神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.DievoValia istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2021 birželio 04 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 273-275 eilutės:
* Dievo valios vykdymas vyksta žmogaus viduje - jisai išorinį požiūrį įsisavina vidiniu požiūriu paklusdamas, tikėdamas, rūpėdamasis - ir taip pat vyksta už žmogaus, Dievo įsakymu mylėti, tad įsakymu įgyvendinti teigiamus jausmus.
Pridėta 277 eilutė:
----------------------
Pridėta 279 eilutė:
----------------------
2021 gegužės 26 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:
* Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią?
* Kaip vykdome Dievo valią?
2021 gegužės 26 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-78 eilutės:

'''Kiti būdai'''

Dievo valią vykdome
* Sandaromis: Dievas nebūtinas (Viskas)
* Išsiaiškinimais (Betkas)
* Klausimais (Kažkas)
2021 kovo 13 d., 16:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Meilės mokslas]], [[Dievas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Viską žinoti]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Dievas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Viską žinoti]], [[Gera valia]], [[Ir keturi]], [[Išėjimas už savęs]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
2021 kovo 06 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 262 eilutė:
* Nusiteikti, kad savastis būtų sąlygiška, įsišaknijusi į Dievą, išplaukianti iš jo. Iš susikalbėjimo, iš jo valios vykdymo. Paklusimu, tikėjimu - iš asmens, rūpėjimu - sąlygiškos asmenybės. Asmenybė taip kad vykdyti jo valią. Sugebėjimas atsisakyti asmenybės, gyventi asmeniu. Pasirinkimas gyventi Dievu, ne savimi.
2021 kovo 06 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Viską žinoti]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Dievas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Viską žinoti]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
2021 kovo 06 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
į:
* Tirti Dievo valią Biblijoje.
2021 kovo 06 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 258-261 eilutės:

* Paklusimas veda iš Dievo valios į amžiną gyvenimą, tikėjimas iš geros valios į amžiną gyvenimą, rūpėjimas iš išminties į amžiną gyvenimą. Jeigu neturi išminties, nė geros valios, belieka paklusti.
* Dievo valia - mylėti netobulą. Išklausyti nesąmones, palaikyti nesąmones
* Svarbiausia gyvenimui, ką reikėtų išsakyti, tai kaip vykdyti Dievo valią pasirinkimais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - išėjimu už savęs iš savęs.
2021 kovo 05 d., 13:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 257 eilutė:
Dievo tikslas yra gerumas. Dievo valia yra, kad rastumėme savo tikslą. Mes nežinome savo tikslo. Mūsų tikslas yra prasmė. Dievo valia yra, kad prasmei paklustumėme, ją tikėtumėme, ja rūpintumėmės. Tai mums nepakitimo taškas, mūsų kertinė vertybė, mūsų atspirties taškas, mūsų savasties esmė, kurios pagrindu galime išeiti už savęs iš savęs, gyventi vis plačiau, klausimais amžinai bręsti.
2021 kovo 05 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
''Kas yra požiūris? sąlygiškas požiūris? besąlygiškas požiūris? Kaip jie suduriami?''
į:
Kas yra požiūris? sąlygiškas požiūris? besąlygiškas požiūris? Kaip jie suduriami?
Pakeistos 119-120 eilutės iš
''Kaip du požiūriai sutampa?''
į:
Kaip du požiūriai sutampa?
Pakeista 124 eilutė iš:
* Vaiko požiūris į (kur vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten vaikas ras tėvą - ''vaikui rūpi'' nieko nežino, tik ką išsiaiškina
į:
* Vaiko požiūris į (kur vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten vaikas ras tėvą - vaikui rūpi nieko nežino, tik ką išsiaiškina
Pakeista 126 eilutė iš:
* vaiko požiūrį į (kur vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten vaikas lauktų, ieškotų tėvo - ''vaikas tiki'', pažįsta savo tėvą
į:
* vaiko požiūrį į (kur vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten vaikas lauktų, ieškotų tėvo - vaikas tiki, pažįsta savo tėvą
Pakeista 128 eilutė iš:
* vaiko požiūrį. (kur vaikas mano, kad turi būti) ten turi būti - ''vaikas paklūsta'' jei žino, kur būti, jam pasakyta
į:
* vaiko požiūrį. (kur vaikas mano, kad turi būti) ten turi būti - vaikas paklūsta jei žino, kur būti, jam pasakyta
Pakeista 139 eilutė iš:
''Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...''
į:
Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...
Pakeistos 235-236 eilutės iš
''Kas yra Dievo valia?''
į:
Kas yra Dievo valia?
Pakeistos 243-244 eilutės iš
''Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?''
į:
Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?
Pakeista 246 eilutė iš:
* ''Kaip aštuongubu keliu gera valia 2 x 4 suderinama su mūsų pasirinkimais 4 + 2 ? ir kaip tame suderiname 6 = 4 + 2 trejopai suvokiame, kas yra 2 - ar pirmas, antras ar trečias lygmuo? taip trejopai nuspalvinant aštuongubą kelią, taipogi nuspalvintas vertybes (šešerybės atvaizdus) ir būtent paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.''
į:
* Kaip aštuongubu keliu gera valia 2 x 4 suderinama su mūsų pasirinkimais 4 + 2 ? ir kaip tame suderiname 6 = 4 + 2 trejopai suvokiame, kas yra 2 - ar pirmas, antras ar trečias lygmuo? taip trejopai nuspalvinant aštuongubą kelią, taipogi nuspalvintas vertybes (šešerybės atvaizdus) ir būtent paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
Pakeistos 250-251 eilutės iš
* ''Koks tarpas tarp Dievo valios (4x2) ir mūsų valios (4+2) ?''
* ''Kaip mes vykdome Dievo valią ir būtent paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu ?''
į:
* Koks tarpas tarp Dievo valios (4x2) ir mūsų valios (4+2) ?
* Kaip mes vykdome Dievo valią ir būtent paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu ?
Pakeista 255 eilutė iš:
* ''Kaip gyvybė skleidžiasi iš bet kur, kaip ji veda (asmenų lygtimi) į vieningumą, o vieningumas savo ruožtu peržengia visas ribas (išeina už savęs), kaip ir Dievas, užtat mums kartu ir rūpi, ir tikim ir paklūstam, netgi Dievas pats sau?''
į:
* Kaip gyvybė skleidžiasi iš bet kur, kaip ji veda (asmenų lygtimi) į vieningumą, o vieningumas savo ruožtu peržengia visas ribas (išeina už savęs), kaip ir Dievas, užtat mums kartu ir rūpi, ir tikim ir paklūstam, netgi Dievas pats sau?
2021 kovo 05 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Viską žinoti]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
Pridėtos 232-256 eilutės:

'''Valingumas: Dievo valia ir mūsų valia - suvokimas - išgyvenimas'''

''Kas yra Dievo valia?''

* Dievo valia tai trokšti visko. Jisai aštuongubo kelio papildinys, tad jo valia yra vieningumas aštuongubo kelio išreikštų laisvių, gėrio krypčių, geros valios. Užtat jo valia vyksta kalbos - pasakojimo (paklusimu), įvardijimo (tikėjimu), pagrindimo (rūpėjimu).
* Dievo valia yra išgyvenimas, būtent mūsų laisvumo (brandos tolydumo) ir jo apimties (meilės) atskyrimas, nepriklausomumas, kaip kad kreivės ir jos statmenosios plokštumos.
* Dievo valia, tai amžino gyvenimo sandaros (išminties) atvaizdų (geros valios: 2 sutapatinimų x 4 troškimų) vieningumas. Tai "tobulo" ir "pakankamo" Dievo vieningumas, jo mąstymo, veikimo ir buvimo, kaip aštuongubame kelyje.
* Dievo valia, tai amžino gyvenimo vieningumas. Tai vieningas nesiribojimas šiuo pasauliu, kuriuo esame viena, kuriuo išskaidyti susitelkiame į Dievą, kaip į dangų garuojantis vanduo. O tuo pačiu priimame šį gyvenimą, šį pasaulį, kaip ribotą bet užtat prasmingą, juk jame atkuriame esmę, ją išgyvename.
* Kaip pirminės sandaros įvairiai išreiškia sąsają tarp amžino gyvenimo ir gyvenimo? ar aštuongubas kelias sieja vieningumu; jauduliai sieja atvaizdais; dvejonės sieja sandaromis; poreikiai sieja dvasia?

''Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?''

* Dievo valia yra išgyvenimas, o mūsų valia yra savastis.
* ''Kaip aštuongubu keliu gera valia 2 x 4 suderinama su mūsų pasirinkimais 4 + 2 ? ir kaip tame suderiname 6 = 4 + 2 trejopai suvokiame, kas yra 2 - ar pirmas, antras ar trečias lygmuo? taip trejopai nuspalvinant aštuongubą kelią, taipogi nuspalvintas vertybes (šešerybės atvaizdus) ir būtent paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.''
* Savo valia įsisavindami vykdome Dievo valią įamžinti. Įsisavindami, išorinį požiūrį išverčiame, praplečiame Dievo požiūriu už mūsų, šį papildomą požiūrį prisiimame, jį įtraukiame į išorinį požiūrį, jį išgyvename, taip kad tampa vidiniu požiūriu, ir mūsų ir Dievo požiūriai sutampa.
* Dievas tampa (sandaroje) nulybė, skylė, tad nulybės atvaizdai, užtat sandaroje mes esantys galim su juo sutapti.
* Pasiklydęs vaikas, sutampa Dievo ir žmogaus požiūriai, kas jie yra? Kaip jų požiūriai susiję su jų valia?
* ''Koks tarpas tarp Dievo valios (4x2) ir mūsų valios (4+2) ?''
* ''Kaip mes vykdome Dievo valią ir būtent paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu ?''
* Ar Dievo valia yra mums ertmė, meilė? ar sąvoka yra tokia ertmė?
* Esame viena su Dievu bendru suvokimu, kaip Tėvas ir Sūnus viena šventąja Dvasia
* Tas bendras suvokimas yra gyvenimas Kitu
* ''Kaip gyvybė skleidžiasi iš bet kur, kaip ji veda (asmenų lygtimi) į vieningumą, o vieningumas savo ruožtu peržengia visas ribas (išeina už savęs), kaip ir Dievas, užtat mums kartu ir rūpi, ir tikim ir paklūstam, netgi Dievas pats sau?''
2021 vasario 27 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 136-193 eilutės:
>>bgcolor=#ffcccc<< [[#pasnekovas]]

[+Pašnekovas+]

Koks yra mūsų pašnekovas? Miglotas Dievas, bendras žmogus ar įsakymai? Tai žinojimo rūmų raktas į kalbas ir kitas man rūpimas sandaras.

Ką reiškia vykdyti Dievo valią? Dievo valia vykdoma ją sąmoningai išklausiant ir savanoriškai įgyvendinant.

Ir kaip Dievo valia vykdoma paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?
* Paklūstame įsakymui. Paklūstame įsakymui, kurį išreiškia ženklų savybės ir rūšys, tai širdies ir pasaulio tiesų išgryninimas ir taikymas.
* Tikime bendrą žmogų. Tikime būtiniausiomis prielaidomis, tai gerojo vaiko kelias, dalis aštuongubo kelio, kur renkamės ryšį su Dievu, kur sutinkame, jog jis nebūtinai geras.
* Rūpinamės miglotu Dievu. Rūpinamės plačiausia patirtimi, tai blogojo vaiko kelias? dalis aštuongubo kelio, kur neturime ryšio su Dievu, turim patys suktis trejybe.

Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su kalbomis?
* Kodėl pasiduodame? Paklūstame šventąjai Dvasiai. "Palaiminimai", dangaus karalystės visuomenei, poreikiais įrėmina pasakojimą. Poreikiai išsako įsakymą jungiantį tėvą ir sūnų, blogą vaiką ir gerą vaiką.
* Kaip pasiduodame? Tikime Dievą Sūnų. "Šv.Petro raktai į dangų" linksniais įrėmina įvardijimą. Dievas Sūnus apsiima geru vaiku.
* Kam pasiduodame? Rūpinamės Dievu Tėvu. "Tėve mūsų" įrodymo būdais įrėmina pagrindimą. Dievas Tėvas apsiima blogu vaiku.
* Ar pasiduodame? Pasiduodame Dievui, apskritai.
Tokia tvarka išdėsčius matome, kad aukščiausio sąmoningumo laipsnis yra paklusimas.

Betgi paklūstame Dievo valiai (Dievui Tėvui). Tikime gerą valią (Dievą Sūnų). Ir rūpinamės išmintimi (šv.Dvasia). Kaip tai suderinama?
* Šv.Dvasia yra Dievo išmintis (esmė)
* Dievas yra šv.Dvasios valia (esmė)
* susikalba per Dievą Sūnų, jisai yra bendrasis pašnekovas
Tad toks yra Dievo ryšys su savimi. Taip jisai apsiverčia. Būtent Sūnumi jis randa lygsvarą.
* Dievas Sūnus yra Dievo gera valia
* Dievas Tėvas yra Dievo
'''Koks ryšys tarp šv.Dvasios ir išminties? tarp Dievo Tėvo ir išminties? tarp Dievo Tėvo ir Dievo valios? tarp šv.Dvasios ir Dievo valios?'''

Kalba ryškiausia įsakymais (Dvasia), toliau blanksta, siaurėja bendru žmogumi (Sūnumi) ir galiausiai Dievu (Tėvu), kada lieka tik esmė, jo vieningumas.

Kaip pašnekovas susijęs su išgyvenimo vidine sandara, su klausimu ir atsakymu?

Širdies tiesa, tai meilės, aplinkos tiesa, o pasaulio tiesa, tai savasties tiesa.

Ar trejybės santykis su asmenų lygties lygmenimis apsiverčia?

Persitvarkymai sieja mūsų nuojautą viršijančią pasąmone su sąmone. Tai du pašnekovai. Kuris yra Dievas, kuris žmogus? Kuris širdis tiesa, kuris pasaulio tiesa? Palyginti lygmenis:
* ikona=medis? daiktas=seka?
*
*
*
*
*

Yra vienas vienetas, mums viskas, visaregis; pirminė sandara, apimanti įmanomas rūšis, mūsų nuojautą; ir antrinė sandara, aprėpianti kas nesiriboja mūsų nuojauta.

Kaip pašnekovas išsiskaido iš mūsų sąmoningumo, kaip išsikiriame įvairiais keliais?

Reikia permąstyti, kaip Dievas su mumis bendrauja įvairiausiomis sandaromis, kaip antai:
* viskuo
* troškimais - pirminėmis sandaromis
* nulybės atvaizdais
* vienybės atvaizdais
* asmenų lygtimi

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#rtp]]
Ištrintos 231-621 eilutės:

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#astuongubaskelias]]

'''Aštuongubu keliu sandaros išverčiamos į kalbas'''

Aštuongubas kelias sieja tobulą ir pakankamą Dievą, dvi jo savastis. O mes esame Dievo papildinys, trečia jo brandos savastis.

Aštuongubas kelias
* tai kalbos rėmai
* sandaras išverčiantis
* juo įsisaviname
* jisai trejaip nuspalvinamas, kaip ir ketverybė (palyginti) - jie susiję šešerybe, jos atvaizdais
* sustato [[laipsnynas | laipsnyną]], būdus kaip esame [[viena]], pavadinimus, užtat sąvoką
* sulygina daikto (sąvokos, patyrimo) ir pažinovo (požiūrio, žinojimo) požiūrius, užtat išverčia
* apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.
* kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.

Išgyvenimo rūšis išsako gėrio kryptys; o aštuongubu keliu tos pačios šešios rūšys yra pritaikomos kiekvienai kalbai, nuspalvintos, kad jas būtų galima įsisavinti, įamžinti dorybėmis.

Aštuongubame kelyje gal susilanksto ketverybė, trejybė, dvejybė, taip kad vis išverčiama, Dievas vis susitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?
* paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
* tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
* rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
* pasidavimas: nesipriešinti

Kalbų seką nustato
* (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
* ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
* ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
* ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:''
* Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
* Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi -M VME V - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
* Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - E EVM M - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas?''
* 6->8 Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - EEVM - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
* 12->6 Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi - VVME - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
* 8->12 Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - MMEV - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai. Kaip suprasti išorinį požiūrį? ir dorybę?

Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?

Kaip tiki, taip ir yra: Dėl to, kad stebuklingiausi dalykai slypi arčiausia mūsų, kur lengviausiai pasiekiami, bet nesvarbūs dalykai mus tempia toliau. Palyginti tikėjimą ir rūpėjimą žinojimo rūmuose. Rūpėjimo išvada, tai būtent, kad svarbiausi, lemtingiausi, stebuklingiausi dalykai glūdi arčiausia mūsų.

Kaip žinojimo rūmų aštuongubas kelias, Dievo proto viduje, susijęs su kalbomis Dievo veide?

Kalbomis išgyvename viską - jo prieštaravimą, kurio dėka bręstame:
* tą galime siaurai, išgyvenimo vienetu, paklusdami, pasakojimu
* plačiau, išgyvenimo rūšimis, tikėdami, įvardijimu
* plačiai, išgyvenimų sąsajomis, rūpėdami, pagrindimu
Prieštaravimą pajusti, svarbu, kad būtumėme skurdžiadvasiai, mažaširdžiai, gyventumėm gera valia, ko smulkesnės apimties.

"Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).

Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.

''Kaip aštuongubu keliu paneigiama aplinkybės ar atvaizdai ar padalinimai?''

Laipsnynas (pavadinimų, vieningumų):
* Dievas
* Kitas
* Tu/Aš
* Meilė
* Bendrystė
* Požiūriai

Išnagrinėti aštuongubo kelio ryšį su laipsnynais ir kaip siejami:
* poreikiai su poreikiais
* linksniai su abejonėmis
* lūkesčių išgyvenimas su įrodymų būdais
ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,...

Aštuongubas kelias sieja mus su kuo? ir laipsnyno Dievą suvokia kaip?
* Tėve mūsų su Dievu (su Dievu už mūsų, be sąlygų)
* šv.Petro raktai į dangų su dorybėmis, su gerumu (su Dievu sąlygose)
* Palaiminimai su dangaus karalystės visuomene (su Dievu mumyse)

Trečioji savastis ir anti-savastis, meilė vienas kitą papildo, palaiko. Ar tai meilė ir valia? ir kartu ar tai Dievo valia? Kaip jos susijusios?

Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?

>>bgcolor=#ffccff<< [[#kalbos]]

'''Kalbos'''

''Kokia kalbų esmė? Išgyvenimų siejimas''
* Kalba, tai išversta sandara, jos nebuvimas. Kaip tas išvertimas susijęs su nuspalvinta ketverybe, su išorinio požiūrio tapimo vidiniu požiūriu?
** Lygmuo ''kodėl'' išverčia visus kitus lygmenis, juos išsako papildiniais, tad esamus išreiškia nesamais. Užtat 6+4 išsakomi kaip 3+3, teigiami ir (išversti) neigiami.
** Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.
* Kalbos įvairiai išsako tuos pačius reiškinius: kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta. Tik kitaip prie jų prieiname. Tai yra tarsi santykis tarp įvykio ir atminties ir sumanymo.
* Gali būti, kad kiekviena kalba tą pačią prasmę prieina iš skirtingų kampų. Pasakojimo jis iškyla iš sekos, iš jos dėsningumų, iš pradžios ir pabaigos neatitikimo. Tačiau galima pradėti nuo visumos ir ją skaidyti. Galima bene pradėti nuo medžio ar tinklo.
* Dievui tas pats ar vyksta dabar ar atmintyje, tad kalbos yra žmogiškos, jos išsako mūsų, žmogaus, ribotą požiūrį. Kaip jos susiję su Dievo požiūriu? Kaip jomis galim priimti Dievo požiūrį? Kaip pasiklydęs vaikas? Jo valia mums linki paklusti, tikėti, rūpintis, tad būtent taip mūsų požiūriai gali sutapti. Tad būtent kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas reiškiasi kalbomis?
* Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.
* ''Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?''
* ''Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.'' Kalbos tai paneigimai nulybės atvaizdų, tai neakivaizdumas (pagrindimas), netiesumas (įvardijimas), nepastovumas (pasakojimas), užtat bendra kalba yra neprasmingumas, tai yra, aprėpiamumas, paneigimas "kodėl", užtat sandarios nesąmonės. Panašiai, sandaros yra paneigimai vienybės atvaizdų, ir bendroji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
** Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X->Y išgyvena iš skirtingų kampų, narių. Požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba yra pašnekesys tarp trokštančio Dievo ir išgyvenančio žmogaus
** Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?
** Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
** Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)
** Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?
** Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.
* Kalbos susijusios su Dievo nebūtinumu ir jo būtinumu. Kaip?
* Kalbomis Dievas (savarankiškas, užtikrintas, ramus) bendrauja su Dievu.
* Kalbos išskaido sąmoningumą, o sandaros suveda. Ar pagrindimas veikia kaip padalinimas? įvardijimas kaip atvaizdas? ir pasakojimas kaip aplinkybė?
* Kalbos išsako tai, ko nėra, panašiai kaip ženklų savybės: įsimintinas, reikšmingas, tikslingas. Jos sieja (nesamą) dvasią su rūpima ūpais išjaučiama savybe (vertybe) pagrindimu, su reiškiančiu sutartiniu žodžiu įvardijimu, su įvykį išgyvenančiu, išsakančiu žmogumi pasakojimu.
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo (sąsajų apribojimo), iki siauresnės apimties įvardijimo (savasties apribojimo) ir pasakojimo (išgyvenimo apribojimo).
* Kalba, ypač pagrindimu, jaudina įvykių nesurikiavimas, tad laukimas, kaip kad jauduliais, keliantys įtampą. Ogi pagrindimas susijęs su jauduliais, matyt, jų painiojimu ir atpainiojimu įvairiais lūkesčiais.

Palyginti laipsnyną su išgyvenimų rūšimis: priežastis, apsisprendimas, pavyzdys; jautrumas, susitelkimas, pasitaisymas.

''Kaip kalbos ir sandarų šeimos susiję?''
* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras

Aplinkybė (siekiamybė) tai yra teigiamai sukurta, išvesta neigiamybė, juk tai fonas kažkam. Tad ji grindžia neigiamybes. O pasakojimas (nesiekiamybė) išveda žmogų, jo balsą, požiūrį, išgyvenimą, tad iš neigiamybės išveda teigiamybę, kažką tvirtinančią.

Trokštantis Dievas eina už savęs į save, iš pirminės savasties, o išgyvenantis žmogus eina atgal, iš galutinės savasties. Kalba išsako jų tarpą. Iš kieno pusės?

Dievo troškimas siauresnis už mūsų išgyvenimą:
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam kažką (turim požiūrį) - padalinimai
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - atvaizdai
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - aplinkybės
* Dievas trokšta betką, mes išgyvenam viską - pagrindimas (įžvelgiam santvarką)
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - įvardijimas
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - pasakojimas (iš nesąmonių kyla sąmonės)
Dievas pasąmonė, o mes tai sąmonė

Kaip išsiveda kalbos?
* Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Kaip skiriasi trys kalbos?
* Pagrindimas vyksta teigiamų ir neigiamų įsakymų apibrėžtoje, viską aprėpiančioje santvarkoje. Įvardijimas paskirą sąvoką pristato įvairiausioms santvarkoms, ja tarp jų užmezga ryšį. kaip kad geros valios pratimais, išryškinant tiesas ir jų reikalą. Pasakojimas iš migločiausių nesąmonių ištraukia įtampos balso pastovumą ir balso pasikeitimą, taip kad nesąmonės tampa sąmonėm. Tokiu būdu žengiam vis plačiau, migločiau link pirmapradžio Dievo, kuris užtat būtinas.
* Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y.

Kaip išgyvenimai susiję su kalbomis?
* pasakojimu išgyvenama seka
* įvardijimu išgyvenama tinklu
* pagrindimu išgyvenama medžiu
Išgyvenama tarpu, matyt, dvejopai, kiekvienu atveju.

''Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?''

''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 abgcolor=#ffccffr -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?
* paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
* tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
* rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
* pasidavimas: nesipriešinti

Kalbų seką nustato
* (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
* ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
* ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
* ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:''
* Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas-ip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''

Nulybės ir vienybės atvaizdus sieja...
* aštuongubas kelias, neigiantis ir vienus ir kitus
* ženklų savybės, juos siejantis

Trilypis protas. Žmogus kalba, nemyli, išgyvena viską, o Dievas...
* Dievas savarankiškas: poreikiai (motivacija - tikslingas) paklūsta OXXO 6->8 pasakojimas "Palaiminimai"
* Dievas užtikrintas: dvejonės (mąstymas - reikšmingas) tiki OXOX įvardijimas "šv.Petro raktai į dangų"
* Dievas ramus: lūkesčiai (jausmai - įsimintinas) rūpi OOXX pagrindimas "Tėve mūsų"
* Dievas mylintis - viską apverčia?
Šitaip išdėsčius deri lygmenys aštuongubame kelyje: rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas, vertimas... bet taip pat

Aštuongubas kelias ir jo lygtys suskaldo Dievas=X Taip pat laipsnynas apverčia X->Y ir Dievą, kaip papildinį, sulygina viduj ir išorėje?

Kalbomis persimeta ketinimai, žodžiai, mintys, jausmai, požiūriai, žvilgsniai...

Kaip kas kam atrodo? Dievui ir žmogui (įsisavinimas). Ar keičiasi trejybė? Pagrindimas "Tėve mūsų", ryšys su juo išorėje.
* Mano pusėje, geras vaikas, tikėjimas, dangaus karalystė, palaiminimai, tad susiję su pasakojimu - betgi tikėjimas susijęs su įvardijimu
* Tavo pusėje, blogas vaikas, rūpėjimas, dorybės, šv.Petro raktai į dangų, tad susiję su įvardijimus - betgi rūpėjimas susijęs su pagrindimu
Ar pasisukimas trejybe susijęs su nuspalvinta ketverybe?

Ar pasakojimo vienetai (įtampos vienetai) yra pagrindimai? O pasakojimas, tai visas turinys? Jei taip, ar pagrindimo vienetai yra įvardijimai? Ir įvardijimo vienetai yra pasakojimai? Taip kad:
* pasakojimas yra seka pagrindimų
* pagrindimas yra medis įvardijimų
* įvardijimas yra tinklas pasakojimų

* Ar aš geras... Gera širdis
* Koks aš geras... Gera valia
* Kaip aš geras... Širdies tiesos
* Kodėl aš geras... Dievas

Koks yra Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus? mylintis?
* Tėve mūsų: ramus ?
* šv.Petro raktai į dangų: užtikrintas (tikėjimas)
* Palaiminimai: savarankiškas

Kaip išgyvenimais esame viena su kitais? Jais arba mes, arba kiti, esame pažeidžiami. Kaip tai tampa išreikština kalba? Kalba reikšmė pasiekia kitą (ar mus pačius), taip kad jie gali perimti tą išgyvenimą, tarsi atmintį, į ją įsijausti.

Trys kalbos - sandarų nebuvimas (-), o sandarų šeimos tai buvimas (+), palyginti su išgyvenimų akstinų teigiamumu (yra, gali būti, siektina = padalinimai, atvaizdai, aplinkybės) ar neigiamumu (nėra, negali būti, nesiektina = paklūsta, tiki, rūpinasi).

Kažin kaip tai susiję su 4+2, su atvaizdais, su Dievu ir gerumu, su būdais rinktis?

Požiūris į požiūrį į požiūrį
* kalbų pagrindas, kiekviena kalba pabrėžia vieną iš tų trijų požiūrių
* požiūriai tai sąmoningumo (visko išgyvenimo) atverti matai
* išsako lygtį X->Y, mat Y tai požiūris, X tai požiūris į požiūrį, o -> tai požiūris į požiūrį į požiūrį.
* tad požiūris į požiūrį į požiūrį susitelkia į tarpą (užtat į ribą) tarp vieno požiūrio į kitą
* tai pertvarkymo tarpas, šuolis kurį įveikiame
* kaip tas tarpas susijęs su ženklų savybėm?
* liepsnojantis požiūris šokinėjantis tarp požiūrio į požiūrį
* būtent taip įsisaviname požiūrį, užtat mums rūpi, ar tikime, ar paklūstame

Kiekviena kalba savaip išreiškia brandos šuolį (paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo).

* Kaip žvilgsnis vieną tvarką pertvarko kitu?

Kalbų pavyzdžiai, duomenys. Išsirikiuoja kaip pasakojimo įtampos balsai: klausimas (rūpėjimas), tiesa (aiškinimas), įtampos balsas (liepimas). Taip pat: žinojimas kaip, žinojimas ką, žinojimas ar. (Idomu, kaip apsiverčia žinojimas, kaip trūksta žinojimo kodėl). Liepsnojantis požiūris (šokinėjanti valia, turinti ar neturinti ryšio) į įtampą keliantį požiūrį (gerumą) į jį priimantį požiūrį (Dievą).
* Pagrindimas 12->6: Aš (klausimas, sąmonė) ir Pašnekovas/Dievas (atsakymas, pasąmonė).
** Išsiaiškinimai, žinojimo rūmai
** Įsitikinimai
* Įvardijimas 8->12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Pasakojimas 6->8: įtampos kūrėjas ir įtampos židinys (skurdžiadvasis)
Pasakojimas dėlioja atvaizdus, išveda padalinimą; pagrindimas dėlioja, prideda aplinkybes, išveda atvaizdą; įvardijimas dėlioja padalinimus, prideda aplinkybę.

Aštuongubo kelio nariai išsako šokinėjimą (lygtimis Dievas = ... nuo Dievo iki gerumo), atitinkamai: paklusimą (Tėve mūsų), tikėjimą (šv.Petro raktai į dangų), rūpėjimą (Palaiminimai).

Lūkesčių galim trokšti ar netrokšti, dieviškai ar žmoniškai nusistatyti. Panašiai, dvejones galim atsakyti širdies ar pasaulio tiesa, poreikius galim priimti dieviškai "Aš esu..." ar žmoniškai. Kaip suvokti tokį įsijungimą, atsijungimą? vidinį ar išorinį požiūrį?

Pagrindimas:
* pašnekovas yra Dievas (Tėve mūsų), ramus
* reiškiasi 12 plėtočių, nežymiai pakeičiančių, brandinančių savastį
* pagrindimu pinasi mintys, viena ant kitos, kaip mazgų kilpos, mažiausiais pakeitimais, kaip kad melodijoje arba gamtos raidoje
* plėtotės yra keturių rūšių ir skiriasi, kiek laisvės man suteikia: dėsniai, išvados, sprendimai, įkvėpimai

Įvardijimas:
* pašnekovas yra bendras žmogus (šv.Petro raktai į dangų), užtikrintas
* Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.
* Prasmę, savastį, savęs supratimą galima pasiimti, kildinti iš pavadinimo, vardo, tai gali būti santrumpa kultūrai, išgyvenimui.

Pasakojimas: Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* pašnekovas yra Dievo dvasia, įstatymas (Palaiminimai), savarankiškas
* poreikiai susiję su neigiamais įsakymais
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

Neteisingumas ("Dievas nebūtinai geras") reikalingas keliant įtampą, kad ir kiekviename pasakojimo vienete.

Būtų gerai kada nors:
* aprašyti savo išgyvenimus "Minčių sode", savo nuostatas, ir jų pagrindu išnagrinėti pagrindimo kalbą

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#pokalbis]]

[+Pokalbis+]

Pokalbio tikslas:
* Vykdyti Dievo valią, tai susikaeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

* Kodėl vykdo Dievo valią... vertybės
* Kaip vykdo Dievo valią (rūpi)... lūkesčiai-gėrio kryptys
* Kokią Dievo valią vykdo (tiki)... abejonės-dvejonės
* Ar vykdo Dievo valią (paklūsta)... poreikiai-dėsniai

Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
* būti, veikti, mąstyti
* daugis*, vienis, visybė
* daiktas, eiga, asmuo*
* būtinas, esamas*?, galimas
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Laipsnyno lygtis X-lbėti su juo.
** Dievo (meilės, antisavasties) tikrumas tai kalbos pagrindas. Koks mūsų ryšys su Dievu, ir kaip juo susivedame ir išsiskaidome? Ar vyksta padalinimas?
* Sužadinti pokalbį, širdis į širdį, įtraukti žmones išgyvenimo pagrindu. Jis vyksta ir jį galima plėtoti.
* Vaizduote į pokalbį įtraukti atkirstąjį, vienų vieną esantį, gyventi kitų labui, turint juos mintyj. Sutapti su atikirstaisiais, kaip kad paklydęs vaikas sutampa su tėvais.
* Aplamai, pragmatinis, "konstruktyvus" susikalbėjimas yra pokalbio esmė, jo tikslas. Tikslas yra sukurti tiltą tarp kasdienybės ir amžinybės.
* Išryškinti pašnekovą, kaip kad išsiaiškinimais, kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba, kaip kad žinojimo rūmais. Užtat yra trys lygiai (kaip ši trejybė reiškiasi pirminėmis sandaromis?):
** Rūpėjimas - pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias - ramus
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus - užtikrintas
** Paklusimas - pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas - savarankiškas

Kaip vyksta pokalbis:
* Pokalbis susidaro iš sąlyginio susikalbėjimo, pavyzdžiui, iš šuns, kurį matydama Laura išdrįso paprašyti žmogaus pakalbos, arba iš feso, kurį matydamas, išdrįsau pakalbinti David'ą. Tai bendrai įvardinti daiktai, dalykai, sutampantys tik sąlygiškai, tačiau kurių dėka mes galim vienas kitą pakalbinti, susitapatinti, kad ir sąlygiškai, bet besąlygiškai.
* Pokalbiui reikalingi tiek išnagrinėjantis protas, tiek išjaučianti širdis. Širdį alina protui prasminga išsami skaida.
* Pokalbiu mintys yra dalinamos, dalomos, skleidžiamos.
* Žmonės gali vienas kitą neigiamai įtakoti, kaip kad David'o aplinkoje, rasinėje kastų sistemoje. Kaip žmonės veikia vienas kitą į gerą? į blogą?
* Požiūrį priimant, jisai bene išverčiamas. Jį priimame sutapdami su papildiniu. Tad požiūrių grandinė apibrėžia tarpą (požiūris į požiūrį į požiūrį) ir netgi sutapimą (paklydęs vaikas).
* Reikia rasti kur, kokioj aplinkoj, iš kokio kampo žmones galima įtraukti, kaip užmegzti ryšį su kiekvienu.
* Pokalbyje svarbu taip pat, kas tuo tarpu nutylima, kas iškyla tik vėliau, kokia tvarka, kad viskas galėtų susivesti. Atmestas akmuo tampa kertiniu, tampa esminiu, viršutiniu.
* Iš paskirų taškų, sąvokų kyla įtampa, atsiranda paviršutinis reikalas ir išsigrynina nauja sąvoka. Ją gryninant išsiskiria skirtingos tiesos, kryptys, sąmonės, kurios gali į ją atsiremti ir keliauti toliau.
** Dadaistai bandė atsisakyti prasmės. Žiūrovai patys įžiūri prasmę tarp nesusijusių scenų.
* Vienetas keičiasi žingsneliais, jų raida, mutacijomis, tai vis lyginant su esamu.
* Jaučiam stiprų norą atsakyti į klausimus, baigti šuolį.

Vidiniu gyvenimu (šuoliu!) siejame vieną vienetą su kitu, išvedame kalbą. Išorinis gyvenimas (savastys) yra svarbus apibrėžiant vidinį gyvenimą. O išorinį gyvenimą nusakome bendrais taškais, kaip kad Lauros užkalbinto vyro šuo, arba David'o fesas, arba "object work", juo apeiname vidinį gyvenimą, priešpastatom jam.
* Vidinis gyvenimas sukasi apie Dievą ("Aš esu"), o išorinis apie žmogų, jo savastį.
* Vidinis gyvenimas yra širdies tiesa; išorinis, tai pasaulio tiesa.
* Vidinis gyvenimas yra trokštami, tad dieviški lūkesčiai, o išorinis gyvenimas yra netrokštami, tad žmoniški, išgyvenami lūkesčiai.
Bendrai suprastas vidaus ir išorės atskyrimas leidžia atskirti, leidžia sieti vidų. Vidaus įsisavinimas atskiria išorę ir vidų. Kaip teigiami jausmai tampa dorybėmis? Kaip tai susiję su trejybės sukimu? Kaip atsiranda vidinė sandara, ir ką ji duoda?

Geros valios pratimai
* atskiria širdį ir pasaulį
* jų paviršutinis reikalas mus jaudina, tai mygtukas, "žaidimas", kurį galime kartoti, kol neišrišame
* galim prie temos grįžti, iš įvairių pusių, tai vaidybai gali būti skyrybos ženklas tarp scenų, "throughline" gali iškilti skirtingose aplinkybėse, jas suverti.
* Harald vaidintojus jungia fizinė energija, ją įvardina, vokalizuoja, siekia to paties dažnio, ryšio, manau scenas jungia trejybė, kaip kad geros valios pratimuose
* išgyvenimo rūšį išsako širdies ir pasaulio klausimai
* svarbu, kad būtų įtampa tarp veikėju, kad temptų į skirtingas puses, kad būtų ištikimi savo ūpui

Pašnekovas, tai Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus. Atitinkamai, miglota dvasia, pilnai apibrėžtas asmuo, pilnai apibrėžta santvarka. Aukštesniame lygmenyje jis labiau apibrėžtas, išsakytas, reiškiasi tvarka.

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#tikslas]]

[+Kalbų tikslas+]

''Koks kalbų tikslas?''
* Dievui tapti būtinu
** Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
** išsakyti bendrystę
** iš nesąmonės sustatyti sąmonę
** iš pasąmonės pažadinti sąmonę
** būti tiltu tarp Dievo ir kito
* žmogui išgyventi viską
** kiekvieną išgyvenimą padaryti prieinamą, išgyventiną
** įprasminti kiekvieną išgyvenimą
** išgyvenimą išgyventi daliniu vienumu
* suvesti ir atskirti sąmones
** susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
** prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
** pavadinimais atstoti išgyvenimus, juos perteikti
** prasmę susieti, vienas kitą paveikti
** išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

''Kaip kalba įgyvendina savo tikslus?''
* '''Vienetais'''
** Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
** Išreiškia skurdžiadvasio, mažaširdžio aplinkybėmis.
** Vienetas, sąvoka, dorybė, išgyvenimas atsiranda, apibrėžiamas teigiamų jausmų, lūkesčius išpildančių, įsisavinus vidinį požiūrį. Teigiamas jausmas (meilė, artimumas, žavesys) kyla kai laukiame to, ko trokštame, o neigiamas kai laukiame to, ko netrokštame. Kodėl yra trijų skirtingų rūšių? tai paaiškintų skirtumą tarp paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
* '''Įtampa'''
** Įtampa sukuria ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
** Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
** Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
** Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
* '''Balsai'''
** Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
** Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
** Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
** Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
* '''Išvertimas'''
** "tu" esi tarp manęs ir Dievo, mus vieniji, o "kitas" atskiria; kalba sukeičia, kitą išreiškia manimi, mane tavimi ir t.t., taip kad Dievas - Aš - Tu - Kitas išsidėstom tokia tvarka, palyginti su ženklų savybėmis, su pasirinktais ketverybės laipsniais
* '''Pertvarkymas, jo tarpas'''
** Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
** Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
** Įvairiom tvarkom Dievas sutampa su savimi, išveda asmenis ir vėl sutampančius.
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas
2021 vasario 27 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 104-114 eilutės:

'''Išgyventojas'''

* Išgyvenimas išplaukia iš neišgyvenimo.
* Viskas išplaukia iš Išgyventojo, tai yra, iš to, kas išgyvena viską.
* Būtent mes įvairiai įžvelgiame tokį Išgyventoją, jį atjaučiame ir liudijame. Išgyventojas yra mūsų paliudytasis.
* Mes patys dalinai išgyvename viską, taip pat pripažįstame vienų kitų išgyvenimus. Kartu mes atsiremiame į mintį, kad yra mums bendras Išgyventojas, kuris mumis viską išgyvena.
* Mes tikime arba netikime, kad yra Išgyventojas. Mūsų tikėjimas remiasi mūsų supratimu, jog mūsų išgyvenimai tėra trejybės atvaizdai, o už jų slypi mums visiems bendra trejybė, kurią išgyvena nulinis asmuo, Dievas, kuris sutampa su viską išgyvenančiu Išgyventoju.
* Mūsų tikėjimas reiškiasi mūsų pasirinkimu ne šiaip gyventi, o gyventi amžinai.
* Mūsų tikėjimą maitina patirtis, jog ištisai turime tokį pasirinkimą ir jisai yra lemtingas.
* Mes gyvename ir išgyvename. Mes gyvename savo gyvenimus. Iš to kyla daugybė klausimų. O ką reikštų negyventi ir neišgyventi? Kaip suprantame neišgyvenimą?
2021 vasario 23 d., 21:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 59-61 eilutės:

Susivokimo eiga
* Aprėpiama vis plačiau. Susivokiant pirma iškyla paklusimas ir susikalbėjimas. Pradedama aukščiausiu laipsniu ir išsiplečiama vis žemesniais laipsniais: tikėjimu, rūpėjimu ir amžinu gyvenimu.
2021 vasario 23 d., 21:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-64 eilutės:

[+Kaip vykdome Dievo valią+]

'''Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu'''

* Neturėti poreikių - priimti kito poreikius - rūpintis
* Neturėti abejonių - tikėti
* Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti

Paklusimas
* Paklūstantis yra Jėzus ant kryžiaus, sutraiškytas, kurį Dievas apleido, kuriam Dievas nebūtinas.

'''Pasiklydusiu vaiku - susikalbėjimu'''

* Susikalbėjimu suprantame, kad Dievas yra tėvas, o mes esame vaikai.
* Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.
* Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė
2021 vasario 23 d., 20:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 8 eilutė:
2021 vasario 23 d., 20:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
>><<
į:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Ištrintos 14-15 eilutės:
Kalbomis vykdome Dievo valią, išgyvename viską, išgyvenimų sąsajas.
Pridėtos 49-52 eilutės:

'''Kalbomis vykdome Dievo valią'''

Kalbomis vykdome Dievo valią, išgyvename viską, išgyvenimų sąsajas.
2021 vasario 23 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-14 eilutės:
* Kaip susiję požiūrio įsisavinimas ir požiūrio priėmimas?

-----------------------
>><<
Ištrinta 33 eilutė:
Ištrintos 36-37 eilutės:
[+++Kaip kalbomis vykdom Dievo valią+++]
Pakeistos 60-66 eilutės iš

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#pasiklydesvaikas]]

[+Pasiklydęs
vaikas+]

"Pasiklydusio vaiko" palyginimas paaiškina, kaip Dievas ir žmogus gali sutapti net neturint ryšio. Vaikas suvokia jog, koks jis protingas bebūtų, būtent jisai yra vaikas, ir jam pasimetus priklauso eiti ten kur jo tėvai jo ieškos. Tai vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį. Jie sutampa požiūriais. Sutampama paklūstant, tikint ar besirūpinant. Kiekvienu atveju skiriasi laisvė, skiriasi tolimesnė sutapimo galimybės, išsišakojimai, sutapimai su kitais, plėtotė.
į:
Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu
* Išorinį požiūrį priimti vidiniu

Pasiklydęs
vaikas
* "Pasiklydusio vaiko" palyginimas paaiškina, kaip Dievas ir žmogus gali sutapti net neturint ryšio. Vaikas suvokia jog, koks jis protingas bebūtų, būtent jisai yra vaikas, ir jam pasimetus priklauso eiti ten kur jo tėvai jo ieškos. Tai vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį. Jie sutampa požiūriais. Sutampama paklūstant, tikint ar besirūpinant. Kiekvienu atveju skiriasi laisvė, skiriasi tolimesnė sutapimo galimybės, išsišakojimai, sutapimai su kitais, plėtotė.
Pakeistos 84-85 eilutės iš
''Ką reiškia priimti požiūrį?''
* Išorinį požiūrį priimti vidiniu
į:
'''Kaip kalbomis vykdom Dievo valią'''
2021 vasario 23 d., 20:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-58 eilutės iš
į:
'''Sąvokos susijusios su Dievo valia'''

Asmenų lygtis
* Asmenų lygtis kuris gal nesiderina su žinojimo rūmais.

Lygmenų poros
* Lygmenų poros irgi nesutaria.
Ištrintos 158-165 eilutės:

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#asmenulygtis]]

[+Asmenų lygtis+]

Kitas raktas yra asmenų lygtis, kuris gal nesiderina su žinojimo rūmais.

Dar kitas raktas yra lygmenų poros, kurios irgi nesutaria.
2021 vasario 23 d., 16:59 atliko AndriusKulikauskas -
2021 vasario 23 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
** [[Būtinumas | Dievo būtinumas]]
į:
** [[Būtinas | Dievo būtinumas]]
2021 vasario 23 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Terry Mace]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Šešerybė]], [[Terry Mace]]
Pakeista 14 eilutė iš:
** [[#dievas | Dievo būtinumas]]
į:
** [[Būtinumas | Dievo būtinumas]]
Pakeistos 30-31 eilutės iš
>>bgcolor=#ffcc99<< [[#vykdom]]
į:
[[#vykdom]]
'''Ką reiškia vykdyti Dievo valią?'''
Ištrintos 49-67 eilutės:
>>bgcolor=#ffcccc<< [[#dievas]]

[+Dievo būtinumas+]

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas

Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.
* Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
* Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
* Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)
Palyginti su poreikių dėsniais

Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.
2021 vasario 23 d., 16:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Terry Mace]]
Pakeistos 669-746 eilutės iš
>><<

-----------------------------------------
[+Kitų mintys+]

===TerryMace===

Dear Markus, your last post interested me and I thought I'd quickly make these observations to you and all who follow our posts, threads and discourse.

You say, 'we should pray for this' meaning I think the hope that the USA will not place more troops upon the land of Iraq.

