定义 ..... דעפֿיניציע

Apibrėžimas yra:

Nusakymas atitokėjimu.

• Išėjimas už sąvokos, tad jos išsakymas jos ribomis, jos išeities ir suvesties taškais.
• Santykis su savimi.

Nusakymas vienumo ir nevienumo.

• Apibrėžimas nusako, kas yra viena ir kas neviena.
• Sąlyginis buvimas viena. Buvimas viena Nebuvimo viena apimtyje.

Dvasios ir sandaros porinis išsivystymas, išeinant už savęs, taip kad tiesa turinys atitinka raišką.

• Apie tai kalba Laozi Daodejing pirmasis skyrius.
• Apibrežimas atsiranda išvertus požiūrį. Tad kiekvieną požiūrį lydi jo apibrėžimas. Tai yra dvejybinis santykis, tad jame glūdi dvejybės ir jos atvaizdai.
• Apibrėžimui (apribojimui) reikia dviejų požiūrių - vienu yra išsakomos ribos, kitu išsakoma, tai kas neribota, kas nevaržoma tų ribų.
• Nekintamieji tad susiję su apibrėžimu.
• Viewed by a distinct path, set by a distinct structure.
• Pavidalai - kas po apibrėžimo, kas išplaukia iš būties.
• Vidinė sandara, kurią išoriniai teiginiai galėtų apčiuopti.

Išėjimo už savęs eigos nustatymas, tad apimties nustatymas

• Žinojimas - pasižiūrėjimas iš šalies - į išėjimą už savęs
• Išsakytas apimtis (nieką, kažką, betką, viską) atitinkančiomis savybėmis
• Įtvirtinimas apimtyje - grounding in Scope
• the establishing of Scope and thus the distinction of the one who knows, assumes (and applies definition) and the one who is known, assumed (and to whom the definition is applied) so that they may be the same or different, the circumscription of NotWho in terms of NotWhat that assumes them, the negation of an assumption about Not Who. (Negation of Representations of Onesome) (Creation)
• ... in Scope
• Theory in a Scope
• Knowledge given a Scope, and in particular, when the Scope is Nothing
• Išėjimas už savęs, būtent įžvalgai išeinant už savęs į apimtį, iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą.
• Apibrėžimas vyksta išėjimu už savęs. Viskas yra visiškai apibrėžtas keturiomis savybėmis, tai visiškas apibrėžtumas. Niekas yra apibrėžtas viena savybe, tai neapibrėžtumas, tačiau toks neapibrėžtumas yra, kaip toks, apibrėžtas. Kažkas apibrėžtas dviem savybėm, o betkas trim:
  • būtina sąvoka - niekas
  • taip pat: neturi vidinės sandaros - kažkas
  • taip pat: visaką priima, neturi filtro - betkas
  • taip pat: neturi išorinės aplinkos - viskas
• Dievo buvimas.
• Dievas išeidamas už savęs yra vaizduojamas visom keturiom apimtim, tad Dievas yra tiek neapibrėžtas, tiek apibrėžtas, besąlygiškai, grynai. Tuo tarpu nieko neapibrėžtumas yra apibrėžtas. Apimtys išsako Dievo troškimus.

Apimties turėjimas

• Tai kas apibrėžta turi apimtį (viską, betką, kažką, nieką), o tai, kas neapibrėžta, neturi apimties (didėjantis ar mažėjantis laisvumas).

Sandaros išvystymas tiesos lygmenimis, apimtimis:

• Viskas, Visaregis, Netroškimai, Nedviprasmybės
• To be defined is to be set in some way (and not some other way). Therefore definitions distinguish hard Truth from soft truth.

