Gvildenu | Mintys / Kalbos

2024 balandžio 04 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 660-672 eilutės:

* Pasakojimas pagrįstas rūpėjimu, tai įtampos balsas. Tad kaip su pagrindimu ir įvardijimu?
* Kaip pasąmonės kalba pagrindimas iššaukia sąmonę savyje ir kitame? Įsimintinumu. Ir sąmonės kalba įvardijimas iššaukia pasąmonę savyje ar kitu reikšmingumu?
* Kaip trys kalbos išskiria, išnarplioja tris protus?
Kalba iššaukia atitinkamą sandarą
* Pasąmonės kalba pagrindimas iššaukia 8->12 aplinkybes
* Sąmonės kalba įvardijimas iššaukia 12->6 atvaizdus
* Sąmoningumo kalba pasakojimas iššaukia 6->8 padalinimus
Pasąmonė iššaukia sąmonę, sąmonė iššaukia sąmoningumą, sąmoningumas iššaukia pasąmonę.
* Galime išmokti kalbą bet ja nieko nepasakyti, nekalbėti tai, kas mums rūpi.
* Vaizduotė aplinkybėmis siūlo bendras taisykles, o jas paskui asmeniškai taikome, kaip asmenys ir bendruomenės, susigalvodami sau tinkamus derinius, tai yra, gaires, kurių laikomės, kurias taikome. Tai vyksta trimis kalbomis. Pasakojime pavyzdys yra kaip įvairias veiklas ir raiškas priskiria įtampos balsams.
* Bendromis jėgomis bandyti nusakyti pagrindimo kalbą, o gal ir įvardijimo kalbą
* Biologijos, ekologijos, ūkio kalba pagrįsta daugybės būtybių susikalbėjimu.

2023 lapkričio 14 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -

2023 lapkričio 14 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 414-420 eilutės:

'''Pasąmonė ir sąmonė'''

* Padalinimai išplaukia iš sąmonės dvejonių. Atvaizdai ir aplinkybės išplaukia iš pasąmonės jausminių atsiliepimų.
* Pasakojimas veda iš pasąmonės atvaizdų į sąmonės padalinimus.
* Įvardijimas veda iš sąmonės padalinimų į pasąmonės aplinkybes. Įvardijimas ištraukia iš visumos (Polanyi focus) kažkurią dalį (Polanyi subsidiary).
* Pagrindimas veda iš pasąmonės aplinkybių į pasąmonės atvaizdus.

2023 lapkričio 13 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 230-231 eilutės:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------

Pridėtos 233-234 eilutės:

----------------------
>><<

2023 lapkričio 13 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 54-57 eilutės iš

-----------

į:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------
[+Kas yra kalbos?+]
----------------------

Ištrintos 59-60 eilutės:

~~[+Kas yra kalbos?+]~~

Pridėtos 147-148 eilutės:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------

Pakeistos 150-152 eilutės iš

į:

----------------------
>><<

Pridėtos 184-185 eilutės:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------

Pakeistos 187-189 eilutės iš

į:

----------------------
>><<

Pakeistos 559-563 eilutės iš

~~'''Užrašai'''~~

į:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------
[++++笔记++++]
----------------------
>><<

2023 lapkričio 13 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 268-270 eilutės iš

* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas ~~Dievas~~

į:

* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus pasąmonės Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas sąmonės Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas sąmoningumo Dievas
O Dievas kaip toks yra mylintis Dievas. Tad troškimais pereiname iš sąmoningumo Dievo, vaizduotės Dievo, į Dievą tokį, koks jisai tikrai yra.

2023 lapkričio 12 d., 14:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 261-263 eilutės iš

* Pagrindimas yra pasąmonės kalba. Plėtojasi ciklų tinklu. Įtampos vienetas yra vienanaris. 12 aplinkybių pakeičia 6 ~~atvaizdais~~.
* Įvardijimas yra sąmonės kalba. Plėtojasi medžiu, atsisakant ciklų. Įtampos vienetas yra dvinaris. 8 padalinimus pakeičia į 12 aplinkybių.
* Pasakojimas yra sąmoningumo kalba. Plėtojasi seka, atsisakant išsišakojimų. Įtampos vienetas yra trinaris. 6 atvaizdus pakeičia 8 ~~padalinimais~~.

į:

* Pagrindimas yra pasąmonės kalba. Plėtojasi ciklų tinklu. Įtampos vienetas yra vienanaris. 12 aplinkybių pakeičia 6 atvaizdai.
* Įvardijimas yra sąmonės kalba. Plėtojasi medžiu, atsisakant ciklų. Įtampos vienetas yra dvinaris. 8 padalinimus pakeičia 12 aplinkybių.
* Pasakojimas yra sąmoningumo kalba. Plėtojasi seka, atsisakant išsišakojimų. Įtampos vienetas yra trinaris. 6 atvaizdus pakeičia 8 padalinimai.

2023 lapkričio 12 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 261-263 eilutės iš

* Pagrindimas yra pasąmonės kalba. Plėtojasi ciklų tinklu.
* Įvardijimas yra ~~sąmonės kalba~~. ~~Plėtojasi medžiu, atsisakant ciklų~~.
* ~~Pasakojimas~~ yra ~~sąmoningumo~~ kalba. Plėtojasi ~~seka~~, atsisakant ~~išsišakojimų~~.

į:

* Pagrindimas yra pasąmonės kalba. Plėtojasi ciklų tinklu. Įtampos vienetas yra vienanaris. 12 aplinkybių pakeičia 6 atvaizdais.
* Įvardijimas yra sąmonės kalba. Plėtojasi medžiu, atsisakant ciklų. Įtampos vienetas yra dvinaris. 8 padalinimus pakeičia į 12 aplinkybių.
* Pasakojimas yra sąmoningumo kalba. Plėtojasi seka, atsisakant išsišakojimų. Įtampos vienetas yra trinaris. 6 atvaizdus pakeičia 8 padalinimais.

2023 lapkričio 12 d., 11:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 255-256 eilutės iš

į:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------------

Pridėtos 258-263 eilutės:

----------------------
>><<

* Pagrindimas yra pasąmonės kalba. Plėtojasi ciklų tinklu.
* Įvardijimas yra sąmonės kalba. Plėtojasi medžiu, atsisakant ciklų.
* Pasakojimas yra sąmoningumo kalba. Plėtojasi seka, atsisakant išsišakojimų.

2022 rugsėjo 08 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 623-627 eilutės:

Įtampos vaidmuo
* Pagrindime - Manyje įtampa yra viską vienijantis tikslas (santykinė įtampa) (sąlygiškas)
* Įvardijime - Tavyje vyksta pasirinkimas ar išrišti ar neišrišti (paneigiamas)
* Pasakojime - Kitame - įtampa savaime sprendžiasi, ištisai kyla ir atslūgsta (šališkas)

2022 rugsėjo 08 d., 20:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 621-622 eilutės:

Kalba sieja koks žmogus yra (elgesys) ir koks žmogus galėtų būti (dorovę).

2022 rugsėjo 08 d., 19:56 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 617-620 eilutės:

* Pasakojime įtampos slopintojas įvykdo nieką, nes vieneto pabaiga nepaveikia pasakos turinio, tai lieka atskira, ar palaiko įtampos kūrėją ar židinį, nesvarbu.
* Įvardijime susitelkiama į kažką, kaip kad Aleksandro derinių taikyme.
* Pagrindime puoselėjama bendra taisyklė, dėsnis, gairė.

2022 birželio 07 d., 10:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 622-625 eilutės:

2022.06.07 A: Kaip trys [[kalbos]] susijusios su susikalbėjimu ir [[suvokimo lygmenys | suvokimo lygmenimis]]?

D: Trimis kalbomis jūs susikalbate su savimi pagrindimu, su vieni kitais įvardijimu ir su Dievu pasakojimu. Tad pagrindimas plėtoja savęs suvokimą, įvardijimas plėtoja bendrą suvokimą ir pasakojimas plėtoja susikalbėjimą.

2022 birželio 06 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 622-634 eilutės:

2022.06.06 A: Koks [[Įtampa | įtampos]] tikslas [[Kalbos | kalbose]]?

D: Įtampa išreiškia sąsają ir priežastingumą, kas nuo ko priklauso, tad tai yra pagrindas susikalbėjimui, kas apima plačiau ir kas siauriau. O tą skirtumą plėtoja išėjimas už savęs, juk tai ėjimas iš siauresnio į platesnį. Ir būtent tai išriša įtampą. Tad įtampa nusako savo išrišimo galimybę. O įtampa išsiriša sąlygiškai Manyje, dėliojant kas man rūpi, ir paneigiamai - doroviškai Tavyje, išreiškiant kas ką mudviem reiškia, ir šališkai Kitame, nubrėžiant kas įvyksta. Tad ta pati įtampa yra skirtingai suprantama iš įvairių asmenų kampų, o tai parodo kaip susidėlioja trys kalbos.

2022.05.11 A: Kaip mus veikia nežinojimo dorybės - ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa), humoras (nežinojimo viltis)?

D: Tai yra trijų [[kalbos | kalbų]] pagrindai, kuriais vykdoma Dievo valia aštuongubu keliu. Nežinojimo nuoširdumą apibrėžia poreikių tenkinimai, jis suprantamas kaip santykinis savarankiškumas. Nežinojimo drąsą apibrėžia abejonių dvejonės, jinai suprantama kaip santykinis užtikrintumas. Nežinojimo viltį apibrėžia lūkesčių bei jaudulių iššaukiamos gėrio kryptys, jinai santykina ramybė. Tad ironija grindžia pasakojimą ir teisingumą įsisavina paklusnumu. Skeptiškumas grindžia įvardijimą ir ištikimybę įsisavina tikėjimu. Humoras grindžia pagrindimą ir pareigą įsisavina rūpėjimu. Tad mąstyk kaip kalbomis trejybės ratas sieja įsisavinimus ir įamžinimus.

2022.04.12 A: Kaip sąvokų [[kalbos | kalba]] susijusi su jos taikymu?

D: Sąvokų kalbos tikslas yra išreikšti, sustatyti nepriklausomą valią ir leisti jai susikalbėti, susiderinti su kitomis valiomis, įskaitant ir Dievo valią. Tad sąvokų kalba plėtoja suvokimo lygmenis. Ir tų lygmenų taikymas yra suvokiančiojo ir susivokiančiojo suderinimas suvoktuoju. Sąvokų kalba yra bendrai suvoktos Dvasios išraiška, o būtent ja vyksta taikymas, būtent ja reiškiama išmintis, būtent ja išbandomas, patikrinamas susivokiantis liudytojas. Jisai save plėtoja sąvokų kalba, o jį patikrina jos taikymas gyvenime.

2022 sausio 19 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 29 eilutė:

* Ar įvardijimas išreiškia matematiką (dvejones, pertvarkymus), o pagrindimas biologiją?

2021 gruodžio 31 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 542-554 eilutės:

* Pasakojimas. Palaiminimai. Aštuongubas kelias, Dievas savarankiškas. Poreikiai. Susikalbėjimas. Valių derinimas nieko apimtyje. Tėvo žvilgsniu. Būti teisingoje vietoje kaip gerasis vaikas. Atsiskleidžia įtampos židinys ir įtampos kūrėjas. Valios santykis.
* Įvardijimas. Šv.Petro raktai į dangų. Dievas užtikrintas. Bendras suvokimas. Dvasia iš šalies kaip atrodo valios. Santykis kažko. Valia dėl kažko.
* Pagrindimas. Tėve mūsų. Savęs suvokimas. Valios santykis su Tėvu kaip mums atrodo, kaip atrodo Sūnui, "Tėve mūsų". Racionalizavimas kaip suprantame savo sąmonę. Valia dėl betko, ramybe.
Kalbos išsako suvokimo sąlygas.
* Pagrindimas - savęs suvokimo.
* Įvardijimas - bendro suvokimo.
* Pasakojimas - susikalbėjimo.

Aštuongubo kelio atmainos (Tėve mūsų, Palaiminimai, šv.Petro raktai į dangų) yra perėjimai tarp Dievo, mano Dievo ir mūsų Dievo. Tad grindžia atitinkamas kalbas susikalbėjimui.
* Tėve mūsų - pagrindimas - nuo mūsų Dievo (Tėve mūsų) į Dievą kaip tokį (gelbėk mus nuo pikto)
* šv.Petro raktai į dangų - įvardijimas - nuo mano Dievo (tikėjimo) į mūsų Dievo (meilės)
* Palaiminimai - pasakojimas - nuo Dievo kaip tokio (skurdžiadvasių) į mano Dievą (persekiojamų dėl teisybės)

2021 gruodžio 02 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 543 eilutė:

* Kalbomis savastis plėtojasi išgyvenimais, įsisavina jų pamokas.

2021 rugsėjo 03 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 19 eilutė:

* Kaip apytaką išsako trys kalbos?

Pridėtos 23-28 eilutės:

* Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
* Ką visos trys kalbos turi bendro?
* Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
* Kaip laikas, erdvė, sąmoningumas susiję su kalbomis?
* Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
* Kaip susiję ramybės pavadinimai, derinių kalbos, gyvybės savybės?

2021 rugsėjo 01 d., 16:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 535-537 eilutės:

* Trys kalbos grindžia perėjimą iš Manęs į Tave.
* Kaip mokslai ir asmenybės permąsto kalbas, jas naujai įsisavina?

2021 rugpjūčio 21 d., 14:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 589-591 eilutės:

* Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.

2021 rugpjūčio 21 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 32-33 eilutės iš

į:

* Kaip kalbos plėtoja, tikslina, praturtina artimo ir svetimo sąvokas?

Pridėta 45 eilutė:

2021 rugpjūčio 20 d., 22:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 395-402 eilutės iš

''Kaip ~~kalbos ir sandarų šeimos susiję~~?''
* ~~Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią~~, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, ~~sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras~~

į:

Kaip skiriasi trys kalbos?
* Pagrindimas vyksta teigiamų ir neigiamų įsakymų apibrėžtoje, viską aprėpiančioje santvarkoje. Įvardijimas paskirą sąvoką pristato įvairiausioms santvarkoms, ja tarp jų užmezga ryšį. kaip kad geros valios pratimais, išryškinant tiesas ir jų reikalą. Pasakojimas iš migločiausių nesąmonių ištraukia įtampos balso pastovumą ir balso pasikeitimą, taip kad nesąmonės tampa sąmonėm. Tokiu būdu žengiam vis plačiau, migločiau link pirmapradžio Dievo, kuris užtat būtinas.
* Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y.

-------------------------

Ištrintos 403-418 eilutės:

Dievo troškimas siauresnis už mūsų išgyvenimą:
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam kažką (turim požiūrį) - padalinimai
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - atvaizdai
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - aplinkybės
* Dievas trokšta betką, mes išgyvenam viską - pagrindimas (įžvelgiam santvarką)
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - įvardijimas
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - pasakojimas (iš nesąmonių kyla sąmonės)
Dievas pasąmonė, o mes tai sąmonė

Kaip išsiveda kalbos?
* Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Kaip skiriasi trys kalbos?
* Pagrindimas vyksta teigiamų ir neigiamų įsakymų apibrėžtoje, viską aprėpiančioje santvarkoje. Įvardijimas paskirą sąvoką pristato įvairiausioms santvarkoms, ja tarp jų užmezga ryšį. kaip kad geros valios pratimais, išryškinant tiesas ir jų reikalą. Pasakojimas iš migločiausių nesąmonių ištraukia įtampos balso pastovumą ir balso pasikeitimą, taip kad nesąmonės tampa sąmonėm. Tokiu būdu žengiam vis plačiau, migločiau link pirmapradžio Dievo, kuris užtat būtinas.
* Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y.

2021 rugpjūčio 20 d., 20:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 21-22 eilutės iš

į:

* Ar pagrindimas veikia kaip padalinimas? įvardijimas kaip atvaizdas? ir pasakojimas kaip aplinkybė?

Pridėtos 169-210 eilutės:

[+Kokia kalbų esmė?+]

Išgyvenimų siejimas
* Kalba, tai išversta sandara, jos nebuvimas. Kaip tas išvertimas susijęs su nuspalvinta ketverybe, su išorinio požiūrio tapimo vidiniu požiūriu?
** Lygmuo ''kodėl'' išverčia visus kitus lygmenis, juos išsako papildiniais, tad esamus išreiškia nesamais. Užtat 6+4 išsakomi kaip 3+3, teigiami ir (išversti) neigiami.
** Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.
* Kalbos įvairiai išsako tuos pačius reiškinius: kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta. Tik kitaip prie jų prieiname. Tai yra tarsi santykis tarp įvykio ir atminties ir sumanymo.
* Gali būti, kad kiekviena kalba tą pačią prasmę prieina iš skirtingų kampų. Pasakojimo jis iškyla iš sekos, iš jos dėsningumų, iš pradžios ir pabaigos neatitikimo. Tačiau galima pradėti nuo visumos ir ją skaidyti. Galima bene pradėti nuo medžio ar tinklo.
* Dievui tas pats ar vyksta dabar ar atmintyje, tad kalbos yra žmogiškos, jos išsako mūsų, žmogaus, ribotą požiūrį. Kaip jos susiję su Dievo požiūriu? Kaip jomis galim priimti Dievo požiūrį? Kaip pasiklydęs vaikas? Jo valia mums linki paklusti, tikėti, rūpintis, tad būtent taip mūsų požiūriai gali sutapti. Tad būtent kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas reiškiasi kalbomis?
* Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.
* ''Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?''
* ''Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.'' Kalbos tai paneigimai nulybės atvaizdų, tai neakivaizdumas (pagrindimas), netiesumas (įvardijimas), nepastovumas (pasakojimas), užtat bendra kalba yra neprasmingumas, tai yra, aprėpiamumas, paneigimas "kodėl", užtat sandarios nesąmonės. Panašiai, sandaros yra paneigimai vienybės atvaizdų, ir bendroji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
** Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X->Y išgyvena iš skirtingų kampų, narių. Požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba yra pašnekesys tarp trokštančio Dievo ir išgyvenančio žmogaus
** Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?
** Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
** Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)
** Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?
** Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.
* Kalbos susijusios su Dievo nebūtinumu ir jo būtinumu. Kaip?
* Kalbomis Dievas (savarankiškas, užtikrintas, ramus) bendrauja su Dievu.
* Kalbos išskaido sąmoningumą, o sandaros suveda.
* Kalbos išsako tai, ko nėra, panašiai kaip ženklų savybės: įsimintinas, reikšmingas, tikslingas. Jos sieja (nesamą) dvasią su rūpima ūpais išjaučiama savybe (vertybe) pagrindimu, su reiškiančiu sutartiniu žodžiu įvardijimu, su įvykį išgyvenančiu, išsakančiu žmogumi pasakojimu.
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo (sąsajų apribojimo), iki siauresnės apimties įvardijimo (savasties apribojimo) ir pasakojimo (išgyvenimo apribojimo).
* Kalba, ypač pagrindimu, jaudina įvykių nesurikiavimas, tad laukimas, kaip kad jauduliais, keliantys įtampą. Ogi pagrindimas susijęs su jauduliais, matyt, jų painiojimu ir atpainiojimu įvairiais lūkesčiais.

Palyginti laipsnyną su išgyvenimų rūšimis: priežastis, apsisprendimas, pavyzdys; jautrumas, susitelkimas, pasitaisymas.

Pakeistos 395-443 eilutės iš

[+Užrašai+]

* Pasakojimas išsako ryšį su niekuo, įvardijimas – ryšį su kažkuo, pagrindimas – ryšį su betkuo. O ryšius grindžia viskas.
* Tirti kinų kalbos žodžius, kokiais būdais dviejų skiemenų reikšmės sukuria naują reikšmę? Ir kokia tokios darybos reikšmė sintaksės teorijoms?

* Ką reiškia priešdėliai at ir už - contravariant ir covariant

'''Kalbos'''

''Kokia kalbų esmė? Išgyvenimų siejimas''
* Kalba, tai išversta sandara, jos nebuvimas. Kaip tas išvertimas susijęs su nuspalvinta ketverybe, su išorinio požiūrio tapimo vidiniu požiūriu?
** Lygmuo ''kodėl'' išverčia visus kitus lygmenis, juos išsako papildiniais, tad esamus išreiškia nesamais. Užtat 6+4 išsakomi kaip 3+3, teigiami ir (išversti) neigiami.
** Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.
* Kalbos įvairiai išsako tuos pačius reiškinius: kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta. Tik kitaip prie jų prieiname. Tai yra tarsi santykis tarp įvykio ir atminties ir sumanymo.
* Gali būti, kad kiekviena kalba tą pačią prasmę prieina iš skirtingų kampų. Pasakojimo jis iškyla iš sekos, iš jos dėsningumų, iš pradžios ir pabaigos neatitikimo. Tačiau galima pradėti nuo visumos ir ją skaidyti. Galima bene pradėti nuo medžio ar tinklo.
* Dievui tas pats ar vyksta dabar ar atmintyje, tad kalbos yra žmogiškos, jos išsako mūsų, žmogaus, ribotą požiūrį. Kaip jos susiję su Dievo požiūriu? Kaip jomis galim priimti Dievo požiūrį? Kaip pasiklydęs vaikas? Jo valia mums linki paklusti, tikėti, rūpintis, tad būtent taip mūsų požiūriai gali sutapti. Tad būtent kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas reiškiasi kalbomis?
* Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.
* ''Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?''
* ''Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.'' Kalbos tai paneigimai nulybės atvaizdų, tai neakivaizdumas (pagrindimas), netiesumas (įvardijimas), nepastovumas (pasakojimas), užtat bendra kalba yra neprasmingumas, tai yra, aprėpiamumas, paneigimas "kodėl", užtat sandarios nesąmonės. Panašiai, sandaros yra paneigimai vienybės atvaizdų, ir bendroji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
** Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X->Y išgyvena iš skirtingų kampų, narių. Požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba yra pašnekesys tarp trokštančio Dievo ir išgyvenančio žmogaus
** Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?
** Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
** Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)
** Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?
** Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.
* Kalbos susijusios su Dievo nebūtinumu ir jo būtinumu. Kaip?
* Kalbomis Dievas (savarankiškas, užtikrintas, ramus) bendrauja su Dievu.
* Kalbos išskaido sąmoningumą, o sandaros suveda. Ar pagrindimas veikia kaip padalinimas? įvardijimas kaip atvaizdas? ir pasakojimas kaip aplinkybė?
* Kalbos išsako tai, ko nėra, panašiai kaip ženklų savybės: įsimintinas, reikšmingas, tikslingas. Jos sieja (nesamą) dvasią su rūpima ūpais išjaučiama savybe (vertybe) pagrindimu, su reiškiančiu sutartiniu žodžiu įvardijimu, su įvykį išgyvenančiu, išsakančiu žmogumi pasakojimu.
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo (sąsajų apribojimo), iki siauresnės apimties įvardijimo (savasties apribojimo) ir pasakojimo (išgyvenimo apribojimo).
* Kalba, ypač pagrindimu, jaudina įvykių nesurikiavimas, tad laukimas, kaip kad jauduliais, keliantys įtampą. Ogi pagrindimas susijęs su jauduliais, matyt, jų painiojimu ir atpainiojimu įvairiais lūkesčiais.

Palyginti laipsnyną su išgyvenimų rūšimis: priežastis, apsisprendimas, pavyzdys; jautrumas, susitelkimas, pasitaisymas.

į:

Pridėtos 602-604 eilutės:

* Pasakojimas išsako ryšį su niekuo, įvardijimas – ryšį su kažkuo, pagrindimas – ryšį su betkuo. O ryšius grindžia viskas.

2021 rugpjūčio 20 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 170-171 eilutės:

Kalbos sandaros

Pridėtos 176-179 eilutės:

* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....

Pridėtos 185-186 eilutės:

* '''Rėmais - aštuongubu keliu'''
** Aštuongubas kelias yra kalbos rėmai. Jį Dievas išgyvena skirtingais troškimais. Jais Dievas įsitraukia į šiuos rėmus.

Ištrintos 350-359 eilutės:

[+Kokia kalbų sandara?+]

Aštuongubas kelias yra kalbos rėmai. Jį Dievas išgyvena skirtingais troškimais. Jais Dievas įsitraukia į šiuos rėmus.

Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....

2021 rugpjūčio 20 d., 20:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 149-194 eilutės:

* Dievui tapti būtinu
** Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
** išsakyti bendrystę
** iš nesąmonės sustatyti sąmonę
** iš pasąmonės pažadinti sąmonę
** būti tiltu tarp Dievo ir kito
* žmogui išgyventi viską
** kiekvieną išgyvenimą padaryti prieinamą, išgyventiną
** įprasminti kiekvieną išgyvenimą
** išgyvenimą išgyventi daliniu vienumu
* suvesti ir atskirti sąmones
** susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
** prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
** pavadinimais atstoti išgyvenimus, juos perteikti
** prasmę susieti, vienas kitą paveikti
** išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

* Kalbomis kalbuosi su asmenimi kuriam perduodu požiūrių galimybes, užtat tai nėra statinės atjautos, o dinaminės atjautos, nes keičiasi man prieinami požiūriai.

[+ Kaip kalba įgyvendina savo tikslus?+]

* '''Vienetais'''
** Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
** Išreiškia skurdžiadvasio, mažaširdžio aplinkybėmis.
** Vienetas, sąvoka, dorybė, išgyvenimas atsiranda, apibrėžiamas teigiamų jausmų, lūkesčius išpildančių, įsisavinus vidinį požiūrį. Teigiamas jausmas (meilė, artimumas, žavesys) kyla kai laukiame to, ko trokštame, o neigiamas kai laukiame to, ko netrokštame. Kodėl yra trijų skirtingų rūšių? tai paaiškintų skirtumą tarp paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
* '''Įtampa'''
** Įtampa sukuria ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
** Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
** Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
** Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
* '''Balsai'''
** Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
** Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
** Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
** Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
* '''Išvertimas'''
** "tu" esi tarp manęs ir Dievo, mus vieniji, o "kitas" atskiria; kalba sukeičia, kitą išreiškia manimi, mane tavimi ir t.t., taip kad Dievas - Aš - Tu - Kitas išsidėstom tokia tvarka, palyginti su ženklų savybėmis, su pasirinktais ketverybės laipsniais
* '''Pertvarkymas, jo tarpas'''
** Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
** Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
** Įvairiom tvarkom Dievas sutampa su savimi, išveda asmenis ir vėl sutampančius.
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas. žinynas - įvardijimas

Ištrintos 549-595 eilutės:

[+Kalbų tikslas+]

''Koks kalbų tikslas?''
* Dievui tapti būtinu
** Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
** išsakyti bendrystę
** iš nesąmonės sustatyti sąmonę
** iš pasąmonės pažadinti sąmonę
** būti tiltu tarp Dievo ir kito
* žmogui išgyventi viską
** kiekvieną išgyvenimą padaryti prieinamą, išgyventiną
** įprasminti kiekvieną išgyvenimą
** išgyvenimą išgyventi daliniu vienumu
* suvesti ir atskirti sąmones
** susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
** prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
** pavadinimais atstoti išgyvenimus, juos perteikti
** prasmę susieti, vienas kitą paveikti
** išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

''Kaip kalba įgyvendina savo tikslus?''
* '''Vienetais'''
** Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
** Išreiškia skurdžiadvasio, mažaširdžio aplinkybėmis.
** Vienetas, sąvoka, dorybė, išgyvenimas atsiranda, apibrėžiamas teigiamų jausmų, lūkesčius išpildančių, įsisavinus vidinį požiūrį. Teigiamas jausmas (meilė, artimumas, žavesys) kyla kai laukiame to, ko trokštame, o neigiamas kai laukiame to, ko netrokštame. Kodėl yra trijų skirtingų rūšių? tai paaiškintų skirtumą tarp paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
* '''Įtampa'''
** Įtampa sukuria ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
** Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
** Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
** Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
* '''Balsai'''
** Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
** Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
** Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
** Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
* '''Išvertimas'''
** "tu" esi tarp manęs ir Dievo, mus vieniji, o "kitas" atskiria; kalba sukeičia, kitą išreiškia manimi, mane tavimi ir t.t., taip kad Dievas - Aš - Tu - Kitas išsidėstom tokia tvarka, palyginti su ženklų savybėmis, su pasirinktais ketverybės laipsniais
* '''Pertvarkymas, jo tarpas'''
** Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
** Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
** Įvairiom tvarkom Dievas sutampa su savimi, išveda asmenis ir vėl sutampančius.
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas. žinynas - įvardijimas

* Kalbomis kalbuosi su asmenimi kuriam perduodu požiūrių galimybes, užtat tai nėra statinės atjautos, o dinaminės atjautos, nes keičiasi man prieinami požiūriai.

2021 rugpjūčio 20 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 45-97 eilutės:

Užrašai

* Santykis tarp Dievo-Kodėl ir žmogaus-Kaip gali būti betarpiškas rūpėjimas, per kažką tikėjimas, ir kartu per nieką paklusimas.
* Pagrindimas nusako apibrėžtas galimybes; įvardijimas išsako kaip amžinai atsikleidžia galimybės; o pasakojimas nusako, kaip gyvename jau esamose galimybėse.
* Trys kalbos: ką žmogus tveria savo pasirinkimais.
* Kalbos irgi išsako kūrybą, sąvokų ir jų tvėrinių kūrybą.
* Kalba kuriame tvėrinius. Juos išsako pertvarkymai.
* Tvėriniai susidaro iš prielaidų. Tačiau tenka dvigubu požiūriu tas prielaidas atpažinti. Vaisingos prielaidos išryškina dvigubo požiūrio galimybę.
* Kalba kaip šydas trukdantis matyti už jūs glūdinčią nuogą tikrovę. Arba kalba kaip bendrystės priemonė įtvirtinti sąmoningą valingumą.
* Kalba, bendrystė mus pakeičia, įgyvendina mūsų valią.
* Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.
* Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

* Pagrindimas: Kodėl ir kaip - klausimas ir atsakymas (paaiškinimas)
* Įvardijimas: Kodėl, kaip ir koks - prisideda liepimas
* Pasakojimas: Kodėl, kaip, koks, ar - keturi įtampos balsai

Kalbomis Dievas išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus. Kalbos juos sieja su ramybe (kaip ima rūpėti), užtikrintumu (kaip ima reikšti) ir savarankiškumu (kaip įvyksta).

Mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti.
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime.
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.

* Įvardijimas - santykis su kažkuo - tirti, kaip mokomės žodžių. Pagrindimu mokomės dėsnių. Pasakojimu susigalvojame įvykius iš nieko.

Įtampa
* Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
* Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
Išmąstymas ir išsakymas
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
Bendruomenė
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
Išmokti
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.

* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.

Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)

Pakeistos 558-607 eilutės iš

* ~~Thomas vaikas mokydamasis tiek lietuvių, tiek vokiečių, pasakydavo tarsi vokiškai "žal obol"~~, ~~kas parodo, kad vaikai susigalvoja ir taiko taisykles, nekalba vien tikimybių pagrindu~~.

į:

* Santykis tarp Dievo-Kodėl ir žmogaus-Kaip gali būti betarpiškas rūpėjimas, per kažką tikėjimas, ir kartu per nieką paklusimas.
* Pagrindimas nusako apibrėžtas galimybes; įvardijimas išsako kaip amžinai atsikleidžia galimybės; o pasakojimas nusako, kaip gyvename jau esamose galimybėse.
* Trys kalbos: ką žmogus tveria savo pasirinkimais.
* Kalbos irgi išsako kūrybą, sąvokų ir jų tvėrinių kūrybą.
* Kalba kuriame tvėrinius. Juos išsako pertvarkymai.
* Tvėriniai susidaro iš prielaidų. Tačiau tenka dvigubu požiūriu tas prielaidas atpažinti. Vaisingos prielaidos išryškina dvigubo požiūrio galimybę.
* Kalba kaip šydas trukdantis matyti už jūs glūdinčią nuogą tikrovę. Arba kalba kaip bendrystės priemonė įtvirtinti sąmoningą valingumą.
* Kalba, bendrystė mus pakeičia, įgyvendina mūsų valią.
* Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.
* Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

* Pagrindimas: Kodėl ir kaip - klausimas ir atsakymas (paaiškinimas)
* Įvardijimas: Kodėl, kaip ir koks - prisideda liepimas
* Pasakojimas: Kodėl, kaip, koks, ar - keturi įtampos balsai

Kalbomis Dievas išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus. Kalbos juos sieja su ramybe (kaip ima rūpėti), užtikrintumu (kaip ima reikšti) ir savarankiškumu (kaip įvyksta).

Mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti.
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime.
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.

* Įvardijimas - santykis su kažkuo - tirti, kaip mokomės žodžių. Pagrindimu mokomės dėsnių. Pasakojimu susigalvojame įvykius iš nieko.

Įtampa
* Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
* Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
Išmąstymas ir išsakymas
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
Bendruomenė
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
Išmokti
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.

* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.

Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)

2021 rugpjūčio 14 d., 19:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 20 eilutė:

* Ar trys kalbos yra trijų veiksmų pagrindu nusakytos trejybės rato gijos kurias išgyvename lygiagrečiai?

2021 liepos 17 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 607-610 eilutės:

'''Užrašai'''

* Thomas vaikas mokydamasis tiek lietuvių, tiek vokiečių, pasakydavo tarsi vokiškai "žal obol", kas parodo, kad vaikai susigalvoja ir taiko taisykles, nekalba vien tikimybių pagrindu.

2021 birželio 15 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 603-606 eilutės:

* šv.Petro raktai išsako veiksmą +1 nuo tikėjimo (vidinio požiūrio įsisavinimo) ligi meilės (teigiamo jausmo) kaip rituliojasi Dievas
* Tėve Mūsų turėtų išsakyti veiksmą +2 kaip žmogus ir Dievas bendradarbiauja
* Palaiminimai turėtų išsakyti veiksmą +3 kaip suveikia šviesuolių bendrystė

2021 gegužės 13 d., 09:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 20-24 eilutės:

Dievo valios vykdymas
* Kaip ima rūpėti pasąmonei?
* Kaip ima tikėti sąmonė?
* Kaip ima paklusti sąmoningumas?

2021 balandžio 17 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 48-49 eilutės:

* Kalba kaip šydas trukdantis matyti už jūs glūdinčią nuogą tikrovę. Arba kalba kaip bendrystės priemonė įtvirtinti sąmoningą valingumą.
* Kalba, bendrystė mus pakeičia, įgyvendina mūsų valią.

2021 kovo 13 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 7 eilutė:

'''''Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.'''''

2021 kovo 06 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 592-594 eilutės iš

** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, ~~išvedimasT~~ žinynas - ~~įvardijimas~~

į:

** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas. žinynas - įvardijimas

* Kalbomis kalbuosi su asmenimi kuriam perduodu požiūrių galimybes, užtat tai nėra statinės atjautos, o dinaminės atjautos, nes keičiasi man prieinami požiūriai.

2021 vasario 27 d., 13:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 3-4 eilutės iš

[[Elgesys]], [[Atjautos]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

[[Pokalbis]], [[Pokalbiai]], [[Pašnekovas]], [[Sandaros]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Elgesys]], [[Atjautos]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

Pridėtos 14-16 eilutės:

Trijose kalbose su kuo kalbu ir kodėl?

2021 vasario 27 d., 12:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 546-589 eilutės:

[+Kalbų tikslas+]

''Koks kalbų tikslas?''
* Dievui tapti būtinu
** Dievui kiekvieną pasiekti, įskaitant ir visiškai atkirstuosius
** išsakyti bendrystę
** iš nesąmonės sustatyti sąmonę
** iš pasąmonės pažadinti sąmonę
** būti tiltu tarp Dievo ir kito
* žmogui išgyventi viską
** kiekvieną išgyvenimą padaryti prieinamą, išgyventiną
** įprasminti kiekvieną išgyvenimą
** išgyvenimą išgyventi daliniu vienumu
* suvesti ir atskirti sąmones
** susitapatinti, sąlygiškomis priemonėmis, sąvokomis
** prasmę išdalinti sąmonėmis, tarsi duoną
** pavadinimais atstoti išgyvenimus, juos perteikti
** prasmę susieti, vienas kitą paveikti
** išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

''Kaip kalba įgyvendina savo tikslus?''
* '''Vienetais'''
** Apibrėžia vienetus, paskiras sąvokas, išgyvenimus.
** Išreiškia skurdžiadvasio, mažaširdžio aplinkybėmis.
** Vienetas, sąvoka, dorybė, išgyvenimas atsiranda, apibrėžiamas teigiamų jausmų, lūkesčius išpildančių, įsisavinus vidinį požiūrį. Teigiamas jausmas (meilė, artimumas, žavesys) kyla kai laukiame to, ko trokštame, o neigiamas kai laukiame to, ko netrokštame. Kodėl yra trijų skirtingų rūšių? tai paaiškintų skirtumą tarp paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
* '''Įtampa'''
** Įtampa sukuria ir atleidžia, taip apibrėžia vienetą, taip pat sąmones, požiūrius.
** Sudaro sąlygas įsijungti ir atsijungti, step-in ir step-out, išgyventi šaltai ar šiltai, protu ar širdimi, požiūriu ar žvilgsniu.
** Išgyvenimą leidžia suprasti dviprasmiškai, daugiaprasmiškai.
** Išgyvenimą leidžia tirti kaip vientisą, besikeičiantį laike, ar kaip vykstantį lygiagrečiai keliais pavyzdžiais.
* '''Balsai'''
** Suskaldo sąmonę, ją išsako dviem, trim balsais.
** Sąmoningumo lygmenis išsako skirtingais balsais.
** Išgyvenimą išreiškia skirtumu tarp balsų.
** Tarp skirtingų išgyvenimų, ar to paties, leidžia išskirti dėsningumų.
* '''Išvertimas'''
** "tu" esi tarp manęs ir Dievo, mus vieniji, o "kitas" atskiria; kalba sukeičia, kitą išreiškia manimi, mane tavimi ir t.t., taip kad Dievas - Aš - Tu - Kitas išsidėstom tokia tvarka, palyginti su ženklų savybėmis, su pasirinktais ketverybės laipsniais
* '''Pertvarkymas, jo tarpas'''
** Sąmoningumą nutekina tvarkomis: sekomis, medžiais, tinklais.
** Tvarkas pertvarko pertvarkymais? Sieja vienetų išorines ir vidines tvarkas.
** Įvairiom tvarkom Dievas sutampa su savimi, išveda asmenis ir vėl sutampančius.
** Sąvoką išreiškia tarpu tarp tvarkų.
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimasT žinynas - įvardijimas

2021 vasario 27 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 355-545 eilutės:

'''Kalbos'''

''Kokia kalbų esmė? Išgyvenimų siejimas''
* Kalba, tai išversta sandara, jos nebuvimas. Kaip tas išvertimas susijęs su nuspalvinta ketverybe, su išorinio požiūrio tapimo vidiniu požiūriu?
** Lygmuo ''kodėl'' išverčia visus kitus lygmenis, juos išsako papildiniais, tad esamus išreiškia nesamais. Užtat 6+4 išsakomi kaip 3+3, teigiami ir (išversti) neigiami.
** Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.
* Kalbos įvairiai išsako tuos pačius reiškinius: kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta. Tik kitaip prie jų prieiname. Tai yra tarsi santykis tarp įvykio ir atminties ir sumanymo.
* Gali būti, kad kiekviena kalba tą pačią prasmę prieina iš skirtingų kampų. Pasakojimo jis iškyla iš sekos, iš jos dėsningumų, iš pradžios ir pabaigos neatitikimo. Tačiau galima pradėti nuo visumos ir ją skaidyti. Galima bene pradėti nuo medžio ar tinklo.
* Dievui tas pats ar vyksta dabar ar atmintyje, tad kalbos yra žmogiškos, jos išsako mūsų, žmogaus, ribotą požiūrį. Kaip jos susiję su Dievo požiūriu? Kaip jomis galim priimti Dievo požiūrį? Kaip pasiklydęs vaikas? Jo valia mums linki paklusti, tikėti, rūpintis, tad būtent taip mūsų požiūriai gali sutapti. Tad būtent kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas reiškiasi kalbomis?
* Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.
* ''Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?''
* ''Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.'' Kalbos tai paneigimai nulybės atvaizdų, tai neakivaizdumas (pagrindimas), netiesumas (įvardijimas), nepastovumas (pasakojimas), užtat bendra kalba yra neprasmingumas, tai yra, aprėpiamumas, paneigimas "kodėl", užtat sandarios nesąmonės. Panašiai, sandaros yra paneigimai vienybės atvaizdų, ir bendroji sandara yra nebūtinumas, "ne būtina sąvoka". Sandarų pagrindas yra laipsnis "ar", vis susimąstant, sąmoningėjant, o kalbų pagrindas yra laipsnis "kodėl", iš kurios vis atimam sąmoningumą, tad vis labiau įsijungiam, ar tai pasakojimu, ar tai įvardijimu, ar tai rūpėjimu, taip kad bet kurioje nesąmonėje, ją išgyvendami, įžvelgiam prasmę. Nesąmonės išsakomos sąvokomis, jų kalbomis. Kalbomis išgyvename, o sandaromis mąstome; tai priešingybės. ''Kodėl sandaros neigia vienybės atvaizdus, neigia sandarą; o kalbos neigia nulybės atvaizdus, neigia Dievą, dvasią?''
* Užtat kalbos išgyvenamos septynerybe (-1), šešerybe (-2), penkerybe (-3), tai yra, pirminėmis sandaromis? ''Ar sąvokos yra pavadinimai, akli požiūriai? ar požiūriai ir sąvokos išreiškia teigiamumą, neigiamumą, tai yra, būtybę ir ertmę?''
* Kalbos įžvelgia dėsningumą ten, kur jo iš vis nėra. (Law of small numbers). Ir kas iš to?
** Kalba nesąmonės įsisąmonijamos, įgauna prasmę
* Kalbos tai atminties bendravimas su patyrimu.
** Trys įsisavinimo dorybės yra atmintis, kaip kad ir vertybės. Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.
** Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.
* Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X->Y išgyvena iš skirtingų kampų, narių. Požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: pagrindimas - neakivaizdu, įvardijimas - netiesus, pasakojimas - nepastovus. Tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje. Užtat Dievas neprasmingas (ketvirto lygmens paneigimas)... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur
* Kalbos, tai tvarkų rūšys: Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis. O neprasmingumas - tai sandari mintis.
* Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?
* Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.
* Kalbos (ir antrinės sandaros apskritai) atskiria Dievą ir gerumą, būtent Kitu, būtent išgyvenimu.
* Kalba sieja išgyvenimus, jų prasmę.
* Kalba sieja dviejų skirtingų asmenų išgyvenimus (arba leidžia vienam asmeniui dvejopai suprasti, prieiti). Leidžia permąstyti.
* Kalba sieja sąmoningą (išgyventą) ir nesąmoningą (neišgyventą) mąstymą, jo dviprasmybę. Tad kalba yra dviprasmiška, kaip kad algebra. Ją galima išgyventi, bet nebūtinai, tai gali vykti protarpiais, svarbu, kad ją įmanoma išgyventi.
* Kalba yra pašnekesys tarp trokštančio Dievo ir išgyvenančio žmogaus
** Su kuo mes kalbame? Kokį pašnekovą prileidžiame?
** Kalbos sieja du pašnekovus (arba vieną su savimi)
** Kalba sutampa požiūriai, susišnekama, su platesniu (Dievu) ir siauresniu (kitu)
** Kalba sutariam praktiškai, pragmatiškai, pavyzdžiui, kad tai yra "medis", o toliau, kas sėdi šalia medžio?
** Kalba išreiškia dviprasmiškumą, užtat gali susikalbėti du skirtingi pašnekovai, sutapti. Tad reikia nagrinėti nesusivedimus, paradoksus. Ir suvokti pašnekovus, pirmiausia mane ir Dievą, taip pat ir kitą ir tave. Vykdyti Dievo valią turiu sutapti su juo, mano valia su jo valia, esme su esme, tad kažkiek dviprasmiškai, vienijant jo atvaizdus (4x2) ir mano (4+2). Tad kaip galima sudėti (aštuongubo keliu) 4x2 ir 4+2. Matyt, tai ir yra mano sunkumai.
* Kalbos susijusios su Dievo nebūtinumu ir jo būtinumu. Kaip?
* Kalbomis Dievas (savarankiškas, užtikrintas, ramus) bendrauja su Dievu.
* Kalbos išskaido sąmoningumą, o sandaros suveda. Ar pagrindimas veikia kaip padalinimas? įvardijimas kaip atvaizdas? ir pasakojimas kaip aplinkybė?
* Kalbos išsako tai, ko nėra, panašiai kaip ženklų savybės: įsimintinas, reikšmingas, tikslingas. Jos sieja (nesamą) dvasią su rūpima ūpais išjaučiama savybe (vertybe) pagrindimu, su reiškiančiu sutartiniu žodžiu įvardijimu, su įvykį išgyvenančiu, išsakančiu žmogumi pasakojimu.
* Kalbos, tai apsiribojimo laipsniai, nuo labiausiai apimančio pagrindimo (sąsajų apribojimo), iki siauresnės apimties įvardijimo (savasties apribojimo) ir pasakojimo (išgyvenimo apribojimo).
* Kalba, ypač pagrindimu, jaudina įvykių nesurikiavimas, tad laukimas, kaip kad jauduliais, keliantys įtampą. Ogi pagrindimas susijęs su jauduliais, matyt, jų painiojimu ir atpainiojimu įvairiais lūkesčiais.

Palyginti laipsnyną su išgyvenimų rūšimis: priežastis, apsisprendimas, pavyzdys; jautrumas, susitelkimas, pasitaisymas.

''Kaip kalbos ir sandarų šeimos susiję?''
* Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?
* Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
* Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras

Aplinkybė (siekiamybė) tai yra teigiamai sukurta, išvesta neigiamybė, juk tai fonas kažkam. Tad ji grindžia neigiamybes. O pasakojimas (nesiekiamybė) išveda žmogų, jo balsą, požiūrį, išgyvenimą, tad iš neigiamybės išveda teigiamybę, kažką tvirtinančią.

Trokštantis Dievas eina už savęs į save, iš pirminės savasties, o išgyvenantis žmogus eina atgal, iš galutinės savasties. Kalba išsako jų tarpą. Iš kieno pusės?

Dievo troškimas siauresnis už mūsų išgyvenimą:
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam kažką (turim požiūrį) - padalinimai
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - atvaizdai
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - aplinkybės
* Dievas trokšta betką, mes išgyvenam viską - pagrindimas (įžvelgiam santvarką)
* Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - įvardijimas
* Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - pasakojimas (iš nesąmonių kyla sąmonės)
Dievas pasąmonė, o mes tai sąmonė

Kaip išsiveda kalbos?
* Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).

Kaip skiriasi trys kalbos?
* Pagrindimas vyksta teigiamų ir neigiamų įsakymų apibrėžtoje, viską aprėpiančioje santvarkoje. Įvardijimas paskirą sąvoką pristato įvairiausioms santvarkoms, ja tarp jų užmezga ryšį. kaip kad geros valios pratimais, išryškinant tiesas ir jų reikalą. Pasakojimas iš migločiausių nesąmonių ištraukia įtampos balso pastovumą ir balso pasikeitimą, taip kad nesąmonės tampa sąmonėm. Tokiu būdu žengiam vis plačiau, migločiau link pirmapradžio Dievo, kuris užtat būtinas.
* Kalbos sieja smegenų trejybę: mąstymą (reiškia), jausmus (rūpi) ir troškimus (atsitinka). Tai trys skirtingi kampai toje pačioje lygtyje X->Y.

Kaip išgyvenimai susiję su kalbomis?
* pasakojimu išgyvenama seka
* įvardijimu išgyvenama tinklu
* pagrindimu išgyvenama medžiu
Išgyvenama tarpu, matyt, dvejopai, kiekvienu atveju.

''Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?''

''Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 abgcolor=#ffccffr -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?
* paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
* tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
* rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
* pasidavimas: nesipriešinti

Kalbų seką nustato
* (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
* ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
* ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
* ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas

''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:''
* Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas-ip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.''

Nulybės ir vienybės atvaizdus sieja...
* aštuongubas kelias, neigiantis ir vienus ir kitus
* ženklų savybės, juos siejantis

Trilypis protas. Žmogus kalba, nemyli, išgyvena viską, o Dievas...
* Dievas savarankiškas: poreikiai (motivacija - tikslingas) paklūsta OXXO 6->8 pasakojimas "Palaiminimai"
* Dievas užtikrintas: dvejonės (mąstymas - reikšmingas) tiki OXOX įvardijimas "šv.Petro raktai į dangų"
* Dievas ramus: lūkesčiai (jausmai - įsimintinas) rūpi OOXX pagrindimas "Tėve mūsų"
* Dievas mylintis - viską apverčia?
Šitaip išdėsčius deri lygmenys aštuongubame kelyje: rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas, vertimas... bet taip pat

Aštuongubas kelias ir jo lygtys suskaldo Dievas=X Taip pat laipsnynas apverčia X->Y ir Dievą, kaip papildinį, sulygina viduj ir išorėje?

Kalbomis persimeta ketinimai, žodžiai, mintys, jausmai, požiūriai, žvilgsniai...

Kaip kas kam atrodo? Dievui ir žmogui (įsisavinimas). Ar keičiasi trejybė? Pagrindimas "Tėve mūsų", ryšys su juo išorėje.
* Mano pusėje, geras vaikas, tikėjimas, dangaus karalystė, palaiminimai, tad susiję su pasakojimu - betgi tikėjimas susijęs su įvardijimu
* Tavo pusėje, blogas vaikas, rūpėjimas, dorybės, šv.Petro raktai į dangų, tad susiję su įvardijimus - betgi rūpėjimas susijęs su pagrindimu
Ar pasisukimas trejybe susijęs su nuspalvinta ketverybe?

Ar pasakojimo vienetai (įtampos vienetai) yra pagrindimai? O pasakojimas, tai visas turinys? Jei taip, ar pagrindimo vienetai yra įvardijimai? Ir įvardijimo vienetai yra pasakojimai? Taip kad:
* pasakojimas yra seka pagrindimų
* pagrindimas yra medis įvardijimų
* įvardijimas yra tinklas pasakojimų

* Ar aš geras... Gera širdis
* Koks aš geras... Gera valia
* Kaip aš geras... Širdies tiesos
* Kodėl aš geras... Dievas

Koks yra Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus? mylintis?
* Tėve mūsų: ramus ?
* šv.Petro raktai į dangų: užtikrintas (tikėjimas)
* Palaiminimai: savarankiškas

Kaip išgyvenimais esame viena su kitais? Jais arba mes, arba kiti, esame pažeidžiami. Kaip tai tampa išreikština kalba? Kalba reikšmė pasiekia kitą (ar mus pačius), taip kad jie gali perimti tą išgyvenimą, tarsi atmintį, į ją įsijausti.

Trys kalbos - sandarų nebuvimas (-), o sandarų šeimos tai buvimas (+), palyginti su išgyvenimų akstinų teigiamumu (yra, gali būti, siektina = padalinimai, atvaizdai, aplinkybės) ar neigiamumu (nėra, negali būti, nesiektina = paklūsta, tiki, rūpinasi).

Kažin kaip tai susiję su 4+2, su atvaizdais, su Dievu ir gerumu, su būdais rinktis?

Požiūris į požiūrį į požiūrį
* kalbų pagrindas, kiekviena kalba pabrėžia vieną iš tų trijų požiūrių
* požiūriai tai sąmoningumo (visko išgyvenimo) atverti matai
* išsako lygtį X->Y, mat Y tai požiūris, X tai požiūris į požiūrį, o -> tai požiūris į požiūrį į požiūrį.
* tad požiūris į požiūrį į požiūrį susitelkia į tarpą (užtat į ribą) tarp vieno požiūrio į kitą
* tai pertvarkymo tarpas, šuolis kurį įveikiame
* kaip tas tarpas susijęs su ženklų savybėm?
* liepsnojantis požiūris šokinėjantis tarp požiūrio į požiūrį
* būtent taip įsisaviname požiūrį, užtat mums rūpi, ar tikime, ar paklūstame

Kiekviena kalba savaip išreiškia brandos šuolį (paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo).

* Kaip žvilgsnis vieną tvarką pertvarko kitu?

Kalbų pavyzdžiai, duomenys. Išsirikiuoja kaip pasakojimo įtampos balsai: klausimas (rūpėjimas), tiesa (aiškinimas), įtampos balsas (liepimas). Taip pat: žinojimas kaip, žinojimas ką, žinojimas ar. (Idomu, kaip apsiverčia žinojimas, kaip trūksta žinojimo kodėl). Liepsnojantis požiūris (šokinėjanti valia, turinti ar neturinti ryšio) į įtampą keliantį požiūrį (gerumą) į jį priimantį požiūrį (Dievą).
* Pagrindimas 12->6: Aš (klausimas, sąmonė) ir Pašnekovas/Dievas (atsakymas, pasąmonė).
** Išsiaiškinimai, žinojimo rūmai
** Įsitikinimai
* Įvardijimas 8->12: Pasaulio tiesa ir širdies tiesa
** Geros valios pratimų sustatymas ir vykdymas
** Širdies ir pasaulio tiesų kilmė, išvedimas
* Pasakojimas 6->8: įtampos kūrėjas ir įtampos židinys (skurdžiadvasis)
Pasakojimas dėlioja atvaizdus, išveda padalinimą; pagrindimas dėlioja, prideda aplinkybes, išveda atvaizdą; įvardijimas dėlioja padalinimus, prideda aplinkybę.

Aštuongubo kelio nariai išsako šokinėjimą (lygtimis Dievas = ... nuo Dievo iki gerumo), atitinkamai: paklusimą (Tėve mūsų), tikėjimą (šv.Petro raktai į dangų), rūpėjimą (Palaiminimai).

Lūkesčių galim trokšti ar netrokšti, dieviškai ar žmoniškai nusistatyti. Panašiai, dvejones galim atsakyti širdies ar pasaulio tiesa, poreikius galim priimti dieviškai "Aš esu..." ar žmoniškai. Kaip suvokti tokį įsijungimą, atsijungimą? vidinį ar išorinį požiūrį?

Pagrindimas:
* pašnekovas yra Dievas (Tėve mūsų), ramus
* reiškiasi 12 plėtočių, nežymiai pakeičiančių, brandinančių savastį
* pagrindimu pinasi mintys, viena ant kitos, kaip mazgų kilpos, mažiausiais pakeitimais, kaip kad melodijoje arba gamtos raidoje
* plėtotės yra keturių rūšių ir skiriasi, kiek laisvės man suteikia: dėsniai, išvados, sprendimai, įkvėpimai

Įvardijimas:
* pašnekovas yra bendras žmogus (šv.Petro raktai į dangų), užtikrintas
* Įvardijimas praplėčia atmintį. Pavadinimas atstoja žinią, padalinimo požiūrį. Įvardijimas būtinas suskaldant atmintį.
* Prasmę, savastį, savęs supratimą galima pasiimti, kildinti iš pavadinimo, vardo, tai gali būti santrumpa kultūrai, išgyvenimui.

Pasakojimas: Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?
* pašnekovas yra Dievo dvasia, įstatymas (Palaiminimai), savarankiškas
* poreikiai susiję su neigiamais įsakymais
* ''Kaip pasakojime nėra aplinkybių? kaip tai suprasti?''
* ''Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?''
* ''Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?''
* Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

Neteisingumas ("Dievas nebūtinai geras") reikalingas keliant įtampą, kad ir kiekviename pasakojimo vienete.

Būtų gerai kada nors:
* aprašyti savo išgyvenimus "Minčių sode", savo nuostatas, ir jų pagrindu išnagrinėti pagrindimo kalbą

2021 vasario 03 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 353-354 eilutės:

* Ką reiškia priešdėliai at ir už - contravariant ir covariant

2021 vasario 03 d., 19:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 3-4 eilutės iš

[[Elgesys]], [[Atjautos~~]], [[Susikalbėjimas~~]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

[[Elgesys]], [[Atjautos]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

Pridėtos 348-352 eilutės:

[+Užrašai+]

* Pasakojimas išsako ryšį su niekuo, įvardijimas – ryšį su kažkuo, pagrindimas – ryšį su betkuo. O ryšius grindžia viskas.
* Tirti kinų kalbos žodžius, kokiais būdais dviejų skiemenų reikšmės sukuria naują reikšmę? Ir kokia tokios darybos reikšmė sintaksės teorijoms?

2021 sausio 12 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 1-10 eilutės iš

~~Žr.~~ [[Elgesys]], [[Atjautos]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, ~~OptimalityConstraints~~

į:

>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
[[Elgesys]], [[Atjautos]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

'''Kaip trimis kalbomis išgyvename?'''

----------------------
>><<

[++++三种语言++++]

2020 gruodžio 02 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 5 eilutė:

Kalbos

Pridėtos 7-8 eilutės:

Sąvokos

Pridėtos 10-13 eilutės:

* Kaip sąvokos išsiskiria?
* Kaip sąvokas išgyvename?

Laipsnynai

Ištrintos 14-17 eilutės:

* Kaip susieti žinojimo rūmus ir geros valios pratimus?
* Koks ryšys tarp kalbų ir žinojimo rūmų?
* Koks klausimų vaidmuo kalbose?
* Kaip trys kalbos susijusios su trimis apdorotojais?

Pridėtos 16-23 eilutės:

Žinojimo rūmai
* Koks ryšys tarp kalbų ir žinojimo rūmų?
* Koks klausimų vaidmuo kalbose?
* Kaip susieti žinojimo rūmus ir geros valios pratimus?

Apdorotojai
* Kaip trys kalbos susijusios su trimis apdorotojais?

2020 gegužės 16 d., 09:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 11 eilutė iš:

į:

* Kaip trys kalbos susijusios su trimis apdorotojais?

2020 gegužės 06 d., 16:45 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 24 eilutė:

* Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.

2020 vasario 21 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 24-27 eilutės:

* Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

2019 gruodžio 19 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 324-325 eilutės:

=================

Pridėtos 331-334 eilutės:

2019.12.12 A: Ką trims [[kalbos | kalboms]] reiškia jų apimtys: niekas, kažkas, betkas?

D: Kalbos išsako kaip jūs išgyvenate sąmoningumą. Pasakojimą išgyvenate pasąmone, įsijausdami, įvardijimą išgyvenate sąmone, atsitokėdami, ir pagrindimą išgyvenate sąmoningumu, nustatydami santykį tarp pasąmonės ir sąmonės. Tad atitinkamai išgyvenate nieką, kažką ir betką.

2019 gruodžio 12 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 36 eilutė:

* Įvardijimas - santykis su kažkuo - tirti, kaip mokomės žodžių. Pagrindimu mokomės dėsnių. Pasakojimu susigalvojame įvykius iš nieko.

2019 kovo 22 d., 22:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 73-78 eilutės:

Išreikštas nebuvimo tarpas tarp sąmonės ir ją atspindinčios pasąmonės.
* Tarpą išreiškia septynerybė.
* Dievas iškyla tarpe.
* Požiūris išsako pasąmonę, požiūris į tą požiūrį išsako sąmonę, o kitas tarpe išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai kalba.
* Ir Kitas savo ruožtu įtraukia Dievą arba Mane arba Tave. Tai atitinkamai grindžia pasakojimą, įvardijimą ir pagrindimą.

2019 kovo 22 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 318 eilutė iš:

į:

--------------

Pakeista 322 eilutė iš:

į:

---------------

2019 kovo 22 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 317-323 eilutės iš

į:

>>bgcolor=#FFECC0<<

2019.03.22 A: Kaip [[kalbos]] išsako Kito požiūrį?

D: Aš dalyvauju Kitu. Nes aš iškylu iš nebuvimo, iš tarpo. O kalba nusako tą tarpą. Tad suvok kaip septynerybė apibrėžia tą tarpą, kaip tam reikalinga suderinti sąmonę ir pasąmonę, kad viena kita tobulai iššauktų, o to iššaukimo galimybė ir yra tasai tarpas. Tad tirk kaip kalba vystosi išsakydama tą tarpą ir jo pagrindu įsivaizduodama ir įtraukdama Kitą, kaip mano esmę, kartu ir mane visą, ir jūsų asmenis, Mane ir Tave. Skirtingos kalbos įtraukia Mane, Tave ir Dievą.

>><<

2019 sausio 24 d., 18:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 4 eilutė iš:

į:

---------------

Pakeista 13 eilutė iš:

į:

-----------

2018 spalio 03 d., 18:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 21-23 eilutės:

* Kalbos irgi išsako kūrybą, sąvokų ir jų tvėrinių kūrybą.
* Kalba kuriame tvėrinius. Juos išsako pertvarkymai.
* Tvėriniai susidaro iš prielaidų. Tačiau tenka dvigubu požiūriu tas prielaidas atpažinti. Vaisingos prielaidos išryškina dvigubo požiūrio galimybę.

2018 spalio 03 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 20 eilutė:

* Trys kalbos: ką žmogus tveria savo pasirinkimais.

2018 gegužės 27 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 6 eilutė iš:

* Kaip visos trys kalbos skiria semantiką ir sintaksę?

į:

* Kaip visos trys kalbos skiria ir sieja semantiką ir sintaksę?

2018 gegužės 27 d., 12:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 6 eilutė:

* Kaip visos trys kalbos skiria semantiką ir sintaksę?

2018 kovo 12 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[Atjautos]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr. [[Elgesys]], [[Atjautos]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2018 kovo 12 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 31-54 eilutės:

Įtampa
* Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
* Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
Išmąstymas ir išsakymas
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
Bendruomenė
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
Išmokti
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.

* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.

Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)

2018 sausio 19 d., 20:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 14-22 eilutės:

Užrašai

* Santykis tarp Dievo-Kodėl ir žmogaus-Kaip gali būti betarpiškas rūpėjimas, per kažką tikėjimas, ir kartu per nieką paklusimas.
* Pagrindimas nusako apibrėžtas galimybes; įvardijimas išsako kaip amžinai atsikleidžia galimybės; o pasakojimas nusako, kaip gyvename jau esamose galimybėse.

* Pagrindimas: Kodėl ir kaip - klausimas ir atsakymas (paaiškinimas)
* Įvardijimas: Kodėl, kaip ir koks - prisideda liepimas
* Pasakojimas: Kodėl, kaip, koks, ar - keturi įtampos balsai

2017 lapkričio 15 d., 17:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 23-24 eilutės iš

~~'''~~Kas yra kalbos?~~'''~~

į:

[+Kas yra kalbos?+]

Pridėtos 117-118 eilutės:

Kalbomis tveriami santykiai bendruomenėje - grindžiama bendra veikla ir plėtojima ištisa bendrystė. Ir tai vyksta keliose lygmenyse, keliose kalbose iš karto, nes turi būti grindžiama bendruomenė.

2017 lapkričio 15 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 276 eilutė:

2017 lapkričio 15 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 185-189 eilutės:

Aštuongubo kelio atmainos veda iš Dievo valios vykdymo į meilę:
* Tėve mūsų veda iš rūpėjimo (Tėve mūsų, kuris esi danguje) į meilę (Gelbėk mus nuo pikto).
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo į meilę.
* Palaiminimai veda iš paklusimo (Palaiminti dvasingieji vargdieniai, jų yra dangaus karalystė) į meilę (Palaiminti persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė).

2017 lapkričio 15 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 10-11 eilutės:

* Išaiškinti Palaiminimų santykį su poreikių laipsnynu ir pasakojimo kalba. Atitinkamai suprasti santykį tarp Tėve mūsų ir matematikos įrodymo būdų, ir tarp šv.Petro raktų į dangų ir linksnių laipsnyno.

2017 lapkričio 15 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 7-9 eilutės:

* Kaip susieti žinojimo rūmus ir geros valios pratimus?
* Koks ryšys tarp kalbų ir žinojimo rūmų?
* Koks klausimų vaidmuo kalbose?

2017 lapkričio 15 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 30-34 eilutės:

Širdies ir pasaulio tiesų suderinimas
* Pagrindimu:Jausmais išskirti tikrąjį reikalą nuo paviršutiniško jaudulio.
* Įvardijimu: Protu išryškinti ir išskirti širdies ir pasaulio tiesas.
* Pasakojimu: Kūnu įveikti trejybės rato trikdį.

2017 lapkričio 15 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 30-32 eilutės:

Mokymasis
* Sąmonės ir pasąmonės turtingesnis suderinimas. Iš pasąmonės iškyla reikalas, jį suprantame ne tik santvarkoje, pasąmoningai neišsakytą, bet už santvarkos, sąmoningai išsakytą. Laipsnynu išsako skirtumą tarp pasąmonės išgyvenimo santvarkoje ir sąmonės išgyvenimo už santvarkos.

2017 lapkričio 12 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 32-33 eilutės iš

* Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)

į:

* Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą): iš aplinkybių į atvaizdą, iš padalinimų į aplinkybę, iš atvaizdų į padalinimą.
* Kalba iš sąmonės teikiamų vienos rūšies ląstelių sutveria naują vienos rūšies ląstelę - pasąmonės nuojautą, jos atsakymą.

2017 lapkričio 11 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 75 eilutė:

* Kalbos tveria sąlygiško nežinojimo ląsteles, kuriose aštuntu požiūriu gali sutapti sąmonė ir pasąmonė, tad tverti atmintį.

2017 lapkričio 11 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 91-92 eilutės iš

į:

[+Koks kalbų tikslas?+]

* Kalbos yra sąmoningėjimo sąlygos. Jos sukuria sąlygišką nežinojimą, kuriame pasąmonė gali naujai prabilti, atmintis gali naujai įsiminti.

Atmintis
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
* Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą.
* Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
* Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
* Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
* Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.

Ištrintos 256-262 eilutės:

Atmintis
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
* Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą.
* Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
* Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
* Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
* Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.

2017 lapkričio 11 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 250-253 eilutės:

* Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
* Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
* Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
* Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.

2017 lapkričio 11 d., 18:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 248-249 eilutės iš

* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo ir pajungimo.

į:

* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
* Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą.

2017 lapkričio 11 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 246-248 eilutės:

Atmintis
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo ir pajungimo.

2017 lapkričio 11 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[~~Kitas~~]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Atjautos]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2017 lapkričio 11 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 29 eilutė:

* Kalbomis atjaučiantis Dievas trokšta betko, kažko ar nieko. Atitinkamai kalbos apibrėžia betką, kažką ir nieką. O aštuongubas kelias apibrėžia viską būtent nulybės ir vienybės atvaizdais. Kalbos pakeičia viską betkuo, kažkuo ir niekuo.

2017 lapkričio 10 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 28-29 eilutės iš

į:

* Kalba vyksta per troškimus, per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų

Pridėtos 35-43 eilutės:

Kalbos laipsnynu skiria pasąmonę ir sąmonę, Dievą už mūsų ir Dievą mumyse.
* Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
* Kiekviena kalba mažiau trokštantį Dievą įstato į aštuongubą kelią. ("Injection".) O tai sieja ženklų savybes su laipsnynu, kuris išsako tarpines būsenas tarp Dievo ir gerumo. We might think of:
* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together
Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.

Ištrinta 72 eilutė:

Pridėtos 78-81 eilutės:

Nulybės atvaizdų neigimas
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: akivaizdumą, betarpiškumą ir pastovumą. Tik prasmingumo nepaneigia.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.

Ištrintos 244-257 eilutės:

Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a Gradation that serves as an interpolation. We might think of:
* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.

Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų

2017 lapkričio 10 d., 18:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 6 eilutė:

* Kaip poreikių laipsnynas susijęs su poreikiais, linksnių laipsnynas su abejonėmis ir matematikos įrodymo būdų laipsnynas su lūkesčiais?

2017 lapkričio 10 d., 18:15 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 9 eilutė iš:

~~Kalbos tveria~~ vertybes~~. Kalbos sieja vertybes (aštuongubą kelią)~~ su ~~širdies lūkesčiais~~ (kaip ima rūpėti), ~~proto abejonėmis~~ (kaip ima reikšti) ir ~~kūno poreikiais~~ (kaip įvyksta).

į:

Kalbomis Dievas išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus. Kalbos juos sieja su ramybe (kaip ima rūpėti), užtikrintumu (kaip ima reikšti) ir savarankiškumu (kaip įvyksta).

2017 lapkričio 10 d., 18:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 24 eilutė iš:

* ~~Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to~~, ~~kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena~~ aštuongubą kelią.

į:

* Mažiau trokštantis Dievas (ramus, užtikrints, savarankiškas) išgyvena netroškimą meilės - aštuongubą kelią. Iš to kyla trys kalbos.

2017 lapkričio 10 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[~~Susikalbėjimas~~]], [[~~Vertybės~~]], [[~~Vertybių žemėlapis~~]], [[~~Būtinas~~]], [[~~Laipsnynas~~]], [[~~Vienumas~~]], [[~~Malda~~]] ~~See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything,~~ Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Kitas]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2017 lapkričio 08 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 113-117 eilutės:

Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.
* Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
* Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)

Pridėtos 127-132 eilutės:

Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:
* Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
* Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
* Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.

Pakeistos 139-140 eilutės iš

'''Aštuongubo kelio ~~pavidalai~~ ir Laipsnynai'''

į:

'''Aštuongubo kelio nuspalvinimai ir Laipsnynai'''

Pridėtos 154-164 eilutės:

Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

'''Sąmoningumo lygtys'''

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

Pridėtos 171-180 eilutės:

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

* Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Pridėtos 195-203 eilutės:

* Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
* Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
* Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

* Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno.
* Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
* O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Pakeistos 211-219 eilutės iš

Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.
* Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
* Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)

į:

'''Duomenys'''

Pridėtos 216-217 eilutės:

'''Sąvokos'''

Pakeistos 222-255 eilutės iš

Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:
* Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
* Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
* Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.

* Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
* Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
* Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

* Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno.
* Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
* O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

'''Kokia kalbų sandara?'''

į:

[+Kokia kalbų sandara?+]

Pakeista 232 eilutė iš:

Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}} that serves as an interpolation. We might think of:

į:

Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a Gradation that serves as an interpolation. We might think of:

Ištrintos 237-238 eilutės:

Ištrinta 239 eilutė:

Pakeistos 242-260 eilutės iš

'''Neaiškumai'''

* Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors.

'''Užrašai'''

* Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat ~~iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą~~, ~~taip~~ kad ~~vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo~~ ir ~~žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais~~, ~~kaip kad septynerybe~~, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
* Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų

* Kalbai svarbūs įtampos balsai: Liepimas, aiškinimas, klausymas.

-----------------

* Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Lyginti counterfactuals ir contradiction.

į:

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.

Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų

2017 lapkričio 08 d., 21:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 5-6 eilutės:

* Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.

Pakeistos 78-79 eilutės iš

~~'''~~Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''

į:

[+Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka+]

'''Trigubas požiūris'''

Pridėtos 87-93 eilutės:

Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> atvaizdą (*požiūris* į požiūrį)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

'''Dievo valios vykdymas - vidiniai požiūriai'''

Pridėtos 99-114 eilutės:

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.
* Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
* Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
* Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).

* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)
Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.

'''Nulybės atvaizdų neigimai'''

Pridėtos 120-121 eilutės:

'''Poslinkiai tarp padalinimų, atvaizdų ir aplinkybių'''

Pakeistos 128-141 eilutės iš

Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) ~~-> atvaizdą~~ (*požiūris* į požiūrį)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: ~~atvaizdai (*požiūris* į požiūrį)~~ -> padalinimai (požiūris)

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.
* Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
* Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
* Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).

* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

į:

'''Aštuongubo kelio pavidalai ir Laipsnynai'''

Laipsnynas yra interpoliacija tarp Dievo (jo troškimo) ir gerumo (laisvumo).
* Dievas ramus, trokšta betko - pagrindimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - įvardijimas
* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - pasakojimas.

* Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
* Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
* Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu

Pridėtos 143-144 eilutės:

'''Ketverybė'''

Pridėtos 163-164 eilutės:

'''Pertvarkymų poros'''

Pakeistos 170-178 eilutės iš

* Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
* Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
* Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu

* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)
Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.

į:

Pridėtos 186-190 eilutės:

Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

Pakeistos 238-241 eilutės iš

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:
* either everything, anything or something
* and {{Slack}}

į:

Pakeistos 243-247 eilutės iš

Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

į:

Ištrintos 258-261 eilutės:

* Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.

* Žmonės (ir šimpanzės, nekaip orangutangai) turi apie ką kalbėti... apie ką? apie gamtą? jausmus? žmonių santykius?

Ištrintos 259-264 eilutės:

Žmogus mąsto žodžiais ir sakiniais nes jisai mąsto ko tyliau, ko ramiau ir tai yra ko mažiau "triukšmingas" mąstymas. Panašiai su jauduliais, gyvename ko mažiau jaudulingais jauduliais. Užtat labai lengva klaidingai suprasti jausmų ar minčių teoriją jeigu kreipiame dėmesį į triukšmingiausius, kraštutinius reiškinius.

Išnagrinėti: žodžiai kaip "under" padeda remtis žodžiais kurių pilnai nesuprantame, ir juos tuo pačiu gerai suprasti.

Vaikų ausimis suprasti kalbą - kaip susigaudyti, kaip sulaukti paaiškinimo. Galimybė klausti klausimus. Žodį gali pakartoti. Užtat paklausti. Creole kalbos: jidiš, anglų.

2017 lapkričio 07 d., 21:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 21-25 eilutės:

Dievas išgyvena aštuongubą kelią - vertybes ir klausimus
* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
* Dievo troškimas išgyvena atitinkamą laipsnyną. Laipsnynas sieja Dievo valią ir žmogaus valią.
* Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

Pridėtos 38-40 eilutės:

Galimybė gyventi ne šiaip, o amžinai
* Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.

Pakeistos 172-173 eilutės iš

~~Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį~~.

į:

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

* Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno.
* Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
* O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Pakeistos 204-205 eilutės iš

~~Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.~~

į:

Pakeista 227 eilutė iš:

* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.

į:

Ištrintos 229-230 eilutės:

Ištrintos 234-253 eilutės:

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno. Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje. O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Pakeistos 236-238 eilutės iš

* Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
* Pagrindimas. Valios plotmėje - vertybė, jausmų plotmėje - ramybė. (Vertybė siejama su ramybe.) Santykiniai nukrypimai. Išsiskiria kodėl (rūpi) ir kaip.
* Ima mums rūpėti, kartu ima Dievui rūpėti - bręstame. Dviprasmiška - užtat turėtų elgtis. Nesuderinta, pasiklydęs vaikas. Požiūris į požiūrį į požiūrį. Žinojimas (savastis - klausimai) ir nežinojimas (ramybė).

