklė'''||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| ||'''dvasios lygtis'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
|| ||'''sandaros lygtis'''||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
|| ||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
|| ||'''vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
|| ||'''asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
|| ||'''asmens būklė'''||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| ||'''dvasios lygtis'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
|| ||'''sandaros lygtis'''||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
|| ||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
|| ||'''vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
į:
|| || '''požiūrio lygtis''' ||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
|| || '''asmenys''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
|| || '''asmens būklė''' ||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| || '''dvasios lygtis''' ||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
|| || '''sandaros lygtis''' ||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
|| || '''atvaizdų lygtis''' ||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
|| || '''vieningumų lygtis''' ||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
|| || '''asmenys''' ||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
|| || '''asmens būklė''' ||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| || '''dvasios lygtis''' ||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
|| || '''sandaros lygtis''' ||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
|| || '''atvaizdų lygtis''' ||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
|| || '''vieningumų lygtis''' ||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
2021 gegužės 29 d., 08:35
atliko -
Pakeistos 32-44 eilutės iš
||'''požiūrio lygtis'''||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||'''asmens būklė'''pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
||'''dvasios lygtis'''Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
||'''sandaros lygtis'''viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
||'''lygmenys'''||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
||'''požiūrių grandinės'''joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
||'''nulybės atvaizdai'''||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
||
||
||
||
||'''
||'''
||
||'''nulybės atvaizdai'''||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
į:
|| '''Tikslas''' || '''Ketverybė''' || || || || ||
|| ||'''požiūrio lygtis'''||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
|| ||'''asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
|| ||'''asmens būklė'''||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| ||'''dvasios lygtis'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
|| ||'''sandaros lygtis'''||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
|| ||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
|| ||'''vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
|| ||'''žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
|| ||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
|| ||'''lygmenys'''||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
|| ||'''požiūrių grandinės'''||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
|| ||'''nulybės atvaizdai'''||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
|| ||'''požiūrio lygtis'''||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
|| ||'''asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
|| ||'''asmens būklė'''||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
|| ||'''dvasios lygtis'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
|| ||'''sandaros lygtis'''||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
|| ||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
|| ||'''vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
|| ||'''žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
|| ||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
|| ||'''lygmenys'''||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
|| ||'''požiūrių grandinės'''||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
|| ||'''nulybės atvaizdai'''||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
2021 gegužės 28 d., 19:22
atliko -
Pridėtos 12-13 eilutės:
* Nurodyti įvairiausių ketverybių tikslus, jas atitinkamai rūšiuoti ir ieškoti dėsningumų.
2021 gegužės 28 d., 19:21
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Kaip ketverybė išplėtoja skirtumą tarp to kas yra ir to kaip atrodo?
2021 gegužės 26 d., 10:32
atliko -
Pridėta 18 eilutė:
* Kaip lygmenys dvasia-sandara-atvaizdai-vieningumas susiję su suvokimo lygmenimis?
2021 gegužės 01 d., 17:14
atliko -
Pridėta 23 eilutė:
* Kaip apytakomis einame iš meilės mokslo į Dievo šokį? Pasižiūrėti į ketverybes, jų lygmenų išsidėstymą tiek viena kryptimi, tiek kita kryptimi.
2021 gegužės 01 d., 17:12
atliko -
Pridėtos 17-22 eilutės:
* Už santvarkos yra lygmenys Ar, Koks, o santvarkoje yra lygmenys Kaip, Kodėl. Bet juk Kodėl veda už santvarkos. Kaip suprasti? Ar tai ryšys su požiūriu už santvarkos, tad atstumas iki jo?
* Kaip suprasti, kad Dievo valia, gera valia, išmintis siejasi su sąmonės atsiliepimų sandaromis - aštuongubu keliu, gėrio kryptimis, dvejonėmis, tuo tarpu atitinkamos kalbos - paklusimo (pasakojimo), tikėjimo (įvardijimo), rūpėjimo (pagrindimo) siejasi su pasąmonės poreikiais, abejonėmis, jauduliais?
