Mintys.Rūpesčiai istorijaRodyti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus 2021 sausio 18 d., 19:38
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
Kaip sandaros išreiškia įvairiausius rūpesčius? 2019 spalio 16 d., 16:31
atliko -
Pridėta 37 eilutė:
Rūpesčiai išsako, kaip sąmonė rūpinasi pasąmone. Besirūpinant išgirsti save arba nuteikti save, savastis yra pasąmonė. 2019 liepos 16 d., 22:05
atliko -
Pridėtos 32-35 eilutės:
Rūpesčių rūšys http://www.ms.lt/derlius/VKR08.jpg 2019 birželio 27 d., 15:35
atliko -
Pakeista 104 eilutė iš:
6 rūpesčiais patys mykime save į:
6 rūpesčiais patys mylime save 2017 sausio 31 d., 21:01
atliko -
Pakeistos 108-110 eilutės iš
į:
6 išgyvenimai = 6 atvaizdai (pagrindimo išdavos) 2017 sausio 30 d., 15:50
atliko -
Pridėtos 101-108 eilutės:
2017 sausio 28 d., 19:30
atliko -
Pridėtos 96-98 eilutės:
6 rūpesčiais patys mykime save bet labai svarbu, kad kiekvienas pasijustų pamylėtas 2017 sausio 28 d., 10:26
atliko -
Pridėta 48 eilutė:
2017 sausio 28 d., 08:25
atliko -
Pridėta 59 eilutė:
2017 sausio 27 d., 23:32
atliko -
Pakeistos 58-59 eilutės iš
į:
Pridėtos 85-92 eilutės:
Aplinkybės keičiasi
Dingimas
2017 sausio 27 d., 23:26
atliko -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
į:
Pridėtos 56-57 eilutės:
2017 sausio 27 d., 23:08
atliko -
Pakeista 54 eilutė iš:
į:
2017 sausio 27 d., 23:08
atliko -
Pridėta 54 eilutė:
2017 sausio 27 d., 23:06
atliko -
Pridėtos 75-79 eilutės:
Vertybės
2017 sausio 27 d., 18:45
atliko -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
į:
Pridėtos 61-62 eilutės:
2017 sausio 25 d., 22:29
atliko -
Pakeista 71 eilutė iš:
į:
2017 sausio 25 d., 22:29
atliko -
Pridėtos 68-71 eilutės:
Žmonijos kilmė
2017 sausio 25 d., 22:21
atliko -
Pakeistos 46-48 eilutės iš
'Kaip iškyla rūpesčiai į:
Kaip iškyla rūpesčiai 2017 sausio 25 d., 22:12
atliko -
Pridėta 46 eilutė:
2017 sausio 25 d., 21:58
atliko -
Pakeistos 53-58 eilutės iš
Rūpesčiais pakurstome save Rūpesčiai išsako kas "man" rūpi, kad "aš" pakurstyčiau save. O daug kas sprendžiasi man visai nedalyvaujant - kai ką tiktai pastebiu, bet irgi gali savaime spręsti man nesirūpinant. Kai kame tenka nedaug gilintis. Užtat rūpesčiai susiję su dėmesiu, atsakomybe, susitelkimu ir sąmoningumu. į:
Rūpesčiais pakurstome save, valdome save
Pakeistos 68-70 eilutės iš
Vairavimas Rūpėjimas būdingas vairavimui, savęs valdymui, robotikai, tad įkūnytam protui. į:
2017 sausio 25 d., 19:01
atliko -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
į:
Pakeistos 63-66 eilutės iš
į:
Susietumas Pridėtos 66-69 eilutės:
Vairavimas Rūpėjimas būdingas vairavimui, savęs valdymui, robotikai, tad įkūnytam protui. 2017 sausio 22 d., 21:08
atliko -
Pakeista 20 eilutė iš:
į:
2017 sausio 22 d., 20:52
atliko -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
į:
Pridėta 37 eilutė:
2017 sausio 22 d., 20:47
atliko -
Pakeistos 40-41 eilutės iš
į:
Pridėtos 44-49 eilutės:
'Kaip iškyla rūpesčiai
Pridėtos 60-64 eilutės:
Visų susietimas: kodėl. Tai rūpesčių pagrindas. Tačiau karma yra susietumas, gyvybės (jiva) įsikūnijimas. Karma, tai paaiškinimas, iššūkis, rūpestis. 2017 sausio 22 d., 20:39
atliko -
Pridėta 41 eilutė:
2017 sausio 22 d., 19:55
atliko -
Pakeistos 33-35 eilutės iš
į:
2017 sausio 22 d., 19:53
atliko -
Pridėtos 6-33 eilutės:
Ištirti:
Rūpesčių apybraiža Rūpesčių sandaros
2017 sausio 22 d., 15:37
atliko -
Pridėtos 17-20 eilutės:
Priežastys Rūpesčiais įsisąmonijame priežastis, kuriomis save įtakojame. Tos pačios priežastys sieja mūsų vertybę ir klausimus. Nes mūsų vertybė yra mūsų esminė priežastis. Panašiai, įsimylint, mūsų mylimoji yra mus visakame išjudinanti priežastis. 2017 sausio 22 d., 15:18
atliko -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
į:
Rūpesčiai Pakeistos 12-14 eilutės iš
Rūpesčiai į:
Rūpesčiais pakurstome save Pridėta 16 eilutė:
Užtat rūpesčiai susiję su dėmesiu, atsakomybe, susitelkimu ir sąmoningumu. 2017 sausio 22 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 1-18 eilutės iš
Rūpesčių pavyzdžiai, 20170128 Kūrybinės dirbtuvės Kūrybinės dirbtuvės Klaipėdoje rengsime kūrybinės dirbtuvės klausimu Kaip vystosi mūsų rūpesčiai? Dalyviai aprašo savo rūpesčius, veda dienoraštį. Pranešimas 2017 m. vasario 2-3 d. konferencijai Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai Šimtai žmonių esu paklausęs: Kuri vertybė jums kertinė, visas kitas aprėpianti? Ir kuriam klausimui norėtumėte rasti atsakymą? Pristatysiu, kaip įvairiai žmonės yra atsiliepę. Visų kertinės vertybės yra skirtingos, taip kad žmonės įvardinę tą pačią vertybę visgi kiekvienas savaip ją supranta. Mūsų kertinė vertybė yra mūsų atsakymas į grandinę "kodėl? ir kodėl?", ji mus veda už vaizduotės ribų, mus sieja su aukštesniu požiūriu, mūsų tėvų ar Dievo, mus mylinčių labiau, kaip mes patys save. Užtat ji mus sutelkia ir pratina gyventi nežinojimo keliu. Toliau nagrinėju, kokie įmanomi santykiai tarp mūsų vertybės ir mūsų klausimų, kaip šie santykiai glūdi visuose mūsų gyvenimo rūpesčiuose, ir kaip mus brandina ir mūsų vertybę amžinai ryškina mūsų klausimai ir gvildenimai. į:
