Mintys.TrysProtai istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2024 gegužės 07 d., 17:41
atliko -
Pakeista 143 eilutė iš:
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu.
į:
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu. Išsivertimai tai išsako.
2024 gegužės 07 d., 17:39
atliko -
Pridėtos 132-134 eilutės:
* Trijų protų žinojimas yra dalinis. Jie vienas kitą papildo.
* Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
* Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
* Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
* Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
Pakeistos 140-143 eilutės iš
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
į:
* Kiekvieno vaidmens suvokimas yra pilnas. Jie sutampa savo suvokimu.
* Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu.
* Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu.
Pridėtos 150-152 eilutės:
Gyvybės lygtis
*
2024 gegužės 07 d., 17:32
atliko -
Pridėtos 24-26 eilutės:
Mokslai ir netroškimai
* Kaip susiję trys protai, suvokimo vaidmenys ir gyvybės lygtis?
2024 gegužės 07 d., 17:30
atliko -
Pridėta 130 eilutė:
* Trys protai netroškimuose jokiu, vienu, dviem arba trimis laidais sieja pasąmonę ir sąmonę.
2024 gegužės 07 d., 17:28
atliko -
Pridėtos 128-130 eilutės:
Trys protai
* Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
* Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
Pakeista 133 eilutė iš:
* Šie trys vaidmenys pasireiškia kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
į:
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
Pakeistos 135-136 eilutės iš
į:
* Vaidmenų sandaros yra Tėvo 3, Sūnaus 4+4 ir Dvasios 4+6. Prie jų prisideda trejybės ratas susidedantis iš jų pačių.
Pridėta 138 eilutė:
* Suvokimo lygmenys grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad kūną, širdį, protą, valią.
Ištrintos 139-141 eilutės:
* Suvokimo trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Jie skiria
* Trys protai taip pat sudalyvauja kiekvienoje apytakoje.
2024 gegužės 07 d., 17:24
atliko -
Pridėta 128 eilutė:
Trys suvokimo vaidmenys
Pridėtos 130-133 eilutės:
* Šie trys vaidmenys pasireiškia kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
Suvokimo lygmenys
* Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
Suvokimo lygmenys
2024 gegužės 07 d., 17:16
atliko -
Ištrintos 24-26 eilutės:
>><<
Pridėtos 127-132 eilutės:
* Suvokimas skiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį.
* Suvokimo lygmenys suvokimą sustato vis kitoje apimtyje. Sustatyme pasireiškia trejybės atvaizdas. Tačiau platesnės apimties trejybės atvaizdas sudalyvauja siauresnės apimties suvokimo lygmenyje. Pavyzdžiui, siaurios apimties (tiesos) iššauktas atvaizdas, būtina-tikra-galima sudalyvauja Dievo šokyje, o tai yra plačiausios apimties apytaka.
* Suvokimo trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Jie skiria
* Trys protai taip pat sudalyvauja kiekvienoje apytakoje.
2024 gegužės 07 d., 17:09
atliko -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
[+Trijų protų apibrėžimas+]
-----------------------------
>><<
-----------------------------
[+Trijų protų apibrėžimas+]
-----------------------------
>><<
Pridėtos 123-124 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
-----------------------------
Pridėtos 126-127 eilutės:
-----------------------------
>><<
>><<
2024 gegužės 06 d., 15:48
atliko -
2024 gegužės 06 d., 12:09
atliko -
Pridėtos 124-134 eilutės:
* Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
* Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
* Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
* Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.
* Ar Dievas būtinas? Tai Dievas turintis amžiną Dievą.
* Koks Aš asmuo? Tai Aš turintis išmintingą Dievą.
* Kaip Tu daugis? Tai Tu turintis geravališką Dievą.
* Kodėl Kitas mąsto? Tai Kitas turintis valingą Dievą.
2024 gegužės 06 d., 11:54
atliko -
Ištrinta 50 eilutė:
Pridėtos 118-123 eilutės:
[+Mokslai ir Netroškimai+]
Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.
Keturios apytakos, besiplėtojančios išsivertimais, į visumą susiveda šešiais pokalbiais tarp lygmenų, kuriais troškimai atjačiau netroškimus.
2024 gegužės 06 d., 11:48
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]]
2024 gegužės 06 d., 11:47
atliko -
Ištrintos 5-6 eilutės:
'''Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?'''
2024 gegužės 06 d., 11:36
atliko -
Pridėtos 6-9 eilutės:
'''Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?'''
'''[[https://www.math4wisdom.com/wiki/Exposition/ThreeMinds | Rinkti tris protus grindžiančius įrodymus.]]'''
2024 gegužės 06 d., 11:35
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]]
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]]
'''Kaip trys protai sieja mokslus su netroškimais?'''
'''Kaip trys protai sieja mokslus su netroškimais?'''
2024 gegužės 01 d., 15:21
atliko -
Pridėta 59 eilutė:
* Žinojimo rūmuose sąmoningumas derina pasąmonę ir sąmonę, esančias pirm santvarkos. Sąmoningumas išskiria keturis lygmenis, tad visus protus ir taip pat pagrindą į kurį jos atsiremia. Užtat galima šešiomis poromis atskirti šiuos lygmenis, kas ir sudaro santvarką.
2024 gegužės 01 d., 14:12
atliko -
Pakeistos 30-34 eilutės iš
Protas yra dėmesio suteikimas.
* Pasąmonė kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
* Pasąmonė kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus
į:
Protas yra betarpiškas dėmesio suteikimas.
* Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
* Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
Ištrintos 111-114 eilutės:
Dėmesys
* dėmesys = patirties ...?
* dėmesys sau = neigimas
2024 gegužės 01 d., 14:10
atliko -
Pakeistos 16-19 eilutės iš
Trys protai ir ketverybė
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo), daikto, eigos, asmens ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
į:
Trijų protų išgyvenimas
Pridėta 18 eilutė:
* Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
Ištrinta 19 eilutė:
Pridėta 21 eilutė:
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
2024 gegužės 01 d., 14:08
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Neapibrėžtumas]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]]
Pridėta 13 eilutė:
Veiksmai
Pridėtos 15-17 eilutės:
Trys protai ir ketverybė
Pakeista 19 eilutė iš:
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
į:
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo), daikto, eigos, asmens ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
Pridėtos 31-35 eilutės:
Protas yra dėmesio suteikimas.
* Pasąmonė kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
2024 gegužės 01 d., 14:02
atliko -
Pakeistos 30-31 eilutės iš
'''Trijų protų skirtumai'''
į:
'''Trijų protų ypatumai ir skirtumai'''
Pasąmonė
* Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pasąmonė
* Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pridėta 42 eilutė:
Pakeistos 50-52 eilutės iš
į:
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
* Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
* Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
Pridėtos 88-101 eilutės:
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Padalinimai
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Padalinimai
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.
Pridėta 114 eilutė:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
Ištrintos 115-137 eilutės:
'''Padalinimai'''
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
[+Pasąmonė+]
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
Pakeistos 117-125 eilutės iš
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė
į:
-----------------------------
>><<
>><<
2024 gegužės 01 d., 13:57
atliko -
Pridėtos 68-81 eilutės:
* abdukcija - mąsto iš patirties
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
Abėcėlė
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
Laisva valia ir likimas
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
* Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
Abėcėlė
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
Laisva valia ir likimas
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
* Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.
Pakeistos 96-103 eilutės iš
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
* abdukcija - mąsto iš patirties
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
į:
2024 gegužės 01 d., 13:33
atliko -
Pridėtos 28-29 eilutės:
Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę, ir sąmoningumas juo labiau.
Pridėtos 61-64 eilutės:
In, jang
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Chinese_guardian_lions | Chinese guardian lions]] Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Chinese_guardian_lions | Chinese guardian lions]] Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
Pakeistos 88-89 eilutės iš
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - mažėjantis ir didėjantis ir laisvumas, atsakymas ir klausimas? ar sąmonė ir pasąmonė? tad atvirkščiai?
į:
2024 gegužės 01 d., 13:29
atliko -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp grožio, gerumo, tiesos ir mąstymo, veikimo, buvimo? tad tarp trijų protų ir trejybės rato?
Pakeistos 42-44 eilutės iš
į:
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
* Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
* Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
Pridėtos 59-61 eilutės:
Grožis, gerumas, tiesa
* Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
* Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
Pridėtos 70-73 eilutės:
'''Sąmoningumo lygmuo, suvokimo lygmuo'''
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
Ištrintos 75-82 eilutės:
Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja.
* Mano išeities taškas skiriasi nuo Kirby nes ieškau sutapimo su Dievu, nežiūriu į save dalinai - tiktai matydamas du protus.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
Ištrintos 84-87 eilutės:
'''Grožis, gerumas, tiesa'''
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
2024 gegužės 01 d., 13:15
atliko -
Pakeistos 15-19 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Koks sąmoningumo vaidmuo tiesoje, siejant pasąmonės turinį ir sąmonės pavidalą?
* Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
* Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Koks sąmoningumo vaidmuo tiesoje, siejant pasąmonės turinį ir sąmonės pavidalą?
* Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
Pridėtos 29-36 eilutės:
Pasąmonė, sąmonė
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
* Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.
Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
* Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.
Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas
Pakeistos 39-41 eilutės iš
į:
* Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
Pridėtos 44-47 eilutės:
Trys protai ir gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
Pakeistos 54-70 eilutės iš
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvartenionais.
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
į:
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.
'''Trys protai ir išgyvenimo apytaka'''
Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.
Dėmesys
'''Trys protai ir išgyvenimo apytaka'''
Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.
Dėmesys
Pridėtos 63-67 eilutės:
-----------------------------
Pakeista 73 eilutė iš:
į:
2024 gegužės 01 d., 12:51
atliko -
Pridėtos 19-20 eilutės:
'''Trijų protų apibrėžimas'''
Pridėtos 23-29 eilutės:
'''Trijų protų skirtumai'''
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
'''Ryšys su sandaromis'''
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
'''Ryšys su sandaromis'''
Pridėta 35 eilutė:
Pakeistos 38-39 eilutės iš
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę
į:
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
Pakeista 43 eilutė iš:
į:
2024 gegužės 01 d., 10:40
atliko -
Pakeistos 89-91 eilutės iš
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
į:
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
2024 gegužės 01 d., 10:39
atliko -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
* Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
į:
* Kaip trys protai 24 lygtimis supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
2024 balandžio 29 d., 12:44
atliko -
Pakeistos 79-88 eilutės iš
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
į:
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
[++++笔记++++]
Pasąmonė linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti.
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
[++++笔记++++]
Pasąmonė linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti.
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
2024 balandžio 18 d., 18:32
atliko -
Pridėtos 19-25 eilutės:
3 protai išsako gyvenimo lygtį
* pasąmonė - Dievas
* samonė - gerumas
* sąmoningumas - gyvenimas
* Dievas - amžinas gyvenimas
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvartenionais.
2024 balandžio 04 d., 13:43
atliko -
Pakeistos 70-72 eilutės iš
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
į:
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
2024 balandžio 04 d., 13:38
atliko -
Pakeistos 65-70 eilutės iš
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
į:
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
2024 balandžio 02 d., 14:08
atliko -
Pakeistos 52-57 eilutės iš
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą
į:
'''Grožis, gerumas, tiesa'''
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
'''Padalinimai'''
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
'''Padalinimai'''
Pakeistos 61-65 eilutės iš
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
į:
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
[+Pasąmonė+]
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
[+Pasąmonė+]
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
2024 balandžio 02 d., 14:03
atliko -
Pakeistos 56-61 eilutės iš
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
į:
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
2024 balandžio 02 d., 14:00
atliko -
Pakeistos 54-56 eilutės iš
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
į:
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
2024 balandžio 02 d., 13:58
atliko -
Pakeista 52 eilutė iš:
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
į:
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą. O gal sąmonė patiria tiesą ir sąmoningumas patiria gerumą?
2024 balandžio 02 d., 13:57
atliko -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
į:
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
2024 balandžio 02 d., 13:55
atliko -
Pakeistos 50-52 eilutės iš
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
į:
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
2024 balandžio 02 d., 13:51
atliko -
Pridėtos 44-50 eilutės:
* abdukcija - mąsto iš patirties
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Chinese_guardian_lions | Chinese guardian lions]] Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - mažėjantis ir didėjantis ir laisvumas, atsakymas ir klausimas? ar sąmonė ir pasąmonė? tad atvirkščiai?
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
2024 balandžio 01 d., 14:24
atliko -
Pakeistos 18-43 eilutės iš
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
į:
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip kodėl ir ar sieja koks ir kaip.
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* dėmesys = patirties ...?
* dėmesys sau = neigimas
Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja.
* Mano išeities taškas skiriasi nuo Kirby nes ieškau sutapimo su Dievu, nežiūriu į save dalinai - tiktai matydamas du protus.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, išgyvename likimą.
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip kodėl ir ar sieja koks ir kaip.
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* dėmesys = patirties ...?
* dėmesys sau = neigimas
Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja.
* Mano išeities taškas skiriasi nuo Kirby nes ieškau sutapimo su Dievu, nežiūriu į save dalinai - tiktai matydamas du protus.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, išgyvename likimą.
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
2024 sausio 01 d., 15:34
atliko -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
>><<
į:
>><<
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
2024 sausio 01 d., 15:34
atliko -
Pridėtos 1-16 eilutės:
>>bgcolor=#e9f5fc<<
------------
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Neapibrėžtumas]]
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą?'''
-------------
>><<
||[++++三心++++] || [++Sān xīn++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
* Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
------------
>><<
------------
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Neapibrėžtumas]]
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą?'''
-------------
>><<
||[++++三心++++] || [++Sān xīn++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
* Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
------------
>><<
TrysProtai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius