Gvildenu | Mintys / DievasSandarose

Gvildenu, kaip Dievas reiškiasi įvairiausiose sandarose.

Ieškoti ryšio tarp tobulo Dievo (Dievo sau) ir pakankamo Dievo (Dievo kitam) - pastarasis, tai vaikystės pokalbių Dievas - ir šis ryšys išsako, kaip iškyla nepriklausomas Kitas.

Dievas mums iškyla panašiai kaip kiekviena sąvoka. Jį iššaukiame iš jo savybių. Įsivaizduojame jo požiūrį. Suvokiame, kaip jo požiūris gali sutapti su mūsų, kaip jisai mus supranta. Toliau suvokiame, kaip jo požiūris visgi skiriasi nuo mūsų, kaip jį galime kaip tokį atpažinti. Tokiu būdu šaltasis Dievas tampa mums šiltas, savas. Prisiminti, kaip Dievą patyriau, kaip į jį atsirėmiau.

Panašiu būdu išjaučiame savo kertines vertybes ir įvardijame, panašiu būdu atsiranda visos kalbų sąvokos, visi žodžiai.

dvasia	sandara	atvaizdai	vieningumas
Dievas	viskas	troškimai	meilė
	visaregis - žinojimo rūmai	pirminės sandaros	antrinės sandaros
kodėl žinom	kaip žinom	ką žinom	ar žinom

Žinojimo rūmuose galima susieti dvi menes, tikėjimo ir rūpėjimo.

Visą, ką žinau, ką esu išmąstęs, išrašiau, o ypač sandaras. Kiekvienai sandarai, kiekvienam žinojimui išsakiau klausimą, kurį jisai svarsto ir atsako. Sandaras, žinojimus surūšiavau aštuongubu keliu - mūsų ir kito požiūriais, gyvenimo lygties lygmenimis - dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Nežinau, kiek tai prasminga.

Mes

Mūsų dvasia - Dievo esmė
Mūsų sandara - Dievo sandara
Mūsų atvaizdai - Dievo būdas
Mūsų vienybė - Dievo vertybė

Kitas

Kito dvasia - Dievo bendravimas
Kito sandara - Dievo veikla, raiška
Kito atvaizdai - Dievo apibrėžtumas
Kito vienybė - Dievo nebuvimas, Dievo valia