* Kaip suprasti, kad Dievo valia, gera valia, išmintis skatina brandą Kitu, Tavimi ir Savimi, tuo tarpu Dievo vienumas, asmens vienumas, asmenų vienumas skatina brandą Dievu/savimi, savimi/tavimi, tavimi/kitu?
* Išmąstyti, kaip Dievo nebūtinumą papildo mūsų ryšys su Dievu (kurio gali nebūti) ir kaip tas ryšys iškelia mūsų asmenybę - kaip mūsų asmenybės jauduliai-rūpėjimas "savimi" papildo "asmenybių" dvejones; kaip mūsų abejonės-dvejonės-įvardijimas "tavimi" papildo "asmens" jaudulius; kaip mūsų poreikiai-tenkinimai-pasakojimas "kitu" papildo "Dievo" aštuongubą kelią.
* Kaip suderinti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovių trejybę (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) ir sąmoningumo lygmenis (+3 Dievo valia - trys požiūriai, +2 gera valia - du požiūriai, +1 išmintis - vienas požiūris)?
2021 balandžio 17 d., 17:09
atliko -
Pridėtos 15-17 eilutės:
* Kaip ketverybės trys kryžiai susiję?
* Koks ketverybės trijų kryžių vaidmuo?
* Koks ketverybės trijų kryžių vaidmuo?
Pridėtos 54-58 eilutės:
Ketverybės trys kryžiai
* įsisavinimas-įamžinimas
* poslinkiai
* neigimai (apimtims)
2021 kovo 12 d., 14:09
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Kaip susijusios įvairiausios keverybės?'''
į:
'''Kaip susijusios įvairiausios ketverybės?'''
2021 kovo 06 d., 17:29
atliko -
Pridėtos 193-194 eilutės:
Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.
2021 kovo 06 d., 16:11
atliko -
Pakeistos 190-192 eilutės iš
So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.
į:
So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.
* Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.
* Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.
2021 kovo 05 d., 12:06
atliko -
Pakeista 14 eilutė iš:
į:
* Tiesa gali būti apie viską, betką, kažką, nieką. Meile esame viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Kaip šios apimtys siejasi su jaudulių lūkesčiais? Ir su savastimis?
2021 kovo 04 d., 13:41
atliko -
Pakeistos 183-190 eilutės iš
It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.
į:
It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.
Another very important idea is that what separates the "viewer" (observer) and the "viewed" (situation) is the Nullsome (the division of everything into zero perspectives). This separation manifests itself through the four RepresentationsOfTheNullsome:
* significant (not encompassable - Negation of why)
* constant (not changeable - negation of how)
* direct (not representable - negation of what)
* true (not hideable - negation of whether)
So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.
Another very important idea is that what separates the "viewer" (observer) and the "viewed" (situation) is the Nullsome (the division of everything into zero perspectives). This separation manifests itself through the four RepresentationsOfTheNullsome:
* significant (not encompassable - Negation of why)
* constant (not changeable - negation of how)
* direct (not representable - negation of what)
* true (not hideable - negation of whether)
So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.
2021 kovo 04 d., 13:39
atliko -
Pakeistos 154-183 eilutės iš
* no perspective is Unity
į:
* no perspective is Unity
Separateness is a key idea and somehow the adding of a perspective (the taking up of a perspective) introduces separateness, perhaps:
* self separates God from God
* heart is separateness of self from God
* other is separateness of heart from God
* God is separateness of other from God
The division of everything into four perspectives is the place where the algebra of views starts to matter. The four levels give us a scale from "oneness" to "separateness". Why asserts that the observer and situation are one, and whether asserts that they are completely separate. How and what are somewhere in between and allow for a nontrivial relationship between the observer and situation. So these are all levels that are relevant as we consider matters of "same" and "different".
The four levels may also be thought in terms of scopes:
* why - knowledge of everything
* how - knowledge of anything
* what - knowledge of something
* whether - knowledge of nothing
And the knowledge may be thought of as what the observer and situation share, which is to say, the extent to which the observer is one with the situation.
