Viską žinoti

• Peržiūrėti savo filosofijos sąvokas, sąvokyną, kokiais būdais jas įvairiai apibrėžiau.

• Biologijos žinojimo rūmų pagrindu apibrėžiau gyvybę. Mano būdai yra dažnai visuminiai, tad įsiklausiantys į visumą, radantys, nutaikantys tašką visumoje. Bet galima apibrėžti ir sudėtiniu būdu, galima ir palygindami su jau žinomomis sąvokomis. Bendrai, šiais būdais galiu išsiaiškinti įvardijimo kalbą, kaip įsiklausome ir tokiu būdu nustatome reikšmę. Galęčiau sudaryti kalbos mokymosi žinojimo rūmus.

Apibrėžtumas

Apibrėžtumu iškyla

• Žmogus. Jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
• Sąmoningumas reiškiasi ketverybe.
• Savastis, nes atsiranda iš ko išeinama.
• Keturios išėjimo iš savęs (į save) pakopos.
• Sąlygos.
• Šališkumas.
• Neigimas.
• Paskirybė, atskirybė. Ji svarbi vienumui nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis.
• Veiksmai +1, +2, +3. Jie yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys vyksmą -1.
• Požiūrio lygtis.
  • Pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami.
  • Požiūrio lygtyje skirtumas tarp neapibrėžtumo ir apibrėžtumo išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
• Gyvenimo lygtis.
  • Sustato pasirinkimus.
  • Gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus.

• Kaip susiję suvokimo lygmenys ir gyvenimo lygties lygmenys?

• Kaip geriausia apibrėžti sąvokas, mintis, sandaras ir taip toliau?

• Vienumas trejopai reiškiasi: vienų vienumu, bendražmogiškumu, plazdenimu. Kaip tą vienumą suprasti kaip vykstantį skirtingose plotmėse? Kaip tas plotmes sieja trejybės ratas? Kaip šie vienumai išreiškia neapibrėžtumo trejybę?
• Kaip apibrėžtam žmogui mąstyti neapibrėžtą? Meilė palaiko vienumą. Meilė apibrėžia Dievą.

Suvokiamumas

• Apibrėžtumas išsako suvokiamumą.

• Apibrėžtumu išsiskiria atsiskleidimo pakopos.

Sandara svarbi apibrėžimams.

• Apibrėžtumas veda iš ketverybės į septynerybę, tarpe - būklėje - apibrėžtume puoselėja nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.

• Kaip susikuria veiksmai +0, +1, +2, +3?
• Kaip požiūrio lygtis iškyla vyksmu -1?

• Kaip suprasti, kad suvokimas reiškiasi trejybe, o apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis?

Neapibrėžtumas, Gyvenimo lygtis, Apimtys, Žinojimas, Požiūrių sudūrimas, Tiesa, Suvestinė, Apimtys, Požiūriai, Helmut Leitner, riba, ribota, neribota, laisvė, pirmyn, atgal, žvilgsnis, išėjimas už savęs, išskyrimas, deterministinis, miglota, Algebra of Distinguishability.

Kas yra apibrėžimas?

Apibrėžimo kilmė ir sąlygos

• Suprasti kaip iškyla apibrėžimas, kaip jį grindžia trejybės ratas.
• Ar neigimas iškyla neapibrėžtumu?
• Ar teigimas yra pirm neigimo?
• Tarpas Kaip išsivysto tarpas?

Kaip apibrėžiama?

• Kaip santykiai apibrėžia vienumą?
• "Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?
• Susieti apibrėžtumą su būdais apibrėžti: padalinimais, aplinkybėmis.
• Kaip kalbos apibrėžia?
• Kaip atjautos apibrėžia?

• Susieti apibrėžtumą su būdais apibrėžti: padalinimais, aplinkybėmis.
• Kaip kalbos apibrėžia?
• Kaip atjautos apibrėžia?

• Suvokiamumas, suvoktumas, kaip kad Dievo Dvasia bendrai suvokta.

• Suvokiamumas, suvoktumas, kaip kad Dvasia bendrai suvokta.

• Apibrėžimas (požiūrio lygtis) glūdi aštuongubame kelyje kartu su ketverybe.

• Vienumas trejopai reiškiasi: vienų vienumu, bendražmogiškumu, plazdenimu. Kaip tą vienumą suprasti kaip vykstantį skirtingose plotmėse? Kaip tas plotmes sieja trejybės ratas? Kaip šie vienumai išreiškia neapibrėžtumo trejybę?
• Kaip apibrėžtam žmogui mąstyti neapibrėžtą? Meilė palaiko vienumą. Meilė apibrėžia Dievą.

• Bott 2-periodiškumas išsako neapibrėžtojo kampu kaip pereinama iš neapibrėžto Dievo į apibrėžtą žmogų ir atgal. O Bott 8-periodiškumas tai išreiškia apibrėžtojo kampu, taip kad neapibrėžtą Dievą išreiškia nulybė, o apibrėžtą žmogų išreiškia ketverybė.

Užrašai

• Už santvarkos yra trys pakopos. Jos sudaro trejybės ratą. Santvarkoje matosi keturios pakopos.
• Neapibrėžtumas veda iš nulybės į trejybę. Apibrėžtumas veda iš ketverybės į septynerybę, tarpe - būklėje - apibrėžtume puoselėja nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
• Ryšiai atsiranda su ketverybe kuomet yra dalykų išskyrimas, kaip kad fermionais. Prieš tai tegali būti skirtingų reikšmių sutapimas neapibrėžtume, kaip kad bosonais.

• Pirminiai apibrėžimai išplaukia iš būties klausimo, tad yra susiję su dvejybės atvaizdais. Būties klausimas veiksmais +3, +2, +1 apžvelgia padalinimus -1, 0, 1, tad apžvelgia atitinkamus laisvės, Dievo ir tvarkos klausimus. Būties klausimas iškyla kada Dievas nebūtinas. Jisai grindžia Dievo būtinumą.

Atskirtinumas-skirtingumas

• Kaip apibrėžimą pagrįsti atskirtinumo algebra?
• Kokie apibrėžimai išplaukia iš atskirtinumo algebros?

• Atskirtinumo (lygybės ir nelygybės) algebra leidžia mums nustatyti kas yra apibrėžta.

• Kaip Spencer-Brown pavidalo dėsniai grindžia atskirtinumą (kaip antai fermionų)?

2000 metais brėžiau man žinomų sandarų brėžinius. Jų žymes spalvinau

• Raudonai - tai kas mano manymu glūdi prote bet kas iš esmės miglota nes yra neprieinama, neįsivaizduojama
• Žaliai - glūdi prote, nemiglota, prieinama, akivaizdu pasaulyje
• Geltonai - tai kas neglūdi prote, yra neprivaloma, man padeda naujai pažvelgti
• Mėlynai - tai kas neglūdi prote, neprieinama, tiesiog žymė, pasižymėjimui

What I'm trying to do is counter to how we're conditioned to think. Hopefully, I can help myself and others grow in our thinking. This means that I will diverge from how we usually think, and also, that I want, at some point, to relate to how we usually think, so that I and others might grow beyond that. This means that we'll give up how we usually think, or at least, expand beyond it, which is to say, give up on the restrictions that we place on our thinking.

Apibrėžimai yra esmė mano užmojo viską žinoti.

Žinoti, tai turėti apibrėžtą apimtį. Ketverybė apibrėžia, tad išgauna sąvokų tiesą.

Žinoti viską tai turėti neapibrėžtojo požiūrį į apibrėžtąjį.

Apibrėžimai yra išbaigti kai jie apima stebėtoją. (RaimundasVaitkevicius)

定义 ..... דעפֿיניציע

定义 ..... דעפֿיניציע

Neapibrėžtumas, Apimtys, Žinojimas, Požiūrių sudūrimas, Tiesa, Suvestinė, Apimtys, Požiūriai, Helmut Leitner, riba, ribota, neribota, laisvė, pirmyn, atgal, žvilgsnis, išėjimas už savęs, išskyrimas, deterministinis, miglota, Algebra of Distinguishability.

Kas yra apibrėžtumas

• Apibrėžtumas yra žinojimo aplinkybės.

Nulinis narys yra apibrėžimo pagrindas

• Apibrėžimas iškyla ketverybe išskyrus trejybės rato narį ir tą patį narį apėjus trejybės ratą. Užtat atsiranda nulinis narys. Atsiranda koordinačių pradžia koordinačių sistemai.

Apibrėžtumas grindžia tarpinius lygmenis

• Apibrėžtumas įveda tarpinius lygmenis - betką ir kažką. Užtat jame nėra kaip pereiti vienareikšmiškai iš bendro likimo į bendrą svajonę, iš susikalbėjimo į suvokimą. Vienareikšmiškas perėjimas vyksta per asmens akistatą su Dievu - paklusimu, asmenybės akistata su asmeniu - tikėjimu, pasaulio akistata su asmenybe - rūpėjimu.

• Ką reiškia būti apibrėžtam?

• Koks ryšys tarp ketverybės lygmens ir apibrėžimo?
• God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined?
• Koks ryšys tarp troškimo ir apibrėžimo? Ypač turint mintyje, kad troškimų apimtys veda iš nieko į viską, tuo tarpu apibrėžimo apimtys veda iš visko į nieką.
• Kaip vienybės atvaizdai neapibrėžia apimčių?

• Kaip santykiai apibrėžia vienumą?

Žr. Apimtys, Žinojimas, Požiūrių sudūrimas, Tiesa, Suvestinė, Apimtys, Požiūriai, Helmut Leitner, riba, ribota, neribota, laisvė, pirmyn, atgal, žvilgsnis, išėjimas už savęs, išskyrimas, deterministinis, miglota, Algebra of Distinguishability.

• Kategorijų teorija yra priemonė apibrėžti sąvokas jas išsakant sandarą gerbiančiais atvaizdžiais.

• Kategorijų teorija yra priemonė apibrėžti sąvokas jas išsakant sandarą gerbiančiais atvaizdais.

Žr. Apimtys, Žinojimas, Požiūrių sudūrimas, Tiesa, Suvedimas?, Apimtys, Požiūriai, Helmut Leitner, riba, ribota, neribota, laisvė, pirmyn, atgal, žvilgsnis, išėjimas už savęs, išskyrimas, deterministinis, miglota, Algebra of Distinguishability.

• Kategorijų teorija yra priemonė apibrėžti sąvokas jas išsakant sandarą gerbiančiais morfizmais.

定义 ..... דעפֿיניציע

• Klausimas "Kas yra laimė?" išsaukia trejybę. Ar tai reiškia, kad 7+4=3, kad veiksmas +4 yra apibrėžimas?

• Apibrėžimas (požiūrių lygtis) glūdi aštuongubame kelyje kartu su ketverybe.

Apibrėžimo pavyzdžiai

• Tvarkyti, grįsti, gryninti, rinktis proto aplinką. Define a concept in terms of other concepts. I wanted to be sure to include and define all of the basic concepts in life. I wanted to do that in terms of the most basic concepts, and ultimately, ground them in the structures that I was discovering. I defined life as "the fact that God is good" and love as "support for life" and also as "the unity of the representations of the structure of God", thus "the unity of wishing", "the unity of the representations of everything". I organized these definitions using TheBrain and then later exported that to an HTML hierarchy. I knew that this kind of definition was, by itself, problematic and so I looked for other ways of defining as well, such as by way of "mind games" as with the topologies.1

Apimties turėjimas

• Tai kas apibrėžta turi apimtį (viską, betką, kažką, nieką), o tai, kas neapibrėžta, neturi apimties (didėjantis ar mažėjantis laisvumas).

• Santykis su savimi.

Nusakymas atitokėjimu.

• Išėjimas už sąvokos, tad jos išsakymas jos ribomis, jos išeities ir suvesties taškais.

Nusakymas vienumo ir nevienumo.

Vienumo ir nevienumo nusakymas.

• Apibrėžimas nusako, kas yra viena ir kas neviena.
• Sąlyginis buvimas viena. Buvimas viena Nebuvimo viena apimtyje.

• Vidinė sandara, kurią išoriniai teiginiai galėtų apčiuopti.

Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?

Apibrėžimas yra:

Dvasios ir sandaros porinis išsivystymas, išeinant už savęs, taip kad tiesa turinys atitinka raišką.

• Apie tai kalba Laozi Daodejing pirmasis skyrius.
• Apibrežimas atsiranda išvertus požiūrį. Tad kiekvieną požiūrį lydi jo apibrėžimas. Tai yra dvejybinis santykis, tad jame glūdi dvejybės ir jos atvaizdai.
• Apibrėžimui (apribojimui) reikia dviejų požiūrių - vienu yra išsakomos ribos, kitu išsakoma, tai kas neribota, kas nevaržoma tų ribų.

• Viewed by a distinct path, set by a distinct structure.
• Pavidalai - kas po apibrėžimo, kas išplaukia iš būties.
• Vidinė sandara, kurią teiginiai galėtų apčiuopti.

Kas grindžia apibrėžimą?

• Structure: the first three divisions allow for structure, allow for divisions and definition.
• Pirminiai apibrėžimai išplaukia iš būties klausimo, tad yra susiję su dvejybės atvaizdais. Būties klausimas veiksniais +3, +2, +1 apžvelgia padalinimus -1, 0, 1, tad apžvelgia atitinkamus laisvės, Dievo ir tvarkos klausimus. Būties klausimas iškyla kada Dievas nebūtinas. Jisai grindžia Dievo būtinumą.

Žr. Apimtys, Žinojimas, Kategorijų teorija, Požiūrių sudūrimas, Tiesa, Suvedimas?, Apimtys, Požiūriai, Helmut Leitner, riba, ribota, neribota, laisvė, pirmyn, atgal, žvilgsnis, išėjimas už savęs, išskyrimas, deterministinis, miglota, Algebra of Distinguishability.

• Viewed by a distinct path, set by a distinct structure.
• Nekintamieji tad susiję su apibrėžimu.
• Pirminiai apibrėžimai išplaukia iš būties klausimo, tad yra susiję su dvejybės atvaizdais. Būties klausimas veiksniais +3, +2, +1 apžvelgia padalinimus -1, 0, 1, tad apžvelgia atitinkamus laisvės, Dievo ir tvarkos klausimus. Būties klausimas iškyla kada Dievas nebūtinas. Jisai grindžia Dievo būtinumą.
• Structure: the first three divisions allow for structure, allow for divisions and definition
• Niekas turi vidinę sandarą, tai tuštuma, tai nulybė.
• Pavidalai - kas po apibrėžimo, kas išplaukia iš būties.

Dvasios ir sandaros porinis išsivystymas, išeinant už savęs, taip kad tiesa turinys atitinka raišką.

• Apie tai kalba Laozi Daodejing pirmasis skyrius.
• * Apibrežimas atsiranda išvertus požiūrį. Tad kiekvieną požiūrį lydi jo apibrėžimas. Tai yra dvejybinis santykis, tad jame glūdi dvejybės ir jos atvaizdai.
• Apibrėžimui (apribojimui) reikia dviejų požiūrių - vienu yra išsakomos ribos, kitu išsakoma, tai kas neribota, kas nevaržoma tų ribų.

• Apibrėžimas vyksta išėjimu už savęs. Viskas yra visiškai apibrėžtas keturiomis savybėmis, tai visiškas apibrėžtumas. Niekas yra apibrėžtas viena savybe, tai neapibrėžtumas, tačiau toks neapibrėžtumas yra, kaip toks, apibrėžtas. Kažkas apibrėžtas dviem savybėm, o betkas trim:
  • būtina sąvoka - niekas
  • taip pat: neturi vidinės sandaros - kažkas
  • taip pat: visaką priima, neturi filtro - betkas
  • taip pat: neturi išorinės aplinkos - viskas

Žr. Apimtys, Žinojimas, Kategorijų teorija, Helmut Leitner See also: Definite, Indefinite, IndefiniteVDefinite, Define, Overview, Truth, Freedom, Forwards, Backwards, View, Scope, Unlimited, Definition, GoingBeyondOneself, AlgebraOfViews

• Išėjimas už savęs, būtent įžvalgai išeinant už savęs į apimtį, iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą.
• Dievo buvimas.
• Dievas išeidamas už savęs yra vaizduojamas visom keturiom apimtim, tad Dievas yra tiek neapibrėžtas, tiek apibrėžtas, besąlygiškai, grynai. Tuo tarpu nieko neapibrėžtumas yra apibrėžtas. Apimtys išsako Dievo troškimus.