Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Suvedimas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2018 liepos 08 d., 07:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Meilė]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]], [[Visaregis]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Meilė]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]], [[Visaregis]], [[Mano užmojis]]
2018 gegužės 30 d., 08:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teikti pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam, taip kad jų santykis apsiverčia.
į:
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teikti pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam, taip kad jų santykis apsiverčia, ir besąlygiškasis sąlygiškajam teikia pirmenybę.
2018 gegužės 30 d., 08:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-27 eilutės:

-------------
2018 gegužės 30 d., 08:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
į:
Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
Pakeistos 21-22 eilutės iš
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teiki pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam, taip kad jų santykis apsiverčia.
į:
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teikti pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam, taip kad jų santykis apsiverčia.
Pakeista 25 eilutė iš:
į:
Visko žinojimas susidėlioja sąmoningumo lygmenimis.
2018 gegužės 30 d., 08:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teiki pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam.
į:
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teiki pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam, taip kad jų santykis apsiverčia.
2018 gegužės 30 d., 08:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
į:
Dievo požiūris yra jo išėjimas už savęs.
Pridėta 20 eilutė:
Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo jam teiki pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam.
2018 gegužės 30 d., 08:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.
į:
Šiame puslapyje bandau viską aprėpti. Apžvelgiu:
Pridėta 7 eilutė:
* Koks yra [[Dievo požiūris]]?
Pridėtos 10-22 eilutės:

[+Ką reiškia viską žinoti?+]


[+Koks yra Dievo požiūris?+]


[+Kaip priimame Dievo požiūrį?+]


[+Kaip susidėlioja visko žinojimas?+]
2018 gegužės 30 d., 08:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
Viską žinome priimdami Dievo požiūrį. O jį priimame, kaip pasiklydęs vaikas, kuris neieško savo tėvų, bet eina ten, kur jo tėvai jo ieškotų. Tad mums tenka panašiai elgtis. Tai ir yra Dievo valios vykdymas. Vykdome paklusdami, tikėdami ir rūpėdamiesi.
į:
Viską žinome priimdami Dievo požiūrį. O jį priimame, kaip pasiklydęs vaikas, kuris neieško savo tėvų, bet eina ten, kur jo tėvai jo ieškotų. Tad mums tenka panašiai elgtis. Tai ir yra Dievo valios vykdymas. Vykdome paklusdami, tikėdami ir mums berūpint.
2018 gegužės 29 d., 10:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
* Kaip priimame Dievo požiūrį?
2018 gegužės 29 d., 10:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Viską žinome priimdami Dievo požiūrį. O jį priimame, kaip pasiklydęs vaikas, kuris neieško savo tėvų, bet eina ten, kur jo tėvai jo ieškotų. Tad mums tenka panašiai elgtis. Tai ir yra Dievo valios vykdymas. Vykdome paklusdami, tikėdami ir rūpėdamiesi.
2018 gegužės 29 d., 10:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesnio žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimai rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto. Bet atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių. O vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
į:
Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesnio žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto. Bet atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių. O vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
2018 gegužės 24 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 50 eilutė:
* Visko žinojimas išskiria sąmoningą, besąlygišką, sintaksinį žinojimą ir pasąmonės, sąlygišką, semantinį žinojimą. Visko žinojimas žino, kaip rasti tinkamą liudytoją, kuris paliudytų. Užtat visko žinojimas aprėpia visumą, o kartu žino betką.
2018 gegužės 24 d., 13:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 49 eilutė iš:
Reikalingas dvejopas požiūris: kartu besąlygiškas ir sąlygiškas.
į:
Visko žinojimas yra reikalingas, kaip dvejopas požiūris: kartu besąlygiškas ir sąlygiškas.
2018 gegužės 24 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-12 eilutės iš
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.

[+Ką reiškia [[viską žinoti]]?+]

Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai
, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.

O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?

Viskas yra daugiareikšmiška sąvoka nes ji gali ribotis santvarka, taip kad Dievo nėra, arba ji gali apimti ir Dievą už santvarkos. Tad jinai kaip sandara išreiškia Dievo tiriamąją veiklą. Jos keturi atvaizdai, troškimai, išreiškia tam tyrimui reikalingas būsenas. Taip pat gerumo du atvaizdai yra gyvenimas (mažėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas sutampa) ir amžinas gyvenimas (didėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas atskiriami). Tad gyvenimas turi šešis atvaizdus (nes sulygina Dievą ir gerumą, jų aplinkybes sudeda), o amžinas gyvenimas turi aštuonis atvaizdus (nes atskiria Dievą ir gerumą, jų aplinkybes daugina)
.
į:
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.
* Ką reiškia [[viską žinoti]]?
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?

Visko žinojimas suderina sąlygišką žinojimą ir besąlygišką žinojimą nes viskas yra dvireikšmiška sąvoka. Viskas gali ribotis santvarka
, taip kad Dievo nėra, arba ji gali apimti ir Dievą už santvarkos. Tad jinai kaip sandara išreiškia Dievo tiriamąją veiklą. Jos keturi atvaizdai, troškimai, išreiškia tam tyrimui reikalingas būsenas. Taip pat gerumo du atvaizdai yra gyvenimas (mažėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas sutampa) ir amžinas gyvenimas (didėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas atskiriami). Tad gyvenimas turi šešis atvaizdus (nes sulygina Dievą ir gerumą, jų aplinkybes sudeda), o amžinas gyvenimas turi aštuonis atvaizdus (nes atskiria Dievą ir gerumą, jų aplinkybes daugina).

Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose
.
Pakeistos 15-20 eilutės iš
Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.

Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose.
į:
Ištrintos 18-19 eilutės:
Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
Ištrintos 23-24 eilutės:

Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
2018 gegužės 24 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
[+Ką reiškia viską žinoti?+]
į:
[+Ką reiškia [[viską žinoti]]?+]
2018 gegužės 18 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 135 eilutė iš:
[[Ketverybė | Žinojimas]]
į:
[[Žinojimas]]
2018 gegužės 17 d., 16:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 134-137 eilutės:

[[Ketverybė | Žinojimas]]
* Ką reiškia žinoti ir nežinoti?
* Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
2018 gegužės 12 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 130 eilutė:
Suvesti čia puslapius susijusius su visko žinojimu: [[Viską žinoti]]
Pridėtos 134-135 eilutės:

Visko žinojimą susieti su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]].
2018 gegužės 12 d., 14:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Meilė]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Meilė]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]], [[Visaregis]]
Pakeistos 39-41 eilutės iš
* Sandara atsiskeidžia dorovės tyrimu, tad požiūrių grandine.
į:
* Sandara atsiskleidžia dorovės tyrimu, tad požiūrių grandine.
* Atvaizdai bene atsiskleidžia paskirų žinojimo rūmų tyrimais, tai yra, paskirų mokslo šakų apžvalgomis.
* Maldos mokslas bene atsiskleidžia Dievo tyrimu, Kaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?
2018 gegužės 12 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-40 eilutės:
'''Tyrimai'''

Visko žinojimas reiškiasi tyrimais
* Dvasia atsiskleidžia Dievo tyrimu, Ar Dievas būtinas? tad Dievo šokiu.
* Sandara atsiskeidžia dorovės tyrimu, tad požiūrių grandine.
Pakeista 123 eilutė iš:
* [[Dievo tyrimas]]
į:
* [[Dievo tyrimai]]
2018 gegužės 12 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 117-118 eilutės iš
'''[[Dorovės tyrimas]]'''
į:
* [[Dievo tyrimas]]
* [[Dorovės tyrimas]]
Pridėtos 121-124 eilutės:

* Ką reiškia viską žinoti?
* Kodėl viską žinoti?
* Kaip viską žinoti?
2018 gegužės 11 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Viskas yra daugiareikšmiška sąvoka nes ji gali ribotis santvarka, taip kad Dievo nėra, arba ji gali apimti ir Dievą už santvarkos. Tad jinai kaip sandara išreiškia Dievo tiriamąją veiklą. Jos keturi atvaizdai, troškimai, išreiškia tam tyrimui reikalingas būsenas. Taip pat gerumo du atvaizdai yra gyvenimas (mažėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas sutampa) ir amžinas gyvenimas (didėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas atskiriami). Tad gyvenimas turi šešis atvaizdus (nes sulygina Dievą ir gerumą, jų aplinkybes sudeda), o amžinas gyvenimas turi aštuonis atvaizdus (nes atskiria Dievą ir gerumą, jų aplinkybes daugina).
2018 gegužės 11 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
į:
Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
2018 gegužės 11 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
2018 gegužės 11 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-7 eilutės iš
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.
į:
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.

[+Ką reiškia viską žinoti?+]

Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką
.
2018 gegužės 02 d., 17:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesnio žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimai rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas.
į:
Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesnio žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimai rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto. Bet atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių. O vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
2018 gegužės 02 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 127 eilutė:
* Ką reiškia požiūris, kaip jisai susijęs su išėjimu už savęs ir sąmoningėjimu?
2018 gegužės 02 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 24-25 eilutės:

Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesnio žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimai rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas.
2018 balandžio 29 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose.
2018 balandžio 21 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 108-111 eilutės:
Klausimai apie sąmoningėjimo pakopas.
* Ką reiškia požiūrių grandinės pasipildymas nauju požiūriu - tiek visa požiūrių grandinė (asmens požiūris), tiek papildymo veiksmas (perėjimas iš vieno asmens į kitą)?
Pakeistos 112-115 eilutės iš

* Kaip atsisakome savęs?
* Kaip gyvename bendru žmogumi
?
į:
* Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu?
Pakeistos 114-118 eilutės iš
* Kaip išsidėlioja ir susidėlioja sandaros atitinkančios dorovės tyrimo pakopas?
* Kaip susistato dalinis atsakymas
?


Koks ryšys tarp galutinio požiūrio, kad Dievas yra geras, ir tiriamojo požiūrio, kad Dievas nebūtinai geras?
į:
Klausimai apie sąmoningėjimą.
* Koks santykis tarp išeities taško, iš kurio išplaukiame, ir suvesties, kuria susivedame
?
* Koks ryšys tarp galutinio požiūrio, kad Dievas yra geras, ir tiriamojo požiūrio, kad Dievas nebūtinai geras?
Pakeistos 119-122 eilutės iš


Koks santykis tarp išeities taško, iš kurio išplaukiame, ir suvesties, kuria susivedame
?
į:
* Kaip atsisakome savęs?
* Kaip gyvename bendru žmogumi?

Klausimai apie sąmoningėjimo pakopas.
* Kaip susistato dalinis atsakymas?
* Ką reiškia požiūrių grandinės pasipildymas nauju požiūriu - tiek visa požiūrių grandinė (asmens požiūris), tiek papildymo veiksmas (perėjimas iš vieno asmens į kitą)?
* Kaip išsidėlioja ir susidėlioja sandaros atitinkančios dorovės tyrimo pakopas
?
Ištrintos 135-137 eilutės:

* Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu?
2018 balandžio 21 d., 14:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-67 eilutės iš
'''Asmuo'''
į:
'''Sąmoningumas: Asmuo'''
Pridėtos 72-73 eilutės:
'''Sąmoningėjimas: Ėjimas iš nieko nežinojimo į visko žinojimą.'''
Pakeistos 109-113 eilutės iš
Klausimai apie sąmoningėjimą (eigą iš nieko nežinojimo į visko žinojimą).


Klausimai apie sąmoningumą ir nesąmoningumą.
į:
Klausimai apie sąmoningėjimo pakopas.
Pridėtos 111-117 eilutės:


Klausimai apie sąmoningumą ir nesąmoningumą.
* Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
* Kas yra asmuo? Kaip jisai atsiranda?
Pakeistos 124-125 eilutės iš
* Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
į:
Pakeista 128 eilutė iš:
* Kas yra asmuo? Kaip jisai atsiranda?
į:
2018 balandžio 21 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 106-110 eilutės:

Klausimai apie sąmoningėjimą (eigą iš nieko nežinojimo į visko žinojimą).


Klausimai apie sąmoningumą ir nesąmoningumą.
2018 balandžio 21 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 114 eilutė iš:
* Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį ir vidinį požiūrį?
į:
* Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
2018 balandžio 21 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-115 eilutės iš
į:
* Kaip susistato dalinis atsakymas?

* Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį ir vidinį požiūrį?
Ištrinta 133 eilutė:
2018 balandžio 21 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą.
į:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
2018 balandžio 21 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai.
į:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą.
2018 balandžio 21 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas.
į:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai.
2018 balandžio 21 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi.
į:
Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas.
2018 balandžio 21 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:

Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi.
2018 balandžio 21 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia ir myli nieko nežinojimą.
į:
Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.
2018 balandžio 21 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas.
į:
Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia ir myli nieko nežinojimą.
2018 balandžio 20 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 105 eilutė:
* Ką reiškia požiūrių grandinės pasipildymas nauju požiūriu - tiek visa požiūrių grandinė (asmens požiūris), tiek papildymo veiksmas (perėjimas iš vieno asmens į kitą)?
2018 balandžio 20 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Visko žinojimas yra tiesa. Tai kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
į:
Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
2018 balandžio 20 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
į:
Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas.

Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui.
Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
2018 balandžio 20 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* Visko žinojimo esmė yra atsisakymas savęs, pasirinkimas Dievo vietoj savęs, jo požiūrio vietoj savo požiūrio. Sąmoningumo vis išlaikome pasirinkimo galimybę, skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės, tad dvejopą požiūrį, dvejopą žinojimą ir nežinojimą.
2018 balandžio 20 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* Viskas susidėlioja kada žmogus sugeba gyventi vienu trejybės rato nariu, jo trečdaliu, su kitais dviem asmenimis, Tave ir Kitu, būtent maldos mokslu, tiesos dvasia. Dievas tada gyvuoja kaip trejybės rato globėjas, nebūtinai tobulas, užtat pakankamas.
2018 balandžio 19 d., 19:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 128 eilutė:
Pridėtos 132-135 eilutės:

2018.04.19 A: Koks [[šešerybė | šešerybės]] vaidmuo visko [[suvedimas | suvedime]]?

D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.
2018 balandžio 19 d., 19:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 64 eilutė iš:
* Visko žinojimas iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
į:
* Visko žinojimas iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu. Dorovė panašiai iškyla iš elgesio.
2018 balandžio 19 d., 19:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 64 eilutė:
* Visko žinojimas iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
2018 balandžio 19 d., 19:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-63 eilutės iš
Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties. Aš išgyvenu savastį (požiūrį - padalinimus), Tu išgyveni savasties savastį (požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes), ir Kitas išgyvena savasties savasties savastį (požiūrį į požiūrį į požiūrį - kalbas).
į:
* Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties. Aš išgyvenu savastį (požiūrį - padalinimus), Tu išgyveni savasties savastį (požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes), ir Kitas išgyvena savasties savasties savastį (požiūrį į požiūrį į požiūrį - kalbas).
* Asmeniu turime savastį ir būtent pasaulyje. Jame turime savastį ir taip pat galime atsisakyti savęs. Asmuo išsako mūsų santykį su savimi
.
Pridėtos 123-124 eilutės:
2018 balandžio 19 d., 19:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 99-100 eilutės:
* Kaip atsisakome savęs?
* Kaip gyvename bendru žmogumi?
2018 balandžio 18 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 100 eilutė:
* Kaip išsidėlioja ir susidėlioja sandaros atitinkančios dorovės tyrimo pakopas?
2018 balandžio 18 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 119 eilutė:
>><<
2018 balandžio 18 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 120 eilutė:
>><<
2018 balandžio 18 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 119 eilutė:
2018 balandžio 18 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 118 eilutė:
2018 balandžio 18 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 120 eilutė:
2018 balandžio 18 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 119-124 eilutės:

>>bgcolor=#FFECC0<<

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.
2018 balandžio 18 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-99 eilutės:

* Koks šešerybės vaidmuo visko susidėliojime, suvedime, žinojime?
2018 balandžio 17 d., 08:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Visko žinojimas yra tiesa. Tai kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
2018 balandžio 15 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
[+Kaip susidėlioja visko žinojimas?+]
į:
[++Kaip susidėlioja visko žinojimas?++]
2018 balandžio 15 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:
[+Kaip susidėlioja visko žinojimas?+]
Pakeista 20 eilutė iš:
%center%Attach:suvedimas4.png
į:
%center%Attach:viskosudeliojimas.png
2018 balandžio 15 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
%center%Attach:suvedimas3.png
į:
%center%Attach:suvedimas4.png
2018 balandžio 13 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 59-62 eilutės:

'''Gyvenimo lygtis derina besąlygiškumo požiūrį ir sąlygiškumo požiūrį'''

Gyvenimo lygtis (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) yra iš vidaus išgyvenama keturiais asmenimis: dvasia (Dievu), sandara (manimi), atvaizdais (tavimi), vieningumu (kitu). Tad kiekvienas asmuo išgyvena savaip tą visus asmenis apibrėžiančią gyvenimo lygtį.
2018 balandžio 13 d., 16:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 55-58 eilutės:

'''Asmuo'''

Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties. Aš išgyvenu savastį (požiūrį - padalinimus), Tu išgyveni savasties savastį (požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes), ir Kitas išgyvena savasties savasties savastį (požiūrį į požiūrį į požiūrį - kalbas).
2018 balandžio 13 d., 16:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
[+Dabartinis tyrimas+]
į:
'''[[Dorovės tyrimas]]'''

[+Suvedimo
tyrimas+]
2018 balandžio 13 d., 16:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-95 eilutės iš
'''[[Dorovės tyrimas]]'''
* [[Dievo šokio išdavos]]
Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
* [[Žmogus]]
* [[Elgesys]]
* [[Dorovės ištakos]]
* [[Dorovė]]
* [[Dorovės ratas]] Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
* [[Viena]] Kas yra vienumas? Kaip esame viena
?
į:
* Kas yra asmuo? Kaip jisai atsiranda?
2018 balandžio 13 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, iškyla Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
į:
Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
2018 balandžio 13 d., 10:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, iškyla Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
į:
Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, iškyla Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
2018 balandžio 13 d., 09:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, iškyla Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
2018 balandžio 12 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-65 eilutės iš
'''Amžino gyvenimo 24 požiūriai'''

* Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
* Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.
* Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:
** Dievas - Dievo šokį
** Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
** Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
** Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą

'''[[Knyga | Gyvenimo knyga]]
'''
į:
'''[[Knyga | Gyvenimo knyga]] išsako kaip mes, paskiri asmenys, gyvename viena'''
Pridėtos 62-74 eilutės:

'''Amžino gyvenimo keturios apytakos išsako mūsų vienumą išgyventą su kažkuo, su asmeniu'''

* Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:
** Dievas - Dievo šokį
** Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
** Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
** Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą

'''Amžino gyvenimo apytaką sudaro 24 požiūriai'''

* Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
* Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.
2018 balandžio 12 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
į:
* Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda šešis pokalbius. Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
Ištrinta 50 eilutė:
* Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda šešis pokalbius. Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
Pridėtos 73-74 eilutės:
Užrašai
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
2018 balandžio 12 d., 18:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 48 eilutė iš:
* Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
į:
* Vienumas yra pirm asmenų, bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
2018 balandžio 12 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 44 eilutė iš:
[[Viena | Vienuma]] išgyvena amžiną gyvenimą
į:
Amžinas gyvenimas išgyvenamas [[Viena | vienuma]].
2018 balandžio 12 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
[+Dvejopas požiūris: Nieko nežinojimas ir visko žinojimas+]
į:
[+[[Amžinas gyvenimas]] yra dvejopas požiūris: Nieko nežinojimas ir visko žinojimas+]
Pakeistos 33-38 eilutės iš
----------------


'''Kas yra [[amžinas gyvenimas]]?'''

Gyvenimo
lygties pagrindu - Dievu apibrėžiama
į:
Amžinas gyvenimas apibrėžiamas Dievu, gyvenimo lygties pagrindu.
Pakeistos 44-45 eilutės iš
'''[[Viena | Vienuma]] išgyvena amžiną gyvenimą'''
į:
[[Viena | Vienuma]] išgyvena amžiną gyvenimą
2018 balandžio 11 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 32-40 eilutės:
Loginė Dievo trejybė yra klausimas vedantis į žmogaus trejybės rato atsakymą. [[Šešerybė]] sieja Dievo ir žmogaus trejybes, o [[aštuongubas kelias]] jas skiria. Žmogaus trejybė išreiškia, kad visada yra neišsakytas, poslinkį grindžiantis, trečias narys. Matome, kad trejybė yra pirmapradė sandara.

Žmogaus trejybė apibendrina Dievo trejybę. Dievo trejybė naujai suprantama, kaip poslinkis, kurį grindžia trečias narys, aplinkybė, pagrindimas. Taip kad Dievo Dvasia yra pagrindas, kuriuos besąlygiškas Dievas Tėvas virsta sąlygišku Dievu Sūnumi, ir panašiai, amžinai vyksta virsmai tolyn.

Atsakymas yra klausimo pavidalas, jo lukštas. Logine trejybe viskas išplaukia iš klausimo: Dievas Tėvas klausia, iškyla Dievas Sūnus, o jie sutampa bendrai suvokti Dievo Dvasia, kuri yra jų atsakymas. Tad tai išgyvename Dievo akimis ir vyksta jo branda. Tuo tarpu žmogaus trejybės ratu pradedame būtent Dievo Dvasios atsakymu, kuriuo būtent iš šalies grindžiamas poslinkis iš Tėvo į Sūnų.

Kelias iš Dievo klausimo į Dievo atsakymą yra kelias iš sąmonės į pasąmone, kuria Dievas įsijaučia. Ir trejybės turėtų atitinkamai išsidėstyti.

Tokiu būdu iš Dievo atsiranda [[meilė]] - buvimas šalia. Žmogaus trejybės ratas išsako tos meilės galimybes.
2018 balandžio 11 d., 17:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-18 eilutės:
----------------
%center%Attach:suvedimas3.png
----------------
Ištrintos 32-34 eilutės:
----------------
%center%Attach:suvedimas3.png
----------------
2018 balandžio 11 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-14 eilutės:
[+Suvedimas: Visko žinojimas+]

Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
* Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.

[+Išvedimas: Nieko nežinojimas+]

Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas?
Pakeistos 119-127 eilutės iš
>><<

[+Kas yra suvedimas, visko žinojimas?+]

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių.

Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
* Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
į:
>><<
2018 balandžio 11 d., 17:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

[+Dvejopas požiūris: Nieko nežinojimas ir visko žinojimas+]
2018 balandžio 11 d., 16:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
į:
* Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
2018 balandžio 11 d., 16:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-16 eilutės:

Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
2018 balandžio 11 d., 16:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-19 eilutės iš
Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? Mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.

Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.

Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko. Sąmonę išsako nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, o jos santykį su pasamonę išsako ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė.

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė
.
į:
* Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
* Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko. Sąmonę išsako nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, o jos santykį su pasamonę išsako ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė.
2018 balandžio 11 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Reikalingas dvejopas požiūris: kartu besąlygišką ir sąlygišką.
į:
Reikalingas dvejopas požiūris: kartu besąlygiškas ir sąlygiškas.
2018 balandžio 11 d., 15:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-11 eilutės iš
* Galima ketveriais požiūriais suvokti sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį. Juos išsako keturios apytakos.
* O galima taip pat šešiais požiūriais galima pereiti iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.

Reikalingas dvejopas požiūris. Reikia mąstyti išeities tašką, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda. Iš tikrųjų, tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.

Ogi viskas
išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? Mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
į:
* Išvedimas: Galima ketveriais požiūriais suvokti sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį. Juos išsako keturios apytakos.
* Suvedimas: O taip pat šešiais požiūriais galima pereiti iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.

Reikalingas dvejopas požiūris: kartu besąlygišką ir sąlygišką.
* Reikia mąstyti išeities tašką
, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda.
* Tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies
, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.

Viskas
išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? Mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
2018 balandžio 11 d., 15:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turingesnius klausimus.
į:
Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
2018 balandžio 11 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Besąlygiškumas (nežinojimas, sąmonė) yra nuo pat pradžių ir visakame išlieka. O sąlygiškumas (žinojimas, pasąmonė) atsiranda, vystosi, bręsta ir prilygsta besąlygiškumui, kaip jo raiška.
į:
Besąlygiškumas (nežinojimas, sąmonė) yra nuo pat pradžių ir visakame išlieka. O sąlygiškumas (žinojimas, pasąmonė) atsiranda, vystosi, bręsta ir prilygsta besąlygiškumui, kaip jo raiška.
* Galima ketveriais požiūriais suvokti sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį. Juos išsako keturios apytakos.
* O galima taip pat šešiais požiūriais galima pereiti iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.
2018 balandžio 10 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Besąlygiškumas (nežinojimas, sąmonė) yra nuo pat pradžių ir visakame išlieka. O sąlygiškumas (žinojimas, pasąmonė) atsiranda, vystosi, bręsta ir prilygsta besąlygiškumui, kaip jo raiška.
2018 balandžio 07 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Tad būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.
į:
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.
2018 balandžio 07 d., 21:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą.
į:
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Tad būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.
2018 balandžio 07 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą.
2018 balandžio 03 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko.
į:
Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko. Sąmonę išsako nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, o jos santykį su pasamonę išsako ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė.
2018 balandžio 03 d., 10:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu.
į:
Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko.
2018 balandžio 03 d., 10:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu.
2018 kovo 31 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 76 eilutė:
* Ką reiškia neišspręstas klausimas? Iš vienos pusės, svarbu vis tirti toliau. Iš kitos pusės, norisi vis nors sąlygiškai išspręsti, nepalikti visiškai neišspręsto klausimo, kaip ir nebaigto pokalbio.
2018 kovo 31 d., 11:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 74-75 eilutės:

Koks ryšys tarp galutinio požiūrio, kad Dievas yra geras, ir tiriamojo požiūrio, kad Dievas nebūtinai geras?
2018 kovo 30 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 37 eilutė:
* Pasaulį (pasąmonės tinklą) įtakoja ir jame atsispindi kažkas už jį daugiau.
2018 kovo 30 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
Gyvenimo lygties pagrindu
į:
Gyvenimo lygties pagrindu - Dievu apibrėžiama
2018 kovo 30 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
* Visais laikais bevykstantis Dievo visokeriopas išsipildymas.
* Amžina branda, čia ir dabar.
* Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.
į:
Gyvenimo lygties pagrindu
Pridėtos 30-33 eilutės:
* Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.
* Dievo valios dvasia, šaltinis. Amžino gyvenimo sandara yra išmintis, atvaizdai yra gėrio kryptys (gera širdis ir gera valia), o esmė yra Dievo valia.
* Amžina branda, čia ir dabar.
* Visais laikais bevykstantis Dievo (ir kartu visko) visokeriopas išsipildymas būtent mumis, mūsų bendryste, mūsų vienumu, sąmonės ir ypač pasąmonės.
Ištrintos 36-37 eilutės:
* Dievo valios dvasia, šaltinis. Amžinas gyvenimas yra Dievo valios esmė.
* Geros valios vieningumas, o ją išsako gėrio kryptys.
2018 kovo 30 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Reikalingas dvejopas požiūris. Reikia mąstyti išeities tašką, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda. Iš tikrųjų, tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje.

Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes
visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
į:
Reikalingas dvejopas požiūris. Reikia mąstyti išeities tašką, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda. Iš tikrųjų, tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.

Ogi viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? Mes
visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
2018 kovo 28 d., 23:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turingesnius klausimus.
2018 kovo 28 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 58-59 eilutės iš
'''Gyvenimo knyga'''
į:
'''[[Knyga | Gyvenimo knyga]]'''
Ištrintos 66-69 eilutės:
'''Asmenys ir apimtys'''

* Amžinas gyvenimas, kaip visuma, reiškiasi keturiomis apytakomis: Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu.
* Dievas yra būtinas, tad jo būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, taip kad Dievas yra visakame - Dieve, betkame - Manyje, kažkame - Tavyje ir nieke - Kitame. Apytaka išreiškia atitinkamą meilę asmeniui, tai meilė man vis kitoje apimtyje.
2018 kovo 19 d., 19:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
%center%Attach:suvedimas2.png
į:
%center%Attach:suvedimas3.png
2018 kovo 19 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Kelias iš Dievo klausimo į Dievo atsakymą yra kelias iš sąmonės į pasąmone, kuria Dievas įsijaučia.
į:
Kelias iš Dievo klausimo į Dievo atsakymą yra kelias iš sąmonės į pasąmone, kuria Dievas įsijaučia. Ir trejybės turėtų atitinkamai išsidėstyti.
2018 kovo 19 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 96-97 eilutės:

* Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu?
2018 kovo 19 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:

Kelias iš Dievo klausimo į Dievo atsakymą yra kelias iš sąmonės į pasąmone, kuria Dievas įsijaučia.
2018 kovo 19 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-16 eilutės:

Atsakymas yra klausimo pavidalas, jo lukštas. Logine trejybe viskas išplaukia iš klausimo: Dievas Tėvas klausia, iškyla Dievas Sūnus, o jie sutampa bendrai suvokti Dievo Dvasia, kuri yra jų atsakymas. Tad tai išgyvename Dievo akimis ir vyksta jo branda. Tuo tarpu žmogaus trejybės ratu pradedame būtent Dievo Dvasios atsakymu, kuriuo būtent iš šalies grindžiamas poslinkis iš Tėvo į Sūnų.
2018 kovo 19 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Žmogaus trejybė apibendrina Dievo trejybe. Dievo trejybė naujai suprantama, kaip poslinkis, kurį grindžia trečias narys, aplinkybė, pagrindimas. Taip kad Dievo Dvasia yra pagrindas, kuriuos besąlygiškas Dievas Tėvas virsta sąlygišku Dievu Sūnumi, ir panašiai, amžinai vyksta virsmai tolyn.
į:
Žmogaus trejybė apibendrina Dievo trejybę. Dievo trejybė naujai suprantama, kaip poslinkis, kurį grindžia trečias narys, aplinkybė, pagrindimas. Taip kad Dievo Dvasia yra pagrindas, kuriuos besąlygiškas Dievas Tėvas virsta sąlygišku Dievu Sūnumi, ir panašiai, amžinai vyksta virsmai tolyn.
2018 kovo 19 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
Loginė Dievo trejybė yra klausimas vedantis į žmogaus trejybės rato atsakymą. Šešerybė sieja Dievo ir žmogaus trejybes, o aštuongubas kelias jas skiria. Žmogaus trejybė išreiškia, kad visada yra neišsakytas, poslinkį grindžiantis, trečias narys. Matome, kad trejybė yra pirmapradė sandara.
į:
Loginė Dievo trejybė yra klausimas vedantis į žmogaus trejybės rato atsakymą. [[Šešerybė]] sieja Dievo ir žmogaus trejybes, o [[aštuongubas kelias]] jas skiria. Žmogaus trejybė išreiškia, kad visada yra neišsakytas, poslinkį grindžiantis, trečias narys. Matome, kad trejybė yra pirmapradė sandara.
2018 kovo 18 d., 08:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
'''Vienuma išgyvena amžiną gyvenimą'''
į:
'''[[Viena | Vienuma]] išgyvena amžiną gyvenimą'''
2018 kovo 18 d., 08:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 29-30 eilutės:
* Dievo valios dvasia, šaltinis. Amžinas gyvenimas yra Dievo valios esmė.
* Geros valios vieningumas, o ją išsako gėrio kryptys.
2018 kovo 18 d., 06:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
'''Kas yra amžinas gyvenimas?'''
į:
'''Kas yra [[amžinas gyvenimas]]?'''
2018 kovo 18 d., 06:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 97 eilutė iš:
Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
į:
Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
2018 kovo 17 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Meilė]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
2018 kovo 17 d., 11:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
Tokiu būdu iš Dievo atsiranda meilė - buvimas šalia. Žmogaus trejybės ratas išsako tos meilės galimybes.
į:
Tokiu būdu iš Dievo atsiranda [[meilė]] - buvimas šalia. Žmogaus trejybės ratas išsako tos meilės galimybes.
2018 kovo 17 d., 11:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-16 eilutės:

Tokiu būdu iš Dievo atsiranda meilė - buvimas šalia. Žmogaus trejybės ratas išsako tos meilės galimybes.
2018 kovo 17 d., 00:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Žmogaus trejybė apibendrina Dievo trejybe. Dievo trejybė naujai suprantama, kaip poslinkis, kurį grindžia trečias narys, aplinkybė, pagrindimas. Taip kad Dievo Dvasia yra pagrindas, kuriuos besąlygiškas Dievas Tėvas virsta sąlygišku Dievu Sūnumi, ir panašiai, vyksta virsmai tolyn.
į:
Žmogaus trejybė apibendrina Dievo trejybe. Dievo trejybė naujai suprantama, kaip poslinkis, kurį grindžia trečias narys, aplinkybė, pagrindimas. Taip kad Dievo Dvasia yra pagrindas, kuriuos besąlygiškas Dievas Tėvas virsta sąlygišku Dievu Sūnumi, ir panašiai, amžinai vyksta virsmai tolyn.
2018 kovo 17 d., 00:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Žmogaus trejybė apibendrina Dievo trejybe. Dievo trejybė naujai suprantama, kaip poslinkis, kurį grindžia trečias narys, aplinkybė, pagrindimas. Taip kad Dievo Dvasia yra pagrindas, kuriuos besąlygiškas Dievas Tėvas virsta sąlygišku Dievu Sūnumi, ir panašiai, vyksta virsmai tolyn.
2018 kovo 16 d., 09:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
į:
----------------
2018 kovo 16 d., 09:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-12 eilutės iš
%center%Attach:suvedimas2.png | Loginė Dievo trejybė yra klausimas vedantis į žmogaus trejybės rato atsakymą. Šešerybė sieja Dievo ir žmogaus trejybes, o aštuongubas kelias jas skiria. Žmogaus trejybė išreiškia, kad visada yra neišsakytas, poslinkį grindžiantis, trečias narys. Matome, kad trejybė yra pirmapradė sandara.
į:
%center%Attach:suvedimas2.png

Loginė Dievo trejybė yra klausimas vedantis į žmogaus trejybės rato atsakymą. Šešerybė sieja Dievo ir žmogaus trejybes, o aštuongubas kelias jas skiria. Žmogaus trejybė išreiškia, kad visada yra neišsakytas, poslinkį grindžiantis, trečias narys. Matome, kad trejybė yra pirmapradė sandara.
2018 kovo 16 d., 09:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
%center%Attach:suvedimas2.png
į:
%center%Attach:suvedimas2.png | Loginė Dievo trejybė yra klausimas vedantis į žmogaus trejybės rato atsakymą. Šešerybė sieja Dievo ir žmogaus trejybes, o aštuongubas kelias jas skiria. Žmogaus trejybė išreiškia, kad visada yra neišsakytas, poslinkį grindžiantis, trečias narys. Matome, kad trejybė yra pirmapradė sandara.
Pridėta 12 eilutė:
2018 kovo 15 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
Attach:suvedimas2.png
į:
%center%Attach:suvedimas2.png
2018 kovo 15 d., 21:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
----------------
Pridėta 11 eilutė:
----------------
2018 kovo 15 d., 21:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Attach:suvedimas.png
į:
Attach:suvedimas2.png
2018 kovo 14 d., 18:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-32 eilutės iš
į:
* Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
Pakeistos 90-129 eilutės iš
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.

[+Dievo šokis+]

Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.

Širdies ir pasaulio tiesa įvardijama žaidimu.

[+Lygmenų santykiai+]

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

Attach:apytakos.png

[+Pirmapradės sandaros+]

Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

||Dievo trejybė||suvokimas||Dievas nebūtinai geras||
||aštuonerybė||savęs suvokimas||aš nebūtinai tobulas||
||dešimt Dievo įsakymų||bendras suvokimas||gyvenimas nebūtinai teisingas||
||trejybės ratas||susikalbėjimas|| ||

Pasirinkimų malūne yra du trejybės ratai: didesnis, šviesuoliui siejantis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves, ir mažesnis, kuriuo save tikriname ir ugdome kuomet neturime ryšio su Dievu. Didesnis yra žmogaus trejybės ratas, kuriuo žmogus išgyvena rato visumą ir juo pasitikslina, o mažesnis yra žmogaus išgyventas Dievo trejybės ratas, kuriuo žmogus yra išbandomas ir išgyvena paskirą poslinkį.

Pasirinkimo malūne aštuonerybė tampa aštuongubu keliu. Pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu). Aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.
* Asmens trejybės ratas grindžia blogojo vaiko požiūrį, taip pat gerojo vaiko, neturinčio ryšio su Dievu, taip kad Dievas juo gyvena.
* Gerojo vaiko požiūrį grindžia trys sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų) kuriais jisai jaučia ryšį su Dievu ir renkasi Dievo valią vietoj savo valios.
Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

'''Trejybės ratas'''

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.
* Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
* aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
* dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę
.
į:
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
2018 kovo 13 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 99-102 eilutės:

* Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
* Pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
* Žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.
2018 kovo 13 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 94-99 eilutės:
[+Keturi lygmenys+]

Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

Keturi lygmenys išreiškia visko žinojimo neišbaigtumo lygį. Visko žinojimas yra išbaigtas arba neišbaigtas, amžinai besiplėtojantis. Požiūris yra langas iš išbaigtų sąlygų į neišbaigtas sąlygas ir tuo pačiu, neišbaigtų sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga. Pertvarkymai taipogi sieja išbaigtą (nežinojimo) ir neišbaigtą (žinojimo) santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.
Ištrintos 96-102 eilutės:
Nežinojimu pažįstame save ir mylime save. Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvenamas'''||'''Būties klausimas'''||'''Save pažįsta'''||
||Dievas||Be sąlygų||0:Joks požiūris||savarankiškumu||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Sąlygose||1:Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||Kaip gyventi||
||Tu||Sąlygų sąlygose||2:Požiūris į požiūrį||ramybe||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||Gyventi klausimu, rasti atsakymą||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||3:Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||Išgyventi stebuklą||
Ištrintos 132-138 eilutės:

[+Gyvenimas tarpu+]

Tarpu tarp Dievo ir gerumo išgyvename amžiną gyvenimą.
* Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.
* Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.
* Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.
2018 kovo 12 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 92-118 eilutės:
Dievo šokiu atsiranda žmogus gyvenantis pasaulyje sandaru trejybės ratu, kuriam užtat Dievas nebūtinas. Tačiau keturiomis apytakomis žmogus savo Dievo šokiu apibrėžtą trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logikos trejybe, kuria atsiveria dviprasmybės laisvė.

Įsivaizduoju, trejybės ratas yra raktas į keturias apytakas. O trejybės atvaizdu suprantame, kaip asmuo išgyvena trejybės ratą.

Gyvenimo lygties lygmenys
||Dievas||Tėvas||Dievo valia||Esmė||||
||Aš||Sūnus||Gera valia||Atvaizdais||
||Tu||Dvasia||Išmintimi||Sandara||
||Kitas||Trejybe - Dievo nebuvimu||Amžinu gyvenimu||Dvasia||

Žmogus išgyvena Dievo būtinumo apimtį. Ko siauresnė apimtis, to plačiau ir labiau Dievas būtinas.
||'''Apytaka'''||Dievo šokis||Pasirinkimų malūnas||Žinojimo rūmai||Maldos mokslas||
||'''Žmogus išgyvena'''||viską||betką||kažką||nieką||
||'''Nulybės atvaizdas'''||prasmingumas||pastovumas||betarpiškumas||tiesa||
||'''Aplinkybėmis'''||Buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais||Vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais||Daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais||Būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais||
||'''Kalbos'''||||pagrindimu||įvardijimu||pasakojimu||
||'''Būsena'''||klausimas||klausimo atradimas||atsakymo atradimas||atsakymas||
||'''Žinojimo tikslas'''||aprėpti||įsisavinti, ugdytis||suprasti, dalintis||taikyti, atsiliepti, suveikti||
||'''Ketverybė''' ||kodėl||kaip||koks||ar||
||'''Sandas'''||||širdies tiesa ir pasaulio tiesa||žaidimas||paskiras įvykis||
||'''Klausimas'''||Ar esu?||Koks esu?||Kaip esu?||Kodėl esu?||
||'''Klausimo svarba'''||Dievo klausimas||Kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.||Kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.||Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.||

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes Dievas sutampa su viskuo. Pats šokis jį kaip sandara pakeičia, ir žmogui būtent trejybės ratu. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų kiekviename nieke, taip kad jis vis tiek iškyla.

Padalinimų rate lygtis 6+3=1 Tėvą ir Sūnų suveda Dvasia, sąmoningumu aprėpia du šešerybės atvaizdus, Tėvo ir Sūnaus, ir jų pagrindu išveda vienumą.
Ištrintos 109-121 eilutės:
Trejybės ratas keturiose apytakose jas suveda ir būtent Kito požiūriu.
* Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
* Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
* O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Tai trejybės ratas trejybės rate, kuriuo susipina du žmonės. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?). Pertvarkymas reiškiasi išgyvenimu.

Keturi lygmenys, kaip paskiri asmenys susitelkia į bendrą reikalą
* Malda yra susitelkimo dvasia - amžino gyvenimo veikla - nusiteikimas bendram reikalui
* Žinojimo rūmai yra susitelkimo sandara
* Pasirinkimų malūnas yra susitelkimo atvaizdai
* Dievo šokis yra susitelkimo esmė, dvasios vieningumas - bendras klausimas, ar Dievas būtinas?
Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome.
Ištrintos 128-135 eilutės:
Dievo šokyje Dievo požiūris išsiplečia Dievo trejybe, ją įrėminančia aštuonerybe ir ją įrėminančiais dešimt Dievo įsakymais. O trejybės ratas pakaitomis suveda visus tris išgyventus požiūrius. Tad anos trys sandaros išplečia Dievo požiūrį, o trejybės ratas jo požiūrį suveda. Tad kiekvienoje apytakoje reikia ieškoti trejybės rato ir būtent jisai suveda visas keturias apytakas, kad jas Dievu vieningai išgyventumėme.

Dievo šokį sustato šešerybė susidaranti iš Dievo trejybės ir asmens trejybės rato. Dievo trejybę išreiškia nariai, sandaros, kuriais:
* esame: Tėvo požiūriu, Dievo trejybe, klausiame ar nusistatome besąlygiškai (Tėvo pasitraukimu) ar sąlygiškai (Sūnaus iškilimu)?
* veikiame: Sūnaus požiūriu, aštuongubu keliu, klausiame ar vykdome besąlygiškai (palaikydami blogąjį vaiką) ar sąlygiškai (palaikydami gerąjį vaiką)?
* mąstome: Dvasios požiūriu, dešimtimi Dievo įsakymų, klausiame ar permąstome besąlygiškai (šešeriopai mylėdami artimą, draugą) ar sąlygiškai (ketveriopai mylėdami Dievą, priešą)?
Asmens trejybės ratas atskiria šias tris sandaras. Ratu slenkame iš vieno nario į kitą klausimais: Nusistatome (Tėvu), ar vykdome (Sūnumi)? Vykdome (Sūnumi), ar permąstome (Dvasia)? Permąstome (Dvasia), ar nusistatome (Tėvu)? Tėvo, Sūnaus, Dvasios vienumas reiškiasi mumis, mūsų ratu.
Ištrintos 136-137 eilutės:

Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
2018 kovo 12 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-31 eilutės iš
į:
* Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
* Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda šešis pokalbius. Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
* O gyvendami Dievu, gyvename jo išeities tašku, klausimais: Ar Dievas būtinas? Tad suvedimas veda į jį grindžiantį išvedimą.
Ištrintos 55-65 eilutės:

Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių, taipogi nežinojimas yra keturių apimčių. Tai reiškiasi keturiomis požiūrio apytakomis.
* Dievo požiūriu nežinoti visko ir žinoti nieką. Tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? kurį sustato [[Dievo šokis]].
* Mano, bendro žmogaus požiūriu nežinoti betko ir žinoti kažką. Tai [[kaip gyventi | pasirinkimų malūnas]], kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
* Tavo, paskiro žmogaus požiūriu, nežinoti kažko ir žinoti betką. Tai įvairių mokslų ir asmenybių [[žinojimo rūmai]], jų išsiaiškinimo būdai.
* Kito, pasaulio požiūriu, nežinoti nieko ir žinoti viską. Tai [[malda | maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.

Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Ir Dievas tesutampa su viskuo, tad jisai nereikalingas. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą. Dievas būtinas nes Dievas reikalingas kiekviename nieke.

Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
Pakeistos 85-87 eilutės iš
Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi.

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
į:
Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių.
2018 kovo 12 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 62-63 eilutės:

Keturias apytakas aprašysiu [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]] trečioje dalyje, skyriuose 8-11.
2018 kovo 12 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 51-52 eilutės:

Attach:knyga3.png
2018 kovo 12 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Dorovės tyrimas]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
Ištrintos 54-67 eilutės:
Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos. Dievas jas visas išgyvena išsyk.
* Dievo šokis - Dievo - bendro asmens bendras požiūris, iš ko viskas prasideda.
* Pasirinkimų malūnas - Mano - bendro asmens paskiri požiūriai, kuriais viskas vystosi.
* Žinojimo rūmai - Tavo - paskirų asmenų bendri požiūriai, viską apribojantys.
* Maldos mokslas - Kito - paskirų asmenų paskiri požiūriai, į kuriuos viskas susiveda.
Jisai pastarasias tris išgyvena mumis. O mums tenka jose suvokti Dievą už mūsų, kurio požiūriu užsiveda Dievo šokis, iš kurio viskas kyla.

||'''Požiūris'''||'''Asmuo'''||'''Nežinojimas'''||'''Apytaka'''||'''Sandara'''||'''Žinojimas'''||
||Dievo Tėvo||Dievas||V: Ar Dievas būtinai yra?||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||N: Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||B: Koks tikrai esu?||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||K: Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||K: Kaip galimai esi?||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||B: Ką gyvename||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||N: Kodėl kitas iš viso yra?||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||V: Ar gyvename||

Tas pats Dievas skirtingais požiūriais, skirtingais asmenimis įvairiai išgyvena tą pačią apytaką. Tad bandau bendrai suvokti tą apytaką, kaip ji ketveriopai reiškiasi.
2018 kovo 12 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 82-83 eilutės:

Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo?'''
2018 kovo 12 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 88 eilutė:
'''[[Dorovės tyrimas]]'''
2018 kovo 11 d., 10:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Koks ryšys tarp vienumo ir susitelkimo?
į:
Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo?'''
Ištrintos 87-96 eilutės:
'''Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu?'''
* [[Dorovės tyrimas | Kokios ištakos pasirinkimų malūno?]]
** Kokios dorovės ištakos Dievo įsakyme?
** Kaip Dievo įsakymas reiškiasi pasirinkimų malūnu?
** Kaip pasirinkimų malūnas išreiškia dorovę?
* [[Žinojimo rūmai | Kokios ištakos žinojimo rūmų?]]
** Kokie yra žaidimo žinojimo rūmai?
** Kaip visi žinojimo rūmai išplaukia iš žaidimo?
** Iš kur kyla skirtingi žinojimo rūmai?
Pakeista 99 eilutė iš:
Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] į paskirus [[žinojimo rūmus]]?
į:
Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] į paskirus [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]]?
2018 kovo 11 d., 09:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 109 eilutė iš:
Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
į:
Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] į paskirus [[žinojimo rūmus]]?
Ištrinta 116 eilutė:
* Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą žinojimo rūmą?
2018 kovo 11 d., 09:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 108-116 eilutės:
Ieškoti apytakoms bendrų sandarų ir sąvokų:
* Suvokimo sandarų: Tėvo trejybės (4-1), [[Aštuonerybė | Sūnaus aštuonerybės (4+4)]], [[Dešimt Dievo įsakymų | Dvasios dešimt įsakymų (4+6)]], žmogaus trejybės.
* Gyvenimo lygties. Suvokti kaip 4 iš kurio atėmus 1 gauname Tėvo trejybę.
* Šešerybės atvaizdų.
* Dievo vaidmens, požiūrio ir išeities taško.
* Veiksmų +3, +2, +1.
* Vienumo.
* Kito asmens požiūrio.
Pakeistos 117-121 eilutės iš
* Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.
* Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
* Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.
į:
* Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą žinojimo rūmą?
2018 kovo 11 d., 09:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 104-105 eilutės iš
* [[Viena]] Kas yra vienumas?
į:
* [[Viena]] Kas yra vienumas? Kaip esame viena?
Ištrintos 108-113 eilutės:
'''[[Žmogus | Kas yra žmogus?]]'''
* '''Būtent mes išgyvename skirtumus tarp keturių apytakų. Ir juos išgyvename būtent asmenimis: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Žmogus yra būtent tai, kas išgyvena visus asmenis.'''
* '''Būtent mes gyvename tarpe tarp Dievo ir amžino gyvenimo, tame tarpe kuriame viskas vyksta.'''

Kaip gyvenimo lygtis sieja keturias apytakas?
Ištrintos 126-129 eilutės:

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame [[viena]]?
* Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
* Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.
2018 kovo 11 d., 09:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-100 eilutės iš
[+Suvesti keturias apytakas.+]

'''Keturios apytakos turėtų visos išplaukti
iš Dievo šokio'''
į:
* [[Dievo šokio išdavos]] Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
* [[Žmogus]]
* [[Elgesys]]
* [[Dorovės ištakos]]
* [[Dorovė]]
* [[Dorovės ratas]] Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
* [[Viena]] Kas yra vienumas?

Koks santykis tarp išeities taško, iš kurio išplaukiame, ir suvesties, kuria susivedame?
Ištrintos 108-109 eilutės:
[+Sulyginti keturias apytakas.+]
Ištrintos 111-116 eilutės:

Ieškoti santykių tarp lygmenų:
* Dievo šokis: Vienybė? Išskiria požiūrį ir raišką?
* Pasirinkimų malūnas: Dvejybė? Išreiškia požiūrį kaip pasirinkimą?
* Žinojimo rūmai: Trejybė? Atskiri klausimą ir atsakymą?
* Maldos mokslas: Ketverybė? Išskiria požiūrį kaip tokį?
2018 kovo 11 d., 09:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 105 eilutė iš:
'''Kas yra žmogus?'''
į:
'''[[Žmogus | Kas yra žmogus?]]'''
2018 kovo 10 d., 15:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-15 eilutės iš
[++Amžinas gyvenimas++]

Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu.

O kas yra amžinas gyvenimas
?
į:
'''Kas yra amžinas gyvenimas?'''
Pakeistos 21-51 eilutės iš
Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo. Būtent mumis išgyvenama.

Vienumas išgyvena
amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.

Jei "aš" mąstau tą vienumą, tai gaunasi aklavietė, tai kas uždara
, svetima, neskaidru ir negyva. Tačiau jeigu tas vienumas mąsto manimi, žino manimi, gyvena manimi, tai ir aš galiu juo gyventi. Reikia, kad "manęs" nebūtų. Užtat tokiu atveju tą vienumą galime suprasti kaip Dievą, kaip jo išsipildymą amžinu gyvenimu. O man tenka ištisai rinktis, ar man įsijausti į save, ar man atsitokėti ir tapti Dievui atviram.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].

Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:
* Dievas - Dievo šokį
* Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
* Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
* Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą

Jisai susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.

Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė.
O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.

Žmogaus laisvė yra
savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?

Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis
. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.

Dievas yra būtinas, tad jo būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, taip kad Dievas yra visakame - Dieve, betkame - Manyje, kažkame - Tavyje ir nieke - Kitame. Apytaka išreiškia atitinkamą meilę asmeniui, tai meilė man vis kitoje apimtyje.

Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas yra 24 požiūrių apytaka. Dvylika jų galima išsakyti, tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje. O amžinas gyvenimas, kaip visuma, reiškiasi keturiomis apytakomis: Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu.

Šiuos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis.
Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.

Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje
. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.
į:
'''Vienuma išgyvena amžiną gyvenimą'''

* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu.
* Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas
. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
* Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo. Būtent mumis išgyvenama.
* Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
* Jei "aš" mąstau tą vienumą
, tai gaunasi aklavietė, tai kas uždara, svetima, neskaidru ir negyva. Tačiau jeigu tas vienumas mąsto manimi, žino manimi, gyvena manimi, tai ir aš galiu juo gyventi. Reikia, kad "manęs" nebūtų. Užtat tokiu atveju tą vienumą galime suprasti kaip Dievą, kaip jo išsipildymą amžinu gyvenimu. O man tenka ištisai rinktis, ar man įsijausti į save, ar man atsitokėti ir tapti Dievui atviram.

'''Amžino gyvenimo 24 požiūriai'''

* Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara.
Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
* Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.
* Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:
** Dievas - Dievo šokį
** Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
** Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
** Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą

'''Gyvenimo knyga'''

* Dvylika požiūrių galima išsakyti. Tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje.
* Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito
. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
* Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?
* Gyvenimo knyga susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
* Gyvenimo knygos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias
skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.
* Amžinas gyvenimas
(gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.

'''Asmenys ir apimtys'''

* Amžinas gyvenimas, kaip visuma, reiškiasi keturiomis apytakomis: Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu.
* Dievas yra būtinas, tad jo būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, taip kad Dievas yra visakame - Dieve, betkame - Manyje, kažkame - Tavyje ir nieke - Kitame. Apytaka išreiškia atitinkamą meilę asmeniui, tai meilė man vis kitoje apimtyje
.
2018 kovo 09 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Attach:suvedimas.png
2018 kovo 08 d., 11:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
2018 kovo 08 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo.
į:
Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo. Būtent mumis išgyvenama.
2018 kovo 07 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus vienijantis amžingas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
į:
Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
2018 kovo 07 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-7 eilutės iš
Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.
į:
Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.

Reikalingas dvejopas požiūris. Reikia mąstyti išeities tašką, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda. Iš tikrųjų, tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje.

Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus vienijantis amžingas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
2018 kovo 06 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-20 eilutės iš
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
į:
Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui
, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
2018 kovo 06 d., 20:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
* Ką vienumas išgyvena.
į:
* Ką vienumas (viskas) išgyvena.
* Skirtingų asmenų susiklausymo, jų vienumo aplinkybės
.
2018 kovo 06 d., 09:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 75-76 eilutės:

Koks ryšys tarp vienumo ir susitelkimo?
2018 kovo 05 d., 11:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 199 eilutė iš:
* Malda yra susitelkimo dvasia
į:
* Malda yra susitelkimo dvasia - amžino gyvenimo veikla - nusiteikimas bendram reikalui
Pakeistos 202-203 eilutės iš
* Dievo šokis yra susitelkimo esmė, dvasios vieningumas
Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome
į:
* Dievo šokis yra susitelkimo esmė, dvasios vieningumas - bendras klausimas, ar Dievas būtinas?
Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome.
2018 kovo 05 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 197-203 eilutės:

Keturi lygmenys, kaip paskiri asmenys susitelkia į bendrą reikalą
* Malda yra susitelkimo dvasia
* Žinojimo rūmai yra susitelkimo sandara
* Pasirinkimų malūnas yra susitelkimo atvaizdai
* Dievo šokis yra susitelkimo esmė, dvasios vieningumas
Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome
2018 kovo 04 d., 21:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 95-97 eilutės iš
'''Būtent mes išgyvename skirtumus tarp keturių apytakų. Ir juos išgyvename būtent asmenimis: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Žmogus yra būtent tai, kas išgyvena visus asmenis.'''

'''Būtent mes gyvename tarpe tarp Dievo ir amžino gyvenimo, tame tarpe kuriame viskas vyksta.'''
į:
'''Kas yra žmogus?'''
* '''Būtent mes išgyvename skirtumus tarp keturių apytakų. Ir juos išgyvename būtent asmenimis: Dievas
, Aš, Tu, Kitas. Žmogus yra būtent tai, kas išgyvena visus asmenis.'''
* '''Būtent mes gyvename tarpe tarp Dievo ir amžino gyvenimo, tame tarpe kuriame viskas vyksta.'''
2018 kovo 04 d., 21:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 96-97 eilutės:

'''Būtent mes gyvename tarpe tarp Dievo ir amžino gyvenimo, tame tarpe kuriame viskas vyksta.'''
2018 kovo 04 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 90 eilutė:
'''Keturios apytakos turėtų visos išplaukti iš Dievo šokio'''
Pridėtos 94-95 eilutės:

'''Būtent mes išgyvename skirtumus tarp keturių apytakų. Ir juos išgyvename būtent asmenimis: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Žmogus yra būtent tai, kas išgyvena visus asmenis.'''
2018 kovo 04 d., 21:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
'''[[Suvedimas | Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu?]]'''
į:
'''Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu?'''
2018 kovo 04 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 75-86 eilutės:

[+Dabartinis tyrimas+]

'''[[Suvedimas | Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu?]]'''
* [[Dorovės tyrimas | Kokios ištakos pasirinkimų malūno?]]
** Kokios dorovės ištakos Dievo įsakyme?
** Kaip Dievo įsakymas reiškiasi pasirinkimų malūnu?
** Kaip pasirinkimų malūnas išreiškia dorovę?
* [[Žinojimo rūmai | Kokios ištakos žinojimo rūmų?]]
** Kokie yra žaidimo žinojimo rūmai?
** Kaip visi žinojimo rūmai išplaukia iš žaidimo?
** Iš kur kyla skirtingi žinojimo rūmai?
2018 kovo 04 d., 17:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
2018 sausio 22 d., 17:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-147 eilutės iš
||'''Apytaka'''||'''Žmogus išgyvena'''||
||Dievo šokis||Viską Prasmingumo klausimais: Buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais||
||Pasirinkimų malūnas||Betką Pastovumo klausimais: Vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais||
||Žinojimo rūmai||Kažką Betarpiškumo klausimais: Daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais||
||Maldos mokslas||Nieką Tiesos klausimais: Būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais||
į:
||'''Apytaka'''||Dievo šokis||Pasirinkimų malūnas||Žinojimo rūmai||Maldos mokslas||
||'''Žmogus išgyvena'''
||viską||betką||kažką||nieką||
||'''Nulybės atvaizdas'''
||prasmingumas||pastovumas||betarpiškumas||tiesa||
||'''Aplinkybėmis'''||Buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais||Vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais||Daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais||Būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais||
||'''Kalbos'''||||pagrindimu||įvardijimu||pasakojimu||
||'''Būsena'''||klausimas||klausimo atradimas||atsakymo atradimas||atsakymas||
||'''Žinojimo tikslas'''||aprėpti||įsisavinti, ugdytis||suprasti, dalintis||taikyti, atsiliepti, suveikti||
||'''Ketverybė''' ||kodėl||kaip||koks||ar||
||'''Sandas'''||||širdies tiesa ir pasaulio tiesa||žaidimas||paskiras įvykis||
||'''Klausimas'''||Ar esu?||Koks esu?||Kaip esu?||Kodėl esu?||
||'''Klausimo svarba'''||Dievo klausimas||Kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.||Kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.||Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.
||
Ištrintos 165-170 eilutės:
||'''Apytaka'''|| ||'''Žinojimo tikslas'''||'''Kalba'''||'''Sandas'''||'''Ketverybė''' ||
||Dievo šokis||Klausimas||aprėpti|| || ||kodėl||
||Pasirinkimų malūnas||Klausimo atradimas||įsisavinti, ugdytis||pagrindimas||širdies ir pasaulio tiesos||kaip||
||Žinojimo rūmai||Atsakymo atradimas||suprasti, dalintis||įvardijimas||žaidimas||koks||
||Maldos mokslas||Atsakymas||taikyti, atsiliepti, suveikti||rūpėjimas||paskiras įvykis||ar||
Pakeistos 173-178 eilutės iš
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||3:Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||Išgyventi stebuklą||

* Ar esu? Tai Dievo klausimas.
* Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.
* Kaip esu? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.
* Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.
į:
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||3:Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||Išgyventi stebuklą||
2018 sausio 22 d., 15:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. O kas yra amžinas gyvenimas?
į:
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu.

O kas yra amžinas gyvenimas?
2018 sausio 22 d., 15:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-11 eilutės iš
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. Kitaip tarus, amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas. Amžinas gyvenimas yra visais laikais bevykstantis Dievo visokeriopas išsipildymas.

O kas yra amžinas gyvenimas? Tai amžina branda, čia
ir dabar. Iš esmės, tai yra suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Amžinas gyvenimas yra atotrūkis tarp besąlygiško Dievo ir gerumo sąlygose.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes.
Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
į:
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. O kas yra amžinas gyvenimas?
* Visais laikais bevykstantis Dievo visokeriopas išsipildymas.
* Amžina branda, čia ir dabar.
* Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.
* Atotrūkis tarp besąlygiško Dievo
ir gerumo sąlygose.
* Visko raiška, tad ir visko išsakymas.
* Ką vienumas išgyvena.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes.
Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
2018 sausio 21 d., 07:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 123-135 eilutės iš
[+Dievo šokis ir aplinkybės+]

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad
* Dievas pasitraukia klausimu, kaip suvokiantis Tėvas;
* Dievas naujai iškyla atsakymu, kaip susivokiantis Sūnus;
* Dievas sutampa žinojimu, kaip bendrai suvokta Dvasia.
Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.

Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas. Dievo trejybė suveda būtiną Tėvą, tikrą Sūnų ir galimą Dvasią. Šia trejybe atsitokėjama nuo pasaulio.
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas. Aštuongubas kelias suveda Tėvo vienį (visko priėmimą), Sūnaus visybę (visko atmetimą) ir Dvasios daugį.
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas. Dešimt Dievo įsakymų suveda Tėvo daiktą (mylėti kitą), Sūnaus eigą (mylėti save) ir Dvasios asmenį.
* Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu) vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas. Šia trejybe įsiveliama į pasaulį.
į:
[+Dievo šokis+]
2018 sausio 20 d., 08:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 122 eilutė:
Pakeistos 219-221 eilutės iš
Pasirinkimų malūne aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.
į:
Pasirinkimų malūne yra du trejybės ratai: didesnis, šviesuoliui siejantis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves, ir mažesnis, kuriuo save tikriname ir ugdome kuomet neturime ryšio su Dievu. Didesnis yra žmogaus trejybės ratas, kuriuo žmogus išgyvena rato visumą ir juo pasitikslina, o mažesnis yra žmogaus išgyventas Dievo trejybės ratas, kuriuo žmogus yra išbandomas ir išgyvena paskirą poslinkį.

Pasirinkimo malūne aštuonerybė tampa aštuongubu keliu. Pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu). Aštuongubas
kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.
Pakeistos 224-226 eilutės iš
Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu)
.
į:
Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.
2018 sausio 19 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. Kitaip tarus, amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas.
į:
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. Kitaip tarus, amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas. Amžinas gyvenimas yra visais laikais bevykstantis Dievo visokeriopas išsipildymas.
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminiu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
į:
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.

Jei "aš" mąstau tą vienumą, tai gaunasi aklavietė, tai kas uždara, svetima, neskaidru ir negyva. Tačiau jeigu tas vienumas mąsto manimi, žino manimi, gyvena manimi, tai ir aš galiu juo gyventi. Reikia, kad "manęs" nebūtų. Užtat tokiu atveju tą vienumą galime suprasti kaip Dievą, kaip jo išsipildymą amžinu gyvenimu. O man tenka ištisai rinktis, ar man įsijausti į save, ar man atsitokėti ir tapti Dievui atviram
.
2018 sausio 18 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
* Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų?
į:
* Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?
2018 sausio 18 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 67-70 eilutės:

[+Suvesti keturias apytakas.+]

* Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų?
2018 sausio 18 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievas, , Tu, Kitas. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminiu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
į:
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminiu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
2018 sausio 17 d., 16:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 225-226 eilutės:
'''Trejybės ratas'''
Pakeistos 236-240 eilutės iš
Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.

Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė
.

Maldos
mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.
į:
Tarpu tarp Dievo ir gerumo išgyvename amžiną gyvenimą.
* Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.
* Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.
*
Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.
2018 sausio 16 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-19 eilutės iš
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip sandarą, kurią sudaro 24 požiūriai. Ši sandara apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
į:
Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].

Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:
* Dievas - Dievo šokį
* Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
* Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
* Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą
2018 sausio 16 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas. Jį sudaro 24 požiūriai.

Amžinas gyvenimas
apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
į:
Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. Kitaip tarus, amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas.

O kas yra amžinas gyvenimas? Tai amžina branda, čia ir dabar. Iš esmės, tai yra suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Amžinas gyvenimas yra atotrūkis tarp besąlygiško Dievo ir gerumo sąlygose.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminiu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip sandarą, kurią sudaro 24 požiūriai. Ši sandara
apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
2018 sausio 15 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas. Jį sudaro 24 požiūriai. Jisai apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
į:
Amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas. Jį sudaro 24 požiūriai.

Amžinas gyvenimas
apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
2018 sausio 15 d., 18:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Amžinas gyvenimas yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Ją rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
į:
Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
2018 sausio 15 d., 18:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Amžinas gyvenimas yra visko aprėpimas.
į:
Amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas. Jį sudaro 24 požiūriai. Jisai apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra [[knyga | gyvenimo knyga]].
2018 sausio 15 d., 17:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti.
į:
Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.
2018 sausio 15 d., 17:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-23 eilutės:

Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas yra 24 požiūrių apytaka. Dvylika jų galima išsakyti, tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje. O amžinas gyvenimas, kaip visuma, reiškiasi keturiomis apytakomis: Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu.

Šiuos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.

Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.
2018 sausio 15 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
Tai yra amžinas gyvenimas. Jisai susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
į:
[++Amžinas gyvenimas++]

Amžinas gyvenimas yra visko aprėpimas.

Jisai susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
2018 sausio 05 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Dievas yra būtinas, tad jo būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, taip kad Dievas yra visakame - Dieve, betkame - Manyje, kažkame - Tavyje ir nieke - Kitame. Apytaka išreiškia atitinkamą meilę asmeniui, tai meilė man vis kitoje apimtyje.
2018 sausio 04 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?
2018 sausio 04 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Amžinas gyvenimas yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Ją rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu.
į:
Amžinas gyvenimas yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Ją rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
2018 sausio 04 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Amžinas gyvenimas yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Ją rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu.
į:
Amžinas gyvenimas yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Ją rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu.
2018 sausio 04 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 179-180 eilutės:

Dievo šokyje Dievo požiūris išsiplečia Dievo trejybe, ją įrėminančia aštuonerybe ir ją įrėminančiais dešimt Dievo įsakymais. O trejybės ratas pakaitomis suveda visus tris išgyventus požiūrius. Tad anos trys sandaros išplečia Dievo požiūrį, o trejybės ratas jo požiūrį suveda. Tad kiekvienoje apytakoje reikia ieškoti trejybės rato ir būtent jisai suveda visas keturias apytakas, kad jas Dievu vieningai išgyventumėme.
2018 sausio 03 d., 11:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo požiūriu, išeidamas už savęs, gyvendamas mumis, užduodamas tyrimą, o mes ją skaitome tarpu, įprasmindami savo laisvę, plėtodami tyrimą, gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
į:
Tai yra amžinas gyvenimas. Jisai susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.

Amžinas gyvenimas yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Ją rašome savo išgyvenimais
, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu.

Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą
.
2017 gruodžio 30 d., 07:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo požiūriu, išeidamas už savęs, gyvendamas mumis, o mes ją skaitome tarpu, įprasmindami savo laisvę, gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
į:
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo požiūriu, išeidamas už savęs, gyvendamas mumis, užduodamas tyrimą, o mes ją skaitome tarpu, įprasmindami savo laisvę, plėtodami tyrimą, gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
2017 gruodžio 30 d., 07:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo požiūriu, gyvendamas mumis, o mes ją skaitome tarpu, gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
į:
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo požiūriu, išeidamas už savęs, gyvendamas mumis, o mes ją skaitome tarpu, įprasmindami savo laisvę, gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
2017 gruodžio 30 d., 07:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo gyvendamas mumis, o mes ją skaitome gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
į:
Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo požiūriu, gyvendamas mumis, o mes ją skaitome tarpu, gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.
2017 gruodžio 29 d., 06:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-7 eilutės:

Tai yra [[knyga | gyvenimo knyga]]. Jinai yra Dievo rašoma ir mūsų skaitoma. Ją Dievas rašo gyvendamas mumis, o mes ją skaitome gvildendami savo klausimus. Ją sudaro 12 skyrių, kurios rašomos ir skaitomos išsako gyvenimo knygos apytaką, kuri reiškiasi keturiomis apytakomis.

Attach:knyga3.png
2017 gruodžio 29 d., 06:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
Jisai pastarasias tris išgyvena mumis. O mums tenka jose suvokti Dievą už mūsų, kurio požiūriu užsiveda Dievo šokis, iš kurio viskas kyla.
2017 gruodžio 29 d., 06:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos:
į:
Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos. Dievas jas visas išgyvena išsyk.
2017 gruodžio 29 d., 06:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Mano supratimu, Dievo išgyvenimu susiveda keturios požiūrio apytakos:
į:
Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos:
2017 gruodžio 29 d., 06:19 atliko AndriusKulikauskas -
2017 gruodžio 29 d., 06:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-9 eilutės iš
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti. Aprašysiu ir suvesiu keturis lygmenis:
į:
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti.

Mano supratimu, Dievo išgyvenimu susiveda keturios požiūrio apytakos
:
* Dievo šokis - Dievo - bendro asmens bendras požiūris, iš ko viskas prasideda.
* Pasirinkimų malūnas - Mano - bendro asmens paskiri požiūriai, kuriais viskas vystosi.
* Žinojimo rūmai - Tavo - paskirų asmenų bendri požiūriai, viską apribojantys.
* Maldos mokslas - Kito - paskirų asmenų paskiri požiūriai, į kuriuos viskas susiveda.
2017 gruodžio 27 d., 19:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 38 eilutė:
**
2017 gruodžio 27 d., 18:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]], [[Sutapimai]]
į:
Žr. [[Knyga]], [[Svetainė]], [[Atitikimai]], [[Sutapimai]]
2017 gruodžio 27 d., 18:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Tas pats Dievas skirtingais požiūriais, skirtingais asmenimis įvairiai išgyvena tą pačią apytaką. Tad bandau bendrai suvokti tą apytaką, kaip ji ketveriopai reiškiasi.
2017 gruodžio 27 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||V: Ar Dievas būtinai yra?||Dievo trejybė||N: Kodėl gyvename||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||V: Ar Dievas būtinai yra?||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||N: Kodėl gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
||'''Požiūris'''||'''Asmuo'''||'''Apytaka'''||'''Sandara'''||'''Žinojimas'''||'''Nežinojimas'''||
į:
||'''Požiūris'''||'''Asmuo'''||'''Nežinojimas'''||'''Apytaka'''||'''Sandara'''||'''Žinojimas'''||
2017 gruodžio 27 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-9 eilutės iš
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||N: Kodėl gyvename||V: Ar Dievas būtinai yra?||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||K: Kaip gyvename||B: Koks tikrai esu?||
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||B: Ką gyvename||K: Kaip galimai esi?||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||V: Ar gyvename||N: Ar kitas iš viso yra?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||V: Ar Dievas būtinai yra?||Dievo trejybė||N: Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||B: Koks tikrai esu?||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||K: Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||K: Kaip galimai esi?||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||B: Ką gyvename||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||N: Kodėl kitas iš viso yra?||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||V: Ar gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||N:Kodėl gyvename||V:Ar Dievas būtinai yra?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||N: Kodėl gyvename||V: Ar Dievas būtinai yra?||
Pakeistos 8-9 eilutės iš
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Betko: Ką gyvename||Kažko: Kaip galimai esi?||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||Visko: Ar gyvename||Nieko: Ar kitas iš viso yra?||
į:
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||B: Ką gyvename||K: Kaip galimai esi?||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||V: Ar gyvename||N: Ar kitas iš viso yra?||
2017 gruodžio 27 d., 18:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-7 eilutės iš
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:\\Kodėl gyvename||Visko:&#10;Ar Dievas būtinai yra?||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||Kažko: Kaip gyvename||Betko: Koks tikrai esu?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||N:Kodėl gyvename||V:Ar Dievas būtinai yra?||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||K: Kaip gyvename||B: Koks tikrai esu?||
2017 gruodžio 27 d., 18:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:&#10;Kodėl gyvename||Visko:&#10;Ar Dievas būtinai yra?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:\\Kodėl gyvename||Visko:&#10;Ar Dievas būtinai yra?||
2017 gruodžio 27 d., 18:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:&#13;Kodėl gyvename||Visko:&#13;Ar Dievas būtinai yra?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:&#10;Kodėl gyvename||Visko:&#10;Ar Dievas būtinai yra?||
2017 gruodžio 27 d., 18:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:/nKodėl gyvename||Visko: Ar Dievas būtinai yra?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:&#13;Kodėl gyvename||Visko:&#13;Ar Dievas būtinai yra?||
2017 gruodžio 27 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko: Kodėl gyvename||Visko: Ar Dievas būtinai yra?||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko:/nKodėl gyvename||Visko: Ar Dievas būtinai yra?||
2017 gruodžio 27 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
||'''Požiūris'''||'''Asmuo'''||'''Apytaka'''||'''Sandara'''||'''Žinojimas'''||
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus
||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus
||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Ką gyvename||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||Ar gyvename||
į:
||'''Požiūris'''||'''Asmuo'''||'''Apytaka'''||'''Sandara'''||'''Žinojimas'''||'''Nežinojimas'''||
||
Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Nieko: Kodėl gyvename||Visko: Ar Dievas būtinai yra?||
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||Kažko: Kaip gyvename||Betko: Koks tikrai esu?||
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Betko: Ką gyvename||Kažko: Kaip galimai esi?||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||Visko: Ar gyvename||Nieko: Ar kitas iš viso yra?
||
2017 gruodžio 27 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Kokį gyvename||
į:
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]|| gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
||Dievo Sūnaus||Aš||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios
||Tu||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Kitas||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||Ar gyvename||
į:
||Dievo Sūnaus||Aš - bendras žmogus||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu - paskiras žmogus||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Kitas - pasaulyje
||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||Ar gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
||Dievo Dvasios||Tu||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[Dešimt Dievo įsakymų]]||Kokį gyvename||
į:
||Dievo Dvasios||Tu||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[[Dešimt Dievo įsakymų]]||Kokį gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
||Dievo Sūnaus||Aš||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||Aštuonerybė||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||Dešimt Dievo įsakymų||Kokį gyvename||
į:
||Dievo Sūnaus||Aš||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||[[Aštuonerybė]]||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||[Dešimt Dievo įsakymų]]||Kokį gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti. Aprašysiu keturis lygmenis:
į:
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti. Aprašysiu ir suvesiu keturis lygmenis:
2017 gruodžio 27 d., 18:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
||Žmogaus||Kitas||Malda | Maldos mokslas||Trejybės ratas||Ar gyvename||
į:
||Žmogaus||Kitas||[[Malda | Maldos mokslas]]||Trejybės ratas||Ar gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-9 eilutės iš
||Dievo Tėvo||Dievas||Dievo šokis||Dievo trejybė||Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Aš||Pasirinkimų malūnas||Aštuonerybė||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu||Žinojimo rūmai||Dešimt Dievo įsakymų||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Kitas||Maldos mokslas||Trejybės ratas||Ar gyvename||
į:
||Dievo Tėvo||Dievas||[[Dievo šokis]]||Dievo trejybė||Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Aš||[[Kaip gyventi | Pasirinkimų malūnas]]||Aštuonerybė||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu||[[Išsiaiškinimai | Žinojimo rūmai]]||Dešimt Dievo įsakymų||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Kitas||Malda | Maldos mokslas||Trejybės ratas||Ar gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
* Gyvenimo lygties.
į:
* Gyvenimo lygties. Suvokti kaip 4 iš kurio atėmus 1 gauname Tėvo trejybę.
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
* Kito asmens požiūrio.
Ištrintos 61-73 eilutės:

* Klaidų rūšis susieti su Sūnaus aštuonerybe.

-----------------

Suvokti [[kitas | Kito]] svarbą suvedant Dievo šokį, pasirinkimų malūną, žinojimo rūmus ir maldos mokslą. Asmenų požiūriai yra jų išeities taškai. Kito išeities taškas yra Dievo troškimas visko, tad ir mūsų rūpesčių bei nesąmonių, tad Dievo būtinumas.
* Kaip Kito požiūrį išsako antrinės sandaros? Dievo įsijautimas?
* Kaip Kito požiūrį išsako padalinimų ratas ir trys veiksmai?
* Kaip Kito požiūrį išsako gyvenimo lygtis ir amžinas gyvenimas?
* Kaip Tavo požiūrį, žinojimo rūmus, išsako pirminės sandaros?
* Kaip Mano požiūrį, pasirinkimų malūną, išsako visaregis?
* Kaip Dievo požiūrį, Dievo šokį, išsako viskas?
* Naujai suvokti visaregį kaip Mano sandarą iš kurio išsiveda Tavo pirminės sandaros.
2017 gruodžio 27 d., 17:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:

Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
2017 gruodžio 27 d., 17:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
||'''Požiūrius'''||'''Asmenis'''||'''Apytakas'''||'''Sandaros'''||'''Žinojimas'''||
į:
||'''Požiūris'''||'''Asmuo'''||'''Apytaka'''||'''Sandara'''||'''Žinojimas'''||
2017 gruodžio 27 d., 17:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
||'''Požiūrius'''||'''Apytakas'''||'''Sandaros'''||'''Žinojimas'''||
||Dievo Tėvo||Dievo šokis||Dievo trejybė||Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Pasirinkimų malūnas||Aštuonerybė||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Žinojimo rūmai||Dešimt Dievo įsakymų||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Maldos mokslas||Trejybės ratas||Ar gyvename||
į:
||'''Požiūrius'''||'''Asmenis'''||'''Apytakas'''||'''Sandaros'''||'''Žinojimas'''||
||
Dievo Tėvo||Dievas||Dievo šokis||Dievo trejybė||Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Aš||Pasirinkimų malūnas||Aštuonerybė||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Tu||Žinojimo rūmai||Dešimt Dievo įsakymų||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Kitas||Maldos mokslas||Trejybės ratas||Ar gyvename||
2017 gruodžio 27 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti. Tai bus [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]] trečia dalis, kurioje aprašysiu besąlygišką žinojimą.
į:
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti. Aprašysiu keturis lygmenis:

||'''Požiūrius'''||'''Apytakas'''||'''Sandaros'''||'''Žinojimas'''||
||Dievo Tėvo||Dievo šokis||Dievo trejybė||Kodėl gyvename||
||Dievo Sūnaus||Pasirinkimų malūnas||Aštuonerybė||Kaip gyvename||
||Dievo Dvasios||Žinojimo rūmai||Dešimt Dievo įsakymų||Kokį gyvename||
||Žmogaus||Maldos mokslas||Trejybės ratas||Ar gyvename||
Pridėtos 18-19 eilutės:

Keturias apytakas aprašysiu [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]] trečioje dalyje, skyriuose 8-11.
2017 gruodžio 27 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 54-72 eilutės:

* Apibrėžti sandarą 4+4
** Suvokti gero ir blogo vaiko gyvenimų sandarą, kaip juos sieja Dievo trejybė, kaip iš to išplaukia kalbos.
** Poreikiai
*** Kaip įsivaizduoti poreikių tenkinimus, kaip vaidmenis tinkinant, taikant Aleksandro gaires?
** Vertybės
*** Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn. O kaip į juos atsiliepiama?
** Suvokti, kaip kalbos remiasi aštuongubu keliu.
*** Tirti kalbą, kaip tveriami prielaidų tvėriniai.
*** "Artimo" ir "artimumo" sąvoka grindžia šviesuolių bendrystę, visus lūkesčius, skiria tai, kas artima ir tolima, skiria tikėjimą ir žinojimą: kaip tiki, taip ir bus. Tad kaip artimumo sąvoka kalbos plėtojama, tikslinama, praturtinima?
*** Pagrindimas
**** Sudaryti [[vertybių žemėlapis | vertybių žemėlapį]], kaip pavyzdį, kaip sąsajomis mezgamas ištisas pasaulis.
*** Įvardijimas
**** Naujai apmąstyti įvardijimą, geros valios pratimus ir širdies tiesas.
* Apibrėžti sandarą 4+6
** Suvokti 6+4 dviprasmybę ir jos svarbą, kaip ji grindžia asmenų trejybę.
** Širdies tiesomis suvokti sandarą 6+4.
** Išvesti 6 neigiamus Dievo įsakymus iš 4 teigiamų Dievo įsakymų.
** Išvesti 6 antrines sandaras iš 4 pirminių sandarų.
2017 gruodžio 27 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* Suvokimo sandarų: Tėvo trejybės (4-1), Sūnaus aštuonerybės (4+4), Dvasios dešimt įsakymų (4+6)(ir pertvarkymų), žmogaus trejybės.
į:
* Suvokimo sandarų: Tėvo trejybės (4-1), [[Aštuonerybė | Sūnaus aštuonerybės (4+4)]], [[Dešimt Dievo įsakymų | Dvasios dešimt įsakymų (4+6)]], žmogaus trejybės.
Ištrinta 73 eilutė:
* Sandarų abėcėlę ir gyvenimo lygtį įžvelgti Dievo raiškose, pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose, maldos santykiuose.
2017 gruodžio 27 d., 16:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
* Tėvo trejybės, Sūnaus aštuonerybės, Dvasios dešimt įsakymų (ir pertvarkymų), žmogaus trejybės.
į:
* Suvokimo sandarų: Tėvo trejybės (4-1), Sūnaus aštuonerybės (4+4), Dvasios dešimt įsakymų (4+6)(ir pertvarkymų), žmogaus trejybės.
**
Ištrintos 55-57 eilutės:
Išmąstyti, išryškinti suvokimo sandaras (4-1, 4+4, 4+6).
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) ir su gyvenimo lygtimi?
* Sandaromis išsakyti: Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobulas, gyvenimas nebūtinai teisingas.
Pridėtos 180-184 eilutės:

||Dievo trejybė||suvokimas||Dievas nebūtinai geras||
||aštuonerybė||savęs suvokimas||aš nebūtinai tobulas||
||dešimt Dievo įsakymų||bendras suvokimas||gyvenimas nebūtinai teisingas||
||trejybės ratas||susikalbėjimas|| ||
2017 gruodžio 27 d., 07:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 148-149 eilutės:

Širdies ir pasaulio tiesa įvardijama žaidimu.
2017 gruodžio 27 d., 07:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 143 eilutė iš:
||'''Apytaka'''|| ||'''Žinojimo tikslas'''||Kalba|| ||
į:
||'''Apytaka'''|| ||'''Žinojimo tikslas'''||'''Kalba'''||'''Sandas'''||'''Ketverybė''' ||
2017 gruodžio 27 d., 07:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 143-148 eilutės iš
||'''Apytaka'''|| ||'''Žinojimo tikslas'''||
||Dievo šokis||Klausimas||aprėpti||
||Pasirinkimų malūnas||Klausimo atradimas||įsisavinti, ugdytis||
||Žinojimo rūmai||Atsakymo atradimas||suprasti, dalintis||
||Maldos mokslas||Atsakymas||taikyti, atsiliepti, suveikti||
į:
||'''Apytaka'''|| ||'''Žinojimo tikslas'''||Kalba|| ||
||Dievo šokis||Klausimas||aprėpti|| || ||kodėl||
||Pasirinkimų malūnas||Klausimo atradimas||įsisavinti, ugdytis||pagrindimas||širdies ir pasaulio tiesos||kaip||
||Žinojimo rūmai||Atsakymo atradimas||suprasti, dalintis||įvardijimas||žaidimas||koks||
||Maldos mokslas||Atsakymas||taikyti, atsiliepti, suveikti||rūpėjimas||paskiras įvykis||ar
||
Pakeistos 151-154 eilutės iš
||Dievas||Be sąlygų||Joks požiūris||savarankiškumu||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Sąlygose||Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||Kaip gyventi||
||Tu||Sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį||ramybe||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||Gyventi klausimu, rasti atsakymą||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||Išgyventi stebuklą||
į:
||Dievas||Be sąlygų||0:Joks požiūris||savarankiškumu||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Sąlygose||1:Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||Kaip gyventi||
||Tu||Sąlygų sąlygose||2:Požiūris į požiūrį||ramybe||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||Gyventi klausimu, rasti atsakymą||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||3:Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||Išgyventi stebuklą||
2017 gruodžio 26 d., 21:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-18 eilutės iš
[+Sulyginti Dievo raiškas, kaip gyventi, išsiaiškinimo būdus ir maldos mokslą.+]

Koks ryšys tarp Dievo šokio, keturių apytakų ir gyvenimo lygties?
į:
[+Sulyginti keturias apytakas.+]
Pridėtos 23-24 eilutės:
Kaip gyvenimo lygtis sieja keturias apytakas?
Pridėta 27 eilutė:
* Gyvenimo lygties.
Pakeistos 44-50 eilutės iš
į:
* Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
* Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.
* Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
* Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.
Pakeistos 53-68 eilutės iš


** Kaip malda susijusi su [[kitas | Kitu]]?
** Kaip malda susijusi su pertvarkymais?
** Kokios sandaros atvaizdai yra pertvarkymai?
** Kaip išgyvenimai susiję su gyvenimu? Su pasirinkimais? Su gera valia?
** Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.
** Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.
** Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
* Kaip įvairiai ir apskritai esame [[viena]]?
** Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.
* Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
** Kaip įvairiais klausimais išeinama už savęs iš siauresnio lygmens į platesnį?
** Kaip išėjimas už savęs klausimais susijęs su abejonėmis ir dvejonėmis?
** Kaip išėjimas už savęs klausimais sustato sandaras, kaip antai padalinimus?
į:
-----------------
2017 gruodžio 26 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* Tėvo trejybės, Sūnaus aštuonerybės, Dvasios dešimt įsakymų, žmogaus trejybės.
į:
* Tėvo trejybės, Sūnaus aštuonerybės, Dvasios dešimt įsakymų (ir pertvarkymų), žmogaus trejybės.
Pakeistos 28-29 eilutės iš
* Dievo vaidmenį, požiūrį ir išeities tašką.
į:
* Dievo vaidmens, požiūrio ir išeities taško.
* Veiksmų +3, +2, +1.
* Vienumo
.
Pakeistos 40-42 eilutės iš
į:
* Kaip [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame [[viena]]?
Pakeistos 48-53 eilutės iš
* 03) Dievo šokį sieti su Dievo suveikimu maldoje.
* Kaip apskritai veikia sąmoningumo veiksmas +3 ?
** Kaip sąmoningumo veiksmas +3 sieja didėjantį laisvumą ir mažėjantį laisvumą?
** Kaip vienumas reiškiasi žinojimo rūmais?
*** Apžvelgti apskritai, kaip esame [[viena]]?
* Kaip tuo pačiu [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?
į:
2017 gruodžio 26 d., 20:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-28 eilutės iš
Lyginti lygmenų poras
* 01) Ieškoti [[atitikimai | atitikimų]] tarp [[Dievas | Dievo raiškų]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūno]].
** Įvardinti asmens raiškas ir palyginti su
Dievo raiškomis.
** Dievo
šokį sieti su klaidų rūšimis, su Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėmis.
į:
Ieškoti apytakoms bendrų sandarų ir sąvokų:
* Tėvo trejybės, Sūnaus aštuonerybės, Dvasios dešimt įsakymų, žmogaus trejybės.
* Šešerybės atvaizdų.
* Dievo vaidmenį, požiūrį ir išeities tašką.