Markus, isn't this simply another way of saying, 'let God do our will' but not the will of the Americans. Was this not the conceptual and spiritual premise from which the initial Christian Crusades heralded?

For example, our will, be it Gods or the ego's over another's will.

To me, this sounds like 'subjugation', 'control' and 'judgement'. If we follow through this philosophical construct who is to say our will is the correct one?

What if, it is Gods will that 20,000 further troops walk upon the soil of Iraq?

What if it's Gods will if your prayer is answered?

What if it's Gods will that God has no will?

What, if God simply doesn't have a will.

Who will we pray to then?

When you say we should pray, to whom, Markus should we pray?

To whose God should we pray?

Ours, theirs or another's?

Just how many Gods should we pray to?

The God of our understanding?

A biblical iconic God?

A Demi-God?

The God that tells President Bush that his is a, Righteous Anger and another 20,000 soldiers must go to another foreign land to fight another war...

Or, to Markus's God who would see the senselessness of such an action?

Markus, I'm not supposing for one moment that I have an answer or 'the' answer!

Not at all, however, I'm aware that my own experience to date of prayer and God, Gods or The God-Head, Goddess adinfinitum is based in very solid principles of both experiential meta-physics and more modern thinking within the realms of, quantum-physics.

Both principles seem to point towards a convincing reality that says, 'what we think, affects what we see'!

Markus, my question then is this:

Instead of praying, what if we simply changed our mind and thought pattern?

What, if we became as a result insightful and conscious?

Just as fear is contagious and death is an illusion as nothing organic and carbon based ever dies it just simply changes and metamorphosis's so it is with minds...

If we change out minds, will the world we see including war, peace, love and hate also change?

What if we just simply changed our thinking so powerfully that the universe and our construction of the universe subsequently changed along with our own temporal and physical reality?

What if the theory of quantum physics that a singular and indivisible construct is and has always been in existence and from which and from whence we came into duality via the big-bang? What if we can once again embrace this singularity?

Markus, as always I offer these thoughts by owning them in my statement: 'I teach that which I need to learn.'

Finally, you comment, 'we should create a topic of love', that sounds like a very interesting and possible topic for all of us as independent thinkers may wish to consider!

Shall we put this to our forum?

Who thinks a 'working-group' called - 'exploring-love' is a good idea?

I'd personally be very happy to either facilitate this or, co-facilitate...

For all my relations...

Terry.
į:
>><<
2021 vasario 23 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Stūmoklis]], [[Amžinas gyvenimas]]
Ištrintos 27-29 eilutės:


Visko žinojimas - Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
2021 vasario 23 d., 16:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-24 eilutės iš
'''Dievo valia'''
į:
'''Kas yra Dievo valia?'''
Pridėta 26 eilutė:
* Dievo valia - mylėti netobulą. Išklausyti nesąmones, palaikyti nesąmones.
Pridėtos 28-30 eilutės:


Visko žinojimas - Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
2021 sausio 16 d., 21:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Meilės mokslas]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]]
į:
[[Meilės mokslas]], [[Vertybės]], [[Aštuongubas kelias]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]]
2021 sausio 16 d., 21:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-28 eilutės iš
See also: Overview, Love, Will

===AndriusKulikauskas===

God's will is the keeping separate of Love and Perfection, as in the equation of Life.

God's will is Freedom
.
į:

'''Dievo valia'''

* Dievo valia yra meilės ir tobulumo atskyrimas, taip kad Dievas myli netobulą.
* Dievo valia yra laisvė
.
2021 sausio 16 d., 21:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-103 eilutės iš
===TerryMace===

Dear Markus, your last post interested me and I thought I'd quickly make these observations to you and all who follow our posts, threads and discourse.

You say, 'we should pray for this' meaning I think the hope that the USA will not place more troops upon the land of Iraq.

Markus, isn't this simply another way of saying, 'let God do our will' but not the will of the Americans. Was this not the conceptual and spiritual premise from which the initial Christian Crusades heralded?

For example, our will, be it Gods or the ego's over another's will.

To me, this sounds like 'subjugation', 'control' and 'judgement'. If we follow through this philosophical construct who is to say our will is the correct one?

What if, it is Gods will that 20,000 further troops walk upon the soil of Iraq?

What if it's Gods will if your prayer is answered?

What if it's Gods will that God has no will?

What, if God simply doesn't have a will.

Who will we pray to then?

When you say we should pray, to whom, Markus should we pray?

To whose God should we pray?

Ours, theirs or another's?

Just how many Gods should we pray to?

The God of our understanding?

A biblical iconic God?

A Demi-God?

The God that tells President Bush that his is a, Righteous Anger and another 20,000 soldiers must go to another foreign land to fight another war...

Or, to Markus's God who would see the senselessness of such an action?

Markus, I'm not supposing for one moment that I have an answer or 'the' answer!

Not at all, however, I'm aware that my own experience to date of prayer and God, Gods or The God-Head, Goddess adinfinitum is based in very solid principles of both experiential meta-physics and more modern thinking within the realms of, quantum-physics.

Both principles seem to point towards a convincing reality that says, 'what we think, affects what we see'!

Markus, my question then is this:

Instead of praying, what if we simply changed our mind and thought pattern?

What, if we became as a result insightful and conscious?

Just as fear is contagious and death is an illusion as nothing organic and carbon based ever dies it just simply changes and metamorphosis's so it is with minds...

If we change out minds, will the world we see including war, peace, love and hate also change?

What if we just simply changed our thinking so powerfully that the universe and our construction of the universe subsequently changed along with our own temporal and physical reality?

What if the theory of quantum physics that a singular and indivisible construct is and has always been in existence and from which and from whence we came into duality via the big-bang? What if we can once again embrace this singularity?

Markus, as always I offer these thoughts by owning them in my statement: 'I teach that which I need to learn.'

Finally, you comment, 'we should create a topic of love', that sounds like a very interesting and possible topic for all of us as independent thinkers may wish to consider!

Shall we put this to our forum?

Who thinks a 'working-group' called - 'exploring-love' is a good idea?

I'd personally be very happy to either facilitate this or, co-facilitate...

For all my relations...

Terry.
į:
Pakeistos 670-747 eilutės iš
>><<
į:
>><<

-----------------------------------------
[+Kitų mintys+]

===TerryMace===

Dear Markus, your last post interested me and I thought I'd quickly make these observations to you and all who follow our posts, threads and discourse.

You say, 'we should pray for this' meaning I think the hope that the USA will not place more troops upon the land of Iraq.

Markus, isn't this simply another way of saying, 'let God do our will' but not the will of the Americans. Was this not the conceptual and spiritual premise from which the initial Christian Crusades heralded?

For example, our will, be it Gods or the ego's over another's will.

To me, this sounds like 'subjugation', 'control' and 'judgement'. If we follow through this philosophical construct who is to say our will is the correct one?

What if, it is Gods will that 20,000 further troops walk upon the soil of Iraq?

What if it's Gods will if your prayer is answered?

What if it's Gods will that God has no will?

What, if God simply doesn't have a will.

Who will we pray to then?

When you say we should pray, to whom, Markus should we pray?

To whose God should we pray?

Ours, theirs or another's?

Just how many Gods should we pray to?

The God of our understanding?

A biblical iconic God?

A Demi-God?

The God that tells President Bush that his is a, Righteous Anger and another 20,000 soldiers must go to another foreign land to fight another war...

Or, to Markus's God who would see the senselessness of such an action?

Markus, I'm not supposing for one moment that I have an answer or 'the' answer!

Not at all, however, I'm aware that my own experience to date of prayer and God, Gods or The God-Head, Goddess adinfinitum is based in very solid principles of both experiential meta-physics and more modern thinking within the realms of, quantum-physics.

Both principles seem to point towards a convincing reality that says, 'what we think, affects what we see'!

Markus, my question then is this:

Instead of praying, what if we simply changed our mind and thought pattern?

What, if we became as a result insightful and conscious?

Just as fear is contagious and death is an illusion as nothing organic and carbon based ever dies it just simply changes and metamorphosis's so it is with minds...

If we change out minds, will the world we see including war, peace, love and hate also change?

What if we just simply changed our thinking so powerfully that the universe and our construction of the universe subsequently changed along with our own temporal and physical reality?

What if the theory of quantum physics that a singular and indivisible construct is and has always been in existence and from which and from whence we came into duality via the big-bang? What if we can once again embrace this singularity?

Markus, as always I offer these thoughts by owning them in my statement: 'I teach that which I need to learn.'

Finally, you comment, 'we should create a topic of love', that sounds like a very interesting and possible topic for all of us as independent thinkers may wish to consider!

Shall we put this to our forum?

Who thinks a 'working-group' called - 'exploring-love' is a good idea?

I'd personally be very happy to either facilitate this or, co-facilitate...

For all my relations...

Terry.
2021 sausio 16 d., 21:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-8 eilutės iš
Žr. [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
[[Meilės mokslas]], [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]]

'''Kaip Dievo valia puoselėja amžiną gyvenimą?'''

-----------------------------
>><<
2014 birželio 01 d., 11:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 14-95 eilutės:

See also: Overview, Love, Will

===AndriusKulikauskas===

God's will is the keeping separate of Love and Perfection, as in the equation of Life.

God's will is Freedom.

===TerryMace===

Dear Markus, your last post interested me and I thought I'd quickly make these observations to you and all who follow our posts, threads and discourse.

You say, 'we should pray for this' meaning I think the hope that the USA will not place more troops upon the land of Iraq.

Markus, isn't this simply another way of saying, 'let God do our will' but not the will of the Americans. Was this not the conceptual and spiritual premise from which the initial Christian Crusades heralded?

For example, our will, be it Gods or the ego's over another's will.

To me, this sounds like 'subjugation', 'control' and 'judgement'. If we follow through this philosophical construct who is to say our will is the correct one?

What if, it is Gods will that 20,000 further troops walk upon the soil of Iraq?

What if it's Gods will if your prayer is answered?

What if it's Gods will that God has no will?

What, if God simply doesn't have a will.

Who will we pray to then?

When you say we should pray, to whom, Markus should we pray?

To whose God should we pray?

Ours, theirs or another's?

Just how many Gods should we pray to?

The God of our understanding?

A biblical iconic God?

A Demi-God?

The God that tells President Bush that his is a, Righteous Anger and another 20,000 soldiers must go to another foreign land to fight another war...

Or, to Markus's God who would see the senselessness of such an action?

Markus, I'm not supposing for one moment that I have an answer or 'the' answer!

Not at all, however, I'm aware that my own experience to date of prayer and God, Gods or The God-Head, Goddess adinfinitum is based in very solid principles of both experiential meta-physics and more modern thinking within the realms of, quantum-physics.

Both principles seem to point towards a convincing reality that says, 'what we think, affects what we see'!

Markus, my question then is this:

Instead of praying, what if we simply changed our mind and thought pattern?

What, if we became as a result insightful and conscious?

Just as fear is contagious and death is an illusion as nothing organic and carbon based ever dies it just simply changes and metamorphosis's so it is with minds...

If we change out minds, will the world we see including war, peace, love and hate also change?

What if we just simply changed our thinking so powerfully that the universe and our construction of the universe subsequently changed along with our own temporal and physical reality?

What if the theory of quantum physics that a singular and indivisible construct is and has always been in existence and from which and from whence we came into duality via the big-bang? What if we can once again embrace this singularity?

Markus, as always I offer these thoughts by owning them in my statement: 'I teach that which I need to learn.'

Finally, you comment, 'we should create a topic of love', that sounds like a very interesting and possible topic for all of us as independent thinkers may wish to consider!

Shall we put this to our forum?

Who thinks a 'working-group' called - 'exploring-love' is a good idea?

I'd personally be very happy to either facilitate this or, co-facilitate...

For all my relations...

Terry.
2014 kovo 17 d., 23:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 650-654 eilutės iš
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas
į:
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas

>>bgcolor=#ECD9EC<<
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: For Arthur Schopenhauer aesthetic contemplation of beauty is the most free that the pure intellect can be from the dictates of will; here we contemplate perfection of form without any kind of worldly agenda, and thus any intrusion of utility or politics would ruin the point of the beauty. It is thus for Schopenhauer one way to fight the suffering. [Dievo valia platesnė už mūsų valią. Grožis palaiko Dievo valią.]
>><<
2012 rugpjūčio 23 d., 01:07 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 393 eilutė:
* Kalba, ypač pagrindimu, jaudina įvykių nesurikiavimas, tad laukimas, kaip kad jauduliais, keliantys įtampą. Ogi pagrindimas susijęs su jauduliais, matyt, jų painiojimu ir atpainiojimu įvairiais lūkesčiais.
2012 rugpjūčio 20 d., 22:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 131-132 eilutės:

Širdies tiesa, tai meilės, aplinkos tiesa, o pasaulio tiesa, tai savasties tiesa.
2012 rugpjūčio 20 d., 20:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 311-312 eilutės:

Kaip tiki, taip ir yra: Dėl to, kad stebuklingiausi dalykai slypi arčiausia mūsų, kur lengviausiai pasiekiami, bet nesvarbūs dalykai mus tempia toliau. Palyginti tikėjimą ir rūpėjimą žinojimo rūmuose. Rūpėjimo išvada, tai būtent, kad svarbiausi, lemtingiausi, stebuklingiausi dalykai glūdi arčiausia mūsų.
2012 rugpjūčio 18 d., 23:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 145-146 eilutės:
Nesusivedimai veda skirtingom kryptim, kaip kad širdies ir pasaulio tiesos. Jie yra klausimai, filosofijos pradmenys.
Ištrinta 538 eilutė:
* išnagrinėti nesusivedimų rūšis
2012 rugpjūčio 18 d., 22:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrinta 12 eilutė:
** [[#pertvarkymai | Pertvarkymai]]
Ištrintos 601-636 eilutės:

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#pertvarkymai]]

[+Pertvarkymai+]

Ar nesusivedimai susiję su pertvarkymų rūšimis? O kalbos jas plėtoja toliau, sieja? taip kad sudėtingėja? Kalbomis klausimai sudėtingėja ir paprastėja išsiskiriant ir sueinant požiūriams.

Trys pertvarkymai susiję su kalbomis, trys su sandarų šeimomis. Kalbų pertvarkymai plinta, o sandarų ne.

* S->M metraštis - pasakojimas
* M->S raida
* S->T šventraštis - pagrindimas
* T->S klajonė
* M->T žinynas - įvardijimas
* T->M žemėlapynas
pirma tvarka auga žvaliai, antra ją pertvarko

''Kaip pertvarkymai susiję su ženklų savybėmis? su medžiais, mikrosavybėmis (tinklais), žetonais (sekomis)?''

* lankstumas - medžiai - raida MS
* pakitumas - mikrosavybės - žinynas MT
* judrumas - žetonai - šventraštis ST
* įsimintinumas - medžiai - pasakojimas SM
* reikšmingumas - mikrosavybės - žemėlapynas TM
* tikslingumas - žetonai - klajonė TS
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?
* Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
* Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
* Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.

Ar pertvarkymai išreiškia šuolio tarpą?

Ar sieja sąmonę ir pasąmonę?
2012 rugpjūčio 18 d., 19:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 685-686 eilutės iš
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas
* T-
į:
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas
2012 rugpjūčio 18 d., 17:28 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 428 eilutė iš:
''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kausitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.
į:
''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''
2012 rugpjūčio 17 d., 23:08 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 392-393 eilutės:

Palyginti laipsnyną su išgyvenimų rūšimis: priežastis, apsisprendimas, pavyzdys; jautrumas, susitelkimas, pasitaisymas.
2012 rugpjūčio 17 d., 22:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 183 eilutė iš:
* Ryšiai: paklusimas tai ryšys (Dvasia) tarp Tėvo ir Sūnaus; įvardijimas tai ryšys (Sūnus) tarp Tėvo ir Dvasios; pasakojimas tai ryšys (Tėvas) tarp Sūnaus ir Dvasios. Užtat taip painu.
į:
* Ryšiai: pagrindimas tai paklusimo ryšys (Dvasia) tarp Sūnaus (geros valios) ir Tėvo (Dievo valios); įvardijimas tai tikėjimo ryšys (Sūnus) tarp Tėvo (Dievo valios) ir Dvasios (išminties); pasakojimas tai rūpėjimo ryšys (Tėvas) tarp Dvasios (išminties) ir Sūnaus (geros valios). Kalbos kyla iš atitinkamų lygmenų. Tai šuoliai tarp savasčių. Užtat taip painu.
2012 rugpjūčio 17 d., 21:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 183 eilutė:
* Ryšiai: paklusimas tai ryšys (Dvasia) tarp Tėvo ir Sūnaus; įvardijimas tai ryšys (Sūnus) tarp Tėvo ir Dvasios; pasakojimas tai ryšys (Tėvas) tarp Sūnaus ir Dvasios. Užtat taip painu.
2012 rugpjūčio 17 d., 21:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 390 eilutė iš:
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo, iki siauresnės apimties įvardijimo ir pasakojimo.
į:
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo (sąsajų apribojimo), iki siauresnės apimties įvardijimo (savasties apribojimo) ir pasakojimo (išgyvenimo apribojimo).
2012 rugpjūčio 17 d., 21:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 390 eilutė:
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo, iki siauresnės apimties įvardijimo ir pasakojimo.
2012 rugpjūčio 17 d., 03:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 189 eilutė:
Taip vykdome Dievo valią, gyvename septintu požiūriu, atsisakome savęs, sutampame su nuliniu požiūriu, su troškiančiu Dievu.
2012 rugpjūčio 17 d., 03:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 185-188 eilutės:

* Paklusimas, susivaldymas - tai atsisakymas poreikių (septintas požiūris, vardan kito)
* Tikėjimas - tai atsisakymas abejonių
* Rūpėjimas - tai atsisakymas lūkesčių (įtampa)
2012 rugpjūčio 17 d., 02:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 391-392 eilutės:
Aplinkybė (siekiamybė) tai yra teigiamai sukurta, išvesta neigiamybė, juk tai fonas kažkam. Tad ji grindžia neigiamybes. O pasakojimas (nesiekiamybė) išveda žmogų, jo balsą, požiūrį, išgyvenimą, tad iš neigiamybės išveda teigiamybę, kažką tvirtinančią.
Pakeistos 676-677 eilutės iš
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
į:
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas
* T-
2012 rugpjūčio 17 d., 02:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 384 eilutė:
* Kalbos išsako tai, ko nėra, panašiai kaip ženklų savybės: įsimintinas, reikšmingas, tikslingas. Jos sieja (nesamą) dvasią su rūpima ūpais išjaučiama savybe (vertybe) pagrindimu, su reiškiančiu sutartiniu žodžiu įvardijimu, su įvykį išgyvenančiu, išsakančiu žmogumi pasakojimu.
2012 rugpjūčio 17 d., 01:02 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 595-596 eilutės:

Ar nesusivedimai susiję su pertvarkymų rūšimis? O kalbos jas plėtoja toliau, sieja? taip kad sudėtingėja? Kalbomis klausimai sudėtingėja ir paprastėja išsiskiriant ir sueinant požiūriams.
2012 rugpjūčio 16 d., 03:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 383 eilutė:
* Kalbos išskaido sąmoningumą, o sandaros suveda. Ar pagrindimas veikia kaip padalinimas? įvardijimas kaip atvaizdas? ir pasakojimas kaip aplinkybė?
2012 rugpjūčio 15 d., 21:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 500 eilutė:
Pasakojimas dėlioja atvaizdus, išveda padalinimą; pagrindimas dėlioja, prideda aplinkybes, išveda atvaizdą; įvardijimas dėlioja padalinimus, prideda aplinkybę.
2012 rugpjūčio 15 d., 21:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 181 eilutė iš:
* Žmogaus sąmoningumo laipsniais
į:
* Žmogaus sąmoningumo laipsniais: Kokią Dievo valią vykdom? Rūpi. Kaip Dievo valią vykdom? Tikim. Kodėl Dievo valią vykdom? Paklūstam.
2012 rugpjūčio 15 d., 20:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 382 eilutė:
* Kalbomis Dievas (savarankiškas, užtikrintas, ramus) bendrauja su Dievu.
2012 rugpjūčio 15 d., 20:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 306-309 eilutės:

Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?

Kaip žinojimo rūmų aštuongubas kelias, Dievo proto viduje, susijęs su kalbomis Dievo veide?
2012 rugpjūčio 15 d., 20:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 177 eilutė:
* Žinojimo rūmų šakomis: rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
Pakeista 414 eilutė iš:
Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.
į:
Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 abgcolor=#ffccffr -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.
2012 rugpjūčio 15 d., 18:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 220-221 eilutės:

Vis ryškiau sutelkta: dvasia vieningume jungia visus vienetus; dvasia sąsajoje jungia gretimus vienetus;
2012 rugpjūčio 15 d., 18:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 311-312 eilutės:

Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.
2012 rugpjūčio 15 d., 01:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 52-53 eilutės:

Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.
2012 rugpjūčio 15 d., 00:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 170 eilutė:
** Trokštame: Paklūsdami esame ramūs; tikėdami užtikrinti; rūpindamiesi savarankiški.
2012 rugpjūčio 14 d., 23:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
** [[#dievas | Dievas]]
į:
** [[#dievas | Dievo būtinumas]]
Pridėtos 574-575 eilutės:

Pašnekovas, tai Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus. Atitinkamai, miglota dvasia, pilnai apibrėžtas asmuo, pilnai apibrėžta santvarka. Aukštesniame lygmenyje jis labiau apibrėžtas, išsakytas, reiškiasi tvarka.
2012 rugpjūčio 13 d., 23:52 atliko Andrius Kulikauskas -
2012 rugpjūčio 13 d., 22:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 182-188 eilutės iš
Išryškiname pašnekovą, kaip kad išsiaiškinimais, kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba, kaip kad žinojimo rūmais. Užtat yra trys lygiai:
** Rūpėjimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias
. Tai Dievo valios lygmuo. Kodėl vykdo Dievo valią.
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus. Tai geros valios lygmuo. Kaip vykdo Dievo valią.
** Paklusimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas. Tai išminties lygmuo. Kokią Dievo valią vykdo.
** Vertimas - pašnekesys nereikalingas, juk esame viena, nesusiskaldę, sutampame nesutampame
, apibrėžta neapibrėžta. Tai amžino gyvenimo lygmuo. Ar vykdo Dievo valią.
Šitie atitikimai yra teisingi, juk žinojimo rūmai labai aiškiai, nuodugniai apibrėžti. Tad kaip suderinti su asmenų lygtimis? ir su kalbų rūšimis
?
į:
Išsiaiškinimais išryškiname pašnekovą (Dievą), kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba. Žinojimo rūmai išskiria:
** Paklusimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas
.
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus.
** Rūpėjimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias.
Šitie atitikimai yra teisingi, juk žinojimo rūmai labai aiškiai, nuodugniai apibrėžti
. T

Asmens lygties lygmenys išskiria būtinumo eigą (Dievo valią
, gerą valią, išmintį). Ar atitinkamai paklūstame, tikime, rūpi? Kodėl, kaip, kokią Dievo valią vykdom? Ar kaip nors įtrauktinas vertimas, ar juo pašnekesys nereikalingas, juk esame viena, nesusiskaldę, sutampame nesutampame, apibrėžta neapibrėžta, ar tai amžino gyvenimo lygmuo, ar vykdom Dievo valią?
Pakeistos 654-658 eilutės iš
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Pasakojimas 6-
į:
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
2012 rugpjūčio 13 d., 18:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 437-441 eilutės:

Kaip kas kam atrodo? Dievui ir žmogui (įsisavinimas). Ar keičiasi trejybė? Pagrindimas "Tėve mūsų", ryšys su juo išorėje.
* Mano pusėje, geras vaikas, tikėjimas, dangaus karalystė, palaiminimai, tad susiję su pasakojimu - betgi tikėjimas susijęs su įvardijimu
* Tavo pusėje, blogas vaikas, rūpėjimas, dorybės, šv.Petro raktai į dangų, tad susiję su įvardijimus - betgi rūpėjimas susijęs su pagrindimu
Ar pasisukimas trejybe susijęs su nuspalvinta ketverybe?
2012 rugpjūčio 13 d., 18:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:
[+Dievo būtinumas+]
Pridėtos 47-52 eilutės:
Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.
* Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
* Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
* Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)
Palyginti su poreikių dėsniais
Pakeistos 247-248 eilutės iš
į:
* Šešerybės atvaizdai sieja Dievą ir žmogų.
Pridėtos 649-652 eilutės:
12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Pasakojimas 6-
2012 rugpjūčio 12 d., 08:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 588-594 eilutės iš
* -oji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X-
į:
Ar pertvarkymai išreiškia šuolio tarpą?

Ar sieja sąmonę ir pasąmonę
?
2012 rugpjūčio 12 d., 03:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 165 eilutė:
** Požiūriu į požiūriu į požiūrį. Taip įsisaviname požiūrį, dėmėsį sutapatindami su vienu iš šitų trijų, kada mums rūpi, ar tikime, ar paklūstame.
Pakeistos 392-393 eilutės iš
''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''
į:
''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kausitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?
* paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
* tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
* rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
* pasidavimas: nesipriešinti

Kalbų seką nustato
* (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
* ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
* ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
* ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:''
* Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas-ip
viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''
Pridėta 458 eilutė:
* būtent taip įsisaviname požiūrį, užtat mums rūpi, ar tikime, ar paklūstame
2012 rugpjūčio 12 d., 03:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 366-374 eilutės:

Dievo troškimas siauresnis už mūsų išgyvenimą:
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam kažką (turim požiūrį) - padalinimai
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - atvaizdai
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - aplinkybės
* Dievas trokšta betką, mes išgyvenam viską - pagrindimas (įžvelgiam santvarką)
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - įvardijimas
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - pasakojimas (iš nesąmonių kyla sąmonės)
Dievas pasąmonė, o mes tai sąmonė
2012 rugpjūčio 12 d., 02:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 230-231 eilutės:

Ką reiškia nerūpėjimas (jausmai..?), netikėjimas (dvejonės?), nepaklusimas (dėsniai?)? Ar tai susiję su neigimaybe/teigiamybe ir išgyvenimų rūšis?
2012 rugpjūčio 11 d., 20:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 462-463 eilutės:

Neteisingumas ("Dievas nebūtinai geras") reikalingas keliant įtampą, kad ir kiekviename pasakojimo vienete.
2012 rugpjūčio 11 d., 02:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 369 eilutė:
* Pagrindimas vyksta teigiamų ir neigiamų įsakymų apibrėžtoje, viską aprėpiančioje santvarkoje. Įvardijimas paskirą sąvoką pristato įvairiausioms santvarkoms, ja tarp jų užmezga ryšį. kaip kad geros valios pratimais, išryškinant tiesas ir jų reikalą. Pasakojimas iš migločiausių nesąmonių ištraukia įtampos balso pastovumą ir balso pasikeitimą, taip kad nesąmonės tampa sąmonėm. Tokiu būdu žengiam vis plačiau, migločiau link pirmapradžio Dievo, kuris užtat būtinas.
2012 rugpjūčio 10 d., 05:45 atliko Andrius Kulikauskas -
2012 rugpjūčio 10 d., 04:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 70-73 eilutės iš
į:
* Išorinį požiūrį priimti vidiniu

''Kaip du požiūriai sutampa?''
Pakeista 84 eilutė iš:
Požiūris į požiūrį ir t.t. ... apriboja galimybes, sutapatina. Palyginti su asmenų lygties lygmenimis.
į:
Požiūris į požiūrį ir t.t. ... apriboja galimybes, varžo, suartina, sutapatina. Palyginti su asmenų lygties lygmenimis.
Pakeistos 104-106 eilutės iš
* Kodėl pasiduodame? Paklūstame šventąjai Dvasiai. "Palaiminimai", dangaus karalystės visuomenei, poreikiais įrėmina pasakojimą. Poreikiai išsako įsakymą.
* Kaip pasiduodame? Tikime Dievą Sūnų. "Šv.Petro raktai į dangų" linksniais įrėmina įvardijimą.
* Kam pasiduodame? Rūpinamės Dievu Tėvu. "Tėve mūsų" įrodymo būdais įrėmina pagrindimą
.
į:
* Kodėl pasiduodame? Paklūstame šventąjai Dvasiai. "Palaiminimai", dangaus karalystės visuomenei, poreikiais įrėmina pasakojimą. Poreikiai išsako įsakymą jungiantį tėvą ir sūnų, blogą vaiką ir gerą vaiką.
* Kaip pasiduodame? Tikime Dievą Sūnų. "Šv.Petro raktai į dangų" linksniais įrėmina įvardijimą. Dievas Sūnus apsiima geru vaiku.
* Kam pasiduodame? Rūpinamės Dievu Tėvu. "Tėve mūsų" įrodymo būdais įrėmina pagrindimą. Dievas Tėvas apsiima blogu vaiku
.
Pakeista 165 eilutė iš:
* Kalbomis - pasakojimą išgyvename seka, paklūstame; įvardijimą išgyvename tinklu, tikime; pagrindimą išgyvename medžiu, mums rūpi.
į:
* Kalbomis - pasakojimą išgyvename seka, paklūstame; įvardijimą išgyvename tinklu, tikime; pagrindimą išgyvename medžiu, mums rūpi. Ar atvirkščiai? pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu?
Pakeistos 233-234 eilutės iš
''Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?''
į:
* Kaip nuspalvinta ketverybė susijusi su ketverybe?
* Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?
* Perskaityt iš naujo Platono Respubliką (gal ispanų kalba) ir susigaudyti Platono vertybėse.
Pakeistos 286-287 eilutės iš
Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai.
į:
Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai. Kaip suprasti išorinį požiūrį? ir dorybę?
Ištrintos 293-294 eilutės:
Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?
Ištrintos 296-299 eilutės:

''Kaip nuspalvinta ketverybė susijusi su ketverybe?''

''Perskaityt iš naujo Platono Respubliką (gal ispanų kalba) ir susigaudyti Platono vertybėse.''
2012 rugpjūčio 10 d., 04:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
** [[#dievas | Dievas]]
Pridėtos 35-44 eilutės:
>>bgcolor=#ffcccc<< [[#dievas]]

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas
Ištrintos 377-378 eilutės:
Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?
Ištrintos 384-389 eilutės:

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas
2012 rugpjūčio 10 d., 04:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
* gyventi tiltu/riba (Kitu) tarp Dievo ir Savęs, tarp besąlygiško ir sąlygiško, gyventi tarpe - tarpas atsiranda išverčiant požiūrį
* gyventi dvasia, vienumu - vieningumas įkūnija dvasią, leidžia ją išversti (ketverybe) - kad remtųsi nuliumi "ar" vietoj kad "kodėl"
į:
** gyventi tiltu/riba (Kitu) tarp Dievo ir Savęs, tarp besąlygiško ir sąlygiško, gyventi tarpe - tarpas atsiranda išverčiant požiūrį
** gyventi dvasia, vienumu - vieningumas įkūnija dvasią, leidžia ją išversti (ketverybe) - kad remtųsi nuliumi "ar" vietoj kad "kodėl"
Pakeistos 24-26 eilutės iš
* pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią - sujungti teigiamais įstatymais (lygmenimis) arba neigiamų įstatymų (ir pasirinkimų) visuma, esme, vieningumu su Dievo valia - teigiami įstatymai tai troškimai, perėjimai iš vienybės į nulybę
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis - dorybės tai sąvokos, vertybės, atstojančios Dievą, sutelkiančios viską - tai išgyvenimo, sąvokos apibrėžimas, įvedus vidinį požiūrį
* gyventi šuoliu, klausimu, ne savastimis, atsakymais
į:
** pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią - sujungti teigiamais įstatymais (lygmenimis) arba neigiamų įstatymų (ir pasirinkimų) visuma, esme, vieningumu su Dievo valia - teigiami įstatymai tai troškimai, perėjimai iš vienybės į nulybę
** teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis - dorybės tai sąvokos, vertybės, atstojančios Dievą, sutelkiančios viską - tai išgyvenimo, sąvokos apibrėžimas, įvedus vidinį požiūrį
** gyventi šuoliu, klausimu, ne savastimis, atsakymais
Pakeistos 28-29 eilutės iš
* laikomės jo įsakymų paklusdami, tikėdamiesi, rūpindamiesi - tai skiriasi laisvumu, daugiausia yra paklūstant; kas paklūsta (ar) turi laisvę ką, kaip, kodėl; kas tiki turi laisvę kaip ir kodėl; kam rūpi, turi laisvę kodėl.
* 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu - tai 6 neigiami įstatymai įstatyti tarp 4 teigiamų įstatymų, matyt, teigiami įsakymai vienija, tapatina du požiūrius
į:
** laikomės jo įsakymų paklusdami, tikėdamiesi, rūpindamiesi - tai skiriasi laisvumu, daugiausia yra paklūstant; kas paklūsta (ar) turi laisvę ką, kaip, kodėl; kas tiki turi laisvę kaip ir kodėl; kam rūpi, turi laisvę kodėl.
** 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu - tai 6 neigiami įstatymai įstatyti tarp 4 teigiamų įstatymų, matyt, teigiami įsakymai vienija, tapatina du požiūrius
Pakeistos 31-32 eilutės iš
* savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse - juos padauginant, pereinant per visas aštuonias galimybes, parodant, kad jos visos nepriklausomos
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni. Dievas be sąlygų, o mes sąlygose.
į:
** savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse - juos padauginant, pereinant per visas aštuonias galimybes, parodant, kad jos visos nepriklausomos
** suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni. Dievas be sąlygų, o mes sąlygose.
2012 rugpjūčio 09 d., 19:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 90-94 eilutės iš
* Rūpinamės Dievu Tėvu. "Tėve mūsų" įrėmina pagrindimą.
* Tikime Dievą Sūnų. "Šv
.Petro raktai į dangų" įrėmina įvardijimą.
* Paklūstame šventąjai Dvasiai.
"Palaiminimai", dangaus karalystės visuomenei, įrėmina pasakojimą.
Betgi paklūstame Dievo valiai. Tikime gerą valią. Ir rūpinamės išmintimi.
į:
* Kodėl pasiduodame? Paklūstame šventąjai Dvasiai. "Palaiminimai", dangaus karalystės visuomenei, poreikiais įrėmina pasakojimą. Poreikiai išsako įsakymą.
* Kaip pasiduodame? Tikime Dievą Sūnų. "Šv.Petro raktai į dangų" linksniais įrėmina įvardijimą.
* Kam pasiduodame? Rūpinamės Dievu Tėvu
. "Tėve mūsų" įrodymo būdais įrėmina pagrindimą.
* Ar pasiduodame? Pasiduodame Dievui, apskritai.
Tokia tvarka išdėsčius matome, kad aukščiausio sąmoningumo laipsnis yra paklusimas.

Betgi paklūstame Dievo valiai (Dievui Tėvui). Tikime gerą valią (Dievą Sūnų). Ir rūpinamės išmintimi (šv.Dvasia). Kaip tai suderinama?
* Šv.Dvasia yra Dievo išmintis (esmė)
* Dievas yra šv.Dvasios valia (esmė)
* susikalba per Dievą Sūnų, jisai yra bendrasis pašnekovas
Tad toks yra Dievo ryšys su savimi. Taip jisai apsiverčia. Būtent Sūnumi jis randa lygsvarą.
* Dievas Sūnus yra Dievo gera valia
* Dievas Tėvas yra Dievo
'''Koks ryšys tarp šv.Dvasios ir išminties? tarp Dievo Tėvo ir išminties? tarp Dievo Tėvo ir Dievo valios? tarp šv.Dvasios ir Dievo valios?'''
2012 rugpjūčio 09 d., 18:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 123-130 eilutės:
>>bgcolor=#ffcc99<< [[#asmenulygtis]]

[+Asmenų lygtis+]

Kitas raktas yra asmenų lygtis, kuris gal nesiderina su žinojimo rūmais.

Dar kitas raktas yra lygmenų poros, kurios irgi nesutaria.
Pridėtos 299-300 eilutės:

Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?
2012 rugpjūčio 09 d., 18:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 85-91 eilutės iš
* Paklūstame įsakymui.
* Tikime bendrą žmogų.
* Rūpinamės miglotu Dievu.

* Paklūstame įsakymui
, kurį išreiškia ženklų savybės ir rūšys, tai širdies ir pasaulio tiesų išgryninimas ir taikymas.
* Tikime būtiniausiomis prielaidomis, tai gerojo vaiko kelias
, dalis aštuongubo kelio, kur renkamės ryšį su Dievu, kur sutinkame, jog jis nebūtinai geras.
* Rūpinamės plačiausia patirtimi, tai blogojo vaiko kelias? dalis aštuongubo kelio, kur neturime ryšio su Dievu, turim patys suktis trejybe.
į:
* Paklūstame įsakymui. Paklūstame įsakymui, kurį išreiškia ženklų savybės ir rūšys, tai širdies ir pasaulio tiesų išgryninimas ir taikymas.
* Tikime bendrą žmogų. Tikime būtiniausiomis prielaidomis, tai gerojo vaiko kelias, dalis aštuongubo kelio
, kur renkamės ryšį su Dievu, kur sutinkame, jog jis nebūtinai geras.
* Rūpinamės miglotu Dievu. Rūpinamės plačiausia patirtimi, tai blogojo vaiko kelias? dalis aštuongubo kelio, kur neturime ryšio su Dievu, turim patys suktis trejybe.
Pakeistos 90-95 eilutės iš
į:
* Rūpinamės Dievu Tėvu. "Tėve mūsų" įrėmina pagrindimą.
* Tikime Dievą Sūnų. "Šv.Petro raktai į dangų" įrėmina įvardijimą.
* Paklūstame šventąjai Dvasiai. "Palaiminimai", dangaus karalystės visuomenei, įrėmina pasakojimą.
Betgi paklūstame Dievo valiai. Tikime gerą valią. Ir rūpinamės išmintimi.
Pridėtos 98-99 eilutės:
Kaip pašnekovas susijęs su išgyvenimo vidine sandara, su klausimu ir atsakymu?
Pridėtos 112-115 eilutės:
Kaip pašnekovas išsiskaido iš mūsų sąmoningumo, kaip išsikiriame įvairiais keliais?

Nesusivedimai veda skirtingom kryptim, kaip kad širdies ir pasaulio tiesos. Jie yra klausimai, filosofijos pradmenys.
Pridėtos 253-254 eilutės:
Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai.
Pakeista 261 eilutė iš:
* Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?
į:
Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?
2012 rugpjūčio 09 d., 17:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 82-90 eilutės iš
Reikia permąstyti, kaip Dievas su mumis bendrauja įvairiausiomis sandaromis, kaip antai:
* viskuo
* troškimais - pirminėmis sandaromis
* nulybės atvaizdais
* vienybės atvaizdais
* asmenų lygtimi

Ką reiškia vykdyti Dievo valią? Ir kaip tai vykdoma paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Dievo valia vykdoma ją sąmoningai išklausiant ir savanoriškai įgyvendinant
.
į:
Ką reiškia vykdyti Dievo valią? Dievo valia vykdoma ją sąmoningai išklausiant ir savanoriškai įgyvendinant.

Ir kaip Dievo valia vykdoma paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?
* Paklūstame įsakymui.
* Tikime bendrą žmogų.
* Rūpinamės miglotu Dievu.

* Paklūstame įsakymui, kurį išreiškia ženklų savybės ir rūšys, tai širdies ir pasaulio tiesų išgryninimas ir taikymas
.
* Tikime būtiniausiomis prielaidomis, tai gerojo vaiko kelias, dalis aštuongubo kelio, kur renkamės ryšį su Dievu, kur sutinkame, jog jis nebūtinai geras.
* Rūpinamės plačiausia patirtimi, tai blogojo vaiko kelias? dalis aštuongubo kelio, kur neturime ryšio su Dievu, turim patys suktis trejybe.
Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su kalbomis?
Pridėtos 107-113 eilutės:

Reikia permąstyti, kaip Dievas su mumis bendrauja įvairiausiomis sandaromis, kaip antai:
* viskuo
* troškimais - pirminėmis sandaromis
* nulybės atvaizdais
* vienybės atvaizdais
* asmenų lygtimi
2012 rugpjūčio 09 d., 17:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 80-89 eilutės iš
Koks yra mūsų pašnekovas? Miglotas Dievas, bendras žmogus ar įsakymai? Tai raktas į žinojimo rūmus, užtat į kalbas ir kitas man rūpimas sandaras.
į:
Koks yra mūsų pašnekovas? Miglotas Dievas, bendras žmogus ar įsakymai? Tai žinojimo rūmų raktas į kalbas ir kitas man rūpimas sandaras.

Reikia permąstyti, kaip Dievas su mumis bendrauja įvairiausiomis sandaromis, kaip antai:
* viskuo
* troškimais - pirminėmis sandaromis
* nulybės atvaizdais
* vienybės atvaizdais
* asmenų lygtimi

Ką reiškia vykdyti Dievo valią? Ir kaip tai vykdoma paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Dievo valia vykdoma ją sąmoningai išklausiant ir savanoriškai įgyvendinant
.
2012 rugpjūčio 09 d., 17:21 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 75-94 eilutės:

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#pasnekovas]]

[+Pašnekovas+]

Koks yra mūsų pašnekovas? Miglotas Dievas, bendras žmogus ar įsakymai? Tai raktas į žinojimo rūmus, užtat į kalbas ir kitas man rūpimas sandaras.

Kalba ryškiausia įsakymais (Dvasia), toliau blanksta, siaurėja bendru žmogumi (Sūnumi) ir galiausiai Dievu (Tėvu), kada lieka tik esmė, jo vieningumas.

Ar trejybės santykis su asmenų lygties lygmenimis apsiverčia?

Persitvarkymai sieja mūsų nuojautą viršijančią pasąmone su sąmone. Tai du pašnekovai. Kuris yra Dievas, kuris žmogus? Kuris širdis tiesa, kuris pasaulio tiesa? Palyginti lygmenis:
* ikona=medis? daiktas=seka?
*
*
*
*
*

Yra vienas vienetas, mums viskas, visaregis; pirminė sandara, apimanti įmanomas rūšis, mūsų nuojautą; ir antrinė sandara, aprėpianti kas nesiriboja mūsų nuojauta.
2012 rugpjūčio 09 d., 06:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 96 eilutė iš:
** Rūpėjimas - pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias. Tai Dievo valios lygmuo. Kodėl vykdo Dievo valią.
į:
** Rūpėjimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias. Tai Dievo valios lygmuo. Kodėl vykdo Dievo valią.
Pakeista 98 eilutė iš:
** Paklusimas - pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas. Tai išminties lygmuo. Kokią Dievo valią vykdo.
į:
** Paklusimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas. Tai išminties lygmuo. Kokią Dievo valią vykdo.
Pridėtos 100-101 eilutės:
Šitie atitikimai yra teisingi, juk žinojimo rūmai labai aiškiai, nuodugniai apibrėžti. Tad kaip suderinti su asmenų lygtimis? ir su kalbų rūšimis?
2012 rugpjūčio 08 d., 19:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 114-115 eilutės:
Tobulam žmogui (Jėzui) Dievas nebūtinas, tačiau mylint netobulą, suvokiama jog tai įmanoma per Dievo valią, platesnį požiūrį, per paklusnumą. O jei paklusnumo nėra visgi galima per tikėjimą...
Pakeistos 380-381 eilutės iš
į:
* Prasmę, savastį, savęs supratimą galima pasiimti, kildinti iš pavadinimo, vardo, tai gali būti santrumpa kultūrai, išgyvenimui.
Pakeistos 399-415 eilutės iš
* Vykdyti Dievo valią, tai susikalbėti su juo.
į:
* Vykdyti Dievo valią, tai susikaeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

* Kodėl vykdo Dievo valią... vertybės
* Kaip vykdo Dievo valią (rūpi)... lūkesčiai-gėrio kryptys
* Kokią Dievo valią vykdo (tiki)... abejonės-dvejonės
* Ar vykdo Dievo valią (paklūsta)... poreikiai-dėsniai

Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
* būti, veikti, mąstyti
* daugis*, vienis, visybė
* daiktas, eiga, asmuo*
* būtinas, esamas*?, galimas
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Laipsnyno lygtis X-lbėti
su juo.
2012 rugpjūčio 07 d., 04:10 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 373 eilutė:
* plėtotės yra keturių rūšių ir skiriasi, kiek laisvės man suteikia: dėsniai, išvados, sprendimai, įkvėpimai
2012 rugpjūčio 07 d., 03:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 395-396 eilutės:
* Vykdyti Dievo valią, tai susikalbėti su juo.
** Dievo (meilės, antisavasties) tikrumas tai kalbos pagrindas. Koks mūsų ryšys su Dievu, ir kaip juo susivedame ir išsiskaidome? Ar vyksta padalinimas?
Pakeistos 400-404 eilutės iš
* Išryškinti pašnekovą, kaip kad išsiaiškinimais, kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba, kaip kad žinojimo rūmais. Užtat yra trys lygiai:
** Rūpėjimas - pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus
** Paklusimas - pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas
į:
* Išryškinti pašnekovą, kaip kad išsiaiškinimais, kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba, kaip kad žinojimo rūmais. Užtat yra trys lygiai (kaip ši trejybė reiškiasi pirminėmis sandaromis?):
** Rūpėjimas - pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias - ramus
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus - užtikrintas
** Paklusimas - pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai
išsakytas - savarankiškas
Pakeistos 413-415 eilutės iš
į:
* Iš paskirų taškų, sąvokų kyla įtampa, atsiranda paviršutinis reikalas ir išsigrynina nauja sąvoka. Ją gryninant išsiskiria skirtingos tiesos, kryptys, sąmonės, kurios gali į ją atsiremti ir keliauti toliau.
** Dadaistai bandė atsisakyti prasmės. Žiūrovai patys įžiūri prasmę tarp nesusijusių scenų.
* Vienetas keičiasi žingsneliais, jų raida, mutacijomis, tai vis lyginant su esamu.
* Jaučiam stiprų norą atsakyti į klausimus, baigti šuolį.
Ištrintos 430-437 eilutės:

Dievo (meilės, antisavasties) tikrumas tai kalbos pagrindas. Koks mūsų ryšys su Dievu, ir kaip juo susivedame ir išsiskaidome? Ar vyksta padalinimas?

Vienetas keičiasi žingsneliais, jų raida, mutacijomis, tai vis lyginant su esamu.

Dadaistai bandė atsisakyti prasmės. Žiūrovai patys įžiūri prasmę tarp nesusijusių scenų.

Stiprus noras atsakyti į klausimus.
2012 rugpjūčio 07 d., 03:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrinta 288 eilutė:
Pakeistos 372-373 eilutės iš
į:
* pagrindimu pinasi mintys, viena ant kitos, kaip mazgų kilpos, mažiausiais pakeitimais, kaip kad melodijoje arba gamtos raidoje
Pakeistos 407-414 eilutės iš
Reikia rasti kur, kokioj aplinkoj, iš kokio kampo žmones galima įtraukti, kaip užmegzti ryšį su kiekvienu.

Pokalbyje svarbu taip pat, kas tuo tarpu nutylima, kas iškyla tik vėliau, kokia tvarka, kad viskas galėtų susivesti
. Atmestas akmuo tampa kertiniu, tampa esminiu, viršutiniu.

Požiūrį priimant, jisai bene išverčiamas. Jį priimame sutapdami su papildiniu
. Tad požiūrių grandinė apibrėžia tarpą (požiūris į požiūrį į požiūrį) ir netgi sutapimą (paklydęs vaikas).

Kaip žmonės veikia vienas kitą į gerą? į blogą?
į:
* Žmonės gali vienas kitą neigiamai įtakoti, kaip kad David'o aplinkoje, rasinėje kastų sistemoje. Kaip žmonės veikia vienas kitą į gerą? į blogą?
* Požiūrį priimant, jisai bene išverčiamas. Jį priimame sutapdami su papildiniu
. Tad požiūrių grandinė apibrėžia tarpą (požiūris į požiūrį į požiūrį) ir netgi sutapimą (paklydęs vaikas).
* Reikia rasti kur, kokioj aplinkoj, iš kokio kampo žmones galima įtraukti, kaip užmegzti ryšį su kiekvienu.
* Pokalbyje svarbu taip pat, kas tuo tarpu nutylima, kas iškyla tik vėliau, kokia tvarka, kad viskas galėtų susivesti. Atmestas akmuo tampa kertiniu, tampa esminiu, viršutiniu.
2012 rugpjūčio 07 d., 03:31 atliko Andrius Kulikauskas -
2012 rugpjūčio 07 d., 03:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 370-377 eilutės:
Pagrindimas:
* pašnekovas yra Dievas (Tėve mūsų), ramus
* reiškiasi 12 plėtočių, nežymiai pakeičiančių, brandinančių savastį

Įvardijimas:
* pašnekovas yra bendras žmogus (šv.Petro raktai į dangų), užtikrintas
* Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.
Pridėtos 379-380 eilutės:
* pašnekovas yra Dievo dvasia, įstatymas (Palaiminimai), savarankiškas
* poreikiai susiję su neigiamais įsakymais
Ištrintos 385-390 eilutės:
Įvardijimas:
* Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.

Pagrindimas:
* reiškiasi 12 plėtočių, nežymiai pakeičiančių, brandinančių savastį
Ištrinta 393 eilutė:
Pakeistos 405-408 eilutės iš
Pokalbiui reikalingi tiek išnagrinėjantis protas, tiek išjaučianti širdis. Širdį alina protui prasminga išsami skaida.

Pokalbiu mintys yra dalinamos, dalomos, skleidžiamos.
į:
* Pokalbiui reikalingi tiek išnagrinėjantis protas, tiek išjaučianti širdis. Širdį alina protui prasminga išsami skaida.
* Pokalbiu mintys yra dalinamos, dalomos, skleidžiamos.
2012 rugpjūčio 07 d., 03:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 94-101 eilutės:

Išryškiname pašnekovą, kaip kad išsiaiškinimais, kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba, kaip kad žinojimo rūmais. Užtat yra trys lygiai:
** Rūpėjimas - pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias. Tai Dievo valios lygmuo. Kodėl vykdo Dievo valią.
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus. Tai geros valios lygmuo. Kaip vykdo Dievo valią.
** Paklusimas - pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas. Tai išminties lygmuo. Kokią Dievo valią vykdo.
** Vertimas - pašnekesys nereikalingas, juk esame viena, nesusiskaldę, sutampame nesutampame, apibrėžta neapibrėžta. Tai amžino gyvenimo lygmuo. Ar vykdo Dievo valią.
Kaip tai susiję su pareiga, ištikimybe, teisingumu? Ir kaip seka "rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas" išsidėsto tokia tvarka aštuongubame kelyje?
Pakeistos 390-396 eilutės iš
Sužadinti pokalbį, širdis į širdį, įtraukti žmones išgyvenimo pagrindu. Jis vyksta ir jį galima plėtoti.

Vaizduote į pokalbį įtraukti atkirstąjį, vienų vieną esantį, gyventi kitų labui, turint juos mintyj. Sutapti su atikirstaisiais, kaip kad paklydęs vaikas sutampa su tėvais.

Pokalbis susidaro iš sąlyginio susikalbėjimo, pavyzdžiui, iš šuns, kurį matydama Laura išdrįso paprašyti žmogaus pakalbos, arba iš feso, kurį matydamas, išdrįsau pakalbinti David'ą. Tai bendrai įvardinti daiktai, dalykai, sutampantys tik sąlygiškai, tačiau kurių dėka mes galim vienas kitą pakalbinti, susitapatinti, kad ir sąlygiškai, bet besąlygiškai.

Aplamai, pragmatinis
, "konstruktyvus" susikalbėjimas yra pokalbio esmė, jo tikslas. Tikslas yra sukurti tiltą tarp kasdienybės ir amžinybės.
į:

Pokalbio tikslas:
* Sužadinti
pokalbį, širdis į širdį, įtraukti žmones išgyvenimo pagrindu. Jis vyksta ir jį galima plėtoti.
* Vaizduote į pokalbį įtraukti atkirstąjį, vienų vieną esantį, gyventi kitų labui, turint juos mintyj. Sutapti su atikirstaisiais, kaip kad paklydęs vaikas sutampa su tėvais.
* Aplamai, pragmatinis, "konstruktyvus" susikalbėjimas yra pokalbio esmė, jo tikslas. Tikslas yra sukurti tiltą tarp kasdienybės ir amžinybės.
* Išryškinti pašnekovą, kaip kad išsiaiškinimais, kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba, kaip kad žinojimo rūmais. Užtat yra trys lygiai:
** Rūpėjimas - pašnekovas yra pats Dievas
, migločiausias
** Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus
** Paklusimas - pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas

Kaip vyksta pokalbis:
* Pokalbis susidaro iš sąlyginio susikalbėjimo, pavyzdžiui, iš šuns, kurį matydama Laura išdrįso paprašyti žmogaus pakalbos, arba iš feso, kurį matydamas, išdrįsau pakalbinti David'ą. Tai bendrai įvardinti daiktai, dalykai, sutampantys tik sąlygiškai, tačiau kurių dėka mes galim vienas kitą pakalbinti, susitapatinti, kad ir sąlygiškai, bet besąlygiškai
.
2012 rugpjūčio 07 d., 03:06 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 85 eilutė:
** Šešerybės atvaizdo nariais
Pakeista 93 eilutė iš:
'''Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas?'''
į:
'''Kaip išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kyla iš asmens lygties lygmenų:'''
Pakeista 99 eilutė iš:
Šuoliai:
į:
Tai šuoliai:
Pakeistos 104-119 eilutės iš
Skiriasi sąmoningumo lygis

Kaip paklusimas
, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?

[+ Trejybe nuspalvinta ketverybė +]

''Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?''

Įsisavinimu-įamžinimu-įprasminimu, dieviški ketverybės lygmenys pakeičiami žmogiškais ketverybės lygmenimis. "Viskas" tampa žmogiškai aprėpiamas, skurdžiadvasiui, mažaširdžiui.

Kodėl teigiami/neigiami jausmai, kylantys iš to ar trokštam, netrokštam ko laukiam, yra trijų rūšių?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai, žavesys tai išorinė atmintis, kuriai savanoriškai paklūstame; meilė tai vidinė atmintis, kurią savanoriškai tikime; artimumas tai tiesioginis gyvenimas, kuris savanoriškai mums rūpi.
Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.
į:
Skiriasi sąmoningumo lygis.

Jausmas (žavesys
, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai,
* žavesys tai išorinė atmintis, kuriai savanoriškai paklūstame
* meilė tai vidinė atmintis, kurią savanoriškai tikime
* artimumas tai tiesioginis gyvenimas, kuris savanoriškai mums rūpi.
Taip
sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.
Pakeistos 118-123 eilutės iš
Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
į:
* Kodėl vykdo Dievo valią... vertybės
* Kaip vykdo Dievo valią (rūpi)... lūkesčiai-gėrio kryptys
* Kokią Dievo valią vykdo (tiki)... abejonės-dvejonės
* Ar vykdo Dievo valią (paklūsta)... poreikiai-dėsniai

Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?
Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
Pakeistos 128-134 eilutės iš
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe? Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?

* Ar rūpi... vertybės
* Kas rūpi... jauduliai
* Kaip rūpi... dvejonės
* Kodėl rūpi... dėsniai
į:
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Laipsnyno lygtis X->Y trejopai suprantama, paklūstant X, tikint Y ar besirūpinant ->.

Tai iškyla įsisavinimu. Išorinis požiūris tampa vidiniu požiūriu:
* Ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe apsiverčia dvasios ir sandaros santykis, užtat jų yra tik po du atvaizdai. Šie aštuongubo kelio nariai neigia nulybės atvaizdus. Tai yra žmoniški išėjimai už savęs, grįžtantys iš savęs į Dievą, dvasią už mūsų. Jų nulis yra kodėl, o jisai lyginamas su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Įsisavinimu-įamžinimu-įprasminimu, dieviški ketverybės lygmenys pakeičiami žmogiškais ketverybės lygmenimis. "Viskas" tampa žmogiškai aprėpiamas, skurdžiadvasiui, mažaširdžiui.
* Kažkaip požiūris apverčiamas, išverčiamas, kaip kad daiktas lytimi, arba Dievo požiūris žmogaus požiūriu ir atvirkščiai.
* Kodėl teigiami/neigiami jausmai, kylantys iš to ar trokštam, netrokštam ko laukiam, yra trijų rūšių?
* Šuolis turi du atvaizdus, o savastis keturis atvaizdus. Mums gyventi gerumu, o ne Dievu? Jeigu atvaizdais.

'''Trejybe nuspalvinta ketverybė'''

''Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?''
Pridėtos 199-200 eilutės:

* Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?
2012 rugpjūčio 07 d., 01:59 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 82-83 eilutės:
** Būtinumo lygmenimis - Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.
** Paklūstame Dievo valiai, tikime gera valia, mums rūpi išmintis. Ir taip artėjame prie to, kad Dievas būtinas, žengiame į paprastesnį asmens lygties lygmenį, arčiau dvasios; išgyvename; suvokiame. Pakeičiame savo valią Dievo valia; savo pasirinkimus gera valia; betką išmintimi; gyvenimą amžinu gyvenimu. Pakeičiame vienetą (gyvenimą, vienybę apibrėžtą 4+2) jo papildiniu (amžiną gyvenimą, nulybę apibrėžtą 4x2), atisakome savęs meile, gyvename šuoliu. Tai priklauso nuo lygmens, o jį išgyvename Dievu, jo troškimu - pasakojimą požiūriais (Dievas savarankiškas - paklūsti jo dėsniams), įvardijimą dvejonėmis (Dievas užtikrintas - tikėti jo dvejonėmis), rūpėstį gėrio kryptimis (Dievas ramus - rūpintis jo gėrio kryptimis). Kaip sudalyvauja laipsnynai?
Pridėta 85 eilutė:
** Trejybė: Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?
Pakeistos 87-93 eilutės iš
* Būtinumo lygmenimis - Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.
* Paklūstame Dievo valiai, tikime gera valia, mums rūpi išmintis. Ir taip artėjame prie to, kad Dievas būtinas, žengiame į paprastesnį asmens lygties lygmenį, arčiau dvasios; išgyvename; suvokiame. Pakeičiame savo valią Dievo valia; savo pasirinkimus gera valia; betką išmintimi; gyvenimą amžinu gyvenimu. Pakeičiame vienetą (gyvenimą, vienybę apibrėžtą 4+2) jo papildiniu (amžiną gyvenimą, nulybę apibrėžtą 4x2), atisakome savęs meile, gyvename šuoliu. Tai priklauso nuo lygmens, o jį išgyvename Dievu, jo troškimu - pasakojimą požiūriais (Dievas savarankiškas - paklūsti jo dėsniams), įvardijimą dvejonėmis (Dievas užtikrintas - tikėti jo dvejonėmis), rūpėstį gėrio kryptimis (Dievas ramus - rūpintis jo gėrio kryptimis). Kaip sudalyvauja laipsnynai
?
* Pirminėmis sandaromis: Pasiduoti vertybėms? Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais? ar atvirkščiai?
* Įtampos balsai pasakojime: Rūpėjimas, tikėjimas (aiškinimas), paklusimas (liepimas), pasidavimas (vertimas) - kodėl pastarasis pasirodo tokia tvarka?
* Trejybė: Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?
* Brandos šuoliu
į:
** Pirminėmis sandaromis: Pasiduoti vertybėms? Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais? ar atvirkščiai?
** Įtampos balsai pasakojime: Rūpėjimas
, tikėjimas (aiškinimas), paklusimas (liepimas), pasidavimas (vertimas) - kodėl pastarasis pasirodo tokia tvarka?
* Žmogaus sąmoningumo laipsniais
** Brandos šuoliu

'''Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas
?'''
Ištrintos 104-107 eilutės:
* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras
Ištrintos 224-225 eilutės:
''Kaip kalbos ir sandaros susiję?''
Ištrinta 225 eilutė:
Pridėta 237 eilutė:
** Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
Ištrinta 247 eilutė:
* Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
Pakeistos 250-265 eilutės iš
* Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
* Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?

* Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)

Dievas savarankiškas (trokšta nieko
), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Žmogus netrokšta visko, išgyvena viską, būtent vertybėmis
, aštuongubu keliu. Tad išgyvena kalba, kuria žmogus viską aprėpia, su ja tvarkosi. O Dievas trokšta nieko (pagrindimu), kažko (įvardijimu), betko (pasakojimu).

Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y
.

Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?

Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti
. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.

Kaip kalbos susiję su Dievo nebūtinumu
? ir jo būtinumu?
į:
* Kalba yra pašnekesys tarp trokštančio Dievo ir išgyvenančio žmogaus
** Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?
** Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
** Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu
(Dievu) ir siauresniu (kitu)
** Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?
** Kalba išreiškia dviprasmiškumą
, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.
* Kalbos susijusios su Dievo nebūtinumu ir jo būtinumu. Kaip?

''Kaip kalbos
ir sandarų šeimos susiję?''
* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome
Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį
, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras

Trokštantis Dievas eina už savęs į save, iš pirminės savasties, o išgyvenantis žmogus eina atgal
, iš galutinės savasties. Kalba išsako jų tarpą. Iš kieno pusės?

Kaip išsiveda kalbos
?
* Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Kaip skiriasi trys kalbos?
* Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y.
Ištrintos 304-305 eilutės:
Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.
Ištrintos 338-345 eilutės:
''Kaip išgyvenimai susiję su geros valios pratimais? išsiaiškinimais? įvardijimu, pagrindimu ir pasakojimu?''

Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.
Pridėtos 351-362 eilutės:

Pasakojimas: Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

Įvardijimas:
* Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.

Pagrindimas:
* reiškiasi 12 plėtočių, nežymiai pakeičiančių, brandinančių savastį
2012 rugpjūčio 07 d., 01:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 360-363 eilutės:

Būtų gerai kada nors:
* aprašyti savo išgyvenimus "Minčių sode", savo nuostatas, ir jų pagrindu išnagrinėti pagrindimo kalbą
* išnagrinėti nesusivedimų rūšis
2012 rugpjūčio 07 d., 00:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
* gyventi šuoliu, klausimu, ne savastimis, atsakymais
Pridėtos 404-405 eilutės:

Stiprus noras atsakyti į klausimus.
2012 rugpjūčio 06 d., 08:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 384 eilutė iš:
Vidiniu gyvenimu (šuoliu!) siejame vieną vienetą su kitu, išvedame kalbą. Išorinis gyvenimas (savastys) yra svarbus apibrėžiant vidinį gyvenimą. O išorinį gyvenimą nusakome bendrais taškais, kaip kad Lauros užkalbinto vyro šuo, arba David'o fesas, juo apeiname vidinį gyvenimą.
į:
Vidiniu gyvenimu (šuoliu!) siejame vieną vienetą su kitu, išvedame kalbą. Išorinis gyvenimas (savastys) yra svarbus apibrėžiant vidinį gyvenimą. O išorinį gyvenimą nusakome bendrais taškais, kaip kad Lauros užkalbinto vyro šuo, arba David'o fesas, arba "object work", juo apeiname vidinį gyvenimą, priešpastatom jam.
Pridėtos 388-402 eilutės:
Bendrai suprastas vidaus ir išorės atskyrimas leidžia atskirti, leidžia sieti vidų. Vidaus įsisavinimas atskiria išorę ir vidų. Kaip teigiami jausmai tampa dorybėmis? Kaip tai susiję su trejybės sukimu? Kaip atsiranda vidinė sandara, ir ką ji duoda?

Geros valios pratimai
* atskiria širdį ir pasaulį
* jų paviršutinis reikalas mus jaudina, tai mygtukas, "žaidimas", kurį galime kartoti, kol neišrišame
* galim prie temos grįžti, iš įvairių pusių, tai vaidybai gali būti skyrybos ženklas tarp scenų, "throughline" gali iškilti skirtingose aplinkybėse, jas suverti.
* Harald vaidintojus jungia fizinė energija, ją įvardina, vokalizuoja, siekia to paties dažnio, ryšio, manau scenas jungia trejybė, kaip kad geros valios pratimuose
* išgyvenimo rūšį išsako širdies ir pasaulio klausimai
* svarbu, kad būtų įtampa tarp veikėju, kad temptų į skirtingas puses, kad būtų ištikimi savo ūpui

Dievo (meilės, antisavasties) tikrumas tai kalbos pagrindas. Koks mūsų ryšys su Dievu, ir kaip juo susivedame ir išsiskaidome? Ar vyksta padalinimas?

Vienetas keičiasi žingsneliais, jų raida, mutacijomis, tai vis lyginant su esamu.

Dadaistai bandė atsisakyti prasmės. Žiūrovai patys įžiūri prasmę tarp nesusijusių scenų.
2012 rugpjūčio 06 d., 08:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 383-387 eilutės:

Vidiniu gyvenimu (šuoliu!) siejame vieną vienetą su kitu, išvedame kalbą. Išorinis gyvenimas (savastys) yra svarbus apibrėžiant vidinį gyvenimą. O išorinį gyvenimą nusakome bendrais taškais, kaip kad Lauros užkalbinto vyro šuo, arba David'o fesas, juo apeiname vidinį gyvenimą.
* Vidinis gyvenimas sukasi apie Dievą ("Aš esu"), o išorinis apie žmogų, jo savastį.
* Vidinis gyvenimas yra širdies tiesa; išorinis, tai pasaulio tiesa.
* Vidinis gyvenimas yra trokštami, tad dieviški lūkesčiai, o išorinis gyvenimas yra netrokštami, tad žmoniški, išgyvenami lūkesčiai.
2012 rugpjūčio 06 d., 01:40 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 358-359 eilutės:
Lūkesčių galim trokšti ar netrokšti, dieviškai ar žmoniškai nusistatyti. Panašiai, dvejones galim atsakyti širdies ar pasaulio tiesa, poreikius galim priimti dieviškai "Aš esu..." ar žmoniškai. Kaip suvokti tokį įsijungimą, atsijungimą? vidinį ar išorinį požiūrį?
Pridėtos 381-382 eilutės:

Kaip žmonės veikia vienas kitą į gerą? į blogą?
2012 rugpjūčio 05 d., 06:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 81-82 eilutės iš
* Vidiniai požiūriai, Trejybe nuspalvinta ketverybe
* Kalbomis - Ar išgyvenimai yra įvardijimo kalba: Kaip kas ima reikšti? (tikėti) Pagrindimo: Rūpėti? Pasakojimo: Įvykti (paklusti)
į:
* Vidiniais požiūriais, Trejybe nuspalvinta ketverybe
* Kalbomis - pasakojimą išgyvename seka, paklūstame; įvardijimą išgyvename tinklu, tikime; pagrindimą išgyvename medžiu, mums rūpi.
Pakeista 84 eilutė iš:
* Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu išaiškėja, jog Dievas būtinas, tai mano nupaišyti griaučiai, grįžtantys pas Dievą.
į:
* Paklūstame Dievo valiai, tikime gera valia, mums rūpi išmintis. Ir taip artėjame prie to, kad Dievas būtinas, žengiame į paprastesnį asmens lygties lygmenį, arčiau dvasios; išgyvename; suvokiame. Pakeičiame savo valią Dievo valia; savo pasirinkimus gera valia; betką išmintimi; gyvenimą amžinu gyvenimu. Pakeičiame vienetą (gyvenimą, vienybę apibrėžtą 4+2) jo papildiniu (amžiną gyvenimą, nulybę apibrėžtą 4x2), atisakome savęs meile, gyvename šuoliu. Tai priklauso nuo lygmens, o jį išgyvename Dievu, jo troškimu - pasakojimą požiūriais (Dievas savarankiškas - paklūsti jo dėsniams), įvardijimą dvejonėmis (Dievas užtikrintas - tikėti jo dvejonėmis), rūpėstį gėrio kryptimis (Dievas ramus - rūpintis jo gėrio kryptimis). Kaip sudalyvauja laipsnynai?
Pakeistos 91-94 eilutės iš
* Paklūstame Dievui, jo įsakymams - "Tėve mūsų" - pagrindimu
* Tikime Jėzų, paklūstantį, einantį teisingu keliu - "šv.Petro raktais į dangų" - įvardijimu
* Rūpinamės kitu, mus vienijančia dvasia, tikinčia
- "Palaiminimais" - pasakojimu
į:
* Paklūstame Dievui, jo įsakymams - Dievo valiai - "Tėve mūsų" - pagrindimu
* Tikime Jėzų, paklūstantį, einantį teisingu keliu - gera valia - "šv.Petro raktais į dangų" - įvardijimu
* Rūpinamės kitu, mus vienijančia dvasia, tikinčia - išmintimi
- "Palaiminimais" - pasakojimu
Pridėtos 269-274 eilutės:

Kaip išgyvenimai susiję su kalbomis?
* pasakojimu išgyvenama seka
* įvardijimu išgyvenama tinklu
* pagrindimu išgyvenama medžiu
Išgyvenama tarpu, matyt, dvejopai, kiekvienu atveju.
2012 rugpjūčio 05 d., 06:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 78-79 eilutės:
Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)
Pridėta 256 eilutė:
* Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)
2012 rugpjūčio 05 d., 06:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
* Požiūris yra visko padalinimo dalis.
į:
* Požiūris yra visko padalinimo dalis, tai ryšys tarp besąlygiškos visumos ir sąlygiškos visumos.
* Požiūris tai sąlygos uždėjimas
.
2012 rugpjūčio 05 d., 05:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 41-44 eilutės:
* Paklusti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį
* Tikėti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį
* Rūpėti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį
Pakeistos 46-55 eilutės iš
į:
* Požiūris yra laisvas praėjimas, ypač į sandarą, taip pat, per vieningumą, iš sandaros. Požiūris reiškia ėjimą iš nulybės į vienybę (?) Požiūriais susijungia tvarkos, užsimezga kalbos. Žvilgsnis (dėmesys) keliauja sudurtų požiūrių takais.
* Požiūris yra visko padalinimo dalis.

Išorinis ir vidinis požiūris vienas kitą papildo. Išorinis mato visus iš lauko, tarsi narius. Vidinis išgyvena vieną narį iš vidaus, ir tuo pačiu, išgyvena visus narius.

* +0 Išorinis požiūris, sąlygiškas?
* +1 Vidinis požiūris, sąlygiškas?
* +2 Dorybė, besąlygiškas?
* +3 Teigiamas/neigiamas jausmas, besąlygiškas, bet gi juk priklauso nuo lūkesčių?
Ištrintos 67-70 eilutės:
* Paklusti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį
* Tikėti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį
* Rūpėti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį
Pakeistos 69-72 eilutės iš
* dvasia: požiūris (?)
* sandara: požiūris į požiūrį
* atvaizdai: požiūris į požiūrį į požiūrį
* vieningumas: požiūris į požiūrį
į požiūrį į požiūrį
į:
* dvasia: vienų vienumas
* sandara: požiūris
* atvaizdai: požiūris į požiūrį
* vieningumas (kalba): požiūris į požiūrį į požiūrį
2012 rugpjūčio 05 d., 05:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 41-44 eilutės:
''Kas yra požiūris? sąlygiškas požiūris? besąlygiškas požiūris? Kaip jie suduriami?''

''Ką reiškia priimti požiūrį?''
Ištrinta 47 eilutė:
Pridėtos 54-57 eilutės:

* Paklusti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį
* Tikėti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį
* Rūpėti: vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį
2012 rugpjūčio 05 d., 05:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 37-38 eilutės iš
"Pasiklydusio vaiko" palyginimas paaiškina, kaip Dievas ir žmogus gali sutapti net neturint ryšio. Vaikas suvokia jog, koks jis protingas bebūtų, būtent jisai yra vaikas, ir jam pasimetus priklauso eiti ten kur jo tėvai jo ieškos. Su jais sutampa požiūriais. Sutampama paklūstant, tikint ar besirūpinant. Kiekvienu atveju skiriasi laisvė, skiriasi tolimesnė sutapimo galimybės, išsišakojimai, sutapimai su kitais, plėtotė.
į:
"Pasiklydusio vaiko" palyginimas paaiškina, kaip Dievas ir žmogus gali sutapti net neturint ryšio. Vaikas suvokia jog, koks jis protingas bebūtų, būtent jisai yra vaikas, ir jam pasimetus priklauso eiti ten kur jo tėvai jo ieškos. Tai vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį. Jie sutampa požiūriais. Sutampama paklūstant, tikint ar besirūpinant. Kiekvienu atveju skiriasi laisvė, skiriasi tolimesnė sutapimo galimybės, išsišakojimai, sutapimai su kitais, plėtotė.
Pakeistos 41-45 eilutės iš
Vaiko ir tėvo požiūriai sutampa, vaikui susivokiant, jog būtent jisai vaikas, ir jam reikia eiti ten, kur jo tėvai jį ras. Tai vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį.

Mes pasirodome Englewood
, nes žinome kad Dievas mūsų ten ieškos, ten kur jo trūksta.

Taip pat ir su kertinėm vertybėm, įsijungiam ten kur Dievo trūksta
.
į:
Mes pasirodome Englewood, nes žinome kad Dievas mūsų ten ieškos, ten kur jo trūksta. O mūsų kertinės vertybės būtent yra tai, kur jaučiam, jog Dievo trūksta; tai dalis jo meilės; mes ten įsijungiame, kur Dievo trūksta, iš kur jis pasitraukė.
2012 rugpjūčio 05 d., 05:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 27 eilutė iš:
* paklusti, tikėti ar rūpintis - skiriasi laisvumu, daugiausia yra paklūstant; kas paklūsta (ar) turi laisvę ką, kaip, kodėl; kas tiki turi laisvę kaip ir kodėl; kam rūpi, turi laisvę kodėl.
į:
* laikomės jo įsakymų paklusdami, tikėdamiesi, rūpindamiesi - tai skiriasi laisvumu, daugiausia yra paklūstant; kas paklūsta (ar) turi laisvę ką, kaip, kodėl; kas tiki turi laisvę kaip ir kodėl; kam rūpi, turi laisvę kodėl.
Pridėtos 36-39 eilutės:

"Pasiklydusio vaiko" palyginimas paaiškina, kaip Dievas ir žmogus gali sutapti net neturint ryšio. Vaikas suvokia jog, koks jis protingas bebūtų, būtent jisai yra vaikas, ir jam pasimetus priklauso eiti ten kur jo tėvai jo ieškos. Su jais sutampa požiūriais. Sutampama paklūstant, tikint ar besirūpinant. Kiekvienu atveju skiriasi laisvė, skiriasi tolimesnė sutapimo galimybės, išsišakojimai, sutapimai su kitais, plėtotė.

Mūsų, vaiko požiūris sąlygiškas; Dievo, tėvo požiūris besąlygiškas. Mūsų požiūris yra išorinis - į jį įsijungę, pripažįstame "daiktus", "vienetus", "erdves". Neįsijungę, matom savo požiūrius kaip galimus langus, tarsi iš kambario juos matome. Sąlygiškas požiūris yra rėmuose. Besąlygiškas yra be rėmų. Vidinis yra be rėmų. Įsisavinam išorinį požiūrį (pavyzdžiui, teisingumą) vidiniu požiūriu (susivaldymu, paklusimu) jį išgyvenant savimi, suasmeninant, jaučiant asmeninius ryšius su kitais, lygiaverčiais, vietoj kad išorinius ryšius su nelygiaverčiais. Tampame vienu iš narių ir jo ryšiais tampame lygiaverčiai su kitais tokiais. Tokiu būdu išnykstame, kaip ašis; vienybė tampa nulybe.
2012 rugpjūčio 05 d., 04:58 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią - sujungti teigiamais įstatymais (lygmenimis) arba neigiamų įstatymų (ir pasirinkimų) visuma, esme, vieningumu su Dievo valia - teigiami įstatymai tai troškimai, perėjimai iš vienybės į nulybę
Pakeistos 26-27 eilutės iš
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni. Dievas be sąlygų, o mes sąlygose.
* laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų
- tarpas, mūsų laisvė, atsiranda tarp jų, neigiami išsako mūsų savastį, teigiami Dievą, jo troškimus
į:
* '''gyventi išvien su Dievu''' laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų - jų dviprasmybe esame viena su Dievu - tarpas, mūsų laisvė, atsiranda tarp jų, neigiami išsako mūsų savastį, teigiami Dievą, jo troškimus
Ištrintos 27-28 eilutės:
* pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią - sujungti teigiamais įstatymais (lygmenimis) arba neigiamų įstatymų (ir pasirinkimų) visuma, esme, vieningumu su Dievo valia - teigiami įstatymai tai troškimai, perėjimai iš vienybės į nulybę
* savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse - juos padauginant, pereinant per visas aštuonias galimybes, parodant, kad jos visos nepriklausomos
Pakeistos 29-31 eilutės iš
* susiskaldyti, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią, palaikančią tai vieną, tai kitą, liepsnojančią - mūsų sąmonėje atskirti dvi, tris sąmones, trejybe, jas paleisti ir sieti
į:
* '''susiskaldyti, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią''', palaikančią tai vieną, tai kitą, liepsnojančią - mūsų sąmonėje atskirti dvi, tris sąmones, trejybe, jas paleisti ir sieti
* savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse - juos padauginant, pereinant per visas aštuonias galimybes, parodant, kad jos visos nepriklausomos
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni. Dievas be sąlygų, o mes sąlygose.
2012 rugpjūčio 05 d., 04:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 98-101 eilutės:

Kodėl teigiami/neigiami jausmai, kylantys iš to ar trokštam, netrokštam ko laukiam, yra trijų rūšių?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.
2012 rugpjūčio 05 d., 04:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 382 eilutė iš:
oji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
į:
* -oji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
Pakeista 433 eilutė iš:
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
į:
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
Ištrinta 435 eilutė:
* Pasakojimas 6-
2012 rugpjūčio 05 d., 04:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
* gyventi amžiną gyvenimą - vienete, išgyvenime, savyje, visapusiškai atskirti ir sieti Dievą ir gerumą
į:
* '''gyventi amžiną gyvenimą''' - vienete, išgyvenime, savyje, visapusiškai atskirti ir sieti Dievą ir gerumą
Pakeistos 23-24 eilutės iš
* išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - tai įvyksta prisiimant požiūrį
į:
* '''išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu''' - tai įvyksta prisiimant požiūrį
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis - dorybės tai sąvokos, vertybės, atstojančios Dievą, sutelkiančios viską - tai išgyvenimo, sąvokos apibrėžimas, įvedus vidinį
požiūrį
Ištrinta 25 eilutė:
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis - dorybės tai sąvokos, vertybės, atstojančios Dievą, sutelkiančios viską
Pridėtos 137-138 eilutės:
Aštuongubame kelyje gal susilanksto ketverybė, trejybė, dvejybė, taip kad vis išverčiama, Dievas vis susitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.
Pridėta 416 eilutė:
** Vienetas, sąvoka, dorybė, išgyvenimas atsiranda, apibrėžiamas teigiamų jausmų, lūkesčius išpildančių, įsisavinus vidinį požiūrį. Teigiamas jausmas (meilė, artimumas, žavesys) kyla kai laukiame to, ko trokštame, o neigiamas kai laukiame to, ko netrokštame. Kodėl yra trijų skirtingų rūšių? tai paaiškintų skirtumą tarp paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
Pakeistos 433-436 eilutės iš
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
į:
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Pasakojimas 6-
2012 rugpjūčio 05 d., 04:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 429-430 eilutės iš
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
į:
** Įvairiom tvarkom Dievas sutampa su savimi, išveda asmenis ir vėl sutampančius.
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
2012 rugpjūčio 05 d., 04:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 20-30 eilutės iš
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni.
* išversti išorinį
požiūrį vidiniu požiūriu
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis
* gyventi tiltu/riba
(Kitu) tarp Dievo ir Savęs, tarp besąlygiško ir sąlygiško, gyventi tarpe
* laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų
* 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu
* paklusti, tikėti ar rūpintis
* pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią
* gyventi dvasia
, vienumu
* savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse
* susiskaldyti
, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią, palaikančią tai vieną, tai kitą, liepsnojančią
į:
* gyventi amžiną gyvenimą - vienete, išgyvenime, savyje, visapusiškai atskirti ir sieti Dievą ir gerumą
* gyventi tiltu/riba (Kitu) tarp Dievo ir Savęs, tarp besąlygiško ir sąlygiško
, gyventi tarpe - tarpas atsiranda išverčiant požiūrį
* gyventi dvasia, vienumu - vieningumas įkūnija dvasią, leidžia ją išversti (ketverybe) - kad remtųsi nuliumi "ar" vietoj kad "kodėl"
* išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - tai įvyksta prisiimant požiūrį
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis
, o mes už jį siauresni. Dievas be sąlygų, o mes sąlygose.
* teigiamus jausmus įprasminti
, įamžinti dorybėmis - dorybės tai sąvokos, vertybės, atstojančios Dievą, sutelkiančios viską
* laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų - tarpas, mūsų laisvė, atsiranda tarp jų, neigiami išsako mūsų savastį, teigiami Dievą, jo troškimus
* paklusti, tikėti ar rūpintis - skiriasi laisvumu, daugiausia yra paklūstant; kas paklūsta (ar) turi laisvę ką, kaip, kodėl; kas tiki turi laisvę kaip ir kodėl; kam rūpi, turi laisvę kodėl.
* pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią - sujungti teigiamais įstatymais (lygmenimis) arba neigiamų įstatymų (ir pasirinkimų) visuma, esme, vieningumu su Dievo valia - teigiami įstatymai tai troškimai, perėjimai iš vienybės į nulybę
* savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse - juos padauginant, pereinant per visas aštuonias galimybes, parodant, kad jos visos nepriklausomos
* 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu - tai 6 neigiami įstatymai įstatyti tarp 4 teigiamų įstatymų, matyt, teigiami įsakymai vienija, tapatina du požiūrius
* susiskaldyti, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią, palaikančią tai vieną, tai kitą, liepsnojančią - mūsų sąmonėje atskirti dvi, tris sąmones, trejybe, jas paleisti ir sieti
2012 rugpjūčio 05 d., 02:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 49-55 eilutės iš
į:
Rūpėjimas reikalauja daugiau sąmoningumo, išminties. Tikėjimas, paklusimas, gali būti paprastesni.

Požiūris į požiūrį ir t.t. ... apriboja galimybes, sutapatina. Palyginti su asmenų lygties lygmenimis.
* dvasia: požiūris (?)
* sandara: požiūris į požiūrį
* atvaizdai: požiūris į požiūrį į požiūrį
* vieningumas: požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį
2012 rugpjūčio 05 d., 02:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 41-49 eilutės:

Kaip pasiklydusio vaiko išgyvenimu išsakomi Dievo valios vykdymai: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? ir savastys?

* Vaiko požiūris į (kur vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten vaikas ras tėvą - ''vaikui rūpi'' nieko nežino, tik ką išsiaiškina
* tėvo požiūrį į (kur tėvas mano, kad vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten tėvas ras vaiką
* vaiko požiūrį į (kur vaikas mano, kad tėvas mano, kad vaikas turi būti) ten vaikas lauktų, ieškotų tėvo - ''vaikas tiki'', pažįsta savo tėvą
* tėvo požiūrį į (kur tėvas mano, kad vaikas mano, kad turi būti) ten tėvas ieškotų vaiko
* vaiko požiūrį. (kur vaikas mano, kad turi būti) ten turi būti - ''vaikas paklūsta'' jei žino, kur būti, jam pasakyta
2012 rugpjūčio 05 d., 01:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 396-397 eilutės iš
* Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
* Išreiškia skurdžiadvasio, mažaširdžio aplinkybėmis.
į:
** Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
** Išreiškia skurdžiadvasio, mažaširdžio aplinkybėmis.
Pakeistos 399-402 eilutės iš
* Įtampa sukuria ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
* Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
* Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
* Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
į:
** Įtampa sukuria ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
** Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
** Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
** Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
Pakeistos 404-407 eilutės iš
* Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
* Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
* Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
* Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
į:
** Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
** Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
** Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
** Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
Pakeistos 411-413 eilutės iš
* Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
* Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
* Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
į:
** Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
** Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
2012 rugpjūčio 05 d., 01:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 333-334 eilutės:

Požiūrį priimant, jisai bene išverčiamas. Jį priimame sutapdami su papildiniu. Tad požiūrių grandinė apibrėžia tarpą (požiūris į požiūrį į požiūrį) ir netgi sutapimą (paklydęs vaikas).
2012 rugpjūčio 04 d., 23:53 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 380 eilutė:
** būti tiltu tarp Dievo ir kito
Pridėtos 406-407 eilutės:
* '''Išvertimas'''
** "tu" esi tarp manęs ir Dievo, mus vieniji, o "kitas" atskiria; kalba sukeičia, kitą išreiškia manimi, mane tavimi ir t.t., taip kad Dievas - Aš - Tu - Kitas išsidėstom tokia tvarka, palyginti su ženklų savybėmis, su pasirinktais ketverybės laipsniais
2012 rugpjūčio 04 d., 23:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 389-390 eilutės iš
į:
** išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį
Pridėta 392 eilutė:
* '''Vienetais'''
Pakeistos 395-400 eilutės iš
* Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi.
į:
* '''Įtampa'''
* Įtampa sukuria
ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
* Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
* Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
* Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
* '''Balsai'''
Pridėtos 403-405 eilutės:
* Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
* Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
* '''Pertvarkymas, jo tarpas'''
Pakeista 409 eilutė iš:
*
į:
2012 rugpjūčio 04 d., 23:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 391-393 eilutės iš
* Apibrėžia vienetus.
* Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti
, step-in ir step-out.
į:
* Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
* Išreiškia skurdžiadvasio
, mažaširdžio aplinkybėmis.
* Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi.
* Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
* Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
* Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
* Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
* Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
*
2012 rugpjūčio 04 d., 23:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 390-392 eilutės iš
į:
''Kaip kalba įgyvendina savo tikslus?''
* Apibrėžia vienetus.
* Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out.
2012 rugpjūčio 04 d., 23:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 375-381 eilutės iš
* Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
* įprasminti kiekvieną išgyvenimą
* iš nesąmonės sustatyti sąmonę
* iš pasąmonės pažadinti sąmonę
* prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
* pavadinimais atstoti išgyvenimus
, juos perteikti
* susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
į:
* Dievui tapti būtinu
** Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
** išsakyti bendrystę
** iš nesąmonės sustatyti
sąmonę
** iš pasąmonės pažadinti sąmonę
* žmogui išgyventi viską
** kiekvieną išgyvenimą padaryti prieinamą
, išgyventiną
** įprasminti kiekvieną išgyvenimą
** išgyvenimą išgyventi daliniu vienumu
* suvesti ir atskirti sąmones
** susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
** prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
** pavadinimais atstoti išgyvenimus, juos perteikti
** prasmę susieti, vienas kitą paveikti

2012 rugpjūčio 04 d., 22:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 374-381 eilutės iš
''Koks kalbų tikslas?''
į:
''Koks kalbų tikslas?''
* Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
* įprasminti kiekvieną išgyvenimą
* iš nesąmonės sustatyti sąmonę
* iš pasąmonės pažadinti sąmonę
* prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
* pavadinimais atstoti išgyvenimus, juos perteikti
* susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
2012 rugpjūčio 04 d., 22:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 182-183 eilutės:

Trečioji savastis ir anti-savastis, meilė vienas kitą papildo, palaiko. Ar tai meilė ir valia? ir kartu ar tai Dievo valia? Kaip jos susijusios?
2012 rugpjūčio 04 d., 22:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
į:
** [[#tikslas | Kalbų tikslas]]
Pridėtos 330-331 eilutės:
Pokalbyje svarbu taip pat, kas tuo tarpu nutylima, kas iškyla tik vėliau, kokia tvarka, kad viskas galėtų susivesti. Atmestas akmuo tampa kertiniu, tampa esminiu, viršutiniu.
Pakeistos 366-372 eilutės iš
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X-
į:
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X-

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#tikslas]]

[+Kalbų tikslas+]

''Koks kalbų tikslas?''
2012 rugpjūčio 04 d., 22:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 322-327 eilutės:

Pokalbiui reikalingi tiek išnagrinėjantis protas, tiek išjaučianti širdis. Širdį alina protui prasminga išsami skaida.

Pokalbiu mintys yra dalinamos, dalomos, skleidžiamos.

Reikia rasti kur, kokioj aplinkoj, iš kokio kampo žmones galima įtraukti, kaip užmegzti ryšį su kiekvienu.
2012 rugpjūčio 04 d., 21:40 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 11 eilutė:
** [[#pokalbis | Pokalbis]]
Pridėtos 310-321 eilutės:

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#pokalbis]]

[+Pokalbis+]

Sužadinti pokalbį, širdis į širdį, įtraukti žmones išgyvenimo pagrindu. Jis vyksta ir jį galima plėtoti.

Vaizduote į pokalbį įtraukti atkirstąjį, vienų vieną esantį, gyventi kitų labui, turint juos mintyj. Sutapti su atikirstaisiais, kaip kad paklydęs vaikas sutampa su tėvais.

Pokalbis susidaro iš sąlyginio susikalbėjimo, pavyzdžiui, iš šuns, kurį matydama Laura išdrįso paprašyti žmogaus pakalbos, arba iš feso, kurį matydamas, išdrįsau pakalbinti David'ą. Tai bendrai įvardinti daiktai, dalykai, sutampantys tik sąlygiškai, tačiau kurių dėka mes galim vienas kitą pakalbinti, susitapatinti, kad ir sąlygiškai, bet besąlygiškai.

Aplamai, pragmatinis, "konstruktyvus" susikalbėjimas yra pokalbio esmė, jo tikslas. Tikslas yra sukurti tiltą tarp kasdienybės ir amžinybės.
2012 rugpjūčio 04 d., 18:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
*
į:
** [[#pasiklydesvaikas | Pasiklydęs vaikas]]
2012 rugpjūčio 04 d., 18:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
*
Pridėtos 29-38 eilutės:

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#pasiklydesvaikas]]

[+Pasiklydęs vaikas+]

Vaiko ir tėvo požiūriai sutampa, vaikui susivokiant, jog būtent jisai vaikas, ir jam reikia eiti ten, kur jo tėvai jį ras. Tai vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį.

Mes pasirodome Englewood, nes žinome kad Dievas mūsų ten ieškos, ten kur jo trūksta.

Taip pat ir su kertinėm vertybėm, įsijungiam ten kur Dievo trūksta.
2012 rugpjūčio 04 d., 08:15 atliko Andrius Kulikauskas -
2012 rugpjūčio 03 d., 11:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 203 eilutė:
* Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?
2012 rugpjūčio 03 d., 05:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 212 eilutė iš:
Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave.
į:
Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.
2012 rugpjūčio 03 d., 05:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 212 eilutė iš:
Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti.
į:
Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave.
2012 rugpjūčio 03 d., 05:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 211-212 eilutės:

Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti.
2012 rugpjūčio 02 d., 22:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 228-246 eilutės iš
* Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas
į:
* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas

Trilypis protas. Žmogus kalba, nemyli, išgyvena viską, o Dievas...
* Dievas savarankiškas: poreikiai (motivacija - tikslingas) paklūsta OXXO 6->8 pasakojimas "Palaiminimai"
* Dievas užtikrintas: dvejonės (mąstymas - reikšmingas) tiki OXOX įvardijimas "šv.Petro raktai į dangų"
* Dievas ramus: lūkesčiai (jausmai - įsimintinas) rūpi OOXX pagrindimas "Tėve mūsų"
* Dievas mylintis - viską apverčia?
Šitaip išdėsčius deri lygmenys aštuongubame kelyje: rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas, vertimas... bet taip pat

Aštuongubas kelias ir jo lygtys suskaldo Dievas=X Taip pat laipsnynas apverčia X->Y ir Dievą, kaip papildinį, sulygina viduj ir išorėje?

Kalbomis persimeta ketinimai, žodžiai, mintys, jausmai, požiūriai, žvilgsniai...

Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.

Ar pasakojimo vienetai (įtampos vienetai) yra pagrindimai? O pasakojimas, tai visas turinys? Jei taip, ar pagrindimo vienetai yra įvardijimai? Ir įvardijimo vienetai yra pasakojimai? Taip kad:
* pasakojimas yra seka pagrindimų
* pagrindimas yra medis įvardijimų
* įvardijimas yra tinklas pasakojimų
2012 rugpjūčio 02 d., 05:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 207-208 eilutės:

Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y.
2012 rugpjūčio 02 d., 04:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 251-252 eilutės iš
į:
* liepsnojantis požiūris šokinėjantis tarp požiūrio į požiūrį
Pakeistos 265-266 eilutės iš
Kalbų pavyzdžiai, duomenys. Išsirikiuoja kaip pasakojimo įtampos balsai: klausimas (rūpėjimas), tiesa (aiškinimas), įtampos balsas (liepimas). Taip pat: žinojimas kaip, žinojimas ką, žinojimas ar. (Idomu, kaip apsiverčia žinojimas, kaip trūksta žinojimo kodėl).
* Pagrindimas 12->6: Pašnekovas/Dievas (atsakymas, pasąmonė) ir Aš (klausimas, sąmonė).
į:
Kalbų pavyzdžiai, duomenys. Išsirikiuoja kaip pasakojimo įtampos balsai: klausimas (rūpėjimas), tiesa (aiškinimas), įtampos balsas (liepimas). Taip pat: žinojimas kaip, žinojimas ką, žinojimas ar. (Idomu, kaip apsiverčia žinojimas, kaip trūksta žinojimo kodėl). Liepsnojantis požiūris (šokinėjanti valia, turinti ar neturinti ryšio) į įtampą keliantį požiūrį (gerumą) į jį priimantį požiūrį (Dievą).
* Pagrindimas 12->6: Aš (klausimas, sąmonė) ir Pašnekovas/Dievas (atsakymas, pasąmonė
).
Pridėtos 273-274 eilutės:

Aštuongubo kelio nariai išsako šokinėjimą (lygtimis Dievas = ... nuo Dievo iki gerumo), atitinkamai: paklusimą (Tėve mūsų), tikėjimą (šv.Petro raktai į dangų), rūpėjimą (Palaiminimai).
2012 rugpjūčio 02 d., 01:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 264-265 eilutės iš
Kalbų pavyzdžiai, duomenys
į:
Kalbų pavyzdžiai, duomenys. Išsirikiuoja kaip pasakojimo įtampos balsai: klausimas (rūpėjimas), tiesa (aiškinimas), įtampos balsas (liepimas). Taip pat: žinojimas kaip, žinojimas ką, žinojimas ar. (Idomu, kaip apsiverčia žinojimas, kaip trūksta žinojimo kodėl).
2012 rugpjūčio 02 d., 01:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 265-269 eilutės iš
* Pasakojimas
* Geros valios pratimų sustatymas
ir vykdymas
* Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Išsiaiškinimai, žinojimo rūmai
* Įsitikinimai
į:
* Pagrindimas 12->6: Pašnekovas/Dievas (atsakymas, pasąmonė) ir Aš (klausimas, sąmonė).
** Išsiaiškinimai, žinojimo rūmai
** Įsitikinimai
* Įvardijimas 8->12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Pasakojimas 6->8: įtampos kūrėjas ir įtampos židinys (skurdžiadvasis)
2012 rugpjūčio 02 d., 00:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 27 eilutė iš:
* susiskaldyti, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią
į:
* susiskaldyti, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią, palaikančią tai vieną, tai kitą, liepsnojančią
2012 rugpjūčio 01 d., 23:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
į:
* savo valia atskirti ir sieti (ketveriopą) Dievą už mūsų ir (dvejopą) gerumą mumyse
* susiskaldyti, atskirti Dievą už savęs, gerumą savyje, ir jų bendrai suvoktą dvasią
Pridėtos 45-49 eilutės:

Kam?
* Paklūstame Dievui, jo įsakymams - "Tėve mūsų" - pagrindimu
* Tikime Jėzų, paklūstantį, einantį teisingu keliu - "šv.Petro raktais į dangų" - įvardijimu
* Rūpinamės kitu, mus vienijančia dvasia, tikinčia - "Palaiminimais" - pasakojimu
2012 rugpjūčio 01 d., 23:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 24-25 eilutės:
* pereiti iš vienybės į nulybę, iš sandaros į dvasią
* gyventi dvasia, vienumu
2012 rugpjūčio 01 d., 23:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 256-262 eilutės:
Kalbų pavyzdžiai, duomenys
* Pasakojimas
* Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
* Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Išsiaiškinimai, žinojimo rūmai
* Įsitikinimai
Pridėtos 291-297 eilutės:
oji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X-
2012 rugpjūčio 01 d., 21:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 201-202 eilutės:

Kaip kalbos susiję su Dievo nebūtinumu? ir jo būtinumu?
2012 rugpjūčio 01 d., 21:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 199-200 eilutės:

Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?
2012 rugpjūčio 01 d., 21:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:
* paklusti, tikėti ar rūpintis
2012 rugpjūčio 01 d., 21:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 3-4 eilutės:
Kalbomis vykdome Dievo valią, išgyvename viską, išgyvenimų sąsajas.
Ištrintos 11-18 eilutės:
>>bgcolor=#ffcc99<< [[#sasajos]]

[+++Išgyvenimų sąsajos ir išdavos+++]

Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Žmogus netrokšta visko, išgyvena viską, būtent vertybėmis, aštuongubu keliu. Tad išgyvena kalba, kuria žmogus viską aprėpia, su ja tvarkosi. O Dievas trokšta nieko (pagrindimu), kažko (įvardijimu), betko (pasakojimu).
Pridėtos 193-196 eilutės:

Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Žmogus netrokšta visko, išgyvena viską, būtent vertybėmis, aštuongubu keliu. Tad išgyvena kalba, kuria žmogus viską aprėpia, su ja tvarkosi. O Dievas trokšta nieko (pagrindimu), kažko (įvardijimu), betko (pasakojimu).
2012 rugpjūčio 01 d., 21:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* gyventi tiltu (Kitu) tarp Dievo ir Tavęs, gyventi tarpe
į:
* gyventi tiltu/riba (Kitu) tarp Dievo ir Savęs, tarp besąlygiško ir sąlygiško, gyventi tarpe
2012 rugpjūčio 01 d., 21:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 20-27 eilutės iš
[+++Kaip vykdom Dievo valią+++]

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#rtp]]

[+Paklusimas, tikėjimas rūpėjimas+]

'''Kaip kalbomis vykdome Dievo valią?'''
į:
[+++Kaip kalbomis vykdom Dievo valią+++]
Pakeistos 30-35 eilutės iš
Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

* Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
* Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
* Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.
į:
>>bgcolor=#ffcc99<< [[#rtp]]

[+Paklusimas, tikėjimas rūpėjimas+]
Pakeistos 274-283 eilutės iš
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis [[#sasajos]]

[+++Išgyvenimų sąsajos ir išdavos+++]

Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko
), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Žmogus netrokšta visko
, išgyvena viską, būtent vertybėmis, aštuongubu keliu. Tad išgyvena kalba, kuria žmogus viską aprėpia, su ja tvarkosi. O Dievas trokšta nieko (pagrindimu), kažko (įvardijimu), betko (pasakojimu).

Aštuongubis kelias kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas
.
į:
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?
* Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti
). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
* Įvardijimu mes įtikime dalimis
(ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
* Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta
.
2012 rugpjūčio 01 d., 21:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:
** [[#vykdom | Kaip vykdom Dievo valią]]
** [[#rtp | Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas]]
Ištrinta 7 eilutė:
** [[#rtp | Vykdyti Dievo valią - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas]]
Pridėtos 18-21 eilutės:
>>bgcolor=#ffcc99<< [[#vykdom]]

[+++Kaip vykdom Dievo valią+++]
Pakeista 24 eilutė iš:
[+Kaip vykdom Dievo valią: Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas+]
į:
[+Paklusimas, tikėjimas rūpėjimas+]
2012 rugpjūčio 01 d., 21:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
Aštuongubis kelias kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.
į:
>>bgcolor=#ffcc99<< [[#rtp]]

[+Kaip vykdom Dievo valią: Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas+]

'''Kaip kalbomis vykdome Dievo valią?'''

Vykdyti Dievo valią reiškia:
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų
. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni.
* išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis
* gyventi tiltu (Kitu) tarp Dievo ir Tavęs, gyventi tarpe
* laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų
* 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

* Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
* Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
* Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.

Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)

''Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...''
* Dievo valios vykdymu (pridėjus pasidavimą)
* Vidiniai požiūriai, Trejybe nuspalvinta ketverybe
* Kalbomis - Ar išgyvenimai yra įvardijimo kalba: Kaip kas ima reikšti? (tikėti) Pagrindimo: Rūpėti? Pasakojimo: Įvykti (paklusti)
* Būtinumo lygmenimis - Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.
* Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu išaiškėja, jog Dievas būtinas, tai mano nupaišyti griaučiai, grįžtantys pas Dievą.
* Pirminėmis sandaromis: Pasiduoti vertybėms? Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais? ar atvirkščiai?
* Įtampos balsai pasakojime: Rūpėjimas, tikėjimas (aiškinimas), paklusimas (liepimas), pasidavimas (vertimas) - kodėl pastarasis pasirodo tokia tvarka?
* Trejybė: Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?
* Brandos šuoliu

Šuoliai:
* Paklusimas, tai valios šuolis - Dievo valia
* Tikėjimas, tai tikėjimo šuolis - gera valia
* Rūpėjimas, tai atjautos šuolis - išmintis
* Pasidavimas, tai dvasios šuolis - amžinas gyvenimas
Skiriasi sąmoningumo lygis

* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras

Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?

[+ Trejybe nuspalvinta ketverybė +]

''Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?''

Įsisavinimu-įamžinimu-įprasminimu, dieviški ketverybės lygmenys pakeičiami žmogiškais ketverybės lygmenimis. "Viskas" tampa žmogiškai aprėpiamas, skurdžiadvasiui, mažaširdžiui.

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai, žavesys tai išorinė atmintis, kuriai savanoriškai paklūstame; meilė tai vidinė atmintis, kurią savanoriškai tikime; artimumas tai tiesioginis gyvenimas, kuris savanoriškai mums rūpi. Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.

Jausmais renkamės ar priimti (teigiamus) ar atmesti (neigiamus):
* Žavimės pastovumu arba pasibjauriame nepastovumu.
* Mylime tiesumą (taip) arba neapkenčiame netiesumą (ne).
* Artimu laikome akivaizdumą arba svetimu laikome neakivaizdumą.
Informacijos atžvilgiu, tai tas pats. Jeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
* būti, veikti, mąstyti
* daugis*, vienis, visybė
* daiktas, eiga, asmuo*
* būtinas, esamas*?, galimas
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe? Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?

* Ar rūpi... vertybės
* Kas rūpi... jauduliai
* Kaip rūpi... dvejonės
* Kodėl rūpi... dėsniai
Pakeistos 103-104 eilutės iš
į:
* kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.
Ištrintos 167-238 eilutės:

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#rtp]]

[+Kaip vykdom Dievo valią: Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas+]

'''Kaip kalbomis vykdome Dievo valią?'''

Vykdyti Dievo valią reiškia:
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni.
* išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis
* gyventi tiltu (Kitu) tarp Dievo ir Tavęs, gyventi tarpe
* laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų
* 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

* Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
* Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
* Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.

Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)

''Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...''
* Dievo valios vykdymu (pridėjus pasidavimą)
* Vidiniai požiūriai, Trejybe nuspalvinta ketverybe
* Kalbomis - Ar išgyvenimai yra įvardijimo kalba: Kaip kas ima reikšti? (tikėti) Pagrindimo: Rūpėti? Pasakojimo: Įvykti (paklusti)
* Būtinumo lygmenimis - Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.
* Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu išaiškėja, jog Dievas būtinas, tai mano nupaišyti griaučiai, grįžtantys pas Dievą.
* Pirminėmis sandaromis: Pasiduoti vertybėms? Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais? ar atvirkščiai?
* Įtampos balsai pasakojime: Rūpėjimas, tikėjimas (aiškinimas), paklusimas (liepimas), pasidavimas (vertimas) - kodėl pastarasis pasirodo tokia tvarka?
* Trejybė: Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?
* Brandos šuoliu

Šuoliai:
* Paklusimas, tai valios šuolis - Dievo valia
* Tikėjimas, tai tikėjimo šuolis - gera valia
* Rūpėjimas, tai atjautos šuolis - išmintis
* Pasidavimas, tai dvasios šuolis - amžinas gyvenimas
Skiriasi sąmoningumo lygis

* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras

Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?

[+ Trejybe nuspalvinta ketverybė +]

''Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?''

Įsisavinimu-įamžinimu-įprasminimu, dieviški ketverybės lygmenys pakeičiami žmogiškais ketverybės lygmenimis. "Viskas" tampa žmogiškai aprėpiamas, skurdžiadvasiui, mažaširdžiui.

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai, žavesys tai išorinė atmintis, kuriai savanoriškai paklūstame; meilė tai vidinė atmintis, kurią savanoriškai tikime; artimumas tai tiesioginis gyvenimas, kuris savanoriškai mums rūpi. Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.

Jausmais renkamės ar priimti (teigiamus) ar atmesti (neigiamus):
* Žavimės pastovumu arba pasibjauriame nepastovumu.
* Mylime tiesumą (taip) arba neapkenčiame netiesumą (ne).
* Artimu laikome akivaizdumą arba svetimu laikome neakivaizdumą.
Informacijos atžvilgiu, tai tas pats. Jeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
* būti, veikti, mąstyti
* daugis*, vienis, visybė
* daiktas, eiga, asmuo*
* būtinas, esamas*?, galimas
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe? Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?

* Ar rūpi... vertybės
* Kas rūpi... jauduliai
* Kaip rūpi... dvejonės
* Kodėl rūpi... dėsniai
2012 rugpjūčio 01 d., 21:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 110 eilutė:
* 4+2 gyvenimo atvaizdus įstatyti į 4x2 amžino gyvenimo atvaizdus, kaip kad aštuongubu keliu
2012 rugpjūčio 01 d., 20:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 164-168 eilutės:
* Ar rūpi... vertybės
* Kas rūpi... jauduliai
* Kaip rūpi... dvejonės
* Kodėl rūpi... dėsniai
Pakeistos 277-286 eilutės iš
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis
į:
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis [[#sasajos]]

[+++Išgyvenimų sąsajos ir išdavos+++]

Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Žmogus netrokšta visko, išgyvena viską, būtent vertybėmis, aštuongubu keliu. Tad išgyvena kalba, kuria žmogus viską aprėpia, su ja tvarkosi. O Dievas trokšta nieko (pagrindimu), kažko (įvardijimu), betko (pasakojimu).

Aštuongubis kelias kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.
2012 rugpjūčio 01 d., 20:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 213-217 eilutės:

* Ar aš geras... Gera širdis
* Koks aš geras... Gera valia
* Kaip aš geras... Širdies tiesos
* Kodėl aš geras... Dievas
2012 rugpjūčio 01 d., 20:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
* seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
į:
* (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
2012 rugpjūčio 01 d., 20:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 187-188 eilutės iš
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesu, pasakojimas - nepastovu.
į:
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
Ištrintos 219-229 eilutės:

jimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
2012 rugpjūčio 01 d., 20:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-7 eilutės:

* [[#sasajos | Išgyvenimų sąsajas ir išdavas]] Vykdyti Dievo valią
** [[#astuongubaskelias | Aštuongubas kelias]]
** [[#kalbos | Kalbos]]
** [[#rtp | Vykdyti Dievo valią - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas]]
** [[#pertvarkymai | Pertvarkymai]]
2012 rugpjūčio 01 d., 20:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 263-402 eilutės iš
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

>>bgcolor=#ffccff<< [[#suvedimas]]

[+++Suvedimas+++]

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai
* sulyginant asmenis - 8 padalinimai
* sulyginant apimtis - 6 atvaizdai
* sulyginant laisvumus - 12 aplinkybių
* išlaikant asmenis - 12->6 pagrindimas
* išlaikant apimtis - 8->12 įvardijimas
* išlaikant aplinkybes - 6->8 pasakojimas

''Dievo protas'' viską suveda (besąlygiškai, Dievo, tėvo požiūriu). Kaip susiveda viskas į (sąlygiškus, žmogaus, vaiko) išgyvenimus? Kaip "Dievo protas" ir "Dievo veidas" siejasi kaip pasiklydęs vaikas su savo tėvu?

''Dievo protas'' išsako kaip Dievas strimagalviškai svarsto, ar jisai būtinas, išveda Mane, Tave ir Kitą, ir pasirodo, kad jisai nebūtinas. O "Dievo veidas" išsako kaip Kitu, jo suvokimu, visgi Dievas būtinas.

''Dievo protas'' išsako kaip Dievui, tėvui atrodo, o ''Dievo veidas'' išsako kaip žmogui, vaikui atrodo. ''Dievo protą'' mato žlibas kūdikis sėdintis Dievui ant kelių, o ''Dievo veidas'' išsako, kaip jis nuropoja kažką susižinoti, ir paskui atropoja.

>>bgS raida
* S-color=#ccffff<< [[#pavaizdavimas]]

[+Pavaizdavimas+]

'''Esmė'''

Noriu pasakyti:
* pavaizduoti amžiną gyvenimą kaip šuolį (valios, tikėjimo, rūpėjimo, pasidavimo)
* amžinas gyvenimas vyksta išgyvenimais (Dievo valia)
* jais bręstame, laikinai atsisakome savęs, vėl prisiimame save (savastis, tai mūsų valia)
* išryškiname, jog esame geri - Dievas vaikas, ne Dievas tėvas - esame sąlygose, ne besąlygiški
* mes bręstame (tad laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas)
* jei sąlygas išlaikysime, brandos sulauksime, būtent suvokimu, išorinio požiūrio įsisavinimą vidiniu
* prasmė yra ryšys tarp sąlygų ir brandos - susivokus, esame atsparūs sąlygoms, jas įsisavinom, įprasminom
* amžinas gyvenimas, tai renkamės Dievo valią - laikinai atisakome savęs - kaip pavaizduoti tą šuolį?
* šuolis įveikia, įprasmina prieštaravimą - ir "viską" suveda į siauresnę apimtį

Ką dar noriu pasakyti:
* koks ryšys tarp išgyvenimų rūšių ir kalbų?
* kaip mūsų šuolis susijęs su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? ir su kalbomis? ir pertvarkymais? ir Kristaus pamokymais?

'''Viduje: Dievo protas'''

Juodasis Dievas žiūri į amžiną gyvenimą.

Jisai mato 8 padalinimus - apskritulius.

Su jais yra susiję aplinkybėS raida
* S-s, taip pat atvaizdai.

'''Išorėje: Dievo veidas'''

Noriu pavaizduoti:
* padalinimus, atvaizdus, aplinkybes, kalbas
* išgyvenimų vienetus, rūšis ir sąsajas
* persitvarkymus
* teigiamus akstinus atsisakyti savęs ir neigiamus akstinus naujai priimti save

Visi keleiviai dalyvauja šuolyje, šoka, šuoliuoja

Trys kalbos yra sandarų šeimų išvertimai. Jos sieja lasteles, išgyvenimo, amžino gyvenimo vienetus, jų prasmę.

Persitvarkymai jungia tvarkas iš viršaus ir iš apačios.

>>bgcolor=#cccccc<< [[#kitosmintys]]

'''Kitos mintys'''

* Ar rūpi... vertybės
* Kas rūpi... jauduliai
* Kaip rūpi... dvejonės
* Kodėl rūpi... dėsniai

* Ar aš geras... Gera širdis
* Koks aš geras... Gera valia
* Kaip aš geras... Širdies tiesos
* Kodėl aš geras... Dievas

>>bgcolor=#bbbbbb<< [[#rimas]]

'''Rimo mintys'''

Dievo globa... kaip Rimo atveju... matas iš kurio gali pasisemti žinių ...ar tos žinios ką nors duoda? ... ar išmokom gyventi? ... nieko nevyksta šiaip gyvenime ... vertybių sistema ... bgcolor=#999999Kūrybinio individualumo paieška ... kino kalbos spiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą
* iš kaip į kodėl? - kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką -patinka?
* iš koks į kod tai požiūris į požiūrį į požiūrį.
* tad požiūris į požiūrį į požiūrį susitelkia į tarpą (užtat į ribą) tarp vieno požiūrio į kitą
* tai pertvarkymo tarpas, šuolis kurį įveikiame
* kaip tas tarpas susijęs su ženklų savybėm?

Kiekviena kalba savaip išreiškia brandos šuolį (paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo).

* Kaip žvilgsnis vieną tvarką pertvarko kitu?

''Kaip išgyvenimai susiję su geros valios pratimais? išsiaiškinimais? įvardijimu, pagrindimu ir pasakojimu?''

Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

ėl? - kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį -reikia?
* iš ar į kodėl? - kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas -tikra?
* iš ar į koks? - ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone -keblu?
* iš ar į kaip? - ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu -protinga?
* iš koks į kaip? - ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe -neteisinga?
Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.
* Raida (tree of variations) MS padalinimai?
* Žemėlapynas (adjacency graph) TM atvaizdai?
* Šventraštis (total order) ST aplinkybės?
* Metraštis (powerset lattice) SM pagrindimas?
* Žinynas (decomposition) MT įvardijimas?
* Klajonė (directed graph) TS pasakojimas?
Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

intaksė ... suvokti savo kūrybinį individualumą ... prigimtinės tiesos pojūtis ... kūrybinių interesų erdvė ... meninė pozicija į kintančią, supančią tikrovę ... nuoseklia seka ... darni visuma ... vidinis pasaulis ... įrodyti savo meninę tiesą ... reikalauja ilgo pokalbio su savimi ... atskleisti reiškinio prigimtį ... pasižiūrėti kitą įpročio pusę ... asmeninė tema ... teatras gyvenime ... kas paliko įspūdį, įspaudą? ... didžioji dalis turės negatyvų atspalvį ... ieškoti ryšį tarp šitų įvykių ... ar įvykiai iššaukti asmenybės? ar ją praturtino? ... prisiimti patrauklius bruožus ... pasirinkite herojus, turinčius savo iššūkius ... emocija suvaidina pagrindinį vaidmenį ... čia ir dabar ...

Rimas, vertybių sistema: suprasti tikrovę ... tvirtai stovėti ant žemės ... esi linkęs pagerinti savo padėtį ... gyventi čia ir dabar ... dažnai meluoji sau, bet suprasdamas tikrovę, prisistatai prie didžiulės tiesos. Toliau, Tolstojaus žodžiai: reikia gyventi savo protu ir svetimais jausmais, tada žinosi ką galvoja žmonės. ... Vorkutoj, gyvenom bepročių beprotiškame eksperimente

'''The Seven Laws of Magical Thinking by Matthew Hutson'''

* Objects carry essences
* Symbols have power
* Actions have distant consequences
* The mind knows no bounds
* The soul lives on
* The world is alive
* Everything happens for a reason
* The world is sacred

Palyginti su persitvarkymais?

