Tyrimai, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Apytakos, Netroškimai, Laidai, Prasmė, Nulinė veikla
Trys protai, Išėjimas už savęs, Gyvenimo lygtis, Asmenys, Suvokimo lygmenys
- Gyvenimo lentelė, Gyvenimo lygtis
- Dievo tyrimai, Dievo branda, Požiūriai
- Suvokimo lygmenys, Žmogus, Netroškimai, Ženklų savybės
Koks ryšys tarp Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų?
Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?
Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų
| 调查如何关联 | Diàochá rúhé guānlián |
Atrinkti pagrindinius puslapius siejančius Dievo ir žmogaus tyrimus.
Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
- Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
- Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
- Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
Viską aprėpti meilės mokslu ir aštuongubu keliu
- Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
Dievo tyrimai ir žmogaus suvokimai
- Kaip susiję Dievo tyrimai asmenimis ir žmogaus suvokimai Dievu?
Kaip susiję visko žinojimas ir jo gražus taikymas?
- Ar visko žinojimas ir visko nežinojimas yra išėjimai už savęs (gilyn ir atgal) ar tai taškai?
- Išskirti, apžvelgti ir apmąstyti, kurios sandaros, sąvokos, reiškiniai išreiškia visko žinojimą ir kurios išreiškia žinojimo gražų taikymą?
- Kaip susiję išvestis (visko žinojimas) ir suvestis (gražus taikymas)?
- Kaip nežinojimo (išvesties) Dievą išplečia žinojimo (suvesties) Dievas?
- Dievo užmojis yra gražiai taikyti ir viską žinoti, o mano užmojis yra viską žinoti ir ta žinojimą gražiai taikyti. Kaip tai susiję su Dievo požiūriu ir mano požiūriu?
Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).
- Vaizduotė Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
- Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
- Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
- Įsijautimas
- Apytakos Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
- Išgyvenimo apytaka Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
- Išgyvenimai Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
- Meilės mokslas Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
- Išgyvenimo apytaka Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
- Apytakos Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
- Atsiplėšimas
- Suvokimo lygmenys Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
- Viena Suprasti vienumo svarbą.
- Vienumo pagrindai Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
- Netroškimai Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
- Atjautos Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
Vaizduotė pranokimas
- Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
- Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
Dvi kryptys
- Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
- Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
- Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
- Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?
Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip padalinimų ratą?
- Kaip apsisuka ketverybė?
- Kaip sudalyvauja netroškimai?
- Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
- Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?
Dievas pirmyn, žmogus atgal
Viską žinoti ir žinojimą gražiai taikyti
- Aš trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Manyje sueina Dievo siekiai ir žmogaus siekiai.
- Dievas savo tyrimais siekia viską žinoti, o žmogus savo tyrimais siekia žinojimą gražiai taikyti.
- Dievo valia yra visko įsisąmonijimas, tai išminties (visko žinojimo) gražus taikymas (gera valia), tad amžino gyvenimo raiška - tėra kas reiškiasi.
- Visko žinojimas plėtojasi Dievo nebūtinumu. Gražus taikymas išsako Dievo būtinumą.
- Viską žinoti vs. Gražiai taikyti. Viską žinoti, tai sutapti su Dievo požiūriu. Gražiai taikyti, tai sutapti pilnai. (Šitą susieti su mintimi, kad viską žinoti yra pilnai išsivystyti, o gražiai taikyti reiškia sutapti su pažintuoju.)
- Viską žinoti ir gražiai taikyti. What is God's interest? God's interest is not that we simply access our full potential, but that we achieve it. More important than knowing everything is that we apply such knowledge usefully. It is useful if it regards our Life. Indeed, knowledge about our life is that knowledge which we avoid as it holds us accountable to the extent that we are. We avoid this knowledge by not being clear of soul.
- Meilės būdas yra gyvenimo pažinimas, o meilės įgyvendinimas yra to žinojimo taikymas. Tikslas: meilė. Meilė yra gyvybės palaikymas. Meilė yra tai, kas svarbu Dievui ir kodėl jam svarbus visko žinojimas, kaip rėmai, aplinkybės meilės vykdymui.
Kaip mano klausimai susiję su Dievo asmenų (Dievo, Mano, Tavo, Kito) klausimais?
Mano klausimai yra Kaip gyventi amžinai, išmintimi, gera valia, Dievo valia? o Dievo (asmenų) klausimai yra Ar Dievas būtinas? Koks Aš asmuo, Kaip Tu daugis? Kodėl Kitas yra, veikia, mąsto?
- Kodėl Kitas turi savo vidinį gyvenimą? Ką tas duoda, kam tai reikalinga? Kodėl neužtenka išorinio gyvenimo?
Mano klausimas "Iš ko išplaukia ir kaip išsiskleidžia visos pamatinės sąvokos ir sandaros?" išverčia Dievo klausimą "Kaip galėtų žmonės labiau vienas kitą mylėti?"
Aš savo klausimu bandau įsivaizduoti Dievo požiūrį, tad viską žinoti. O jisai savo klausimu atvirkščiai bando įsivaizduoti mūsų požiūrį, tą savo žinojimą gražiai taikyti. Šį skirtumą įžvelgiau savo tyrimu priėjimai prie visumos.
Panašu, kad Dievas į savo klausimą atsako savo įsakymais mylėti. Jais išplečia žmogaus meilės galimybes, kad žmogus galėtų mylėti ne tiktai savo jėgomis, bet galėtų atsiremti į Dievo jėgų pilnatvę.
O aš ieškau to Dievo požiūrio kurį žinodamas galėčiau jį priimti laisvai ir širdingai vietoj kad įsakmiai paklusti. Nes aš tikiu, kad toks įsakmus paklusimas mane naikintų ir žlugdytų. Būtent man suteikta laisvė ir kartu atsakomybė, tad būtent aš sprendžiu ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas kuriam paklučiau. O tai yra keturi asmenų klausimai, kuriais jie tiria save ir kartu Dievą. O mano klausimuose glūdi šešios vienumo rūšys, tad šių keturių klausimų poros, tačiau kokiu būdu?
Klausimų seka
- Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
- Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
- Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas? Kodėl svarbus Kito vidinis požiūris? Kodėl jis neužtenka išorinių Kito reiškinių?
Šališkai nusakyti tyrėjai, išeities taškai, asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) puoselėja kiekvienas savo nešališką tyrimą, apytaką, atitinkamu klausimu savaip apibrėžiantį Dievą:
- Ar Dievas būtinas? Dievas. Ar Dievas yra? Dievo šokis amžinu gyvenimu apibrėžia Dievą (už sąlygų).
- Koks Dievas būtinas? Viskas. Koks Aš esu? Išgyvenimo apytaka išmintimi apibrėžia gerumą (sąlygose).
- Kaip Dievas būtinas? Troškimai. Kaip Tu esi? Žinojimo rūmai gera valia apibrėžia gyvenimą (besąlygiškume sutampant besąlygiškumui ir sąlygiškumui).
- Kodėl Dievas būtinas? Meilė. Kodėl Kitas yra? Meilės mokslas Dievo valia apibrėžia amžiną gyvenimą (sąlygiškume atskiriant besąlygiškumą ir sąlygiškumą).
- Savastis yra tai kuomi esame. Tai mumyse, kas yra, tai mūsų buvimas. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai
Apytakos išskleidžia klausimus ir jų tyrimus, o suvokimo lygmenys suskleidžia suvokimus ir jų atsakymus.
- Suvokimų lygmenimis išsiskleidžia atsiliepimai į netroškimus, kuriais suvokiami mokslų dalykai - Dievas, viskas, troškimai, meilė - kuriuos tiria asmenų tyrimai, apytakos. Suvokimo lygmenimis suvokiama tai, kas tiriama apytakomis.
- Žmogaus tyrimai yra jo suvokimai (pasikeičia žmogaus požiūris į aplinkybes, jisai atsitokėjęs, atsisako savęs), tuo tarpu Dievo tyrimai yra jo persikūnijimai (sąlygose pasikeičia Dievas, jisai įsijautęs, prisiima savastį).
Trys protai
- Suvokime pasiekus lygsvarą (tarp suvokiančiojo ir susivokiančiojo per suvoktąjį) yra dviprasmybė. Ir tuomet galima perkelti kampą iš suvokiančiojo (Dievo) į susivokiantįjį (žmogų) arba atvirkščiai.
Dievo tyrimu (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) Dievas išsiskleidžia, jį pakeičia viskas, troškimai, meilė. Mylintis Dievas yra kažkieno Dievas, žmogaus Dievas. Atsiveria asmenys: 0) Dievas, 1) Aš, 2) Tu, 3) Kitas.
Žmogaus tyrimu (Kaip gyventi išmintingai?) žmogus sąmoningėja, viskas susidėlioja amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia ir galiausiai, Dievo valia. Susiglaudžia valia iš amžino gyvenimo keturių pakopų į išminties trejybės ratą, į geros valios dvi kryptis, į Dievo valios vieningumą, vienybę.
Dievo klausimas: Dievas yra? iškyla būtimi, dvejybe. Mums šis klausimas suvokiamas tiktai priskyrus vieną iš ketverybės lygmenų: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? Atitinkamai suprantame kaip asmens klausimą, kodėl asmuo turi savo Dievą? Tai yra dieviškos ašies klausimas Kodėl? O žmogaus klausimai yra žmogiškos ašies: Kaip? Kaip gyventi Dievo savybe? Kaip žmogus supranta gyvenimą Dievo savybe?
Dievo keturis klausimus, asmenų tyrimus, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? žmogus prisiima ir tais asmenimis naujai klausia.
- Žmogus Dievu supranta Dievą, kaip gyventi amžinai? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta dvasios tapimą žmogaus Dievu?
- Žmogus Manimi supranta viską, Kaip gyventi išmintimi? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta gyvenimą trejybės ratu?
- Žmogus Tavimi supranta troškimus, Kaip gyventi gera valia? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta savo ir Dievo kampus?
- Žmogus Kitu supranta meilę, Kaip gyventi Dievo valia? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta kaip gyventi Dievo valia?
Apytakos ir netroškimai
Apytakos ir netroškimai skirtingai apibrėžia asmenų Dievo savybes.
- Apytakose tai yra asmens Dievo trejybės (atvaizdo vaidmenų) išskyrimo pagrindai. Apytakos suveda tris skirtingus vaidmenis.
- Netroškimuose tai yra galimas žmogaus pasirinkimas, kuriuo jisai renkasi Dievą vietoj savęs, požiūrio lygtimi.
Dievas (ketverybe) ir žmogaus Dievas (požiūrio lygtimi)
Dievo lygmenys dalyvauja dvasios požiūrio lygtyje, kurioje nusakomas mūsų Dievas
- Meilė yra Dievo veikla ir jo prasmė, kuria amžinai gyvena. Dievas meile dalyvauja amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauja gyvenime, viskuo dalyvauja gerume, ir Dievu dalyvauja Dieve. Tad meile jisai yra ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo yra mūsų Dievas.
Požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė
| požiūrių grandinė | Žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė |
| Dievo požiūris | žmogaus požiūris |
| išėjimas už savęs į save | išėjimas už savęs iš savęs |
| asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas | suvokimo lygmenys: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas |
| atsitokėjame | įsijaučiame |
| išeiname iš pažintojo į pažinovą, liudininką | išeiname iš pažinovo į pažintąjį |
| gyvename | prisiimame ir gyvename amžinąjį gyvenimą |
| Dievas išsiskleidžia ir atveria tašką Kitam | Kitas išsiskleidžia suvyniodamas Dievą. (Savo kalbos kūrybos pasirinkimais.) |
| ketverybė išplaukia | gyvenimo lygtis išplaukia |
| santvarkoje yra keturi lygmenys viena kryptimi | priešinga kryptimi yra lygmenų poros - valios išraiškos |
| Dievo keturi lygmenys išsakomi viena kryptimi | suvokimo lygmenys ir jų šešios poros išsakomi priešingą kryptį. |
| Dievui išeinant už savęs į žmogų (nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe) atsiranda trejybės ratu vieta žmoguje, santvarka | žmogus išeina už savęs (ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe), yra dvi ašys (žmogiškoji, dieviškoji), tarp tų ašių yra pirmiausia nulybė, vienybė, dvejybė, o su septynerybe tas ašis (dvi puses, du protus) sieja trejybė. |
| Dievas išeina už savęs Dievo trejybe, taip sustato sąmoningumą ir jo trejybės ratą | žmogus išeina už savęs sandara 4+4, atsisakydamas sąmoningumo. |
| išsako išėjimą už savęs į save Dievo požiūriu ir išėjimą už savęs iš savęs žmogaus požiūriu | |
| išsako dvasios buvimą | išsako dvasios nebuvimą |
| dvasia skiria išėjimą į save ir išėjimą iš savęs | neskiria išėjimo į save ir iš savęs |
| išverčia išėjimą už savęs, sustato požiūrį | išgyvena išėjimą už savęs kartu su Dievu, išgyvena žvilgsnį |
| neskiria Dievo ir žmogaus | |
| išsako trejybės ratą kaip sandarą | išsako kaip dvasia veikia trejybės ratu, kaip Dievo požiūriai išsako jos narius, kaip jisai telkiasi į save, kaip žmogaus požiūriai išsako jos poslinkius, kaip žmogaus išeina iš savęs, tad kaip Dievas apeina trejybės ratą vienu sykiu, tuo tarpu žmogus juo amžinai sukasi |
| žiūri atgal į Dievą, kaip jisai išeina už savęs į save, vis giliau | žiūri kartu su Dievu, kaip jisai išeina už savęs tolyn, pirmyn. Juk žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, o toliau seka Dievo požiūris, išverčiantis žmogaus išėjimą už savęs, ir taip toliau susiduria išėjimai už savęs pirmyn visais suvokimo lygmenimis. |
| plėtoja požiūrių grandines | grindžia ir išgyvena požiūrių grandines |
| užsklendžia požiūrių grandinę trejybės ratu | |
| Dievas išeina už savęs į save, į žmogų, tad iškyla žmogaus požiūris | |
| Dievui rūpi jo būtinumas, tad atsiveria sąlygos | Mes esame sąlygose, tad mums rūpi besąlygiškumas, kaip išeiti už sąlygų |
| Dievo tyrimas veda klausimų grandine per asmenis | Mūsų tyrimas veda klausimų grandine iš Dievo valios į gerą valią į išmintį į amžiną gyvenimą |
| Dievas išsiskleidžia asmenimis ir jų klausimais, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl kitas yra, veikia, mąsto? | |
| Dievą pakeičia viskas, toliau troškimai, galiausia meilė | gyvenimą Dievo valia pakeičia gyvenimas gera valia, toliau gyvenimas išmintimi, galiausia amžinas gyvenimas |
| apytakos | netroškimai |
Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės (suvokimo lygmenys) grindžia ir išgyvena požiūrių grandines
- Suvokimas grindžia požiūrį, o išgyvena jokį požiūrį.
- Savęs suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį.
- Bendras suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį.
- Susikalbėjimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį.
- Klausimai išsako, kas rūpi. Jais išeiname už savęs.
- Žmogus ir Dievas išplaukia iš neapibrėžtumo.
- Ketverybė atsiranda išsakant, lyginant, kiek Dievas yra išėjęs už savęs. Tai yra keturi lygmenys, pasižiūrėjus iš šalies.
- Iš šalies Dievo ir žmogaus išvirkštinės kryptys sueina sandara 4+6.
- Kartu 4+6 apibrėžia meilės mokslo santvarką.
- Plėtojasi skirtingomis kryptimis. Pagrindinis vaidmuo grįžtant atgal yra lygmenų poromis, visomis valios išraiškomis, visapusiškai. Priešingos kryptys yra grindžiamos prieš santvarkos atsiradimą tomis grandinėmis.
Asmenys ir Dievo savybės
- Dievas kitam reiškiasi savo savybėmis (amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia). Dievo tikrumas prilygsta tų savybių tikrumui. Tomis savybėmis asmuo gyvena Dievu. Tad svarbu ištirti tų savybių santykį su asmeniu. Apytakos išsako asmens kampu tą santykį su Dievo savybe. O netroškimai išsako žmogaus kampu tą santykį su Dievo savybe. Tad žmogus priima visas Dievo savybes, tuo tarpu asmuo priima tiktai vieną Dievo savybę.
- Išmintis susiveda į Dievo ir žmogaus santykius. Šie santykiai reiškiasi Dievo ir žmogaus klausimais. Šiuos klausimus sieja Dievo savybės: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
- Žmogus vienija asmenis -> Asmuo turi Dievą turintį asmeniui atitinkančią Dievo savybę -> Žmogus supranta kaip supranta gyvenimą Dievo savybe X -> Žmogus gyvena Dievo savybe X
- Dievo savybęs yra savęs (asmens) atsisakymo lygmenys. Pirmiausia atsisakome sąmoningumo, toliau sąmonės, toliau pasąmonės, galiausiai kūno.
Požiūrių grandinė
- Požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį sutampa su požiūriu, tad užsisklendžia trejybės ratas. Tad suvokimo lygmenys parodo ir išreiškia, kad tą patį požiūrį išgyvena jokiu požiūriu ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra trejybės rato pagrindas ir sąmoningumo esmė. Sąmoningumas atsisako požiūrio.
- Žmogaus požiūris yra išvertimas Dievo išėjimo už savęs į save. Tad žmogaus požiūrio nėra kada Dievas jau yra žmoguje. Dievui trečią kartą išėjus iš savęs į save, jisai grįžta ten iš kur pradėjo. Tad užsisklendžia trejybės ratas, tad išsiriša žmogaus požiūris. O Dievo požiūris iškyla žmogui išeinant už savęs iš savęs, kas leidžia Dievui naujai išeiti už savęs, sudurti požiūrį į požiūrį.
2022.10.27 A: Koks ryšys tarp buvimo Dievu ir gyvenimo Dievu?
D: Aš esu Dievas jumis, asmenimis, nes būtent jumis atsiveria būtis, tad išeinu už savęs į save. O būtyje iškyla gyvenimas Dievu, tai buvimo išplėtimas, nes gyvenimas vyksta būtyje, tad gyvenimas aprėpia visus asmenis, kartu ir jų vienybę žmogumi, kuris gali tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi, tai yra, gyventi Dievu, atsiremdamas į Dievą iš būties. Tad gyvenimas išplečia buvimą.
2022.10.25 A: Koks Dievo ir žmogaus santykis?
D: Žmogus išplečia Dievą. Žmogus apima lygmenis - asmenims - kuriais Dievas išplečia save - Manimi, Tavimi, Kitu. Tad Dievas su žmogumi yra Dievo pilnatvė. O tai svarbu, kad žmogus būtų laisvas, koks jis yra, kad jis galėtų rinktis tarp savęs ir Dievo. Tad žmoguje yra visa tai, kas gyva Dieve, jo gerumas, jo gyvenimas ir jo amžinas gyvenimas. Užtat Dievas yra gyvenimas kai žmogus renkasi save ir Dievas yra amžinas gyvenimas kai žmogus renkasi Dievą. Tai yra jų santykis, taip žmogus pats renkasi, ir Dievas jam būtinas.
2022.10.21 A: Kaip susijusios asmens Dievo turimos savybės ir jo supratimas kaip gyventi tomis savybėmis?
D: Aš, Dievas, turiu šias savybes nes jomis pranokstu asmens sąlygas, jomis išgyvenu asmenį savo tyrimais. O asmuo gyvena manimi, Dievu, tomis pačiomis savybėmis. Ir kiekviena savybė atitinka asmens lygmenį, kiekviena pritaikyta tam asmeniui, tad mano buvimą grindžia tuo asmeniu, taip kad mano grindimas yra pilnavertis. Aš gyvenu asmenimis ir asmenys savo laisve gyvena manimi, taip kad esame viena - aš savo būtinumu ir asmenys savo laisve - o tai susistato šiomis mano, Dievo savybėms.
2022.10.11 A: Koks ketverybės, trejybės, dvejybės, vienybės, nulybės vaidmuo viską sustatant?
D: Tai yra visko padalinimai. Tai išminties kalbos pagrindai kuriais viską skiria nuo laisvumo. O aš - Dievas - esu už išminties, už visko, amžiname gyvenime. Išmintis sustato viską ir tuomi nurodo, kaip už jo glūdi dvasia, kaip viskas tėra klodas esmės lygtyje, tėra kliūtis trejybės rate, tėra savasties siena išėjimo už savęs dvejybėje, tėra patį viską persmelkianti, tad pranokstanti vienybė. Tad visko padalinimais išmintis pripažįsta nulybę, pripažįsta dvasią už santvarkos, pripažįsta amžiną gyvenimą ir jame dalyvauja sutelkiant į gerą valią ir Dievo valią, plėtojant suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Išmintis yra vienas klodas kaip ir gera valia bei Dievo valia, o visi tėra amžino gyvenimo klodai.
2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia tavo klausimai Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?
D: Žmogui aš nesu. Klausimais žmogus atveria nebuvimą, ir gyvendamas klausimais žmogus naujai supranta buvimą. Supranta nebuvimą buvime, supranta nebuvimą už buvimo, supranta jųdviejų sutapimą ir atskyrimą. Ir tik tada žmogus supranta mano klausimus. Tad tai atsisipindi jo paties klausimų raidoje. Žmogus savo nebuvimu supranta pirmiausiai Kitą, paskui Tave, paskui Mane, paskui Dievą. Ir tik tokiu būdu jisai supranta nebuvimo esmę, o kartu ir buvimo. Supranta Dievą kaip visko židinį ir naujai supranta savo klausimus, ką jie reiškia Dievui.
2022.09.27 A: Kaip susisieja visko išsiskleidimas Dievo tyrimu, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? ir visko susivedimas žmogaus tyrimu, Kaip gyventi išmintingai?
D: Žmogaus klausimas yra Kaip gyventi amžinai? ir jisai susiveda į klausimus Kaip gyventi išmintingai? Kaip gyventi gera valia? Kaip gyventi Dievo valia? O mano, Dievo klausimas Ar Dievas būtinas? susitelkia klausimais Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? Išsiskleidžia viskuo, troškimais, meile, būtent jų mokslais, jų apytakomis. O žmogaus klausimus ir atsakymus sustato netroškimai. Netroškimai apytakose reiškiasi aštuonerybe, o troškimai sandaroje 4+6. Tad ieškok ryšio tarp apytakos ir atitinkamo netroškimo.
2022.09.21 A: Kaip susijusios požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?
D: Požiūrių grandinė išsako mano išėjimą už savęs pradedant jokiu požiūriu. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako jūsų išėjimą už savęs pradedant žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį supranta Dievo požiūrį savaip, iš Dievo savasties kampo į kurį Dievas įeina, kurį Dievas prisiima. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė tai supranta sąlygiškai, užtat kartu Dievą supranta besąlygiškai, tad išskiria žmogų ir Dievą. Tuo tarpu požiūrių grandinėje tokio išskyrimo nėra, tiesiog asmenys išplaukia iš Dievo ir jisai gyvena jais ir kartu su jais. Tad žmogaus ir Dievo požiūrių grandine žmogus išskiria žmogų ir Dievą ir gali juos suderinti, o suderinimo pagrindas yra santykis tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
2022.09.20 A: Kaip suvokimo lygmenys atsako atitinkamų asmenų tyrimų klausimus nagrinėjamus apytakomis?
D: Suvokimo lygmenys grindžia atitinkamus tyrimus ir kartu sustato suvokėjo požiūrius, kuriais atsakymas bus suprastas, kartu su tyrimais. O atsakymai iškyla pridėjus suvokėją, jį susiejus su klausimu, tad juo išeinant už klausimo ribų, už jo apimties. O tas išėjimas už savęs vyksta trimis asmenimis, kurie sudaro trejybės ratą, kuriame reiškiasi labiau apibrėžtas asmuo, siauresnėje apimtyje. Ir tą susiaurėjimą nusako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės plėtojimas. Tokiu būdu vienas tyrimas įvykdomas ir atsiveria kitas, siauresnis, kol galiausiai visais asmenimis galutinai išsikvepia tyrimas ir lieka asmenų vienybė.
2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi vieno kampo?
D: Išėjimas už savęs vyksta Kito pagrindu, iš šalies, nešališkai, besąlygiškai, nepaneigiamai. O Dievu išėjimas už savęs vyksta asmeniškai, šališkai, sąlygiškai, paneigiamai. Tad besivystant nuo Dievo ligi Kito mažėja asmenų skaičius - savęs suvokimu tai Manimi pagrįsti trys kampai išreiškiantys galimybių galimybes. Bendru suvokimu tai du kampai pagrįsti Tavimi, tai dvi kryptys į Tave ir iš Tavęs. Ir susikalbėjimu visi susivienija Kitu. Tad tai ir yra asmenų prasmė, jų santykis su išėjimu už savęs, tad su kitais asmenimis, į kurį viskas susiveda. O susiveda būtent Kito pagrindu.
2019.12.14 A: Į ką viskas susiveda?
D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.