Kaip [[Dievas |
Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
* Dievo požiūrį ištirti ir išsakyti žinojimo rūmais.
** Dievo Tėvo išsiaiškinimus Tanake.
** Dievo Sūnaus išsiaiškinimus Evangelijose.
* Toliau palyginti Dievo požiūrį su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su pasirinkimo malūnu. Pasirinkimo malūną suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
** Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
** Ieškoti [[atitikimai | atitikimų]] tarp [[Dievas | Dievo šokio raiškų]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūno]] asmens raiškų
.
Pakeistos 38-44 eilutės iš
*** Kaip šešerybės atvaizdai veikia Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose?
į:


* Klaidų rūšis susieti su Sūnaus aštuonerybe.

Ištrintos 63-68 eilutės:

Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
* Dievo požiūrį ištirti ir išsakyti žinojimo rūmais.
** Dievo Tėvo išsiaiškinimus Tanake.
** Dievo Sūnaus išsiaiškinimus Evangelijose.
* Toliau palyginti Dievo požiūrį su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su pasirinkimo malūnu. Pasirinkimo malūną suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus.
2017 gruodžio 26 d., 20:09 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 28-29 eilutės:
** Kaip Senojo Testamento Dievas gyvena, tiria, kaip tai siejasi su mūsų pasirinkimu, kaip gyventi?
** Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
Pridėtos 50-55 eilutės:

Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
* Dievo požiūrį ištirti ir išsakyti žinojimo rūmais.
** Dievo Tėvo išsiaiškinimus Tanake.
** Dievo Sūnaus išsiaiškinimus Evangelijose.
* Toliau palyginti Dievo požiūrį su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su pasirinkimo malūnu. Pasirinkimo malūną suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus.
2017 gruodžio 26 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 182 eilutė iš:
* mąstome: Dvasios požiūriu, dešimt Dievo įsakymais, klausiame ar permąstome besąlygiškai (šešeriopai mylėdami artimą, draugą) ar sąlygiškai (ketveriopai mylėdami Dievą, priešą)?
į:
* mąstome: Dvasios požiūriu, dešimtimi Dievo įsakymų, klausiame ar permąstome besąlygiškai (šešeriopai mylėdami artimą, draugą) ar sąlygiškai (ketveriopai mylėdami Dievą, priešą)?
Pakeista 194 eilutė iš:
Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
į:
Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
2017 gruodžio 24 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 148 eilutė iš:
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvenamas'''||'''Būties klausimas'''||'''Save pažįsta||
į:
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvenamas'''||'''Būties klausimas'''||'''Save pažįsta'''||
Pridėtos 169-172 eilutės:
* Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
* Pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
* Žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.
Pridėtos 190-191 eilutės:
Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu).
Pakeistos 194-198 eilutės iš

>>bgcolor=#CCCCCC<<

'''Keturių asmenų sluoksniai'''
į:
Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
Pakeistos 201-206 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu).

'''Gyvenimas
tarpu'''
į:
Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

[+Gyvenimas
tarpu+]
Ištrintos 209-216 eilutės:

* Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
* Pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
* Žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

>><<
2017 gruodžio 24 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 147-148 eilutės iš
Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvenamas'''||'''Būties klausimas'''||
į:
Nežinojimu pažįstame save ir mylime save. Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvenamas'''||'''Būties klausimas'''||'''Save pažįsta||
Pakeistos 150-153 eilutės iš
||Aš||Sąlygose||Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||
||Tu||Sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį||ramybe||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose
||Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||
į:
||Aš||Sąlygose||Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||Kaip gyventi||
||Tu||Sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį||ramybe||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||Gyventi klausimu, rasti atsakymą||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose
||Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||Išgyventi stebuklą||
Pridėtos 159-164 eilutės:
Trejybės ratas keturiose apytakose jas suveda ir būtent Kito požiūriu.
* Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
* Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
* O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Tai trejybės ratas trejybės rate, kuriuo susipina du žmonės. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?). Pertvarkymas reiškiasi išgyvenimu.
Ištrinta 190 eilutė:
Ištrintos 192-197 eilutės:
Keturios apytakos išsako kaip mylėti Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Meilė priklauso nuo pažinimo visko, betko, kažko, nieko:
* Dievas sudaro pažinimo pagrindą. Jis save pažįsta Dievo šokiu.
* Aš save pažįstu pasirinkimų malūnu, kaip gyventi.
* Tave pažįstu žinojimo rūmais. Išsiaiškinimo būdais jisai gyvena klausimu, randa atsakymą.
* Kito visai nepažįstu. Visgi, malda palaikome jo išgyvenimą.
Ištrintos 198-203 eilutės:

[[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai.
* Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
* Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
* O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?). Pertvarkymas reiškiasi išgyvenimu.
2017 gruodžio 24 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 163-166 eilutės iš
>>bgcolor=#CCCCCC<<

'''Trejybės rato vaidmuo'''
į:
Attach:apytakos.png

[+Pirmapradės sandaros+]
Pakeistos 182-184 eilutės iš
Attach:apytakos.png
į:

>>bgcolor=#CCCCCC<<
2017 gruodžio 24 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 93-97 eilutės:
Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
* Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.
* Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
Ištrintos 163-177 eilutės:

[+Ankstyvesni užrašai+]

Tad Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.

Keturi lygmenys atitinka Dievo troškimus ir mūsų netroškimus, pirmines sandaras. Antrinės sandaros išsako šių lygmenų poras.
* Padalinimai. Apibrėžia asmenį. Pasirinkimų malūną išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Atvaizdai. Apibrėžia asmenį. Žinojimo rūmus išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Aplinkybės. Apibrėžia teiginį. Aplinkybės siejamos ne su mąstomu daiktu, o su juo pasauliu. Žinojimo rūmus išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
* Pagrindimas tinklu apibrėžia pasaulį. Maldų mokslą išgyvena žinojimo rūmų Dievas.
* Įvardijimas medžiu apibrėžia teiginį. Maldų mokslą išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
* Pasakojimas seka apibrėžia asmenį. Maldų mokslą išgyvena Dievo šokio Dievas.
Sluoksnių poros palygintinos su šešias asmenų pokalbiais.

Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
2017 gruodžio 24 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą.
į:
Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Ir Dievas tesutampa su viskuo, tad jisai nereikalingas. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą. Dievas būtinas nes Dievas reikalingas kiekviename nieke.
2017 gruodžio 24 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:
Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą.
Ištrintos 174-176 eilutės:

Ištrintos 224-230 eilutės:



>>bgcolor=#FFFFC0<<

>>bgcolor=#EEEEEE<<
Pakeistos 226-227 eilutės iš
* pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
* žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.
į:
* Pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
* Žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.
2017 gruodžio 24 d., 11:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 124-125 eilutės:
Padalinimų rate lygtis 6+3=1 Tėvą ir Sūnų suveda Dvasia, sąmoningumu aprėpia du šešerybės atvaizdus, Tėvo ir Sūnaus, ir jų pagrindu išveda vienumą.
Ištrintos 158-159 eilutės:

Tėvo ir Sūnaus suvedimas Dvasia vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
2017 gruodžio 24 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 85-86 eilutės iš
'''Kas yra suvedimas, visko žinojimas?'''
į:
[+Kas yra suvedimas, visko žinojimas?+]
Pakeistos 91-92 eilutės iš
'''Dievo šokis ir aplinkybės'''
į:
[+Dievo šokis ir aplinkybės+]
Pakeistos 126-127 eilutės iš
'''Keturi lygmenys'''
į:
[+Keturi lygmenys+]
Pridėtos 130-131 eilutės:
Keturi lygmenys išreiškia visko žinojimo neišbaigtumo lygį. Visko žinojimas yra išbaigtas arba neišbaigtas, amžinai besiplėtojantis. Požiūris yra langas iš išbaigtų sąlygų į neišbaigtas sąlygas ir tuo pačiu, neišbaigtų sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga. Pertvarkymai taipogi sieja išbaigtą (nežinojimo) ir neišbaigtą (žinojimo) santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.
Pakeistos 150-151 eilutės iš
'''Lygmenų santykiai'''
į:
[+Lygmenų santykiai+]
Ištrintos 156-169 eilutės:

'''Esmė'''





Visko žinojimas yra baigtinis arba nebaigtinis. Keturi sluoksniai sieja baigtines ir nebaigtines sąlygas. Požiūris yra langas iš baigtinių sąlygų į nebaigtines sąlygas ir tuo pačiu, nebaigtinio sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga.
* Dievo šokyje nebaigtinės sąlygos suvestos į Dievą. Tad Dievas yra nebaigtinių santvarkos ištrynimas. Užtat Dievo šokis yra be požiūrių, Dievas yra joks požiūris. Dievas veikia 24 būsenų uždaroje sandaroje.
* Pasirinkimų malūnas aprėpia Mane, viengubą požiūrį, (Mano? ar Dievo?) pasirinkimus. Tai veiksmo +1 sąlygos. Dievas veikia 8 padalinimais (jų ratu) arba 6 atvaizdais arba 12 aplinkybių.
* Žinojimo rūmai aprėpia Tave, dvigubą požiūrį, (Dievo? Mano?) klausimus ir atsakymus. Tai veiksmo +2 sąlygos. Dievas veikia trimis kalbomis.
* Maldos mokslas aprėpia Kitą, trigubą požiūrį, kaip Aš meldžiu Dievą už Tave. Tai veiksmo +3 sąlygos. Tai pilnai išskleistos nebaigtinės sąlygos. Dievas veikia paskiromis raiškomis.

Pertvarkymai taipogi sieja baigtinę ir nebaigtinę santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.
2017 gruodžio 24 d., 11:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-16 eilutės:
Koks ryšys tarp Dievo šokio, keturių apytakų ir gyvenimo lygties?
Pakeistos 105-112 eilutės iš
Kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį ir kaip jis išgyvena trejybės ratą:
* Dievas (Tėvas)
Dievo valia (esme) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) gera valia (
atvaizdu) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
*
Tu (Dvasia) išmintimi (sandara) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu (dvasia) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas.

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
į:
Dievo šokiu atsiranda žmogus gyvenantis pasaulyje sandaru trejybės ratu, kuriam užtat Dievas nebūtinas. Tačiau keturiomis apytakomis žmogus savo Dievo šokiu apibrėžtą trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logikos trejybe, kuria atsiveria dviprasmybės laisvė.

Įsivaizduoju
, trejybės ratas yra raktas į keturias apytakas. O trejybės atvaizdu suprantame, kaip asmuo išgyvena trejybės ratą.

Gyvenimo lygties lygmenys

||Dievas||Tėvas||Dievo valia||Esmė||||
||Aš||Sūnus||Gera valia||Atvaizdais||
||
Tu||Dvasia||Išmintimi||Sandara||
||Kitas||Trejybe - Dievo nebuvimu||Amžinu gyvenimu||Dvasia||

Žmogus išgyvena Dievo būtinumo apimtį. Ko siauresnė apimtis, to plačiau ir labiau Dievas būtinas.
||'''Apytaka'''||'''Žmogus išgyvena'''||
||Dievo šokis||Viską Prasmingumo klausimais: Buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais||
||Pasirinkimų malūnas||Betką Pastovumo klausimais: Vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais||
||Žinojimo rūmai||Kažką Betarpiškumo klausimais: Daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais||
||Maldos mokslas||Nieką Tiesos klausimais: Būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais||

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga.
Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes Dievas sutampa su viskuo. Pats šokis jį kaip sandara pakeičia, ir žmogui būtent trejybės ratu. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų kiekviename nieke, taip kad jis vis tiek iškyla.

Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
Pakeista 137 eilutė iš:
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvena'''||'''Būties klausimas'''||
į:
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvenamas'''||'''Būties klausimas'''||
2017 gruodžio 24 d., 11:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 89-110 eilutės:
'''Dievo šokis ir aplinkybės'''

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad
* Dievas pasitraukia klausimu, kaip suvokiantis Tėvas;
* Dievas naujai iškyla atsakymu, kaip susivokiantis Sūnus;
* Dievas sutampa žinojimu, kaip bendrai suvokta Dvasia.
Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.

Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas. Dievo trejybė suveda būtiną Tėvą, tikrą Sūnų ir galimą Dvasią. Šia trejybe atsitokėjama nuo pasaulio.
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas. Aštuongubas kelias suveda Tėvo vienį (visko priėmimą), Sūnaus visybę (visko atmetimą) ir Dvasios daugį.
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas. Dešimt Dievo įsakymų suveda Tėvo daiktą (mylėti kitą), Sūnaus eigą (mylėti save) ir Dvasios asmenį.
* Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu) vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas. Šia trejybe įsiveliama į pasaulį.

Kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį ir kaip jis išgyvena trejybės ratą:
* Dievas (Tėvas) Dievo valia (esme) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) gera valia (atvaizdu) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išmintimi (sandara) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu (dvasia) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas.
Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
Pakeista 124 eilutė iš:
||Aš||Sąlygose||Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||užtikrintumu
į:
||Aš||Sąlygose||Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||
Pakeistos 143-160 eilutės iš
Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad
* Dievas pasitraukia klausimu, kaip suvokiantis Tėvas;
* Dievas naujai iškyla atsakymu, kaip susivokiantis Sūnus;
* Dievas sutampa žinojimu, kaip bendrai suvokta Dvasia.
Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.

Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas. Dievo trejybė suveda būtiną Tėvą, tikrą Sūnų ir galimą Dvasią.
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas. Aštuongubas kelias suveda Tėvo vienį (visko priėmimą), Sūnaus visybę (visko atmetimą) ir Dvasios daugį.
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas. Dešimt Dievo įsakymų suveda Tėvo daiktą (mylėti kitą), Sūnaus eigą (mylėti save) ir Dvasios asmenį.
Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu) vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.

Tačiau kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį ir kaip jis išgyvena trejybės ratą:
* Dievas (Tėvas) Dievo valia (esme) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) gera valia (atvaizdu) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išmintimi (sandara) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu (dvasia) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
į:

2017 gruodžio 24 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 98-107 eilutės:
||Dievas||Be sąlygų||Joks požiūris||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Sąlygose||Požiūris||Koks Aš (tikrai) esu?||
||Tu||Sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį į požiūrį||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||

* Ar esu? Tai Dievo klausimas.
* Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.
* Kaip esu? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.
* Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.
Pakeistos 100-103 eilutės iš
||Save||Savarankiškumu||
||Mane||Užtikrintumu||
||Tave||Ramybe||
||Kitą||Meile||
į:
||'''Asmuo'''||'''Sąlygos'''||'''Požiūris'''||'''Išgyvena'''||'''Būties klausimas'''||
||Dievas||Be sąlygų||Joks požiūris||savarankiškumu||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Sąlygose||Požiūris||užtikrintumu||Koks Aš (tikrai) esu?||užtikrintumu
||Tu||Sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį||ramybe||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį į požiūrį||meile||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||

* Ar esu? Tai Dievo klausimas.
* Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.
* Kaip esu? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.
* Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.
2017 gruodžio 24 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-97 eilutės iš
Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

||Dievo šokis||Klausimas||
||Pasirinkimų malūnas||Klausimo atradimas||
||Žinojimo rūmai||Atsakymo atradimas||
||Maldos mokslas||Atsakymas||
į:
Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

||'''Apytaka'''|| ||'''Žinojimo tikslas'''||
||Dievo šokis||Klausimas||aprėpti||
||Pasirinkimų malūnas||Klausimo atradimas||įsisavinti, ugdytis||
||Žinojimo rūmai||Atsakymo atradimas||suprasti, dalintis||
||Maldos mokslas||Atsakymas||taikyti, atsiliepti, suveikti
||
Ištrintos 208-213 eilutės:

Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau
* žinoti viską - aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
* žinoti betką - įsisavinti, ugdytis (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),
* žinoti kažką - suprasti, dalintis (išsiaiškinimo būdais),
* žinoti nieką - taikyti, atsiliepti, suveikti (maldos mokslu).
2017 gruodžio 24 d., 10:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 114-115 eilutės iš
'''Užrašai'''
į:
'''Lygmenų santykiai'''

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.
Pakeistos 166-170 eilutės iš
'''Dievo trejybė'''

* Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas.
* Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi,
* ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.
į:
2017 gruodžio 24 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-112 eilutės iš
Tad Aš užtikrintumu apimu kažką, Tu ramybe apimi betką ir Kitas meile apima viską. Bet apimame būtent Dievu, tai yra, jo troškimais. Ta prasme Dievo išeities taškas yra ne tik siauriausias, bet ir plačiausias. Mes kiekvienas suabejojame savo "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.
į:
Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.
||Save||Savarankiškumu||
||Mane||Užtikrintumu||
||Tave||Ramybe||
||Kitą||Meile||
2017 gruodžio 24 d., 10:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
[+Sulyginti [[Dievas | Dievo raiškas]], kaip gyventi, [[Išsiaiškinimai | išsiaiškinimo būdus]] ir maldos mokslą.+]
į:
[+Sulyginti Dievo raiškas, kaip gyventi, išsiaiškinimo būdus ir maldos mokslą.+]
2017 gruodžio 24 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-10 eilutės iš
Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių:
* Žinoti viską Dievo požiūriu.
Tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? kurį sustato [[Dievo šokis]].
* Žinoti betką Mano, bendro žmogaus požiūriu. Tai [[kaip gyventi | pasirinkimų malūnas]], kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
* Žinoti kažką Tavo, paskiro žmogaus požiūriu. Tai įvairių mokslų ir asmenybių [[žinojimo rūmai]], jų išsiaiškinimo būdai.
* Žinoti nieką Kito, pasaulio požiūriu
. Tai [[malda | maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
į:
Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių, taipogi nežinojimas yra keturių apimčių. Tai reiškiasi keturiomis požiūrio apytakomis.
* Dievo požiūriu nežinoti visko ir žinoti nieką
. Tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? kurį sustato [[Dievo šokis]].
* Mano
, bendro žmogaus požiūriu nežinoti betko ir žinoti kažką. Tai [[kaip gyventi | pasirinkimų malūnas]], kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
* Tavo
, paskiro žmogaus požiūriu, nežinoti kažko ir žinoti betką. Tai įvairių mokslų ir asmenybių [[žinojimo rūmai]], jų išsiaiškinimo būdai.
* Kito, pasaulio požiūriu, nežinoti nieko ir žinoti viską.
Tai [[malda | maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
Pakeistos 16-20 eilutės iš
* Dievo šokis: Vienybė?
* Pasirinkimų malūnas: Dvejybė?
* Žinojimo rūmai: Trejybė?
* Maldos mokslas: Ketverybė?
į:
* Dievo šokis: Vienybė? Išskiria požiūrį ir raišką?
* Pasirinkimų malūnas: Dvejybė? Išreiškia požiūrį kaip pasirinkimą?
* Žinojimo rūmai: Trejybė? Atskiri klausimą ir atsakymą?
* Maldos mokslas: Ketverybė? Išskiria požiūrį kaip tokį
?
Pridėtos 87-88 eilutės:
Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
Pridėtos 91-92 eilutės:
Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.
Pakeistos 98-112 eilutės iš
||Dievas||Joks požiūris||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Požiūris||Koks Aš (tikrai) esu?||
||Tu||Požiūris į požiūrį||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||
||Kitas||Požiūris į požiūrį į požiūrį||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi
? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.

Dievo
išeities taškas yra siauriausias, apimantis nieką. Kiekvienas požiūris išplečia išeities tašką. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose. O Tu gyveni sąlygų sąlygose ir Kitas gyvena sąlygų sąlygų sąlygose. Tad Aš užtikrintumu apimu kažką, Tu ramybe apimi betką ir Kitas meile apima viską. Bet apimame būtent Dievu, tai yra, jo troškimais. Ta prasme Dievo išeities taškas yra ne tik siauriausias, bet ir plačiausias. Mes kiekvienas suabejojame savo "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.

Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas
. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.

Kaip esi? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.

Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.
į:
||Dievas||Be sąlygų||Joks požiūris||Ar Dievas (būtinai) yra?||
||Aš||Sąlygose||Požiūris||Koks Aš (tikrai) esu?||
||Tu||Sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį||Kaip Tu (galimai) (meile) esi?||
||Kitas||Sąlygų sąlygų sąlygose||Požiūris į požiūrį į požiūrį||Kodėl Kitas (tiesa) yra?||

* Ar esu? Tai Dievo klausimas.
* Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.
* Kaip esu? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės
išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.
* Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Tad Aš užtikrintumu apimu kažką, Tu ramybe apimi betką ir Kitas meile apima viską
. Bet apimame būtent Dievu, tai yra, jo troškimais. Ta prasme Dievo išeities taškas yra ne tik siauriausias, bet ir plačiausias. Mes kiekvienas suabejojame savo "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.
Pakeistos 222-226 eilutės iš
'''Keturi visko žinojimo lygmenys'''

* Pasirinkimų malūnas išreiškia požiūrį kaip pasirinkimą.
* Išsiaiškinimai atskiria klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas išskiria požiūrį kaip tokį.
į:
2017 gruodžio 24 d., 10:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 89-98 eilutės iš
* Dievo šokis: klausimas.
* Pasirinkimų
malūnas: klausimo atradimas.
* Žinojimo
rūmai: atsakymo atradimas.
* Maldos
mokslas: atsakymas.


* Dievo
(jokio požiūrio) išeities tašką: Dievo šokį. Ar Dievas (būtinai) yra?
* Mano
(požiūrio) išeities tašką: pasirinkimų malūną. Koks Aš (tikrai) esu?
* Tavo (požiūrio į požiūrį) išeities tašką: žinojimo rūmus. Kaip Tu (galimai) (meile) esi?
* Kito (požiūrio į požiūrį į požiūrį) išeities tašką: maldų mokslą. Kodėl Kitas (tiesa) yra?
į:
||Dievo šokis||Klausimas||
||Pasirinkimų
malūnas||Klausimo atradimas||
||Žinojimo
rūmai||Atsakymo atradimas||
||Maldos
mokslas||Atsakymas||

||Dievas||Joks požiūris||Ar Dievas
(būtinai) yra?||
||Aš||Požiūris||Koks Aš (tikrai) esu
?||
||Tu||Požiūris į požiūrį||Kaip Tu
(galimai) (meile) esi?||
||Kitas||Požiūris į požiūrį į požiūrį||Kodėl Kitas
(tiesa) yra?||
2017 gruodžio 24 d., 10:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Visko žinojimas yra keturių lygmenų:
į:
Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių:
Pridėtos 83-86 eilutės:
'''Kas yra suvedimas, visko žinojimas?'''

Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi.
Pakeista 94 eilutė iš:
Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi:
į:
2017 gruodžio 24 d., 10:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-10 eilutės iš
* Žinoti betką bendro žmogaus požiūriu. Tai [[kaip gyventi | pasirinkimų malūnas]], kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
* Žinoti kažką paskiro žmogaus požiūriu. Tai įvairių mokslų ir asmenybių [[žinojimo rūmai]], jų išsiaiškinimo būdai.
* Žinoti nieką pasaulio požiūriu. Tai [[malda | maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
į:
* Žinoti betką Mano, bendro žmogaus požiūriu. Tai [[kaip gyventi | pasirinkimų malūnas]], kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
* Žinoti kažką Tavo, paskiro žmogaus požiūriu. Tai įvairių mokslų ir asmenybių [[žinojimo rūmai]], jų išsiaiškinimo būdai.
* Žinoti nieką Kito, pasaulio požiūriu. Tai [[malda | maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
Ištrintos 12-13 eilutės:
Ar Dievo šokis pasireiškia vienybe, pasirinkimų malūnas dvejybe, žinojimo rūmai trejybe ir maldos mokslas ketverybe?
Pridėtos 14-19 eilutės:

Ieškoti santykių tarp lygmenų:
* Dievo šokis: Vienybė?
* Pasirinkimų malūnas: Dvejybė?
* Žinojimo rūmai: Trejybė?
* Maldos mokslas: Ketverybė?
2017 gruodžio 24 d., 10:11 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 16-21 eilutės:
Apžvelgti ir palyginti:
* (žinoti viską) klausimą: Dievo požiūrį, jo tyrimą ar jisai būtinas, iš kurio kyla jo raiškos ir visi klausimai
* (žinoti betką) klausimo atradimą: žmogaus požiūrį, pasirinkimų malūną, kaip gyventi
* (žinoti kažką) atsakymo atradimą: išsiaiškinimo būdus
* (žinoti nieką) atsakymą: maldos mokslą
Ištrinta 76 eilutė:
Pridėtos 79-84 eilutės:
'''Keturi lygmenys'''

* Dievo šokis: klausimas.
* Pasirinkimų malūnas: klausimo atradimas.
* Žinojimo rūmai: atsakymo atradimas.
* Maldos mokslas: atsakymas.
2017 gruodžio 24 d., 10:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
* Žinoti nieką pasaulio požiūriu. Tai [[maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
į:
* Žinoti nieką pasaulio požiūriu. Tai [[malda | maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
2017 gruodžio 24 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-10 eilutės:
Šiame puslapyje bandau išsakyti, ką reiškia viską žinoti. Tai bus [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]] trečia dalis, kurioje aprašysiu besąlygišką žinojimą.

Visko žinojimas yra keturių lygmenų:
* Žinoti viską Dievo požiūriu. Tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? kurį sustato [[Dievo šokis]].
* Žinoti betką bendro žmogaus požiūriu. Tai [[kaip gyventi | pasirinkimų malūnas]], kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
* Žinoti kažką paskiro žmogaus požiūriu. Tai įvairių mokslų ir asmenybių [[žinojimo rūmai]], jų išsiaiškinimo būdai.
* Žinoti nieką pasaulio požiūriu. Tai [[maldos mokslas]], kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.
Ištrinta 85 eilutė:
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai trečia dalis [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]], kurioje aprašau besąlygišką žinojimą.
2017 lapkričio 05 d., 20:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-74 eilutės:

[+Sulyginti [[Dievas | Dievo raiškas]], kaip gyventi, [[Išsiaiškinimai | išsiaiškinimo būdus]] ir maldos mokslą.+]

Apžvelgti ir palyginti:
* (žinoti viską) klausimą: Dievo požiūrį, jo tyrimą ar jisai būtinas, iš kurio kyla jo raiškos ir visi klausimai
* (žinoti betką) klausimo atradimą: žmogaus požiūrį, pasirinkimų malūną, kaip gyventi
* (žinoti kažką) atsakymo atradimą: išsiaiškinimo būdus
* (žinoti nieką) atsakymą: maldos mokslą

Lyginti lygmenų poras
* 01) Ieškoti [[atitikimai | atitikimų]] tarp [[Dievas | Dievo raiškų]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūno]].
** Įvardinti asmens raiškas ir palyginti su Dievo raiškomis.
** Dievo šokį sieti su klaidų rūšimis, su Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėmis.
** Kaip Senojo Testamento Dievas gyvena, tiria, kaip tai siejasi su mūsų pasirinkimu, kaip gyventi?
** Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
** Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja [[šešerybė | šešerybės]] atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
*** Kaip šešerybės atvaizdai veikia Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose?
* 03) Dievo šokį sieti su Dievo suveikimu maldoje.
* Kaip apskritai veikia sąmoningumo veiksmas +3 ?
** Kaip sąmoningumo veiksmas +3 sieja didėjantį laisvumą ir mažėjantį laisvumą?
** Kaip vienumas reiškiasi žinojimo rūmais?
*** Apžvelgti apskritai, kaip esame [[viena]]?
* Kaip tuo pačiu [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?
** Kaip malda susijusi su [[kitas | Kitu]]?
** Kaip malda susijusi su pertvarkymais?
** Kokios sandaros atvaizdai yra pertvarkymai?
** Kaip išgyvenimai susiję su gyvenimu? Su pasirinkimais? Su gera valia?
** Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.
** Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.
** Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
* Kaip įvairiai ir apskritai esame [[viena]]?
** Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.
* Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
** Kaip įvairiais klausimais išeinama už savęs iš siauresnio lygmens į platesnį?
** Kaip išėjimas už savęs klausimais susijęs su abejonėmis ir dvejonėmis?
** Kaip išėjimas už savęs klausimais sustato sandaras, kaip antai padalinimus?

Išmąstyti, išryškinti suvokimo sandaras (4-1, 4+4, 4+6).
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) ir su gyvenimo lygtimi?
* Sandaromis išsakyti: Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobulas, gyvenimas nebūtinai teisingas.
* Apibrėžti sandarą 4+4
** Suvokti gero ir blogo vaiko gyvenimų sandarą, kaip juos sieja Dievo trejybė, kaip iš to išplaukia kalbos.
** Poreikiai
*** Kaip įsivaizduoti poreikių tenkinimus, kaip vaidmenis tinkinant, taikant Aleksandro gaires?
** Vertybės
*** Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn. O kaip į juos atsiliepiama?
** Suvokti, kaip kalbos remiasi aštuongubu keliu.
*** Tirti kalbą, kaip tveriami prielaidų tvėriniai.
*** "Artimo" ir "artimumo" sąvoka grindžia šviesuolių bendrystę, visus lūkesčius, skiria tai, kas artima ir tolima, skiria tikėjimą ir žinojimą: kaip tiki, taip ir bus. Tad kaip artimumo sąvoka kalbos plėtojama, tikslinama, praturtinima?
*** Pagrindimas
**** Sudaryti [[vertybių žemėlapis | vertybių žemėlapį]], kaip pavyzdį, kaip sąsajomis mezgamas ištisas pasaulis.
*** Įvardijimas
**** Naujai apmąstyti įvardijimą, geros valios pratimus ir širdies tiesas.
* Apibrėžti sandarą 4+6
** Suvokti 6+4 dviprasmybę ir jos svarbą, kaip ji grindžia asmenų trejybę.
** Širdies tiesomis suvokti sandarą 6+4.
** Išvesti 6 neigiamus Dievo įsakymus iš 4 teigiamų Dievo įsakymų.
** Išvesti 6 antrines sandaras iš 4 pirminių sandarų.
* Sandarų abėcėlę ir gyvenimo lygtį įžvelgti Dievo raiškose, pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose, maldos santykiuose.

Suvokti [[kitas | Kito]] svarbą suvedant Dievo šokį, pasirinkimų malūną, žinojimo rūmus ir maldos mokslą. Asmenų požiūriai yra jų išeities taškai. Kito išeities taškas yra Dievo troškimas visko, tad ir mūsų rūpesčių bei nesąmonių, tad Dievo būtinumas.
* Kaip Kito požiūrį išsako antrinės sandaros? Dievo įsijautimas?
* Kaip Kito požiūrį išsako padalinimų ratas ir trys veiksmai?
* Kaip Kito požiūrį išsako gyvenimo lygtis ir amžinas gyvenimas?
* Kaip Tavo požiūrį, žinojimo rūmus, išsako pirminės sandaros?
* Kaip Mano požiūrį, pasirinkimų malūną, išsako visaregis?
* Kaip Dievo požiūrį, Dievo šokį, išsako viskas?
* Naujai suvokti visaregį kaip Mano sandarą iš kurio išsiveda Tavo pirminės sandaros.
2017 spalio 14 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 152-153 eilutės:

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.
2017 rugpjūčio 03 d., 19:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 138-143 eilutės:

'''Keturi visko žinojimo lygmenys'''

* Pasirinkimų malūnas išreiškia požiūrį kaip pasirinkimą.
* Išsiaiškinimai atskiria klausimą ir atsakymą.
* Maldos mokslas išskiria požiūrį kaip tokį.
2016 lapkričio 10 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-8 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

Ar Dievo šokis pasireiškia vienybe, pasirinkimų malūnas dvejybe, žinojimo rūmai trejybe ir maldos mokslas ketverybe?

>><<
Pridėtos 20-27 eilutės:

Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.

Kaip esi? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.

Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

'''Užrašai'''
2016 lapkričio 10 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-3 eilutės:


>>bgcolor=#CCCCCC<<
2016 lapkričio 10 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-19 eilutės iš
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai trečia dalis [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]], kurioje aprašau besąlygišką žinojimą. Jis apima keturis išeities taškus:
* Dievo išeities tašką: Dievo šokį
* Mano išeities tašką: pasirinkimų malūną
* Tavo išeities tašką: žinojimo rūmus
* Kito išeities tašką
: maldų mokslą.

Iš tikrųjų, besąlygiškas žinojimas remiasi išeities tašku
. Jų yra keturi: Dievo (be požiūrio), Mano (požiūriu), Tavo (požiūriu į požiūrį) ir Kito (požiūriu į požiūrį į požiūrį). Užtat išeities taškas tampa vis siauresnis. Visgi jisai suabejoja "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.

O suvedimas derina skirtingus
išeities taškus. Tad suvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Tad suvedimas apima šešias išeities taškų poras ir išsako, kaip gyvename klausimu. Juk klausimas mus išveda į platesnį lygmenį.

O išeities taškus apima gyvenimas Dievu. Nes Dievo
išeities taškas plačiausias. Tačiau kaip tai susiję su meile, su troškimo visko? Kuris tai išeities taškas?

Klausimai
* Ar
yra? Iššaukia Dievą - Dievo šokį. Svarsto būtinumą.
* Koks esu? Iššaukia mane - pasirinkimų malūną. Svarsto tikrumą.
* Kaip esi? (Kaip meilė palaiko) Iššaukia tave - žinojimo rūmus (kuriais meilė palaiko). Svarsto galimumą.
* Kodėl yra? Iššaukia kitą - maldos mokslą. Svarsto tiesą
.
į:

>>bgcolor=#CCCCCC<<

Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai trečia dalis [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]], kurioje aprašau besąlygišką žinojimą.

Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi
:
* Dievo (jokio požiūrio) išeities tašką: Dievo šokį. Ar Dievas (būtinai) yra?
* Mano (požiūrio) išeities tašką: pasirinkimų malūną. Koks Aš (tikrai) esu?
* Tavo (požiūrio
į požiūrį) išeities tašką: žinojimo rūmus. Kaip Tu (galimai) (meile) esi?
* Kito (požiūrio į požiūrį į požiūrį)
išeities tašką: maldų mokslą. Kodėl Kitas (tiesa) yra?

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi
. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.

Dievo
išeities taškas yra siauriausias, apimantis nieką. Kiekvienas požiūris išplečia išeities tašką. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose. O Tu gyveni sąlygų sąlygose ir Kitas gyvena sąlygų sąlygų sąlygose. Tad Aš užtikrintumu apimu kažką, Tu ramybe apimi betką ir Kitas meile apima viską. Bet apimame būtent Dievu, tai yra, jo troškimais. Ta prasme Dievo išeities taškas yra ne tik siauriausias, bet ir plačiausias. Mes kiekvienas suabejojame savo "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.
2016 lapkričio 06 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Kaip esi? Iššaukia tave - žinojimo rūmus. Svarsto galimumą.
į:
* Kaip esi? (Kaip meilė palaiko) Iššaukia tave - žinojimo rūmus (kuriais meilė palaiko). Svarsto galimumą.
2016 lapkričio 06 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-19 eilutės:

Klausimai
* Ar yra? Iššaukia Dievą - Dievo šokį. Svarsto būtinumą.
* Koks esu? Iššaukia mane - pasirinkimų malūną. Svarsto tikrumą.
* Kaip esi? Iššaukia tave - žinojimo rūmus. Svarsto galimumą.
* Kodėl yra? Iššaukia kitą - maldos mokslą. Svarsto tiesą.
2016 rugpjūčio 06 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
O suvedimas derina skirtingus išeities taškus. Tad suvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Tad suvedimas apima šešias išeities taškų poras ir išsako, kaip gyvename klausimu.
į:
O suvedimas derina skirtingus išeities taškus. Tad suvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Tad suvedimas apima šešias išeities taškų poras ir išsako, kaip gyvename klausimu. Juk klausimas mus išveda į platesnį lygmenį.

O išeities taškus apima gyvenimas Dievu. Nes Dievo išeities taškas plačiausias. Tačiau kaip tai susiję su meile, su troškimo visko? Kuris tai išeities taškas?
2016 rugpjūčio 06 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
O suvedimas derina skirtingus išeities taškus. Tad suvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Tad suvedimas apima šešias išeities taškų poras ir išsako, kaip gyvename Dievu.
į:
O suvedimas derina skirtingus išeities taškus. Tad suvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Tad suvedimas apima šešias išeities taškų poras ir išsako, kaip gyvename klausimu.
2016 rugpjūčio 06 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-11 eilutės:

Iš tikrųjų, besąlygiškas žinojimas remiasi išeities tašku. Jų yra keturi: Dievo (be požiūrio), Mano (požiūriu), Tavo (požiūriu į požiūrį) ir Kito (požiūriu į požiūrį į požiūrį). Užtat išeities taškas tampa vis siauresnis. Visgi jisai suabejoja "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.

O suvedimas derina skirtingus išeities taškus. Tad suvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Tad suvedimas apima šešias išeities taškų poras ir išsako, kaip gyvename Dievu.
2016 rugpjūčio 06 d., 19:41 atliko AndriusKulikauskas -
2016 rugpjūčio 06 d., 19:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai pagrindas [[knyga | vadovėliui šviesuoliams]], kurį rašau.

Man rūpi apžvelgti visus klausimus ir atrinkti svarbiausius. Man ypač rūpi atrinkti svarbiausius klausimus apie sandaras
.
į:
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai trečia dalis [[knyga | vadovėlio šviesuoliams]], kurioje aprašau besąlygišką žinojimą. Jis apima keturis išeities taškus:
* Dievo išeities tašką: Dievo šokį
* Mano išeities tašką: pasirinkimų malūną
* Tavo išeities tašką: žinojimo rūmus
* Kito išeities tašką: maldų mokslą
.

>>bgcolor=#CCCCCC<<

[+Ankstyvesni užrašai+]
2016 liepos 21 d., 11:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 114-119 eilutės:

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
* pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
* žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.
2016 gegužės 15 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -
2016 gegužės 15 d., 17:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]], [[Skaičiai]]
į:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]], [[Sutapimai]]
2016 gegužės 15 d., 17:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]], [[Sutapimai]]
į:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]], [[Skaičiai]]
2016 gegužės 15 d., 17:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]]
į:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]], [[Sutapimai]]
2016 kovo 12 d., 09:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
Keturi sluoksniai sieja baigtines ir nebaigtines sąlygas. Požiūris yra langas iš baigtinių sąlygų į nebaigtines sąlygas ir tuo pačiu, nebaigtinio sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga.
į:
Visko žinojimas yra baigtinis arba nebaigtinis. Keturi sluoksniai sieja baigtines ir nebaigtines sąlygas. Požiūris yra langas iš baigtinių sąlygų į nebaigtines sąlygas ir tuo pačiu, nebaigtinio sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga.
2016 kovo 12 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-32 eilutės iš
* Dievo šokyje nebaigtinės sąlygos suvestos į Dievą. Tad Dievas yra nebaigtinių santvarkos ištrynimas. Užtat Dievo šokis yra be požiūrių, Dievas yra joks požiūris.
* Pasirinkimų malūnas aprėpia Mane, viengubą požiūrį, (Mano? ar Dievo?) pasirinkimus. Tai veiksmo +1 sąlygos
.
* Žinojimo rūmai aprėpia Tave, dvigubą požiūrį, (Dievo? Mano?) klausimus ir atsakymus. Tai veiksmo +2 sąlygos.
* Maldos mokslas aprėpia Kitą, trigubą požiūrį, kaip Aš meldžiu Dievą už Tave.
Tai veiksmo +3 sąlygos. Tai pilnai išskleistos nebaigtinės sąlygos.
į:
* Dievo šokyje nebaigtinės sąlygos suvestos į Dievą. Tad Dievas yra nebaigtinių santvarkos ištrynimas. Užtat Dievo šokis yra be požiūrių, Dievas yra joks požiūris. Dievas veikia 24 būsenų uždaroje sandaroje.
* Pasirinkimų malūnas aprėpia Mane, viengubą požiūrį, (Mano? ar Dievo?) pasirinkimus
. Tai veiksmo +1 sąlygos. Dievas veikia 8 padalinimais (jų ratu) arba 6 atvaizdais arba 12 aplinkybių.
* Žinojimo rūmai aprėpia Tave, dvigubą požiūrį, (Dievo? Mano?) klausimus ir atsakymus.
Tai veiksmo +2 sąlygos. Dievas veikia trimis kalbomis.
* Maldos mokslas aprėpia Kitą, trigubą požiūrį, kaip Aš meldžiu Dievą už Tave. Tai veiksmo +3 sąlygos. Tai pilnai išskleistos nebaigtinės sąlygos. Dievas veikia paskiromis raiškomis
.
2016 kovo 11 d., 15:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
į:
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
2016 kovo 11 d., 13:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 76 eilutė iš:
'''Keturi asmenys'''
į:
'''Keturių asmenų sluoksniai'''
2016 kovo 11 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-20 eilutės iš
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas.
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas.
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas.
Asmens trejybės ratas
vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.
į:
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas. Dievo trejybė suveda būtiną Tėvą, tikrą Sūnų ir galimą Dvasią.
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas. Aštuongubas kelias suveda Tėvo vienį (visko priėmimą), Sūnaus visybę (visko atmetimą) ir Dvasios daugį.
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas. Dešimt Dievo įsakymų suveda Tėvo daiktą (mylėti kitą), Sūnaus eigą (mylėti save) ir Dvasios asmenį.
Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu)
vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.
Pakeista 26 eilutė iš:
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
į:
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
2016 kovo 10 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla.
į:
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.
2016 kovo 10 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-35 eilutės:
Keturi sluoksniai sieja baigtines ir nebaigtines sąlygas. Požiūris yra langas iš baigtinių sąlygų į nebaigtines sąlygas ir tuo pačiu, nebaigtinio sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga.
* Dievo šokyje nebaigtinės sąlygos suvestos į Dievą. Tad Dievas yra nebaigtinių santvarkos ištrynimas. Užtat Dievo šokis yra be požiūrių, Dievas yra joks požiūris.
* Pasirinkimų malūnas aprėpia Mane, viengubą požiūrį, (Mano? ar Dievo?) pasirinkimus. Tai veiksmo +1 sąlygos.
* Žinojimo rūmai aprėpia Tave, dvigubą požiūrį, (Dievo? Mano?) klausimus ir atsakymus. Tai veiksmo +2 sąlygos.
* Maldos mokslas aprėpia Kitą, trigubą požiūrį, kaip Aš meldžiu Dievą už Tave. Tai veiksmo +3 sąlygos. Tai pilnai išskleistos nebaigtinės sąlygos.

Pertvarkymai taipogi sieja baigtinę ir nebaigtinę santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.
Pakeistos 41-43 eilutės iš
* Padalinimai. Pasirinkimų malūną išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Atvaizdai. Žinojimo rūmus išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Aplinkybės. Žinojimo rūmus išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
į:
* Padalinimai. Apibrėžia asmenį. Pasirinkimų malūną išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Atvaizdai. Apibrėžia asmenį. Žinojimo rūmus išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Aplinkybės. Apibrėžia teiginį. Aplinkybės siejamos ne su mąstomu daiktu, o su juo pasauliu. Žinojimo rūmus išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
Pridėta 47 eilutė:
Sluoksnių poros palygintinos su šešias asmenų pokalbiais.
2016 kovo 10 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 39-40 eilutės:

Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.
2016 kovo 10 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-38 eilutės iš
Keturi lygmenys
į:
Keturi lygmenys atitinka Dievo troškimus ir mūsų netroškimus, pirmines sandaras. Antrinės sandaros išsako šių lygmenų poras.
* Padalinimai. Pasirinkimų malūną išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Atvaizdai. Žinojimo rūmus išgyvena Dievo šokio Dievas.
* Aplinkybės. Žinojimo rūmus išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
* Pagrindimas tinklu apibrėžia pasaulį. Maldų mokslą išgyvena žinojimo rūmų Dievas.
* Įvardijimas medžiu apibrėžia teiginį. Maldų mokslą išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
* Pasakojimas seka apibrėžia asmenį. Maldų mokslą išgyvena Dievo šokio Dievas.
2016 kovo 10 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-25 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) Dievo valia išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) gera valia išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išmintimi išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
į:
* Dievas (Tėvas) Dievo valia (esme) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) gera valia (atvaizdu) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išmintimi (sandara) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu (dvasia) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
Pridėtos 29-32 eilutės:

Tad Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.

Keturi lygmenys
2016 kovo 09 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 92-133 eilutės:
'''Opiausi klausimai'''

Kaip Dievo šokį, pasirinkimų malūną ir žinojimo rūmus suveda Kito požiūris?
* Kaip Kito požiūrį išsako antrinės sandaros? Dievo įsijautimas?
* Kaip Kito požiūrį išsako padalinimų ratas ir trys veiksmai?
* Kaip Kito požiūrį išsako gyvenimo lygtis ir amžinas gyvenimas?
* Kaip Tavo požiūrį, žinojimo rūmus, išsako pirminės sandaros?
* Kaip Mano požiūrį, pasirinkimų malūną, išsako visaregis?
* Kaip Dievo požiūrį, Dievo šokį, išsako viskas?

Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
* Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja [[šešerybė | šešerybės]] atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
** Kaip šešerybės atvaizdai veikia Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose?
* Kaip apskritai veikia sąmoningumo veiksmas +3 ?
** Kaip sąmoningumo veiksmas +3 sieja didėjantį laisvumą ir mažėjantį laisvumą?
* Išryškinti Dievo šokį, jo visas raiškas, ir šešerybės vaidmenį jame. Taip pat išryškinti šešerybės vaidmenį pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose.
* Kaip vienumas reiškiasi žinojimo rūmais?
** Apžvelgti apskritai, kaip esame [[viena]]?

Kaip gyventi...
* Kaip aštuongubas kelias suveda gerojo ir blogojo vaiko požiūrius? Kur tada jo pradžia ir pabaiga? Ar tenka šį kelią dvejopai suprasti?

Kokia žinojimo rūmų apimtis?
* Kaip rūpėjimas, tikėjimas, paklusnumas išreiškia Dvasią, Sūnų ir Tėvą?
* Iš kur kyla įvairiausi mokslai?
* Kaip susiję įvairių mokslų žinojimo rūmai?

Kaip tuo pačiu [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?
* Kaip malda susijusi su [[kitas | Kitu]]?
* Kaip malda susijusi su pertvarkymais?
* Kokios sandaros atvaizdai yra pertvarkymai?
* Kaip išgyvenimai susiję su gyvenimu? Su pasirinkimais? Su gera valia?

Apžvelgti ir palyginti:
* (žinoti viską) klausimą: Dievo požiūrį, jo tyrimą ar jisai būtinas, iš kurio kyla jo raiškos ir visi klausimai
* (žinoti betką) išsiaiškinimo būdus
* (žinoti kažką) maldos mokslą
* (žinoti nieką) atsakymą: žmogaus požiūrį, pasirinkimų malūną, kaip gyventi

Sutvarkyti puslapius:
* [[Dievas]]
* [[Šešerybė]]
2016 kovo 09 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-25 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
į:
* Dievas (Tėvas) Dievo valia išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) gera valia išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išmintimi išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla
.
2016 vasario 20 d., 21:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės.
į:
Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.
2016 vasario 15 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 80-81 eilutės:

Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu).
2016 vasario 15 d., 17:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-52 eilutės:

Attach:apytakos.png
2016 vasario 15 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu r jų neiginiais.
į:
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.
2016 vasario 15 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-25 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu,
galimumu.
į:
* Dievas (Tėvas) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
* Aš (Sūnus) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
* Tu (Dvasia) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką - [[malda | maldos mokslą]] - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu,
galimumu r jų neiginiais.
2016 vasario 15 d., 11:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-19 eilutės iš
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe;
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu;
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų
.
Asmens trejybės ratas juos vienija, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.
į:
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas.
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu
. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas.
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas.
Asmens trejybės ratas vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią
, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.
2016 vasario 15 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Asmens trejybės ratas juos vienija, kaip rato lygiaverčius narius.
į:
Asmens trejybės ratas juos vienija, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.
2016 vasario 11 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 54-59 eilutės:
Keturios apytakos išsako kaip mylėti Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Meilė priklauso nuo pažinimo visko, betko, kažko, nieko:
* Dievas sudaro pažinimo pagrindą. Jis save pažįsta Dievo šokiu.
* Aš save pažįstu pasirinkimų malūnu, kaip gyventi.
* Tave pažįstu žinojimo rūmais. Išsiaiškinimo būdais jisai gyvena klausimu, randa atsakymą.
* Kito visai nepažįstu. Visgi, malda palaikome jo išgyvenimą.
Pakeistos 71-72 eilutės iš
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?).
į:
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?). Pertvarkymas reiškiasi išgyvenimu.
Pridėtos 79-86 eilutės:
'''Gyvenimas tarpu'''

Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.

Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.

Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės.
Pridėtos 118-119 eilutės:
* Kokios sandaros atvaizdai yra pertvarkymai?
* Kaip išgyvenimai susiję su gyvenimu? Su pasirinkimais? Su gera valia?
2016 vasario 10 d., 16:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis.
į:
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?).
Pakeistos 93-95 eilutės iš
Kaip tuo pačiu [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?
* Kaip malda susijusi su [[kitas | Kitu]]?
į:
Kaip gyventi...
* Kaip aštuongubas kelias suveda gerojo ir blogojo vaiko požiūrius? Kur tada jo pradžia ir pabaiga
? Ar tenka šį kelią dvejopai suprasti?
Pakeistos 101-103 eilutės iš
Kaip aštuongubas kelias suveda gerojo ir blogojo vaiko požiūrius? Kur tada jo pradžia ir pabaiga? Ar tenka šį kelią dvejopai suprasti?
į:
Kaip tuo pačiu [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?
* Kaip malda susijusi su [[kitas | Kitu]]?
* Kaip malda susijusi su pertvarkymais
?
2016 vasario 10 d., 15:46 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 71-72 eilutės:

Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
2016 vasario 10 d., 15:44 atliko AndriusKulikauskas -
2016 vasario 10 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 58-61 eilutės iš
Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš persitvarkymo, iš nesusivedimų. O persitvarkymas sulygintinas su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Tad šeši persitvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris
, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
į:

Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines
sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

[[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai
.
* Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
* Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
* O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis
.
Pakeistos 68-77 eilutės iš
* aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
* įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),

* taikyti (maldos mokslu)
* ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais).

Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.

* Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje
, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
* Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
* O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
* Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis.
į:
* žinoti viską - aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
* žinoti betką - įsisavinti, ugdytis (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),

* žinoti kažką - suprasti, dalintis (išsiaiškinimo būdais),
* žinoti nieką - taikyti, atsiliepti, suveikti (maldos mokslu).

Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas
, betkas.
2016 vasario 10 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 53-57 eilutės:
* Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį,
* pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį,
* ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai.
O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
Pridėtos 59-60 eilutės:

Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
2016 vasario 10 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-53 eilutės iš
Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų ir atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą. Jos susiveda Sūnumi. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Tas tarpas, tai Dvasia. jas suvedančias, kaip Dievo Sūnumi, dvejomis žinojimo kryptimis. Sūnus
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas susaisto aštuongubio kelio dvi puses.
* Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.
* Žinojimo rūmuose svarbiausi dešimt Dievo įsakymų, jų apibrėžimas aštuongubo kelio susiuvimu trejybe (Dievo ar žmogaus?)
į:
Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.
2016 vasario 10 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 50 eilutė iš:
Žinojimo rūmuose
į:
Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų ir atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą. Jos susiveda Sūnumi. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Tas tarpas, tai Dvasia. jas suvedančias, kaip Dievo Sūnumi, dvejomis žinojimo kryptimis. Sūnus
Pridėta 104 eilutė:
* Kaip rūpėjimas, tikėjimas, paklusnumas išreiškia Dvasią, Sūnų ir Tėvą?
Pridėtos 107-108 eilutės:

Kaip aštuongubas kelias suveda gerojo ir blogojo vaiko požiūrius? Kur tada jo pradžia ir pabaiga? Ar tenka šį kelią dvejopai suprasti?
2016 vasario 10 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-48 eilutės iš
Pasirinkimų malūne
* Pasirinkimų malūne trejybės ratas priešpastatomas trims būdams rinkti Dievą vietoj savęs.
* Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą
ir jų taikymą. Sandaros naudojamos suskaidyti trejybės poslinkius ir pašalinti trikdžius.
* Pasirinkimų malūnų pagrindas, tai aštuongubas kelias suvedantis blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, trejybės ratą ir trejybinį Dievo pasirinkimą.
į:
Pasirinkimų malūne aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.
* Asmens trejybės ratas grindžia blogojo vaiko požiūrį, taip pat gerojo vaiko, neturinčio ryšio su Dievu, taip kad Dievas juo gyvena.
* Gerojo vaiko požiūrį grindžia trys sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų) kuriais jisai jaučia ryšį su Dievu ir renkasi Dievo valią vietoj savo valios.
Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.
2016 vasario 10 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 34-40 eilutės:
'''Trejybės ratas'''

* Dievo trejybė išplaukia iš Dievo Tėvo ir veda į Dievą Sūnų.
* Tad tai naujai išgyvenama Sūnumi, aštuongubu keliu, ir išplaukia Dievu Dvasia.
* Ir vėl naujai išgyvenama Dvasia, dešimts Dievo įsakymų, taip kad susiveda į Dievą Tėvą.
O šis trejybės ratas, juos vienijantis, reiškiasi mumis.
Pakeistos 39-42 eilutės iš
Dievo šokyje
*
šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas
*
Dievo šokyje trejybės ratas veda iš vienos sandaros į kitą.
* Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras.
į:
Dievo šokį sustato šešerybė susidaranti iš Dievo trejybės ir asmens trejybės rato. Dievo trejybę išreiškia nariai, sandaros, kuriais:
* esame: Tėvo požiūriu, Dievo trejybe, klausiame ar nusistatome besąlygiškai (Tėvo pasitraukimu) ar sąlygiškai (Sūnaus iškilimu)?
* veikiame: Sūnaus požiūriu, aštuongubu keliu, klausiame ar vykdome besąlygiškai (palaikydami blogąjį vaiką) ar sąlygiškai (palaikydami gerąjį vaiką)?
* mąstome: Dvasios požiūriu, dešimt Dievo įsakymais, klausiame ar permąstome besąlygiškai (šešeriopai mylėdami artimą, draugą) ar sąlygiškai (ketveriopai mylėdami Dievą, priešą)?
Asmens trejybės ratas atskiria šias tris sandaras. Ratu slenkame iš vieno nario į kitą klausimais: Nusistatome (Tėvu), ar vykdome (Sūnumi)? Vykdome (Sūnumi), ar permąstome (Dvasia)? Permąstome (Dvasia), ar nusistatome (Tėvu)? Tėvo, Sūnaus, Dvasios vienumas reiškiasi mumis, mūsų ratu.
2016 vasario 10 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-47 eilutės:
Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo šokyje
* šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas
Ištrintos 48-52 eilutės:
* Pasirinkimų malūne trejybės ratas priešpastatomas trims būdams rinkti Dievą vietoj savęs.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas susaisto aštuongubio kelio dvi puses.
Kiekvienu atveju trejybės ratas yra dalis šešerybės.

