神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Gyvenimo lygtis, Suvestinė, Dievo veidas, Gyvenimas, Išgyvenimai, Dievo veidas, Michael Kazanjian, Poreikiai (Jėzaus pasisakymai "Aš esu..."), Šviesuolių bendrystė, Blogis

Ką reiškia amžinas gyvenimas?


  • Naujai peržiūrėti Jėzaus mintis šv.Jono evangelijoje apie amžiną gyvenimą.

Kas yra amžinas gyvenimas?

Amžinas gyvenimas išsakomas šešiais atvaizdais - keturiais asmenimis (apimtimis), taip pat suvokimu (didėjančiu laisvumu) ir susiklausymu (mažėjančiu laisvumu).

Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.

  • Suvokimas Dievo gerumo, tai yra, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
  • Šis suvokimas grindžia gyvenimo lygtį.
  • Atotrūkis tarp besąlygiško Dievo ir gerumo sąlygose.

Suvokimas, kad mūsų kertinė vertybė nepakankama.

  • Sąmoningėjimas, aštuongubo kelio klausimais vis praplėčiantis mūsų kertinę vertybę, tad mus amžinai brandinantis.

Gyvenimas Dievu: Dievo išsipildymas

  • Visais laikais bevykstantis Dievo (ir kartu visko) visokeriopas išsipildymas būtent mumis, mūsų bendryste, mūsų vienumu, sąmonės ir ypač pasąmonės.
  • Gyvenimas Dievu. Suvedame nežinantį, tiriantį Dievą - jo dvasią - ir mūsų savastį, būklę, aplinkybes, įskaitant mūsų ryšį su atmintimi, bendryste, visuomene, pasauliu.
  • Dievo Tėvo valia.
  • Dievo valios dvasia, šaltinis. Amžino gyvenimo sandara yra išmintis, atvaizdai yra gėrio kryptys (gera širdis ir gera valia), o esmė yra Dievo valia.
  • Visko raiška, tad ir visko išsakymas.
  • Nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.

Gyvenimas Savimi: Amžina branda, čia ir dabar.

  • Amžina branda - amžinai mokytis, lavintis, ugdytis, bręsti, gyventi - čia ir dabar
  • Gyvenimas laisve, tad dorove, kaip turėtumėme elgtis.
  • Daugiau nė tik amžinybė.

Gyvenimas Tavimi: Gyvenimas klausimais. Žiūrėjimas ne į Dievą, o su Dievu.

  • Tavimi matome Dievą. Amžinas gyvenimas leidžia žmogui apsisukti ir žiūrėti ne į Dievą, o su Dievu. Amžinas gyvenimas leidžia priimti Tavo požiūrį.
  • Pasaulį (pasąmonės tinklą) įtakoja ir jame atsispindi kažkas už jį daugiau.
  • Atvirumas tam, kas už mus didesnis, ir šis pasirinkimas yra pagrindas buvimui viena.
  • Gyvenimas nežinojimu (amžinu gyvenimu - sąmone). Tuo tarpu šiaip gyvename žinojimu (paprastu gyvenimu - pasąmone). Sąmonė šias dvi pasaulėžiūras tobulai sulygina. Minčių sodo bendrystė skiepija nežinojimą kas esame, kaip esame ir kodėl esame.
  • Mūsų pasirinkimas, kuriuo atsiveriame Dievui, taip kad jisai gyven mumis kaip Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Dvasia ir mumis esame viena.

Gyvenimas Kitu: Šviesuolių bendrystė.

  • Išmokymas gyventi kitais. Atsisakymas savęs, savo prielaidų, kaip kad Dievas atsisako. Savęs nežinojimas.

Gyvenimas Visais: Gyvenimas susiklausymu

  • Visų skirtingų asmenų (Dievo, Mano, Tavo, Kito) susiklausymo, jų vienumo aplinkybės.
  • Ką vienumas (viskas) išgyvena.
  • Vieningumo buvimas už santvarkos
  • Žmogaus išėjimas už savęs į neapibrėžtumą, jo išlikimas neapibrėžtume, taip kad esame viena neapibrėžtume.
  • Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.
  • Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Amžinas gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.
  • Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
  • Amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.
  • Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
  • Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas.
  • Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas.
  • Mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?"
  • Gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti.
  • Kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras.
  • "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
  • Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas).
  • If we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
  • Amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.
  • Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.

I offer my definition of "eternal life".

I suggest that "God's love", in the sense that Frank Mosca points to, is a fruitful concept that we might first locate within our own minds, and then learn more by considering its implications for the CTMU.

I imagine that, above all, the CTMU is a hypothesis that our minds and the universe and all self-standing systems are structurally the same, when they are fully realized as to their potential. I suppose that is to say that metaphorical thinking is valid. For example, in Plato's Republic, Socrates compares the human soul with an entire city-state, and analyzes the state so as to draw conclusions about the soul.

This hypothesis lets us choose the system that we study so as to be able to explore the questions that we are interested in. The physical world is an amazing place to consider isolated, reproducible interactions at a variety of scales. A city-state is a helpful organism for considering how different outlooks structure themselves with regard to each other. I imagine that our own human lives are the domains where we have our best intuition as to how everything comes together as a whole. It is natural and appropriate to "anthropomorphize", to think as a human, when we try to grasp the meaning of it all, and anyways, that is the outlook from which we need to make sense of it all, in the end. But this is valid when we do so in the sense of a self-standing human because that is when the metaphor definitely holds. We are brought up not to consider ourselves as self-standing (think of the oddness of Jesus' "I Am" or the self-centeredness of an infant). However, we can imagine God's outlook and thereby escape the social realities that we have consented to. Perhaps God is sufficiently important to us as simply the ever present possibility (and through the historical Jesus, an actuality, and the Creator, a necessity) that we may imagine and access a self-standing perspective (a Why).

From this view, it is valid to sketch out conclusions based on our aesthetic sense (what idea we find most beautiful, what we would like to believe) that is also faithful to the facts that we find. For our aesthetic sense is, I imagine, a faculty onto a self-standing system that it relates us to. The conclusion which is most beautiful is the one that is true. That is, I think, the purpose of our aesthetic sense. The facts are there, apparently, to force us to unfold, enrich our aesthetics. They are like dust on panes of glass that let us see the glass even as we see through it. In general, I suppose, our aesthetic sense tends towards the minimal solution.

Day of Judgment

Andrius: God will account for himself. He will silence those who account for him. This is the logic and the story of the Book of Job, when he silenced Job's friends and responded to Job and rewarded him. He will be separate from the good, and not reduced to it. And this is eternal life. And this day is brought on by the innocent victims who require justice. This is the message of the Book of Revelations. For God is a borrower who borrows from those to whom he gives.


Gyvenimas įdomus, kad vis nežinai, kas bus toliau. O ko daugiau žinai, to labiau nežinai, kas bus toliau ir to įdomiau.


AmžinasGyvenimas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 balandžio 09 d., 14:57