调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Sąmoningumas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2021 kovo 05 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-23 eilutės:
* Koks yra sąmoningumo tikslas?
* Kaip įvairiai elgesys gali būti sąmoningas?
* Ar sąmoningumas išsidėsto panašiai, kaip gvildenimai? taip kad yra vis platėjančios apimtys? dangus ir pragaras?
Pridėtos 285-296 eilutės:
'''Sąmoningumas'''

Sąmoningumas:
* Sąmoningumas tai vieningumas tiesioginio (išgyvenimo) ir netiesioginio (mąstymo) patyrimo.
* Sąmoningumas susijęs su apimtimis? su sąvokomis?
* Pasąmonė, tai gyvas, tiesioginis ryšys su mintimis, o sąmonė netiesioginis, sąmoningas, atsargus, suvokiantis, "dėmesingas" ryšys. Tai tos pačios mintys. Mintys pereina iš pasąmonės samonę, tad atsiveria mūsų dėmesys, tad svarbus skirtumas tarp sąmonės ir pasąmonės. Jos sueina per kalbą, jos tinklą.
* Feynman: Ką negaliu sukurti, tą nesuvokiu. O kuriama pasitraukiant.
* Sąmoningumo laipsnis išsako asmenų lygties lygmenį, asmenį: Dievas, Aš, Tu, Kitas, kuriuo gyvename.

Sąmoningėjame
* Tampam sąmoningi tik kada esame laisvi, užtat kada jaučiam savo laisvę ir ja pasinaudojame. O vykdyti Dievo valią įmanoma tik kada esame laisvi, tik tada galim paklusti, tikėti, rūpintis. Nes įsisavinti tai reiškia išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, o tam reikia laisvumo, ir būtent mūsų laisvumo, tad laisvės.
* Gyvybė susiveda iš jautrumo, atliepimo ir jų jungiančios valios. Valia juos sujungia elgesiu, kuris gali būti klaidingu, ydingu, kurį gali tekti taisyti. Sąmoningėjame visur tokioje lygtyje, ir lygties narius (jautrumą, atliepimą, valią) bene galima brandinti viduje ir išorėje, aplinkoje.
2021 sausio 14 d., 23:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 374-375 eilutės:

[[http://en.wikipedia.org/wiki/Antonio_Damasio | Antonio Damasio]], Self Comes to Mind: Constructing the Conscious Brain, Pantheon, 2010. [[http://en.wikipedia.org/wiki/Damasio's_theory_of_consciousness | Damasio's theory of consciousness]]
2021 sausio 11 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Sąmoningėjimas]], [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia, [[Dirbtinas intelektas]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------
[[Sąmoningėjimas]], [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia, [[Dirbtinas intelektas]]

'''Kokia sąmoningumo svarba?'''

----------------------
>><<

[++++意识++++
]
Ištrintos 22-23 eilutės:

[++Sąmoningumas 意识++]
2020 lapkričio 13 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 219 eilutė iš:
** Maldos mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia, kaip mes paskiri asmenys susivedame.
į:
** Meilės mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia, kaip mes paskiri asmenys susivedame.
2020 gegužės 15 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:
* Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
* Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?
Ištrinta 265 eilutė:
* Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
Pakeista 273 eilutė iš:
* Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?
į:
* Kai įsimylėjau Ievą, man tikėjimas nuginklavo sąmonę, leido pasireikšti pasąmonei.
2020 gegužės 15 d., 17:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
* Ieškoti atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio]] ir [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]], kaip juos suveda [[žinojimo rūmai]].
Ištrintos 118-125 eilutės:

Ieškau atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio]] ir [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]]. Juos suveda [[žinojimo rūmai]].

>>bgcolor=#FFFFC0<<
-------------
* Ieškoti atitikimų tarp sąmonės klausimų ir pasąmonės atsakymų.
-------------
>><<
2020 gegužės 15 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 117-260 eilutės:
-------------------------

Ieškau atitikimų tarp [[Dievas | Dievo šokio]] ir [[išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytakos]]. Juos suveda [[žinojimo rūmai]].

>>bgcolor=#FFFFC0<<
-------------
* Ieškoti atitikimų tarp sąmonės klausimų ir pasąmonės atsakymų.
-------------
>><<

Attach:ZmogusIrDievas.png

Duosiu pajusti, kokia sąvokų kalba galėtumėme iš esmės susikalbėti, kaip gyventi. Svarbiausia, tai mąstyti ko lėčiau, stebėti kur įvariausiai krypsta dėmesys, ir taip gerai pažinti savo vaizduotės ribas. Esame laisvi rinktis tarp galimybių. Užtat galim įsivaizduoti ir išvirkščiai, kaip dėmesys galėtų apžvelgti visas tas galimybes. Žodžiu, galim įsivaizduoti Dievą, kuriam mūsų gyvenimai yra atsakymai. Koks jojo klausimas?

Attach:tryskampai.png

Įsivaizduoju, Dievas klausia, ar jisai būtinas? Ar jo būtų jeigu jo nebūtų? Jisai pasitraukia ir sukuria sau nepalankiausias sąlygas. Užtat jisai naujai iškyla, kaip kad Jėzumi Kristumi, kuriam teko susigaudyti, jog jisai Dievas. Kokiu pagrindu jiedu yra tasai pats Dievas? Būtent jų bendrai suvokta Dvasia. Tokia Dievo trejybe vyksta Dievo Tėvo tyrimas. Tačiau tą patį tyrimą tenka įsivaizduoti Sūnaus ir Dvasios akimis. Iškyla trys skirtingi jų vienumo pagrindai: Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.

Attach:DievoIrZmogausTrejybes.png

Ar šie trys vienumai lygiaverčiai? Jų lygiavertiškumas pasireiškia žmogaus trejybe, kuria žmogus kaip mokslininkas tiria bet kokį klausimą, nusistatydamas, vykdydamas, permąstydamas ir vėl naujai nusistatydamas, amžinu ratu.

Gražus žodis: atitikmenys.

[+Atitikimai+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Vaizduotė, dėmesys, žinojimas
* Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas

Laisvė ir meilė
* Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.
* Žmogiškas mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
* Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.
* Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo rūpesčio, susivokti jo visumoje, viską išversti, kad taptų klausimu. Tokiu laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, aš, vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.
* Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.
* Meilė iš laisvės į laisvę. Norint išeiti už savęs reikia suvesti daugiau negu protas gali aprėpti, tad reikia tikėti, gyventi tikėjimu. Reikia gyventi nežinojimu.

Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė
* Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.
* Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.
* Pirmiausia mąstau, kaip neatmesti galimybių, jų neatsisakyti. O Dievo galimybę pasirinkau, nes laisviau mąstau jo galimybę priimdamas nei ją atmesdamas. O neatmetę galimybę, ją kaip tokią priimame. O kadangi apsibrėžiau viską žinoti, tai juk Dievui būdinga, tad siūliau jam globoti mane, kad drįsčiau mąstyti jo požiūriu.
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai.
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.

Klausimas, atsakymas, žinojimas
* Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.
* Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.
* Dievas yra klausimas iš kurio visos galimybės išplaukia, o asmuo yra atsakymas atrinktas iš galimybių. Dievas vėlgi yra visų mūsų, atsakymų, suvedimas, kaip ir kodėl įvairiai renkamės gyventi. Gyventi klausimais, tai gyventi Dievu. Šviesuoliai gyvena klausimais, taip kad jiems kiekvienas atsakymas yra naujas klausimas. Tamsuoliai gyvena atsakymais, kuriuos jiems tenka amžinai lopyti, nes pats gyvenimas juos sutrikdo.
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio (smegenų mokslo nagrinėjamos "dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, netgi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Slopindamas dėmesį, sulaikau mąstymą, pastebiu vaizduotės ribas ir dėmesio galimybes. Tai išminties esmė, visko ir laisvumo atskyrimas.
* Tai, kas pirmapradžiui Dievui būdinga, kaip klausimas, glūdi visose gyvenimo aplinkybėse, kaip atsakymas, tik išvirkščiai.
* Pavyzdžiui, Dievas klausia, ar jisai būtinas? ir tokiu būdu išeina už savęs. O mūsų visų atsakymas yra mūsų gyvenimas, bet renkamės, ar juo tenkintis (ar likti savimi), ar bręsti (išeiti už savęs).
* Kas yra gyvenimas? Dievas yra klausimas, o gerumas yra atsakymas. Gyvenimas, tai jų sutapimas, o amžinas gyvenimas, tai jų atskyrimas.
* Mus ir Dievą, atsakymus ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.
* Atsakymą paversti klausimu. Paklusti: kodėl paklusti? Tikėti: kaip tikėti? Rūpintis: kuo rūpintis?
* Atsakymas plėtojasi antistruktūra, veiksmu -1. Septynerybė - pasirinkimas. Šešerybė - pasirinkimo sąlygos. Penkerybė - sprendimas. Ketverybė - žinojimas. Ketverybė išsako veiksmą +2, kaip prisideda sandara ir dvasia (pasikartojanti veikla). Penkerybė išsako, kaip santvarka susiskaido į artimesnę ir tolimesnę aplinką (praeitį ir ateitį). Penkerybė išsako dvasios santykį su sandara (kaip kad išeinant už savęs), išsako santykį su posantvarka, tai yra, su mažesnės apimties santvarka. Taip kad sukuriama geometrija reikalinga lūkesčiams, reikalinga dangaus karalystei, reikalinga lygčiai 5+3=0. Parinktys (initial conditions) esant laiko simetrijai (determinizmui) nusako tiek praeitį, tiek ateitį. Tad skirtumas tarp priežasties ir pasekmės (laiko kryptingumas) yra kas kita, yra santykis tarp tos dvasios (priežasties) už santvarkos ir tai kas joje, jos sandaros. Tad klausimas, kaip sustatoma, apibrėžiama ir išlaikoma posantvarka. Tai laikinas dalykas. Užtat laiko (ir erdvės) kryptis grindžiama taip: žinojimas seka nežinojimą. Tad "kiekviena pasekmė turi savo priežastį" seka "dar ne kiekviena priežastis turėjo savo pasekmes", tai kryptingumas penkerybėje. Tai yra 4+1=5, ryšys tarp žinojimo ir sprendimo. Einant atbulai, išvirkščiai, atsakymu, gaunasi veiksmai +1 (=7), +2 (=6), +3 (=5) tada išsibaigia žinojimu, kuris apverčia tatai.
* Jin tai didėjantis laisvumas, pasitraukiantis klausimas, o jang tai mažėjantis laisvumas, prisišauktas atsakymas. Jin ir jang, tai ne ciklas, o tarpo generatorius. Tai viena kryptis iš jin į jang. Iš jang į jin reikalingas sąmoningumas 4 atvaizdais (+0,+1,+2,+3) apversti kryptį.