Furthermore, the four levels may be thought of as relating structure and activity. "Structure channels activity" expresses what is definite, what that means. "Activity evokes structure" expresses what is specified. We may think of structure as a function and activity as the flow through it. The function may be definite or not, and the inflow
may be specified or not. (In particular, the specification of input is akin to its partial calculation.) This yields four possibilities:
* why - indefinite and unspecified - structure and activity are uncoupled
* how - definite and unspecified - top down: structure yields activity
* what - definite and specified - structure and activity are in a loop
* whether - indefinite and specified - bottom up: activity yields structure
We may think of structure as arising from God and activity as arising from godlet, and then the four levels give the possible relationships. These relationships may be thought of in terms of the distance between structure and activity. Here activity is that which finds itself within structure and is inspired by it.
* At first the distance, the separation between structure and activity is "everything"
* Then structure determines activity, so structure must be definite, and the separation is "anything"
* Then structure and activity feed off each other, and so the separation is "something" which keeps them yet separate
* Finally, activity directs structure, which is to say, they are the same, the structure embodies the activity, and so they are separated by "nothing".
It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.
Separateness is a key idea and somehow the adding of a perspective (the taking up of a perspective) introduces separateness, perhaps:
* self separates God from God
* heart is separateness of self from God
* other is separateness of heart from God
* God is separateness of other from God
The division of everything into four perspectives is the place where the algebra of views starts to matter. The four levels give us a scale from "oneness" to "separateness". Why asserts that the observer and situation are one, and whether asserts that they are completely separate. How and what are somewhere in between and allow for a nontrivial relationship between the observer and situation. So these are all levels that are relevant as we consider matters of "same" and "different".
The four levels may also be thought in terms of scopes:
* why - knowledge of everything
* how - knowledge of anything
* what - knowledge of something
* whether - knowledge of nothing
And the knowledge may be thought of as what the observer and situation share, which is to say, the extent to which the observer is one with the situation.
Furthermore, the four levels may be thought of as relating structure and activity. "Structure channels activity" expresses what is definite, what that means. "Activity evokes structure" expresses what is specified. We may think of structure as a function and activity as the flow through it. The function may be definite or not, and the inflow
may be specified or not. (In particular, the specification of input is akin to its partial calculation.) This yields four possibilities:
* why - indefinite and unspecified - structure and activity are uncoupled
* how - definite and unspecified - top down: structure yields activity
* what - definite and specified - structure and activity are in a loop
* whether - indefinite and specified - bottom up: activity yields structure
We may think of structure as arising from God and activity as arising from godlet, and then the four levels give the possible relationships. These relationships may be thought of in terms of the distance between structure and activity. Here activity is that which finds itself within structure and is inspired by it.
* At first the distance, the separation between structure and activity is "everything"
* Then structure determines activity, so structure must be definite, and the separation is "anything"
* Then structure and activity feed off each other, and so the separation is "something" which keeps them yet separate
* Finally, activity directs structure, which is to say, they are the same, the structure embodies the activity, and so they are separated by "nothing".
It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.
2021 kovo 04 d., 13:38
atliko -
Pakeistos 148-154 eilutės iš
* RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals
į:
* RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals
A view (or outlook) that separates:
* all perspectives is Spirit
* any perspective is Structure
* a perspective is Representation
* no perspective is Unity
A view (or outlook) that separates:
* all perspectives is Spirit
* any perspective is Structure
* a perspective is Representation
* no perspective is Unity
2021 kovo 03 d., 23:15
atliko -
Pridėtos 144-148 eilutės:
Structure has no scope and is Absolute, whereas Activity is Relative to some Scope. In particular, Shared Understanding is relative with regard to some scope, but Good Understanding is absolute.
* self-Structure = Relationship with Self as Unequals
* self-Activity = Relationship with Self as Equals
* RecurringActivity = Relationship with Other as Equals
* RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals
* self-Structure = Relationship with Self as Unequals
* self-Activity = Relationship with Self as Equals
* RecurringActivity = Relationship with Other as Equals
* RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals
2021 kovo 03 d., 22:47
atliko -
Pakeistos 137-143 eilutės iš
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
į:
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi tiek požiūrio lygtimi, tiek ketverybe
* Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.
Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi tiek požiūrio lygtimi, tiek ketverybe
* Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
* Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.
2021 vasario 27 d., 13:25
atliko -
Pridėtos 131-134 eilutės:
Žvilgsnis
* Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
* Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
* Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.
2021 vasario 27 d., 11:58
atliko -
Pridėtos 113-130 eilutės:
Dievo nebuvimas (ketverybe) ir buvimas (požiūrio lygtimi)
* Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
* Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
* Nulinė veikla
** +1 reflektyvinė veikla
** +2 pasikartojanti veikla
** +3 suderinanti veikla
* Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".
Dievo savastys (Dievas, viskas, troškimai, meilė) išverčia asmenis (Dievas, Aš, Tu, Kitas)
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
* Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.
* Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
* Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
* Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
* Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas
2021 vasario 27 d., 11:51
atliko -
Ištrinta 104 eilutė:
Pridėtos 106-112 eilutės:
* Ketverybė išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Tėvo išėjimas už savęs į save.
* Ketverybės lygmenys nusako išėjimo už savęs į save pakopas, šių pakopų sąvokų apimtis: dvasios sąvokos yra visko apimties, sandaros sąvokos yra betko apimties, atvaizdų sąvokos yra kažko apimties, vieningumo sąvokos yra nieko apimties.
* Požiūrio lygtis išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Sūnaus išėjimas už savęs iš savęs.
* Požiūrio lygtis nusako sąvokos sąlygas, nusako santykį tarp suvokėjo sąvokos lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo, Dievo.
* Požiūrio lygtis išverčia ketverybę, nes sulygina ir suderina Tėvą (Dievą) ir Sūnų (gerumą).
* Požiūrio lygtis išgyvena ketverybę išvirkščiai, pradedant nuo Kito ir išeinant į Dievą. Užtat Mane supranta kaip sutapimą (gyvenimą) ir Dievą supranta kaip nesutapimą (amžiną gyvenimą)
2021 vasario 27 d., 11:21
atliko -
Pridėta 10 eilutė:
* Kaip suderinti šališkų tyrėjų tvarką (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir nešališkų tyrimų tvarką (Dievas, Kitas, Tu, Aš)? Ar galima čia įžvelgti trejybės ratą? ir dorovės ratą?
2021 vasario 27 d., 10:47
atliko -
Pridėtos 8-12 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kas išsako keturias išėjimo už savęs pakopas?
---------------------
* Kas išsako keturias išėjimo už savęs pakopas?
---------------------
2021 vasario 23 d., 22:33
atliko -
Pridėtos 100-101 eilutės:
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
2021 vasario 19 d., 22:23
atliko -
Pakeista 10 eilutė iš:
||'''žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
į:
||'''požiūrio lygtis'''||dvasia už santvarkos||dvasia santvarkoje||sutapimas||išskyrimas||
Pridėtos 12-18 eilutės:
||'''asmens būklė'''||pirm būklės||savastyje||sutapime||tarpe||
||'''dvasios lygtis'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
||'''sandaros lygtis'''||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
||'''vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
||'''žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
||'''dvasios lygtis'''||Dievas||gerumas||gyvenimas||amžinas gyvenimas||
||'''sandaros lygtis'''||viskas||laisvumas||betkas||išmintis||
||'''atvaizdų lygtis'''||4 troškimai||2 tapatumai||6 pasirinkimai||gera valia||
||'''vieningumų lygtis'''||meilė||tobulumas||valia||Dievo valia||
||'''žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
Pridėta 30 eilutė:
||'''suvokimo lygmenys'''||suvokimas||savęs suvokimas||bendras suvokimas||susikalbėjimas||
Pakeistos 37-38 eilutės iš
į:
* Požiūrio lygtis apibrėžia asmenis. Asmenys apibrėžia apimtis, tad ketverybę.
