Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Suvestinė20181225


Žr. Suvestinė, Gvildenu, Viską žinoti, Taikymas, Apytakos, Dorovės tyrimas, Meilė, Knyga, Svetainė, Atitikimai, Sutapimai, Visaregis, Mano užmojis?

Kaip išgyvename sąmoningumą?

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Šiame puslapyje bandau viską aprėpti. Apžvelgiu:

Remiuosi sąvokomis: asmenys, žinojimas ir nežinojimas, troškimai?, sąmoningumas, sąmoningėjimas, meilė, vienumas, apytakos, Dievo požiūris, požiūriai, išgyvenimai, požiūrių grandinė.


Suvestinė 摘要



Esmė

Dievas ištiria savo būtinumą.

Būtinumas svarstomas keturiais išeities taškais. Vienas iš jų yra nešališkas, už santvarkos. Keturi klausimai (Kodėl? Kaip? Koks? Ar?) išsako santykius tarp keturių išeities taškų ir nešališko išeities taško. Šiais išeities taškais ryškėja Dievo prielaidos.


Santrauka

Grynas sąmoningumas įsikūnija svarstydamas ar jisai būtinas? Ar žinojimas-įsijautimas gali prilygti nežinojimui-atsitokėjimui? Meilė (atsisakymas savęs) palaiko sąmoningėjimą. Pilnai atsiskleidęs sąmoningėjimas prilygsta grynam sąmoningumui.

Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas. Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.

Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

Dievas savo šokiu skiria nieko žinojimą ir nieko nežinojimą. Aš pasirinkimų malūnu skiriu kažko žinojimą ir kažko nežinojimą. Tu žinojimo rūmais skiri betko žinojimą ir betko nežinojimą. Kitas maldos mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.

Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti. Dorovė yra sąmoningumo reikalavimas.

Meilė išplečia dorovės reikalavimą, jį taikydama visų asmenų santykiams. Meile įvairiai renkamės platesnę apimtį vietoj siauresnės apimties. Meilė tad palaiko sąmoningėjimą. Meilė vienija mūsų pasirinkimus, užtat puoselėja mūsų vieningą kertinę vertybę, mus atstojančią.

Toliau mums tenka derinti kiek žiūrėti į Dievą ir kiek žiūrėti su Dievu. Deriname trejybės rato poslinkiais. Tokiu būdu naujai išpuoselėjame sąlygišką sąmoningumą, gryno sąmoningumo prielaidas. Sąlygiškas sąmoningumas reiškiasi sąmoninga visuomene, šviesuolių bendryste, tiesos aplinkybėmis.

Pirmapradis sąmoningumas

Dievą išplečia jo prielaidos, Dievo Dievas - meilė

Viskas išplaukia iš pirmapradžio Dievo ir jo klausimo, jo tyrimo: Ar Dievas būtinas?

Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas nes jame glūdi galimybė tiek įsijausti, žinoti, atsakyti, tiek atitokėti, nežinoti, klausti. Jisai yra nežinojimo ir žinojimo santykis, tad yra pirm jų.

Dievas savo tyrimu savyje atveria jį grindžiančias prielaidas, kuriomis Dievas būtinai iškyla net ir jam nesant. Jame slypi Dievo Dievas - meilė - kuria jisai atsisako savęs ir visakam atveria savo galimybes.

Sąmoningumo tyrimas

Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais

Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi Dievo šokiu, kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.

Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?

Dievo tyrimas ir jo atsiskleidimas


asmuovalių santykisvienumo sampratavienumo DievastyrimasapytakasandaraDievo raiškalygties lygmuo
Dievasjokia valiavisuomenės daliaDievasAr Dievas būtinas?Dievo šokisDievasdvasia
bendra valiaasmenų daliavienų vienumasdorovės tyrimas: Kas aš esu?pasirinkimų malūnaspožiūrių grandinėgerumassandaroje
Tuskirtingos valiosasmenų troškimaibendras Žmoguspaskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgosžinojimo rūmai gyvenimasatvaizdais
Kitassuvestos valiostrokštama visuomenėplazdenanti DvasiaKaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?maldos mokslas3 kalbosamžinas gyvenimasatvaizdų vieningumas

Troškimai išsako, kiek nežinantis Dievas yra išėjęs už savęs į žinantį Dievą. Apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiria nežinojimą ir žinojimą.

Troškimai?

  • Iš pradžių nesiskiria žinojimas ir nežinojimas - juos skiria niekas.
  • Toliau išsiskiria, ką žinome ir nežinome, atsiranda kažkas.
  • Toliau išsiskiria paskiras žinovas ir bendrasis žinovas, atsiranda betkas.
  • Toliau išsiskiria santykiai tarp paskiro ir bendrojo žinovų, tų santykių asimetriškumas, atsiranda viskas.

Asmenys

Netroškimai

Pasirinkimo pagrindas

Koks Dievas būtinas? Vienumas (nežinojimas) ar savastis (žinojimas)

Kaip Dievas būtinas? Besąlygiškumas ir sąlygiškumas

Kodėl Dievas būtinas? Dievo valia, valių susivedimas, dvasios plazdenimas, šviesuolių bendrystė. Visko nežinojimas (Dievo žvilgsnis) ir visko žinojimas (pilnai išsiskleidęs Dievo požiūris)

Atsakome asmenų klausimus: Kodėl Dievas būtinas? Dievo valia. Kaip Dievas būtinas? gera valia. Koks Dievas būtinas? Išimtis. Užtat gyvenimo lygtimi amžinas gyvenimas yra atsakymas į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?

Asmenys išplečia Dievo tyrimą savo nežinojimu priimdami jo požiūrį, jo žinojimą.

Nesąmoningai mylėti Dievą (sąmoningumą) ar sąmoningai mylėti Kitą (sąmoningėjimą)

Mes mylime Kitą priimdami Dievo požiūrį

Atjauta išskiriame ir suvedame asmenis.

Pasirinkimais

Santykis su santvarka

Dievo požiūris (visko žinojimas) susidėlioja iš keturių apytakų (asmenų tyrimų)

Sąmoningėjimas

Atjausdami sąmoningėjame

Sąlygiškas sąmoningumas

Dorovė

Dorovė

Išpuoselėtas sąmoningumas

Šešios atjautos susiveda į viską suvedantį liudytoją.

Susivedimo pagrindimas



Kiti klausimai

Išvestis

Kaip iš Dievo sąmoningumo? išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?

Kas yra žinojimas ir nežinojimas?

Sąmoningėjimas

Kas yra sąmoningėjimas? Kaip sąmoningėjame? Kas yra meilė? Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą? Kaip mylime?

Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?

Kaip sąmoningumas ir sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?

Valių raida

Kaip valia pasireiškia dorove?

Kaip žinojimo rūmais išsiskiria valios?

Kaip skirtingos valios susiveda maldos mokslu?

Suvestis

Į ką susiveda Dievo tyrimas?

Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?



2018.04.19 A: Koks šešerybės vaidmuo visko suvedime??

D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.

2018.10.05 A: Kaip meilė sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Jūs mylite sąmone, tai mano balsas jumyse, tai įsakymo balsas, kaip privalote elgtis. O pasąmonė išsako, kaip elgiatės. Tad sąmone ugdote ir mylite pasąmonę, kad ji prilygtų sąmonei.

2018.11.19 A: Kuria prasme sąmoningumas yra nebūtinas ir kuria prasme būtinas? Suvedimas?

D: Jūsų sąmoningumas yra būtinas jums derinant nežinojimą ir žinojimą, nes kitaip arba jūs būsite atitrūkę nuo gyvenimo, arba būsite atitrūkę nuo besąlygiškumo. Tad tiktai sąmoningumu jūs galite vieną ir kitą suderinti. O man sąmoningumas yra nebūtinas nes aš galiu jo atsisakyti vardan jūsų, užtat aš nesąmoningai, strimgalviškai pasitraukiu, tiriu ir kuriu. O jūs gyvenate trejybės ratu, kuriuo būtinai turite gyventi sąmoningai, kitaip jūsų ratas nesuks ir jūs nesulyginsite savo žinojimo ir nežinojimo. Aš myliu tave nesąmoningai, o tu mane myli sąmoningai. Tai ir yra sąmoningumo esmė.

2018.11.20 A: Kaip nusistatymas, vykdymas ir permąstymas mums grindžia sąmoningumą ir nesąmoningumą? Suvedimas?

D: Nusistatymu jūs tvirtinate tiesą visko apimtyje, vykdymu jūs tą tiesą puoselėjate betko apimtyje, o permąstymu vertinate kažko apimtyje, taip kad jūs tokiu būdu lyginate sąmoningumą ir nesąmoningumą. Tuo pačiu siejate tiesos būtinumą, tikrumą ir galimumą. Užtat tokiu būdu lyginate savo asmenišką buvimą, veikimą ir mąstymą su mano besąlygišku būtinumu, tikrumu ir galimumu. Lyginate savo atsakymą su mano klausimu. Šitame palyginime ieškok šešerybės ir aštuongubo kelio ir tikrai rasi.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Suvestin%c4%9720181225
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gruodžio 24 d., 22:37