Logic Notes

Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Elgesys, Atjautos, Susikalbėjimas, Vertybės, Vertybių žemėlapis, Būtinas, Laipsnynas, Vienumas, Malda Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

  • Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.
  • Kaip visos trys kalbos skiria ir sieja semantiką ir sintaksę?
  • Kaip poreikių laipsnynas susijęs su poreikiais, linksnių laipsnynas su abejonėmis ir matematikos įrodymo būdų laipsnynas su lūkesčiais?
  • Kaip susieti žinojimo rūmus ir geros valios pratimus?
  • Koks ryšys tarp kalbų ir žinojimo rūmų?
  • Koks klausimų vaidmuo kalbose?
  • Išaiškinti Palaiminimų santykį su poreikių laipsnynu ir pasakojimo kalba. Atitinkamai suprasti santykį tarp Tėve mūsų ir matematikos įrodymo būdų, ir tarp šv.Petro raktų į dangų ir linksnių laipsnyno.

Užrašai

  • Santykis tarp Dievo-Kodėl ir žmogaus-Kaip gali būti betarpiškas rūpėjimas, per kažką tikėjimas, ir kartu per nieką paklusimas.
  • Pagrindimas nusako apibrėžtas galimybes; įvardijimas išsako kaip amžinai atsikleidžia galimybės; o pasakojimas nusako, kaip gyvename jau esamose galimybėse.
  • Pagrindimas: Kodėl ir kaip - klausimas ir atsakymas (paaiškinimas)
  • Įvardijimas: Kodėl, kaip ir koks - prisideda liepimas
  • Pasakojimas: Kodėl, kaip, koks, ar - keturi įtampos balsai

Kalbomis Dievas išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus. Kalbos juos sieja su ramybe (kaip ima rūpėti), užtikrintumu (kaip ima reikšti) ir savarankiškumu (kaip įvyksta).

Mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:

Įtampa

  • Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
  • Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.
  • Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.

Išmąstymas ir išsakymas

  • (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.

Bendruomenė

  • Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.

Išmokti

  • Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
  • Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.
  • Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
  • Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
  • Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
  • Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
  • Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.

Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)

  • tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
  • rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
  • tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
  • paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)

Kas yra kalbos?

Požiūris į požiūrį į požiūrį

  • Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Galime suskliausti: požiūris į (požiūrį į požiūrį). Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį. O Dievo troškimas išgyvena vieną iš trijų požiūrių. Juo išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus.
  • Požiūris išreiškia Dievo išėjima už savęs. O tais trimis išėjimais už savęs dvasia tvaria sandarą, atvaizdus ir vieningumą. Tad trimis požiūriais - kalba - grindžiamas vieningumas ir būtent Kito požiūris, jo santykis su Dievu už jo - ir grindžiama gyvenimo lygtis keturiose lygmenyse.

Dievas išgyvena aštuongubą kelią - vertybes ir klausimus

  • Mažiau trokštantis Dievas (ramus, užtikrints, savarankiškas) išgyvena netroškimą meilės - aštuongubą kelią. Iš to kyla trys kalbos.
  • Dievo troškimas išgyvena atitinkamą laipsnyną. Laipsnynas sieja Dievo valią ir žmogaus valią.
  • Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
  • Kalba vyksta per troškimus, per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
  • Kalbomis atjaučiantis Dievas trokšta betko, kažko ar nieko. Atitinkamai kalbos apibrėžia betką, kažką ir nieką. O aštuongubas kelias apibrėžia viską būtent nulybės ir vienybės atvaizdais. Kalbos pakeičia viską betkuo, kažkuo ir niekuo.

Širdies ir pasaulio tiesų suderinimas

  • Pagrindimu:Jausmais išskirti tikrąjį reikalą nuo paviršutiniško jaudulio.
  • Įvardijimu: Protu išryškinti ir išskirti širdies ir pasaulio tiesas.
  • Pasakojimu: Kūnu įveikti trejybės rato trikdį.

Mokymasis

  • Sąmonės ir pasąmonės turtingesnis suderinimas. Iš pasąmonės iškyla reikalas, jį suprantame ne tik santvarkoje, pasąmoningai neišsakytą, bet už santvarkos, sąmoningai išsakytą. Laipsnynu išsako skirtumą tarp pasąmonės išgyvenimo santvarkoje ir sąmonės išgyvenimo už santvarkos.

Sandarų kaita

  • Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą): iš aplinkybių į atvaizdą, iš padalinimų į aplinkybę, iš atvaizdų į padalinimą.
  • Kalba iš sąmonės teikiamų vienos rūšies ląstelių sutveria naują vienos rūšies ląstelę - pasąmonės nuojautą, jos atsakymą.
  • a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.
  • Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

Kalbos laipsnynu skiria pasąmonę ir sąmonę, Dievą už mūsų ir Dievą mumyse.

  • Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
  • Kiekviena kalba mažiau trokštantį Dievą įstato į aštuongubą kelią. ("Injection".) O tai sieja ženklų savybes su laipsnynu, kuris išsako tarpines būsenas tarp Dievo ir gerumo. We might think of:
  • nothing as what separates the two levels of the quality of signs
  • something as the lower level
  • anything as the higher level
  • everything as the two levels taken together

Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.

Dievo valios vykdymas: paklusti, tikėti, rūpintis. Tokiu būdu Dievas būtent mums būtinas.

  • kaip vykdome Dievo valią ten kur Dievas nebūtinas, taip kad Dievas galimas, tikras ir netgi būtinas
  • palyginti su šešerybe
  • Dievas iškyla: "Dievas yra niekas" (nebūtinas) virsta "Dievas yra kažkas" (pagrindimas), "Dievas yra betkas" (įvardijimas), "Dievas yra viskas" (pasakojimas)
  • sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą
  • tai Sūnaus santykis su Tėvu - Tėvas įvairuose lygmenyse - Tėvas išgyvena Sūnaus santvarką, įvairiai reiškiasi

Galimybė gyventi ne šiaip, o amžinai

  • Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.

Bendrumas - pasąmonės plėtojimas - taipogi sąmonės plėtojimas

  • deri skirtingi protai
  • bendrumo išraiškos
  • Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
  • Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai, ką jau žinome (įvardžiai).

Atitokėjusios sąmonės ir įsijautusios pasąmonės derinimas tarpinio klodo tveriniais.

  • Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
  • Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
  • Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
  • Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
  • Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
  • Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
  • Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
  • Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties
  • Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - ketverybe
  • Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų
  • Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

Tverinių tvėrimas

  • Kalbos tveria sąlygiško nežinojimo ląsteles, kuriose aštuntu požiūriu gali sutapti sąmonė ir pasąmonė, tad tverti atmintį.
  • kažkaip susiję su derinių kalba
  • Kalba išvystome tvėrinius teiginių - vertybių, lūkesčių, įsitikinimų, poreikių. Tuos tvėrinius tveriame, juos apkarpome, pertvarkome, jais rūpinamės. Jie mus atstoja.
  • Kalba tveriame tvėrinius kuriais ko pilniau išnaudojame labai ribotą galimybę susikalbėti. Galime tarti ir ištęsėti žodį, galime kurti praeitį ir ateitį.

Nulybės atvaizdų neigimas

  • Kalbos neigia nulybės atvaizdus: akivaizdumą, betarpiškumą ir pastovumą. Tik prasmingumo nepaneigia.
  • Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.

Netroškimas visko

  • Maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.

Dar

  • gyvenama sąlygiškume
  • vertybės išsako, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.
  • santykiai su niekuo

Koks kalbų tikslas?

  • Kalbos yra sąmoningėjimo sąlygos. Jos sukuria sąlygišką nežinojimą, kuriame pasąmonė gali naujai prabilti, atmintis gali naujai įsiminti.

Atmintis

  • Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
  • Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą.
  • Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
  • Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
  • Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
  • Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.

Kalbomis tveriami santykiai bendruomenėje - grindžiama bendra veikla ir plėtojima ištisa bendrystė. Ir tai vyksta keliose lygmenyse, keliose kalbose iš karto, nes turi būti grindžiama bendruomenė.

Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka

Trigubas požiūris

Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:

  • Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena ramus Dievas
  • Įvardijimas: požiūris į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
  • Pasakojimas: požiūris į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas

Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?

  • Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> atvaizdą (*požiūris* į požiūrį)
  • Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
  • Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

Dievo valios vykdymas - vidiniai požiūriai

Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą (kas yra dviprasmiška)

  • Pagrindimas išreiškia rūpėjimą - kaip ima rūpėti
  • Įvardijimas išreiškia tikėjimą - kaip ima reikšti
  • Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip įvyksta. Paklūstame kai mus išsakantis įtampos židinys visiškai atsiskleidžia, yra puolamas, neigiamas netgi aukščiausiame lygmenyje. O paklusimo pasekmė, tai įtampos balso pasikeitimas.

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.

  • Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
  • Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
  • Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).
  • pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
  • įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
  • pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam
  • Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
  • šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
  • Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)

Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.

Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.

  • Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
  • šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
  • Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)

Nulybės atvaizdų neigimai

Trys kalbos neigia nulybės atvaizdus, panašiai, kaip trys sandarų šeimos neigia vienybės atvaizdus

  • Pagrindimas neigia akivaizdumą
  • Įvardijimas neigia betarpiškumą
  • Pasakojimas neigia pastovumą

Poslinkiai tarp padalinimų, atvaizdų ir aplinkybių

Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:

  • Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
  • Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
  • Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.

Atvaizdas (visko požiūris) - padalinimas (betko požiūris) - aplinkybė (kažko požiūris) - tai žvilgsniai atgal iš Sūnaus į Tėvą. Ir tai yra sandaros į kurias kalbos atsiremia, kurių pagrindu tveria toliau.

  • Pagrindimas: aplinkybės (ir iš jų atvaizdai)
  • Įvardijimas: padalinimai (ir iš jų aplinkybės)
  • Pasakojimas: atvaizdai (ir iš jų padalinimai)

Tad matome, kad įvardijimu ir pasakojimu įsijaučiama, o pagrindimu nebėra kaip labiau įsijausti, tad pereinama į visišką atitokėjimą.

Aštuongubo kelio nuspalvinimai ir Laipsnynai

Laipsnynas yra interpoliacija tarp Dievo (jo troškimo) ir gerumo (laisvumo).

  • Dievas ramus, trokšta betko - pagrindimas
  • Dievas užtikrintas, trokšta kažko - įvardijimas
  • Dievas savarankiškas, trokšta nieko - pasakojimas.

Aštuongubo kelio atmainos veda iš Dievo valios vykdymo į meilę:

  • Tėve mūsų veda iš rūpėjimo (Tėve mūsų, kuris esi danguje) į meilę (Gelbėk mus nuo pikto).
  • šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo į meilę.
  • Palaiminimai veda iš paklusimo (Palaiminti dvasingieji vargdieniai, jų yra dangaus karalystė) į meilę (Palaiminti persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė).
  • Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
  • Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
  • Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu
  • Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
  • Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
  • Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).

Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:

  • įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
  • pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
  • pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

Sąmoningumo lygtys

  • 5+3=0 pagrindimas - riba
  • 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
  • 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

Ketverybė

  • Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes;
  • įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes;
  • pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.

  • Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
  • Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
  • Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

  • Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
  • Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.

  • Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
  • Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
  • Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.

Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.

Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Antrinės sandaros išsako tarpą, Kitą. Tarpą išsako pertvarkymai. Plečia apimtį:

  • Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas - raida
  • Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas - žemėlapynas
  • Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas - vadovėlis
  • Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas - metraštis
  • Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas - žinynas
  • Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas - kelionė.
  • Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
  • Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
  • Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas

Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

  • Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno.
  • Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
  • O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Pertvarkymų poros

  • Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medyje rūpi, pagrįsta.
  • Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinkle reiškia.
  • Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Sekoje įvyksta.

Tad turi atitinkamai iškilti medis, tinkla, seka.

Duomenys

  • Pagrindimas išsako geros valios pratimus.
  • Įvardijimas išsako žinojimo rūmus, išsiaiškinimus.

Sąvokos

  • Pagrindimas reiškiasi požiūriais ir išsiaiškinimais,
  • įvardijimas reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais) ir klausimais,
  • o paklusimas reiškiasi įsakymais, teigiamais ir neigiamais. Tad kiekvienu atveju reiškiasi, kaip esame ir ketiname būti, tad amžinai bręstame, kas ir yra Dievo valia.

Kokia kalbų sandara?

Aštuongubas kelias yra kalbos rėmai. Jį Dievas išgyvena skirtingais troškimais. Jais Dievas įsitraukia į šiuos rėmus.

Kalbos vienetas

  • Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
  • Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
  • Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
  • Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....

Kalbos


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gegužės 27 d., 12:50