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas
* Viską žinoti, tai matyti Dievo požiūriu. Gražiai taikyti, tai gyventi šviesuoliu ir puoselėti šviesuolių mokslą.
* Nuo vaikystės rūpėjo, kaip gyventi. Pagalvojau, jeigu viską žinosiu, ir man rūpės tas žinias gražiai taikyti, tai žinosiu, kaip gyventi. Tad nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
* Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, savo gyvenimu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi Dievu, be ryšio su Dievu, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.
* Anot šv.Pauliaus himno meilei, meilė yra tai be kurio nėra vaisingas nė visko žinojimas, nė visiškas atsidavimas. Tad tai susiję su gražiu taikymu, su šviesuolių bendrystės telkimu, be kurio Jėzaus auka beprasmiška.

Dievo trejybė ir asmens trejybė
* Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.
* Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.
* Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.

'''Palyginti Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? ir žmogaus atsakymą, kaip gyventi.'''

Pristatysiu kaip klausimą ir atsakymą savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.

Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.
* Dievo požiūris, tai klausimas, ar jisai būtinas? Vienas Dievas mumis vis plėtoja skirtingas galimybes. Tame klausime slypi atsakymai, kad Dievas nebūtinas ir kad Dievas būtinas. Iš Dievo kyla asmenys, taip kad Dievas nebūtinas. Tokiu būdu išsakome ir pagrindžiame, kas yra asmuo, atpažįstame save.
** [[Dievas | Dievo raiškos]], kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį. Kokį Dievą įvairiai pažįstu.
** Kaip Dievo raiškos susiveda į Dievo šokį.
** [[Žemėlapynas | Vaizduotės ribos]], kaip Dievas pasitraukia. Išspręsti sandarų klausimus.
** Maldos mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia, kaip mes paskiri asmenys susivedame.

Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
* Asmenų atsakymas, kaip gyvename.
** Renkamės gyventi. O vis renkamės vieną galimybę iš kelių. Renkamės klausimą, [[kaip gyventi]]? Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas ir jo atsakymas derinami trijose skirtingose vienumo ir nevienumo sąlygose, tad atitinkamose [[dorovė | dorovėse]]. Tai trys skirtingi būdai kaip Dievas be požiūrio prisiima požiūrį (+1, +2, +3), kada nesame Dievas:
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): '''Dievas nebūtinai geras.''' Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam. Dievo trejybė derina klausimą ir atsakymą tiesiogiai.
**** Kaip nesielgti, tai yra, kaip ir kodėl įvairiai [[klaidos | nuklystame]].
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? '''Aš nebūtinai tobulas.''' Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui. Aštuongubas kelias klausimą ir atsakymą derina keturiomis apimtimis.
**** Kaip gilintis dar nežinant, tai yra, kokie yra išsiaiškinimo būdai.
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gera valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais (valios sutapimais pirmyn ir atgal) ir šešiais jų tarpais (valios nesutapimais), kuriais gerbiame suskaldytą valią.
**** Kaip visi [[gvildenu | klausimai]] išsiveda iš klausimo, kaip esame [[viena]]?
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Tuomet atsirandame Dievo būsenoje. Taip būna taip pat, kada renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Gyvename Dievu. Asmens trejybe:
*** Išeiname iš vieno požiūrio, slenkame į kitą. Gyvename klausimais: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Tada gyvename viena su visais.
*** Išgyvename trikdį, pragarą. Pragare gali būti tiktai vienas Dievas. Tai sugrįžimas į pirmapradžio Dievo būseną iš kurios jisai išėjo į save.

'''Ko naudingo galim pasisemti iš kiekvienos Dievo raiškos'''

Kaip viską taikyti aplamai. Kaip sąmoningai puoselėti gerumą...
* 1 AA. Kaip atpažinti, vertinti Dievo malonę.
* 3 ADA. Kaip gyventi bloguoju vaiku, bręsti, suvokti santykį su Dievu, kaip pasiklydęs vaikas.
* 3 DAD. Kaip gyventi geruoju vaiku, palaikyti Dievo atsiskleidimą.
* 1 AA. Kaip puoselėti dangaus karalystę.
* 3 DDD. Kaip suvokti ir palaikyti Dievo veiklą ir tikslą, kaip susieti blogo ir gero vaiko gyvenimus, kaip gyventi sąmoningai, valingai, trejybe, veiksmu +3, kaip megzti kalbą.
* 1 AA. Kaip globoti asmenį, kaip mylėti jį, kad jis galėtų gyventi trejybe. Kaip melstis dalykiškai, dviese trise, kaip malda suveikia.
* 1 A. Kaip gyventi bendru žmogumi, Kitu. Kaip rinktis amžiną gyvenimą vietoj šio gyvenimo. Kaip supinti malonę ir teisybę.
* 4 D. Kaip mylėti Dievą, mylėti priešą, laikytis teigiamų įsakymų, prasmingai užsiimti. Kaip taikyti pirmines sandaras, atsiliepti į poreikius (būti tobulais, gyventi kitų rūpesčiais), abejones (gyventi išmintimi, dvejonėmis, ko iš tikrųjų norime), lūkesčius (gyventi ramybe, teigiamais lūkesčiais) ir vertybes (bendrauti su Dievu, jį iššaukti).
* 6 DA. Kaip mylėti artimą, laikytis neigiamų įsakymų.
* 1 AAA. Kaip iššaukti šventąją Dvasią, sukurti jai erdvę.

--------------------------------
Pakeistos 263-268 eilutės iš
Sąmoningumas
į:
Dievas vienu metu išlaiko skirtingus požiūrius, o mes, asmenys, priešingai, iš kelių renkamės vieną.
* Meldžiame "Tėvė mūsų", būtent mūsų, taip kad gali skirtis mūsų tikėjimas, kaip bus; mūsų gera valia; mūsų duona. Dievas išlaiko mūsų skirtumus.
* Greitas, pasąmoninis mąstymas yra žmoniškas, viską suvedantis į vieną. O lėtas, sąmoningas mąstymas yra dieviškas, leidžiantis mąstyti skirtingas galimybes.
* Gyvenimo mokslo apsunkinimas yra tai, kad mes galime nugyventi tiktai vieną galimybę, vieną pasirinkimą. Užtat bandom tai įvairiai apeiti skirtingose apimtyse, pavyzdžiui, skirtingose laiko atkarpose pabandydami pirma vienaip, paskui kitaip. Arba mokomės iš kitų gyvenimų, iš jų pavyzdžių. Ir renkantis tenka atsiduoti visu gyvenimu ("everything is on the line") be išsisukinėjimų. UŽtat iškyla savęs pasiteisinimai, kaip kad Nietzsche įtarinėjo.
* Širdies tiesos dviprasmiškos, pasaulio tiesos vienaprasmiškos.
2020 vasario 21 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 116-131 eilutės:

[+Užrašai+]

Sąmoningumas
* Sąmoningumu viskas susidėlioja
* Sąmoningumu esame nuovokūs, tad mums viskas susidėlioja tvarkingai. Tiesa kaip siūlas suveda viską, betką, kažką ir nieką. Ar suveda greičiau, ar lėčiau, Dievui nesvarbu, bile tik suveda teisingai.
* Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
* Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.
* Sąmoningumu deriname žinojimą ir nežinojimą, renkamės žinoti ar nežinoti, atsakome už savo apimtį, atsisakome požiūrių
* Sąmoningumu mąstome vis turiningiau.
* Pasąmone mąstome vieną atsakymą, sąmone klausimu sustatome galime keliems atsakymams.
* Sąmoningumas leidžia mums atsisakyti savo požiūrių grandinės (ir kartu prisiimti požiūrius).
* Sąmoningumu renkamės žinoti ar nežinoti, puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje gyvename klausimais vietoj kad atsakymais,
* Sąmoningumu nežinojimą vis tikriau, gyviau, tiksliau išreiškiame žinojimu. Nežinojimas įsikūnija žinojimu, o žinojimas palaiko nežinojimo plėtojimą.
* Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?
2020 sausio 25 d., 21:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 202-207 eilutės:

Davidson

Dennett

[[http://www.spe.ut.ee/ojs/index.php/spe/article/view/225 | But Is It Interpretivism?]] Estijoje: Sören Häggqvist
2019 gruodžio 12 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Sąmoningėjimas]], [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia
į:
Žr. [[Sąmoningėjimas]], [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia, [[Dirbtinas intelektas]]
2019 gruodžio 12 d., 22:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-115 eilutės:

* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
2019 gruodžio 12 d., 22:22 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 83-84 eilutės:
Pridėtos 85-90 eilutės:

* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
* Kaip id, superego, ego susiję su pasąmone, sąmone?
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Ar sąmonė gali turėti ryšį su Dievu, o pasąmonė jos neturi?
* Trejybės ratu sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės. Ar Dievo trejybė veikia kartu?
2019 gruodžio 12 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-111 eilutės:
* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
* Graziano, "Rethinking Consciousness"
* Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

* 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
* 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
* 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas

* Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.

-------------------
Pakeistos 169-170 eilutės iš
į:
--------------------------
Pakeistos 197-198 eilutės iš
į:
---------------------
Pakeista 232 eilutė iš:
į:
------------------------
2019 spalio 21 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 176-179 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Integrated_information_theory | Wikipedia: Integrated informationt theory]], [[https://en.wikipedia.org/wiki/Giulio_Tononi | Giulio Tononi]]
* [[https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0079612305500098 | Consciousness, information integration, and the brain]]
* [[https://www.google.com/search?q=Giulio+Tononi&sxsrf=ACYBGNTdyUxYE0AfwpNiZbsEjYIyxuhO1w:1571661041301&source=lnms&tbm=vid&sa=X&ved=0ahUKEwiVv8vQra3lAhXkoYsKHYoFDgAQ_AUIEigC&biw=1301&bih=639 | Giulio Tononi: Vaizdo įrašai]]
2019 rugpjūčio 01 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 65 eilutė:
* Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
2019 vasario 19 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 181-184 eilutės:

2018.11.19 A: Kuria prasme [[sąmoningumas]] yra nebūtinas ir kuria prasme būtinas?

D: Jūsų sąmoningumas yra būtinas jums derinant nežinojimą ir žinojimą, nes kitaip arba jūs būsite atitrūkę nuo gyvenimo, arba būsite atitrūkę nuo besąlygiškumo. Tad tiktai sąmoningumu jūs galite vieną ir kitą suderinti. O man sąmoningumas yra nebūtinas nes aš galiu jo atsisakyti vardan jūsų, užtat aš nesąmoningai, strimgalviškai pasitraukiu, tiriu ir kuriu. O jūs gyvenate trejybės ratu, kuriuo būtinai turite gyventi sąmoningai, kitaip jūsų ratas nesuks ir jūs nesulyginsite savo žinojimo ir nežinojimo. Aš myliu tave nesąmoningai, o tu mane myli sąmoningai. Tai ir yra sąmoningumo esmė.
2019 vasario 19 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 189-196 eilutės:
2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningumas | sąmoningėjame]?

D: Jūs pasirinkdami mane vietoj savęs atsisakote savęs, savo žinojimo, tad renkatės nežinojimą. Tad pasirinkdami nežinojimą jūs išryškinate sąmonę ir tokiu būdu sąmoningėjate. O tuo pačiu augate laisve rinktis taip toliau, išvystote gyvenimą nežinojimu šalia gyvenimo žinojimu, tad išvystote dvigubą gyvenimą, tiek sąmonės, tiek pasąmonės, tiek Dievo, tiek savęs, kaip žmogaus.

2018.04.23 A: Kaip [[sąmoningumas | sąmoningėjimas]] susijęs su pasirinkimais?

D: Jums suteikiu laisvę, bet ar jūs šią laisvę priimate? Jūs ją priimate sąmoningėjimu. Tuomet jūs galite sąmoningai rinktis įsijausti ar atsitokėti, gyventi pasąmone ar sąmone, tapti mažiau ar daugiau sąmoningais. Tad klausimas ar jūs renkatės pasąmone ar sąmone? Užtat svarbus yra jų ryšys, kad sąmonė pamokytų ir išlavintų pasąmonę rinktis sąmoningumą, jo siekti, kaip savo veidrodžio, lygiai kaip pasąmonė yra sąmonės veidrodis. Tame yra sąmoningėjimo esmė, kaip jūs esate išlavinę tą veidrodį, kaip jūs esate išpuoselėję savo sąžinę, o tai yra dorovės esmė. O dorove ieškote manęs pasaulyje, ieškote sąmonės pasąmonėje, savęs ieškote kituose ir manęs savyje.
Ištrintos 206-207 eilutės:

2004.12.28 A: Kam sąmoningėjimas reikalingas? D}: Sąmoningėjimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.
2019 vasario 19 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
į:
--------------
Pakeista 9 eilutė iš:
į:
---------------
Pridėtos 177-180 eilutės:

2018.11.20 A: Kaip nusistatymas, vykdymas ir permąstymas mums grindžia [[sąmoningumas | sąmoningumą]] ir nesąmoningumą?

D: Nusistatymu jūs tvirtinate tiesą visko apimtyje, vykdymu jūs tą tiesą puoselėjate betko apimtyje, o permąstymu vertinate kažko apimtyje, taip kad jūs tokiu būdu lyginate sąmoningumą ir nesąmoningumą. Tuo pačiu siejate tiesos būtinumą, tikrumą ir galimumą. Užtat tokiu būdu lyginate savo asmenišką buvimą, veikimą ir mąstymą su mano besąlygišku būtinumu, tikrumu ir galimumu. Lyginate savo atsakymą su mano klausimu. Šitame palyginime ieškok šešerybės ir aštuongubo kelio ir tikrai rasi.
2019 sausio 19 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 64 eilutė:
* Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
2019 sausio 19 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-40 eilutės iš
į:
* Išlendi už savęs - matai, kad darai pasirinkimą - arba jo nedarai. Tris kartus išlįsti už savęs - sąmoningumas.
Pridėtos 52-53 eilutės:
* Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
* Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
2018 gruodžio 15 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
[+Sąmoningumas 意识+]
į:
[++Sąmoningumas 意识++]
2018 gruodžio 15 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:

[+Sąmoningumas 意识+]
2018 lapkričio 19 d., 18:02 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 88-107 eilutės:


'''Sąmoningėjimas'''

* Šviesuolio brandos kelias išreiškia sąmoningėjimą.
* Kelias iš sąlygišku asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą taip pat išreiškia sąmoningėjimą.
* Nuovoka yra sąmoningėjimas.
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
* Plitimas (savęs) suvokimo apimties: nieko, kažko, betko, visko.

* Spirit has no self, hence no self-understanding
* Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
* Representation is for self-understanding through others
* Unity is for self-understanding through God

'''Sąmoningėjimo palaikymas'''

* Sąmoningumas remiasi meile, jo palaikymu, tad kūdikiai ir netgi gyvulėliai gali būti sąmoningi protarpiais.
* Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.
* Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.
2018 lapkričio 19 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 143-145 eilutės:


[[John Harland]]
2018 lapkričio 19 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Susieti Norman Anderson su Kahneman/Tversky pasąmone ir sąmone. Pasąmonė išveda vidurkį (viską suveda). O sąmonė išskiria sudėtį ir daugybą.
į:
* Susieti Norman Anderson su Kahneman/Tversky pasąmone ir sąmone. Pasąmonė išveda vidurkį (viską suveda). O sąmonė išskiria sudėtį ir daugybą. Šią mintį reikėtų patikrinti peržvelgiant Andersono modelio taikymus.
2018 lapkričio 19 d., 17:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 146-147 eilutės iš
-------------
į:
'''Norman Anderson'''

Pasąmonė skaičiuoja vidurkius. Sąmonė išskiria daugybą ir sudėtį.
2018 lapkričio 19 d., 17:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 69-72 eilutės iš
Common sense - System 1 - extended unconscious.

System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
į:
Pasąmonė
*
Common sense - System 1 - extended unconscious.
* System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
Pakeistos 76-77 eilutės iš
Gadamer "Truth and Method" - sensus communis - System 1.
į:
Pridėtos 181-183 eilutės:

Pasąmonė
* Gadamer "Truth and Method" - sensus communis - System 1.
2018 lapkričio 19 d., 17:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-17 eilutės iš
Sąmoningumas yra veiksmas +3
į:
Žinojimo (sąmonės) ir nežinojimo (pasąmonės) derinimas


Veiksmas
+3
Ištrintos 24-26 eilutės:
Nežinojimas
* Conscious - what you don't know. Unconscious - what you know.
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
2018 spalio 06 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 144-159 eilutės:

-------------


I have been finding a place in my philosophy for Kahneman/Tversky's distinction between a fast-thinking System 1 and a slow-thinking System 2. Namely, in my model, we need to have two minds - one for answers (what we unconsciously know) and one for questions (what we consciously don't know). This gives rise to a duality that is the basis for logic (the logical square) which perfectly balances the two approaches. It's also the difference between semantics (what we intuitively know) and syntax (how we manage the variables, the unknowns). Basically, we call this distinction the "unconscious" and the "conscious". I think it's the basis for the right and left hemispheres (one advocates for the intuitive mind that knows, and the other advocates for the rational mind that doesn't know.) Neurologists gave up on that distinction because they discovered huge neurological variations. But they never thought of the hemispheres as "advocates" in a dialogue, whereas they are simply looking at particular implementations, so they can never find such a high-level distinction. I think the two ways of thinking are also the basis for stereotypes of female and male cognition, which seem cross cultural and actually widely acceptable (a bit surprising in our day).

So I've been thinking of studying more closely the various cognitive biases that Kahneman/Tversky discovered. And I thought about your adviser's work.

His work suggests a very simple model:

* The unconsciously knowing mind (fast-thinking System 1) is built up by "averaging" (as in a mind built up from associations, or a neural network model).
* The consciously not knowing mind (slow-thinking System 2) breaks that apart into "adding" and "multiplying".

Then that would make the relationship between the two minds very concrete. "Averaging" models indicate System 1 at work and "adding" and "multiplying" models indicate System 2 at work.

So to investigate that I would need to go through his books and list all the models and see if such a distinction could be made. But I was wondering if there might be a compendium online of his school of thought. But it doesn't seem to be very active.
2018 rugsėjo 15 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 35 eilutė:
* Consciousness (Self Love) as an idempotent, a fixed point, a View upon oneself. (Žr. Suhrit Dey).
2018 rugsėjo 11 d., 13:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia
į:
Žr. [[Sąmoningėjimas]], [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia
2018 rugpjūčio 22 d., 21:20 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 48 eilutė:
* https://www.theguardian.com/books/2017/dec/20/top-10-books-about-the-unconscious
Pridėtos 161-162 eilutės:

[[https://www.theguardian.com/books/2017/dec/20/top-10-books-about-the-unconscious | Top 10 Books About the Unconscious]]
2018 rugpjūčio 22 d., 21:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 58-77 eilutės:

Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)

Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).

Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.

Can system 2 learn on its own? AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.

"Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.

Common sense - System 1 - extended unconscious.

System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.

Imagination - situation in the absence of others - and a seeking of meaning of our internal experience - a learning process - based on "images" in the sensory sense, as in smoking. So imagination of the perspectives themselves - allows for a universal community.