Ištrinta 43 eilutė:
Pakeistos 98-99 eilutės iš
* Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
į:
* Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
2021 vasario 19 d., 21:59
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Ketverybė]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]]
į:
[[Ketverybė]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Asmenys]]
2021 vasario 17 d., 23:26
atliko -
Pridėtos 74-90 eilutės:
Požiūrio lygties kampas: Išgyvename Kitą savimi
* Požiūrio lygtimi Aš išreiškia Kitą, ne Dievą.
* Požiūrio lygtimi išgyvename Kitą kaip save, kaip Mane, kaip savo savastį.
Ketverybės kampas: Išgyvename Dievą iš šalies
* Ketverybe iš šalies matome išėjimą už savęs į save.
* Ketverybėje Aš išreiškia Dievą.
Dievas, Kitas, Tu, Aš
* Nešališkumu stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.
Įtampa tarp to kas pirm sąlygų ir po sąlygų
* Dievas pripažįsta sąlygas, jas kuria. Sąlygų nepripažįstantis ar jas pripažįstantis. Jų nekuriantis ar jas kuriantis. Neveikiantis ar veikiantis.
* Aš suvoktas, atskirtas nuo sąlygų. Nesuvoktas ar suvoktas. Atskirtas ar neatskirtas nuo sąlygų. Neapibrėžtas ar apibrėžtas.
* Tu įžvelgtas sąlygose, priskirtas sąlygoms. Neįžvelgtas ar įžvelgtas sąlygose. Nepriskirtas ar priskirtas sąlygoms. Nenurodytas ar nurodytas.
* Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
2021 vasario 17 d., 23:26
atliko -
Pridėtos 57-73 eilutės:
-------------------------
%width=800px%[[Attach:4-asmenys.png | Attach:4-asmenys.png]]
-------------------------
'''Ketverybė sieja keturis asmenis'''
Ketverybė
* Dievas reiškiasi savo veikla, savęs atsisakymu vardan kitų, meile. Ketverybės keturios pakopos išsako santykius su savimi.
* Dievas savo nebuvimu virsta asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Taip jisai grindžia ketverybę. Visur yra tasai pats Dievas, tiktai skiriasi jo sąlygos, jo būklė.
Ketverybės išbaigtumas
* Asmenų ketverybė išsako Dievo nuoseklumą, kad skirtingi asmenys išreiškia Dievą skirtingose būklėse. Tas būkles nusako požiūris. O požiūris yra Dievo nenuoseklumo sandara. Užtat ši asmenų ketverybė užsisklendžia trejybės ratu nes nuoseklumas pagrįstas nenuoseklumu.
* Dievo nuoseklumas užsibaigia ketverybe nes toliau tai nebebūtų apie Dievą, o apie Mane, Tave ir taip toliau.
Ketverybės sandara
* Ketverybė atskleidžia Dievo vidinės įtampos dvigubą dvilypumą: Dievo ir Kito, Mano ir Tavo, Dievo/Kito ir Mano/Tavo.
2021 vasario 17 d., 23:22
atliko -
Pakeistos 49-56 eilutės iš
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
į:
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
Asmenys išgyvena apimtis
* Dievas išgyvena išeidamas už savęs į tašką.
Aš, Tu, Kitas išgyvename nuline veikla, pasilikdami savo taške.
* Aš amžinai bręstu besąlygiškai iš savo taško.
* Tu bręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
* Kitas tiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.
Asmenys išgyvena apimtis
* Dievas išgyvena išeidamas už savęs į tašką.
Aš, Tu, Kitas išgyvename nuline veikla, pasilikdami savo taške.
* Aš amžinai bręstu besąlygiškai iš savo taško.
* Tu bręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
* Kitas tiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.
