Book (English)


Dievo šokis

Kaip gyventi






Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius



Žr. ShortBook, Išsiaiškinimai, Matematikos grožis

Imre Latakos? Algebraic semiotics and semantics.

Old description

The course provides the concept of technology and the overview of the characteristics of its development. Students are introduced to the sources of the philosophy of technology as a discipline, to the specific features of its emergence and further development. The course provides the most important periods of history of technology, in order to highlight the essential dependency between the development of technology, its concept and the changing of the attitude to technology. Students are introduced to the most famous theories of technology, developed by such authors as E. Kapp, F. Dessauer, J. Jaspers, M. Heidegger, J. Ellul, H. Skolimowsky, D. Bell, E. Toffler, A. Huning, H. Schelsky, G. Ropohl, H. Lenk, F. Rapp. Technology is analysed and interpreted from ontological, epistemological, anthropological, axiological thinking perspective. The course discusses the main challenges to human beings, it also examines actual problems of technology.

Kurse pateikiamos technikos ir technologijos sampratos, apžvelgiamos jų raidos ir kaitos ypatybės. Studentai supažindinami su technikos filosofijos kaip disciplinos ištakomis, jos susiformavimo ir tolesnio vystymosi specifika. Pateikiami svarbiausi technikos istorijos periodai, siekiant išryškinti esminę technikos raidos, jos sampratos ir požiūrio kaitos į techniką priklausomybę. Pristatomos garsiausios technikos filosofų (E. Kappas, F. Dessaueris, K. Jaspersas, M. Heideggeris, J. Ellulis, H. Skolimowsky's, D. Bellas, E. Toffleris, A. Huningas, H. Schelsky's, G. Ropohlas, H. Lenkas, F. Rappas) teorijos. Technika analizuojama ir interpretuojama iš ontologinio, epistemologinio, antropologinio, aksiologinio mąstymo perspektyvos. Aptariami pagrindiniai šiuolaikinės technikos ir technologijos metami iššūkiai žmogui, gvildenamos Psl. 1 iš 6aktualiausios jų keliamos problemos.

My class

I will have 10 or 20 students. They all happen to be studying architecture. We will meet once a week for a 1.5 hour class, fifteen weeks in all. Traditionally this is a lecture class but I will make it half lecture and half discussion. The class is in English and so will include the Erasmus students who come from other countries. My class is an alternative to the usual philosophy class. It is thus one of two options that they are required to choose from. It seems that I will be able to teach this same class year after year. So I want it to be meaningful to me as a workshop for my philosophy which yields new insights every year.

Ankščiau dėstė:

  • Jovilė Barevičiūtė
  • Edvardas Rimkus
  • Christopher Alexander
  • Buckminister Fuller
  • Nikos Salingaros
  • Ways of figuring things out


  • The quality without a name
  • Derinių pavyzdžiai
  • The Nature of Order: Besąlygiškai gražu
  • The Nature of Order: Gyvybės dėsniai

Išsiaiškinimo būdai

Wood, Peter

In previous years, they have studied E. Kapp, F. Dessauer, J. Jaspers, M.Heidegger, J. Ellul, H. Skolimowsky, D. Bell, E. Toffler, A. Huning, H. Schelsky, G. Ropohl, H. Lenk, F. Rapp. But I do not find this interesting. It is quite removed from life and from hands-on philosophical questions. So instead I will make full use of my liberty to design and teach my own course.

My main interest is to teach "ways of figuring things out", which is to say, epistemology, especially as relevant to a particular domain, in this case, architecture, although I think I will also survey such ways in math and physics. I would like my students to learn how to document a "way of figuring things out" as proposed by various thinkers, notably, Christopher Alexander with his patterns.

Nikos, please, do you know of other thinkers who have collected such methods?

I will also teach them my own system of identifying and organizing such methods. You may be interested in how I've surveyed "ways of figuring things out" in mathematics: I have also described this system more generally in pages 126-140 of my summary of my philosophy: I would now like to apply this system to organize "ways of figuring things out" that are used in architecture.

I will explore your website, especially your book Unified Architectural Theory and your online courses. I am very glad that you have made so much available online.

I would also like to use some materials from Christopher Alexander's books, such as:

  • His introduction to the "quality without a name" in the introduction to The Timeless Way of Building. For one class, I'd like my students to photograph and/or describe examples of spaces and try to rank them or otherwise relate them as to how "alive" they feel there. For another class, I'd like to have them try to describe that feeling of "aliveness".
  • I'd like them to experiment with the question of whether people agree as to what makes them feel whole, for example, as regards objects. It would be great if they could read a related excerpt from the first volume of the Nature of Order.
  • I'd like them to read about the relationship between how recurring activity evokes structure and how structure channels activity (from the Timeless Way of Building).
  • I'd like them to read some patterns from A Pattern Language and perhaps compare them with how Sarah Susanka has popularized them with her Not So Big House series.
  • I'd like them to read about the tensions between the way developers building buildings and the Timeless Way of Building.

I'm also thinking of including something from Buckminister Fuller. In part because in my recent mathematical investigations I've been distinguishing between "implicit math" (interpreted in our minds) and "explicit math" (what's on paper). This week I'll be writing up some results which show that from implicit math we can show a real distinction between the simplex (tetrahedral point of view) and the usual Euclidean point of view. It's interesting that this is a distinction that Fuller seems to have intuitively sensed very keenly. Basically it's at the heart of the distinctions between the four families of classical Lie groups/algebras.

I also want to talk about the difference between beauty in what we see (for example, the Mandelbrot set) and what we imagine (as in mathematical beauty).

Basically, I want to make a list of 15 such topics that revolve around my own interests but draw upon others including Alexander, Fuller and you. (I like your three laws of architecture from your book that I and my lab promoted.)

I'm also wondering how to make the reading material available to students. Generally they access it through Moodle. The way it works is that professors upload material but nobody pays for it and the professors run any risks. I said that is illegal and I won't do it. (This position gives me more control.)

I would like to have the students read short, well-written pieces that help them do their own investigations, as I pointed out above. I am thinking that I could also have the students work together to translate some of these to Lithuanian or other languages. So that is something we could contribute to your work. Also, perhaps Christopher Alexander might be interested? That way we could give back for what we are given.

Filosofija = mįslės. Filosofas = mįslytojas. Akademinė filosofija = postringavimas. Akademinis filosofas = postringautojas.

Filosofija yra iš esmės nesėkmingas mokslas, nes tai neišspręstų galvosukių rinkinys. Atradus sėkmingus sprendimus iškyla paskiri mokslai, išmanymai, o tai jau ne filosofija.

O technologija yra iš esmės sėkmingas mokslas, nes tai išspręstų galvosukių rinkinys.

Norėčiau, kad kiekvienas studentas susigalvotų sau kokį nors asmeniškai prasmingą klausimą, susipažintų su įvairiausiais išsiaiškinimo būdais, susistatytų ir atliktų tyrimą, pristatytų savo išvadas ir toliau iškylančius klausimus. Studentų pažymys priklausytų nuo šių uždavinių:

  • 40% Rašinys. Studentas aprašo savo klausimą, tyrimą ir išvadas.
  • 30% Egzaminas. Studentas raštu išdėsto, kaip pats tirtų 5 klausimus, kuriuos tyrė kiti kurso studentai.
  • 30% Dalyvavimas. Studentai vienas kitą palaiko, dalyvauja vienas kitų tyrimuose, tiek pamokoje, tiek internete, tiek mažose grupėse. Užskaitau dalyvavimą.

Atitinkamai, kiekvienos savaitės pamoką sudarytų:

  • mano paskaita (pusvalandis)
  • diskusija (pusvalandis)
  • bendras mūsų tyrimų aptarimas (pusvalandis).

Studentai susipažintų su mąstytojais, kurie įvairiose technikos srityse yra įžvelgę gyvenimiškus filosofijos klausimus, surinkę ir išvystę atitinkamus išsiaiškinimo būdus. Klausimai atspindės filosofijos sričių ir technologijos pasaulių įvairovę.

  • Architektas Christopher Alexander tyrė, kodėl senoviški pastatai mus gaivina ir įkvėpia, o naujoviški statiniai mus alina ir slegia? Išmoksime atpažinti, aprašyti ir taikyti derinius (patterns) ir mąstyti derinių kalba (pattern language). Per jį tiesiogiai patirsime, ką reiškia fenomenologija, estetika, epistemologija, egzistencializmas, pragmatizmas, struktūralizmas, vertybės, santvarkos. Jei pavyks susitarti remsimės ištraukomis iš jo VGTU skaitykloje esančių knygų "The Timeless Way of Building", "A Pattern Language" ir "The Nature of Order". Jo mintys taip pat aprašytos Nikos Salingaros knygose, kaip antai, "Unified Architectural Theory".
  • Matematikai George Polya ("How to Solve It") ir Paul Zeitz ("The Art and Craft of Problem Solving") yra surinkę ir apmąstę daugybę būdų, kaip spręsti matematikos uždavinius. Tai atspindi kūrybingo mąstymo galimybes apskritai. Užtat tai savotiškas raktas į metafiziką, proto pažinimą, kūrėjo vaizduotę, genialumą. Abi knygos prieinamos internete.
  • CŽV analitikas Morgan Jones yra parašęs lengvai skaitomą apžvalgą "The Thinker's Toolkit" įvairiausių būdų, kaip šaltu protu sustatyti ir spręsti klausimus, prasmingai dėlioti brėžinius ir lenteles. Jo būdai gražiai atspindi stambių padalinių valdymo priemones. Juos siečiau ir su konsultantų ir programuotojų išvystytą "Unified Modeling Language" ir taip pat su mano paties apžvelgtomis vaizdavimo priemonėmis (sekų, medžių, tinklų poromis). Iškyla klausimai, kaip protaujama pagrįstai ar nepagrįstai ar išvis neprotaujama, kaip apibrėžiamos sąvokos, tikslai ir žmonių santykiai.
  • Išradėjas sovietas Genrich Altshuller apžvelgė 40,000 patentų ir jų pagrindu išvystė TRIZ sistemą kuria išryškinamos techninių reikalavimų priešingybės, tiek fizinės, tiek loginės, tiek buitinės, tiek ekonominės ir visuomeninės, ir kaupiami priešingybių išsprendimai. Iškyla technologijos plėtros klausimai, kokia naujovių raida, tarsi gamtos raida.
  • Architektas, išradėjas Buckminster Fuller savo knyga "Synergetics" (ji internete prieinama) išdėsto savo kitonišką geometrinį mąstymą paremtą lygiakraščiais trikampiais, vietoj kad mums įprastais kvadratais. Beje, kaip matematikas kaip tik šiuomet susiduriu su jo įžvelgtais skirtingų pasaulėžiūrų pagrindais. Jisai tiesiog įdomus pavyzdys "pranašo", kuris technologinių reiškinių apsuptyje išvystė savo vidinę kalbą, ją kūrybingai taikė ir gana sėkmingai diegė visuomenėje.
  • Retorikas Stephen Toulmin išmąstė ir savo knyga "The Uses of Argument" pristatė paprastą ir naudingą pagrindimo schemą, kuri išryškina, jog kiekvienoje gyvenimo srityje, tai yra, kiekviename išmanyme, savaip vertinamas pagrindimas, tačiau yra bendras pagrindimo sustatymas. Matematikas, advokatas, verslininkas, fizikas, gydytojas visi savaip Patvirtina Išvedžiojimą jog Išvada išplaukia iš Duotybių. Tai naudinga lyginant mąstymą skirtingos veiklose ir disciplinose. Tuo pačiu pravartu užsiminti apie Platono "teisingą ir neteisingą nuomonę", Aristotelio "techne - išmonę", Heidegerio "pasaulius". Būtų gerai taip pat pristatyti ir Platono išradingumą Valstybėje įsivaizduojant mikroskopą (tai yra, žmogaus sielą "padidinant", jį pakeičiant miestu) arba kiną (urvo alegorija).
  • Verslo patarėjai Dave Gray, Sunni Brown, James Macanufo savo knyga "Gamestorming" yra aprašę 80 "žaidimų", kuriais įmonėse išjudina ir pajungia grupės žmonių kūrybinį mąstymą. Šituos būdus galėsime ir patys išbandyti ir pajungti savo tyrimams. Jais tuo pačiu patirsime, kaip vystosi mintys, kaip žmonės vienas kitą veikia, tai yra, kokie dialogai ir dialektikos.
  • Žymus matematikas Terrence Tao yra parengęs įspūdingą video paskaitą, "The Astronomical Distance Ladder", kuria jisai išdėsto, kaip žmonijos istorijoje įžymūs mąstytojai, pradedant Aristoteliu, sugebėjo visokiomis gudrybėmis vis tiksliau apskaičiuoti vis tolesnius nuotolius. Šitą paskaitą peržiūrėtumėme kartu ir trumpai aptartumėme kiekvieną naują išsiaiškinimo būdą. Tai kartu žmonijos kultūros istorija, paradigmų pasikeitimų priežastys, kosmologija, žmogaus vieta visatoje, mokslo sąlygos.
  • Būtų gerai paminėti Dekartą, jo universalų sprendimo būdą ir jo išeities tašką... Gal dar ką pasiūlytum?

Žodžiu, tikslas būtų ne kalbėti apie technologiją iš šalies, bet parodyti kaip technologinėje aplinkoje vyksta pilnavertė filosofinė veikla, kurios sprendimo būdai gali būti pritaikyti bet kokiam filosofiniam klausimui. Tuo pačiu bus visokiausių galimybių parodyti, kas iš tikrųjų yra filosofija ir kaip mus technologija veikia teigiamai ir neigiamai.

Studentams parinksiu trumpus skaitinius, kuriais galėtų pasiruošti paskaitai ir diskusijai. Tačiau svarbiausia, kad jie patys atsirinktų, kurie išsiaiškinimo būdai tinka jų pačių išsirinktam klausimui.

Aš esu sukaupęs 1500+ išsiaiškinimo būdų ir pavyzdžių: Ir sudėliojęs į 24 būdų sistemą.

Šią sistemą surašysiu šią vasarą ir tai bus pagrindiniai kurso rėmai.

Ačiū už šią galimybę dėstyti tai, kas man atrodo be galo prasminga. Manau, tai studentams turėtų irgi būti prasminga, įdomu ir naudinga. Tikiu, tai panašu į "technologijos filosofiją", tik iš kito kampo, būtent iš teigiamo kampo, kaip technologijų aplinkoje iškyla filosofiniai klausimai, atsakymai ir išsiaiškinimo būdai. Žodžiu, tai ne "filosofija apie technologiją" bet "technologijos įtakojama filosofija". Ieškau, kaip tą išsakyti.

Helmut Leitner book on Christopher Alexander


Naujausi pakeitimai

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 birželio 18 d., 17:31