Gvildenu | Mintys / Gerumas

Gerumas yra laisvumo dvasia. Laisvumas yra gerumo sandara.

Gerumas apibrėžia sandarą, ko reikia suvokti ją, kiek jinai išsivysčiusi:

Gerumas yra Dievo strimagalviškumas, jo išėjimas už savęs, širdingas dalyvavimas santvarkoje.
Nukrypimas (divergences) yra "mano" laisvumas santvarkoje, apibrėžiantis visaregį. (trokštu išmanyti)
Išskyrimas (distinctions) yra "tavo" sutapimas (su Dievu) santvarkoje, apibrėžiantis pirmines sandaras.
Padalinimai (divisions) yra "kito" tobulumas, antrinių sandarų sandarumas ir savarankiškumas, save savimi pilnai apibrėžiantis.

Asmenys (Dievas, aš, tu, kitas) yra apibrėžimo išeities taškas. Apibrėžimai glūdi sandarų išsivystyme, o akivaizdžiai, išreikštai suveikia jų suvedime.

2004.11.10 {{A}}: Kaip mes renkamės gerumą vietoj gyvenimo? {{D}}: Jūs pastebite mūsų ryį - mūsų susikalbėjimą - iliekantį visuose jo lygmenyse. A jus tuo ir myliu, savo iliekančiu vieningumu.