2021 vasario 17 d., 23:19
atliko -
Pakeista 20 eilutė iš:
||||niekas||kažkas||betkas||viskas||
į:
||'''apimtys'''||niekas||kažkas||betkas||viskas||
2021 vasario 17 d., 23:19
atliko -
Pakeista 10 eilutė iš:
||||Kodėl||Kaip||Koks||Ar||
į:
||'''žinojimai'''||Kodėl!||Kaip!||Koks!||Ar!||
Pakeista 19 eilutė iš:
||||Ar||Koks||Kaip||Ar||
į:
||'''nežinojimai'''||Ar?||Koks?||Kaip?||Kodėl?||
2021 vasario 17 d., 23:17
atliko -
Pakeista 15 eilutė iš:
į:
||'''nulybės atvaizdai'''||tiesa||betarpiškumas||pastovumas||prasmingumas||
Pakeistos 39-48 eilutės iš
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
į:
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo
* Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
** tiesos ir netiesos
** betarpiškumo ir tarpiškumo
** pastovumo ir nepastovumo
** prasmingumo ir neprasmingumo
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo
* Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
** tiesos ir netiesos
** betarpiškumo ir tarpiškumo
** pastovumo ir nepastovumo
** prasmingumo ir neprasmingumo
* Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
2021 vasario 17 d., 23:05
atliko -
Pridėta 15 eilutė:
Pridėta 17 eilutė:
Pridėta 21 eilutė:
Pridėta 23 eilutė:
2021 vasario 17 d., 23:05
atliko -
Pakeista 15 eilutė iš:
į:
-----------------
Pakeista 19 eilutė iš:
į:
----------------
2021 vasario 17 d., 23:04
atliko -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
į:
||||Kodėl||Kaip||Koks||Ar||
||'''asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
||'''lygmenys'''||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
||'''požiūrių grandinės'''||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
||||Ar||Koks||Kaip||Ar||
||||niekas||kažkas||betkas||viskas||
||'''troškimai'''||savarankiškas||užtikrintas||ramus||mylintis||
Lygmenų santykiai
||'''asmenys'''||Dievas||Aš||Tu||Kitas||
||'''apimtys'''||viskas||betkas||kažkas||niekas||
||'''lygmenys'''||dvasia||sandara||atvaizdai||vieningumas||
||'''požiūrių grandinės'''||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
||||Ar||Koks||Kaip||Ar||
||||niekas||kažkas||betkas||viskas||
||'''troškimai'''||savarankiškas||užtikrintas||ramus||mylintis||
Lygmenų santykiai
Ištrinta 21 eilutė:
Pridėtos 23-26 eilutės:
* Asmenys išgyvena savo apimtis: Dievas išgyvena viską...
Pastabos
* Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
Pastabos
* Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
Pakeistos 28-35 eilutės iš
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
į:
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
Troškimai gyvena asmenimis
* Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
* Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
* Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
Troškimai gyvena asmenimis
* Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
* Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
* Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
* Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
2021 vasario 17 d., 22:49
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Išmąstyti kaip susijusios įvairiausios keverybės.'''
į:
'''Kaip susijusios įvairiausios keverybės?'''
2021 vasario 17 d., 22:47
atliko -
Pridėtos 1-16 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<
-----------------------------
[[Ketverybė]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]]
'''Išmąstyti kaip susijusios įvairiausios keverybės.'''
-----------------------------
>><<
Požiūrių grandinės nusako keturis lygmenis
* Keturis lygmenis skiria požiūriai.
* Keturi lygmenys yra: joks požiūris (dvasia), požiūris (sandara), požiūris į požiūrį (atvaizdai), požiūris į požiūrį į požiūrį (vieningumas).
* Galimybės pildosi požiūrių grandine: Dievo joks požiūris nevaržo, Mane varžo pirmas požiūris, Tave antras požiūris, ir Kitą trečias požiūris.
* Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
-----------------------------
[[Ketverybė]], [[Gyvenimo lygtis]], [[Asmenys]]
'''Išmąstyti kaip susijusios įvairiausios keverybės.'''
-----------------------------
>><<
Požiūrių grandinės nusako keturis lygmenis
* Keturis lygmenis skiria požiūriai.
* Keturi lygmenys yra: joks požiūris (dvasia), požiūris (sandara), požiūris į požiūrį (atvaizdai), požiūris į požiūrį į požiūrį (vieningumas).
* Galimybės pildosi požiūrių grandine: Dievo joks požiūris nevaržo, Mane varžo pirmas požiūris, Tave antras požiūris, ir Kitą trečias požiūris.
* Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
* Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
Ketverybės
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius