Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr.Susikalbėjimas, Vertybės, Vertybių žemėlapis, Būtinas, Laipsnynas, Vienumas, Malda See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes (aštuongubą kelią) su širdies lūkesčiais (kaip ima rūpėti), proto abejonėmis (kaip ima reikšti) ir kūno poreikiais (kaip įvyksta).

Mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:

Kas yra kalbos?

  • kaip vykdome Dievo valią ten kur Dievas nebūtinas, taip kad Dievas galimas, tikras ir netgi būtinas
  • Dievas iškyla: "Dievas yra niekas" (nebūtinas) virsta "Dievas yra kažkas" (pagrindimas), "Dievas yra betkas" (įvardijimas), "Dievas yra viskas" (pasakojimas)
  • vertybės išsako, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.
  • bendrumo išraiškos
  • aštuongubio kelio papildinys, jo taikymas
  • a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.
  • santykiai su niekuo
  • The eightfold way is injected with, experienced by, a different representation of God
  • perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)
  • kažkaip susiję su derinių kalba
  • sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą
  • Kalba išvystome tvėrinius teiginių - vertybių, lūkesčių, įsitikinimų, poreikių. Tuos tvėrinius tveriame, juos apkarpome, pertvarkome, jais rūpinamės. Jie mus atstoja.
  • Kalba tveriame tvėrinius kuriais ko pilniau išnaudojame labai ribotą galimybę susikalbėti. Galime tarti ir ištęsėti žodį, galime kurti praeitį ir ateitį.
  • Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

Kalbos: maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.

Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka

Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą (kas yra dviprasmiška)

  • Pagrindimas išreiškia rūpėjimą - kaip ima rūpėti
  • Įvardijimas išreiškia tikėjimą - kaip ima reikšti
  • Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip įvyksta. Paklūstame kai mus išsakantis įtampos židinys visiškai atsiskleidžia, yra puolamas, neigiamas netgi aukščiausiame lygmenyje. O paklusimo pasekmė, tai įtampos balso pasikeitimas.

Trys kalbos neigia nulybės atvaizdus, panašiai, kaip trys sandarų šeimos neigia vienybės atvaizdus

  • Pagrindimas neigia akivaizdumą
  • Įvardijimas neigia betarpiškumą
  • Pasakojimas neigia pastovumą

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.

  • Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
  • Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
  • Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).
  • pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
  • įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
  • pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam
  • Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
  • Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
  • Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).
  • Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes;
  • įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes;
  • pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.

  • Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
  • Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
  • Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.

Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.

Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Antrinės sandaros išsako tarpą, Kitą. Tarpą išsako pertvarkymai. Plečia apimtį:

  • Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas - raida
  • Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas - žemėlapynas
  • Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas - vadovėlis
  • Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas - metraštis
  • Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas - žinynas
  • Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas - kelionė.
  • Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medyje rūpi, pagrįsta.
  • Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinkle reiškia.
  • Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Sekoje įvyksta.

Tad turi atitinkamai iškilti medis, tinkla, seka.

  • Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
  • Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
  • Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu
  • Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
  • šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
  • Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)

Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.

Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.

  • Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
  • šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
  • Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)
  • Pagrindimas išsako geros valios pratimus.
  • Įvardijimas išsako žinojimo rūmus, išsiaiškinimus.
  • Pagrindimas reiškiasi požiūriais ir išsiaiškinimais,
  • įvardijimas reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais) ir klausimais,
  • o paklusimas reiškiasi įsakymais, teigiamais ir neigiamais. Tad kiekvienu atveju reiškiasi, kaip esame ir ketiname būti, tad amžinai bręstame, kas ir yra Dievo valia.

Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:

  • Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
  • Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
  • Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.

  • Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
  • Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
  • Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas

Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

Kalbos vienetas

  • Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
  • Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.

Kalbos vienetas

  • Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.

Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.

Kokia kalbų sandara?

Aštuongubas kelias yra kalbos rėmai. Jį Dievas išgyvena skirtingais troškimais. Jais Dievas įsitraukia į šiuos rėmus.

Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}} that serves as an interpolation. We might think of:

  • nothing as what separates the two levels of the quality of signs
  • something as the lower level
  • anything as the higher level
  • everything as the two levels taken together

Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:

  • either everything, anything or something
  • and {{Slack}}

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.

Neaiškumai

Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:

  • įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
  • pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
  • pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)
  • Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors.

Užrašai

  • Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
  • Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
  • Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
  • Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.

  • Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
  • Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.

  • Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
  • Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
  • Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Sąmonė ir pasąmonė

  • Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
  • Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
  • Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
  • Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
  • Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
  • Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
  • Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
  • Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

Kalbomis

  • deri skirtingi protai
  • gyvenama sąlygiškume
  • apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį
  • ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes
  • kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
  • kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
  • kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

Kalbos


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 birželio 25 d., 09:26
Tweet