Gvildenu | Mintys / TėveMūsų

Aštuongubas kelias, Vertybės, Kalbos, Pagrindimas

Kaip malda "Tėve mūsų" grindžia pagrindimo kalbą?

Kokie yra valios santykiai?
Koks tarp sutariančių valių tarpas?
Koks valių santykis su tuo tarpu laike (tarp valėjimo ir įvykimo) ir erdvėje (tarp globėjo ir globamojo) ?

Tėve Mūsų paskutinė eilutė "gelbėk mus nuo pikto" kreipiasi į "pakankamą Dievą" (mus globojantį, kai neturim ryšio, Kristus įveikiantį Šėtoną), o pirma eilutė kreipiasi į "tobulą Dievą".

Pirmos keturios eilutės: Mes savo valia pasireiškiame, kad Dievas sudalyvautų žemėje.
Antros keturios eilutės: Mes prašome Dievo, kad jis rūpestingai mus globotų.
Būtent mūsų valia sąlygoja Dievo valią.
Malda Tėve mūsų įsipareigojame rimtai priimti maldą: "Teesie šventas tavo vardas." (Ir tuo pačiu: neminėti Dievo vardo be reikalo.)
Tėve mūsų pradeda nuo žmogaus, žiūrinčio atgal į Dievą, žengiančio link Dievo keturiomis pakopommis, galiausiai Dievo valia. O toliau apsisuka, žiūri su Dievu, žengia į pasaulį, kol galiausia lieka Dievo globoje nuo pikto. Tad Tėve mūsų išverčia aštuonerybę. Aštuonerybę išgyvena iš Sūnaus pusės. O poreikių tenkinimai išgyvena iš Tėvo pusės.

Tėvė mūsų. Eilės išsako vis didesnį atstumą nuo Dievo, tad Dievo atsitraukimą ir kaip laikomės jo. Pirmi keturi išsako mažėjantį gerumo sąmoningumą. Kiti keturi išsako didėjantį blogio sąmoningumą.

+3 Pradžia: Dievas mus mylintis labiau nei mes patys save.
+2 Šventumas.
+1 Karalystė.
+0 Valia.
-0 Poreikis.
-1 Kaltės atleidimas.
-2 Neleisti gundyti.
-3 Gelbėti nuo blogio.
Tėve mūsų - savarankiškumas, poreikiai - amžinas gyvenimas - kūnas
Tavo vardas - užtikrintumas ("teesie"), abejonės - išmintis - protas
Tavo karalystė - ramybė, lūkesčiai ("teateinie") - gera valia - širdis
Tavo valia - meilė - Dievo valia - valia

Didėjantis ir mažėjantis laisvumas (jauduliuose) atitinka sėkmingiems ir nesėkmingiems lūkesčiams, aštuongubiu keliu (pavyzdžiui, malda Tėve mūsų) išsako "anteną" kuria kai vykdom Dievo valią, Dievas mums teikia laisvę kada turim ryšį, o kada neturime ryšio, iššaukiame Dievą.

Tėve mūsų 1-4 eilutėmis pasikliauti Dievo šaunumu, 5-8 eilutėmis įveikti mūsų gyvenimo neteisingumą.
Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.
Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.