[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų.
Pridėtos 50-52 eilutės:

Pasirinkimų malūne
* Pasirinkimų malūne trejybės ratas priešpastatomas trims būdams rinkti Dievą vietoj savęs.
Ištrintos 53-54 eilutės:
* Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.
Pridėtos 55-58 eilutės:

Žinojimo rūmuose
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas susaisto aštuongubio kelio dvi puses.
* Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.
2016 vasario 10 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-44 eilutės iš
* Taip pradedant Dievu Tėvu iškyla Dievo šokis, jo raiškos.
* O pradedant Sūnumi iškyla pasirinkimų malūnas, kaip gyventi. Jo pagrindas, tai aštuongubas kelias suvedantis blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, trejybės ratą ir trejybinį Dievo pasirinkimą.
* Pradedant Dvasia iškyla žinojimo rūmai. Juose svarbiausi dešimt Dievo įsakymų, jų apibrėžimas aštuongubo kelio susiuvimu trejybe (Dievo ar žmogaus?)
į:
Pridėtos 53-55 eilutės:

* Pasirinkimų malūnų pagrindas, tai aštuongubas kelias suvedantis blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, trejybės ratą ir trejybinį Dievo pasirinkimą.
* Žinojimo rūmuose svarbiausi dešimt Dievo įsakymų, jų apibrėžimas aštuongubo kelio susiuvimu trejybe (Dievo ar žmogaus?)
2016 vasario 10 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Asmens trejybės ratas juos, kaip lygiaverčius, vienija.
į:
Asmens trejybės ratas juos vienija, kaip rato lygiaverčius narius.
Pakeistos 22-26 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką [[malda | maldos mokslą]]
- būtinumu, tikrumu, galimumu.
į:
* Dievas (Tėvas) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką
- [[malda | maldos mokslą]] - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu.

Tėvo ir Sūnaus suvedimas Dvasia vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą
.
Ištrintos 30-33 eilutės:
* Dievo šokiu suvokiama - juo Dievas pasitraukia, taip kad jis nebūtinas;
* pasirinkimų malūnu susivokiama - juo Dievas naujai iškyla, taip kad jis būtinas;
* o žinojimo rūmai yra jų bendrai suvokti - žinojimo rūmai išsako Dievo šokio klausimą ir pasirinkimų malūno atsakymą.
Ištrintos 33-34 eilutės:

Tėvo ir Sūnaus suvedimas Dvasia vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
2016 vasario 10 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-12 eilutės iš
* Dievas pasitraukia, kaip suvokiantis Tėvas;
* Dievas naujai iškyla, kaip susivokiantis Sūnus;
* Dievas sutampa, kaip bendrai suvokta Dvasia.
į:
* Dievas pasitraukia klausimu, kaip suvokiantis Tėvas;
* Dievas naujai iškyla atsakymu, kaip susivokiantis Sūnus;
* Dievas sutampa žinojimu, kaip bendrai suvokta Dvasia.
Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.
Pakeistos 22-26 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) išgyvena [[Dievas | Dievo šokį]] buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena [[malda | maldos mokslą]] būtinumu, tikrumu, galimumu.
į:
* Dievas (Tėvas) išgyvena viską - [[Dievas | Dievo šokį]] - buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu betką - [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] - vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni kažką - anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] - daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena nieką [[malda | maldos mokslą]] - būtinumu, tikrumu, galimumu.
Ištrinta 28 eilutė:
Dievo šokis, pasirinkimų malūnas ir žinojimo rūmai sudaro Dievo trejybę:
2016 vasario 10 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* Tu (Dvasia) išgyveni [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] daiktu, eiga, asmenimi;
į:
* Tu (Dvasia) išgyveni anuodu suvedančius [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] daiktu, eiga, asmenimi;
Pakeistos 25-31 eilutės iš
'''Papildomai'''

* Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis,
* o
Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas.
* Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai.
Suvedimas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą
.
į:
'''Dievo trejybė'''

Dievo šokis, pasirinkimų malūnas ir žinojimo rūmai sudaro Dievo trejybę:
* Dievo šokiu suvokiama - juo Dievas pasitraukia, taip kad jis nebūtinas;
* pasirinkimų malūnu susivokiama - juo Dievas naujai iškyla, taip kad jis būtinas;
* o žinojimo rūmai yra jų bendrai suvokti - žinojimo rūmai išsako Dievo šokio klausimą ir pasirinkimų malūno atsakymą
.
Pakeistos 36-42 eilutės iš
[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų.
* Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras.
* Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Sandaros naudojamos suskaidyti trejybės poslinkius ir pašalinti trikdžius.
* Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.
į:
Tėvo ir Sūnaus suvedimas Dvasia vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.

'''Trejybės
ratas'''
Ištrintos 47-54 eilutės:

'''Dievo trejybė'''

Dievo šokis, pasirinkimų malūnas ir žinojimo rūmai sudaro Dievo trejybę:
* Dievo šokiu suvokiama - juo Dievas pasitraukia, taip kad jis nebūtinas;
* pasirinkimų malūnu susivokiama - juo Dievas naujai iškyla, taip kad jis būtinas;
* o žinojimo rūmai yra jų bendrai suvokti - žinojimo rūmai išsako Dievo šokio klausimą ir pasirinkimų malūno atsakymą.
Pridėtos 54-58 eilutės:

[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų.
* Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras.
* Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Sandaros naudojamos suskaidyti trejybės poslinkius ir pašalinti trikdžius.
* Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.
2016 vasario 10 d., 13:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-45 eilutės iš
* Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį,
* pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį,
* ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai.
O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
į:
Pakeistos 51-57 eilutės iš
Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.
* Dievo
trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
* aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
* dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.

Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš persitvarkymo, iš nesusivedimų. O persitvarkymas sulygintinas su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Tad šeši persitvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
į:

'''Dievo
trejybė'''
Pakeistos 59-60 eilutės iš
į:
'''Trejybės rato vaidmuo'''
Ištrinta 65 eilutė:
Pridėtos 67-77 eilutės:

* Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį,
* pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį,
* ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai.
O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.
* Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
* aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
* dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.
Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš persitvarkymo, iš nesusivedimų. O persitvarkymas sulygintinas su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Tad šeši persitvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
2016 vasario 10 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-24 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) išgyvena Dievo šokį buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu pasirinkimų malūną vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni žinojimo rūmus daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena maldos mokslą
būtinumu, tikrumu, galimumu.
į:
* Dievas (Tėvas) išgyvena [[Dievas | Dievo šokį]] buvimu, veikimu, mąstymu;
* Aš (Sūnus) išgyvenu [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena [[malda | maldos mokslą]]
būtinumu, tikrumu, galimumu.
Pakeistos 66-72 eilutės iš
Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau
* aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
* įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),
* taikyti (maldos mokslu)
* ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais).
Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
į:
Pridėtos 72-81 eilutės:


'''Keturi asmenys'''

Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau
* aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
* įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),
* taikyti (maldos mokslu)
* ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais).
Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
2016 vasario 09 d., 11:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Tačiau kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį:
į:
Tačiau kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį ir kaip jis išgyvena trejybės ratą:
2016 vasario 09 d., 11:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) išgyvena Dievo šokį;
* Aš (Sūnus) išgyvenu pasirinkimų malūną
;
* Tu (Dvasia) išgyveni žinojimo rūmus;
* Kitas (Trejybė) išgyvena maldos
mokslą.
į:
* Dievas (Tėvas) išgyvena Dievo šokį buvimu, veikimu, mąstymu;
* (Sūnus) išgyvenu pasirinkimų malūną vieniu, visybe, daugiu;
* Tu (Dvasia) išgyveni žinojimo rūmus daiktu, eiga, asmenimi;
* Kitas (Trejybė) išgyvena maldos
mokslą būtinumu, tikrumu, galimumu.
2016 vasario 09 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
* Tėvas išgyvena šią Dievo trejybę;
* Sūnus išgyvena aštuongubą kelią, jį siejantį su Tėvu;
* Dvasia išgyvena dešimt Dievo įsakymų.
į:
* Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe;
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu;
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų.
Pakeistos 71-75 eilutės iš
Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.

* Tėvas išeina už savęs Dievo trejybe,
* Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu ir
* Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų
.
į:
Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
2016 vasario 09 d., 11:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš
* Dievas išgyvena Dievo šokį;
* Aš išgyvenu pasirinkimų malūną;
* Tu išgyveni žinojimo rūmus;
* Kitas išgyvena maldos mokslą.
į:
* Dievas (Tėvas) išgyvena Dievo šokį;
* Aš (Sūnus) išgyvenu pasirinkimų malūną;
* Tu (Dvasia) išgyveni žinojimo rūmus;
* Kitas (Trejybė) išgyvena maldos mokslą.
2016 vasario 09 d., 11:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-8 eilutės:
'''Esmė'''
Pridėtos 24-25 eilutės:

'''Papildomai'''
2016 vasario 09 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
Asmens trejybės ratas juos, kaip lygiaverčius, vienija Dievo šokiu.
į:
Asmens trejybės ratas juos, kaip lygiaverčius, vienija.

Tačiau kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį:
* Dievas išgyvena Dievo šokį;
* Aš išgyvenu pasirinkimų malūną;
* Tu išgyveni žinojimo rūmus;
* Kitas išgyvena maldos mokslą
.
2016 vasario 09 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-16 eilutės:

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad
* Dievas pasitraukia, kaip suvokiantis Tėvas;
* Dievas naujai iškyla, kaip susivokiantis Sūnus;
* Dievas sutampa, kaip bendrai suvokta Dvasia.
Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:
* Tėvas išgyvena šią Dievo trejybę;
* Sūnus išgyvena aštuongubą kelią, jį siejantį su Tėvu;
* Dvasia išgyvena dešimt Dievo įsakymų.
Asmens trejybės ratas juos, kaip lygiaverčius, vienija Dievo šokiu.
2016 vasario 09 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-16 eilutės iš
Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedimas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų. Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras. Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Sandaros naudojamos suskaidyti trejybės poslinkius ir pašalinti trikdžius. Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.

Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.

Dievo trejybė išplaukia iš Dievo Tėvo ir veda į Dievą Sūnų. Tad tai naujai išgyvenama Sūnumi, aštuongubu keliu, ir išplaukia Dievu Dvasia. Ir vėl naujai išgyvenama Dvasia, dešimts Dievo įsakymų, taip kad susiveda į Dievą Tėvą. O šis trejybės ratas, juos vienijantis, reiškiasi mumis. Taip pradedant Dievu Tėvu iškyla Dievo šokis, jo raiškos. O pradedant Sūnumi iškyla pasirinkimų malūnas, kaip gyventi. Jo pagrindas, tai aštuongubas kelias suvedantis blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, trejybės ratą ir trejybinį Dievo pasirinkimą. Pradedant Dvasia iškyla žinojimo rūmai. Juose svarbiausi dešimt Dievo įsakymų, jų apibrėžimas aštuongubo kelio susiuvimu trejybe (Dievo ar žmogaus?)
į:
* Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis,
*
o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas.
*
Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai.
Suvedimas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.

* Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas.
*
Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi,
*
ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų.
*
Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras.
*
Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Sandaros naudojamos suskaidyti trejybės poslinkius ir pašalinti trikdžius.
*
Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.

* Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį,
*
pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį,
*
ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai.
O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.

* Dievo trejybė išplaukia iš Dievo Tėvo ir veda į Dievą Sūnų.
*
Tad tai naujai išgyvenama Sūnumi, aštuongubu keliu, ir išplaukia Dievu Dvasia.
*
Ir vėl naujai išgyvenama Dvasia, dešimts Dievo įsakymų, taip kad susiveda į Dievą Tėvą.
O šis trejybės ratas, juos vienijantis, reiškiasi mumis.
*
Taip pradedant Dievu Tėvu iškyla Dievo šokis, jo raiškos.
*
O pradedant Sūnumi iškyla pasirinkimų malūnas, kaip gyventi. Jo pagrindas, tai aštuongubas kelias suvedantis blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, trejybės ratą ir trejybinį Dievo pasirinkimą.
*
Pradedant Dvasia iškyla žinojimo rūmai. Juose svarbiausi dešimt Dievo įsakymų, jų apibrėžimas aštuongubo kelio susiuvimu trejybe (Dievo ar žmogaus?)
Pakeistos 41-49 eilutės iš
Dievo šokis, pasirinkimų malūnas ir žinojimo rūmai sudaro Dievo trejybę: Dievo šokiu suvokiama, pasirinkimų malūnu susivokiama, o žinojimo rūmai yra jų bendrai suvokti. Tad žinojimai rūmai išsako Dievo šokio klausimą ir pasirinkimų malūno atsakymą. Dievo šokiu Dievas pasitraukia, taip kad jis nebūtinas, o pasirinkimų malūnu Dievas naujai iškyla, taip kad jis būtinas.

Aš bandau viską
suvesti, kad galėčiau aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?), įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi), taikyti (maldos mokslu) ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais). Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.

Tėvas išeina už savęs Dievo trejybe, Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu ir Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų.

Dievo šokyje trejybės ratas veda iš vienos sandaros į kitą. Pasirinkimų malūne trejybės ratas priešpastatomas trims būdams rinkti Dievą vietoj savęs. Žinojimo rūmuose trejybės ratas susaisto aštuongubio kelio dvi puses. Kiekvienu atveju trejybės ratas yra dalis šešerybės.

Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia. Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime. O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą. Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis.
į:
Dievo šokis, pasirinkimų malūnas ir žinojimo rūmai sudaro Dievo trejybę:
*
Dievo šokiu suvokiama - juo Dievas pasitraukia, taip kad jis nebūtinas;
* pasirinkimų malūnu susivokiama - juo Dievas naujai iškyla, taip kad jis būtinas;
* o žinojimo rūmai yra jų bendrai suvokti - žinojimo rūmai išsako Dievo šokio klausimą ir pasirinkimų malūno atsakymą.

Aš bandau viską
suvesti, kad galėčiau
*
aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
*
įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),
*
taikyti (maldos mokslu)
* ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais).
Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.

* Tėvas išeina už savęs Dievo trejybe,
*
Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu ir
*
Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų.

* Dievo šokyje trejybės ratas veda iš vienos sandaros į kitą.
*
Pasirinkimų malūne trejybės ratas priešpastatomas trims būdams rinkti Dievą vietoj savęs.
*
Žinojimo rūmuose trejybės ratas susaisto aštuongubio kelio dvi puses.
Kiekvienu atveju trejybės ratas yra dalis šešerybės.

* Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
*
Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
*
O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
*
Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis.
2016 vasario 09 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-31 eilutės iš
Suvedant tenka išsakyti:
* gyvenimo išmintį
* sandarų kalbą
* gyvenimiškus pavyzdžius
.
į:
Tėvas išeina už savęs Dievo trejybe, Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu ir Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų.

Dievo šokyje trejybės ratas veda iš vienos sandaros į kitą. Pasirinkimų malūne trejybės ratas priešpastatomas trims būdams rinkti Dievą vietoj savęs. Žinojimo rūmuose trejybės ratas susaisto aštuongubio kelio dvi puses. Kiekvienu atveju trejybės ratas yra dalis šešerybės
.
2016 vasario 08 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 32-33 eilutės:

Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia. Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime. O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą. Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis.
2016 vasario 08 d., 17:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-56 eilutės iš
* Kaip reiškiasi [[kalbos | trys kalbos]]?
* Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio pavyzdžiais.
į:
* Kaip malda susijusi su [[kitas | Kitu]]?
Ištrinta 66 eilutė:
* [[Atitikimai]]
2016 vasario 06 d., 17:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš persitvarkymo, iš nesusivedimų. O persitvarkymas sulygintinas su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra.
į:
Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš persitvarkymo, iš nesusivedimų. O persitvarkymas sulygintinas su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Tad šeši persitvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.
2016 vasario 06 d., 17:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš persitvarkymo, iš nesusivedimų. O persitvarkymas sulygintinas su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra.
2016 vasario 06 d., 16:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-20 eilutės iš
* Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus.
* aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką).
* dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo
tarp jų iki to).
į:
* Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
* aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
* dešimt Dievo įsakymų: tarpas
tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.
2016 vasario 06 d., 16:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-20 eilutės:

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.
* Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus.
* aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką).
* dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to).
2016 vasario 06 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-15 eilutės:

Dievo trejybė išplaukia iš Dievo Tėvo ir veda į Dievą Sūnų. Tad tai naujai išgyvenama Sūnumi, aštuongubu keliu, ir išplaukia Dievu Dvasia. Ir vėl naujai išgyvenama Dvasia, dešimts Dievo įsakymų, taip kad susiveda į Dievą Tėvą. O šis trejybės ratas, juos vienijantis, reiškiasi mumis. Taip pradedant Dievu Tėvu iškyla Dievo šokis, jo raiškos. O pradedant Sūnumi iškyla pasirinkimų malūnas, kaip gyventi. Jo pagrindas, tai aštuongubas kelias suvedantis blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, trejybės ratą ir trejybinį Dievo pasirinkimą. Pradedant Dvasia iškyla žinojimo rūmai. Juose svarbiausi dešimt Dievo įsakymų, jų apibrėžimas aštuongubo kelio susiuvimu trejybe (Dievo ar žmogaus?)
2016 vasario 06 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]]
į:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]], [[Kitas]]
Pakeista 13 eilutė iš:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
į:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent [[Kitas | Kito]] požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
2016 vasario 06 d., 08:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos.
į:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Šis tarpas reiškiasi pokalbiais, taip pat pertvarkymais.
2016 vasario 05 d., 15:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-33 eilutės:

Kaip Dievo šokį, pasirinkimų malūną ir žinojimo rūmus suveda Kito požiūris?
* Kaip Kito požiūrį išsako antrinės sandaros? Dievo įsijautimas?
* Kaip Kito požiūrį išsako padalinimų ratas ir trys veiksmai?
* Kaip Kito požiūrį išsako gyvenimo lygtis ir amžinas gyvenimas?
* Kaip Tavo požiūrį, žinojimo rūmus, išsako pirminės sandaros?
* Kaip Mano požiūrį, pasirinkimų malūną, išsako visaregis?
* Kaip Dievo požiūrį, Dievo šokį, išsako viskas?
2016 vasario 05 d., 15:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai.
į:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos.
2016 vasario 05 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas.
į:
Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Tad būtent Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai.
2016 vasario 05 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų. Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras. Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis aštuongubio kelio dvi puses.
į:
[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų. Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras. Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Sandaros naudojamos suskaidyti trejybės poslinkius ir pašalinti trikdžius. Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis, suderinantis aštuongubio kelio dvi puses, Tėvo ir Sūnaus požiūrius.
2016 vasario 05 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų. Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras. Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis aštuongubio kelio dvi puses.
į:
[[Dievo šokis | Dievo šokyje]], [[kaip gyventi | pasirinkimų malūne]] ir [[žinojimo rūmai | žinojimo rūmuose]] veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų. Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras. Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis aštuongubio kelio dvi puses.
2016 vasario 05 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Dievo šokis išreiškia Dievo požiūrį, pasirinkimų malūnas - Mano požiūrį, ir žinojimo rūmai - Tavo požiūrį, kuriame susiveda Dievo ir Mano požiūriai. O nesusiveda Kito požiūriu, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas.
2016 vasario 05 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų.
į:
Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų. Dievo šokis išdėstytas asmens trejybės ratu: šokis atskirai apibrėžia tris sandaras. Pasirinkimų malūnas išdėstytas išsišakojimu: jisai atskiria sandarų apibrėžimą ir jų taikymą. Žinojimo rūmai išdėstyti sudėjimu: jisai sustatytas Dievo trejybe, o rūmų taikymo apimtį nusako asmens trejybės ratas siejantis, susiuvinėjantis aštuongubio kelio dvi puses.
2016 vasario 05 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Dievo šokis, pasirinkimų malūnas ir žinojimo rūmai sudaro Dievo trejybę: Dievo šokiu suvokiama, pasirinkimų malūnu susivokiama, o žinojimo rūmai yra jų bendrai suvokti. Tad žinojimai rūmai išsako Dievo šokio klausimą ir pasirinkimų malūno atsakymą. Dievo šokiu Dievas pasitraukia, taip kad jis nebūtinas, o pasirinkimų malūnu Dievas naujai iškyla, taip kad jis būtinas.
2016 vasario 05 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:
Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros, tačiau jos skirtingai išdėstytos: šešerybė - Dievo trejybė ir asmens trejybės ratas; Dievo trejybė, aštuongubas kelias ir dešimt Dievo įsakymų.
Pridėta 25 eilutė:
** Kaip šešerybės atvaizdai veikia Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose?
2016 vasario 04 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda žinojimo rūmai?
į:
Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda [[žinojimo rūmai]]?
2016 vasario 03 d., 18:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.
2016 vasario 03 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-14 eilutės:

Suvedant tenka išsakyti:
* gyvenimo išmintį
* sandarų kalbą
* gyvenimiškus pavyzdžius.
2016 vasario 03 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:
Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?), įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi), taikyti (maldos mokslu) ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais). Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
Pakeistos 36-38 eilutės iš
>><<

Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?), įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi), taikyti (maldos mokslu) ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais). Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
į:
Sutvarkyti puslapius:
* [[Atitikimai]]
* [[Dievas]]
* [[Šešerybė]]

>><<
2016 vasario 03 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-67 eilutės iš
Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti, įsisavinti, taikyti ir tuo dalintis. Apžvelgiu esminius kampus, kaip tą išmąstau ir pristatau.

Nuo vaikystės rūpėjo, kaip gyventi. Pagalvojau, jeigu viską žinosiu
, ir man rūpės tas žinias gražiai taikyti, tai žinosiu, kaip gyventi. Tad nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
* Viską žinoti, tai matyti Dievo požiūriu.
* Gražiai taikyti, tai gyventi šviesuoliu ir puoselėti šviesuolių mokslą.
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, savo gyvenimu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi Dievu, be ryšio su Dievu, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.



Anot šv.Pauliaus himno meilei, meilė yra tai be kurio nėra vaisingas nė visko žinojimas, nė visiškas atsidavimas. Tad tai susiję su gražiu taikymu, su šviesuolių bendrystės telkimu, be kurio Jėzaus auka beprasmiška.


Mus ir Dievą, atsakymus ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.

Pristatysiu kaip klausimą ir atsakymą savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.
* Dievo požiūris, tai klausimas, ar jisai būtinas? Vienas Dievas mumis vis plėtoja skirtingas galimybes. Tame klausime slypi atsakymai, kad Dievas nebūtinas ir kad Dievas būtinas. Iš Dievo kyla asmenys, taip kad Dievas nebūtinas. Tokiu būdu išsakome ir pagrindžiame, kas yra asmuo, atpažįstame save.
** [[Dievas | Dievo raiškos]], kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį. Kokį Dievą įvairiai pažįstu.
** Kaip Dievo raiškos susiveda į Dievo šokį.
** [[Žemėlapynas | Vaizduotės ribos]], kaip Dievas pasitraukia. Išspręsti sandarų klausimus.
** Maldos mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia, kaip mes paskiri asmenys susivedame.
* Asmenų atsakymas, kaip gyvename.
** Renkamės gyventi. O vis renkamės vieną galimybę iš kelių. Renkamės klausimą, [[kaip gyventi]]? Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas ir jo atsakymas derinami trijose skirtingose vienumo ir nevienumo sąlygose, tad atitinkamose [[dorovė | dorovėse]]. Tai trys skirtingi būdai kaip Dievas be požiūrio prisiima požiūrį (+1, +2, +3), kada nesame Dievas:
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): '''Dievas nebūtinai geras.''' Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam. Dievo trejybė derina klausimą ir atsakymą tiesiogiai.
**** Kaip nesielgti, tai yra, kaip ir kodėl įvairiai [[klaidos | nuklystame]].
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? '''Aš nebūtinai tobulas.''' Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui. Aštuongubas kelias klausimą ir atsakymą derina keturiomis apimtimis.
**** Kaip gilintis dar nežinant, tai yra, kokie yra išsiaiškinimo būdai.
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gera valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais (valios sutapimais pirmyn ir atgal) ir šešiais jų tarpais (valios nesutapimais), kuriais gerbiame suskaldytą valią.
**** Kaip visi [[gvildenu | klausimai]] išsiveda iš klausimo, kaip esame [[viena]]?
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Tuomet atsirandame Dievo būsenoje. Taip būna taip pat, kada renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Gyvename Dievu. Asmens trejybe:
*** Išeiname iš vieno požiūrio, slenkame į kitą. Gyvename klausimais: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Tada gyvename viena su visais.
*** Išgyvename trikdį, pragarą. Pragare gali būti tiktai vienas Dievas. Tai sugrįžimas į pirmapradžio Dievo būseną iš kurios jisai išėjo į save
.
į:
Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?), įsisavinti (žmogaus atsakymu, kaip gyventi), taikyti (maldos mokslu) ir tuo dalintis (išsiaiškinimo būdais). Tai žinojimo apimtys: viskas, niekas, kažkas, betkas.
2016 vasario 03 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 7-8 eilutės:

Viską išsakyti
2016 vasario 03 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio (smegenų mokslo nagrinėjamos "dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, netgi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Slopindamas dėmesį, sulaikau mąstymą, pastebiu vaizduotės ribas ir dėmesio galimybes. Tai išminties esmė, visko ir laisvumo atskyrimas.
į:
Pakeistos 49-53 eilutės iš
Tad pirmiausia mąstau, kaip neatmesti galimybių, jų neatsisakyti. O Dievo galimybę pasirinkau, nes laisviau mąstau jo galimybę priimdamas nei ją atmesdamas. O neatmetę galimybę, ją kaip tokią priimame. O kadangi apsibrėžiau viską žinoti, tai juk Dievui būdinga, tad siūliau jam globoti mane, kad drįsčiau mąstyti jo požiūriu.

Tad Dievas yra klausimas iš kurio visos galimybės išplaukia, o asmuo yra atsakymas atrinktas iš galimybių. Dievas vėlgi yra visų mūsų, atsakymų, suvedimas, kaip ir kodėl įvairiai renkamės gyventi. Gyventi klausimais, tai gyventi Dievu. Šviesuoliai gyvena klausimais, taip kad jiems kiekvienas atsakymas yra naujas klausimas. Tamsuoliai gyvena atsakymais, kuriuos jiems tenka amžinai lopyti, nes pats gyvenimas juos sutrikdo.