Apibrėžiama tai, kas už apimties, kas neviena - neigimu iškeliamas jo nevieningumas su tuo, kas apimtyje - tad svarstoma būtis, to kas už apimties

• is of NotEverything, NotAnything, NotSomething, NotNothing.
• comes before relationship (of Being One With)
• negates where God goes to (Everything's properties, where God is not).
• (NotFreedom) is negation of a property of not being alone (of NotGod, Everything), self-standing in a system's context, external limitations, acceptance from Beyond of Negation, the negation from beyond of NullActivity (of Willing), Questions taking up Answers, yielding Scope (Self) as the absolute limits of Activity. The Creator defines the Creation by self-defining himself as the negation of their creation, limiting his NullActivity, thus making room for their creation.
• Creation, interference with NotGod, Questions taking up Answers.

Suvokiamumas

• Apibrėžtumas išsako suvokiamumą.
• Suvokiamumas, suvoktumas, kaip kad Dievo Dvasia bendrai suvokta.
• Apibrėžtumu išsiskiria atsiskleidimo pakopos.
• Atskirtinumo (lygybės ir nelygybės) algebra leidžia mums nustatyti kas yra apibrėžta.
• Apibrėžimas (požiūrio lygtis) glūdi aštuongubame kelyje kartu su ketverybe.
• Apibrėžtumas yra žinojimo aplinkybės.

Nulinis narys yra apibrėžimo pagrindas

• Apibrėžimas iškyla ketverybe išskyrus trejybės rato narį ir tą patį narį apėjus trejybės ratą. Užtat atsiranda nulinis narys. Atsiranda koordinačių pradžia koordinačių sistemai.

Apibrėžtumas grindžia tarpinius lygmenis

• Apibrėžtumas įveda tarpinius lygmenis - betką ir kažką. Užtat jame nėra kaip pereiti vienareikšmiškai iš bendro likimo į bendrą svajonę, iš susikalbėjimo į suvokimą. Vienareikšmiškas perėjimas vyksta per asmens akistatą su Dievu - paklusimu, asmenybės akistata su asmeniu - tikėjimu, pasaulio akistata su asmenybe - rūpėjimu.
• Klausimas "Kas yra laimė?" išsaukia trejybę. Ar tai reiškia, kad 7+4=3, kad veiksmas +4 yra apibrėžimas?

Neapibrėžtas žvilgsnis ir apibrėžtas žvilgsnis

Apibrėžtumas susijęs su žinojimu. Žinome apibrėžtumą, jo lygmenis. Apibrėžtumas reiškiasi keturiais žinojimo lygmenimis. Tačiau galime žinoti ir neapibrėžtumą, tai ko nežinome.

Šis esminis skirtumas grindžia požiūrių grandinę kuria visos sandaros išsivysto. Žinau, kad nežinau, kad žinau...

Indefinite and definite are the two Representations Of Slack, increasing and decreasing. Their scopes are the four Representations Of Everything: all, any, some, none.

It is crucial which direction we are thinking about in defining things.

Apibrėžtumas yra dangaus karalystės esmė - dieviškumo išgyvenimą žmogiškume.

Viską žinoti

Apibrėžimai yra esmė mano užmojo viską žinoti.

Žinoti, tai turėti apibrėžtą apimtį. Ketverybė apibrėžia, tad išgauna sąvokų tiesą.

Žinoti viską tai turėti neapibrėžtojo požiūrį į apibrėžtąjį.

Apibrėžimai yra išbaigti kai jie apima stebėtoją. (RaimundasVaitkevicius)

Apibrėžtumas

Apibrėžtumu iškyla

• Žmogus. Jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
• Sąmoningumas reiškiasi ketverybe.
• Savastis, nes atsiranda iš ko išeinama.
• Keturios išėjimo iš savęs (į save) pakopos.
• Sąlygos.
• Šališkumas.
• Neigimas.
• Paskirybė, atskirybė. Ji svarbi vienumui nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis.
• Veiksmai +1, +2, +3. Jie yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys vyksmą -1.
• Požiūrio lygtis.
  • Pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami.
  • Požiūrio lygtyje skirtumas tarp neapibrėžtumo ir apibrėžtumo išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
• Gyvenimo lygtis.
  • Sustato pasirinkimus.
  • Gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus.

Kas grindžia apibrėžimą?

• Structure: the first three divisions allow for structure, allow for divisions and definition.
• Pirminiai apibrėžimai išplaukia iš būties klausimo, tad yra susiję su dvejybės atvaizdais. Būties klausimas veiksmais +3, +2, +1 apžvelgia padalinimus -1, 0, 1, tad apžvelgia atitinkamus laisvės, Dievo ir tvarkos klausimus. Būties klausimas iškyla kada Dievas nebūtinas. Jisai grindžia Dievo būtinumą.

Apibrėžimo būdai

Sandara svarbi apibrėžimams.

• Complex concepts may be defined in terms of simpler ones, primitive ones. But how do we define primitive concepts, the fundamentals?
• Padalinimai: The divisions of everything serve to define issues as states of mind by presenting the relationships among the outlooks that are relevant.
• Aplinkybės: Mind games: Topologies are defined by way of mind games.
• Veiksmai: The structure of the divisions is also given by operations +1, +2, +3.
• Kategorijų teorija yra priemonė apibrėžti sąvokas jas išsakant sandarą gerbiančiais atvaizdžiais.

Apibrėžimo pavyzdžiai

• Tvarkyti, grįsti, gryninti, rinktis proto aplinką. Define a concept in terms of other concepts. I wanted to be sure to include and define all of the basic concepts in life. I wanted to do that in terms of the most basic concepts, and ultimately, ground them in the structures that I was discovering. I defined life as "the fact that God is good" and love as "support for life" and also as "the unity of the representations of the structure of God", thus "the unity of wishing", "the unity of the representations of everything". I organized these definitions using TheBrain and then later exported that to an HTML hierarchy. I knew that this kind of definition was, by itself, problematic and so I looked for other ways of defining as well, such as by way of "mind games" as with the topologies.1

Brėžiniai

2000 metais brėžiau man žinomų sandarų brėžinius. Jų žymes spalvinau

• Raudonai - tai kas mano manymu glūdi prote bet kas iš esmės miglota nes yra neprieinama, neįsivaizduojama
• Žaliai - glūdi prote, nemiglota, prieinama, akivaizdu pasaulyje
• Geltonai - tai kas neglūdi prote, yra neprivaloma, man padeda naujai pažvelgti
• Mėlynai - tai kas neglūdi prote, neprieinama, tiesiog žymė, pasižymėjimui

Užrašai

• Už santvarkos yra trys pakopos. Jos sudaro trejybės ratą. Santvarkoje matosi keturios pakopos.
• Apibrėžtumas veda iš ketverybės į septynerybę, tarpe - būklėje - apibrėžtume puoselėja nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
• Ryšiai atsiranda su ketverybe kuomet yra dalykų išskyrimas, kaip kad fermionais. Prieš tai tegali būti skirtingų reikšmių sutapimas neapibrėžtume, kaip kad bosonais.
• Bott 2-periodiškumas išsako neapibrėžtojo kampu kaip pereinama iš neapibrėžto Dievo į apibrėžtą žmogų ir atgal. O Bott 8-periodiškumas tai išreiškia apibrėžtojo kampu, taip kad neapibrėžtą Dievą išreiškia nulybė, o apibrėžtą žmogų išreiškia ketverybė.

My use of words and terms

What I'm trying to do is counter to how we're conditioned to think. Hopefully, I can help myself and others grow in our thinking. This means that I will diverge from how we usually think, and also, that I want, at some point, to relate to how we usually think, so that I and others might grow beyond that. This means that we'll give up how we usually think, or at least, expand beyond it, which is to say, give up on the restrictions that we place on our thinking.

For example, many people believe that it's not possible to think without words. Words do offer many advantages. However, we would not want to say that the deaf do not think, or that infants do not think. My work shows, at least to me, that it is possible to think in terms of concepts. For example, I can think the concept everything without making use of any particular word. I can think it because I can consider, intuit, reflect on its structural properties. This kind of thinking is much deeper than the manipulation or leveraging of words. Furthermore, I find evidence that concepts are universal and absolute, whereas words are quite unreliable and by nature have many meanings. So I think it's important to focus on the underlying concepts and not place too much weight on the names for these concepts.

Words or names are important as markers that we can manipulate. Sometimes I use abstract symbols, for example, I may refer to the levels of the foursome as +0, +1, +2, +3 or to the perspectives of the twosome as ! and ?. However, such symbols tend to be loaded with meaning at some point and in some way, and so we do not escape the question, what connotations to include in the name. Some terms I invent, especially if they are for original concepts, especially for the abstract structures that I uncover, for example: nullsome, onesome, twosome, threesome, foursome, etc. Although even here I use names that extend the meaning of existing words. Generally, I try to find the simplest, most familiar and understandable terms that capture the relevant intuition, but I give them an additional, often formal meaning. This approach is very common in mathematics, physics and the sciences. For example, the word or in everyday language is a bit vague, but tends to mean either... or... but not both, whereas in mathematics A or B means anything that is in at least one of A or B (or, in everday language, we might say for this A and/or B). Similarly, physics has taken everyday words such as force, mass, power, time, energy and given them very precise meanings which are quite unexpected and even counterintuitive for those who know only the everday usage. Indeed, people often think that everyday usage is somehow definitive when actually it is a social construct, a folk theory.

I try to express and ground concepts by way of structure, by way of their relationship with themselves, as then they do not depend on any larger context. That is why the divisions of everything are so central, because they are defined and described by the relationships between the perspectives, the parts which they organize. This is a great challenge, but I feel my efforts have been fruitful. I think of mathematics as the study of structure, and what I am doing is a sort of pre-mathematics, how structure arises out of concepts. Mathematics is important as a source of ideas. For this reason, I do draw on mathematics as a source of terms.

For example, in working with categories (as Kant would call them), I realized that it was not helpful to think of them as abstractions of things that we imagine. In fact, they were quite the opposite - they were backdrops, canvases, worlds which our imagination provided so that we could place something in it and imagine it in such a context. For example, there is a metaphor love is a journey, and here journey brings to mind an entire abstract world that an abstract journey conjures. Typically, a thing (or a word) may have a definition that can be pulled together as a single, definitive statement. However, a world is not described by a single, definitive statement. Imagine living on a sphere, or a flat plane, or a line, or on a torus. Each of these worlds has its own geometry, its own properties locally and globally. In mathematics, such a world is described not by one definitive statement, but rather by a set of rules, and that set is typically not special. The same world can be described, determined by a variety of different rules, none of which can claim to be special. It is only the world itself that is special. In mathematics, this kind of world is often talked about as a topology. Another word that I could use is circumstances. What I'm trying to convey is that a concept like many is not an abstract thing but rather a world or circumstance that we project things upon. For example, in defining language as a mapping you're relying on the concept of many, that there can be parallel relationships. With the [Topologies #] I have found a way to rigorously define concepts such as many.

Generally, what I'm trying to do is to find the existing words that best capture the intuition that I'm pointing to, and then extend, specialize, formalize their meaning further. Where possible I try to draw on everyday language. But I also extend terms from mathematics and other disciplines which themselves extend on the meanings of words from everyday life. This means that I can communicate to myself and others at least something of what I mean. And first of all, I am writing for myself, looking for terms which will help me capture my insights.

Also, this is all a work-in-progress, which means that many of the underlying concepts are underdeveloped, murky. Progress is made by getting a clearer understanding of the underlying concepts. Thinking about the terms is helpful but ultimately the issue to solve is deeper.

Yet truly it is exciting when ordinary everyday language can take on a deeper, more mature meaning. For example, the concepts whether, what, how and why are ancient. And yet we might come to understand that they are not accidental, that they express deep concepts.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC