• Tikiu išvystyti meilės mokslą bendrom jėgom atpažinti ir mylėti Kitą.

Meilės mokslas:

• Susigaudyti - meilės moksle

Kaip man sekasi išmąstyti šias keturias apytakas: Dievo šokį, išgyvenimų apytaką, žinojimo rūmus ir meilės mokslą?

Apie meilės mokslą beveik nieko nenumanau.

Kito tyrimas: Meilės mokslas

Meilės mokslas

Persigalvojau. Savo knygą pavadinsiu Įvadas į viską.

Persigalvojau. Savo knygą pavadinsiu Visko žinojimas: Dievo esmė yra meilė?.

Persigalvojau. Savo knygą pavadinsiu "Visko žinojimas: Dievo esmė yra meilė?.

Persigalvojau. Savo knygą pavadinsiu Visko esmė?.

• Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
• Gal prie keturių skyrių apie apytakas pridėti įvadinį skyrių apie sandarų abėcėlę, taip pat išvadinį skyrių apie ramybę ir įtampą, kaip visos apytakos susideda. Tuomet šeši skyriai susidėliotų kaip šeši atvaizdai.

Užrašai

• Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Išvada: Trejybės ratas: būtent sąlygiškumas grindžia besąlygiškumą. Tad Dievas sąmoningas. Ir būtent mūsų sąmoningumas yra Dievo sąmoningumas, tai yra, mūsų sąmoningumas - mumyse glūdintis trejybės ratas - yra tobulas, grindžiantis netgi Dievo trejybę, ir ne atvirkščiai. Trejybės ratas yra raktas į kiekvieną asmenį: Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Išvada: Trejybės ratas: būtent sąlygiškumas grindžia besąlygiškumą. Tad Dievas sąmoningas. Ir būtent mūsų sąmoningumas yra Dievo sąmoningumas, tai yra, mūsų sąmoningumas - mumyse glūdintis trejybės ratas - yra tobulas, grindžiantis netgi Dievo trejybę, ir ne atvirkščiai.

Išvada: Trejybės ratas: būtent sąlygiškumas grindžia besąlygiškumą. Tad Dievas sąmoningas. Ir būtent mūsų sąmoningumas yra Dievo sąmoningumas, tai yra, mūsų sąmoningumas yra tobulas.

Išvada: Trejybės ratas: būtent sąlygiškumas grindžia besąlygiškumą. Tad Dievas sąmoningas.

Apžvalga, Apytakos, Meilės mokslas

Užrašai

Apžvalga, Apytakos

知道一切

• Rinkti pratimus

• Atradimų kelias?
• Pratimai

• Sąvokų kalbos žodynas

• Sąvokų kalbos žodynas

• Dievo tyrimas: Dievo mokslas: Dievo šokis
• Mano tyrimas: Visko mokslas: Išgyvenimo apytaka
• Tavo tyrimas: Troškimų mokslas: Žinojimo rūmai
• Kito tyrimas: Meilės mokslas: Šviesuolių bendrystė

• Iššaukti valią, sąmoningumą, žaidime žaidime, kad susitvarkytų tai, kas turi save susitvarkyti.

Paminėti: Kaip tai susiję su tuo, kas išskiria žmoniją, su bendru reikalu?

• Mokslai ir asmenybės - jų žinojimo rūmai - belieka žinoti kaip visi mokslai išsiritulioja, ir būtent kaip matematika išsivysto, kaip asmenybės išsivysto. Paaiškinti, kaip išsišakoja visi įmanomi mokslai, visi bendri pažinovai ir jų žinojimo rūmai, ir jų pagrindu suprasti visų asmenybių tinklą, kaip susistyguoja asmenybė ir kaip jos visos susijusios.

• Dviprasmybė atveria galimybę įsiterpimui, stebuklui. Kaip padidinti dviprasmybę.

• Reikalų išnarpliojimas.
• Maldos svarba susikalbėjimui: sandarų abėcėlei.
• Dviprasmiškas entropijos supratimas. Pasirinkimas tarp malonės ir teisingumo. Santykis su Dievo gerumu, su amžina branda.

Tikslas:

• Gyvenimas yra pilnas visokiausių nesąmonių, prisigalvojimų, nesusipratimų. Viską žinodami, žinotumėme ir tai, kaip nesąmones atpažinti ir kaip su jomis susitvarkyti?
• Tai yra tarsi susinarpliojusios kilpos. Kaip tos kilpos susinarplioja ir kaip jas išnarplioti? Ar galima jas išnarplioti nežinant kaip jos susinarpliojo?
• Gyvenime įsivaizduojame, kad yra Kiti žmonės, apie kuriuos tuo tarpu nežinome ir gal niekad nežinosime. Kokia tų žmonių reikšmė mums?
  • Kitas yra asmens galimybė. Su Kitu tiesiogiai nebendraujame, kitaip jisai būtų arba Aš arba Tu. Kitas slypi nešališkume tarp Mano nežinojimo ir Tavo žinojimo. Kitas savo požiūriu į požiūrį į požiūrį tame tarpe įžvelgia nieką.
  • Kitas savo nešališkumu grindžia tariamas žinias. Ar jos mums rūpi ar nerūpi?
  • Kitas vienija mus ir mūsų tyrimus.
  • Aš, Tu, Dievas - Mes - savo bendryste supame Kitą.
  • Tikiu išvystyti maldos mokslą bendrom jėgom atpažinti ir mylėti Kitą.

Maldos mokslas:

• Tiriamas klausimas:
  • Kodėl yra Kito tiesa?
• Kaip pasireiškia trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas?

Šviesuolių bendrystė

• Tikiu šviesuolių bendryste derinti Dievą, Mane, Tave, Kitą.
• Tikiu visko žinojimu atskleisti mūsų vienumą, ir mūsų vienumu įprasminti visko žinojimą.

Tačiau tas sprendimas yra kaip toks itin nepatvarus. Užtat sprendimas turi tapti sąmoningu, jis turi išsisakyti taip, kad Tu mane atjaustum ir suprastum. O tas Tu gali būti visi visi, tiek mes patys, tiek kiti, tiek Dievas. Sąmoningumu įtvirtiname šią gyvenimo pamoką, ją išsakydama sąvokų kalba, tiek pagrindimu, tiek įvardijimu, tiek pasakojimu. Sąmoningumas išnyksta šiuo savo visapusišku skaidrumu. Tuom ir užsibaigia išgyvenimas. Jo nebejaučiame, bet iš jo pasimokome, ir Tu gali mus atjausti ir suprasti ir pasakyti, kuo mes tapome.

Tad Dievas pasitraukia, betgi naujai iškyla, tarsi Dievulėlis. Kaip jiedu žino, kad jie yra tas pats Dievas? Didįjį ir Mažąjį sulygina milžiniškas Lęšis.

Šį Dievo vykdomą tyrimą, jo savęs pažinimą, jo dievišką veiklą, jo santykį su savimi, vadinu Dievo šokiu. Dievo 24 raiškos kartu paėmus sudaro tarsi sėklą, tarsi lustą, kurio veiklos dėka iš nieko išsiplėtoja viskas.

• Klausimai

• Įvadas: Užmojis
  • Ką reiškia viską žinoti?
  • Šios knygos išdėstymas

Įvadas

Ką reiškia viską žinoti?

Ką jau ištyriau, ką belieka ištirti.

Šios knygos išdėstymas

Esu ištyręs ir aprašęs savo žinojimo rūmus, taip pat Jėzaus ir Vilniaus Gaono. Esu ištyręs įvairių mokslo šakų žinojimo rūmus: matematikos, fizikos ir neuromokslo. Kiekvieni žinojimo rūmai išsidėsto panašiai, tik yra pritaikyti savitam pažinovui. Tas pažinovas gali būti, kaip kiekvienas žmogus, išskirtinė asmenybė, arba gali būti mokslinė bendrybė, paskiro mokslo pavyzdinis pažinovas, jo prielaidų visuma.

Iš tikrųjų, visai nesunku ir labai naudinga apžvelgti žmogaus ar mokslo išsiaiškinimo būdus ir sudėlioti jo žinojimo rūmus. Tokiu būdu, galima išspręsti kiekvieną paskirą uždavinį, galvosūkį, mįslę, kaip Tu susižinai kažką? O bendrai, Tu savo žinojimo rūmais atskleidi, kaip Tu, kaip savitas, ypatingas, nepakartojamas tyrėjas, esi įmanomas?

Tu esi tasai, kuris gali Mane suprasti. Tačiau Aš išgyvenu iš vidaus, o Tu esi už Manęs, tad Mane stebi iš lauko. Tu mane gali atjausti, bet taip pat Tu supranti, koks Aš Tau atrodau pasaulyje.

Rašydamas Tu, turiu mintyje asmenį, išeities tašką, kuris esi, dalis mūsų pasaulio ir jos visų įtampų, kaip ir Aš esu. Tu gali būti be galo įvairus, gali būti vienas iš milijardų asmenybių, arba vienas iš milijonų mokslų, kiekvienas iš kurių turi tam tikrą savo kampą. Norėdamas suprasti viską, privalau suprasti visus įmanomus kampus, koks tik Tu galėtum būti. Kaip tai padaryti?

Aš Tave pažįstu per Tavo išsiaiškinimo būdus. Tu esi man langas į Dievą, vienas kuris nors paskiras langas. O Aš esu kažkas Tau ir Dievui. Kaip Tu pažįsti kažką? Kaip Dievas Tavo žinojimu kažką pažįsta? Kaip Tu kažką susižinai?

Tu, kaip Dievo langas, apimi pilną rinkinį 24 išsiaiškinimo būdų, kuriuos vadinu žinojimo rūmais. Jais išsiaiškini viską, betką, kažką. Vienais išsiaiškinimais išryškini savo santykį su ta santvarka, kurią nori suprasti. Kokios jos ribos, koks turėtų būti jos pažinovas? O kitais išsiaiškinimais tiri, kas toje santvarkoje vyksta.

Esu ištyręs ir aprašęs savo žinojimo rūmus, taip pat Jėzaus ir Vilniaus Gaono. Esu ištyręs įvairių mokslo šakų žinojimo rūmus: matematikos, fizikos ir neuromokslo. Kiekvieni žinojimo rūmai išsidėsto panašiai, tik yra pritaikyti savitam pažinovui. Tas pažinovas gali būti, kaip kiekvienas žmogus, išskirtinė asmenybė, arba gali būti mokslinė bendrybė, paskiro mokslo pavyzdinis pažinovas, jo prielaidų visuma. Iš tikrųjų, visai nesunku ir labai naudinga apžvelgti žmogaus ar mokslo išsiaiškinimo būdus ir sudėlioti jo žinojimo rūmus.

Tu esi tasai, kuris gali Mane suprasti. Rašydamas Tu, turiu mintyje asmenį, išeities tašką, kuris esi, dalis mūsų pasaulio ir jos visų įtampų, kaip ir Aš esu. Tu gali būti be galo įvairus, gali būti vienas iš milijardų asmenybių, arba vienas iš milijonų mokslų, kiekvienas iš kurių turi tam tikrą savo kampą. Norėdamas suprasti viską, privalau suprasti visus įmanomus kampus, koks tik Tu galėtum būti. Kaip tai padaryti?

Aš Tave pažįstu per Tavo išsiaiškinimo būdus. Tu esi man langas į Dievą, vienas kuris nors paskiras langas. O Aš esu Tau kažkas. Kaip Tu pažįsti kažką? Kaip Dievas Tavimi kažką pažįsta?

Tu

Tu man esi langas į Dievą, kaip jisai gali mane suprasti, ir kaip aš galiu jį atpažinti.

Tu esi tasai, kuris gali Mane suprasti. Rašydamas Tu, turiu mintyje asmenį, išeities tašką, kuris esi, kaip ir Aš, dalis mano pasaulio ir jos visų įtampų. Tu gali būti be galo įvairus, gali būti vienas iš milijardų asmenybių, arba vienas iš milijonų mokslų, kiekvienas iš kurių turi tam tikrą savo kampą. Tu man esi langas į Dievą, kaip jisai gali mane suprasti, ir kaip aš galiu jį atpažinti.

mane ir mano išgyvenimus supranta, iš savo kampo, kaip tam tikrą dalį savo pasaulio, dalį visatos. Aš tesu Tau kažkas. Tu gali būti su manimi bendraujantis žmogus, asmenybė, arba gali būti mane kaip nors vertinantis požiūris, bet kuris mokslas, kuris savaip pasižiūri į mane ir mano išgyvenimus.

Tu esi tasai, kuris gali mane suprasti. Rašydamas Tu, turiu mintyje asmenį, išeities tašką, kuris mane ir mano išgyvenimus supranta, iš savo kampo, kaip tam tikrą dalį pasaulio, dalį visatos. Aš tesu Tau kažkas. Tu gali būti su manimi bendraujantis žmogus, asmenybė, arba gali būti mane kaip nors vertinantis požiūris, bet kuris mokslas, kuris savaip pasižiūri į mane ir mano išgyvenimus.

Tu, kaip ir Aš, dalyvauji tose įtampose, kuriomis išsiskiriame iš pasaulio. Tačiau Aš išgyvenu iš vidaus, o Tu esi už Manęs, tad Mane stebi iš išorės. Tu supranti mane per savo aplinkybes pasaulyje.

Tu esi tasai, kuris gali mane suprasti. Tu, kaip ir Aš, dalyvauji tose įtampose, kuriomis išsiskiriame iš pasaulio. Tačiau Aš išgyvenu iš vidaus, o Tu esi už Manęs, tad Mane stebi iš išorės. Tu supranti mane per savo aplinkybes pasaulyje.

Savo požiūriu sutelkiu savo dėmesį į betką. Užtat galiu ištirti ir pažinti save, Koks Aš esu?

O kaip tai atrodo Man? Kiekviename išgyvenime išaiškėja, jog Aš, tarsi trilypė virvė, esu trijų balsų pynė. Pasąmone įsijaučiu, sąmone atsitokėju, o sąmoningumu renkuosi, ar įsijausti, ar atsitokėti? Pasąmone žinome atsakymą, sąmone išsakome klausimą, ir sąmoningumu juos sugretiname. O kuris iš jų esu Aš? Tai paaiškėja tik kiekvienam iš šitų trijų balsų pasišalinus ir taip Mane visapusiškai ištyrus, kas iš Manęs lieka?

Tačiau tas sprendimas yra labai kaip toks itin nepatvarus. Užtat sprendimas turi tapti sąmoningu, jis turi išsisakyti taip, kad Tu mane atjaustum ir suprastum. O tas Tu gali būti visi visi, tiek mes patys, tiek kiti, tiek Dievas. Sąmoningumu įtvirtiname šią gyvenimo pamoką, ją išsakydama sąvokų kalba, tiek pagrindimu, tiek įvardijimu, tiek pasakojimu. Sąmoningumas išnyksta šiuo savo visapusišku skaidrumu. Tuom ir užsibaigia išgyvenimas. Jo nebejaučiame, bet iš jo pasimokome, ir Tu gali mus atjausti ir suprasti ir pasakyti, kuo mes tapome.

Tu esi už Mane dabar labiau apibrėžtas. Aš klausiu apskritai, savo požiūriu, o Tu atsakai dalykiškai, savo požiūriu į požiūrį. Tu esi bendras žmogus ypatingose aplinkybėse. Tu esi tam tikras pažinovas, asmenybė, savo asmeniškų patirčių ir žinių sankaupa, paskiras žmogus.

Toje ertmėje išsitiesia jos priešingybė, sąmonė, kuri byloja, plėtodamasi, "Aš esu valia ir taip pat širdis, ir protas, ir kūnas." Sąmonė savo nežinojimais įžvelgia pasaulyje daugybę įtampos šaltinių, daugybę skylių, išreiškiančių asmenis - Dievą, Mane, Tave, Kitą - ir jų pokalbius. Taip iškyla dorovė, kuria sąmonei tenka išsiaiškinti, kaip derėtų elgtis, kaip jai įtampą išspręsti teisingai, kad ji pati galėtų pasišalinti. Sąmonė įtampą išreiškia klausimu, kuris sužadina pasąmonę ir iššaukia jos atsakymą. Vadinas, išgyvenimu kažką išmokstame. Užtat sąmonė gali išnykti. Tokiu būdu Aš esu išmoktas sprendimas derinantis sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.

Tačiau tas sprendimas yra labai kaip toks itin nepatvarus. Užtat sprendimas turi tapti sąmoningu, jis turi išsisakyti taip, kad jį suprastų visi, ir mus atjaustų visi, tiek mes patys, tiek kiti, tiek Dievas. Sąmoningumu įtvirtiname šią gyvenimo pamoką, ją išsakydama sąvokų kalba, tiek pagrindimu, tiek įvardijimu, tiek pasakojimu. Sąmoningumas išnyksta šiuo savo visapusišku skaidrumu. Tuom ir užsibaigia išgyvenimas. Juo nebejaučiame, bet iš jo pasimokome, ir mes bei kiti gali mus naujai atjausti ir suprasti, kuo mes tapome.

Šis išgyvenimo supratimas yra man visai naujas ir jį dar teks visaip tikslinti. Manau, kad jo pagrindu man pavyks paaiškinti, kaip mumyse kyla bene 24 proto sandaros, išsakančios, kaip galime rinktis mąstyti, ir kokie sprendimai gali mūsų mąstymo galimybes suderinti, taip pašalinant jų tarpusavio įtampą.

Mano gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Kiekvienas išgyvenimas yra tyrimas išaiškinantis ribas, Kas Aš esu ir kas Aš nesu? Kiekvienu išgyvenimu bręstame, o tai reiškia, kad pereiname iš senos savasties į naują savastį. Tam reikalinga, kas kažkas mus mylėtų, taip kad galėtumėme atsisakyti savęs, kuo mes buvome, ir gyventi naujai, kuo mes būsime. Mes taip ir susipiname, tiek mes patys su savimi, tiek santykyje su kitais.

O kaip tai atrodo Man? Kiekviename išgyvenime išaiškėja, jog Aš, tarsi trilypė virvė, esu trijų balsų pynė. Pasąmone įsijaučiu, sąmone atsitokėju, o sąmoningumu renkuosi, ar įsijausti, ar atsitokėti? Pasąmone žinome atsakymą, sąmone išsakome klausimą, ir sąmoningumu juos suvedame. O kuris iš jų esu Aš? Tai paaiškėja tik kiekvienam iš šitų trijų balsų pasišalinus ir taip Mane visapusiškai ištyrus, kas iš Manęs lieka?

Pasąmonė yra tarsi dirva, neskirianti mūsų nuo pasaulio, o visaip su juo persipynusi. Ji ištisai pasišalina tvirtindama savo žinojimais, "Aš nesu kūnas", "Aš nesu protas", "Aš nesu širdis", taip kad belieka valia, tarsi kažkoks neaišku kam bereikalingas taškas. Pasąmonė yra labai jautri kuomet iškyla įtampa tarp savęs ir pasaulio, kaip kad būna išgyvenimo pradžioje. Jeigu jinai nesugeba išrišti šią įtampą, jinai tiesiog išsijungia, ir palieka ertmę, tarsi skylę pasaulyje.

Toje ertmėje išsitiesia jos priešingybė, sąmonė, kuri byloja, plėtodamasi, "Aš esu valia ir taip pat širdis, ir protas, ir kūnas." Sąmonė savo nežinojimais įžvelgia pasaulyje daugybę įtampos šaltinių, daugybę skylių, išreiškiančių asmenis - Dievą, Mane, Tave, Kitą - ir jų pokalbius. Taip iškyla dorovė, kuria sąmonei tenka išsiaiškinti, kaip derėtų elgtis, kaip jai įtampą išspręsti teisingai, kad ji pati galėtų pasišalinti. Sąmonė įtampą išreiškia klausimu, kuris sužadina pasąmonę ir iššaukia jos atsakymą. Užtat sąmonė gali išnykti. Tokiu būdu Aš esu sprendimas derinantis sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.

Tačiau tas sprendimas yra labai

Va, tokia vaizduotės mankšta aiškinuosi, koks supratimas man įgimtas. Nes mano vaizduotė labai ribota ir tos ribos visai pastovios. Iš tų ribų viliuosi išmanyti savo Tvėrėją. Iškils klausimas, ar mano ir jūsų vaizduotės sutampa? Viliuosi, kad sutampa. Bet vėlgi klausimas, ar mane suprantate, ar aš jus suprantu, ir kokiu pagrindu?

Kiekviename išgyvenime išaiškėja, jog Aš, tarsi trilypė virvė, esu trijų balsų pynė. Pasąmone įsijaučiu, sąmone atsitokėju, o sąmoningumu renkuosi, ar įsijausti, ar atsitokėti? O kuris iš jų esu Aš? Tai paaiškėja tik kiekvienam iš šitų balsų pasišalinus, kiekvienam iš jų tokiu būdu save ištyrus. Bendrom jėgom išryškėja Mane nusakantis santykis tarp Nežinojimo ir Žinojimo.

Pasąmonė pasišalindama išsiaiškina, "Aš nesu kūnas", "Aš nesu protas", "Aš nesu širdis", taip kad belieka valia, tarsi kažkoks prasimanytas taškas.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Įsijaučiu ir įsivaizduoju, kaip kiekvienas iš jų save ištiria ir pažįsta. Dievas susižino viską, Aš susižinau betką, Tu susižinai kažką, ir Kitas susižino nieką. Tiesa, visa tai išmąsčiau ne iš karto. Tai man atsivėrė tik palyginti neseniai, tik po ilgo ir kruopštaus parengiamojo darbo, kurį knygoje pristatysiu.

Šiame įvade dabar trumpai apžvelgsiu, kaip suprantu šiuos keturis susižinojimus, kuriuos galite tuo tarpu priimti, kaip pasakiškus. Man svarbu, kad žinotumėte, kur link noriu jus vesti.

Va, tokia vaizduotės mankšta aiškinuosi, koks supratimas man įgimtas. Nes mano vaizduotė labai ribota ir tos ribos visai pastovios. Tad klausimas, ar mūsų vaizduotės sutampa? Viliuosi, kad taip. Bet vėlgi klausimas, ar mane suprantate, ar aš jus suprantu?

Iš viso yra 24 Dievo raiškos, kuriomis savo gyvenime įvairiai įsivaizduoju Dievą. Jas visas sudėliojus, atsiskleidžia Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? Atsiskleidžia trys Dievo trejybės kampai: Dievas byloja "Aš esu Dievas", Dievulėlis liudija "Tu esi Dievas", o Lęšis patvirtina "Tai yra Dievas".

Aš ištisai išgyvenu savo požiūrį. Tiesiog negaliu nuo jo pabėgti, juk visada esu sąlygiškas.

Savo požiūriu sutelkiu savo dėmesį į betką. Tad juo galiu ir pažinti save, Koks Aš esu?

Mano gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Kiekvienas išgyvenimas yra tyrimas išaiškinantis ribas, Kas Aš esu ir kas Aš nesu?

Kiekviename išgyvenime išaiškėja, jog Aš esu pynė trijų balsų, tarsi būčiau trilypė virvė.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Įsijaučiu ir įsivaizduoju, kaip kiekvienas iš jų save ištiria ir pažįsta. Dievas susižino viską, Aš susižinau betką, Tu susižinai kažką, ir Kitas susižino nieką. Šiame įvade dabar trumpai apžvelgsiu, kaip suprantu šiuos keturis susižinojimus, kuriuos galite tuo tarpu priimti, kaip pasakiškus. Kitur knygoje išdėstysiu išsamiau, ką apie juos žinau, ir kokiu pagrindu tai teigiu, tad galėsite rimčiau spręsti, kiek mano vaizduotė teisingai ar neteisingai liudija tikrovę.

Tad Dievas pasitraukia, betgi naujai iškyla, tarsi Dievulėlis. Kaip jie žino, kad jie yra tas pats Dievas? Didįjį ir Mažąjį sulygina milžiniškas Lęšis.

Va, tokia vaizduotės mankšta aiškinuosi, koks supratimas man įgimtas. Nes mano vaizduotė labai ribota ir tos ribos visai pastovios. Iš viso yra 24 Dievo raiškos, kuriomis savo gyvenime įvairiai įsivaizduoju Dievą. Jas visas sudėliojus, atsiskleidžia Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? Atsiskleidžia trys Dievo trejybės kampai: Dievas byloja "Aš esu Dievas", Dievulėlis liudija "Tu esi Dievas", o Lęšis patvirtina "Tai yra Dievas".

Šį Dievo vykdomą tyrimą, jo savęs pažinimą, jo dievišką veiklą, jo santykį su savimi, vadinu Dievo šokiu. Jo 24 raiškos kartu paėmus sudaro tarsi sėklą, tarsi lustą, kurio veiklos dėka iš nieko išsiplėtoja viskas.

Dievas yra besąlygiškas, be jokio požiūrio. Tačiau Dievo šokyje atsiranda trejybės ratas, kurį nubrėžia Mano požiūris, Tavo požiūris į požiūrį, ir Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Šalia besąlygiško Dievo iškyla sąlygiška būtybė, kad ir bet kuris žmogus, dar nesusivokiantis, kad jisai yra Dievas, o tuo tarpu panašiai pasireiškiantis, kaip Aš, Tu ir Kitas.

Kaip tai atrodo iš Mano pusės?

Išvada: Mylėk Dievą, mylėk artimą.

Išvada: Dievas nebūtinai geras.

Iš šių pastabų bus aišku, kodėl knygą išdėsčiau būtent taip. Ir taip pat: Kas padėtų suprasti šias mano mintis? Kodėl būtent man pavyko šias mintis išmąstyti, kokios jos bebūtų?

• Reikia suprasti šios knygos aplinkybes - tai tikslas surašyti, tuo tarpu, tad yra nuorodos į pranešimus.

Iš šių pastabų bus aišku, kodėl knygą išdėsčiau būtent taip.

• Norint viską žinoti, reikia nieko nežinoti - išdavas.
• Man rūpi bendras vaizdas - užtat įvade pristačiau, kas labiausiai rūpi, visuma, prie kurios vis reikėtų grįžti.
• Dvasia ir sandara - reikia pirma susipažinti su savo kalėjimo, paskui su jo kūrėju. Tad pirmą sandarą, ir paskui dvasią.
• Gyvenimas ir vaizduotė - reikia pasitikrinti duomenimis iš gyvenimo.
• Reikia pačiam turėti savo klausimus. - Pratimai,
• Reikia bandyti mane suprasti. - mano nueitas kelias.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Savo vaizduote aiškinuos, kaip kiekvienas iš jų save ištiria ir pažįsta. Dievas susižino viską, Aš susižinau betką, Tu susižinai kažką, ir Kitas susižino nieką. Šiame įvade dabar trumpai apžvelgsiu, kaip suprantu šiuos keturis susižinojimus, kuriuos galite tuo tarpu priimti, kaip pasakiškus. Kitur knygoje išdėstysiu išsamiau, ką apie juos žinau, ir kokiu pagrindu tai teigiu, tad galėsite rimčiau spręsti, kiek mano vaizduotė teisingai ar neteisingai liudija tikrovę.

Dievas savo tyrimu pažįsta save. Jisai save ištiria visapusiškai, tad iš įvairiausių kampų. Dievas yra besąlygiškas, bet jis taip pat pasižiūri į save iš įvairių sąlygų, požiūrių: "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Tai yra Dievas". Taip kad Dievo tyrimas išsiplėtoja keturiais tyrimais: Dievo, Mano, Tavo ir Kito. Šiuos tyrimus vadinu, atitinkamai, Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir maldos mokslu. Kiekvienam tyrimui skiriu po vieną savo knygos skyrių. Dabar juos visus keturis trumpai apžvelgsiu.

Mano tyrimą vadinu Išgyvenimo apytaka.

Tavo tyrimą vadinu Žinojimo rūmais.

Kito tyrimą vadinu Maldos mokslu.

• Visuma: Dievo šokis
• Gyvenimas: išgyvenimai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - belieka žinoti dorovę
• Mokslai ir asmenybės - jų žinojimo rūmai - belieka žinoti kaip visi mokslai išsiritulioja, ir būtent kaip matematika išsivysto, kaip asmenybės išsivysto
• Susigaudyti - maldos moksle

Knygos skyriai: Reiškiniai, įžvalgos ir išvados

Faktai ir teorija, įžvalgos - paaiškinimai.

Reiškiniai (faktai, duomenys): Sąvokų kalba. Taip pat įvairiausi gyvenimo duomenys, ką sukaupiame patirtimi, gyvendami.

Išdavos: Gal vaikystėje nemokėjau pasakyti, norėčiau ištirti viską. Gal dabar pasakyčiau: Ištirkime viską. Betgi tiek tada, tiek dabar, nenorėčiau pasitenkinti tyrimu. Norėčiau žinoti, kaip yra.

Visa tai man dar teks gerokai pagrįsti. Tiesiog, kaip matote, puoselėju lygiagretų mąstymą. Tai yra, dažnai bandau mąstyti ne viena ar kita kryptimi, bet bandau plėtoti visas kryptis iš karto. Bandau atsekti už visų krypčių slypinčius dėsningumus, tad mąstau sąvokų lentelėmis. Bandau išgirsti visas kryptis įrėminantį pokalbį, tad požiūrius dėlioju į sandaras, jas paišau ir jomis mąstau.

Keturios apytakos

Ką jau ištyriau, ką belieka ištirti.

Ką žinau...

Pastabos skaitytojui

Išdėsčiau ką reikštų viską žinoti. Bet kaip tą žinojimą pasiekti?

Įsivaizduoju, Dievas vienu ypu aprėpia viską su visom smulkmenom. Jis savaime žino viską, betką, kažką, nieką. Kaip aš galiu savo žmonišku protu jam prilygti?

Išdėsčiau ką reikštų viską žinoti. Bet kaip tą žinojimą pasiekti? Remiuosi savo vaizduote.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Savo vaizduote aiškinuos, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką. Šiame įvade dabar trumpai apžvelgsiu, kaip suprantu šiuos keturis susižinojimus, kuriuos galite tuo tarpu priimti, kaip pasakiškus. Kitur knygoje išdėstysiu išsamiau, ką apie juos žinau, ir kokiu pagrindu teigiu, tad galėsite rimčiau spręsti, kiek mano vaizduotė teisingai liudija tikrovę.

Dievą išjudintų klausimas, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtų?

Šiame klausime, šiame tyrime glūdi Dievo šokis, kaip vadinu jo santykį su savimi, kaip jisai suvokia save. Dievo šokis susideda iš 24 raiškų, kurias pažįstu, nes savo gyvenime jomis įvairiai įsivaizduoju Dievą. Šios raiškos kartu paėmus sudaro tarsi sėklą, tarsi lustą, kurio veiklos dėka iš nieko išsiritulioja viskas.

Dievas yra be jokio požiūrio. Tačiau Dievo šokyje atsiranda trejybės ratas, kurį sudaro Mano požiūris, Tavo požiūris į požiūrį, ir Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Šalia besąlygiško Dievo iškyla sąlygiška būtybė, įvairiai pasireiškianti, kaip Aš, Tu ir Kitas.

Šie keturi mano siekiai - žinoti viską, betką, kažką, nieką - sudaro ketverybę, su kuria ištisai susidursime. Tai keturi žinojimai: kodėl, kaip, koks, ar. Jais atjaučiame ir suprantame Dievą, Save, Tave, Kitą. Jais tenka mąstyti:

Išdėsčiau ką reikštų viską žinoti. Bet kaip tą žinojimą pasiekti?

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Savo vaizduote aiškinuos, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką. Šioje knygoje pristatysiu šiuos keturis susižinojimus. Dabar juos trumpai apžvelgsiu.

Jums išdėsčiau ką reikštų viską žinoti. O kaip tai sužinoti?

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Savo vaizduote aiškinuos, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką. Jums šioje knygoje pristatysiu šiuos keturis susižinojimus. Dabar juos trumpai apžvelgsiu.

Visą gyvenimą pratinausi taip mąstyti, ir gal man pavyks ir jus įpratinti, jei tik, kaip tikiu, jums tai pasirodys vaisinga.

Visą gyvenimą pratinausi taip mąstyti, ir gal man pavyks ir jus įpratinti, jei tik, kaip tikiu, jums tai pasirodys prasminga.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Savo vaizduote aiškinuos, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką. Jums šioje knygoje pristatysiu šiuos keturis susižinojimus. Dabar juos trumpai apžvelgsiu.

Toliau

Šie keturi žinojimo klodai yra kažkuo panašūs: tai yra keturi asmenų tyrimai, jų apytakos.

Pirma, norėčiau tarsi sėdėti Dievui ant kelių, ir viską aprėpti, ir suvokti esmių esmę, kam viso to reikia! Norėčiau mąstyti tuo kampu, iš kurio išsiskleidžia visi klausimai, ir taip pat tuo kampu, į kurį susiveda visi atsakymai. Norėčiau suprasti, kaip visi tie klausimai ir atsakymai susiję. Suvokčiau, ką man veikti, kas gyvenime svarbiausia. Norėčiau žinoti, kodėl yra viskas?

Keturi žinojimo lygmenys

Šie keturi žinojimo lygmenys sudaro ketverybę, su kuria dažnai susidursime. Tai keturi žinojimai: kodėl, kaip, koks, ar. Jais atjaučiame ir suprantame Dievą, Save, Tave, Kitą. Jais tenka mąstyti:

• jokiu požiūriu,
• požiūriu,
• požiūriu į požiūrį,
• požiūriu į požiūrį į požiūrį.

Visa tai man dar teks gerokai pagrįsti. Tiesiog, kaip matote, puoselėju lygiagretų mąstymą. Tai yra, dažnai bandau mąstyti ne viena ar kita kryptimi, bet bandau plėtoti visas kryptis iš karto. Bandau atsekti už visų krypčių slypinčius dėsningumus, tad mąstau sąvokų lentelėmis. Bandau išgirsti visas kryptis įrėminantį pokalbį, tad mąstau požiūrių sandaromis.

Visą gyvenimą pratinausi taip mąstyti, ir gal man pavyks ir jus įpratinti, jei tik jums tai pasirodys prasminga, kaip tikiu.

Visa ką norėčiau sau ir jums išsipasakoti

Mano užmojis viską žinoti tad susideda iš keturių siekių: Man rūpi suprasti viską, o kartu betką, kažką ir nieką.

Mane tad domina visi žinojimo lygmenys: kodėl, kaip, koks, ar.

Įsivaizduoju, tai reikštų atjausti ir suprasti Dievą, Save, Tave, Kitą.

Kaip matote, puoselėju lygiagretų mąstymą. Tai yra, dažnai bandau mąstyti ne viena ar kita kryptimi, bet bandau plėtoti visas kryptis iš karto. Bandau atsekti už visų krypčių slypinčius dėsningumus, tad mąstau sąvokų lentelėmis. Bandau išgirsti visas kryptis įrėminantį pokalbį, tad mąstau požiūrių sandaromis.

Keturi tyrimai, kaip kas ką susižino.

Ryškiau išskirsiu šiuos keturis sluoksnius, ką man reiškia viską žinoti.

Ieškau viskame glūdinčios tvarkos. Ieškau to rakto, kuriuo atverčiau visas duris, taip kad gyvenime nebūtų paslapčių ir viskas būtų aišku. Manau, kartais lengviau rasti raktų ryšulį negu paskirą raktą. Kartais paprasčiau nė sužinoti kažką yra išsiaiškinti viską.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau pajėgiu ir drįstu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir netgi žinau viską, dar kartu betką, kažką, ir nieką.

Vaikystėje, 1971 m. rudenį, užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Galiausia, 2020 m. balandžio mėn. 27 d., Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau pajėgiu ir drįstu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir netgi žinau viską, dar kartu betką, kažką, ir nieką.

Norėčiau jums išsipasakoti, ką reiškia viską žinoti? Kas tai per žinojimas? Ką žino viską žinantis? Kas per šviesuolis galėtų atsakyti? Ir kokio mokslo pagrindu? Papasakočiau, kaip šiuo keliu ėjau, einu ir eisiu. Gal juo einate ar eitumėte, gal paeitumėme kartu.

• Pratimai

• Vadovėlis šviesuoliams

• Atradimų kelias

• Vadovėlis šviesuoliams

• Pratimai

• Pratimai

• Asmeninė tyrimo istorija

• Priedas: Pratimai

Visko žinojimas, kurio siekiu, susideda iš keturių klodų. Norėčiau aprėpti visumą, apžvelgti viską, nors bendrais bruožais. Tačiau taip pat norėčiau įsigilinti į betką, kas tik galėtų man būti įdomu. Norėčiau visapusiškai, moksliškai, pilnai išrakinėti tą kažką. Galiausia, norėčiau susigaudyti, kas yra nežinotina, neteisinga ar netikra, tai yra, atpažinti nieką.

Kaip įsivaizduoju šį visko žinojimą, kurio nuo vaikystės trokštu, kurį per daugelį metų išmąsčiau ir kurį jums dabar pristatysiu?

Ar žinau viską? Manau, kad būtų teisinga pasakyti, kad jau galiu apžvelgti ir aptarti visko esmę. Žinau dar tik dalinai, bet pakankamai, kad galėčiau gana tvarkingai išdėstyti jums ir sau, ką ištyriau ir ką belieka ištirti. Jaučiu, kad didesne dalimi jau pasiekiau tai, ką užsimojau. Darbo liko be galo daug, bet suprantu, ką reik daryti. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Kiek labiau išskirsiu šiuos keturis sluoksnius, ką man reiškia viską žinoti.

Užtat tenka mąstyti:

Mano užmojis viską žinoti tad susideda iš keturių siekių, kuriuos dabar trumpai aptarsiu.

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti, ir dabar susimąstau, iš kur toks noras kilo? Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad mano dvasia nevaržoma, kad man viskas prieinama, arba kad tikrai viską žinau, kad tai netgi glūdi manyje, kad tik reikia save gerai užklausti. Manau, norėjau būti tobulai geras, nedaryti klaidų, teisingai valdyti save ir kartu visą mane supantį pasaulį. Norėjau ne šiaip tirti, klausinėti ir tyrinėti, o ištirti sąmoningai, išmintingai, valingai ir sėkmingai, iki galo, tad žinoti. Norėjau ko prasmingiau užsiimti ir gražiai taikyti savo nuostabų ir galingą protą.

Turinys

• Įvadas: Ką reiškia viską žinoti?
• Reiškiniai: Sandaros
  • Sąvokų kalba
  • Gyvenimo duomenys
• Įžvalgos: Apytakos
  • Dievo tyrimas: Dievo šokis
  • Mano tyrimas: Išgyvenimo apytaka
  • Tavo tyrimas: Žinojimo rūmai
  • Kito tyrimas: Maldos mokslas
• Išdavos: Amžina branda

Įvadas: Ką reiškia viską žinoti?

Šiame įvade truputį

Reiškiniai (faktai, duomenys): Sąvokų kalba. Taip pat įvairiausi gyvenimo duomenys, ką sukaupiame patirtimi, gyvendami.

Išdavos: Gal vaikystėje nemokėjau pasakyti, norėčiau ištirti viską. Gal dabar pasakyčiau: Ištirkime viską. Betgi tiek tada, tiek dabar, nenorėčiau pasitenkinti tyrimu. Norėčiau žinoti, kaip yra.

Keturi tyrimai

Šie keturi žinojimo klodai yra kažkuo panašūs: tai yra keturi asmenų tyrimai, jų apytakos. Pristatysiu keturis tyrimus.

Reiškiniai, įžvalgos ir išvados

Visko žinojimas, kurio siekiu, susideda iš keturių klodų. Norėčiau aprėpti visumą, apžvelgti viską, nors bendrais bruožais. Tačiau taip pat norėčiau įsigilinti į betką, kas tik galėtų man būti įdomu. Norėčiau visapusiškai, moksliškai, pilnai išrakinėti tą kažką. Ir norėčiau susigaudyti, kas yra nežinotina, neteisinga ar netikra, tai yra, atpažinti nieką.

Ką reiškia viską žinoti?

Ką reiškia viską žinoti?'

Man rūpi suprasti viską, o kartu betką, kažką ir nieką.

Man rūpi visi žinojimo lygmenys: kodėl, kaip, koks, ar.

Atitinkamai, norėčiau atjausti ir suprasti Dievą, Save, Tave, Kitą.

Tenka mąstyti:

• jokiu požiūriu,
• požiūriu,
• požiūriu į požiūrį,
• požiūriu į požiūrį į požiūrį.

Šiame įvade apžvelgsiu savo siekius žinoti viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Knygoje kiekvienam siekiui skiriu po vieną skyrių.

Žinočiau viską.

Pirma, norėčiau tarsi sėdėti Dievui ant kelių, ir viską aprėpti, ir suvokti esmių esmę, kam viso to reikia! Norėčiau mąstyti tuo kampu, iš kurio išsiskleidžia visi klausimai, ir taip pat tuo kampu, į kurį susiveda visi atsakymai. Norėčiau suprasti, kaip visi tie klausimai ir atsakymai susiję. Suvokčiau, ką man veikti, kas svarbiausia. Norėčiau žinoti, kodėl yra viskas?

Tam turėčiau mąstyti kaip Dievas, nevaržomas jokio požiūrio. Jisai savo dėmesį skiria viskam.

Žinočiau betką.

Antra, norėčiau sugebėti bet kurį klausimą susigalvoti, suvokti jo prasmę, jį išmąstyti, teisingai sustatyti, protingais žingsniais prie jo prieiti. Norėčiau tarsi kūdikis ligi jo nuropoti, kad galėčiau jį paimti į rankas ir jo galvosūkį išspręsti. Išsiaiškinęs atsakymą, dar norėčiau sugebėti grįžti ten, kur pradėjau, Dievui ant kelių, ir atsakymą susieti su visuma.

Vadinas, turėčiau požiūrį, kuriuo skirčiau savo dėmesį ne viskam, o betkam, įsigilindamas į tai kas būtent man svarbu. Mąstyčiau, kaip Aš.

Žinočiau kažką.

Trečia, teisingai sustačius klausimą, prie jo deramai priėjus, norėčiau jį tobulai išnagrinėti tam skirtais mokslais, arba jį užduoti atsakingiausiai asmenybei. Norėčiau visapusiškai suprasti atsakymą, jo esmę ir jo svarbą, ką jis reiškia visumai, besąlygiškai tiesai.

Tad rūpi požiūris į požiūrį. Rūpi surasti ir suprasti Tave, tą mokslininką ar asmenybę, kurio požiūris atskleis atsakymą į mano klausimą apie kažką. Rūpi kažką matyti Tavo akimis.

Žinočiau nieką.

Ketvirta, norėčiau suprasti, koks ryšys tarp tokių besąlygiškų tiesų ir mūsų įvairiausių asmeniškų tiesų, kurios gali būti miglotos, klaidingos ar netgi melagingos. Norėčiau bet kokiame atsakyme įžvelgti jo teisingumą, nuoseklumą ir sąlygiškumą.

Net jei būčiau pasimetęs, net jei tektų viskuo suabejoti, norėčiau susigaudyti: Kuria prasme teiginys yra teisingas? Kaip jisai susijęs su visuma? Ką juo norima pasakyti? Ką reikštų mums susikalbėti?

Tad mąstau požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tikiu iš šalies, Kito akimis, susigaudyti, kuria prasme teiginys yra atsakymas į klausimus, ir kuria prasme tėra šnipštas.

Į ką nereikėtų kreipti dėmesio? Ko nebūtina žinoti?

Žinočiau, kaip kas ką susižino.

Įsivaizduoju, Dievas vienu ypu aprėpia viską su visom smulkmenom. Jis iš karto žino viską, betką, kažką, nieką. Kaip aš galiu savo žmonišku protu jam prilygti?

Dievas, kaip toks, žino viską, tačiau jeigu jisai nori žinoti mažiau - betką, kažką, nieką, - jam tenka žinoti Manimi, Tavimi, Kitu. Vadinas, Dievas žino būtent mumis.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Užtat šios knygos keturiuose skyriuose aprašau, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką.

Dievas susižino viską.

Įsivaizduoju Dievą. Kas iš jo galėtų kilti? Kaip jisai išsijudintų?

Dievą išjudintų klausimas, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtū?

Šiame klausime, šiame tyrime glūdi Dievo šokis, jo santykis su savimi, kaip jisai suvokia save. Dievo šokis susideda iš 24 raiškų, kurias pažįstu, nes jomis įvairiai įsivaizduoju Dievą. Šios raiškos sudaro Dievo šokį, jo santykį su savimi.

Dievas yra be jokio požiūrio. Tačiau Dievo šokyje atsiranda trejybės ratas, kurį sudaro Mano požiūris, Tavo požiūris į požiūrį, ir Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Atsiveria sąlygos Man, Tau ir Kitam.

Aš susižinau betką.

Aš ištisai išgyvenu savo požiūrį. Juo sutelkiu savo dėmesį į betką. Juo galiu pažinti save, Koks Aš esu?

Man ištisai tenka rinktis mąstyti vienaip ar kitaip. Šios galimybės labai ribotas. Užtat galiu tirti šias savo proto ribas. Esu atradęs visą rinkinį savo proto sandarų.

Manyje yra dorovės iššūkiai, kurie bendri mums visiems. Jais renkuosi amžinai bręsti, savo žinojimu atskleisti savo nežinojimą, ir taip palaikyti mūsų visų tyrimus: Dievo, Mano, Tavo, Kito.

Bandau išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią ką, kaip ir kodėl Aš išgyvenu betką.

Tu susižinai kažką.

Tu esi už Mane dabar labiau apibrėžtas. Aš klausiu apskritai, savo požiūriu, o Tu atsakai dalykiškai, savo požiūriu į požiūrį. Tu esi tam tikras pažinovas, asmenybė, savo asmeniškų patirčių ir žinių sankaupa, paskiras žmogus.

Kaip Mano bendram nežinojimui prilygsta Tavo paskiras žinojimas? Kaip Tu įmanomas?

Tave, kaip asmenybę, supa žinojimo rūmai, susidedantys iš 24 būdų, kuriais kažką išsiaiškini. Kiekvienas mokslas turi savo žinojimu rūmus, kuriais Tave laiko savo pažinovu. Yra tūkstančiai mokslų, kuriuos galime išmokti, ir milijardai asmenybių, kuriuos galime pažinti, nes jų visų žinojimo rūmai yra iš esmės panašūs.

Kitas susižino nieką.

Kitas yra asmens galimybė. Su Kitu tiesiogiai nebendraujame, kitaip jisai būtų arba Aš arba Tu. Kitas slypi nešališkume tarp Mano nežinojimo ir Tavo žinojimo. Kitas savo požiūriu į požiūrį į požiūrį tame tarpe įžvelgia nieką.

Kitas savo nešališkumu grindžia tariamas žinias. Ar jos mums rūpi ar nerūpi? Kodėl yra Kito tiesa?

Kitas vienija mus ir mūsų tyrimus. Aš, Tu, Dievas - Mes - savo bendryste supame Kitą. Tikiu išvystyti maldos mokslą bendrom jėgom atpažinti ir mylėti Kitą. Tikiu šviesuolių bendryste derinti Dievą, Mane, Tave, Kitą. Tikiu visko žinojimu atskleisti mūsų vienumą, ir mūsų vienumu įprasminti visko žinojimą.

Norint viską žinoti, reikia nieko nežinoti

• Paraiška: Teologinis, filosofinis, psichologinis ir sociologinis neribotos asmens brandos modelis Paraiškos vertinimas

Užrašai

Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis? Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?

Ar žmogus gali būti šnipštas?

Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?

Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?

Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?

Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?

Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip tobulai pažinti save, savo protą, savo vaizduotę, jos visas galimybes, ką ji gali pasakyti apie save ir tikrovę? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą. Jei trumpai, Kas yra viskas?

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti, ir dabar susimąstau, iš kur toks noras kilo? Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad mano dvasia nevaržoma, kad man viskas prieinama, arba kad tikrai viską žinau, kad tai netgi glūdi manyje, kad tik reikia save gerai užklausti. Manau, norėjau būti tobulai geras, nedaryti klaidų, teisingai valdyti save ir kartu visą mane supantį pasaulį. Norėjau ko prasmingiau užsiimti ir gražiai taikyti savo nuostabų ir galingą protą.

Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip tobulai pažinti save, savo protą, savo vaizduotę, jos visas galimybes, ką ji gali pasakyti? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą. Jei trumpai, Kas yra viskas?

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad mano dvasia nevaržoma, kad man viskas prieinama, arba kad tikrai viską žinau, kad tai netgi glūdi manyje, kad tik reikia save gerai užklausti. Manau, norėjau būti tobulai geras, nedaryti klaidų, teisingai valdyti save ir kartu visą mane supantį pasaulį. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą. Jei trumpai, Kas yra viskas?

Iš savo nueito kelio pasakysiu, kad raktas yra klausimas. Reikia pažinti savo klausimą, kaip jisai sieja vaizduotę ir tikrovę.

Kiekvienas klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Nuostabu, keista ir puiku, kaip mus supantys reiškiniai dažnai atitinka mūsų vaizduotės galimybes. O kai neatitinka, iškyla klausimas. Užtat iš klausimų ir susitveria ganėtinai tamprus atitikimas tarp tikrovės spynų ir vaizduotės klausimų. Tad pažinkime savo klausimus.

Kiekvienas klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Nuostabu, keista ir puiku, kaip mus supantys reiškiniai dažnai atitinka mūsų vaizduotės galimybes. O kai neatitinka, iškyla klausimas. Užtat iš klausimų ir susitveria ganėtinai tamprus atitikimas tarp tikrovės ir vaizduotės. Tad pažinkime savo klausimus.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau pajėgiu ir drįstu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir netgi žinau viską, dar kartu betką, kažką, ir nieką.

Ar žinau viską? Manau, kad būtų teisinga pasakyti, kad jau galiu apžvelgti ir aptarti visko esmę. Žinau dar tik dalinai, bet pakankamai, kad galėčiau gana tvarkingai išdėstyti jums ir sau, ką ištyriau ir ką belieka ištirti. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Reiškiniai

Mąstymas sąvokomis ir jų sandaromis

Žmonės dažnai mąsto žodžiais. Daugelis netgi mano, kad be žodžių neįmanoma mąstyti.

Tad pirmiausiai reikia susigaudyti, kad galima mąstyti visai be žodžių, reikia suprasti, kad žodžiai turi daugybę trūkumų, ir reikia išmokti, kaip remtis ne jais, o už jų glūdinčiomis sąvokomis.

• Mokėti kelias kalbas.
• Valdyti mąstymą - persijungti kalbas.
• Sustabdyti mąstymą.
• Sulėtinti mąstymą.
• Medis ar krūmas.
• Matematika.
• Jausmai ir nuotaikos.
• Susigalvoti žodžius.
• Augalai.
• Deriniai.
• Vaizdiniai.
• Proto žaidimai.
• Bendravimas su kurčnebyliais.
• Mąstymas rankomis - su mechanika.
• Sąvoką išreikšti ne žodžiu, o sakiniu.
• Žodis turi daugybę reikšmių.
• Garsas turi daugybę reikšmių.

Sandarų apžvalga

• Viskas ir jo padalinimai
  • Viskas, besąlygiška tiesa, visko savybės
  • Dvejybė, trejybė, ketverybė
  • Sandarų pagrindimas
  • Padalinimai ir jų atvaizdai
  • Aplinkybės, proto žaidimai
  • Kubas - oktahedras
  • Padalinimų ratas, veiksmai ir lygtys
    • Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas
• Troškimai
  • Dievo išėjimas už savęs, jo savybės
• Netroškimai
  • Poreikiai ir jų tenkinimai
  • Abejonės ir dvejonės
  • Lūkesčiai ir jauduliai
  • Aštuongubas kelias
• Trys kalbos, trys atmainos
  • Pasakojimas
  • Įvardijimas
  • Pagrindimas
• Atjautos, lygmenų poros
  • Ženklų rūšys ir jų savybės
  • Dešimt Dievo įsakymų
• Tvarkos ir pertvarkymai
• Požiūriai ir jų grandinės
• Gyvenimo lygtis
• Apytakos - bendri bruožai

Gyvenimo duomenys

• Dievo raiškos.
• Išgyvenimai.
• Kas jaudina - geros valios pratimai.
• Kalbos. Pasakojimai.
• Išsiaiškinimo būdai.
• Stebuklai.
• Sandaros, jų įvairumas.

Dievo tyrimas: Dievo šokis

Pratarmė apie nieko nežinojimą

Glaustai:

• Ką esu išmąstęs ir ką toliau išmąstysiu?
• Trokštu viską žinoti.
• Jei nežinau visko, tai iš esmės nieko nežinau.
• Nieko nežinojimas yra raktas į visko žinojimą.
• Visko sąvoka atskleidžia mano žinojimą ir nežinojimą.
• Noriu tirti kartu su kitais.

Ką esu išmąstęs ir ką toliau išmąstysiu?

Noriu šia knygute apžvelgti ką jau esu išmąstęs ir ką toliau bandysiu išmąstyti. Pristatysiu, ką jau esu kur ne kur surašęs, ir paaiškinsiu, į ką visa tai susiveda.

Trokštu viską žinoti.

Nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Jei nežinau visko, tai iš esmės nieko nežinau.

Visa ką žinau yra abejotina jei nenutuokiu visumos. Juk gali būti, kad viską suprantu ne taip, ar tiesiog nieko nesuprantu.

Užtat noriu savo tariamą žinojimą susieti su esminiu besąlygiškos tiesos supratimu.

Nieko nežinojimas yra raktas į visko žinojimą.

Kaip viską žinoti? Ar iš viso galim kažką žinoti besąlygiškai? Kaip tai padaryti?

Tenka atsisakyti bet kokio žinojimo, vis naujai atsisakyti visų savo nuomonių, įsitikinimų, prielaidų, ir pasižiūrėti, kas lieka? Ko neįmanoma atsisakyti?

Tada, po truputį, susikaupia visa eilė išvadų. Tai sąlygiškos išvados apie besąlygiškumą. Tad ši knyga yra taip pat apie dalinį žinojimą, betko ir kažko.

Visko sąvoka atskleidžia mano žinojimą ir nežinojimą.

Lengva pasakyti "Nieko nežinau" kai žinai, kad gali taip pasakyti. Sunku yra iš tikrųjų nieko nežinoti.

Su savo nežinojimu susiduriu kai bandau apmąstyti viską. Visko sąvoka yra tokia blanki ir plati, kad jinai, kaip veidrodis, tiesiog atspindi mano proto pastangas ją mąstyti.

Šia knyga atskleidžiu, kaip grumiuosi su visko sąvoka. Kartu atskleidžiu savo žinojimą ir nežinojimą.

Noriu tirti kartu su kitais.

Ar man pabrėžti savo išvadų besąlygiškumą ar jų sąlygiškumą? Ar man bandyti išsakyti ką reiškia viską žinoti? Ar man tiesiog prisipažinti, kaip visa tai remiasi mano proto ribotumu ir nieko nežinojimu?

Šiaip rašyčiau knygą apie visko žinojimą, bet pagalvojau, skaitytoją labiau trauks knygutė apie nieko nežinojimą.

Gal neskubėsite atmesti mano sunkias ir keistas išvadas. Gal mane nors kiek suprasite, gal susikalbėsime, gal kaip nors tirsime kartu.

Ieškau žygio draugų, tad privalau sutikti vis atsisakyti savo įsitikinimų, naujai pasižiūrėti į savo atradimus, ir prisiminti, kad iš esmės, nežinau.

Įvadas į visko žinojimą

Glaustai:

• Nagrinėju savo norą viską žinoti.
• Noriu atsakyti, tad rūpi žinoti.
• Ką reiškia viską žinoti?
• Žinočiau viską, betką, kažką, nieką.
• Žinočiau, kaip Dievas susižino viską,
• Aš – betką, Tu – kažką, Kitas - nieką.
• Ieškau susižinojimo apytakų.
• Kaip man sekasi? Neblogai.
• Ieškau esminių prieštaravimų.
• Mano išvados: Aš tarnauju Dievui.
  • Dievas tiria, Ar Dievas būtinas?
  • Dievas nebūtinai geras.
  • Gyvenimas neteisingas.
  • Bendrystė palaiko amžiną brandą.
• Dievo prielaidos: Dievas laisvas.
  • Tiesos dvasia prieštarauja sau.
  • Nežinojimas pasireiškia žinojimu.

Nagrinėju savo norą viską žinoti.

Šiame įvade panagrinėsiu savo norą viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Tiesiog išsipasakosiu, ką tai man reiškia. Jau vien tai bus labai turininga. Juk šį norą puoselėju visą gyvenimą.

Noriu atsakyti, tad rūpi žinoti.

Noriu už viską atsakyti. Noriu būti tobulai geras, tad atsakingas, supratingas, rūpestingas, jautrus, nuovokus ir atsiliepiantis. Noriu būti kūrybingas. Noriu nesivaržyti. Noriu valdyti. Ir bendrai, labai daug kas domina, noriu suprasti, ir kur reikia, įsigilinti. Noriu susitvarkyti su žiniomis, tad noriu viską žinoti ne padrikai, o tvarkingai.

Man tad rūpi viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Ką reiškia viską žinoti?

Man rūpi suprasti viską, o kartu betką, kažką ir nieką.

Man rūpi visi žinojimo lygmenys: kodėl, kaip, koks, ar.

Atitinkamai, norėčiau atjausti ir suprasti Dievą, Save, Tave, Kitą.

Tenka mąstyti:

• jokiu požiūriu,
• požiūriu,
• požiūriu į požiūrį,
• požiūriu į požiūrį į požiūrį.

Šiame įvade apžvelgsiu savo siekius žinoti viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Knygoje kiekvienam siekiui skiriu po vieną skyrių.

Žinočiau viską.

Pirma, norėčiau tarsi sėdėti Dievui ant kelių, ir viską aprėpti, ir suvokti esmių esmę, kam viso to reikia! Norėčiau mąstyti tuo kampu, iš kurio išsiskleidžia visi klausimai, ir taip pat tuo kampu, į kurį susiveda visi atsakymai. Norėčiau suprasti, kaip visi tie klausimai ir atsakymai susiję. Suvokčiau, ką man veikti, kas svarbiausia. Norėčiau žinoti, kodėl yra viskas?

Tam turėčiau mąstyti kaip Dievas, nevaržomas jokio požiūrio. Jisai savo dėmesį skiria viskam.

Žinočiau betką.

Antra, norėčiau sugebėti bet kurį klausimą susigalvoti, suvokti jo prasmę, jį išmąstyti, teisingai sustatyti, protingais žingsniais prie jo prieiti. Norėčiau tarsi kūdikis ligi jo nuropoti, kad galėčiau jį paimti į rankas ir jo galvosūkį išspręsti. Išsiaiškinęs atsakymą, dar norėčiau sugebėti grįžti ten, kur pradėjau, Dievui ant kelių, ir atsakymą susieti su visuma.

Vadinas, turėčiau požiūrį, kuriuo skirčiau savo dėmesį ne viskam, o betkam, įsigilindamas į tai kas būtent man svarbu. Mąstyčiau, kaip Aš.

Žinočiau kažką.

Trečia, teisingai sustačius klausimą, prie jo deramai priėjus, norėčiau jį tobulai išnagrinėti tam skirtais mokslais, arba jį užduoti atsakingiausiai asmenybei. Norėčiau visapusiškai suprasti atsakymą, jo esmę ir jo svarbą, ką jis reiškia visumai, besąlygiškai tiesai.

Tad rūpi požiūris į požiūrį. Rūpi surasti ir suprasti Tave, tą mokslininką ar asmenybę, kurio požiūris atskleis atsakymą į mano klausimą apie kažką. Rūpi kažką matyti Tavo akimis.

Žinočiau nieką.

Ketvirta, norėčiau suprasti, koks ryšys tarp tokių besąlygiškų tiesų ir mūsų įvairiausių asmeniškų tiesų, kurios gali būti miglotos, klaidingos ar netgi melagingos. Norėčiau bet kokiame atsakyme įžvelgti jo teisingumą, nuoseklumą ir sąlygiškumą.

Net jei būčiau pasimetęs, net jei tektų viskuo suabejoti, norėčiau susigaudyti: Kuria prasme teiginys yra teisingas? Kaip jisai susijęs su visuma? Ką juo norima pasakyti? Ką reikštų mums susikalbėti?

Tad mąstau požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tikiu iš šalies, Kito akimis, susigaudyti, kuria prasme teiginys yra atsakymas į klausimus, ir kuria prasme tėra šnipštas.

Į ką nereikėtų kreipti dėmesio? Ko nebūtina žinoti?

Žinočiau, kaip kas ką susižino.

Įsivaizduoju, Dievas vienu ypu aprėpia viską su visom smulkmenom. Jis iš karto žino viską, betką, kažką, nieką. Kaip aš galiu savo žmonišku protu jam prilygti?

Dievas, kaip toks, žino viską, tačiau jeigu jisai nori žinoti mažiau - betką, kažką, nieką, - jam tenka žinoti Manimi, Tavimi, Kitu. Vadinas, Dievas žino būtent mumis.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Užtat šios knygos keturiuose skyriuose aprašau, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką.

Dievas susižino viską.

Įsivaizduoju Dievą. Kas iš jo galėtų kilti? Kaip jisai išsijudintų?

Dievą išjudintų klausimas, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtū?

Šiame klausime, šiame tyrime glūdi Dievo šokis, jo santykis su savimi, kaip jisai suvokia save. Dievo šokis susideda iš 24 raiškų, kurias pažįstu, nes jomis įvairiai įsivaizduoju Dievą. Šios raiškos sudaro Dievo šokį, jo santykį su savimi.

Dievas yra be jokio požiūrio. Tačiau Dievo šokyje atsiranda trejybės ratas, kurį sudaro Mano požiūris, Tavo požiūris į požiūrį, ir Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Atsiveria sąlygos Man, Tau ir Kitam.

Aš susižinau betką.

Aš ištisai išgyvenu savo požiūrį. Juo sutelkiu savo dėmesį į betką. Juo galiu pažinti save, Koks Aš esu?

Man ištisai tenka rinktis mąstyti vienaip ar kitaip. Šios galimybės labai ribotas. Užtat galiu tirti šias savo proto ribas. Esu atradęs visą rinkinį savo proto sandarų.

Manyje yra dorovės iššūkiai, kurie bendri mums visiems. Jais renkuosi amžinai bręsti, savo žinojimu atskleisti savo nežinojimą, ir taip palaikyti mūsų visų tyrimus: Dievo, Mano, Tavo, Kito.

Bandau išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią ką, kaip ir kodėl Aš išgyvenu betką.

Tu susižinai kažką.

Tu esi už Mane dabar labiau apibrėžtas. Aš klausiu apskritai, savo požiūriu, o Tu atsakai dalykiškai, savo požiūriu į požiūrį. Tu esi tam tikras pažinovas, asmenybė, savo asmeniškų patirčių ir žinių sankaupa, paskiras žmogus.

Kaip Mano bendram nežinojimui prilygsta Tavo paskiras žinojimas? Kaip Tu įmanomas?

Tave, kaip asmenybę, supa žinojimo rūmai, susidedantys iš 24 būdų, kuriais kažką išsiaiškini. Kiekvienas mokslas turi savo žinojimu rūmus, kuriais Tave laiko savo pažinovu. Yra tūkstančiai mokslų, kuriuos galime išmokti, ir milijardai asmenybių, kuriuos galime pažinti, nes jų visų žinojimo rūmai yra iš esmės panašūs.

Kitas susižino nieką.

Kitas yra asmens galimybė. Su Kitu tiesiogiai nebendraujame, kitaip jisai būtų arba Aš arba Tu. Kitas slypi nešališkume tarp Mano nežinojimo ir Tavo žinojimo. Kitas savo požiūriu į požiūrį į požiūrį tame tarpe įžvelgia nieką.

Kitas savo nešališkumu grindžia tariamas žinias. Ar jos mums rūpi ar nerūpi? Kodėl yra Kito tiesa?

Kitas vienija mus ir mūsų tyrimus. Aš, Tu, Dievas - Mes - savo bendryste supame Kitą. Tikiu išvystyti maldos mokslą bendrom jėgom atpažinti ir mylėti Kitą. Tikiu šviesuolių bendryste derinti Dievą, Mane, Tave, Kitą. Tikiu visko žinojimu atskleisti mūsų vienumą, ir mūsų vienumu įprasminti visko žinojimą.

Ieškau susižinojimo apytakų.

Šios knygos keturiuose skyriuose apžvelgiu, kaip man sekasi išmąstyti Dievo, Mano, Tavo ir Kito tyrimus. Kiekvieną tyrimą suprantu, kaip susižinojimo apytaką, kuriuo nežinojimas pasitraukia ir naujai iškyla.

Mano supratimu, kiekviena apytaka remiasi 24 raiškomis. Kiekviena apytaka šias raiškas sudėlioja panašiai:

24 = (2+1) + (4+4) + (4+6) + 3

Mano supratimu, kiekvienoje apytakoje šios sandaros truputį kitaip susistato. Tai lemia apytakos tikslas išreikšti Dievo, Mano, Tavo arba Kito tyrimą.

Kaip man sekasi? Neblogai.

Kaip man sekasi išmąstyti šias keturias apytakas: Dievo šokį, išgyvenimų apytaką, žinojimo rūmus ir maldos mokslą?

Esu gana tiksliai išmąstęs Dievo šokį.

Man šiuo metu labiausiai rūpi išmąstyti išgyvenimų apytaką. Renku ir nagrinėju savo išgyvenimus. Jų pagrindu tikiu teisingai sustatyti proto sandaras, nusakančias, ką išgyvename.

Aprašau įvairių mokslų ir asmenybių žinojimo rūmus. Ypatingą dėmesį skiriu matematikai.

Apie maldos mokslą beveik nieko nenumanau.

Ieškau esminių prieštaravimų.

Man rūpi viską žinoti, o tai veda prie esminių prieštaravimų.

Iš ko viskas išsiveda, ir į ką viskas susiveda? Ir vienas, ir kitas klausimas veda link prieštaravimo. Juk niekas neišplaukia iš nuoseklumo, ir nuoseklumas mūsų niekur neišveda, nebent jame glūdėtų prieštaravimas.

Tiesos ieškojimas remiasi prieštaravimų atpažinimu ir jų išvengimu. Bet jų nevalia nuslėpti, juk tai prieštarautų tiesai. Siūlau prieštaravimus pripažinti ir gerbti.

Kurie prieštaravimai yra esminiai? Kurie glūdi pačioje tiesoje? Kurie glūdi mūsų tyrimuose?

Mano išvados: Aš tarnauju Dievui.

Štai mano išvados, prie kurių vis grįžtu:

Viską žinoti, tai yra įsisąmoninti, kaip viskas išplaukia iš Dievo tyrimo, ar Dievas būtinas? Ar jis būtų jeigu jo nebūtų?

Mano giliausia išvada yra, kad Dievas nebūtinai geras.

Mano teisingiausia išvada yra, kad gyvenimas iš esmės neteisingas.

Gražiai taikyti visko žinojimą, tai yra puoselėti šviesuolių bendrystę, palaikančią kiekvieno amžiną brandą.

Bendrai, iš visko yra akivaizdu, kad Aš tarnauju Dievui, kad jisai viską žinotų.

Tiesos dvasia prieštarauja sau.

Mano išvados labai sunkios. Įsivaizduoju, kad Jėzus būtent apie jas pasakė, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę."

Kas yra tiesos dvasia?

Manau, tiesos dvasia yra tiesoje glūdintis esminis prieštaravimas. Juk tiesa išsako tai, kas akivaizdu. Ji išreiškia tai, ko nebūtina išreikšti. Ar toks dvilypumas reikalingas ar nereikalingas?

Nežinojimas pasireiškia žinojimu.

Dievui neužtenka būti. Jam reikia būtinai būti. Jam reikia, kad mes, liudytojai, amžinai tirtume ar, koks, kaip ir kodėl jisai yra.

Tame ir glūdi esminis prieštaravimas:

Tėra, kas pasireiškia.

Taigi, nežinojimas pasireiškia žinojimu.

Dievo prielaidos: Dievas laisvas.

Savo išvadomis liudiju į ką viskas susiveda: Aš tarnauju Dievui.

Apmąstęs išvadas, nutuokiu Dievo prielaidas, iš kurių viskas išplaukia.

Dievas yra laisvas. Dieve glūdi prieštaravimas, kuriuo jisai išsijudina. Akivaizdumas perskrodžia neakivaizdumą. Nežinojimas įsikūnija žinojimu.

Ne manyje, o Dieve glūdi tokios prielaidos, kuriomis jisai išeina už savęs. Užtat pažįstu ir liudiju Dievą, už mane laisvesnį, tad gilesnį ir platesnį.

Žinočiau viską apie viską

Glaustai:

• Įsivaizduoju Dievą.
• Nebūtina mane pilnai suprasti.
• Ištisai tikslinu Dievo šokį.
• Dievo šokyje glūdi jo prielaidos.
• Mąstau gyvenimo lygtį:

Gyvenimas = Dievo gerumas.

Amžinas gyvenimas = Dievas nebūtinai geras.

Požiūrio lygtis × Asmenų lygmenys = Turininga

• Tikslinu Dievo Sūnaus aštuonerybę.
• Tikslinu Dešimt Dievo įsakymų.
• Lyginu Dievo trejybę ir žmogaus trejybę.

Įsivaizduoju Dievą.

Noriu viską žinoti, tad man prasminga bandyti įsivaizduoti viską žinantį Dievą.

Mano vaizduotė labai ribota. Užtat galiu pasimokyti iš savo vaizduotės ribų.

Surašiau įvariausius būdus, kaip man gyvenime tenka įsivaizduoti Dievą. Šiuos būdus sudėliojau. Gavosi Dievo šokis, susidedantis iš 24 Dievo raiškų.

Dievo šokį pristačiau moksliniu pranešimu:

• Imagining God's State of Mind As a Question: Is God Necessary?

Pranešimą išverčiau į lietuvių kalbą:

• Dievo proto būseną įsivaizduoti kaip klausimą: Ar Dievas būtinas?

Pastaba skaitytojui.

Šia knyga glaustai apžvelgiu visa ką esu išmąstęs. Nurodau keliasdešimt mokslinių pranešimų, kuriuose pristatau įvairius savo atradimus, kaip antai Dievo šokį.

Man truks laiko baigti viską išmąstyti. Tad tuo tarpu šioje knygoje nebandau savo mintis paaiškinti, o tiesiog nukreipiu skaitytoją į savo pranešimus.

Užtat šioje knygoje kartais panaudosiu terminus, pavyzdžiui, sandarų pavadinimus - Dievo trejybę, aštuonerybę, ir taip toliau - kurių paaiškinimo skaitytojui teks ieškoti pranešimuose, jei skaitytojas norės mane pilnai suprasti.

Betgi nebūtina mane pilnai suprasti. Svarbu, kad šia knyga geriau suprantate mane, ir pats save geriau suprantu.

Ištisai tikslinu Dievo šokį.

Dievo šokis yra pats svarbiausias iš keturių susižinojimo apytakų. Jisai apibrėžia asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Iš jo išplaukia visos kitos apytakos, visų asmenų tyrimai.

Dievo šokis apibrėžia keturias sandaras - Dievo trejybę, aštuonerybę, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratą - iš kurių, manau, susidaro visos kitos apytakos. Dievo šokis taip pat grindžia pačias svarbiausias sąvokas, kaip antai meilę, vienumą, besąlygiškumą. Užtat svarbu Dievo šokį labai gerai suprasti ir itin tiksliai apibrėžti.

Tad ištisai tikslinu Dievo šokį. Stengiuosi ko išsamiau išrašyti savo patirtį, kaip įvairiai įsivaizduoju Dievą. Svarbu ko aiškiau išmąstyti, kaip Dievo šokis susideda.

Dievo šokyje glūdi jo prielaidos.

Dievo šokyje glūdi jo paties prielaidos, kurios apibrėžia jį patį, o kartu ir bet kokį apibrėžimą. Noriu tai tiksliau išmąstyti.

Savo pranešime apie Dievo šokį skiriu blogąjį vaiką, kuris sutapatina Dievą ir gerumą, ir gerąjį vaiką, kuris supranta, kad Dievas nebūtinai geras. Juk Dievas yra besąlygiškas, o gerumas yra sąlygiškas.

Šis skirtumas tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo yra prielaida glūdinti bet kokiame požiūryje, juk požiūris telkia mūsų dėmesį, tad įtraukia mus į sąlygas.

Šį skirtumą išsako Gyvenimo lygtis, kurią esu pastebėjęs, ir kurią bandau įžvelgti Dievo šokyje ir jo prielaidose.

Gyvenimo lygtis.

Dievas yra besąlygiškumas. Gerumas yra Dievas sąlygose, tai yra, sąlygiškas besąlygiškumas. Gyvenimas sutapatina Dievą ir gerumą, tuo tarpu amžinas gyvenimas išskiria Dievą ir gerumą.

Gyvenimo lygtimi vadinu šį esminį santykį tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo. Šią lygtį išsakau taip:

Gyvenimas, tai Dievo gerumas.

Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.

Požiūrio lygtis.

Savo pavidalu, gyvenimo lygtis išsako tai, kas reikalinga požiūriui. Juk požiūris mus veda į sąlygas. Požiūriu įsijaučiame. Bet taip pat galime atsitokėti, susivokti, atsiplėšti nuo sąlygų. Savo pavidalu, gyvenimo lygtis yra požiūrio lygtis.

Gyvenimo lygtis suteikia požiūrio lygčiai turinį. Juk būtent Dievas išgyvena požiūrio lygtį, ir tokiu būdu išveda gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

Manau, būtent iš dvasios, iš turinio, išplaukia pavidalas, ir ne atvirkščiai. Užtat gyvenimo lygtis yra pirmesnė, nė požiūrio lygtis.

Asmenų lygmenys.

Požiūrių lygtį išgyvena ne tik Dievas, o taip pat Aš, Tu ir Kitas. Susidaro lentelė:

Dievas išgyvena dvasia, jokiu požiūriu: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas.

Aš išgyvenu sandara, požiūriu: Viskas, laisvumas, betkas, išmintis.

Tu išgyveni atvaizdais, požiūriu į požiūrį. Troškimai, tapatumai, pasirinkimai, gera valia.

Kitas išgyvena jų vieningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Meilė, tobulumas, valia, Dievo valia.

Turiningas turinys.

Man reikia šią lentelę geriau suprasti, tačiau jinai yra ypatingai turininga.

Jinai apibrėžia esmę, kaip dvasios sandaros atvaizdų vieningumą. Pavyzdžiui, Dievo sandara yra viskas, visko atvaizdai yra troškimai, ir troškimų vieningumas yra meilė. Užtat:

Dievo esmė yra meilė.

Ši lentelė taip pat išskiria žmogišką ir dievišką mąstyseną. Pavyzdžiui:

Valia myli tobulą. O Dievo valia myli netobulą.

Užtat tiriu, koks šios lentelės santykis su su Dievo šokiu ir jo prielaidomis.

Tikslinu Dievo Sūnaus aštuonerybę.

Mano supratimu, būtent Dievo Sūnaus aštuonerybė išskleidžia Gyvenimo lygtį.

Manau, kad aštuonerybė sulygina keturis požiūrio lygties narius ir keturis asmenų lygmenis. Užtat bandau suprasti, kaip aštuonerybė grindžia apibrėžimą, kaip sieja Dievo šokį ir jo prielaidas.

Tikslinu Dešimt Dievo įsakymų.

Dievo šokyje pastebėjau, kaip iš Dievo Dvasios kampo išplaukia dešimt Dievo įsakymų. Man svarbu šią sandarą geriau suprasti nes, kiek žinau, jinai reiškiasi visose susižinojimo apytakose.

Šeši įsakymai išreiškia ką žinome apie mus pralenkiantį Dievą, ir tuo pagrindu draudžia mums skriausti kitus. Man reikia tai geriau suprasti.

Lyginu Dievo trejybę ir žmogaus trejybę.

Ypatingą dėmesį skiriu išmąstyti skirtumą tarp dviejų trejybių, apibrėžiančių tris vaidmenis ir tris asmenis.

Dievo Tėvo kampu yra trys vaidmenys. Suvokiantis Tėvas byloja, "Aš esu Dievas", susivokiantis Sūnus byloja, "Tu esi Dievas", ir jų bendrai suvokta Dvasia byloja, "Tai yra Dievas".

Trys asmenys Aš, Tu, Kitas sudaro žmogaus trejybės ratą, kuriuo žmogus amžinai nusistato, vykdo ir permąsto.

Matematikoje pastebėjau, kad šias trejybes nusako Lie algebros sl(2,C) ir su(2). Tad turiu vilčių Dievo šokį išsakyti matematikos kalba.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pilnų pilniausia, pirmapradė, plikų plikiausia sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą, savo filosofijos abėcėlę. 1982 m. pradėjau lankyti universitetą, susirūpinau imtis savo užmojo viską žinoti, tad vardan jo pirmiausia išspręsti galvosūkį, kaip atsakyti klausimus ne šiaip, o besąlygiškai? Kaip mąstyti besąlygiškom tiesom? Stebėdamas nesiliaujančius ginčus, įžvelgiau kaip viskas pasidalina į du požiūrius, tris požiūrius, keturis požiūrius ir kitas proto sandaras, kuriomis man atsivėrė sąvokų kalba, labai vaisinga, kuria mąstau, su kuria supažindinsiu.

Kiekvienas klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Nuostabu, keista ir puiku, kaip mus supantys reiškiniai dažnai atitinka mūsų vaizduotės galimybes. O kai neatitinka, iškyla klausimas. Užtat iš klausimų ir susitveria šis atitikimas tarp tikrovės ir vaizduotės. Tad pažinkime savo klausimus.

Kaip įsivaizduoju šį visko žinojimą, kurio trokštu?

Aš, ribotas žmogus, norėčiau viską aprėpti, įžvelgti, išspręsti ir teisingai vertinti, kaip kad visąžinis Dievas. Norėčiau tai žinoti ne kokiomis nors stebuklingomis galiomis, o tiesiog remdamasis savo įprastu, žmogišku protu, ir jei tik reik, visa savo žmogiška būkle. Nebandau ir nenoriu savo protu vienu ypu įsisąmoninti padrikų smulkmenų platybes. Verčiau noriu be galo tvarkingai, protingai ir išmintingai samprotauti.

Ar žinau viską? Manau, kad būtų teisinga pasakyti, kad jau galiu aptarti esmę. Žinau dar tik dalinai, bet pakankamai, kad galėčiau gana tvarkingai išdėstyti jums ir sau, ką ištyriau ir ką belieka ištirti. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Ką jau ištyriau...

Ką žinau...

Visuma: Dievo šokis

Gyvenimas: išgyvenimai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - belieka žinoti dorovę

Mokslai ir asmenybės - jų žinojimo rūmai - belieka žinoti kaip visi mokslai išsiritulioja, ir būtent kaip matematika išsivysto, kaip asmenybės išsivysto

Susigaudyti - maldos moksle

Ar žinau viską? Manau, kad būtų teisinga pasakyti, kad iš esmės, jau žinau esmę. Žinau dar tik dalinai, bet pakankamai, kad galėčiau gana tvarkingai išdėstyti jums ir sau, ką ištyriau ir ką belieka ištirti. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Ar žinau viską? Manau, kad būtų teisinga pasakyti, kad iš esmės, jau žinau esmę. Žinau dar tik dalinai, bet pakankamai, kad galėčiau pristatyti jums ir sau, ką ištyriau ir ką belieka ištirti. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau pajėgiu ir drįstu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir žinau viską, dar kartu betką, kažką, ir nieką.

Ar žinau viską? Manau, kad būtų teisinga pasakyti, kad iš esmės, žinau, nors dar tik dalinai, bet pakankamai, kad galėčiau pristatyti, ką ištyriau ir ką belieka ištirti. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Ką reiškia viską žinoti.

Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?

Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?

Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis? Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?

Ar žmogus gali būti šnipštas?

Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?

Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?

Visko žinojimo klodai

Sąvokų kalba.

• Sandaros, jų įvairumas.

Reiškiniai

Gyvenimo duomenys

• Dievo raiškos.
• Išgyvenimai.
• Kas jaudina - geros valios pratimai.
• Kalbos. Pasakojimai.
• Išsiaiškinimo būdai.
• Stebuklai.

Reiškiniai ir įžvalgos

Faktai ir teorija, įžvalgos - paaiškinimai.

Reiškiniai ir paaiškinimai

Dvasia, tai turinys, o sandara, tai pavidalas

Šiais keliais sakiniais bandžiau labai daug pasakyti. Tikriausiai liksiu jūsų nesuprastas, nebent jūs esate pratę panašiai mąstyti. Užtat mano knyga susidaro iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje paaiškinsiu, kaip mąstau ir kaip išsireiškiu. Mąstau sąvokomis ir netgi sąvokų sandaromis. Jus mokysiu ir pratinsiu taipogi taip mąstyti, kad galėtumėte mane suprasti, viską ištirti ir išmanyti, ir susikalbėti su manimi ir kitais.

Antroje dalyje

Keturi tyrimai: Dievo, Mano, Tavo, Kito

Mąstymas sąvokomis ir jų sandaromis

Žmonės dažnai mąsto žodžiais. Daugelis netgi mano, kad be žodžių neįmanoma mąstyti.

Tad pirmiausiai reikia susigaudyti, kad galima mąstyti visai be žodžių, reikia suprasti, kad žodžiai turi daugybę trūkumų, ir reikia išmokti, kaip remtis ne jais, o už jų glūdinčiomis sąvokomis.

• Mokėti kelias kalbas.
• Valdyti mąstymą - persijungti kalbas.
• Sustabdyti mąstymą.
• Sulėtinti mąstymą.
• Medis ar krūmas.
• Matematika.
• Jausmai ir nuotaikos.
• Susigalvoti žodžius.
• Augalai.
• Deriniai.
• Vaizdiniai.
• Proto žaidimai.
• Bendravimas su kurčnebyliais.
• Mąstymas rankomis - su mechanika.
• Sąvoką išreikšti ne žodžiu, o sakiniu.
• Žodis turi daugybę reikšmių.
• Garsas turi daugybę reikšmių.

Sandarų apžvalga

• Žodis turi daugybę reikšmių.
• Garsas turi daugybę reikšmių.

• Sąvoką išreikšti ne žodžiu, o sakiniu.

Tad pirmiausiai reikia susigaudyti, kad galima mąstyti visai be žodžių, reikia suprasti, kad žodžiai turi daugybę trūkumų, ir reikia išmokti, kaip remtis ne jais, o už jų glūdinčiomis sąvokomis.

• Mokėti kelias kalbas.
• Valdyti mąstymą - persijungti kalbas.
• Sustabdyti mąstymą.
• Sulėtinti mąstymą.
• Medis ar krūmas.
• Matematika.
• Jausmai ir nuotaikos.
• Susigalvoti žodžius.
• Augalai.
• Deriniai.
• Vaizdiniai.
• Proto žaidimai.
• Bendravimas su kurčnebyliais.
• Mąstymas rankomis - su mechanika.

Dievo tyrimas

Mąstymas sąvokomis ir jų sandaromis

Visko ištyrimui reikalingi keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Juk ištiriant viską, tenka suprasti, kaip viską suvokia kiti, tiek plačiau, tiek siauriau numanantys. Ypatingai reikšmingos yra keturios žinojimo apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Kiekvienas asmuo tiria ir numano savo apimtyje: Dievas tiria viską, Aš - betką, Tu - kažką, Kitas - nieką.

Šiais keliais sakiniais bandžiau labai daug pasakyti. Tikriausiai liksiu jūsų nesuprastas, nebent jūs esate pratę panašiai mąstyti. Tad stabtelėsiu ir truputį paaiškinsiu, kaip mąstau ir kaip išsireiškiu. Mąstau sąvokomis ir netgi sąvokų sandaromis. Jus mokysiu ir pratinsiu taipogi taip mąstyti, kad galėtumėte mane suprasti, viską ištirti ir išmanyti, ir susikalbėti su manimi ir kitais.

Žmonės dažnai mąsto žodžiais. Daugelis netgi mano, kad be žodžių neįmanoma mąstyti.

Mano supratimu, visko žinojimas susideda iš keturių tyrimų, su kuriais jus supažindinsiu šios knygos atitinkamuose skyriuose. Iš karto apžvelgsiu šiuos keturis tyrimus, kad galėtumėte susidaryti bendrą vaizdą. Tikiu, tada bus lengviau mane suprasti.

Visko ištyrimui reikalingi keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Juk ištiriant viską, tenka suprasti, kaip viską suvokia kiti, tiek plačiau, tiek siauriau numanantys. Ypatingai reikšmingos yra keturios apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Kiekvienas asmuo tiria ir numano savo apimtyje: Dievas tiria viską, Aš - betką, Tu - kažką, Kitas - nieką.

Dvasia ir sandara

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad mano dvasia nevaržoma, kad man viskas prieinama, arba kad tikrai viską žinau, kad tai netgi glūdi manyje, kad tik reikia save gerai užklausti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą. Jei trumpai, Kas yra viskas?

Klausimų klausimas yra raktų ryšulys

Tai yra klausimų klausimas, raktų ryšulys.

Aš norėčiau tai žinoti ne kokiomis nors stebuklingomis galiomis, o tiesiog remdamasis savo įprastu, žmogišku protu, ir jei tik reik, visa savo žmogiška būkle. Nebandau ir nenoriu savo protu vienu ypu įsisąmoninti padrikų smulkmenų platybes. Verčiau noriu be galo tvarkingai, protingai ir išmintingai samprotauti.

Ieškau rakto, tos giluminės viskame glūdinčios tvarkos, kuriuo atverčiau visas duris, taip kad gyvenime nebūtų paslapčių ir viskas būtų aišku. Manau, kartais lengviau rasti raktų ryšulį negu paskirą raktą. Kartais paprasčiau nė sužinoti kažką yra išsiaiškinti viską.

• Viskas, besąlygiška tiesa, visko savybės

• Sandarų pagrindimas

• Aplinkybės, proto žaidimai
• Kubas - oktahedras

• Troškimai
  • Dievo išėjimas už savęs, jo savybės
• Netroškimai

• Tvarkos ir pertvarkymai
• Požiūriai ir jų grandinės

• Mano išsiaiškinimo būdai
• Matematika

• Apytakos - bendri bruožai

• Padalinimų ratas, veiksmai ir lygtys
  • Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

• Gyvenimo lygtis
• Požiūriai ir jų grandinės

Sandaros

• Viskas ir jo padalinimai
  • Dvejybė, trejybė, ketverybė
  • Padalinimai ir jų atvaizdai
  • Aplinkybės
  • Padalinimų ratas
• Troškimai ir netroškimai
  • Poreikiai ir jų tenkinimai
  • Abejonės ir dvejonės
  • Lūkesčiai ir jauduliai
  • Aštuongubas kelias
• Trys kalbos, trys atmainos
  • Pasakojimas
  • Įvardijimas
  • Pagrindimas
• Atjautos, lygmenų poros
  • Ženklų rūšys ir jų savybės
  • Dešimt Dievo įsakymų
• Pertvarkymai

Dievo tyrimas: Dievo šokis

Mano tyriams: Išgyvenimo apytaka

Tavo tyrimas: Žinojimo rūmai

Kito tyrimas: Maldos mokslas

Dievo tyrimą vadinu Dievo šokiu. Dievas klausia, ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Užtat Dievas suvokia, tai yra, jisai pasitraukia

Mano tyrimą vadinu Išgyvenimo apytaka.

Tavo tyrimą vadinu Žinojimo rūmais.

Kito tyrimą vadinu Maldos mokslu.

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad tikrai viską žinau, kad tai glūdi manyje, kad tik reikia save gerai užklausti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą. Jei trumpai, Kas yra viskas?

Man visada rūpi bendras vaizdas, kaip viskas susideda. Aš taip įpratau mąstyti. Jeigu tik bandysite mane suprasti, siūlau vis grįžti prie bendro vaizdo, kaip viskas atrodo nuo kalno viršūnės, ar tiesiog Dievo žvilgsniu, kaip tai beįsivaizduotumėte. Juo labiau jeigu kažko nesuprantate, prašau per daug dėl to nepergyventi, o tiesiog pasistengti pagauti bendrą mintį. Mano bendras vaizdas kol kas dažnai miglotas, ir daug kur nepakankamai pagrįstas, visgi man yra prasminga nors tokį nupasakoti. Tad pradžioje, aš nurodysiu ilgą kelią, kuriuo noriu jus vesti, kad jūs nepagailėtumėte jėgų juo eiti, jei tik norėsite. O pakeliui bus pilna akmenų ir akmėnelių, iš kurių bus galima aiškintis, kiek teisingai suprantu šiuos kalnus. Pridursiu, kad viską dėstau savo supratimu, kai kur iš savo patirties, kai kur iš įvairiausiai atliktų tyrimų, kai kur tiesiog iš savo nuojautos. Sau vis pabrėžkite, "taip yra Andriaus supratimu". Kviečiu pamąstyti, o kaip jums atrodo?

Man rūpi bendras vaizdas

Keturi tyrimai: Dievo, Mano, Tavo, Kito

Dievas savo tyrimu pažįsta save. Jisai save ištiria visapusiškai, tad iš įvairiausių kampų. Dievas yra besąlygiškas, bet jis taip pat pasižiūri į save iš įvairių sąlygų, požiūrių: "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Tai yra Dievas". Taip kad Dievo tyrimas išsiplėtoja keturiais tyrimais: Dievo, Mano, Tavo ir Kito. Šiuos tyrimus vadinu, atitinkamai, Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir maldos mokslu. Kiekvienam tyrimui skiriu po vieną savo knygos skyrių. Dabar juos visus keturis trumpai apžvelgsiu.

Dievo šok

Man visada rūpi bendras vaizdas, kaip viskas susideda. Aš taip įpratau mąstyti. Jeigu tik bandysite mane suprasti, siūlau vis grįžti prie bendro vaizdo, kaip viskas atrodo nuo kalno viršūnės, ar tiesiog Dievo žvilgsniu, kaip tai beįsivaizduotumėte. Juo labiau jeigu kažko nesuprantate, prašau per daug dėl to nepergyventi, o tiesiog pasistengti pagauti bendrą mintį. Šitoks mąstymas būna dažnai miglotas, ir gali atrodyti nepagrįstas. Visgi, pradžioje, aš nurodysiu ilgą kelią, kuriuo noriu jus vesti, kad jūs sukauptumėte jėgas juo eiti, jei tik norėsite. O pakeliui bus pilna akmenų ir akmėnelių, iš kurių bus galima aiškintis, kiek teisingai suprantu šiuos kalnus. Pridursiu, kad viską dėstau savo supratimu, kai kur iš savo patirties, kai kur iš įvairiausiai atliktų tyrimų, kai kur tiesiog iš savo nuojautos. Sutinku, kad bet kur įrašytumėte žodžius, "Andriaus supratimu", ir kviečiu pamąstyti, o kaip jums atrodo?

Mano supratimu, visko žinojimas susideda iš keturių tyrimų, su kuriais jus supažindinsiu šios knygos keturiais skyriais. Iš karto apžvelgsiu šių keturių skyrių turinį, kad galėtumėte susidaryti bendrą vaizdą. Tikiu, tada bus lengviau mane suprasti.

Mano supratimu, visko žinojimas susideda iš keturių tyrimų, su kuriais jus supažindinsiu šios knygos keturiais skyriais. Iš karto apžvelgsiu šių keturių skyrių turinį, kad galėtumėte susidaryti bendrą vaizdą. Tikiu, tada bus lengviau mane suprasti. Šiaip man visada rūpi bendras vaizdas, kaip viskas susideda. Aš taip mąstau, ir jeigu tik bandysite mane suprasti, siūlau vis grįžti prie bendro vaizdo, kaip viskas atrodo nuo kalno viršūnės, ar tiesiog Dievo žvilgsniu. Juo labiau jeigu kažko nesuprantate, prašau per daug dėl to nepergyventi, o tiesiog pasistengti pagauti bendrą mintį.

Visi keturi tyrimai išplaukia iš Dievo tyrimo, kaip Dievas tiria save ir viską. Dievas yra besąlygiškas, bet jisai savo tyrimu išeina už savęs į save, tai yra, į sąlygas. Jisai išgyvena sąlygas įvairiais kampais, tai yra, įvairiais asmenimis: Manimi, Tavimi ir Kitu.

vistiria keturiais asmenimis

jus su keturiais tyrimaispažindinsiu jus

Keturi tyrimai: Dievo, Mano, Tavo, Kito

Pirm visko yra Dievas, pirm požiūrio, be jokio požiūrio.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pilnų pilniausia, pirmapradė, plikų plikiausia sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą, savo filosofijos abėcėlę. 1982 m. pradėjau lankyti universitetą, susirūpinau imtis savo užmojo viską žinoti, tad vardan pirmiausia jo išspręsti galvosūkį, kaip atsakyti klausimus ne šiaip, o besąlygiškai? Kaip mąstyti besąlygiškom tiesom? Stebėdamas nesiliaujančius ginčus, įžvelgiau kaip viskas pasidalina į du požiūrius, tris požiūrius, keturis požiūrius ir kitas proto sandaras, kuriomis man atsivėrė sąvokų kalba, labai vaisinga, kuria mąstau, su kuria supažindinsiu.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pilnų pilniausia, pirmapradė, plikų plikiausia sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą, savo filosofijos abėcėlę. 1982 m. pradėjau lankyti universitetą, susirūpinau imtis savo užmojo viską žinoti, tad vardan pirmiausia jo išspręsti galvosūkį, kaip atsakyti klausimus ne šiaip, o besąlygiškai? Kaip mąstyti besąlygiškom tiesom? Įžvelgiau proto sandaras, visko padalinimus į du požiūrius, tris požiūrius, keturis požiūrius ir tt., kuriais man atsivėrė sąvokų kalba, labai vaisinga, kuria mąstau, su kuria supažindinsiu.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pirmapradė, plikų plikiausia sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą, savo filosofijos abėcėlę. 1982 m. pradėjau lankyti universitetą, susirūpinau imtis savo užmojo viską žinoti, ir vardan jo išspręsti mįslę, kaip atsakyti klausimus ne šiaip, o besąlygiškai? Kaip mąstyti besąlygiškom tiesom? Įžvelgiau proto sandaras, visko padalinimus į du požiūrius, tris požiūrius, keturis požiūrius ir tt., kuriais man atsivėrė sąvokų kalba, labai vaisinga, kuria mąstau, su kuria supažindinsiu.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus. Be abejo, jisai yra labai sunkus klausimas. Man daug kas prieštaravo, kad jisai neįmanomai sunkus. Kiek žinau, esu retas žmogus kuris jam skyrė tiek daug jėgų. Jau po tiek metų, šia knygute liudiju, kad šis klausimas prasmingas, vaisingas, dalykiškas. Išdėstysiu koks, bendrais bruožas, yra atsakymas į šį klausimą. Tuo tarpu pastebėsiu, kuria prasme šis klausimų klausimas, Kas yra viskas?, yra raktų raktas į visko esmę.

Tai yra klausimų klausimas, raktų raktas.

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad tikrai viską žinau, kad tai glūdi manyje, kad tik reikia savęs gerai užklausti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą. Jei trumpai, Kas yra viskas?

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad tikrai viską žinau, kad tai glūdi manyje, kad tik reikia savęs gerai užklausti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus? Šiais visokiausiais žodžiais galėčiau išsakyti tą savo didįjį klausimą.

Kaip jį beišsakytumėme, tai yra klausimų klausimas, raktų raktas.

Kiekvienas klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Nuostabu, keista ir puiku, kaip mus supantys reiškiniai dažnai atitinka mūsų vaizduotės galimybes. O kai neatitinka, iškyla klausimas.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau pajėgiu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir žinau viską, dar kartu betką, kažką, ir nieką. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau pajėgiu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir žinau viską, o kartu betką, kažką, ir nieką. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Norėčiau jums išsipasakoti, ką reiškia viską žinoti? Kas tai per žinojimas? Ką žino viską žinantis? Kas per šviesuolis galėtų atsakyti? Ir kokio mokslo pagrindu? Papasakočiau, kaip šiuo keliu einu. Gal juo einate ar eitumėte, gal paeitumėme kartu.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pirmapradė sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą, savo filosofijos abėcėlę. 1982 m. pradėjau lankyti universitetą, susirūpinau imtis savo užmojo viską žinoti, ir vardan jo išspręsti mįslę, kaip atsakyti klausimus ne šiaip, o besąlygiškai? Kaip mąstyti besąlygiškom tiesom? Įžvelgiau proto sandaras, visko padalinimus į du požiūrius, tris požiūrius, keturis požiūrius ir tt., kuriais man atsivėrė sąvokų kalba, labai vaisinga, kuria mąstau, su kuria supažindinsiu.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pirmapradė sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą, savo filosofijos abėcėlę. 1982 m. pradėjau lankyti universitetą, susirūpinau imtis savo užmojo viską žinoti, ir vardan jo išspręsti mįslę, kaip atsakyti klausimus ne šiaip, o besąlygiškai? Kaip mąstyti besąlygiškom tiesom? Įžvelgiau proto sandaras, visko padalinimus į du požiūrius, tris požiūrius, keturis požiūrius ir tt., kuriais man atsivėrė sąvokų kalba, kuria mąstau, labai vaisingai.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Mano santykis su Dievu yra asmeniškas, šališkas, nemoksliškas, visaip gyvenimo iškreiptas. Man belieka viskas, kaip kertinė, pirmapradė sąvoka, nuo kurios galiu pradėti, į kurią galiu visaip mintimis atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą.

Mano filosofija prasidėjo visko padalinimais.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų, kokių prilimpa, pavyzdžiui, prie Dievo, kad jisai geras, kad jisai mus myli, kad jisai sąmoningas. Belieka viskas, kaip kertinė, pirmapradė sąvoka, į kurią begaliu atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą. O tai p

Ketvirta, visa tai sudėjus, atsistoju tarp Dievo ir visko, arba galima sakyti, tarp Dievo ir ne Dievo. Iškyla, kaip plonybė, skirtumas tarp Dievo ir visko, tarp dvasios ir sandaros. Mano ribota vaizduotė yra tarsi lęšis, per kurį Dievas mato ir tiria viską. O aš bandau suprasti, ką Dievas manimi mato, ką jisai manimi supranta, kam esu jam reikalingas? Būtent taip imu viską žinoti.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską, atsisakau visų visokiausių prielaidų. Belieka viskas, kaip kertinė, pirmapradė sąvoka, į kurią begaliu atsiremti, kurios pagrindu galiu grįsti besąlygišką tiesą. O tai p

iš kurios galiu pirmapradis, besąlygiškos tiesos šaltinis, kaip kertinė ir ieškau pirmapradės, besąlygiškos tiesos

Ketvirta, visa tai sudėjus, atsistoju tarp Dievo ir visko. Mano ribota vaizduotė yra tarsi lęšis, per kurį Dievas mato ir tiria viską. O aš bandau suprasti, ką jisai manimi mato, ką jisai manimi supranta, kam esu jam reikalingas? Būtent taip imu viską žinoti.

Pirma, šiuo klausimu įsivaizduoju, jog kažkas gali žinoti viską. Įsivaizduoju Visažinį, kuriuo trošktu būti. Įsivaizduoju Dievą. Tikrą Dievą ar menamą Dievą, tuo tarpu ne taip svarbu, bet ištisai įsivaizduoju jo žvilgsnį, jo požiūrį, jo klausimą, tad jo veiklą: klausti, tirti ir atsakyti. Įsivaizduoju Dievą kaip tyrėją, o tai, kiek patyriau, labai vaisinga.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus. Be abejo, jisai yra labai sunkus klausimas. Man daug kas prieštaravo, kad jisai neįmanomai sunkus. Kiek žinau, esu retas žmogus kuris jam tiek daug jėgų skyrė. Jau po tiek metų, šia knygute liudiju, kad šis klausimas prasmingas, vaisingas, dalykiškas. Išdėstysiu koks, bendrais bruožas, yra atsakymas į šį klausimą. Tuo tarpu pastebėsiu, kuria prasme šis klausimų klausimas, Kas yra viskas?, yra raktų raktas į visko esmę.

Antra, šiuo klausimu atsiskleidžia mano vaizduotės ribos, jų galimybių visuma. Tirdamas paskirą klausimą galiu pamanyti, kad mano vaizduotė yra neišsemiamas šaltinis galimybių. Tačiau tirdamas klausimų visumą, lieku akistatoje su savimi. Negaliu, kaip įprasta, kai trūksta minčių, plėsti savo akiratį, nes pats atsirandu visų akiračių akiratyje. Ir ne taip lengva sutelkti dėmesį, siaurinti akiratį, jeigu laikausi savo užmojo apžioti ir suvirškinti visumą. Užtat susiduriu su savo vaizduotės pajėgumų visuma. Bandau mąstyti vienaip ar kitaip, ir įsidėmiu, kokios tos galimybės ribotos. Susipažįstu su savo protu, ir tai, kiek patyriau, labai vaisinga.

Trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską. Viskas aprėpia visa ką, net ir patį Dievą. Tai pats plačiausias žvilgsnis, atskleidžiantis bendrų bendriausią bendrybę. Užtat viskas, kaip sąvoka, yra tobulas veidrodis, visaip atspindintis mano pastangas jį mąstyti. Mąstydamas viską,

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau patvirtinti, kad tikrai viską žinau, kad tai glūdi manyje, kad tik reikia savęs gerai užklausti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus?

Bet koks klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Nuostabu, keista ir puiku, kaip mus supantys reiškiniai dažnai atitinka mūsų vaizduotės galimybes. O kai neatitinka, iškyla klausimas.

Koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Gal man buvo keista, kodėl aš visko nežinau, gal norėjau įsitikinti, kad tikrai viską žinau, kad tai glūdi manyje, kad tik reikia savęs gerai užklausti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus?

Antra, šiuo klausimu atsiskleidžia mano vaizduotės ribos, jų galimybių visuma. Tirdamas paskirą klausimą galiu pamanyti, kad mano vaizduotė yra neišsemiamas šaltinis galimybių. Tačiau tirdamas klausimų visumą, lieku akistatoje su savimi. Negaliu, kaip įprasta, kai trūksta minčių, plėsti savo akiratį, nes pats atsirandu visų akiračių akiratyje. Ir ne taip lengva sutelkti dėmesį, siaurinti akiratį, jeigu laikausi savo užmojo apžioti ir suvirškinti visumą. Užtat susiduriu su savo vaizduotės pajėgumų visuma. Bandau mąstyti vienaip ar kitaip, ir įsidėmiu, kokios tos galimybės ribotos. Susipažįstu su savo protu.

Taigi, trečia, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską.

Atsiremti į viską kaip į kertinę sąvoką. Jo pagrindu ieškoti besąlygiškos tiesos. Mano filosofija prasidėjo visko padalinimais. Veidrodis.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus. Be abejo, jisai yra sunkus klausimas. Man daug kas prieštaravo, kad jisai neįmanomai sunkus. Kiek žinau, esu retas žmogus kuris jam tiek daug jėgų skyrė. Jau po tiek metų, šia knygute liudiju, kad šis klausimas prasmingas, vaisingas, dalykiškas. Išdėstysiu koks, bendrais bruožas, yra atsakymas į šį klausimą. Tuo tarpu pastebėsiu, kuria prasme šis klausimų klausimas, Kas yra viskas?, yra raktų raktas į visko esmę.

Pirma, šiuo klausimu įsivaizduoju, jog kažkas gali žinoti viską. Įsivaizduoju Visažinį, kuriuo trošktu būti. Įsivaizduoju Dievą. Tikrą Dievą ar menamą Dievą, tuo tarpu ne taip svarbu, bet įsivaizduoju jo žvilgsnį, jo požiūrį, jo klausimą, tad jo veiklą: klausti, tirti ir atsakyti. Įsivaizduoju Dievą kaip tyrėją, o tai, kiek patyriau, labai vaisinga.

Antra, šiuo klausimu sutelkiu dėmesį į viską.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus. Be abejo, jisai yra sunkus klausimas. Man daug kas prieštaravo, kad jisai neįmanomai sunkus. Kiek žinau, esu retas žmogus kuris jam tiek daug jėgų skyrė. Jau po tiek metų, šia knygute liudiju, kad šis klausimas prasmingas, vaisingas, dalykiškas. Išdėstysiu koks, bendrais bruožas, yra atsakymas į šį klausimą. Tuo tarpu pastebėsiu, kuria prasme šis klausimų klausimas yra raktų raktas į visko esmę.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus. Be abejo, jisai yra sunkus klausimas. Man daug kas prieštaravo, kad jisai neįmanomai sunkus. Kiek žinau, esu retas žmogus kuris jam tiek daug jėgų skyrė. Jau po tiek metų, šia knygute išsisakau, kad šis klausimas prasmingas, vaisingas, dalykiškas, ir jau nors bendrais bruožais jį atsakysiu.

Bet koks klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Nuostabu ir puiku, kaip mus supantys reiškiniai atitinka mūsų vaizduotės galimybes.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus. Be abejo, jisai yra sunkus klausimas. Man daug kas prieštaravo, kad jisai neįmanomai sunkus. Kiek žinau, esu retas žmogus kuris jam tiek daug jėgų skyrė. Jau po tiek metų, šia knygute išsisakau O aš šia knygute tikiu

Tai yra klausimų klausimas, raktų raktas.

Klausimų klausimas yra visuminis klausimas. Juo užsimojame apimti visus klausimus ir visus atsakymus.

Remtis savo vaizduotės ribomis, jų galimybių visuma. Klausimas remiasi vaizduote.

Bet koks klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų. Mus supantys reiškiniai atitinka mūsų vaizduotės galimybes.

Klausimų klausimas yra raktų raktas

Iš savo nueito kelio pasakysiu, kad raktas yra klausimas. Reikia pažinti savo klausimą.

Bet koks klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes. Ši įtampa išskiria žinojimą ir nežinojimą, taip kad vienas kitą gražiai atlieptų.

O koks mano klausimas? Aš norėjau viską žinoti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo? Arba vėlgi, kaip viskas susiję ar nesusiję su manimi? Kaip viską žinoti? Kaip atsakyti visus klausimus?

Tai yra klausimų klausimas, raktų raktas.

Iš savo nueito kelio pasakysiu, kad raktas yra klausimas. Reikia pažinti savo klausimą. Aš norėjau viską žinoti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kas yra visko esmė, kuria suprasčiau, kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo?

Bet koks klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo ir link klausimo, tai yra, link tiriamojo ir link tyrėjo. Atsakymas mus veda už mūsų, o klausimas mus traukia į mūsų gelmes.

Aš norėčiau tai žinoti ne kokiomis nors stebuklingomis galiomis, o tiesiog remdamasis savo įprastu, žmogišku protu, ir jei tik reik, visa savo žmogiška būkle. Nebandau ir nenoriu savo protu vienu ypu įsisąmoninti padrikų smulkmenų platybes. Verčiau noriu be galo tvarkingai, protingai ir išmintingai samprotauti. Ieškau rakto, tos giluminės viskame glūdinčios tvarkos, kuriuo atverčiau visas duris, taip kad gyvenime nebūtų paslapčių ir viskas būtų aišku.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems apžvelgti savo išvadas, o tuo pačiu išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir žinau viską, o kartu betką, kažką, ir nieką. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Išvada: Dievas nebūtinai geras

Ir šviesuolių bendrystė.

Būsimi straipsniai.

Kaip galėtumėme bendradarbiauti.

Knygutės skyriai

Rašinių apžvalga

Atsiremti į viską kaip į kertinę sąvoką. Jo pagrindu ieškoti besąlygiškos tiesos. Mano filosofija prasidėjo visko padalinimais.

Norėčiau jums išsipasakoti, ką reiškia viską žinoti? Kas tai per žinojimas? Ką žino viską žinantis? Kas per šviesuolis galėtų atsakyti? Ir kokio mokslo pagrindu?

Klausimas traukia dviem skirtingom kryptim, link atsakymo (tiriamojo) ir link klausimo (tyrėjo). Atsakymas veda už mūsų, klausimas traukia į mūsų gelmes.

Atsiremti į viską kaip į kertinę sąvoką. Mano filosofija prasidėjo visko padalinimais.

Remtis savo vaizduotės ribomis. Klausimas remiasi vaizduote.

Įsivaizduoti visko žinojimą, tad ištisai įsivaizduoti Dievo požiūrį. Suprasti Dievą, kaip tyrėją.

Dievas yra tyrėjas

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?

Dievas besąlygiškas, išeina už savęs į sąlygas.

Kartu iškyla tyrėjai Aš, Tu, Kitas - Dievas mumis gyvena ir tiria.

Visko žinojimo klodai

Knygutė

Ar norėtumėte žinoti viską?

Klausimas yra raktas

Iš savo nueito kelio pasakysiu, kad raktas yra klausimas. Reikia pažinti savo klausimą. Aš norėjau viską žinoti. Dabar pasakyčiau, mano klausimas buvo, Kas yra viskas? o jei plačiau, Kaip viskas susijęs su viskuo, su betkuo, su kažkuo, su niekuo?

Aš norėčiau tai žinoti ne kokiomis nors stebuklingomis galiomis, o tiesiog remdamasis savo įprastu, žmogišku protu, ir jei tik reik, visa savo žmogiška būkle. Nenoriu savo protu vienu ypu įsisąmoninti padrikų smulkmenų platybes. Verčiau noriu be galo tvarkingai, protingai ir išmintingai samprotauti. Ieškau rakto, tos giluminės viskame glūdinčios tvarkos, kuriuo atverčiau visas duris, taip kad gyvenime nebūtų paslapčių ir viskas būtų aišku.

Aš norėčiau tai žinoti ne kokiomis nors stebuklingomis galiomis, o tiesiog remdamasis savo įprastu, žmogišku protu, o jei tik reik, ir visa savo žmogiška būkle. Nenoriu savo protu vienu ypu įsisąmoninti padrikų smulkmenų platybes. Verčiau noriu be galo tvarkingai, protingai ir išmintingai samprotauti. Ieškau rakto, tos giluminės viskame glūdinčios tvarkos, kuriuo atverčiau visas duris, taip kad gyvenime nebūtų paslapčių ir viskas būtų aišku.

Kaip įsivaizduoju šį visko žinojimą, kurio trokštu? Aš, ribotas žmogus, norėčiau viską aprėpti, įžvelgti, išspręsti ir teisingai vertinti, kaip kad visąžinis Dievas.

Ar norėtumėte žinoti viską?

Norėčiau jums išsipasakoti, ką reiškia viską žinoti? Kas tai per žinojimas? Ką žino viską žinantis? Kas per šviesuolis galėtų atsakyti? Ir kokio mokslo pagrindu?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais tiriu ir žinau viską, o kartu betką, kažką, ir nieką. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę.

Kaip įsivaizduoju šį visko žinojimą, kurio trokštu? Aš, ribotas žmogus, norėčiau viską aprėpti, suprasti, įžvelgti ir teisingai vertinti, kaip kad visąžinis Dievas.

Aš norėčiau tai žinoti ne kokiomis nors stebuklingomis galiomis, o tiesiog remdamasis savo įprastu, žmogišku protu, o kartu ir visa savo žmogiška būkle. Nenoriu savo protu vienu ypu įsisąmoninti padrikų smulkmenų platybes. Verčiau noriu be galo tvarkingai, protingai ir išmintingai samprotauti. Ieškau rakto, tos giluminės viskame glūdinčios tvarkos, kuriuo atverčiau visas duris, taip kad gyvenime nebūtų paslapčių ir viskas būtų aišku.

Kas tai per žinojimas? Ką žino viską žinantis?

Kas per šviesuolis galėtų atsakyti? Ir kokio mokslo pagrindu?

Ką reiškia viską žinoti?

Kas tai per žinojimas? Ką žino viską žinantis? Kas per šviesuolis galėtų atsakyti? Ir kokio mokslo pagrindu?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti mokslo pagrindus, kuriais galima tirti ir žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką. Kviečiu susipažinti su šiuo nauju šviesuolių mokslu, juo tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip toliau galėtumėme tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip toliau galėtumėme paskirai ir kartu tirti visokiausius klausimus ir plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip toliau galėtumėme bendromis jėgomis tirti visokiausius klausimus ir plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip toliau galėtumėme tirti visokiausius klausimus ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau tam visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip galėtumėme visaip tirti toliau ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip galėtumėme visaip tirti toliau ir kartu plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu betką, kažką, ir nieką? Kaip galėtumėme visaip tirti toliau ir bendrom jėgom plėtoti šviesuolių bendrystę?

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu šia knygute sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu žinoti betką, kažką, ir nieką, ir kaip galėtumėme visaip tirti toliau ir bendrom jėgom plėtoti šviesuolių bendrystę.

Vaikystėje, 1971 m., užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Pašvenčiau visą savo gyvenimą. Praėjus beveik penkiasdešimt metų, pagaliau galiu bandyti sau ir kitiems išdėstyti visumą, ką reiškia žinoti viską, o kartu žinoti betką, kažką, ir nieką, ir kaip galėtumėme visaip tirti toliau ir bendrom jėgom plėtoti šviesuolių bendrystę.

Šia knygute pristatau bendrą vaizdą išvadų, kurias man pavyko sudėlioti.

Kartu pristatau maždaug 40 mokslinių pranešimų kuriuos 2014-2019 m. skaičiau apie šios dėlionės įvairias dalis.

Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Šia knygute sudėlioju savo išvadas. Kartu pristatau maždaug 40 mokslinių pranešimų kuriuos 2014-2019 m. skaičiau apie šios dėlionės įvairias dalis.

Kai pradėjau universitetą, 1982 m., kartu pradėjau šiam užmojui vystyti sąvokų kalbą. 2014-2019 m. skaičiau maždaug 40 mokslinių pranešimų

Tam pašvenčiau savo visą gyvenimą.

Žinokime viską

Rašiniai

Dievo šokis

• Dievo proto būseną įsivaizduoti kaip klausimą: Ar Dievas būtinas?

Išgyvenimo apytaka

Dorovė

• Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės
• Lietuvių ir litvakų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas.
• Kaip pokalbiu atsisakyti paminklinių vaizdinių 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjams nusikaltusiems žmonijai
• Atsakomybės tyrimas: Kaip lietuviai skriaudė litvakus
• Abstract: Moral Strategies for Moral Quagmires?
• Determining Personal Responsibility for a Social Calamity: The Origins of the Holocaust in Lithuania?

Išgyvenimai

• Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai
• Kas jaudinasi, klysta. Polemika su Heidegeriu.
• How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.?
• Moral Imagination: What Do We Wish to See??
• Abstract: What Is Your Deepest Value? And Your Investigatory Question??
• Proposal: A Theological, Philosophical, Psychological and Sociological Model of Unlimited Personal Growth

Jausmai

• Nuotaikų aplinkybės: Tang dinastijos poezija ir šiuolaikinė geometrija
• A Geometry of Moods: Evoked by Wujue Poems of the Tang Dynasty?
• Expecting What We Don't Wish: The Source of Anger, Hate, Relief and Depression.?
• A Research Program for a Taxonomy of Moods?
• Abstract: A Phenomenological Account of the Dialogue Between an Emotional, Fast Thinking 'System 1' and a Rational, Slow Thinking 'System 2'?

Gyvybingumas

• Kūrybos tikslas - gyvybė, o vaisius - ramybė
• Kūrybos prasmė ir meno taisyklės
• Matematikos grožis žadina vaizduotę
• Vilniaus žydų kapinės kaip... dangaus vartai
• Six Investigations for Clarifying Alexander's Properties of Life Δ (pages 334-364)
• A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life?
• Abstract: Art: 12 Reasons Why?

Sandaros

• Kaip šiuolaikinėje filosofijoje įsipaišau su savo filosofija
• Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas
• Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
• Santrauka: Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove
• Santrauka: Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas
• Santrauka: Foucault tiesos santvarkų apibūdinimas Maslow poreikių laipsnynu
• Abstract: Jesus as a Philosopher Drawing Pictures in the Sand?
• Time and Space as Representations of Decision-Making?
• Consciousness as the Social Awareness Schema of a Disembodying Mind?
• Visualization as Restructuring and thus a Source of Logical Paradox?
• Abstract: Inferring What We Don't Know: A Taxonomy of Paradox?
• Organizing Thoughts into Sequences, Hierarchies and Networks
• Abstract: How Peacemakers in Kenya Saved Lives with Metaphysics?
• Abstract: Evolutionary Pressures Toward Abstract Representation?
• Abstract: The Disembodying Mind Oscillates Between Stepping Out and Stepping In?
• The Algebra of Copyright
• Abstract: Divisions of Everything: Defining the Most Basic Definitions?
• Abstract: Defining Fundamentals by Exploring and Leveraging the Limits of the Imagination?
• Abstract: Levels of Knowledge: Whether, What, How and Why
• Abstract: Imagining Everything?
• Abstract: Divisions of Everything: Cognitive Frameworks Which Ground Contradiction and Noncontradiction?
• Abstract: Relating Metaphysics, Logic, Math and Physics with a Taxonomy of Duality?
• Abstract: Truth as the Admission of Self-Contradiction?
• Abstract: Understanding Freedom Within a Hierarchy of Needs?
• Abstract: A Theory of Narrative: How Do Things Happen? Shifts in Tones of Voice.?
• Poster: What Minds Require of Brains: A Phenomenological Consideration of the Evolution of the Central Nervous System Towards Abstraction?
• Video: I Wish to Know?

Žinojimo rūmai

Tai reiškia išmanyti, kaip tu randu atsakymus į savo klausimus. Tai reiškia išmanyti Tavo, kaip paskiro pažinovo, 24 išsiaiškinimo būdus, Tavo žinojimo rūmus. Kiekvieną asmenybę nusako jo išsiaiškinimo būdai, jo žinojimo rūmai. Kiekvieną mokslą nusako išsiaiškinimo būdai, apibrėžiantys to mokslo apibūdinamą pažinovą.

• Matematikos išsiaiškinimo būdų apžvalga
• Keturių klasikinių Lie grupių ir algebrų kombinatorinės ištakos
• Matematikos pradų ištakos protavime
• A Structural Semiotic Study of How We Use Variables in Math and Logic?
• Combinatorial Interpretations Which Distinguish Observer and Observed
• A Cognitive Framework for Innovation Based on Gamestorming?
• Discovery in Mathematics: A System of Deep Structure?
• Abstract: The Vilna Gaon's Reclusivity as the Magnificence of Lithuanian Civilization?
• Abstract: Identifying and Classifying Cognitively Natural Mathematical Constructs?
• Abstract: The Math In Our Minds By Which We Do Math With Symbols?
• Musical Activity as the Basis for the Evolution of Joint Intentionality and Nonlinear Grammar?
• Leonard Bernstein's "Unanswered Question" Inspires Questions About the Origin of Games, Music, Language and Humanity
• Games as the Foundation for Universal Grammar?
• Poster: A Universal Grammar of Games as the Basis for Language and Human Culture
• Abstract: Coordinating Activities with a Grammar of Self-Transformations?
• Abstract: Pragmatic Constraints for the Foundations of Language?
• Abstract: Expressing the Organizer of an Organism's Behavior: An Epistemological Overview of Neuroscience
• Proposal: A Research Program for the Big Picture in Mathematics
• Abstract: Cognitive Investigation of the Mathematics Which Links Multiple Dimensions?
• Letter of Intent: Summer School on the Foundations of Geometry in Historical Perspective
• Abstract: A Search for Cognitive Foundations for the Four Classical Lie Groups and Algebras?
• Symmetric Functions of the Eigenvalues of a Matrix

Maldos mokslas

• Mokslas, kaip maldos suveikia
• Dievo žodžio skaitymas ir rašymas
• Kaip iš asmeninių požiūrių išvesti besąlygišką Dievo požiūrį?
• Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje
• Santrauka: Doroviniai luomai: Žmonių rūšiavimo pagrindimai. Amerikos juodųjų patirties apmąstymas.
• Santrauka: Tikimybinis žvilgsnis į žmonijos reikšmę visatos raidoje
• Santrauka: Išminčių ugdymas įrangos atotrūkio priešaušryje
• Abstract: Grace and Justice: The Deliberate Ambiguity of Whether We Live in a System Which is Open or Closed?
• Article: How Could Scalar Consequentialism Ever Lose at Chess?
• Environment as Spiritual Capital. An Argument for Restoring Vilnius's Oldest Jewish Cemetery?
• An Economy for Giving Everything Away
• The Orchard of Thoughts: An Alternative Culture of Growing in Not Knowing?
• We Learn to Stick Our Necks Out
• Social Hacking: The Need for an Ethics
• Social Infrastructure for Virtual Flash Mobs
• Daoism for a Lifetime or a Day??

Apžvalgos

• The Truth: From Relative to Absolute?
• Santrauka: Viską išmanyti, viską globoti
• Paraiška: Teologinis, filosofinis, psichologinis ir sociologinis neribotos asmens brandos modelis Paraiškos vertinimas

Apžvalga

Žinokime viską