Tad mus
ir Dievą, atsakymus ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.
į:

Mus
ir Dievą, atsakymus ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.
2016 vasario 03 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
* Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio pavyzdžiais.
Ištrintos 34-35 eilutės:

Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio pavyzdžiais.
2016 vasario 03 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* Kaip reiškiasi [[kalbos | trys kalbos]]?
2016 vasario 03 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

Kaip tuo pačiu [[malda | maldų mokslas]] suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?
2016 vasario 03 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
* (žinoti nieką) atsakymą: kaip gyventi
į:
* (žinoti nieką) atsakymą: žmogaus požiūrį, pasirinkimų malūną, kaip gyventi
2016 vasario 03 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
Kaip Dievo šokį ir pasirinkimų malūną suveda žinojimo rūmai?
* Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną
(žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
į:
Kaip [[Dievas | Dievo šokį]] ir [[kaip gyventi | pasirinkimų malūną]] suveda žinojimo rūmai?
* Kaip Dievo šokį
(Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja [[šešerybė | šešerybės]] atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
Pakeista 20 eilutė iš:
** Apžvelgti apskritai, kaip esame viena?
į:
** Apžvelgti apskritai, kaip esame [[viena]]?
2016 vasario 03 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:
* Kaip vienumas reiškiasi žinojimo rūmais?
** Apžvelgti apskritai, kaip esame viena?
2016 vasario 03 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* Išryškinti Dievo šokį, jo visas raiškas, ir šešerybės vaidmenį jame. Taip pat išryškinti šešerybės vaidmenį pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose.
2016 vasario 03 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-42 eilutės:

Anot šv.Pauliaus himno meilei, meilė yra tai be kurio nėra vaisingas nė visko žinojimas, nė visiškas atsidavimas. Tad tai susiję su gražiu taikymu, su šviesuolių bendrystės telkimu, be kurio Jėzaus auka beprasmiška.
2016 vasario 03 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Knyga]]
į:
Žr. [[Knyga]], [[Atitikimai]]
Ištrintos 38-39 eilutės:

Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo rūpesčio, susivokti jo visumoje, viską išversti, kad taptų klausimu. Tokiu laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, aš, vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.
2016 vasario 03 d., 13:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedamas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
į:
Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedimas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
2016 vasario 03 d., 13:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
Kokia žinojimo rūmų apimtis?
2016 vasario 03 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:
Viską išsakyti
Pakeistos 12-18 eilutės iš
Opiausi klausimai
* Apžvelgti ir palyginti:
** (žinoti viską) klausimą: Dievo požiūrį, jo tyrimą ar jisai būtinas, iš kurio kyla jo raiškos ir visi klausimai
** (žinoti betką) išsiaiškinimo būdus
** (žinoti kažką) maldos mokslą
** (žinoti nieką) atsakymą: kaip gyventi
* Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio
pavyzdžiais.
į:
'''Opiausi klausimai'''

Kaip Dievo šokį
ir pasirinkimų malūną suveda žinojimo rūmai?
* Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
* Kaip apskritai veikia sąmoningumo veiksmas +3 ?
** Kaip sąmoningumo veiksmas +3 sieja didėjantį laisvumą ir mažėjantį laisvumą?

* Iš kur kyla įvairiausi mokslai?
* Kaip susiję įvairių mokslų žinojimo rūmai?

Apžvelgti ir palyginti:
* (žinoti viską) klausimą: Dievo požiūrį, jo tyrimą ar jisai būtinas, iš kurio kyla jo raiškos ir visi klausimai
* (žinoti betką) išsiaiškinimo būdus
* (žinoti kažką) maldos mokslą
* (žinoti nieką) atsakymą: kaip gyventi

Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio
pavyzdžiais.
2016 vasario 03 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai pagrindas vadovėliui šviesuoliams, kurį rašau.
į:
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai pagrindas [[knyga | vadovėliui šviesuoliams]], kurį rašau.
2016 vasario 03 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-8 eilutės:
Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai pagrindas vadovėliui šviesuoliams, kurį rašau.

Man rūpi apžvelgti visus klausimus ir atrinkti svarbiausius. Man ypač rūpi atrinkti svarbiausius klausimus apie sandaras.

Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedamas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
Ištrintos 53-62 eilutės:

[+Gairės+]

* Rašyti apie Dievą, ne save. Labiausiai pristatyti, aprašyti, apdainuoti Dievo raiškas.
* Apie save rašyti tai, kas reikalinga pristatyti savo patirtį, kaip ką įvairiai išsiaiškinau.
* Savo gyvenimo pavyzdžiais skatinti kitus mąstyti savo gyvenimo pavyzdžiais.
* Parodyti, kaip įvairiai žmonės yra kalbėję apie mano pristatomas sąvokas.
* Įkvėpti mokslą. Parodyti, jog galime viską pakartotinai tirti ir išsiaiškinti. Galime tikėtis pastovių atsakymų.
* Rašyti paprastai ir aiškiai, kaip vaikai nuo vaikystės gali būti auginami mąstyti šią sąvokų kalba, gyventi šviesuoliais.
* Rašau paskiriems šviesuoliams, taip pat jų šeimoms, norinčioms auginti šviesuolius.
2016 sausio 10 d., 08:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
* Sieti tris dorybių ketverybes su aštuongubio kelio pavyzdžiais.
į:
* Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio pavyzdžiais.
2016 sausio 10 d., 08:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
* Sieti tris dorybių ketverybes su aštuongubio kelio pavyzdžiais.
2016 sausio 09 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 34 eilutė iš:
** Maldos mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia
į:
** Maldos mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia, kaip mes paskiri asmenys susivedame.
2016 sausio 09 d., 10:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
** (žinoti viską) kaip Dievo raiškos kyla iš Dievo požiūrio, jo tyrimo ar jisai būtinas
į:
** (žinoti viską) klausimą: Dievo požiūrį, jo tyrimą ar jisai būtinas, iš kurio kyla jo raiškos ir visi klausimai
Pakeista 9 eilutė iš:
** (žinoti nieką) kaip gyventi
į:
** (žinoti nieką) atsakymą: kaip gyventi
2016 sausio 08 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 44 eilutė iš:
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Arba renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Gyvename Dievu. Asmens trejybe:
į:
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Tuomet atsirandame Dievo būsenoje. Taip būna taip pat, kada renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Gyvename Dievu. Asmens trejybe:
2016 sausio 08 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio (smegenų mokslo nagrinėjamos "dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, net gi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Slopindamas dėmesį, sulaikau mąstymą, pastebiu vaizduotės ribas ir dėmesio galimybes. Tai išminties esmė.
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio (smegenų mokslo nagrinėjamos "dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, netgi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Slopindamas dėmesį, sulaikau mąstymą, pastebiu vaizduotės ribas ir dėmesio galimybes. Tai išminties esmė, visko ir laisvumo atskyrimas.
2016 sausio 08 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo klausimo, susivokti jo visumoje, viską išversti. Tokiu laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, aš, vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.
į:
Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo rūpesčio, susivokti jo visumoje, viską išversti, kad taptų klausimu. Tokiu laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, aš, vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.
2016 sausio 08 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, savo gyvenimu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi be Dievo, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.
į:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, savo gyvenimu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi Dievu, be ryšio su Dievu, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.
2016 sausio 08 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi be Dievo, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.
į:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, savo gyvenimu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi be Dievo, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.
2016 sausio 08 d., 12:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo klausimo, susivokti jo visumoje, viską išversti. Tokia laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, aš, vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.
į:
Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo klausimo, susivokti jo visumoje, viską išversti. Tokiu laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, aš, vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.
2016 sausio 08 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi be Dievo, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolų mokslu apimame visas galimybes.
į:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi be Dievo, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolių mokslu apimame visas galimybes.
2016 sausio 07 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
* Apžvelgti, kaip gyventi. Naujai suvesti.
* Susieti,
kaip gyventi, su Dievo tyrimu, ar jisai būtinas.
į:
* Apžvelgti ir palyginti:
** (žinoti viską)
kaip Dievo raiškos kyla iš Dievo požiūrio, jo tyrimo ar jisai būtinas
** (žinoti betką) išsiaiškinimo būdus
** (žinoti kažką) maldos mokslą
** (žinoti nieką) kaip gyventi
2016 sausio 07 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 41 eilutė iš:
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Arba renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Asmens trejybe:
į:
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Arba renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Gyvename Dievu. Asmens trejybe:
Pakeista 43 eilutė iš:
*** Išgyvename trikdį, pragarą.
į:
*** Išgyvename trikdį, pragarą. Pragare gali būti tiktai vienas Dievas. Tai sugrįžimas į pirmapradžio Dievo būseną iš kurios jisai išėjo į save.
2016 sausio 07 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-20 eilutės iš
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio ("dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, net gi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Tad pirmiausia mąstau, kaip neatmesti galimybių, jų neatsisakyti. O Dievo galimybę pasirinkau, nes laisviau mąstau jo galimybę priimdamas nei ją atmesdamas. O neatmetę galimybę, ją kaip tokią priimame. O kadangi apsibrėžiau viską žinoti, tai juk Dievui būdinga, tad siūliau jam globoti mane, kad drįsčiau mąstyti jo požiūriu.
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio (smegenų mokslo nagrinėjamos "dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, net gi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Slopindamas dėmesį, sulaikau mąstymą, pastebiu vaizduotės ribas ir dėmesio galimybes. Tai išminties esmė.

Tad pirmiausia mąstau, kaip neatmesti galimybių, jų neatsisakyti. O Dievo galimybę pasirinkau, nes laisviau mąstau jo galimybę priimdamas nei ją atmesdamas. O neatmetę galimybę, ją kaip tokią priimame. O kadangi apsibrėžiau viską žinoti, tai juk Dievui būdinga, tad siūliau jam globoti mane, kad drįsčiau mąstyti jo požiūriu.
2016 sausio 07 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-31 eilutės iš
* Asmenų atsakymas, kaip renkamės gyventi. O vis renkamės vieną galimybę iš kelių. Renkamės klausimą, [[kaip gyventi]]? Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
į:
* Asmenų atsakymas, kaip gyvename.
** Renkamės
gyventi. O vis renkamės vieną galimybę iš kelių. Renkamės klausimą, [[kaip gyventi]]? Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
Pakeista 37 eilutė iš:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gera valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais (sutapimais pirmyn ir atgal) ir šešiais jų tarpais (nesutapimais).
į:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gera valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais (valios sutapimais pirmyn ir atgal) ir šešiais jų tarpais (valios nesutapimais), kuriais gerbiame suskaldytą valią.
Pridėtos 39-41 eilutės:
** Nesirenkame gyventi, tiesiog šiaip gyvename. Arba renkamės gyventi, bet neturime ryšio su Dievu, taip kad Dievas gyvena mumis. Asmens trejybe:
*** Išeiname iš vieno požiūrio, slenkame į kitą. Gyvename klausimais: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Tada gyvename viena su visais.
*** Išgyvename trikdį, pragarą.
2016 sausio 07 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 36 eilutė iš:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gerą valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais ir šešiais jų tarpais.
į:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gera valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais (sutapimais pirmyn ir atgal) ir šešiais jų tarpais (nesutapimais).
2016 sausio 07 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš
Tad Dievas yra klausimas iš kurio visos galimybės išplaukia, o asmuo yra atsakymas atrinktas iš galimybių. Dievas vėlgi yra visų mūsų, atsakymų, suvedimas, kaip ir kodėl įvairiai renkamės gyventi. Gyventi klausimais, tai gyventi Dievu. Šviesuoliai gyvena klausimais, taip kad jiems kiekvienas atsakymas yra naujas klausimas. Tamsuoliai gyvena atsakymais, kuriuos jiems tenka amžinai lopyti, nes pats gyvenimas juos sutriko.

Tad mus ir Dievą, atsakymai ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.
į:
Tad Dievas yra klausimas iš kurio visos galimybės išplaukia, o asmuo yra atsakymas atrinktas iš galimybių. Dievas vėlgi yra visų mūsų, atsakymų, suvedimas, kaip ir kodėl įvairiai renkamės gyventi. Gyventi klausimais, tai gyventi Dievu. Šviesuoliai gyvena klausimais, taip kad jiems kiekvienas atsakymas yra naujas klausimas. Tamsuoliai gyvena atsakymais, kuriuos jiems tenka amžinai lopyti, nes pats gyvenimas juos sutrikdo.

Tad mus ir Dievą, atsakymus ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.
Pakeista 31 eilutė iš:
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas ir jo atsakymas derinami trijose skirtingose vienumo ir nevienumo sąlygose, tad atitinkamose [[dorovė | dorovėse]].
į:
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas ir jo atsakymas derinami trijose skirtingose vienumo ir nevienumo sąlygose, tad atitinkamose [[dorovė | dorovėse]]. Tai trys skirtingi būdai kaip Dievas be požiūrio prisiima požiūrį (+1, +2, +3), kada nesame Dievas:
2016 sausio 06 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

Tad mus ir Dievą, atsakymai ir klausimą sieja keturios apimtys: Dievo požiūris, išsiaiškinimo būdai, maldos veiksmingumas ir kaip gyventi.
2016 sausio 06 d., 09:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
į:
Nuo vaikystės rūpėjo, kaip gyventi. Pagalvojau, jeigu viską žinosiu, ir man rūpės tas žinias gražiai taikyti, tai žinosiu, kaip gyventi. Tad nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
Pakeistos 16-20 eilutės iš
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas.
į:
Jau pats rūpestis, kaip gyventi, reiškia, kad mes renkamės vieną iš kelių galimybių. Tai yra mūsų laisvė. Tai kaip iš to susigaudyti, kaip rinktis? Kas tai per pasirinkimas? Galiu bandyti susivokti, tai yra, atsiplėšti nuo savo pasirinkimo, nuo savo klausimo, susivokti jo visumoje, viską išversti. Tokia laisvės išvertimu, tokiu išvirkštiniu mąstymu, , vieningas asmuo, mąstau kelias skirtingas galimybes. Tai jau ne žmoniškas, o dieviškas mąstymas. Tai mąstymas Dievo požiūriu, tai savotiškas Dievo apibrėžimas.

Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas. Toks išvertimas yra būdingas žinojimui, nes žinojimas yra gebėjimas atkartoti. Žinojimas yra dėmesio ("dvasios") atsitraukimas klausimu, bent dalinai atskleidžiantis vaizduotės tvėrinį, net gi jos galutines ribas, taip kad į jas galima naujai įsijausti iššauktu atsakymu. Tad pirmiausia mąstau, kaip neatmesti galimybių, jų neatsisakyti. O Dievo galimybę pasirinkau, nes laisviau mąstau jo galimybę priimdamas nei ją atmesdamas. O neatmetę galimybę, ją kaip tokią priimame. O kadangi apsibrėžiau viską žinoti, tai juk Dievui būdinga, tad siūliau jam globoti mane, kad drįsčiau mąstyti jo požiūriu.

Tad Dievas yra klausimas iš kurio visos galimybės išplaukia, o asmuo yra atsakymas atrinktas iš galimybių. Dievas vėlgi yra visų mūsų, atsakymų, suvedimas, kaip ir kodėl įvairiai renkamės gyventi. Gyventi klausimais, tai gyventi Dievu. Šviesuoliai gyvena klausimais, taip kad jiems kiekvienas atsakymas yra naujas klausimas. Tamsuoliai gyvena atsakymais, kuriuos jiems tenka amžinai lopyti, nes pats gyvenimas juos sutriko.
2016 sausio 06 d., 05:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 31 eilutė iš:
**** Kaip visi [[gvildenu | klausimus | klausimai]] išsiveda iš klausimo, kaip esame [[viena]]?
į:
**** Kaip visi [[gvildenu | klausimai]] išsiveda iš klausimo, kaip esame [[viena]]?
2016 sausio 06 d., 05:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 4-6 eilutės iš
Esminiai klausimai
į:
Opiausi klausimai
* Apžvelgti, kaip gyventi. Naujai suvesti.
* Susieti, kaip gyventi, su Dievo tyrimu, ar jisai būtinas.
2016 sausio 06 d., 05:11 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 4 eilutė:
* Išsakyti sandarom: Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobulas, gyvenimas nebūtinai teisingas.
2016 sausio 06 d., 05:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį grynindami save trejybės ratu.

Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų klausimas (kaip gyventi?) ir Dievo atsakymas (Dievo požiūris)
. Tuo pačiu tai Dievo klausimas (jo požiūris) ir mūsų atsakymas (kaip renkamės gyventi). Tad ieškosiu, kaip suderinti tą klausimą ir tą atsakymą. Dievo požiūris jam yra tuo pačiu klausimas ir atsakymas. Mums juos tiesioigiai sieja pasirinkimas "gyventi Dievo požiūriu" ir taip pat netiesiogiai, suvokimu, sieja "gyventi kaip renkamės". Pristatysiu kaip klausimą ir atsakymą savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.
į:
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo klausimas, jo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį savo atsakymu, grynindami save trejybės ratu. Juk mes esame galimybė gyventi be Dievo, tad trejybės ratu ryškėjame, ar šviesuolų mokslu apimame visas galimybes.

Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį
. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų atsakymas, gyvenimiškos žinios, kaip gyventi. Jį atspindi Dievo klausimas, jo tyrimas, ar jisai būtinas? Šviesuolių mokslas yra Dievo klausimo ir mūsų atsakymo sutapimas, taip kad Dievas nebūtinas, nes renkamės gyventi teisingai. Tačiau mūsų teisingas pasirinkimas remiasi Dievu, jo požiūriu, tad jisai būtinas.

Pristatysiu kaip klausimą ir atsakymą savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.
2016 sausio 06 d., 04:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Dievo klausimas ir atsakymas, jo požiūris, ar jisai būtinas? Iš Dievo kyla asmenys, taip kad Dievas nebūtinas. Tokiu būdu išsakome ir pagrindžiame, kas yra asmuo, atpažįstame save.
į:
* Dievo požiūris, tai klausimas, ar jisai būtinas? Vienas Dievas mumis vis plėtoja skirtingas galimybes. Tame klausime slypi atsakymai, kad Dievas nebūtinas ir kad Dievas būtinas. Iš Dievo kyla asmenys, taip kad Dievas nebūtinas. Tokiu būdu išsakome ir pagrindžiame, kas yra asmuo, atpažįstame save.
Pakeista 21 eilutė iš:
* Asmenų klausimas, [[kaip gyventi]], ir asmenų atsakymas, kaip renkamės gyventi. Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
į:
* Asmenų atsakymas, kaip renkamės gyventi. O vis renkamės vieną galimybę iš kelių. Renkamės klausimą, [[kaip gyventi]]? Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
2016 sausio 05 d., 14:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* Išsakyti sandarom: Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobulas, gyvenimas nebūtinai teisingas.
Pakeista 23 eilutė iš:
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam. Dievo trejybė derina klausimą ir atsakymą tiesiogiai.
į:
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): '''Dievas nebūtinai geras.''' Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam. Dievo trejybė derina klausimą ir atsakymą tiesiogiai.
Pakeista 25 eilutė iš:
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui. Aštuongubas kelias klausimą ir atsakymą derina keturiomis apimtimis.
į:
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? '''Aš nebūtinai tobulas.''' Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui. Aštuongubas kelias klausimą ir atsakymą derina keturiomis apimtimis.
Pakeista 27 eilutė iš:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? Gyventi [[lūkesčiai | gerą valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais ir šešiais jų tarpais.
į:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? '''Gyvenimas nebūtinai teisingas.''' Gyventi [[lūkesčiai | gerą valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais ir šešiais jų tarpais.
2016 sausio 05 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-56 eilutės iš
* Rašau paskiriems šviesuoliams, taip pat jų šeimoms, norinčioms auginti šviesuolius.


------------------

Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė, vienumas nevienume, suvokiančio ir susivokiančio susikalbėjimu:
* (Suvokiantis) Dievas Tėvas ir (susivokiantis) Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad (bendrai suvokta) Dievo Dvasia. Tai Dievo Dvasios grindžiama bendrystė.
* Vienas kitą myli nepaklydęs Dievas Tėvas (mylintis blogąjį, paklydusį vaiką) ir nepaklydęs Dievas Sūnus (mylintis blogąjį, paklydusį tėvą). Tai Dievo Tėvo grindžiama bendrystė, jo suvokimas.
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (neigiamu įsakymu: mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (teigiamu įsakymu: mylėti Dievą). Tai Dievo Sūnaus grindžiama bendrystė, jo susivokimas.
Tai 24 Dievo raiškos.

* [[žemėlapynas | sandaras]] - išsako mūsų vienumą - asmenys, tvarkos išsako vienumą - pertvarkymai, pokalbiai išsako vienumų vienumą
* Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.
* 24 išsiaiškinimai yra iškilimai: atsakymai iš klausimo. Dievo raiškos yra Dievo iškilimai.

Esmė yra Dievu gyventi viena su visais, tam išvystyti bendrystę, susikalbėti.
* Gyventi Dievu, ne savimi. Kai yra ryšys su Dievu (21 raiškos), tai rinktis Dievą. Kai nėra ryšio su Dievu, tai tiesiogiai gyventi Dievu (trejybe).
* Bendrystę puoselėjame savo pavyzdžiu, gyvendami bendru žmogumi (tad įsakymu, esme - vieningumu), tad išeidami už savęs, tad gyvendami Dievu.
* Gyvendami visais, bręstame kartu su jais, patys gyvename visais savo brandos pakopomis.
į:
* Rašau paskiriems šviesuoliams, taip pat jų šeimoms, norinčioms auginti šviesuolius.
2016 sausio 05 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
* Dievo klausimas ir atsakymas, jo požiūris, ar jisai būtinas?
į:
* Dievo klausimas ir atsakymas, jo požiūris, ar jisai būtinas? Iš Dievo kyla asmenys, taip kad Dievas nebūtinas. Tokiu būdu išsakome ir pagrindžiame, kas yra asmuo, atpažįstame save.
Pakeista 20 eilutė iš:
* Asmenų klausimas, [[kaip gyventi]], ir asmenų atsakymas, kaip renkamės gyventi.
į:
* Asmenų klausimas, [[kaip gyventi]], ir asmenų atsakymas, kaip renkamės gyventi. Iš asmens kyla Dievas, taip kad jisai būtinas.
2016 sausio 05 d., 14:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas iškyla kuriomis trimis skirtingomis vienumo ir nevienumo sąlygomis, tad atitinkamoje [[dorovė | dorovėje]].
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam.
į:
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas ir jo atsakymas derinami trijose skirtingose vienumo ir nevienumo sąlygose, tad atitinkamose [[dorovė | dorovėse]].
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam. Dievo trejybė derina klausimą ir atsakymą tiesiogiai.
Pakeista 24 eilutė iš:
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui
į:
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui. Aštuongubas kelias klausimą ir atsakymą derina keturiomis apimtimis.
Pakeista 26 eilutė iš:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? Gyventi [[lūkesčiai | gerą valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]].
į:
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? Gyventi [[lūkesčiai | gerą valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]]. Dešimt Dievo įsakymų klausimą ir atsakymą derina keturiais troškimais ir šešiais jų tarpais.
2016 sausio 05 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
** Vaizduotės ribos, kaip Dievas pasitraukia
į:
** [[Žemėlapynas | Vaizduotės ribos]], kaip Dievas pasitraukia. Išspręsti sandarų klausimus.
Pakeista 21 eilutė iš:
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas iškyla kuriomis nors vienumo ir nevienumo sąlygomis, tad atitinkamoje [[dorovė | dorovėje]].
į:
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas iškyla kuriomis trimis skirtingomis vienumo ir nevienumo sąlygomis, tad atitinkamoje [[dorovė | dorovėje]].
Pakeistos 29-47 eilutės iš
į:
[+Gairės+]

* Rašyti apie Dievą, ne save. Labiausiai pristatyti, aprašyti, apdainuoti Dievo raiškas.
* Apie save rašyti tai, kas reikalinga pristatyti savo patirtį, kaip ką įvairiai išsiaiškinau.
* Savo gyvenimo pavyzdžiais skatinti kitus mąstyti savo gyvenimo pavyzdžiais.
* Parodyti, kaip įvairiai žmonės yra kalbėję apie mano pristatomas sąvokas.
* Įkvėpti mokslą. Parodyti, jog galime viską pakartotinai tirti ir išsiaiškinti. Galime tikėtis pastovių atsakymų.
* Rašyti paprastai ir aiškiai, kaip vaikai nuo vaikystės gali būti auginami mąstyti šią sąvokų kalba, gyventi šviesuoliais.
* Rašau paskiriems šviesuoliams, taip pat jų šeimoms, norinčioms auginti šviesuolius.


------------------

Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė, vienumas nevienume, suvokiančio ir susivokiančio susikalbėjimu:
* (Suvokiantis) Dievas Tėvas ir (susivokiantis) Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad (bendrai suvokta) Dievo Dvasia. Tai Dievo Dvasios grindžiama bendrystė.
* Vienas kitą myli nepaklydęs Dievas Tėvas (mylintis blogąjį, paklydusį vaiką) ir nepaklydęs Dievas Sūnus (mylintis blogąjį, paklydusį tėvą). Tai Dievo Tėvo grindžiama bendrystė, jo suvokimas.
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (neigiamu įsakymu: mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (teigiamu įsakymu: mylėti Dievą). Tai Dievo Sūnaus grindžiama bendrystė, jo susivokimas.
Tai 24 Dievo raiškos.
Pakeistos 49-52 eilutės iš
* išspręsti sandarų klausimus

'''Esmė yra Dievu gyventi [[
viena]] visais, tam išvystyti [[bendrystė | bendrystę]], susikalbėti.'''
į:
* Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.
* 24 išsiaiškinimai yra iškilimai: atsakymai iš klausimo. Dievo raiškos yra Dievo iškilimai.

Esmė yra Dievu gyventi viena su visais, tam išvystyti bendrystę, susikalbėti.
Ištrintos 56-76 eilutės:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė, vienumas nevienume, suvokiančio ir susivokiančio susikalbėjimu:
* (Suvokiantis) Dievas Tėvas ir (susivokiantis) Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad (bendrai suvokta) Dievo Dvasia. Tai Dievo Dvasios grindžiama bendrystė.
* Vienas kitą myli nepaklydęs Dievas Tėvas (mylintis blogąjį, paklydusį vaiką) ir nepaklydęs Dievas Sūnus (mylintis blogąjį, paklydusį tėvą). Tai Dievo Tėvo grindžiama bendrystė, jo suvokimas.
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (neigiamu įsakymu: mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (teigiamu įsakymu: mylėti Dievą). Tai Dievo Sūnaus grindžiama bendrystė, jo susivokimas.
Tai 24 Dievo raiškos.

[+Užrašai+]

24 išsiaiškinimai yra iškilimai: atsakymai iš klausimo. Dievo raiškos yra Dievo iškilimai.

Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.

[+Gairės+]

* Rašyti apie Dievą, ne save. Labiausiai pristatyti, aprašyti, apdainuoti Dievo raiškas.
* Apie save rašyti tai, kas reikalinga pristatyti savo patirtį, kaip ką įvairiai išsiaiškinau.
* Savo gyvenimo pavyzdžiais skatinti kitus mąstyti savo gyvenimo pavyzdžiais.
* Parodyti, kaip įvairiai žmonės yra kalbėję apie mano pristatomas sąvokas.
* Įkvėpti mokslą. Parodyti, jog galime viską pakartotinai tirti ir išsiaiškinti. Galime tikėtis pastovių atsakymų.
* Rašyti paprastai ir aiškiai, kaip vaikai nuo vaikystės gali būti auginami mąstyti šią sąvokų kalba, gyventi šviesuoliais.
* Rašau paskiriems šviesuoliams, taip pat jų šeimoms, norinčioms auginti šviesuolius.
2016 sausio 05 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui.
į:
**** Kaip nesielgti, tai yra, kaip ir kodėl įvairiai [[klaidos | nuklystame]].
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui
**** Kaip gilintis dar nežinant, tai yra, kokie yra išsiaiškinimo būdai
.
Pakeistos 27-29 eilutės iš
** Kaip gilintis dar nežinant, tai yra, kokie yra išsiaiškinimo būdai.
** Kaip nesielgti, tai yra, kaip ir kodėl įvairiai nuklystame.
į:
**** Kaip visi [[gvildenu | klausimus | klausimai]] išsiveda iš klausimo, kaip esame [[viena]]?
Pakeistos 31-33 eilutės iš
** [[gvildenu | klausimus]] - kaip visi klausimai išsiveda iš klausimo, kaip esame viena?
* [[klaidos]]

išspręsti sandarų klausimus
į:
* išspręsti sandarų klausimus
2016 sausio 05 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
* Atsakymas, [[Dievas | Dievo raiškos]], kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį. Kokį Dievą įvairiai pažįstu.
į:
* Dievo klausimas ir atsakymas, jo požiūris, ar jisai būtinas?
**
[[Dievas | Dievo raiškos]], kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį. Kokį Dievą įvairiai pažįstu.
Pakeistos 19-24 eilutės iš
** Maldos mokslas, kaip Dievas įsiterpia
* Klausimas
, kaip gyventi aplamai, kaip amžinai bręsti.
** Kaip elgtis bet kuriuo metu
, tai yra, kokia yra dorovė.
*** Be asmens:
*** Asmeniu: Kaip gyventi šviesuoliu?
*** Asmenys: Kaip bendrauti šviesuolių mokslu
?
į:
** Maldos mokslas, [[maldos | maldų veiksmingumą]], kaip Dievas įsiterpia
* Asmenų klausimas, [[kaip gyventi]], ir asmenų atsakymas
, kaip renkamės gyventi.
** Kaip mums elgtis? Ar mums šiaip gyventi (savo požiūriu) ar amžinai bręsti (Dievo požiūriu, taip kad Dievas vis nauja raiška pasitraukia ir iškyla)? Šis klausimas iškyla kuriomis nors vienumo ir nevienumo sąlygomis, tad atitinkamoje [[dorovė | dorovėje]].
*** Be asmens ([[Dievas Tėvas | Tėvas]]): Tėvui rūpi, kaip žmogus priima jo nemalonę, Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, kaip gerbti laisvę, bet nebūti žiauriam.
*** Asmeniu (Sūnus): Kaip gyventi šviesuoliu? Sąžinės lavinimas. Sūnui rūpi gerasis vaikas, bet jis nuolankus Tėvui.
*** Asmenys (Dvasia): Kaip bendrauti šviesuolių mokslu? Gyventi [[lūkesčiai | gerą valia]] tarsi visi būtumėme viena, tuomi įveikti dorovės liūną, tuo pačiu į bendrystę vis įtraukiant kiekvieną, įskaitant Dievą. Susikalbėti [[žinynas | sąvokų kalba]].
Pakeistos 27-37 eilutės iš

Noriu suderinti:
* Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus, Dievo Dvasios požiūriai
** [[Dievas Tėvas | Dievo Tėvui]] nenori būti žiaurus, užtat jisai mums atrodo žiaurus - jam rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę. Jo dorovė: dešimt Dievo įsakymų - gerbti laisvę.
** Dievo Sūnui rūpi pati bendrystė, dangaus karalystė, kaip jinai gali veikti visus. Jo dorovė: pamokslas nuo kalno - paskirai lavinti sąžinę.
** Dievo Dvasiai rūpi Dievo įtraukimas ir įsitraukimas į bendrystę, jų sutapimas, jo raiška bendryste, jo pažinimu. Jos dorovė: gyventi visais.
* [[kaip gyventi]] - bręsti (gyventi visais, taip kad Dievas galėtų iškilti nauja raiška) užuot gyventi (paskirai, esamu Dievu)
* [[dorovė | dorovės raktą]] - gyventi tarsi esame vienas žmogus
** [[maldos | maldų veiksmingumą]] - išsako, kaip dalykiškai išgyventi vienumą
** [[lūkesčiai | gerą valią]] - kaip dalykiškai gyventi viena?
** [[žinynas | sąvokų kalba]] - išreikšti vienumo bendrystę
į:
2016 sausio 05 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
* Atsakymas, kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį.
į:
* Atsakymas, [[Dievas | Dievo raiškos]], kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį. Kokį Dievą įvairiai pažįstu.
Ištrintos 19-20 eilutės:
** Kas yra šviesuoliai ir šviesuolių mokslas.
** Kokie yra išsiaiškinimo būdai.
Pridėtos 21-24 eilutės:
*** Be asmens:
*** Asmeniu: Kaip gyventi šviesuoliu?
*** Asmenys: Kaip bendrauti šviesuolių mokslu?
** Kaip gilintis dar nežinant, tai yra, kokie yra išsiaiškinimo būdai.
Ištrinta 27 eilutė:
* [[Dievas | Dievo raiškas]], tai Dievo pažinimas - tai ką reikėtų labiausiai surašyti, gyventi, apgiedoti
Pakeista 61 eilutė iš:
* Rašyti apie Dievą, ne save.
į:
* Rašyti apie Dievą, ne save. Labiausiai pristatyti, aprašyti, apdainuoti Dievo raiškas.
2016 sausio 05 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų klausimas, (kaip gyventi?) ir Dievo atsakymas (Dievo požiūriu). Tuo pačiu tai Dievo klausimas (jo požiūris) ir mūsų atsakymas (kaip gyventi). Tad ieškosiu, kaip suderinti tą klausimą ir tą atsakymą. Ogi juos savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia, tad pristatysiu kaip jie tatai derina. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.
* Kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį.
Kaip Dievo raiškos susiveda į Dievo šokį.
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų klausimas (kaip gyventi?) ir Dievo atsakymas (Dievo požiūris). Tuo pačiu tai Dievo klausimas (jo požiūris) ir mūsų atsakymas (kaip renkamės gyventi). Tad ieškosiu, kaip suderinti tą klausimą ir tą atsakymą. Dievo požiūris jam yra tuo pačiu klausimas ir atsakymas. Mums juos tiesioigiai sieja pasirinkimas "gyventi Dievo požiūriu" ir taip pat netiesiogiai, suvokimu, sieja "gyventi kaip renkamės". Pristatysiu kaip klausimą ir atsakymą savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.
* Atsakymas, kaip Dievas reiškiasi, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį.
**
Kaip Dievo raiškos susiveda į Dievo šokį.
Pakeista 19 eilutė iš:
* Kaip gyventi aplamai, kaip amžinai bręsti.
į:
* Klausimas, kaip gyventi aplamai, kaip amžinai bręsti.
2016 sausio 05 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti, įsisavinti, taikyti ir tuo dalintis. Apžvelgiu esminius kampus.
į:
Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti, įsisavinti, taikyti ir tuo dalintis. Apžvelgiu esminius kampus, kaip tą išmąstau ir pristatau.
2016 sausio 05 d., 12:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 27 eilutė iš:
** [[Dievas Tėvas | Dievo Tėvui]] rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę. Jo dorovė: dešimt Dievo įsakymų - gerbti laisvę.
į:
** [[Dievas Tėvas | Dievo Tėvui]] nenori būti žiaurus, užtat jisai mums atrodo žiaurus - jam rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę. Jo dorovė: dešimt Dievo įsakymų - gerbti laisvę.
Pakeista 36 eilutė iš:
** [[gvildenu | klausimus]] - kaip esame viena?
į:
** [[gvildenu | klausimus]] - kaip visi klausimai išsiveda iš klausimo, kaip esame viena?
Pakeistos 38-49 eilutės iš

* dorovės raktą
* gerą valią
* Dievo raiškas
* kaip gyventi
* klausimus
* sandaras
* maldų veiksmingumą
* Senojo Testamento Dievą
Išspręsti sandarų klausimus.

Tikiu tuo pačiu išspręsti sandarų klausimus.
į:
išspręsti sandarų klausimus
2016 sausio 05 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 38-47 eilutės:

* dorovės raktą
* gerą valią
* Dievo raiškas
* kaip gyventi
* klausimus
* sandaras
* maldų veiksmingumą
* Senojo Testamento Dievą
Išspręsti sandarų klausimus.
2016 sausio 04 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:
** Vaizduotės ribos, kaip Dievas pasitraukia
** Maldos mokslas, kaip Dievas įsiterpia
Ištrintos 22-24 eilutės:

* Vaizduotės ribos
* Maldos mokslas
2016 sausio 04 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų klausimas, (kaip gyventi?) ir Dievo atsakymas (Dievo požiūriu). Tuo pačiu tai Dievo klausimas (jo požiūris) ir mūsų atsakymas (kaip gyventi). Tad ieškosiu, kaip suderinti tą klausimą ir tą atsakymą. Ogi juos savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia, tad pristatysiu kaip jie tatai derina.
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų klausimas, (kaip gyventi?) ir Dievo atsakymas (Dievo požiūriu). Tuo pačiu tai Dievo klausimas (jo požiūris) ir mūsų atsakymas (kaip gyventi). Tad ieškosiu, kaip suderinti tą klausimą ir tą atsakymą. Ogi juos savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia, tad pristatysiu kaip jie tatai derina. Tokiu būdu apžvelgsiu visas Dievo raiškas.
Pridėtos 21-23 eilutės:

* Vaizduotės ribos
* Maldos mokslas
2016 sausio 04 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai klausimas, (kaip gyventi?) ir atsakymas (Dievo požiūriu). įvairių taškų, kuriuos noriu suderinti.
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai mūsų klausimas, (kaip gyventi?) ir Dievo atsakymas (Dievo požiūriu). Tuo pačiu tai Dievo klausimas (jo požiūris) ir mūsų atsakymas (kaip gyventi). Tad ieškosiu, kaip suderinti tą klausimą ir tą atsakymą. Ogi juos savaip derina Tėvas, Sūnus ir Dvasia, tad pristatysiu kaip jie tatai derina.
2016 sausio 04 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 4 eilutė:
* Kaip ir kodėl atskirti ką Dievas kalba man ir kaip jam atrodo? Tai yra, suabejoti jo žodžiais ir suvokti jo norus.
Pakeista 14 eilutė iš:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš įvairių taškų, kuriuos noriu suderinti.
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš dviejų taškų, kuriuos noriu suderinti. Tai klausimas, (kaip gyventi?) ir atsakymas (Dievo požiūriu). įvairių taškų, kuriuos noriu suderinti.
Pakeista 16 eilutė iš:
* Kaip gyventi aplamai.
į:
* Kaip gyventi aplamai, kaip amžinai bręsti.
2016 sausio 04 d., 12:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-19 eilutės iš
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį.

Tai yra Dievo požiūris. Tad

Noriu viską apžvelgti, išmąstyti, suvesti, surašyti taip
, kad būtų prasminga Ievai ir mūsų vaikams. Tai darau iš įvairių taškų, kuriuos dabar noriu suderinti:
į:
Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį. Rašysiu iš įvairių taškų, kuriuos noriu suderinti.
* Kaip Dievas reiškiasi
, tai yra, kaip įvairiai įžvelgiame jo požiūrį. Kaip Dievo raiškos susiveda į Dievo šokį.
* Kaip gyventi aplamai.
** Kas yra šviesuoliai ir šviesuolių mokslas.
** Kokie yra išsiaiškinimo būdai.
** Kaip elgtis bet kuriuo metu, tai yra, kokia yra dorovė.
** Kaip nesielgti, tai yra, kaip ir kodėl įvairiai nuklystame.

Noriu
suderinti:
Pakeistos 64-65 eilutės iš
* Rašyti paprastai ir aiškiai, kaip vaikai nuo vaikystės gali būti auginami mąstyti šią sąvokų kalba, gyventi šviesuoliais.
į:
* Rašyti paprastai ir aiškiai, kaip vaikai nuo vaikystės gali būti auginami mąstyti šią sąvokų kalba, gyventi šviesuoliais.
* Rašau paskiriems šviesuoliams, taip pat jų šeimoms, norinčioms auginti šviesuolius
.
2016 sausio 04 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
* Kaip ir kodėl atskirti ką Dievas kalba man ir kaip jam atrodo?

Kiti klausimai
* Koks ryšys tarp Dievo
ir vienumo?
* Kaip Dievo raiškomis bręstame, gyvename visais?
į:
* Kaip ir kodėl atskirti ką Dievas kalba man ir kaip jam atrodo? Tai yra, suabejoti jo žodžiais ir suvokti jo norus.
2016 sausio 04 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-64 eilutės iš
* Įkvėpti mokslą. Parodyti, jog galime viską pakartotinai tirti ir išsiaiškinti. Galime tikėtis pastovių atsakymų.
į:
* Įkvėpti mokslą. Parodyti, jog galime viską pakartotinai tirti ir išsiaiškinti. Galime tikėtis pastovių atsakymų.
* Rašyti paprastai ir aiškiai, kaip vaikai nuo vaikystės gali būti auginami mąstyti šią sąvokų kalba, gyventi šviesuoliais
.
2016 sausio 04 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-63 eilutės iš
* Parodyti, kaip įvairiai žmonės yra kalbėję apie mano pristatomas sąvokas.
į:
* Parodyti, kaip įvairiai žmonės yra kalbėję apie mano pristatomas sąvokas.
* Įkvėpti mokslą. Parodyti, jog galime viską pakartotinai tirti ir išsiaiškinti. Galime tikėtis pastovių atsakymų
.
2016 sausio 04 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 59-62 eilutės iš
Rašyti apie Dievą, ne save. Apie save rašyti tai, kas reikalinga pristatyti savo patirtį, kaip ką įvairiai išsiaiškinau.
į:
* Rašyti apie Dievą, ne save.
*
Apie save rašyti tai, kas reikalinga pristatyti savo patirtį, kaip ką įvairiai išsiaiškinau.
* Savo gyvenimo pavyzdžiais skatinti kitus mąstyti savo gyvenimo pavyzdžiais.
* Parodyti, kaip įvairiai žmonės yra kalbėję apie mano pristatomas sąvokas
.
2016 sausio 04 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Nuo vaikystės norėjau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
į:
Nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
Pakeistos 55-59 eilutės iš
Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.
į:
Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.

[+Gairės+]

Rašyti apie Dievą, ne save. Apie save rašyti tai, kas reikalinga pristatyti savo patirtį, kaip ką įvairiai išsiaiškinau
.
2016 sausio 04 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-20 eilutės:
Nuo vaikystės norėjau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
* Viską žinoti, tai matyti Dievo požiūriu.
* Gražiai taikyti, tai gyventi šviesuoliu ir puoselėti šviesuolių mokslą.
Šviesuolių mokslas yra bendras Dievui ir šviesuoliui. Tai yra Dievo šokis, Dievo trejybė. O mes įsijungiame į jo šokį grynindami save trejybės ratu.

Tad šviesuoliams rašau šviesuolių mokslo vadovėlį.
Pridėta 36 eilutė:
* [[klaidos]]
2016 sausio 04 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-7 eilutės:
Esminiai klausimai
* Kaip ir kodėl atskirti ką Dievas kalba man ir kaip jam atrodo?

Kiti klausimai
2016 sausio 04 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Žr. [[Knyga]]
2016 sausio 04 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-8 eilutės:

Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau aprėpti, įsisavinti, taikyti ir tuo dalintis. Apžvelgiu esminius kampus.

Tai yra Dievo požiūris. Tad
2016 sausio 04 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-57 eilutės iš
Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.

[+Dievas ir vienumas+]



[+Iš ankščiau+]

Kelintais metais taip mąsčiau?

Attach:bigpicture1.gif

Attach:bigpicture1b.gif

Attach:bigpicture2.gif

Attach:bigpicture3.gif

Attach:bigpicture4.gif

Attach:bigpicture5.gif
į:
Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.
2015 spalio 04 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 27 eilutė iš:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė, vienumas nevienume:
į:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė, vienumas nevienume, suvokiančio ir susivokiančio susikalbėjimu:
2015 spalio 04 d., 22:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
* Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad Dievo Dvasia. Tai Dievo Dvasios grindžiama bendrystė.
į:
* (Suvokiantis) Dievas Tėvas ir (susivokiantis) Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad (bendrai suvokta) Dievo Dvasia. Tai Dievo Dvasios grindžiama bendrystė.
Pakeista 30 eilutė iš:
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (mylėti Dievą). Tai Dievo Sūnaus grindžiama bendrystė, jo susivokimas.
į:
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (neigiamu įsakymu: mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (teigiamu įsakymu: mylėti Dievą). Tai Dievo Sūnaus grindžiama bendrystė, jo susivokimas.
2015 spalio 04 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
'''Esmė yra Dievu gyventi [[viena]] visais, tam išvystyti [[bendrystė | bendrystę]].'''
į:
'''Esmė yra Dievu gyventi [[viena]] visais, tam išvystyti [[bendrystė | bendrystę]], susikalbėti.'''
2015 spalio 04 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* Gyventi Dievu, ne savimi. Kai yra ryšys su Dievu (21 raiškos), tai rinktis Dievą. Kai nėra ryšio su Dievu, tai tiesiogiai gyventi Dievu (trejybe).
2015 spalio 04 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
'''Esmė yra išvystyti [[bendrystė | bendrystę]], kuriais gyventumėme [[viena]] visais.'''
į:
'''Esmė yra Dievu gyventi [[viena]] visais, tam išvystyti [[bendrystė | bendrystę]].'''
2015 spalio 01 d., 17:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė:
į:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė, vienumas nevienume:
2015 spalio 01 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-29 eilutės iš
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai:
* Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad Dievo Dvasia.
* Vienas kitą myli nepaklydęs Dievas Tėvas (mylintis blogąjį, paklydusį vaiką) ir nepaklydęs Dievas Sūnus (mylintis blogąjį, paklydusį tėvą).
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (mylėti Dievą
).
į:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai, tai bendrystė:
* Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad Dievo Dvasia. Tai Dievo Dvasios grindžiama bendrystė.
* Vienas kitą myli nepaklydęs Dievas Tėvas (mylintis blogąjį, paklydusį vaiką) ir nepaklydęs Dievas Sūnus (mylintis blogąjį, paklydusį tėvą). Tai Dievo Tėvo grindžiama bendrystė, jo suvokimas.
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (mylėti artimą
) ir Dievas Sūnus (mylėti Dievą). Tai Dievo Sūnaus grindžiama bendrystė, jo susivokimas.
2015 spalio 01 d., 10:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Trejopai išgyvename vienumą: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas:
į:
Trejopai išgyvename vienumą, nepaklydimą, buvimą kartu: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas, tai paklydimai:
Pakeista 28 eilutė iš:
* Vienas kitą myli Dievas Tėvas (mylintis blogąjį vaiką) ir Dievas Sūnus (mylintis blogąjį tėvą).
į:
* Vienas kitą myli nepaklydęs Dievas Tėvas (mylintis blogąjį, paklydusį vaiką) ir nepaklydęs Dievas Sūnus (mylintis blogąjį, paklydusį tėvą).
Pridėta 30 eilutė:
Tai 24 Dievo raiškos.
2015 spalio 01 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-29 eilutės:
Trejopai išgyvename vienumą: meile, vieningu asmeniu, asmenų vienumu. Ir dar 21 būdais nusakomos, apibrėžiamos vienumo sąlygas:
* Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus sutampa Dievo trejybe, tad Dievo Dvasia.
* Vienas kitą myli Dievas Tėvas (mylintis blogąjį vaiką) ir Dievas Sūnus (mylintis blogąjį tėvą).
* Vienas kitam įsako būti mylimais Dievas Tėvas (mylėti artimą) ir Dievas Sūnus (mylėti Dievą).
2015 rugsėjo 29 d., 23:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-31 eilutės:


[+Užrašai+]

24 išsiaiškinimai yra iškilimai: atsakymai iš klausimo. Dievo raiškos yra Dievo iškilimai.

Jėzus meldžia Tėvui jog jie yra viena. Trejybė yra viena, o tikslas yra, kad 24-bė būtų viena.
2015 rugsėjo 29 d., 14:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* Gyvendami visais, bręstame kartu su jais, patys gyvename visais savo brandos pakopomis.
2015 rugsėjo 29 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 3 eilutė:
* Kaip Dievo raiškomis bręstame, gyvename visais?
2015 rugsėjo 29 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
* [[kaip gyventi]] - bręsti (gyventi visais) užuot gyventi (paskirai)
į:
* [[kaip gyventi]] - bręsti (gyventi visais, taip kad Dievas galėtų iškilti nauja raiška) užuot gyventi (paskirai, esamu Dievu)
2015 rugsėjo 28 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
'''Esmė yra išvystyti [[bendrystė | bendrystę]], kuriais visi gyventų [[viena]].'''
į:
'''Esmė yra išvystyti [[bendrystė | bendrystę]], kuriais gyventumėme [[viena]] visais.'''
2015 rugsėjo 28 d., 07:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
** gerą valią - kaip dalykiškai gyventi viena?
į:
** [[lūkesčiai | gerą valią]] - kaip dalykiškai gyventi viena?
2015 rugsėjo 28 d., 07:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
** maldų veiksmingumą - išsako, kaip dalykiškai išgyventi vienumą
į:
** [[maldos | maldų veiksmingumą]] - išsako, kaip dalykiškai išgyventi vienumą
Pakeistos 15-17 eilutės iš
** sąvokų kalba - išreikšti vienumo bendrystę
* sandaras - išsako mūsų vienumą - asmenys, tvarkos išsako vienumą - pertvarkymai, pokalbiai išsako vienumų vienumą
** klausimus - kaip esame viena?
į:
** [[žinynas | sąvokų kalba]] - išreikšti vienumo bendrystę
* [[žemėlapynas | sandaras]] - išsako mūsų vienumą - asmenys, tvarkos išsako vienumą - pertvarkymai, pokalbiai išsako vienumų vienumą
** [[gvildenu | klausimus]] - kaip esame viena?
2015 rugsėjo 28 d., 07:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Dievo raiškas, tai Dievo pažinimas - tai ką reikėtų labiausiai surašyti, gyventi, apgiedoti
į:
* [[Dievas | Dievo raiškas]], tai Dievo pažinimas - tai ką reikėtų labiausiai surašyti, gyventi, apgiedoti
2015 rugsėjo 28 d., 07:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
** Dievo Tėvui rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę. Jo dorovė: dešimt Dievo įsakymų - gerbti laisvę.
į:
** [[Dievas Tėvas | Dievo Tėvui]] rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę. Jo dorovė: dešimt Dievo įsakymų - gerbti laisvę.
Pakeista 12 eilutė iš:
* dorovės raktą - gyventi tarsi esame vienas žmogus
į:
* [[dorovė | dorovės raktą]] - gyventi tarsi esame vienas žmogus
Pakeista 21 eilutė iš:
'''Esmė yra išvystyti bendrystę, kuriais visi gyventų viena.'''
į:
'''Esmė yra išvystyti [[bendrystė | bendrystę]], kuriais visi gyventų [[viena]].'''
2015 rugsėjo 28 d., 07:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* sandaras - išsako mūsų vienumą
į:
* sandaras - išsako mūsų vienumą - asmenys, tvarkos išsako vienumą - pertvarkymai, pokalbiai išsako vienumų vienumą
Pakeista 22 eilutė iš:
* Bendrystę puoselėjame savo pavyzdžiu, gyvendami bendru žmogumi, tad išeidami už savęs, tad gyvendami Dievu.
į:
* Bendrystę puoselėjame savo pavyzdžiu, gyvendami bendru žmogumi (tad įsakymu, esme - vieningumu), tad išeidami už savęs, tad gyvendami Dievu.
2015 rugsėjo 28 d., 07:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
'''Esmė yra visais gyventi viena''' ir tuo pagrindu išvystyti bendrystę, kad visi gyventų viena
į:
'''Esmė yra išvystyti bendrystę, kuriais visi gyventų viena.'''
* Bendrystę puoselėjame savo pavyzdžiu, gyvendami bendru žmogumi, tad išeidami už savęs, tad gyvendami Dievu.
2015 rugsėjo 28 d., 07:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-4 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Koks ryšys tarp Dievo ir vienumo?
>><<
Pakeista 11 eilutė iš:
* kaip gyventi - bręsti (gyventi visais) užuot gyventi (paskirai)
į:
* [[kaip gyventi]] - bręsti (gyventi visais) užuot gyventi (paskirai)
Pakeistos 21-25 eilutės iš
'''Esmė yra visais gyventi viena'''
į:
'''Esmė yra visais gyventi viena''' ir tuo pagrindu išvystyti bendrystę, kad visi gyventų viena

[+Dievas ir vienumas+]
2015 rugsėjo 28 d., 06:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:

'''Esmė yra visais gyventi viena'''
2015 rugsėjo 28 d., 05:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 4-6 eilutės iš
** Dievo Tėvui rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę
** Dievo Sūnui rūpi pati bendrystė, dangaus karalystė, kaip jinai gali veikti visus
** Dievo Dvasiai rūpi Dievo įtraukimas ir įsitraukimas į bendrystę, jų sutapimas, jo raiška bendryste, jo pažinimu
į:
** Dievo Tėvui rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę. Jo dorovė: dešimt Dievo įsakymų - gerbti laisvę.
** Dievo Sūnui rūpi pati bendrystė, dangaus karalystė, kaip jinai gali veikti visus. Jo dorovė: pamokslas nuo kalno - paskirai lavinti sąžinę.
** Dievo Dvasiai rūpi Dievo įtraukimas ir įsitraukimas į bendrystę, jų sutapimas, jo raiška bendryste, jo pažinimu. Jos dorovė: gyventi visais.
2015 rugsėjo 28 d., 05:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* kaip gyventi - bręsti užuot gyventi
į:
* kaip gyventi - bręsti (gyventi visais) užuot gyventi (paskirai)
2015 rugsėjo 28 d., 05:50 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-2 eilutės:
* dorovės raktą
* gerą valią
Ištrintos 2-5 eilutės:
* kaip gyventi
* klausimus
* sandaras
* maldų veiksmingumą
Pakeistos 7-14 eilutės iš
į:
* kaip gyventi - bręsti užuot gyventi
* dorovės raktą - gyventi tarsi esame vienas žmogus
** maldų veiksmingumą - išsako, kaip dalykiškai išgyventi vienumą
** gerą valią - kaip dalykiškai gyventi viena?
** sąvokų kalba - išreikšti vienumo bendrystę
* sandaras - išsako mūsų vienumą
** klausimus - kaip esame viena?
Ištrintos 15-18 eilutės:


2015 rugsėjo 28 d., 05:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Dievo raiškas
į:
* Dievo raiškas, tai Dievo pažinimas - tai ką reikėtų labiausiai surašyti, gyventi, apgiedoti
Pakeistos 9-12 eilutės iš
* Senojo Testamento Dievą
į:
* Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus, Dievo Dvasios požiūriai
** Dievo Tėvui rūpi paskiro žmogaus paklusimas jam - Dievo iškilimas ten, kur jo nėra, taip kad iš atvirumo Dievui išgyvenant jo nemalonę kyla pažinimas, tad ypač rūpi Dievo pažinimo sklaida iš vieno asmens į kitus, į ištisą bendrystę
** Dievo Sūnui rūpi pati bendrystė, dangaus karalystė, kaip jinai gali veikti visus
** Dievo Dvasiai rūpi Dievo įtraukimas ir įsitraukimas į bendrystę, jų sutapimas, jo raiška bendryste, jo pažinimu
2015 rugsėjo 28 d., 05:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Noriu viską apžvelgti, išmąstyti, suvesti, surašyti. Tai darau iš įvairių taškų, kuriuos dabar noriu suderinti:
į:
Noriu viską apžvelgti, išmąstyti, suvesti, surašyti taip, kad būtų prasminga Ievai ir mūsų vaikams. Tai darau iš įvairių taškų, kuriuos dabar noriu suderinti:
Pakeista 11 eilutė iš:
Tikiu tuo pačiu išspręsti sandarų klausimus. Viską išmąstyti ir surašyti taip, kad būtų prasminga Ievai ir mūsų vaikams.
į:
Tikiu tuo pačiu išspręsti sandarų klausimus.
2015 rugsėjo 28 d., 05:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
Išspręsti sandarų klausimus. Viską išmąstyti ir surašyti taip, kad būtų prasminga Ievai ir mūsų vaikams.
į:

Tikiu tuo pačiu išspręsti
sandarų klausimus. Viską išmąstyti ir surašyti taip, kad būtų prasminga Ievai ir mūsų vaikams.
2015 rugsėjo 28 d., 05:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-17 eilutės:
Noriu viską apžvelgti, išmąstyti, suvesti, surašyti. Tai darau iš įvairių taškų, kuriuos dabar noriu suderinti:
* dorovės raktą
* gerą valią
* Dievo raiškas
* kaip gyventi
* klausimus
* sandaras
* maldų veiksmingumą
* Senojo Testamento Dievą
Išspręsti sandarų klausimus. Viską išmąstyti ir surašyti taip, kad būtų prasminga Ievai ir mūsų vaikams.





[+Iš ankščiau+]
2013 gruodžio 26 d., 09:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Kelintais metais taip mąsčiau?
2013 gruodžio 26 d., 09:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-11 eilutės:
Attach:bigpicture1.gif

Attach:bigpicture1b.gif

Attach:bigpicture2.gif

Attach:bigpicture3.gif

Attach:bigpicture4.gif

Attach:bigpicture5.gif

Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 liepos 08 d., 07:34