[[http://www.huffingtonpost.com/matthew-hutson/non-believers-dont-exist_b_1423510.html#s867850&title=We_follow_our | Non-believers don't exist]] We follow our guts; We see patterns everywhere; We use shortcuts; We're egocenteric; We crave control; We're social; We feel free; We're dualists; We learn from others; We're scared of death; Crazy things happen; We love stories; The universe is awesome.

>><<
į:
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis
2012 rugpjūčio 01 d., 20:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
* jisai trejaip nuspalvojamas, kaip ir ketverybė (palyginti) - jie susiję šešerybe, jos atvaizdais
į:
* jisai trejaip nuspalvinamas, kaip ir ketverybė (palyginti) - jie susiję šešerybe, jos atvaizdais
Pakeistos 206-214 eilutės iš
palyginti su [[http://en.wikipedia.org/wiki/Perspective_(cognitive) | požiūriu]]

''Kaip moksliškai suprantamos sąvokos? kaip jas apibrėžia psichologija, neurologija?''
* [[http://www.eurekalert.org/pub_releases/2009-09/cp-hwk091709.php | How we know a dog is a dog: Concept acquisition in the human brain]]
* dirbtiniame protavime [[http://ai.eecs.umich.edu/cogarch0/common/capa/concept.html | Inductive Learning and Concept Acquisition]]
* mostai [[http://goldin-meadow-lab.uchicago.edu/PDF/1993/GM_Alibali_Church1993.pdf | Transitions in Concept Acquisition: Using the Hand to Read the Mind]]
* [[http://dl.acm.org/citation.cfm?id=913421 | Concept acquisition through representational adjustment]]
* [[http://www.ispub.com/journal/the-internet-journal-of-neurology/volume-6-number-1/multidimensional-representation-of-concepts-as-cognitive-engrams-in-the-human-brain.html | Multidimensional Representation of Concepts as Cognitive Engrams in the Human Brain]]
* [[http://digitalcommons.mcmaster.ca/cgi/viewcontent.cgi?article=2376jimas
- netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
į:
jimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
2012 rugpjūčio 01 d., 20:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-410 eilutės:
Žr. [[Išgyvenimai]], [[Išmintis]], [[Gera valia]]

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#sasajos]]

[+++Išgyvenimų sąsajos ir išdavos+++]

Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Žmogus netrokšta visko, išgyvena viską, būtent vertybėmis, aštuongubu keliu. Tad išgyvena kalba, kuria žmogus viską aprėpia, su ja tvarkosi. O Dievas trokšta nieko (pagrindimu), kažko (įvardijimu), betko (pasakojimu).

Aštuongubis kelias kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#astuongubaskelias]]

'''Aštuongubu keliu sandaros išverčiamos į kalbas'''

Aštuongubas kelias sieja tobulą ir pakankamą Dievą, dvi jo savastis. O mes esame Dievo papildinys, trečia jo brandos savastis.

Aštuongubas kelias
* tai kalbos rėmai
* sandaras išverčiantis
* juo įsisaviname
* jisai trejaip nuspalvojamas, kaip ir ketverybė (palyginti) - jie susiję šešerybe, jos atvaizdais
* sustato [[laipsnynas | laipsnyną]], būdus kaip esame [[viena]], pavadinimus, užtat sąvoką
* sulygina daikto (sąvokos, patyrimo) ir pažinovo (požiūrio, žinojimo) požiūrius, užtat išverčia
* apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Išgyvenimo rūšis išsako gėrio kryptys; o aštuongubu keliu tos pačios šešios rūšys yra pritaikomos kiekvienai kalbai, nuspalvintos, kad jas būtų galima įsisavinti, įamžinti dorybėmis.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?
* paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
* tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
* rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
* pasidavimas: nesipriešinti

Kalbų seką nustato
* seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
* ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
* ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
* ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:''
* Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
* Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi -M VME V - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
* Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - E EVM M - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas?''
* 6->8 Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - EEVM - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
* 12->6 Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi - VVME - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
* 8->12 Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - MMEV - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

Kalbomis išgyvename viską - jo prieštaravimą, kurio dėka bręstame:
* tą galime siaurai, išgyvenimo vienetu, paklusdami, pasakojimu
* plačiau, išgyvenimo rūšimis, tikėdami, įvardijimu
* plačiai, išgyvenimų sąsajomis, rūpėdami, pagrindimu
Prieštaravimą pajusti, svarbu, kad būtumėme skurdžiadvasiai, mažaširdžiai, gyventumėm gera valia, ko smulkesnės apimties.

"Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).

''Kaip aštuongubu keliu paneigiama aplinkybės ar atvaizdai ar padalinimai?''

''Kaip nuspalvinta ketverybė susijusi su ketverybe?''

''Perskaityt iš naujo Platono Respubliką (gal ispanų kalba) ir susigaudyti Platono vertybėse.''

Laipsnynas (pavadinimų, vieningumų):
* Dievas
* Kitas
* Tu/Aš
* Meilė
* Bendrystė
* Požiūriai

Išnagrinėti aštuongubo kelio ryšį su laipsnynais ir kaip siejami:
* poreikiai su poreikiais
* linksniai su abejonėmis
* lūkesčių išgyvenimas su įrodymų būdais
ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,...

Aštuongubas kelias sieja mus su kuo? ir laipsnyno Dievą suvokia kaip?
* Tėve mūsų su Dievu (su Dievu už mūsų, be sąlygų)
* šv.Petro raktai į dangų su dorybėmis, su gerumu (su Dievu sąlygose)
* Palaiminimai su dangaus karalystės visuomene (su Dievu mumyse)

>>bgcolor=#ffcc99<< [[#rtp]]

[+Kaip vykdom Dievo valią: Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas+]

'''Kaip kalbomis vykdome Dievo valią?'''

Vykdyti Dievo valią reiškia:
* suvokti jog Dievas yra mūsų tėvas, už mus platesnis, ir mes kaip pasiklydęs vaikas turime eiti ten, kur jis mūsų ieškotų. Dievas yra už mus platesnis, o mes už jį siauresni.
* išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu
* teigiamus jausmus įprasminti, įamžinti dorybėmis
* gyventi tiltu (Kitu) tarp Dievo ir Tavęs, gyventi tarpe
* laikytis jo teigiamų ir neigiamų įsakymų

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

* Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
* Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
* Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.

Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)

''Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...''
* Dievo valios vykdymu (pridėjus pasidavimą)
* Vidiniai požiūriai, Trejybe nuspalvinta ketverybe
* Kalbomis - Ar išgyvenimai yra įvardijimo kalba: Kaip kas ima reikšti? (tikėti) Pagrindimo: Rūpėti? Pasakojimo: Įvykti (paklusti)
* Būtinumo lygmenimis - Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.
* Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu išaiškėja, jog Dievas būtinas, tai mano nupaišyti griaučiai, grįžtantys pas Dievą.
* Pirminėmis sandaromis: Pasiduoti vertybėms? Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais? ar atvirkščiai?
* Įtampos balsai pasakojime: Rūpėjimas, tikėjimas (aiškinimas), paklusimas (liepimas), pasidavimas (vertimas) - kodėl pastarasis pasirodo tokia tvarka?
* Trejybė: Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?
* Brandos šuoliu

Šuoliai:
* Paklusimas, tai valios šuolis - Dievo valia
* Tikėjimas, tai tikėjimo šuolis - gera valia
* Rūpėjimas, tai atjautos šuolis - išmintis
* Pasidavimas, tai dvasios šuolis - amžinas gyvenimas
Skiriasi sąmoningumo lygis

* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras

Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ar pasakojimu sutampame rūpesčiu, o pagrindimu sutampame paklusimu? Ar atvirkščiai, pasakojimu paklūstame, pagrindimu mums ima rūpėti?

[+ Trejybe nuspalvinta ketverybė +]

''Ar rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas apverčia nuspalvintą ketverybe? sukeičia ketverybę ir trejybę? kas kurią spalvina ir kodėl?''

Įsisavinimu-įamžinimu-įprasminimu, dieviški ketverybės lygmenys pakeičiami žmogiškais ketverybės lygmenimis. "Viskas" tampa žmogiškai aprėpiamas, skurdžiadvasiui, mažaširdžiui.

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai, žavesys tai išorinė atmintis, kuriai savanoriškai paklūstame; meilė tai vidinė atmintis, kurią savanoriškai tikime; artimumas tai tiesioginis gyvenimas, kuris savanoriškai mums rūpi. Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.

Jausmais renkamės ar priimti (teigiamus) ar atmesti (neigiamus):
* Žavimės pastovumu arba pasibjauriame nepastovumu.
* Mylime tiesumą (taip) arba neapkenčiame netiesumą (ne).
* Artimu laikome akivaizdumą arba svetimu laikome neakivaizdumą.
Informacijos atžvilgiu, tai tas pats. Jeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:
* būti, veikti, mąstyti
* daugis*, vienis, visybė
* daiktas, eiga, asmuo*
* būtinas, esamas*?, galimas
Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe? Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?

>>bgcolor=#ffccff<< [[#kalbos]]

'''Kalbos'''

''Kaip kalbos ir sandaros susiję?''

''Kokia kalbų esmė? Išgyvenimų siejimas''

* Kalba, tai išversta sandara, jos nebuvimas. Kaip tas išvertimas susijęs su nuspalvinta ketverybe, su išorinio požiūrio tapimo vidiniu požiūriu?
** Lygmuo ''kodėl'' išverčia visus kitus lygmenis, juos išsako papildiniais, tad esamus išreiškia nesamais. Užtat 6+4 išsakomi kaip 3+3, teigiami ir (išversti) neigiami.
** Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.
* Kalbos įvairiai išsako tuos pačius reiškinius: kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta. Tik kitaip prie jų prieiname. Tai yra tarsi santykis tarp įvykio ir atminties ir sumanymo.
* Gali būti, kad kiekviena kalba tą pačią prasmę prieina iš skirtingų kampų. Pasakojimo jis iškyla iš sekos, iš jos dėsningumų, iš pradžios ir pabaigos neatitikimo. Tačiau galima pradėti nuo visumos ir ją skaidyti. Galima bene pradėti nuo medžio ar tinklo.
* Dievui tas pats ar vyksta dabar ar atmintyje, tad kalbos yra žmogiškos, jos išsako mūsų, žmogaus, ribotą požiūrį. Kaip jos susiję su Dievo požiūriu? Kaip jomis galim priimti Dievo požiūrį? Kaip pasiklydęs vaikas? Jo valia mums linki paklusti, tikėti, rūpintis, tad būtent taip mūsų požiūriai gali sutapti. Tad būtent kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas reiškiasi kalbomis?
* Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.
* ''Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?''
* ''Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.'' Kalbos tai paneigimai nulybės atvaizdų, tai neakivaizdumas (pagrindimas), netiesumas (įvardijimas), nepastovumas (pasakojimas), užtat bendra kalba yra neprasmingumas, tai yra, aprėpiamumas, paneigimas "kodėl", užtat sandarios nesąmonės. Panašiai, sandaros yra paneigimai vienybės atvaizdų, ir bendroji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X->Y išgyvena iš skirtingų kampų, narių. Požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesu, pasakojimas - nepastovu.

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

''Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?''

''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''

Nulybės ir vienybės atvaizdus sieja...
* aštuongubas kelias, neigiantis ir vienus ir kitus
* ženklų savybės, juos siejantis

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
* Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas

Koks yra Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus? mylintis?
* Tėve mūsų: ramus ?
* šv.Petro raktai į dangų: užtikrintas (tikėjimas)
* Palaiminimai: savarankiškas

Kaip išgyvenimais esame viena su kitais? Jais arba mes, arba kiti, esame pažeidžiami. Kaip tai tampa išreikština kalba? Kalba reikšmė pasiekia kitą (ar mus pačius), taip kad jie gali perimti tą išgyvenimą, tarsi atmintį, į ją įsijausti.

palyginti su [[http://en.wikipedia.org/wiki/Perspective_(cognitive) | požiūriu]]

''Kaip moksliškai suprantamos sąvokos? kaip jas apibrėžia psichologija, neurologija?''
* [[http://www.eurekalert.org/pub_releases/2009-09/cp-hwk091709.php | How we know a dog is a dog: Concept acquisition in the human brain]]
* dirbtiniame protavime [[http://ai.eecs.umich.edu/cogarch0/common/capa/concept.html | Inductive Learning and Concept Acquisition]]
* mostai [[http://goldin-meadow-lab.uchicago.edu/PDF/1993/GM_Alibali_Church1993.pdf | Transitions in Concept Acquisition: Using the Hand to Read the Mind]]
* [[http://dl.acm.org/citation.cfm?id=913421 | Concept acquisition through representational adjustment]]
* [[http://www.ispub.com/journal/the-internet-journal-of-neurology/volume-6-number-1/multidimensional-representation-of-concepts-as-cognitive-engrams-in-the-human-brain.html | Multidimensional Representation of Concepts as Cognitive Engrams in the Human Brain]]
* [[http://digitalcommons.mcmaster.ca/cgi/viewcontent.cgi?article=2376jimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę

Trys kalbos - sandarų nebuvimas (-), o sandarų šeimos tai buvimas (+), palyginti su išgyvenimų akstinų teigiamumu (yra, gali būti, siektina = padalinimai, atvaizdai, aplinkybės) ar neigiamumu (nėra, negali būti, nesiektina = paklūsta, tiki, rūpinasi).

Kažin kaip tai susiję su 4+2, su atvaizdais, su Dievu ir gerumu, su būdais rinktis?

Požiūris į požiūrį į požiūrį
* kalbų pagrindas, kiekviena kalba pabrėžia vieną iš tų trijų požiūrių
* požiūriai tai sąmoningumo (visko išgyvenimo) atverti matai
* išsako lygtį X->Y, mat Y tai požiūris, X tai požiūris į požiūrį, o -> tai požiūris į požiūrį į požiūrį.
* tad požiūris į požiūrį į požiūrį susitelkia į tarpą (užtat į ribą) tarp vieno požiūrio į kitą
* tai pertvarkymo tarpas, šuolis kurį įveikiame
* kaip tas tarpas susijęs su ženklų savybėm?

Kiekviena kalba savaip išreiškia brandos šuolį (paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo).

* Kaip žvilgsnis vieną tvarką pertvarko kitu?

''Kaip išgyvenimai susiję su geros valios pratimais? išsiaiškinimais? įvardijimu, pagrindimu ir pasakojimu?''

Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

>>bgcolor=#ffcccc<< [[#pertvarkymai]]

[+Pertvarkymai+]

Trys pertvarkymai susiję su kalbomis, trys su sandarų šeimomis. Kalbų pertvarkymai plinta, o sandarų ne.

* S->M metraštis - pasakojimas
* M->S raida
* S->T šventraštis - pagrindimas
* T->S klajonė
* M->T žinynas - įvardijimas
* T->M žemėlapynas
pirma tvarka auga žvaliai, antra ją pertvarko

''Kaip pertvarkymai susiję su ženklų savybėmis? su medžiais, mikrosavybėmis (tinklais), žetonais (sekomis)?''

* lankstumas - medžiai - raida MS
* pakitumas - mikrosavybės - žinynas MT
* judrumas - žetonai - šventraštis ST
* įsimintinumas - medžiai - pasakojimas SM
* reikšmingumas - mikrosavybės - žemėlapynas TM
* tikslingumas - žetonai - klajonė TS
kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

>>bgcolor=#ffccff<< [[#suvedimas]]

[+++Suvedimas+++]

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai
* sulyginant asmenis - 8 padalinimai
* sulyginant apimtis - 6 atvaizdai
* sulyginant laisvumus - 12 aplinkybių
* išlaikant asmenis - 12->6 pagrindimas
* išlaikant apimtis - 8->12 įvardijimas
* išlaikant aplinkybes - 6->8 pasakojimas

''Dievo protas'' viską suveda (besąlygiškai, Dievo, tėvo požiūriu). Kaip susiveda viskas į (sąlygiškus, žmogaus, vaiko) išgyvenimus? Kaip "Dievo protas" ir "Dievo veidas" siejasi kaip pasiklydęs vaikas su savo tėvu?

''Dievo protas'' išsako kaip Dievas strimagalviškai svarsto, ar jisai būtinas, išveda Mane, Tave ir Kitą, ir pasirodo, kad jisai nebūtinas. O "Dievo veidas" išsako kaip Kitu, jo suvokimu, visgi Dievas būtinas.

''Dievo protas'' išsako kaip Dievui, tėvui atrodo, o ''Dievo veidas'' išsako kaip žmogui, vaikui atrodo. ''Dievo protą'' mato žlibas kūdikis sėdintis Dievui ant kelių, o ''Dievo veidas'' išsako, kaip jis nuropoja kažką susižinoti, ir paskui atropoja.

>>bgS raida
* S-color=#ccffff<< [[#pavaizdavimas]]

[+Pavaizdavimas+]

'''Esmė'''

Noriu pasakyti:
* pavaizduoti amžiną gyvenimą kaip šuolį (valios, tikėjimo, rūpėjimo, pasidavimo)
* amžinas gyvenimas vyksta išgyvenimais (Dievo valia)
* jais bręstame, laikinai atsisakome savęs, vėl prisiimame save (savastis, tai mūsų valia)
* išryškiname, jog esame geri - Dievas vaikas, ne Dievas tėvas - esame sąlygose, ne besąlygiški
* mes bręstame (tad laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas)
* jei sąlygas išlaikysime, brandos sulauksime, būtent suvokimu, išorinio požiūrio įsisavinimą vidiniu
* prasmė yra ryšys tarp sąlygų ir brandos - susivokus, esame atsparūs sąlygoms, jas įsisavinom, įprasminom
* amžinas gyvenimas, tai renkamės Dievo valią - laikinai atisakome savęs - kaip pavaizduoti tą šuolį?
* šuolis įveikia, įprasmina prieštaravimą - ir "viską" suveda į siauresnę apimtį

Ką dar noriu pasakyti:
* koks ryšys tarp išgyvenimų rūšių ir kalbų?
* kaip mūsų šuolis susijęs su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? ir su kalbomis? ir pertvarkymais? ir Kristaus pamokymais?

'''Viduje: Dievo protas'''

Juodasis Dievas žiūri į amžiną gyvenimą.

Jisai mato 8 padalinimus - apskritulius.

Su jais yra susiję aplinkybėS raida
* S-s, taip pat atvaizdai.

'''Išorėje: Dievo veidas'''

Noriu pavaizduoti:
* padalinimus, atvaizdus, aplinkybes, kalbas
* išgyvenimų vienetus, rūšis ir sąsajas
* persitvarkymus
* teigiamus akstinus atsisakyti savęs ir neigiamus akstinus naujai priimti save

Visi keleiviai dalyvauja šuolyje, šoka, šuoliuoja

Trys kalbos yra sandarų šeimų išvertimai. Jos sieja lasteles, išgyvenimo, amžino gyvenimo vienetus, jų prasmę.

Persitvarkymai jungia tvarkas iš viršaus ir iš apačios.

>>bgcolor=#cccccc<< [[#kitosmintys]]

'''Kitos mintys'''

* Ar rūpi... vertybės
* Kas rūpi... jauduliai
* Kaip rūpi... dvejonės
* Kodėl rūpi... dėsniai

* Ar aš geras... Gera širdis
* Koks aš geras... Gera valia
* Kaip aš geras... Širdies tiesos
* Kodėl aš geras... Dievas

>>bgcolor=#bbbbbb<< [[#rimas]]

'''Rimo mintys'''

Dievo globa... kaip Rimo atveju... matas iš kurio gali pasisemti žinių ...ar tos žinios ką nors duoda? ... ar išmokom gyventi? ... nieko nevyksta šiaip gyvenime ... vertybių sistema ... bgcolor=#999999Kūrybinio individualumo paieška ... kino kalbos spiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą
* iš kaip į kodėl? - kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką -patinka?
* iš koks į kod tai požiūris į požiūrį į požiūrį.
* tad požiūris į požiūrį į požiūrį susitelkia į tarpą (užtat į ribą) tarp vieno požiūrio į kitą
* tai pertvarkymo tarpas, šuolis kurį įveikiame
* kaip tas tarpas susijęs su ženklų savybėm?

Kiekviena kalba savaip išreiškia brandos šuolį (paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo).

* Kaip žvilgsnis vieną tvarką pertvarko kitu?

''Kaip išgyvenimai susiję su geros valios pratimais? išsiaiškinimais? įvardijimu, pagrindimu ir pasakojimu?''

Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

ėl? - kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį -reikia?
* iš ar į kodėl? - kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas -tikra?
* iš ar į koks? - ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone -keblu?
* iš ar į kaip? - ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu -protinga?
* iš koks į kaip? - ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe -neteisinga?
Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.
* Raida (tree of variations) MS padalinimai?
* Žemėlapynas (adjacency graph) TM atvaizdai?
* Šventraštis (total order) ST aplinkybės?
* Metraštis (powerset lattice) SM pagrindimas?
* Žinynas (decomposition) MT įvardijimas?
* Klajonė (directed graph) TS pasakojimas?
Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

intaksė ... suvokti savo kūrybinį individualumą ... prigimtinės tiesos pojūtis ... kūrybinių interesų erdvė ... meninė pozicija į kintančią, supančią tikrovę ... nuoseklia seka ... darni visuma ... vidinis pasaulis ... įrodyti savo meninę tiesą ... reikalauja ilgo pokalbio su savimi ... atskleisti reiškinio prigimtį ... pasižiūrėti kitą įpročio pusę ... asmeninė tema ... teatras gyvenime ... kas paliko įspūdį, įspaudą? ... didžioji dalis turės negatyvų atspalvį ... ieškoti ryšį tarp šitų įvykių ... ar įvykiai iššaukti asmenybės? ar ją praturtino? ... prisiimti patrauklius bruožus ... pasirinkite herojus, turinčius savo iššūkius ... emocija suvaidina pagrindinį vaidmenį ... čia ir dabar ...

Rimas, vertybių sistema: suprasti tikrovę ... tvirtai stovėti ant žemės ... esi linkęs pagerinti savo padėtį ... gyventi čia ir dabar ... dažnai meluoji sau, bet suprasdamas tikrovę, prisistatai prie didžiulės tiesos. Toliau, Tolstojaus žodžiai: reikia gyventi savo protu ir svetimais jausmais, tada žinosi ką galvoja žmonės. ... Vorkutoj, gyvenom bepročių beprotiškame eksperimente

'''The Seven Laws of Magical Thinking by Matthew Hutson'''

* Objects carry essences
* Symbols have power
* Actions have distant consequences
* The mind knows no bounds
* The soul lives on
* The world is alive
* Everything happens for a reason
* The world is sacred

Palyginti su persitvarkymais?

[[http://www.huffingtonpost.com/matthew-hutson/non-believers-dont-exist_b_1423510.html#s867850&title=We_follow_our | Non-believers don't exist]] We follow our guts; We see patterns everywhere; We use shortcuts; We're egocenteric; We crave control; We're social; We feel free; We're dualists; We learn from others; We're scared of death; Crazy things happen; We love stories; The universe is awesome.

>><<

DievoValia


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 birželio 04 d., 16:42