2017 sausio 22 d., 14:40
atliko -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
į:
Pakeistos 12-21 eilutės iš
į:
Pranešimas 2017 m. vasario 2-3 d. konferencijai Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai Šimtai žmonių esu paklausęs: Kuri vertybė jums kertinė, visas kitas aprėpianti? Ir kuriam klausimui norėtumėte rasti atsakymą? Pristatysiu, kaip įvairiai žmonės yra atsiliepę. Visų kertinės vertybės yra skirtingos, taip kad žmonės įvardinę tą pačią vertybę visgi kiekvienas savaip ją supranta. Mūsų kertinė vertybė yra mūsų atsakymas į grandinę "kodėl? ir kodėl?", ji mus veda už vaizduotės ribų, mus sieja su aukštesniu požiūriu, mūsų tėvų ar Dievo, mus mylinčių labiau, kaip mes patys save. Užtat ji mus sutelkia ir pratina gyventi nežinojimo keliu. Toliau nagrinėju, kokie įmanomi santykiai tarp mūsų vertybės ir mūsų klausimų, kaip šie santykiai glūdi visuose mūsų gyvenimo rūpesčiuose, ir kaip mus brandina ir mūsų vertybę amžinai ryškina mūsų klausimai ir gvildenimai. Ištrintos 31-249 eilutės:
Mano pavyzdžiai Renku pavyzdžius, kas man rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais.
Kitus mylėti, palaikyti, jais rūpintis.
Rūpintis mąstymu
Laikytis doros
Maslow poreikiai:
Asmeninė patirtis Žiūrėk taip pat: Klaidos, Dorovės pavyzdžiai
Rūpesčių dienoraštis Iš praeities 1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. 18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau... 2016.11.26 Nusprendžiau anksti gražinti dviratį. Nes supratau, kad sekmadienį lynos ir bus šalčiau, tad geriau nevažinėti. Nebuvau visai tikras ar sutiks priimti, tad nusiteikiau nuolankiai prašyti. Sutaupiau 12 eurų. Mintyse skaičiavau, kiek iš viso išleidau dviračio nuomai, kiek dienų važinėjau. Buvau patenkintas. Juk panašiai būtų kainavę suvažinėti atgal į kaimą pasiimti savo dviratį ir būčiau visą sekmadienį sugaišęs. Norėjau dar prieš tai pasivažinėti valandėlę. Supratau, kad spėsiu jeigu iš karto skambinsiu ir susitarsime man gražinti 15:00, kada ir buvau paėmęs. Laukiau prie durų. Lyg tai pagalvojau, kad jisai sėdi automobilyje. Bet buvau atėjęs kelias minutes anksti, tai nusprendžiau palaukti. Jis netrukus mane pastebėjo. Pasirodo, aš stovėjau ne prie tų durų. Jam pasakiau, kad prieš pora dienų patepiau grandinę. Norėjau tuo nuraminti sąžinę, kad nebuvau prieš tai patepęs. Ir atkreipti dėmesį, jeigu jam svarbu, kad grandinė pasenusi, kažkiek parūdijusi. Jisai pritarė, kad matyt, pradėjo girgždėti, mat taip būna kai toksai šlapias oras, žodžiu, viskas gerai, matyt, irgi jam rūpėjo, kad aš nebūčiau nepatenkintas. Jisai paskui mane padrąsino ateityje nuomoti jei tik norėsiu. Aš buvau sukrapštęs aštuonis metalinius eurus nes banknotų turėjau tik po dešimt. Tad jo paprašiau ar turėtų du eurus grąžos. Jis man permokėjo dešimt centų. Aš bandžiau kišenėje rasti dešimt centų jam gražinti ir manau tikrai turėjo, bet jis mane ramino tai nusprendžiau tiek to. Paskui nuėjau į paštą Studlendo apsipirkimo centre, nes jau dvi savaites kaip nešiojo atviruką Simukui. Ta proga nusipirkau voką, kad galėčiau išsiųsti Silviui laišką, nusprendžiau jį parašyti rytoj. Daviau dvidešimt centų, vokas kainavo penkis centus, tai prasitariau ir nuolankiai atsiprašydama man grąžino tuos dešimt centų. Paskui einant namo vienas kiek apskretęs žmogus užkalbino, kiek minučių? Jam pasakiau, kiek laiko, jis dėkojo ir nuėjo, tada padėjo savo maišelį ant žemės, pašaukė mane ir priėjo, aš jo klausiau kokiu reikalu? Jisai sakė, duok man dešimt centų, duok man penkiolika. Aš nieko nesakęs nuėjau, jam tas nepatiko. Paskui pagalvojau, kiek daug veiksmo šiandien dėl tų dešimt centų, ką tai reiškia iš Dievo pusės? Studlende nusipirkau maisto, svarsčiau ir nusprendžiau eilinį kartą nusipirkti kepto viščiuko ketvirtį, nes pats nepasigaminu, ir dar keptos duonos kepelėlį ir galiausiai susigundžiau medaus nes man gerklę lyg ir krapštė, nors rūpėjo irgi nepersivalgyti, nes šiomis dienomis ilgai miegu, pavalgau košės, pasivažinėju dviračiu ir jau vakaras ir sušalęs labai daug valgau ir neaišku, gal aš pridedu svorio, nors daug sportuoju. Bet palaižus medaus iš kart praėjo krapštulys. Suvalgiau kokį gerą šimtą gramų, kaip ir aną kartą kai buvau nusipirkęs. Jaučiausi pavalgęs tarsi būčiau pridėjęs svorio, bet nesijaučiau išalkęs ir nežinau, kaip iš tikrųjų. Galvojau reikėtų parašyti laišką šeimai (bet kam?) apie pasaulio šachmatų čempionatą apie kurį tik sužinojau. Spėjau stebėti kaip Carlsen išspaudė ilgą ir įspūdingą pergalę. Galvojau rašyti Jonui ir Tėtei bet galiausiai parašiau visai šeimai. Rūpėjo parašyti draugiškai bet nesivelti į asmeninius santykius. Pavyko ir trumpai paminėjau, kad smagu, kad Jonas bus Lietuvoje, o gal sužaisime šachmatais. Norėjau išsiskalbti bet šeštadieniais kartais skalbykla būna užimta. Iš pradžių sakė palaukti valandą, paskui naujai pranešė, kad galiu eiti, bet aš jau buvau nusiteikęs valgyti ir kadangi turiu tik dvi poras kelnių, skalbdamasis dėviu juodus ilgus apatinius, tai neįprastai atrodo, bet užsimetu megztinį, tai pusė bėdos. Bet galvojau geriau pirmą pavalgysiu žmoniškai apsirengęs ir tada išsimaudysiu, persirengsiu ir tik tada skalbsiu. Taip ir gavosi nes budėtoja sutiko, kad galiu pirma pavalgyti. Dovid Katz pranešė, kad antradienį svarstys Kazio Škirpos gatvės pavadinimimo klausimą Vilniuje, bet manęs nebus nes aš Klaipėdoje. Tačiau pagalvojau galiu ta proga dalyviams nusiųsti istorinius šaltinius tai jau mintyse ketinau rašyti trumpą laišką sekmadienį, kad šiandien atsidėčiau darbams. Paskui šovė mintis, kad galiu ta proga parašyti straipnį į Veidą apie Škirpos dorybių kelią ir jį pasvarstyti doroviškai. Tai iš tiesų gal prasminga mano filosofijai. Tačiau aš ketinau rašyti matematikos klausimais John Baez forume, kuriame seniai ketinu dalvyauti. Galvojau, kaip Dievui geriau, bet jisai nesako. Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą. Mąsčiau, kaip bus su pinigais metų gale, juos suskaičiavus ir sumokėjus mokesčius. Prisiminiau, jog turėčiau deklaruoti tėvų dovaną. Bet iš tikrųjų tą dovaną buvo galima sustatyti taip, kad nebūtų reikėję deklaruoti. Visgi valdžia to nepaisytų ir reikalautų deklaruoti. Tai reikėtų su tėvais išspręsti, kiek jiems tai svarbu, ar tai pertvarkyti ar patikslinti. Pagalvoju ar reikėtų tėvams gražinti pinigus, kuriuos man kadaise skolino. Bet pagalvoju, pirma man reikia surašyti savo filosofiją ir tuo rūpintis. Paskui galėsiu tokiais dalykais rūpintis kai būsiu užtikrintai šitą nuveikęs. Galvojau, labai vėlai ėjau gulti, sunkiai užmigau. Gal mane veikia arbata "Vyriškas pradas"? netgi labiau kaip kofeinas? Galvojau, reikėtų ją gerti rytais. Ar iš viso ją gerti? Bet nusiteikiau, kad tai vaistas. Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti. Galvoju sekmadienį norėsiu apžvelgti ir susieti mūsų svarstomus klausimus; norėtųsi pasireikšti matematikoje; ir norėsiu parašyti straipsnį apie Kazį Škirpą. Matosi, kad nespėsiu. Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti. 2016.12.26 Tėtė užkalbino apie jo pokalbį su Kaziu Almenu apie musulmonus ir rytų Jeruzalę. Man rūpėjo labai įvairiai:
2017.01.14 Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet nenorėjau jo drausti lankyti, verčiau rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau. Rūpėjo Dovid Katz paraginti rašyti paraišką, tad parašiau jam laišką, taip pat vedėjui Tomui, kad žinotų. Taip pat rūpėjo paraginti Thomas Gajdosik, kad jis irgi rašytų. 2017.01.18 Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Nusprendžiu išeiti į lauką išsiaiškinti, kas per ūkio priemonė, ir tuo pačiu išlįsti į saulutę. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų. 2017.01.19 Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė. 2017.01.20 Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti. nebežiūrėti žinių po to kai trumpas laimėjo žiūrėti trumpo inauguracija paskaityti apie trumpo kabineta neskaityti apie protestus prieš genį mačiau, kad po ilgo pokalbio santechnikas atrodė kažko nevisai patenkintas. Rūpėjo su juo gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, jį sulaikiau. Taip pat man vis rūpėjo darbus atidėti, bet iš kitos pusės, kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą. Ir rūpėjo atskirti, kurie darbai tikrai esminiai, jeigu tektų parduoti namelį. rūpėjo apsispręsti, kokio dydžio boilerį nusipirkti, nes santechnikas ir meistras siūlė, ko ekonomiškiau, nors pats jaučiau, kad nėra gerai jeigu karšto vandens pritrūksta. Galiausiai supratau, kad tiek savo ateičiai geriau tikėtis, kad būsiu su kitais žmonėmis - gal iš tikrųjų tai svarbiausia, bet - kas man atrodė svariausias privalumas - parduodant namą, svarbiausia, kad jis būtų pritaikytas ne vienam žmogui, o šeimynai. rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepergynvenau, kad greitai pasimeldžiau su meškute, o kaip tik po to rūpėjo pranešti jai, kad malda iš kart išipildė, bet tada rūpėjo pirma išklausyti jos žinių iš vyro tigro kaip galva skaudėjo pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti parašyti gražų laišką sesutei parūpėjo asmeniškai pakviesti klaipėdiškius, kiekvienam teko save kaip nors paskatinti parūpėjo pasiūlyti Katę ir Šunį dirbtuvėms Nidoje, nes kalbėjau su Vėju ir jis dar ieškojo žmonių. Bet parūpėjo ar tikrai jam tiktų, tai sakiau, pirma nusiųsiu jam jos svetainės nuorodą ir kitų nuorodų. Taip ir padariau. Tik nemačiau jos vitrinos darbų, kurie būtų labai tikę. Rūpėjo pagalvoti ar nereikėtų man kažką daugiau daryti bet pagalvojau, kad ne. parūpėjo pirma ištrinti visą atėjusį šlamštą ir tik tada skaityti laišką iš Dovid. Nes laiškų gaunu palyginti labai nedaug. Ir norisi pirma atsisakyti neigiamo ir tada pasidžiaugti teigiamu, į jį susitelkti. parūpėjo nevalgyti Tėtės putoplastos nes tai jo ir nenoriu tapti skolingu, ir abejoju ar tai man tinkamas maistas, ar jis neskatina persivalgymo, tai geriau sugalvojau savo ką nors suvalgyti, pasipjausčiau morkų parūpėjo paskambinti Vilkui ar neužsukti pas jį ir kartu vakarienę pasidaryti ir pavalgyti, nes man pakeliui pas Silkę. Pirma parašiau laišką Silkei ar jis iš tikrųjų galės su manimi nueiti į šv.Mišias ir paskui mane priimti. Silkė neatsiliepė, tai jam paskambinau ir sužinojau, kad taip, galėsiu. Tik tada paskambinau Vilkui bet jis neatsiliepė. Paskui antrą kartą skambinau jam, bet vėlgi neatsiliepė. Po to nebandžiau skambinti nes jis galėjo man paskambinti, o taip pat aš įnikau į savo pasiruošimą susitikimui su Silke. tikėjausi darbingai praleisti šeštadienį. Galvojau, šiaip man patiktų puoselėti savo mintis apie Lie algebras, nors labiausiai svarbu kaupti rūpesčių pavyzdžius ir puoselėti savo mintis apie elgesį ir dorovę. Galvojau, gal spėsiu ir tą ir tą, bet pagalvojau galiu sau leisti pastūmėti savo mintis apie Lie algebras nes bus ką papasakoti Silkei. Buvau pabudęs šeštą ir atrodė, kad sunkiai užmigsiu, tai tris valandas dirbau lovoje, paskui vėl pamiegojau. jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Įsidėmėjau, kad tą dieną nebuvau išėjęs į saulę, bet visgi buvau lauke, o gal tamsoje visgi yra kažkokie šviesos pažymiai, kažkaip keistai mąsčiau. Rūpėjo kažką naudingo mąstyti, tai mąsčiau kažkiek apie rūpesčius, kas buvo sunkiau ir svarbiau, ir kažkiek apie Lie algebras, kas buvo tarsi aiškiau. Dingtelėjo mintis apie požiūrių, atspindžių ir Dievo lęšio ryšį, tai nusiėmiau pirštines, išsitraukiau popieriaus lapą ir tušinuką, bet parūpėjo pirma saugiai pereiti gatvę ir tada mintį užrašiau. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Užtat truputį greičiau nubėgau. Parūpėjo pasižiūrėti kiek laiko, kiek jau laiko šv.Mišios vyksta (dešimt minučių) ir per kiek nubėgau (lygiai valandą). Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome. pastebėjau prakartėlę koplytėlėje dešinėje, ji buvo visai žavi, pamąsčiau, kaip jinai ilgai stovi po šv.Kalėdų, ir man rūpėjo ją pamatyti po šv.mišių, tad pasikviesti Silkę nueiti ją pamatyti. Bet po šv.mišių Silkė dar meldėsi susikaupęs ir supratau, kad jisai užsibus, o jis gi tą prakartėlę matęs, tai aš pats nuėjau. Ji buvo porcelianinė ir joje matėsi du maurai priešakyje ir man buvo neaišku kodėl būtent du maurai. kuprinė lovos gale gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios. pastebėjau, kad buvau parašęs "mažiau" vietoj kad "mačiau", tai iš karto pataisiau klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos sapnavau, kad gali mane pasodinti į kalėjimą, bet pagalvojau, jeigu manęs nekviečia, tai nėra ko man pačiam prisistatyti, o priešingai, galėčiau dingti. Aš pagalvojau, kad galiu nesinešioti knygų su savimi ir jas įmečiau į pašto dėžę išsiųsti berods savo Mamai. Bet iš karto pasigedau vienos knygos, nes supratau, kad būčiau galėjęs pasiimti su savimi. Silkė mane parvežė namo. Galvojau jam dar papasakoti apie Mėtą. Bet jisai pradėjo pasakoti apie savo katedros restruktūrizavimą, tai pagalvojau, verčiau reikia jo pasiklausyti ir domėtis, jis gi tiek daug laiko man skyrė. 2017 sausio 22 d., 12:05
atliko -
Pakeistos 202-204 eilutės iš
rūpėjo su santechniku gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, taip pat rūpėjo darbus atidėti, ir kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą į:
mačiau, kad po ilgo pokalbio santechnikas atrodė kažko nevisai patenkintas. Rūpėjo su juo gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, jį sulaikiau. Taip pat man vis rūpėjo darbus atidėti, bet iš kitos pusės, kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą. Ir rūpėjo atskirti, kurie darbai tikrai esminiai, jeigu tektų parduoti namelį. rūpėjo apsispręsti, kokio dydžio boilerį nusipirkti, nes santechnikas ir meistras siūlė, ko ekonomiškiau, nors pats jaučiau, kad nėra gerai jeigu karšto vandens pritrūksta. Galiausiai supratau, kad tiek savo ateičiai geriau tikėtis, kad būsiu su kitais žmonėmis - gal iš tikrųjų tai svarbiausia, bet - kas man atrodė svariausias privalumas - parduodant namą, svarbiausia, kad jis būtų pritaikytas ne vienam žmogui, o šeimynai. 2017 sausio 22 d., 11:57
atliko -
Pakeistos 204-205 eilutės iš
rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepervynvenau, kad greitai į:
rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepergynvenau, kad greitai Pakeistos 216-217 eilutės iš
parūpėjo pasiūlyti Anne ir Jeff dirbtuvėms Nidoje į:
parūpėjo pasiūlyti Katę ir Šunį dirbtuvėms Nidoje, nes kalbėjau su Vėju ir jis dar ieškojo žmonių. Bet parūpėjo ar tikrai jam tiktų, tai sakiau, pirma nusiųsiu jam jos svetainės nuorodą ir kitų nuorodų. Taip ir padariau. Tik nemačiau jos vitrinos darbų, kurie būtų labai tikę. Rūpėjo pagalvoti ar nereikėtų man kažką daugiau daryti bet pagalvojau, kad ne. Pridėtos 225-226 eilutės:
tikėjausi darbingai praleisti šeštadienį. Galvojau, šiaip man patiktų puoselėti savo mintis apie Lie algebras, nors labiausiai svarbu kaupti rūpesčių pavyzdžius ir puoselėti savo mintis apie elgesį ir dorovę. Galvojau, gal spėsiu ir tą ir tą, bet pagalvojau galiu sau leisti pastūmėti savo mintis apie Lie algebras nes bus ką papasakoti Silkei. Buvau pabudęs šeštą ir atrodė, kad sunkiai užmigsiu, tai tris valandas dirbau lovoje, paskui vėl pamiegojau. Pakeistos 231-232 eilutės iš
kuprinė lovos galė gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios. į:
kuprinė lovos gale gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios. Pakeistos 235-240 eilutės iš
klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos į:
klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos sapnavau, kad gali mane pasodinti į kalėjimą, bet pagalvojau, jeigu manęs nekviečia, tai nėra ko man pačiam prisistatyti, o priešingai, galėčiau dingti. Aš pagalvojau, kad galiu nesinešioti knygų su savimi ir jas įmečiau į pašto dėžę išsiųsti berods savo Mamai. Bet iš karto pasigedau vienos knygos, nes supratau, kad būčiau galėjęs pasiimti su savimi. Silkė mane parvežė namo. Galvojau jam dar papasakoti apie Mėtą. Bet jisai pradėjo pasakoti apie savo katedros restruktūrizavimą, tai pagalvojau, verčiau reikia jo pasiklausyti ir domėtis, jis gi tiek daug laiko man skyrė. 2017 sausio 22 d., 11:44
atliko -
Pakeista 225 eilutė iš:
jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome. į:
jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Įsidėmėjau, kad tą dieną nebuvau išėjęs į saulę, bet visgi buvau lauke, o gal tamsoje visgi yra kažkokie šviesos pažymiai, kažkaip keistai mąsčiau. Rūpėjo kažką naudingo mąstyti, tai mąsčiau kažkiek apie rūpesčius, kas buvo sunkiau ir svarbiau, ir kažkiek apie Lie algebras, kas buvo tarsi aiškiau. Dingtelėjo mintis apie požiūrių, atspindžių ir Dievo lęšio ryšį, tai nusiėmiau pirštines, išsitraukiau popieriaus lapą ir tušinuką, bet parūpėjo pirma saugiai pereiti gatvę ir tada mintį užrašiau. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Užtat truputį greičiau nubėgau. Parūpėjo pasižiūrėti kiek laiko, kiek jau laiko šv.Mišios vyksta (dešimt minučių) ir per kiek nubėgau (lygiai valandą). Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome. 2017 sausio 22 d., 11:35
atliko -
Pridėta 233 eilutė:
klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos 2017 sausio 22 d., 11:33
atliko -
Pakeistos 229-232 eilutės iš
kuprinė lovos galė gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mažiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios. į:
kuprinė lovos galė gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios. pastebėjau, kad buvau parašęs "mažiau" vietoj kad "mačiau", tai iš karto pataisiau 2017 sausio 22 d., 11:32
atliko -
Pakeistos 225-229 eilutės iš
jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. į:
jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome. pastebėjau prakartėlę koplytėlėje dešinėje, ji buvo visai žavi, pamąsčiau, kaip jinai ilgai stovi po šv.Kalėdų, ir man rūpėjo ją pamatyti po šv.mišių, tad pasikviesti Silkę nueiti ją pamatyti. Bet po šv.mišių Silkė dar meldėsi susikaupęs ir supratau, kad jisai užsibus, o jis gi tą prakartėlę matęs, tai aš pats nuėjau. Ji buvo porcelianinė ir joje matėsi du maurai priešakyje ir man buvo neaišku kodėl būtent du maurai. kuprinė lovos galė gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mažiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios. 2017 sausio 22 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 223-225 eilutės:
parūpėjo paskambinti Vilkui ar neužsukti pas jį ir kartu vakarienę pasidaryti ir pavalgyti, nes man pakeliui pas Silkę. Pirma parašiau laišką Silkei ar jis iš tikrųjų galės su manimi nueiti į šv.Mišias ir paskui mane priimti. Silkė neatsiliepė, tai jam paskambinau ir sužinojau, kad taip, galėsiu. Tik tada paskambinau Vilkui bet jis neatsiliepė. Paskui antrą kartą skambinau jam, bet vėlgi neatsiliepė. Po to nebandžiau skambinti nes jis galėjo man paskambinti, o taip pat aš įnikau į savo pasiruošimą susitikimui su Silke. jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. 2017 sausio 22 d., 10:55
atliko -
Pakeistos 27-29 eilutės iš
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais. į:
Renku pavyzdžius, kas man rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais. Pakeistos 216-222 eilutės iš
parūpėjo pasiūlyti Anne ir Jeff dirbtuvėms Nidoje į:
parūpėjo pasiūlyti Anne ir Jeff dirbtuvėms Nidoje parūpėjo pirma ištrinti visą atėjusį šlamštą ir tik tada skaityti laišką iš Dovid. Nes laiškų gaunu palyginti labai nedaug. Ir norisi pirma atsisakyti neigiamo ir tada pasidžiaugti teigiamu, į jį susitelkti. parūpėjo nevalgyti Tėtės putoplastos nes tai jo ir nenoriu tapti skolingu, ir abejoju ar tai man tinkamas maistas, ar jis neskatina persivalgymo, tai geriau sugalvojau savo ką nors suvalgyti, pasipjausčiau morkų 2017 sausio 21 d., 17:37
atliko -
Pakeistos 212-216 eilutės iš
parašyti gražų laišką sesutei į:
parašyti gražų laišką sesutei parūpėjo asmeniškai pakviesti klaipėdiškius, kiekvienam teko save kaip nors paskatinti parūpėjo pasiūlyti Anne ir Jeff dirbtuvėms Nidoje 2017 sausio 21 d., 16:46
atliko -
Pridėtos 12-16 eilutės:
Kas nėra rūpesčiai
2017 sausio 21 d., 16:08
atliko -
Pakeistos 205-207 eilutės iš
pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti į:
pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti parašyti gražų laišką sesutei 2017 sausio 21 d., 16:08
atliko -
Pridėtos 204-205 eilutės:
pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti 2017 sausio 20 d., 20:56
atliko -
Pridėtos 193-199 eilutės:
rūpėjo su santechniku gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, taip pat rūpėjo darbus atidėti, ir kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepervynvenau, kad greitai pasimeldžiau su meškute, o kaip tik po to rūpėjo pranešti jai, kad malda iš kart išipildė, bet tada rūpėjo pirma išklausyti jos žinių iš vyro tigro 2017 sausio 20 d., 20:50
atliko -
Pakeistos 184-193 eilutės iš
Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti. į:
Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti. nebežiūrėti žinių po to kai trumpas laimėjo žiūrėti trumpo inauguracija paskaityti apie trumpo kabineta neskaityti apie protestus prieš genį 2017 sausio 20 d., 15:13
atliko -
Pakeistos 180-184 eilutės iš
Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė. į:
Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė. 2017.01.20 Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti. 2017 sausio 20 d., 15:07
atliko -
Pridėtos 117-124 eilutės:
Iš praeities 1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. 18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau... Pakeistos 178-189 eilutės iš
Iš praeities 1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. 18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau... į:
2017.01.19 Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė. 2017 sausio 20 d., 15:03
atliko -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Kūrybinės dirbtuvės Pakeistos 11-17 eilutės iš
į:
Rūpesčiai Rūpesčiai išsako kas "man" rūpi, kad "aš" pakurstyčiau save. O daug kas sprendžiasi man visai nedalyvaujant - kai ką tiktai pastebiu, bet irgi gali savaime spręsti man nesirūpinant. Kai kame tenka nedaug gilintis. Mano pavyzdžiai 2017 sausio 19 d., 17:55
atliko -
Ištrintos 157-161 eilutės:
Iš praeities 1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. Pridėtos 161-173 eilutės:
Iš praeities 1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. 18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau... 2017 sausio 19 d., 14:27
atliko -
Pakeista 165 eilutė iš:
Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų. į:
Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Nusprendžiu išeiti į lauką išsiaiškinti, kas per ūkio priemonė, ir tuo pačiu išlįsti į saulutę. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų. 2017 sausio 19 d., 14:23
atliko -
Pakeista 165 eilutė iš:
Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai man brangu. į:
Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų. 2017 sausio 19 d., 12:07
atliko -
Pakeista 165 eilutė iš:
Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. į:
Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai man brangu. 2017 sausio 19 d., 12:04
atliko -
Pakeistos 161-165 eilutės iš
1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. į:
1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. 2017.01.18 Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. 2017 sausio 18 d., 22:55
atliko -
Pridėtos 1-10 eilutės:
Klaipėdoje rengsime kūrybinės dirbtuvės klausimu Kaip vystosi mūsų rūpesčiai? Dalyviai aprašo savo rūpesčius, veda dienoraštį. 2017 sausio 14 d., 20:58
atliko -
Pridėtos 145-146 eilutės:
Rūpėjo Dovid Katz paraginti rašyti paraišką, tad parašiau jam laišką, taip pat vedėjui Tomui, kad žinotų. Taip pat rūpėjo paraginti Thomas Gajdosik, kad jis irgi rašytų. 2017 sausio 14 d., 20:57
atliko -
Pakeista 144 eilutė iš:
Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau. į:
Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet nenorėjau jo drausti lankyti, verčiau rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau. 2017 sausio 14 d., 20:56
atliko -
Pridėtos 141-144 eilutės:
2017.01.14 Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau. 2016 gruodžio 26 d., 17:33
atliko -
Pridėta 140 eilutė:
2016 gruodžio 26 d., 17:32
atliko -
Pridėtos 132-140 eilutės:
2016.12.26 Tėtė užkalbino apie jo pokalbį su Kaziu Almenu apie musulmonus ir rytų Jeruzalę. Man rūpėjo labai įvairiai:
2016 gruodžio 25 d., 18:15
atliko -
Pakeistos 99-100 eilutės iš
2016.11. į:
2016.11.26 Pakeistos 131-135 eilutės iš
Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti. į:
Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti. Iš praeities 1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus. 2016 lapkričio 26 d., 21:48
atliko -
Pakeistos 125-129 eilutės iš
Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti. į:
Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti. Galvoju sekmadienį norėsiu apžvelgti ir susieti mūsų svarstomus klausimus; norėtųsi pasireikšti matematikoje; ir norėsiu parašyti straipsnį apie Kazį Škirpą. Matosi, kad nespėsiu. Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti. 2016 lapkričio 26 d., 21:43
atliko -
Pridėta 125 eilutė:
Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti. 2016 lapkričio 26 d., 21:41
atliko -
Pakeistos 117-124 eilutės iš
Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą. į:
Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą. Mąsčiau, kaip bus su pinigais metų gale, juos suskaičiavus ir sumokėjus mokesčius. Prisiminiau, jog turėčiau deklaruoti tėvų dovaną. Bet iš tikrųjų tą dovaną buvo galima sustatyti taip, kad nebūtų reikėję deklaruoti. Visgi valdžia to nepaisytų ir reikalautų deklaruoti. Tai reikėtų su tėvais išspręsti, kiek jiems tai svarbu, ar tai pertvarkyti ar patikslinti. Pagalvoju ar reikėtų tėvams gražinti pinigus, kuriuos man kadaise skolino. Bet pagalvoju, pirma man reikia surašyti savo filosofiją ir tuo rūpintis. Paskui galėsiu tokiais dalykais rūpintis kai būsiu užtikrintai šitą nuveikęs. Galvojau, labai vėlai ėjau gulti, sunkiai užmigau. Gal mane veikia arbata "Vyriškas pradas"? netgi labiau kaip kofeinas? Galvojau, reikėtų ją gerti rytais. Ar iš viso ją gerti? Bet nusiteikiau, kad tai vaistas. 2016 lapkričio 26 d., 21:23
atliko -
Pridėta 117 eilutė:
Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą. 2016 lapkričio 26 d., 21:20
atliko -
Pakeistos 95-116 eilutės iš
į:
Rūpesčių dienoraštis Nusprendžiau anksti gražinti dviratį. Nes supratau, kad sekmadienį lynos ir bus šalčiau, tad geriau nevažinėti. Nebuvau visai tikras ar sutiks priimti, tad nusiteikiau nuolankiai prašyti. Sutaupiau 12 eurų. Mintyse skaičiavau, kiek iš viso išleidau dviračio nuomai, kiek dienų važinėjau. Buvau patenkintas. Juk panašiai būtų kainavę suvažinėti atgal į kaimą pasiimti savo dviratį ir būčiau visą sekmadienį sugaišęs. Norėjau dar prieš tai pasivažinėti valandėlę. Supratau, kad spėsiu jeigu iš karto skambinsiu ir susitarsime man gražinti 15:00, kada ir buvau paėmęs. Laukiau prie durų. Lyg tai pagalvojau, kad jisai sėdi automobilyje. Bet buvau atėjęs kelias minutes anksti, tai nusprendžiau palaukti. Jis netrukus mane pastebėjo. Pasirodo, aš stovėjau ne prie tų durų. Jam pasakiau, kad prieš pora dienų patepiau grandinę. Norėjau tuo nuraminti sąžinę, kad nebuvau prieš tai patepęs. Ir atkreipti dėmesį, jeigu jam svarbu, kad grandinė pasenusi, kažkiek parūdijusi. Jisai pritarė, kad matyt, pradėjo girgždėti, mat taip būna kai toksai šlapias oras, žodžiu, viskas gerai, matyt, irgi jam rūpėjo, kad aš nebūčiau nepatenkintas. Jisai paskui mane padrąsino ateityje nuomoti jei tik norėsiu. Aš buvau sukrapštęs aštuonis metalinius eurus nes banknotų turėjau tik po dešimt. Tad jo paprašiau ar turėtų du eurus grąžos. Jis man permokėjo dešimt centų. Aš bandžiau kišenėje rasti dešimt centų jam gražinti ir manau tikrai turėjo, bet jis mane ramino tai nusprendžiau tiek to. Paskui nuėjau į paštą Studlendo apsipirkimo centre, nes jau dvi savaites kaip nešiojo atviruką Simukui. Ta proga nusipirkau voką, kad galėčiau išsiųsti Silviui laišką, nusprendžiau jį parašyti rytoj. Daviau dvidešimt centų, vokas kainavo penkis centus, tai prasitariau ir nuolankiai atsiprašydama man grąžino tuos dešimt centų. Paskui einant namo vienas kiek apskretęs žmogus užkalbino, kiek minučių? Jam pasakiau, kiek laiko, jis dėkojo ir nuėjo, tada padėjo savo maišelį ant žemės, pašaukė mane ir priėjo, aš jo klausiau kokiu reikalu? Jisai sakė, duok man dešimt centų, duok man penkiolika. Aš nieko nesakęs nuėjau, jam tas nepatiko. Paskui pagalvojau, kiek daug veiksmo šiandien dėl tų dešimt centų, ką tai reiškia iš Dievo pusės? Studlende nusipirkau maisto, svarsčiau ir nusprendžiau eilinį kartą nusipirkti kepto viščiuko ketvirtį, nes pats nepasigaminu, ir dar keptos duonos kepelėlį ir galiausiai susigundžiau medaus nes man gerklę lyg ir krapštė, nors rūpėjo irgi nepersivalgyti, nes šiomis dienomis ilgai miegu, pavalgau košės, pasivažinėju dviračiu ir jau vakaras ir sušalęs labai daug valgau ir neaišku, gal aš pridedu svorio, nors daug sportuoju. Bet palaižus medaus iš kart praėjo krapštulys. Suvalgiau kokį gerą šimtą gramų, kaip ir aną kartą kai buvau nusipirkęs. Jaučiausi pavalgęs tarsi būčiau pridėjęs svorio, bet nesijaučiau išalkęs ir nežinau, kaip iš tikrųjų. Galvojau reikėtų parašyti laišką šeimai (bet kam?) apie pasaulio šachmatų čempionatą apie kurį tik sužinojau. Spėjau stebėti kaip Carlsen išspaudė ilgą ir įspūdingą pergalę. Galvojau rašyti Jonui ir Tėtei bet galiausiai parašiau visai šeimai. Rūpėjo parašyti draugiškai bet nesivelti į asmeninius santykius. Pavyko ir trumpai paminėjau, kad smagu, kad Jonas bus Lietuvoje, o gal sužaisime šachmatais. Norėjau išsiskalbti bet šeštadieniais kartais skalbykla būna užimta. Iš pradžių sakė palaukti valandą, paskui naujai pranešė, kad galiu eiti, bet aš jau buvau nusiteikęs valgyti ir kadangi turiu tik dvi poras kelnių, skalbdamasis dėviu juodus ilgus apatinius, tai neįprastai atrodo, bet užsimetu megztinį, tai pusė bėdos. Bet galvojau geriau pirmą pavalgysiu žmoniškai apsirengęs ir tada išsimaudysiu, persirengsiu ir tik tada skalbsiu. Taip ir gavosi nes budėtoja sutiko, kad galiu pirma pavalgyti. Dovid Katz pranešė, kad antradienį svarstys Kazio Škirpos gatvės pavadinimimo klausimą Vilniuje, bet manęs nebus nes aš Klaipėdoje. Tačiau pagalvojau galiu ta proga dalyviams nusiųsti istorinius šaltinius tai jau mintyse ketinau rašyti trumpą laišką sekmadienį, kad šiandien atsidėčiau darbams. Paskui šovė mintis, kad galiu ta proga parašyti straipnį į Veidą apie Škirpos dorybių kelią ir jį pasvarstyti doroviškai. Tai iš tiesų gal prasminga mano filosofijai. Tačiau aš ketinau rašyti matematikos klausimais John Baez forume, kuriame seniai ketinu dalvyauti. Galvojau, kaip Dievui geriau, bet jisai nesako. 2016 spalio 17 d., 14:29
atliko -
Pridėtos 29-32 eilutės:
Rūpintis mąstymu
2016 spalio 17 d., 14:27
atliko -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo? kalbą. į:
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais. Pakeistos 78-91 eilutės iš
į:
Asmeninė patirtis Žiūrėk taip pat: Klaidos, Dorovės pavyzdžiai
2016 spalio 17 d., 14:25
atliko -
Pridėtos 71-78 eilutės:
Maslow poreikiai:
2016 spalio 17 d., 14:24
atliko -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
į:
Pridėtos 53-54 eilutės:
2016 spalio 17 d., 14:18
atliko -
Pakeista 14 eilutė iš:
į:
Pakeista 19 eilutė iš:
į:
2016 spalio 17 d., 14:17
atliko -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
į:
Pridėta 19 eilutė:
2016 spalio 17 d., 14:14
atliko -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
į:
Pridėtos 55-58 eilutės:
2016 spalio 17 d., 13:19
atliko -
Pridėtos 20-21 eilutės:
2016 spalio 17 d., 13:18
atliko -
Pakeistos 4-9 eilutės iš
Gyvenimo tikslas: Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Atsidavimas tam tikslui. Ugdyti valią. į:
Pakeistos 12-35 eilutės iš
Pasirūpinti savimi. Prisižiūrėti. Apsitvarkyti. Pragyventi. Rasti mylimąją. Jai atsiduoti, ją mylėti. Mokytis. Puoselėti draugystes. Užmegzti ryšį su Dievu. Būti geru. Bendradarbiauti su Dievu. Gyventi dorai. į:
Laikytis doros
2016 spalio 06 d., 23:34
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. į:
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo? kalbą. 2016 spalio 06 d., 23:34
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar rūpėjo. į:
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. 2016 spalio 06 d., 23:33
atliko -
Pridėtos 25-35 eilutės:
Puoselėti draugystes. Užmegzti ryšį su Dievu. Būti geru. Bendradarbiauti su Dievu. Gyventi dorai. 2016 spalio 06 d., 23:32
atliko -
Pridėtos 1-25 eilutės:
Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar rūpėjo. Gyvenimo tikslas: Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Atsidavimas tam tikslui. Ugdyti valią. Kitus mylėti, palaikyti, jais rūpintis. Pasirūpinti savimi. Prisižiūrėti. Apsitvarkyti. Pragyventi. Rasti mylimąją. Jai atsiduoti, ją mylėti. Mokytis. |
RūpesčiaiNaujausi pakeitimai 网站 Įvadas #E9F5FC Klausimai #FFFFC0 Teiginiai #FFFFFF Kitų mintys #EFCFE1 Dievas man #FFECC0 Iš ankščiau #CCFFCC Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 sausio 18 d., 19:40
|