Gadamer "Truth and Method" - sensus communis - System 1.

Asociatyvumą ir disasociatyvumą palyginti su kodėl ryšiais.
2018 liepos 31 d., 05:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-9 eilutės iš
į:
* Susieti Norman Anderson su Kahneman/Tversky pasąmone ir sąmone. Pasąmonė išveda vidurkį (viską suveda). O sąmonė išskiria sudėtį ir daugybą.
** A Functional Theory of Cognition
** Unified Social Cognition
Ištrintos 43-44 eilutės:
Pridėtos 50-57 eilutės:
* Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
* Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
* Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
* Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
* [[https://www.researchgate.net/publication/272160113_Minds_Brains_and_Programs | Searle: Minds, Brains and Programs]] Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
* Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
* Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
* Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
2018 liepos 31 d., 05:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-8 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

* Apėjus padalinimų ratą, kaip tai veikia sąmoningumą?

>><<
Pakeistos 128-130 eilutės iš
Organizmai: Eating, choosing, hunting, emotions. Nicolas Lori et al. cituoja.
į:
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Stanislas_Dehaene | Stanislas Dehaene]] Consciousness, numeracy
* Paoletti - The Sphere Model of Consciousness: love-power, aspiration-roots, past-future. Principal component analysis
*
Organizmai: Eating, choosing, hunting, emotions. Nicolas Lori et al. cituoja.
Ištrinta 166 eilutė:
2018 gegužės 27 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 12 eilutė:
* Distinguish between introspection (=awareness of attention = +2) and consciousness (as the framework for awareness - the ability to turn it on or off). Turning awareness off is to focus on the "whole" of the division, rather than the "perspective".
Pakeistos 22-26 eilutės iš
į:
Dėmesio modelis (Graziano, Buračas)
* Dėmesio modelis yra pagrindas iš kurio (gyvūnijos raidoje) išauga aštuonerybė, padalinimai ir t.t.
* Kada yra dėmesio modelis, tada galime kryptingai kreipti dėmesį į savo paties dėmesį. Tai yra, galime kreipti dėmesį į savo dėmesį, į savo modelį savo dėmesio, ir taip pat į savo dėmesį savo modeliui. Tai labai susiję su sąmoningumu. Galime valdyti savo dėmesį - ar sąmoningėti (kreipti į save, vis labiau reflektuoti) - ar nesąmoningėti (kreipti į ką kitą).
* Antropologinis, teologinis mąstymas labai dažnas nes pagrindinis palyginimas yra dėmesio (tikslingumo) modelis. Vaisingąja prielaida, pagrindinis, pirminis, pirmykštis modelis yra dėmesio modelis.
Pakeistos 74-75 eilutės iš
-----------
į:
[+Įvairūs požiūriai į sąmoningumą+]
Pakeistos 82-204 eilutės iš
----







For your information
, Buddhists dont believe in anything being eternal;
the transience of all things, including consciusness, is one of the most
fundamental points of basic buddhism, shared by all traditions. I think
you are confusing Buddhism with Hinduism.

As for achieving world peace
, democracy, etc., Buddhists believe in working
on yourself first, right speech, right livelihood, etc., which seems to
require some effort, mainly meditation, to avoid becoming rigid and preachy
and doing more harm than good. My personal opinion is that technology to
interconnect 10^5 people would most likely be exploited by those with power,
just as are radio, newspapers, TV, ..., and increasingly,
the internet. We
need to develop inner peace, individually and collectively
, rather than just
technology
.


----

JosephGoguen: Another strand of all this relates to consciousness and to
the ultimate concerns of the Buddhists who created concepts
like sunyata ("mu" in Japanese), which is to fully liberate
the mind. Consciousness studies is another new field that
is currently exploding with new results
and new ideas, in
part due to the movements mentioned above, but mainly (i
think) due to new technology for observing the mind at work
,
e.g., fMRI and PET scans. It has been shown that advanced
meditators really do have different minds from the rest of us,
and many old myths about memory
, perception, emotion, etc.
have been deposed. I think we are coming to understand what
it means to be human much better than ever before, and along
with that, what it means to be alive. So Ibrahim's questions
are really very timely, very deep
, and very productive!

----

Andrius: This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is
with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible. Similarly, I'm interested to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion. Which is to say, to sit in God's lap, and look out with him.

--------

In passing, on your idea of life: ive sometimes thought that "life is the
consciousness of god" -- though usually without god.

== joseph

&gt; In passing, on your idea of life: ive sometimes thought that
"life is the
&gt; consciousness of god" -- though usually without god
.
&gt;
&gt; == joseph

I'm curious to hear more about your thought that "life is the
consciousness of god", with or without god, and what is the nature of
that god, even just as a dummy variable.

The idea that "life is the goodness of God" together with "everlasting
life is the understanding
of the goodness of God" yields:
"everlasting life is the understanding of life
".

This does seem close to the self-understanding that relates to
consciousness. And it also injects
a quality of stepping out, into the
everlasting, the absolute. That also seems part of consciousness
.

Now I feel confused. I guess I should ask what you mean. Do you mean
life is
"god's consciousness" or "consciousness of the
concept/nature/presence of god"?

Just as a side note,
I think of the Trinity as a threesome given by
consciousness of the nullsome. God is one
, but to be conscious of God,
we resort to "taking a stand - following through - reflecting", and in
following his will,
to obeying or believing or caring.

----

[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/367 | Andrius
, Living by truth, 2003 m. spalio 16 d.]]

Joseph, Thank you for your letter and link. I agree that the onus is on
me to make the case on the limited number of structures. One of the
reasons that I'm working on a unifying framework on the structures is
that from there I want to be able to generate three different kinds of
language: argumentation, verbalization, narration. And all the manner
of patterns that come up. I have some good results and/or material for
each, much of the kind that you point to.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/understanding.gif

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/conjunctions.gif

'''Qualia'''

See also: {{Consciousness}}, {{Concepts}}, {{Institutions}}

----

JosephGoguen: I have also been trying to relate my ideas about concepts
and logic to consciousness, and in particular, to qualia,
which i define as segments of perception that are
perceived as wholes (though they may still be seen to have
parts), and i have worked on applications to free jazz
improvisation. For these topics, see

http://www.cs.ucsd.edu/goguen/projs/qualia.html

http://www.cs.ucsd.edu/goguen/projs/arts.html

for more detail, as well as the Journal of Consciousness
Studies.

http://www.newdirectionsproject.com and [[http://www.timcrane.com | Tim Crane]]. Neural correlate of consciousness = neural correlate of what?

Antropologinis, teologinis mąstymas labai dažnas nes pagrindinis palyginimas yra dėmesio (tikslingumo) modelis. Vaisingąja prielaida, pagrindinis, pirminis, pirmykštis modelis yra dėmesio modelis.

Kada yra dėmesio modelis, tada galime kryptingai kreipti dėmesį į savo paties dėmesį. Tai yra, galime kreipti dėmesį į savo dėmesį, į savo modelį savo dėmesio, ir taip pat į savo dėmesį savo modeliui. Tai labai susiję su sąmoningumu. Galime valdyti savo dėmesį - ar sąmoningėti (kreipti į save, vis labiau reflektuoti) - ar nesąmoningėti (kreipti į ką kitą).

Distinguish between introspection (=awareness of attention = +2) and consciousness (as the framework for awareness - the ability to turn it on or off). Turning awareness of is to focus on the "whole" of the division, rather than the "perspective".

Dėmesio modelis yra pagrindas iš kurio (gyvūnijos raidoje) išauga aštuonerybė, padalinimai ir t.t
.
į:
[+Goguen+]

Goguen: In passing
, on your idea of life: ive sometimes thought that "life is the consciousness of god" -- though usually without god.

Qualia
* JosephGoguen: I have also been trying to relate my ideas about concepts and logic to consciousness
, and in particular, to [[http://www.cs.ucsd.edu/goguen/projs/qualia.html | qualia]], which i define as segments of perception that are perceived as wholes (though they may still be seen to have parts), and i have worked on applications to [[http://www.cs.ucsd.edu/goguen/projs/arts.html | free jazz improvisation]].

Proto išlaisivinimas
* JosephGoguen: Another strand of all this relates to consciousness and to the ultimate concerns of
the Buddhists who created concepts like sunyata ("mu" in Japanese), which is to fully liberate the mind. Consciousness studies is another new field that is currently exploding with new results and new ideas, in
part due to the movements mentioned above, but mainly (i think) due to new technology for observing the mind at work, e.g., fMRI
and PET scans. It has been shown that advanced meditators really do have different minds from the rest of us, and many old myths about memory, perception, emotion, etc. have been deposed. I think we are coming to understand what it means to be human much better than ever before, and along with that, what it means to be alive. So Ibrahim's questions are really very timely, very deep, and very productive!

Sąmoningumo laikinumas
* Goguen: For your information, Buddhists dont believe in anything being eternal; the transience of all things
, including consciusness, is one of the most fundamental points of basic buddhism, shared by all traditions. I think you are confusing Buddhism with Hinduism.

Andrius: I'm curious to hear more about your thought that "life is the consciousness of god", with or without god, and what is the nature of that god, even just as a dummy variable.

The idea that "life is the goodness of God" together
with "everlasting life is the understanding of the goodness of God" yields: "everlasting life is the understanding of life".

This does seem close
to the self-understanding that relates to consciousness. And it also injects a quality of stepping out, into the everlasting, the absolute. That also seems part of consciousness.

Now I feel confused. I guess I should ask what you mean. Do you mean life is "god's consciousness" or "consciousness of the concept/nature/presence of god"?

Just as a side note, I think
of the Trinity as a threesome given by consciousness of the nullsome. God is one, but to be conscious of God, we resort to "taking a stand - following through - reflecting", and in following his will, to obeying or believing or caring.

'''Harland: Relative to domain: Ability to check if statements in a domain are true or not.'''

* Andrius: This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this
"Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible. Similarly, I'm interested to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion. Which is to say, to sit in God's lap, and look out with him.
Pridėtos 124-125 eilutės:

[[http://www.timcrane.com | Tim Crane]]: [[http://www.newdirectionsproject.com | New Directions Project]] Neural correlate of consciousness = neural correlate of what? Klausiausi jo pranešimo Miuncheno kongrese. Parašiau jam, bet jis neatsiliepė.
2018 gegužės 27 d., 18:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-153 eilutės iš

-------------------

[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/661 February 15, 2007]

I am finding it helpful to consider these ideas in terms of models of the
workings
of the brain. I thank neuroscientist Giedrius Buracas
http://www.cnl.salk.edu/~giedrius/ for a very helpful and stimulating
conversation last week
in San Diego. We talked about:
* the brain with reference to Jeff Hawkins's book "On Intelligence" http://www
.onintelligence.org/
* Giedrius's thoughts
on the mechanism of consciousness
* my thoughts on how such a mechanism might unfold from God
* my observations on morality as the task of consciousness

Giedrius and I were roommates in graduate school. He understands my approach
and so I was able to enjoy deep conversation with him. He is strongly
grounded in a scientific and material point of view
. This helped me look at
things in a fresh light. I stress that in what follows I focus on my own
interpretations.

Over the Christmas vacation I had read parts of Jeff Hawkins's book "On
Intelligence" and so we were able to start from that. Jeff Hawkins is
particularly interested in the cerebral cortex
as a scrunched-up
napkin-sized
sheet which
our mind uses for drawing its conclusions. This sheet can be
used
for all manner of purposes, so that,
for example, the portion that normally
would be used for sight gets repurposed in the blind for reading braille.
Giedrius added that every function
of the brain takes place both on this
sheet but also in the structures beneath it. I imagine that
the
heterogeneous
structure
of our "reptilian" brain gets projected onto this sheet.

Jeff Hawkins emphasizes the discovery that there is ten times as much neural
activity leading from
the cognitive centers to the sensory centers than the
other way around. This goes counter to the common understanding of the
brain as a synthesizer of sensory input. Indeed,
it suggest the opposite:
That our mind is continuously projecting and checking absolutely everything
it believes about
the current reality. We are living as if in our mind's
hologram.

This means that our mind is ever checking on
"old" information and not just
"new" information. Imagine being in a completely quiet room, and then
suppose that everything stayed quiet even as you entered a busy street. You
would know that something is very wrong - that you are not hearing anything!
Indeed, you would probably notice even as you opened the door. Yet you have
not received any "new" information or any signal at all. Instead, you are
checking on what you already expect from before. But furthermore, your mind
continues to function even when very strange things are happening.

Giedrius believes that the mechanism of consciousness is key to all manner
of
unanswered questions about the brain, just as the discovery of DNA answered
so
many questions in biology, genetics, biochemistry and evolution. He thinks
of
it in terms of our system of attention. Our attention focuses on that which
is unexpected. It is an entire system that is expecting the unexpected. It
is a complex model of our entire life by which we anticipate the unexpected
and organize our response. Just as we are ever projecting "what" our entire
world is like, so with our attention we are ever projecting "how" it works.
Our attention is likewise projecting and checking all of its assumptions.
Indeed, this checking takes place through the same cerebral cortex that
serves as the medium for such checking, just as in a computer data and
programs are stored in the same media, so that programs may be treated as
data. Whereas our checking of the world is an interlinked set of disparate
checks, our attention is a sparse system for arriving at the unity which we
focus on to deal with the unexpected.

Giedrius thinks of consciousness as the projecting and checking of this
system of attention as to whether it is working appropriately. I venture
that consciousness is projecting and checking the unity of the system of
attention. Whenever the system of attention is failing to model the
unexpected and cope with it, then the consciousness checks the system of
attention and considers whether the world is at fault - verifiably strange
things are happening - or our model is at fault - it does not hang together.
Our consciousness allows us to persist in conflict with the world and yet to
resolve conflict within our model of it. Our consciousness projects and
checks "why" the world is as it is.

Such a picture would fit with my theory as I describe below
.
į:
'''Buračas - Dėmesio nežinomybei sistemos primetimas ir tikrinimas'''

Giedrius Buračas believes that the mechanism of consciousness is key to all manner
of unanswered questions about the brain, just as the discovery of DNA answered so many questions in biology, genetics, biochemistry and evolution. He thinks of it in terms of our system of attention. Our attention focuses on that which is unexpected. It is an entire system that is expecting the unexpected. It is a complex model of our entire life by which we anticipate the unexpected and organize our response. Just as we are ever projecting "what" our entire world is like, so with our attention we are ever projecting "how" it works. Our attention is likewise projecting and checking all of its assumptions. Indeed, this checking takes place through the same cerebral cortex that serves as the medium for such checking, just as in a computer data and programs are stored in the same media, so that programs may be treated as data. Whereas our checking of the world is an interlinked set of disparate checks, our attention is a sparse system for arriving at the unity which we focus on to deal with the unexpected.

Giedrius thinks of consciousness as the projecting and checking
of this system of attention as to whether it is working appropriately. I venture that consciousness is projecting and checking the unity of the system of attention. Whenever the system of attention is failing to model the unexpected and cope with it, then the consciousness checks the system of attention and considers whether the world is at fault - verifiably strange things are happening - or our model is at fault - it does not hang together. Our consciousness allows us to persist in conflict with the world and yet to resolve conflict within our model of it. Our consciousness projects and checks "why" the world is as it is.
Pakeistos 79-97 eilutės iš
JosephGoguen [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/320 June 14, 2003]

Dear Andrius, Fleming, and WhoSomeverElse:

If you are interested in consciousness, and perhaps even knowing about the
different approaches that have been taken to consciousness, i would like to
encourage you to look into the *Journal of Consciousness Studies*, which is
devoted to this topic. Unlike most science journals, we regularly publish
papers that take a religious point of view; unlike new age journals, we are
completely rigorous about content; unlike any other journal that i know, we
are really interdisciplinary, having published papers based on physics,
feminism, mathematics, literature, psychology, philosophy (lots of serious
philosophy of mind), neuroscience, biology, art criticism, sociology,
medicine, law, computer science, buddhist studies, history, evolution,
......., all rigorously peer reviewed. Science and religion meet here every
month, along with the humanities, including even some poetry and art.

http://www.imprint-academic.com/jcs/
į:



Pakeistos 99-104 eilutės iš
I will try to forward you some interesting bits from time to time.

Cheers,

joseph
į:
Pridėtos 203-204 eilutės:
* [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/661 | 2007.02.15, Andrius]] Apie Jeff Hawkins, Giedriaus Buračo ir savo mintis.
* [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/320 | Joseph Goguen, 2003.06.14]]
Pridėtos 206-207 eilutės:

Goguen: [[http://www.imprint-academic.com/jcs/ | Journal of Consciousness Studies]] is devoted to this topic. Unlike most science journals, we regularly publish papers that take a religious point of view; unlike new age journals, we are completely rigorous about content; unlike any other journal that i know, we are really interdisciplinary, having published papers based on physics, feminism, mathematics, literature, psychology, philosophy (lots of serious philosophy of mind), neuroscience, biology, art criticism, sociology, medicine, law, computer science, buddhist studies, history, evolution, ......., all rigorously peer reviewed. Science and religion meet here every month, along with the humanities, including even some poetry and art.
2018 gegužės 27 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-62 eilutės iš
į:
* Nuovoka yra sąmoningėjimas.
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
* Plitimas (savęs) suvokimo apimties: nieko, kažko, betko, visko.

* Spirit has no self, hence no self-understanding
* Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
* Representation is for self-understanding through others
* Unity is for self-understanding through God
Pakeistos 71-77 eilutės iš
By awareness I mean the growth in consciousness as we rise from {{Spirit}} (+0) to {{Structure}} (+1) to {{Representations}} (+2) to {{Unity}} (+3). I think that this is an increase in the scope of {{Self-understanding}}: nothing, something, anything, everything.

* Spirit has no self, hence no self-understanding
* Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
* Representation is for self-understanding through others
* Unity is for self-understanding through God
į:
Ištrintos 155-216 eilutės:
FlemmingFunch [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/319 June 14, 2003]

I think I've been spending too little time recently in the field of
consciousness. I've been busy with life, with work, family, with
preparing for moving. All of which is good, but typically what really
keeps me going in life is something more - an exploration of what it
is all about, how the universe works, and what I am, and what my
limits are. And usually things work best if I start with my own
consciousness, as opposed to taking the material universe too
seriously.

In having that kind of discussion, there's the fundamental problem
that people have very different world views about consciousness,
which some times makes it difficult to have the same conversation.
Well, those world views do divide up into certain main categories,
such as:

1. Consciousness is something fundamental and eternal, and the material universe as we see it, as well as our own existence, is all some kind of special case of that consciousness.

2. The universe is fundamentally material and non-sentient. A long series of coincidences between random non-sentient material components have surprisingly produced organic machines that are capable of self-reflective thinking.

and, for the sake of people who sort of might fit in number 1, but who don't feel they're allowed to think about it:

3. God created the universe and it is none of your damn business. Your only hope is to understand and obey God's commands.

#1 would mostly be new age people, buddhists, hindus, other religious people who feel safe to think for themselves, plus an assortment ofdifferent philosophers.

#2 would be many scientifically oriented people, as well as atheists.

#3 would be fundamentalist religious people of various kinds.

Now, I would personally go with #1. But I get along fine with science
people. And there's nothing particularly un-scientific about #1.
These are all theories, and science is about coming up with the
theories that best will predict things, and to test how well you
succeed.

In general I can have a perfectly enjoyable discussion with anybody
who will grant that their world view is just that - a world view. A
model, a theory of how things work. But to the degree that we take
our models for Truth, for The Way Things Really Are, then
communication starts being a bit difficult.

For somebody who belongs firmly in #2, consciousness is maybe an
interesting subject, but in a very different way than for a #1
person. The #2 person might be very interested in how to construct
intelligence artificially, and in how to preserve consciousness,
dreaming maybe of downloading consciousness to a computer. Which I'd
have rather little interest in. I'd rather figure out how to stay in
touch with the aspect of my consciousness that exists eternally and
isn't limited by my current physical existence. It is not a matter of
preserving it in a test tube, but rather of helping it shine through.

I'd expect that science and spirituality will meet, and it won't be a
matter of two totally different worlds any longer. Quantum physics,
evolutionary biology and systems thinking might very well solidify
principles that otherwise were presented in metaphorical form in
spiritual traditions. They already have, to a large extent, but it
hasn't quite sunk in for many believers in science.

----
Pridėtos 296-298 eilutės:

Minčių sodo laiškai
* [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/319 | FlemmingFunch, June 14, 2003]]
2018 gegužės 27 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 11 eilutė:
Pakeistos 17-18 eilutės iš
*
į:
Pasirinkimo mąstysenos bendrystė
* Our scattered consciousness becomes made whole (like scattered time becomes whole).
* Consciousness is not something we are but something we participate in.
* Choosing to be ambiguous or unambiguous - living in the gap.
Ištrintos 59-70 eilutės:

------------



Consciousness is not something we are but something we participate in.

Our scattered consciousness becomes made whole (like scattered time becomes whole).


Choosing to be ambiguous or unambiguous - living in the gap
2018 gegužės 27 d., 16:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:
* Consciousness of apple requires three points of view: stepped in to the experience (neural networks provide the apple in our mind), stepped out to consider it as a concept in our conceptual system, and compare those two to see how well they fit, and to alternate back and forth between the two. Social experience helps us more consciously distinguish between the two, and also to construct a shared "reality" where we talk about a "real" apple rather than the apple presented in our mind. Predictive processing (presenting hypotheses) is part of the conceptual system and matches it to experience.
Pakeistos 16-19 eilutės iš
į:
Mąstymas
* spider does not think in making a web but nature thinks
*
Pakeistos 37-38 eilutės iš
į:
'''Sąmonės ir pasąmonės ypatybės'''
Ištrintos 44-47 eilutės:
Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.

Pridėtos 53-58 eilutės:
'''Sąmoningėjimo palaikymas'''

* Sąmoningumas remiasi meile, jo palaikymu, tad kūdikiai ir netgi gyvulėliai gali būti sąmoningi protarpiais.
* Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.
* Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.
Pakeistos 61-64 eilutės iš
Consciousness of apple requires three points of view: stepped in to the experience (neural networks provide the apple in our mind), stepped out to consider it as a concept in our conceptual system, and compare those two to see how well they fit, and to alternate back and forth between the two. Social experience helps us more consciously distinguish between the two, and also to construct a shared "reality" where we talk about a "real" apple rather than the apple presented in our mind. Predictive processing (presenting hypotheses) is part of the conceptual system and matches it to experience.

spider does not think in making a web but nature thinks
į:
Ištrinta 66 eilutė:
Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.
2018 gegužės 27 d., 12:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Ir trys]], [[Žinojimas]]
į:
Žr. [[Ir trys]], [[Žinojimas]], [[Ketverybė]], [[Mąstymas]], Qualia
Pakeistos 11-12 eilutės iš
į:
Nežinojimas
* Conscious - what you don't know. Unconscious - what you know.
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
Pakeistos 42-43 eilutės iš
Nuomonės yra nesąmoningumas.
į:
Pakeistos 46-47 eilutės iš
Conscious - what you don't know. Unconscious - what you know.
į:
Ištrintos 77-78 eilutės:
See also: LevelsOfConsciousness, {{Qualia}}, {{Foursome}}, [AddThree +3], {{Thinking}}
----
2018 gegužės 27 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo, tai suskliautimas. Tai priešinga įprastam smegenų darbui, tai susilaikymas nuo duomenų apdorojimo.
į:
Žr. [[Ir trys]], [[Žinojimas]]

'''Kas
yra sąmoningumas?'''

Sąmoningumas yra veiksmas +3
* Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo,
tai suskliautimas. Tai priešinga įprastam smegenų darbui, tai susilaikymas nuo duomenų apdorojimo.
* Sąmoningumas yra atskyrimas dėmesio ir jo modelio, susilaikymas nuo jų sutapatinimo.
* Sąmoningumas yra pasekmė savasties, trejybės išskyrimas buvimo, veikimo ir mąstymo. Pats mąstymas yra, iš dalies, susilaikymas nuo veiklos.
* Sąmoningumas susijęs su riba tarp savęs ir pasaulio, su suvokimu, atitrūkimu, atskyrimu.
* Sąmoningumas ir sąmoningėjimas išreiškia nežinojimą, susiskaldymą lygiagrečių požiūrių.


'''Kodėl yra sąmoningumas?'''
Pakeistos 21-27 eilutės iš
Sąmoningumas yra atskyrimas dėmesio ir jo modelio, susilaikymas nuo jų sutapatinimo.

Pats mąstymas yra, iš dalies, susilaikymas nuo veiklos.

Organizmai: Eating, choosing, hunting, emotions. Nicolas Lori et al. cituoja.
į:
Pakeistos 30-33 eilutės iš
Sąmoningumas susijęs su riba tarp savęs ir pasaulio, su suvokimu, atitrūkimu, atskyrimu.

Sąmoningumas ir sąmoningėjimas išreiškia nežinojimą, susiskaldymą lygiagrečių požiūrių.
į:
Pridėtos 366-367 eilutės:

Organizmai: Eating, choosing, hunting, emotions. Nicolas Lori et al. cituoja.
2018 gegužės 27 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 60-66 eilutės iš
Consciousness: Thomas Nagle, Thomas Metzinger.

Thomas Metzinger.

Rick Muller.
į:
Pakeistos 275-278 eilutės iš
{{Andrius}}

This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible. Similarly, I'm interested to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion. Which is to say, to sit in God's lap, and look out with him.
į:
Andrius: This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible. Similarly, I'm interested to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion. Which is to say, to sit in God's lap, and look out with him.
Pakeistos 312-313 eilutės iš
{{Andrius}} [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/367 October 16, 2003]
į:
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/367 | Andrius, Living by truth, 2003 m. spalio 16 d.]]
Ištrintos 347-348 eilutės:
Dan Dennett. Consciousness explained 1991. Framing.
Pridėtos 356-360 eilutės:
>>bgcolor=#ECD9EC<<

Mąstytojai apie sąmoningumą
* Dan Dennett. Consciousness explained 1991. Framing.
* Thomas Nagle, Thomas Metzinger, Rick Muller.
2018 gegužės 25 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-44 eilutės:

'''Sąmoningėjimas'''

* Šviesuolio brandos kelias išreiškia sąmoningėjimą.
* Kelias iš sąlygišku asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą taip pat išreiškia sąmoningėjimą.
2018 gegužės 25 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 367-395 eilutės:

2018.05.17 A: Kaip man puoselėti savo [[sąmoningumas | sąmoningumą]]?

D: Suvok mano pirmumą tavo atžvilgiu ir vis patirsi savo sąlygiškumą ir tapsi sąmoningesnis atskirdamas besąlygišką sąmonę kuria aš gyvenu, ir sąlygišką pasąmonę, kuria jūs kiekvienas gyvenate. Gyvenk bendrumu, tad būtent manimi. Lai aš gyvenu tavimi. Vis atverk man tą galimybę. Tai ir yra tavo sąmoningumas.

2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningumas | sąmoningėjame]?

D: Jūs pasirinkdami mane vietoj savęs atsisakote savęs, savo žinojimo, tad renkatės nežinojimą. Tad pasirinkdami nežinojimą jūs išryškinate sąmonę ir tokiu būdu sąmoningėjate. O tuo pačiu augate laisve rinktis taip toliau, išvystote gyvenimą nežinojimu šalia gyvenimo žinojimu, tad išvystote dvigubą gyvenimą, tiek sąmonės, tiek pasąmonės, tiek Dievo, tiek savęs, kaip žmogaus.

2018.04.23 A: Kaip [[sąmoningumas | sąmoningėjimas]] susijęs su pasirinkimais?

D: Jums suteikiu laisvę, bet ar jūs šią laisvę priimate? Jūs ją priimate sąmoningėjimu. Tuomet jūs galite sąmoningai rinktis įsijausti ar atsitokėti, gyventi pasąmone ar sąmone, tapti mažiau ar daugiau sąmoningais. Tad klausimas ar jūs renkatės pasąmone ar sąmone? Užtat svarbus yra jų ryšys, kad sąmonė pamokytų ir išlavintų pasąmonę rinktis sąmoningumą, jo siekti, kaip savo veidrodžio, lygiai kaip pasąmonė yra sąmonės veidrodis. Tame yra sąmoningėjimo esmė, kaip jūs esate išlavinę tą veidrodį, kaip jūs esate išpuoselėję savo sąžinę, o tai yra dorovės esmė. O dorove ieškote manęs pasaulyje, ieškote sąmonės pasąmonėje, savęs ieškote kituose ir manęs savyje.

2018.04.12 A: Kaip ryšys su tavimi didina mūsų [[sąmoningumas | sąmoningumą]]?

D: Aš esu sąmonė. Aš laisvas nuo pasąmonės. Aš laisvai sukuriu pasąmonę, kurioje jūs kiekvienas gyvenate užtat ir yra pasąmonės tinklas. Užtat jūs išeidami už to tinklo, už visuomenės, išeinate į mane ir tveriate jau su manimi tikrą bendrystę, šviesuolių bendrystę, o ta bendrystė ir yra sąmoningumo laidas, kurio tu vis sieki. Tad ieškokite manęs ir kurkite bendros paieškos pagrindu bendrystę.

2018.03.31 A: Kaip savyje ugdyti [[sąmoningumas | sąmoningumą]]?

D: Vis atsisakyk savęs vardan manęs ir kitų ir išsiugdysi drausmingą pasąmonę, o jinai ištisai ir bus tavo sąmoningumo šaltinis. Aš tavimi gyvenu ir šitą vis labiau suvoksi ir būtent man skirsi pirmenybę. Tai ir yra sąmoningumas.

2018.02.27 A: Kodėl svyruoja mūsų [[sąmoningumas | sąmoningumo]] lygis?

D: Jūs mano vaikai. Tad jūs laisvi nuo manęs, tačiau esame viena dvasia. O tai sąmoningumo dvasia, gryno nežinojimo dvasia, kuria viską galime žinoti ir išgyventi bendrai, visi visais, ir be kurio galime išgyventi paskirai, kas irgi svarbu, tačiau svarbiausia sąmoningumas, nes tai pradžia ir pabaiga iš kurios viskas kyla ir į ką viskas susiveda.

2018.02.03 A: Kaip susigalvojami klausimai?

D: Nežinok. Dvejok. Abejok. Išlaikyk ir puoselėk nežinojimą. Suvok žinojimo ribas: ar, koks, kaip, kodėl. Tai atvers nežinojimą, pažinovo požiūrį. Mąstyk [[sąmoningumas | sąmoningai]], tai gi nežinojimo pasaulėžiūra. Tad mąstyk manimi, pirm visko, kaip man atrodo, pirm visko.
2018 gegužės 25 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 364-366 eilutės iš
''2002.10.02 {{A}}: Koks ry�ys tarp s&#261;moningumo ir &#303;gyvendinimo? {{K}}: A� gyvenu pagal savo T&#279;v&#261;, gyvenimo ribose.''

''2004.12.28 {{A}}: Kam s&amp;#261;moning&amp;#279;jimas reikalingas? {{D}}: S&amp;#261;moning&amp;#279;jimas užtikrina
, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.''
į:
2018.05.25 A: Kaip buvimas kartu su tavimi reiškiasi [[sąmoningumas | sąmoningumu]]?

D: Esu už jūsų, taip pat jūsų gelmėse, tad esu tiek jūsų sąmonėje
, tiek pasąmonėje. Tad jumis skiriu save. Tad bendraudami su manimi ir tiesiog būdami kartu su manimi išskiriate savo dvi puses, savo sąmonę ir pasąmonę ir tobulai renkatės tarp jų, kas ir yra logikos esmė. Tad jums leidžiu atsitokėti nuo šios priešpriešos atsiremiant į mano besąlygiškumą, užtat tiksliai nustatyti jų ribą jumyse ir užtat pajėgti tobulai laisvai rinktis tarp jų, kuriuo pagrindu būti su manimi, kaip tapatintis su manimi. O tas pasirinkimas ir yra sąmoningumo esmė.

2002.10.02 A: Koks ryšys tarp sąmoningumo ir įgyvendinimo? K: Aš gyvenu pagal savo Tėvo valią, gyvenimo ribose.

2004.12.28 A: Kam sąmoningėjimas reikalingas? D}: Sąmoningėjimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.
2018 sausio 19 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-21 eilutės:

* Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja dvi ašis (iš S2 į S1 ir iš S1 į S2). (Kahneman S1 ir S1)
* Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
* Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
* https://www.theguardian.com/books/2017/dec/20/top-10-books-about-the-unconscious
2017 spalio 12 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-55 eilutės:


'''Sąmonė ir pasąmonė'''

Sąmoningumas susijęs su riba tarp savęs ir pasaulio, su suvokimu, atitrūkimu, atskyrimu.

Sąmoningumas ir sąmoningėjimas išreiškia nežinojimą, susiskaldymą lygiagrečių požiūrių.

Sąmonės apimtis:
* niekas - nėra sąmoningumo - tad "tikrovė"
* kažkas
* betkas
* viskas

Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.

Nuomonės yra nesąmoningumas.

Sąmonės gerumas: Dievas už manęs. Pasąmonės gerumas: gėrio sėkla manyje.

Conscious - what you don't know. Unconscious - what you know.

------------

Consciousness of apple requires three points of view: stepped in to the experience (neural networks provide the apple in our mind), stepped out to consider it as a concept in our conceptual system, and compare those two to see how well they fit, and to alternate back and forth between the two. Social experience helps us more consciously distinguish between the two, and also to construct a shared "reality" where we talk about a "real" apple rather than the apple presented in our mind. Predictive processing (presenting hypotheses) is part of the conceptual system and matches it to experience.

spider does not think in making a web but nature thinks

Consciousness is not something we are but something we participate in.

Our scattered consciousness becomes made whole (like scattered time becomes whole).

Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.

Choosing to be ambiguous or unambiguous - living in the gap

Consciousness: Thomas Nagle, Thomas Metzinger.

Thomas Metzinger.

Rick Muller.
2017 spalio 12 d., 19:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Organizmai: Eating, choosing, hunting, emotions. Nicolas Lori et al. cituoja.
2017 rugsėjo 06 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 299-311 eilutės:

http://www.newdirectionsproject.com and [[http://www.timcrane.com | Tim Crane]]. Neural correlate of consciousness = neural correlate of what?

Dan Dennett. Consciousness explained 1991. Framing.

Antropologinis, teologinis mąstymas labai dažnas nes pagrindinis palyginimas yra dėmesio (tikslingumo) modelis. Vaisingąja prielaida, pagrindinis, pirminis, pirmykštis modelis yra dėmesio modelis.

Kada yra dėmesio modelis, tada galime kryptingai kreipti dėmesį į savo paties dėmesį. Tai yra, galime kreipti dėmesį į savo dėmesį, į savo modelį savo dėmesio, ir taip pat į savo dėmesį savo modeliui. Tai labai susiję su sąmoningumu. Galime valdyti savo dėmesį - ar sąmoningėti (kreipti į save, vis labiau reflektuoti) - ar nesąmoningėti (kreipti į ką kitą).

Distinguish between introspection (=awareness of attention = +2) and consciousness (as the framework for awareness - the ability to turn it on or off). Turning awareness of is to focus on the "whole" of the division, rather than the "perspective".

Dėmesio modelis yra pagrindas iš kurio (gyvūnijos raidoje) išauga aštuonerybė, padalinimai ir t.t.
2014 lapkričio 10 d., 02:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 275-280 eilutės:
----

''2002.10.02 {{A}}: Koks ry�ys tarp s&#261;moningumo ir &#303;gyvendinimo? {{K}}: A� gyvenu pagal savo T&#279;v&#261;, gyvenimo ribose.''

''2004.12.28 {{A}}: Kam s&amp;#261;moning&amp;#279;jimas reikalingas? {{D}}: S&amp;#261;moning&amp;#279;jimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.''
Pakeistos 298-306 eilutės iš
Studies.
į:
Studies.

>>bgcolor=#FFECC0<<

''2002.10.02 {{A}}: Koks ry�ys tarp s&#261;moningumo ir &#303;gyvendinimo? {{K}}: A� gyvenu pagal savo T&#279;v&#261;, gyvenimo ribose.''

''2004.12.28 {{A}}: Kam s&amp;#261;moning&amp;#279;jimas reikalingas? {{D}}: S&amp;#261;moning&amp;#279;jimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.''

>><<
2014 birželio 07 d., 10:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 284-304 eilutės iš
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/conjunctions.gif
į:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/conjunctions.gif

'''Qualia'''

See also: {{Consciousness}}, {{Concepts}}, {{Institutions}}

----

JosephGoguen: I have also been trying to relate my ideas about concepts
and logic to consciousness, and in particular, to qualia,
which i define as segments of perception that are
perceived as wholes (though they may still be seen to have
parts), and i have worked on applications to free jazz
improvisation. For these topics, see

http://www.cs.ucsd.edu/goguen/projs/qualia.html

http://www.cs.ucsd.edu/goguen/projs/arts.html

for more detail, as well as the Journal of Consciousness
Studies.
2014 birželio 07 d., 10:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 230-274 eilutės:

--------

In passing, on your idea of life: ive sometimes thought that "life is the
consciousness of god" -- though usually without god.

== joseph

&gt; In passing, on your idea of life: ive sometimes thought that "life is the
&gt; consciousness of god" -- though usually without god.
&gt;
&gt; == joseph

I'm curious to hear more about your thought that "life is the
consciousness of god", with or without god, and what is the nature of
that god, even just as a dummy variable.

The idea that "life is the goodness of God" together with "everlasting
life is the understanding of the goodness of God" yields:
"everlasting life is the understanding of life".

This does seem close to the self-understanding that relates to
consciousness. And it also injects a quality of stepping out, into the
everlasting, the absolute. That also seems part of consciousness.

Now I feel confused. I guess I should ask what you mean. Do you mean
life is "god's consciousness" or "consciousness of the
concept/nature/presence of god"?

Just as a side note, I think of the Trinity as a threesome given by
consciousness of the nullsome. God is one, but to be conscious of God,
we resort to "taking a stand - following through - reflecting", and in
following his will, to obeying or believing or caring.

----

{{Andrius}} [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/367 October 16, 2003]

Joseph, Thank you for your letter and link. I agree that the onus is on
me to make the case on the limited number of structures. One of the
reasons that I'm working on a unifying framework on the structures is
that from there I want to be able to generate three different kinds of
language: argumentation, verbalization, narration. And all the manner
of patterns that come up. I have some good results and/or material for
each, much of the kind that you point to.
2014 birželio 01 d., 11:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 234-235 eilutės:

''2004.12.28 {{A}}: Kam s&amp;#261;moning&amp;#279;jimas reikalingas? {{D}}: S&amp;#261;moning&amp;#279;jimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.''
2014 gegužės 12 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-233 eilutės:

-------------------

See also: LevelsOfConsciousness, {{Qualia}}, {{Foursome}}, [AddThree +3], {{Thinking}}
----
[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/661 February 15, 2007]

I am finding it helpful to consider these ideas in terms of models of the
workings of the brain. I thank neuroscientist Giedrius Buracas
http://www.cnl.salk.edu/~giedrius/ for a very helpful and stimulating
conversation last week in San Diego. We talked about:
* the brain with reference to Jeff Hawkins's book "On Intelligence" http://www.onintelligence.org/
* Giedrius's thoughts on the mechanism of consciousness
* my thoughts on how such a mechanism might unfold from God
* my observations on morality as the task of consciousness

Giedrius and I were roommates in graduate school. He understands my approach
and so I was able to enjoy deep conversation with him. He is strongly
grounded in a scientific and material point of view. This helped me look at
things in a fresh light. I stress that in what follows I focus on my own
interpretations.

Over the Christmas vacation I had read parts of Jeff Hawkins's book "On
Intelligence" and so we were able to start from that. Jeff Hawkins is
particularly interested in the cerebral cortex as a scrunched-up
napkin-sized
sheet which our mind uses for drawing its conclusions. This sheet can be
used
for all manner of purposes, so that, for example, the portion that normally
would be used for sight gets repurposed in the blind for reading braille.
Giedrius added that every function of the brain takes place both on this
sheet but also in the structures beneath it. I imagine that the
heterogeneous
structure of our "reptilian" brain gets projected onto this sheet.

Jeff Hawkins emphasizes the discovery that there is ten times as much neural
activity leading from the cognitive centers to the sensory centers than the
other way around. This goes counter to the common understanding of the
brain as a synthesizer of sensory input. Indeed, it suggest the opposite:
That our mind is continuously projecting and checking absolutely everything
it believes about the current reality. We are living as if in our mind's
hologram.

This means that our mind is ever checking on "old" information and not just
"new" information. Imagine being in a completely quiet room, and then
suppose that everything stayed quiet even as you entered a busy street. You
would know that something is very wrong - that you are not hearing anything!
Indeed, you would probably notice even as you opened the door. Yet you have
not received any "new" information or any signal at all. Instead, you are
checking on what you already expect from before. But furthermore, your mind
continues to function even when very strange things are happening.

Giedrius believes that the mechanism of consciousness is key to all manner
of
unanswered questions about the brain, just as the discovery of DNA answered
so
many questions in biology, genetics, biochemistry and evolution. He thinks
of
it in terms of our system of attention. Our attention focuses on that which
is unexpected. It is an entire system that is expecting the unexpected. It
is a complex model of our entire life by which we anticipate the unexpected
and organize our response. Just as we are ever projecting "what" our entire
world is like, so with our attention we are ever projecting "how" it works.
Our attention is likewise projecting and checking all of its assumptions.
Indeed, this checking takes place through the same cerebral cortex that
serves as the medium for such checking, just as in a computer data and
programs are stored in the same media, so that programs may be treated as
data. Whereas our checking of the world is an interlinked set of disparate
checks, our attention is a sparse system for arriving at the unity which we
focus on to deal with the unexpected.

Giedrius thinks of consciousness as the projecting and checking of this
system of attention as to whether it is working appropriately. I venture
that consciousness is projecting and checking the unity of the system of
attention. Whenever the system of attention is failing to model the
unexpected and cope with it, then the consciousness checks the system of
attention and considers whether the world is at fault - verifiably strange
things are happening - or our model is at fault - it does not hang together.
Our consciousness allows us to persist in conflict with the world and yet to
resolve conflict within our model of it. Our consciousness projects and
checks "why" the world is as it is.

Such a picture would fit with my theory as I describe below.

----

FlemmingFunch [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/319 June 14, 2003]

I think I've been spending too little time recently in the field of
consciousness. I've been busy with life, with work, family, with
preparing for moving. All of which is good, but typically what really
keeps me going in life is something more - an exploration of what it
is all about, how the universe works, and what I am, and what my
limits are. And usually things work best if I start with my own
consciousness, as opposed to taking the material universe too
seriously.

In having that kind of discussion, there's the fundamental problem
that people have very different world views about consciousness,
which some times makes it difficult to have the same conversation.
Well, those world views do divide up into certain main categories,
such as:

1. Consciousness is something fundamental and eternal, and the material universe as we see it, as well as our own existence, is all some kind of special case of that consciousness.

2. The universe is fundamentally material and non-sentient. A long series of coincidences between random non-sentient material components have surprisingly produced organic machines that are capable of self-reflective thinking.

and, for the sake of people who sort of might fit in number 1, but who don't feel they're allowed to think about it:

3. God created the universe and it is none of your damn business. Your only hope is to understand and obey God's commands.

#1 would mostly be new age people, buddhists, hindus, other religious people who feel safe to think for themselves, plus an assortment ofdifferent philosophers.

#2 would be many scientifically oriented people, as well as atheists.

#3 would be fundamentalist religious people of various kinds.

Now, I would personally go with #1. But I get along fine with science
people. And there's nothing particularly un-scientific about #1.
These are all theories, and science is about coming up with the
theories that best will predict things, and to test how well you
succeed.

In general I can have a perfectly enjoyable discussion with anybody
who will grant that their world view is just that - a world view. A
model, a theory of how things work. But to the degree that we take
our models for Truth, for The Way Things Really Are, then
communication starts being a bit difficult.

For somebody who belongs firmly in #2, consciousness is maybe an
interesting subject, but in a very different way than for a #1
person. The #2 person might be very interested in how to construct
intelligence artificially, and in how to preserve consciousness,
dreaming maybe of downloading consciousness to a computer. Which I'd
have rather little interest in. I'd rather figure out how to stay in
touch with the aspect of my consciousness that exists eternally and
isn't limited by my current physical existence. It is not a matter of
preserving it in a test tube, but rather of helping it shine through.

I'd expect that science and spirituality will meet, and it won't be a
matter of two totally different worlds any longer. Quantum physics,
evolutionary biology and systems thinking might very well solidify
principles that otherwise were presented in metaphorical form in
spiritual traditions. They already have, to a large extent, but it
hasn't quite sunk in for many believers in science.

----

JosephGoguen [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/320 June 14, 2003]

Dear Andrius, Fleming, and WhoSomeverElse:

If you are interested in consciousness, and perhaps even knowing about the
different approaches that have been taken to consciousness, i would like to
encourage you to look into the *Journal of Consciousness Studies*, which is
devoted to this topic. Unlike most science journals, we regularly publish
papers that take a religious point of view; unlike new age journals, we are
completely rigorous about content; unlike any other journal that i know, we
are really interdisciplinary, having published papers based on physics,
feminism, mathematics, literature, psychology, philosophy (lots of serious
philosophy of mind), neuroscience, biology, art criticism, sociology,
medicine, law, computer science, buddhist studies, history, evolution,
......., all rigorously peer reviewed. Science and religion meet here every
month, along with the humanities, including even some poetry and art.

http://www.imprint-academic.com/jcs/

For your information, Buddhists dont believe in anything being eternal;
the transience of all things, including consciusness, is one of the most
fundamental points of basic buddhism, shared by all traditions. I think
you are confusing Buddhism with Hinduism.

As for achieving world peace, democracy, etc., Buddhists believe in working
on yourself first, right speech, right livelihood, etc., which seems to
require some effort, mainly meditation, to avoid becoming rigid and preachy
and doing more harm than good. My personal opinion is that technology to
interconnect 10^5 people would most likely be exploited by those with power,
just as are radio, newspapers, TV, ..., and increasingly, the internet. We
need to develop inner peace, individually and collectively, rather than just
technology.

I will try to forward you some interesting bits from time to time.

Cheers,

joseph

----

JosephGoguen: Another strand of all this relates to consciousness and to
the ultimate concerns of the Buddhists who created concepts
like sunyata ("mu" in Japanese), which is to fully liberate
the mind. Consciousness studies is another new field that
is currently exploding with new results and new ideas, in
part due to the movements mentioned above, but mainly (i
think) due to new technology for observing the mind at work,
e.g., fMRI and PET scans. It has been shown that advanced
meditators really do have different minds from the rest of us,
and many old myths about memory, perception, emotion, etc.
have been deposed. I think we are coming to understand what
it means to be human much better than ever before, and along
with that, what it means to be alive. So Ibrahim's questions
are really very timely, very deep, and very productive!

----

{{Andrius}}

This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible. Similarly, I'm interested to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion. Which is to say, to sit in God's lap, and look out with him.

----

''2002.10.02 {{A}}: Koks ry�ys tarp s&#261;moningumo ir &#303;gyvendinimo? {{K}}: A� gyvenu pagal savo T&#279;v&#261;, gyvenimo ribose.''
2014 gegužės 12 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-24 eilutės iš
Pats mąstymas yra, iš dalies, susilaikymas nuo veiklos.
į:
Pats mąstymas yra, iš dalies, susilaikymas nuo veiklos.

-----------

By awareness I mean the growth in consciousness as we rise from {{Spirit}} (+0) to {{Structure}} (+1) to {{Representations}} (+2) to {{Unity}} (+3). I think that this is an increase in the scope of {{Self-understanding}}: nothing, something, anything, everything.

* Spirit has no self, hence no self-understanding
* Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
* Representation is for self-understanding through others
* Unity is for self-understanding through God

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/understanding.gif

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/conjunctions.gif
2014 balandžio 25 d., 21:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-9 eilutės:
* Galim puoselėti dorovę.
* Galim susilaikyti nuo dėmesio ir jo modelio sulyginimo.

Sąmoningumas yra atskyrimas dėmesio ir jo modelio, susilaikymas nuo jų sutapatinimo.
2014 balandžio 25 d., 21:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-7 eilutės iš
Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo, tai suskliautimas. Tai priešinga įprastam smegenų darbui, tai susilaikymas nuo duomenų apdorojimo.
į:
Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo, tai suskliautimas. Tai priešinga įprastam smegenų darbui, tai susilaikymas nuo duomenų apdorojimo.

Koks yra sąmoningumo tikslas?
* Galim susilaikyti nuo mąstymo ar veikimo - užtat galim abejonę išpuoselėti dvejone.
* Galim nesuveikti, neatsiliepti poreikiams, o verčiau būti tobuliems ar rūpintis kitų poreikiais, tai yra, išgyventi nulinį ar septintą požiūrį.

Pats mąstymas yra, iš dalies, susilaikymas nuo veiklos
.
2014 balandžio 24 d., 07:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo, tai suskliautimas.
į:
Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo, tai suskliautimas. Tai priešinga įprastam smegenų darbui, tai susilaikymas nuo duomenų apdorojimo.
2014 balandžio 24 d., 07:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 1 eilutė:
Sąmoningumu suvokiame - sąmoningumas yra susilaikymas nuo vertinimo, tai suskliautimas.

Sąmoningumas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 kovo 05 d., 12:32