į:

Ištrintos 245-251 eilutės:

~~>><<~~

2017 lapkričio 07 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 39-52 eilutės:

Atitokėjusios sąmonės ir įsijautusios pasąmonės derinimas tarpinio klodo tveriniais.
* Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
* Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
* Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties
* Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - ketverybe
* Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų
* Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

Ištrintos 163-167 eilutės:

Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.

Pridėtos 170-175 eilutės:

Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....

Pakeistos 217-218 eilutės iš

~~Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė~~

į:

Pakeistos 224-238 eilutės iš

Sąmonė ir pasąmonė
* Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
* Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
* Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

į:

Pakeistos 249-254 eilutės iš

Pamąstyti, kaip linksnių laipsnynas dalyvauja kalboje. Gali būti, kad linksniai yra poruojami, kad gautųsi dvipusiškas požiūris. Valingi linksniai gali būti poruojami su nevalingais, bet taip pat su valingais.

* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....

į:

2017 lapkričio 07 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 17 eilutė:

Požiūris į požiūrį į požiūrį

Pakeistos 19-20 eilutės iš

į:

* Požiūris išreiškia Dievo išėjima už savęs. O tais trimis išėjimais už savęs dvasia tvaria sandarą, atvaizdus ir vieningumą. Tad trimis požiūriais - kalba - grindžiamas vieningumas ir būtent Kito požiūris, jo santykis su Dievu už jo - ir grindžiama gyvenimo lygtis keturiose lygmenyse.

Pridėtos 56-60 eilutės:

Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas

Ištrintos 70-74 eilutės:

Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas

Ištrintos 152-153 eilutės:

~~Kalbos vienetas~~

2017 lapkričio 06 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 19-25 eilutės iš

~~Kalbomis~~
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

į:

Sandarų kaita
* Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)
* a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.
* Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

Dievo valios vykdymas: paklusti, tikėti, rūpintis. Tokiu būdu Dievas būtent mums būtinas.

Pridėta 26 eilutė:

* palyginti su šešerybe

Pakeistos 28-32 eilutės iš

* ~~vertybės išsako~~, ~~jog netrokštame visko, išmąstome nieką~~, ~~Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.~~

į:

* sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą
* tai Sūnaus santykis su Tėvu - Tėvas įvairuose lygmenyse - Tėvas išgyvena Sūnaus santvarką, įvairiai reiškiasi

Bendrumas - pasąmonės plėtojimas - taipogi sąmonės plėtojimas
* deri skirtingi protai

Pakeistos 34-38 eilutės iš

* aštuongubio kelio papildinys, jo taikymas
* a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.
* santykiai su niekuo
* The eightfold way is injected with, experienced by, a different representation of God
* perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)

į:

* Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
* Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai, ką jau žinome (įvardžiai).

Tverinių tvėrimas

Ištrinta 38 eilutė:

* sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą

Pakeistos 41-44 eilutės iš

* Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai ~~reiškia vieną prieš išgirstant~~ ir ~~kitą po~~. ~~Prasmė turi keistis~~, ~~kad vyktų branda. Panašiai~~, ~~pasakojimo viršūnė~~ yra ~~tiesa~~, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

Kalbos: maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.

į:

Netroškimas visko
* Maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.

Dar
* gyvenama sąlygiškume
* vertybės išsako, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.
* santykiai su niekuo

Pakeistos 65-68 eilutės iš

* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį'''
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį
* ~~Pasakojimas~~: ~~'''~~požiūris''' į požiūrį į požiūrį

į:

* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas

Pakeistos 248-249 eilutės iš

Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
* Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai, ką jau žinome (įvardžiai).

į:

2017 lapkričio 06 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 17-19 eilutės iš

* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. ~~Tai yra sąmonės~~ (~~sintaksės) požiūris~~ į ~~kalbos (gramatikos~~) ~~požiūrį į pasąmonės~~ (~~semantikos~~) ~~požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį.~~ ~~O jį išgyvena Dievo troškimas~~.

į:

* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Galime suskliausti: požiūris į (požiūrį į požiūrį). Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį. O Dievo troškimas išgyvena vieną iš trijų požiūrių. Juo išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus.

Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

Pridėtos 60-70 eilutės:

Atvaizdas (visko požiūris) - padalinimas (betko požiūris) - aplinkybė (kažko požiūris) - tai žvilgsniai atgal iš Sūnaus į Tėvą. Ir tai yra sandaros į kurias kalbos atsiremia, kurių pagrindu tveria toliau.
* Pagrindimas: aplinkybės (ir iš jų atvaizdai)
* Įvardijimas: padalinimai (ir iš jų aplinkybės)
* Pasakojimas: atvaizdai (ir iš jų padalinimai)
Tad matome, kad įvardijimu ir pasakojimu įsijaučiama, o pagrindimu nebėra kaip labiau įsijausti, tad pereinama į visišką atitokėjimą.

Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> atvaizdą (*požiūris* į požiūrį)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

Pakeistos 214-223 eilutės iš

Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

* kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
* kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

į:

Ištrintos 241-243 eilutės:

* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> padalinimas (požiūris)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

2017 lapkričio 06 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 17-19 eilutės iš

* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį.

į:

* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį. O jį išgyvena Dievo troškimas.

Ištrinta 164 eilutė:

* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.

2017 lapkričio 06 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 46-50 eilutės:

Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį'''
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį

2017 lapkričio 06 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 17 eilutė:

* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį.

2017 lapkričio 05 d., 15:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 158 eilutė:

* Kalbai svarbūs įtampos balsai: Liepimas, aiškinimas, klausymas.

2017 spalio 28 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 229-230 eilutės:

* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....

2017 spalio 17 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 225-228 eilutės:

* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> padalinimas (požiūris)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

2017 spalio 14 d., 00:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 197-226 eilutės iš

* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

į:

* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno. Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje. O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.
* Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.
* Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
* Pagrindimas. Valios plotmėje - vertybė, jausmų plotmėje - ramybė. (Vertybė siejama su ramybe.) Santykiniai nukrypimai. Išsiskiria kodėl (rūpi) ir kaip.
* Ima mums rūpėti, kartu ima Dievui rūpėti - bręstame. Dviprasmiška - užtat turėtų elgtis. Nesuderinta, pasiklydęs vaikas. Požiūris į požiūrį į požiūrį. Žinojimas (savastis - klausimai) ir nežinojimas (ramybė).
* Žmonės (ir šimpanzės, nekaip orangutangai) turi apie ką kalbėti... apie ką? apie gamtą? jausmus? žmonių santykius?

Lyginti counterfactuals ir contradiction.

Žmogus mąsto žodžiais ir sakiniais nes jisai mąsto ko tyliau, ko ramiau ir tai yra ko mažiau "triukšmingas" mąstymas. Panašiai su jauduliais, gyvename ko mažiau jaudulingais jauduliais. Užtat labai lengva klaidingai suprasti jausmų ar minčių teoriją jeigu kreipiame dėmesį į triukšmingiausius, kraštutinius reiškinius.

Išnagrinėti: žodžiai kaip "under" padeda remtis žodžiais kurių pilnai nesuprantame, ir juos tuo pačiu gerai suprasti.

Vaikų ausimis suprasti kalbą - kaip susigaudyti, kaip sulaukti paaiškinimo. Galimybė klausti klausimus. Žodį gali pakartoti. Užtat paklausti. Creole kalbos: jidiš, anglų.

Pamąstyti, kaip linksnių laipsnynas dalyvauja kalboje. Gali būti, kad linksniai yra poruojami, kad gautųsi dvipusiškas požiūris. Valingi linksniai gali būti poruojami su nevalingais, bet taip pat su valingais.

Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
* Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai, ką jau žinome (įvardžiai).

>><<

2017 birželio 25 d., 09:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 157-197 eilutės iš

* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.

į:

* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.

-----------------

* Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Sąmonė ir pasąmonė
* Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
* Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
* Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

* kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
* kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

2017 gegužės 24 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2017 gegužės 04 d., 21:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 45-49 eilutės:

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.
* Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
* Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
* Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).

2017 balandžio 13 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 149-152 eilutės iš

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.

į:

* Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
* Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.

2016 lapkričio 23 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 7-8 eilutės iš

Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes ~~su lūkesčiais, abejonėmis ir~~ poreikiais.

į:

Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes (aštuongubą kelią) su širdies lūkesčiais (kaip ima rūpėti), proto abejonėmis (kaip ima reikšti) ir kūno poreikiais (kaip įvyksta).

Ištrinta 12 eilutė:

2016 spalio 08 d., 17:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 7-8 eilutės:

Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.

Pakeistos 10-26 eilutės iš

* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* [[~~įvardijimas~~]], kuriuo ~~ima reikšti~~, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).

Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes; įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes; ir pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.
Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.

į:

* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti.
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime.
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.

Pridėtos 47-64 eilutės:

* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).

* Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes;
* įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes;
* pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.
Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.

Ištrinta 91 eilutė:

Pakeistos 103-104 eilutės iš

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.

į:

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.

Pridėtos 114-116 eilutės:

Kalbos vienetas
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.

Ištrintos 137-139 eilutės:

Kalbos vienetas
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.

2016 spalio 08 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 12 eilutė iš:

Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.

į:

Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.

2016 rugsėjo 14 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 16-17 eilutės:

Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes; įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes; ir pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

2016 liepos 27 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 12-13 eilutės iš

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).

į:

Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).

2016 kovo 10 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 38-39 eilutės:

Kalbos: maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.

2016 kovo 04 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 17-21 eilutės iš

* Pagrindimas išsako kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako ar išsiaiškiname, pasakos didvyrį.

į:

* Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.
Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.

2016 kovo 04 d., 08:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 12-15 eilutės iš

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų.
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų.
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais.

į:

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).

Pridėtos 20-21 eilutės:

2016 kovo 03 d., 23:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 8-10 eilutės iš

* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom)
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakomas žodis
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus.

į:

* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

2016 kovo 02 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 15-19 eilutės:

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Pagrindimas išsako kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako ar išsiaiškiname, pasakos didvyrį.

2016 kovo 02 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 11-14 eilutės:

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų.
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų.
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais.

2016 kovo 01 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 8-10 eilutės iš

* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti;
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* [[~~pasakojimas~~]], kuriuo ~~įvyksta, bene paklūstame.~~

į:

* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom)
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakomas žodis
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus.

2016 vasario 09 d., 13:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 27 eilutė:

* Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

2016 sausio 28 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 126 eilutė iš:

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis.

į:

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.

2016 sausio 28 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 126 eilutė iš:

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę.

į:

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis.

2016 sausio 28 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 124-127 eilutės iš

>>bgcolor=#FFFFC0<<

>><<

į:

'''Užrašai'''

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę.

2016 sausio 14 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 52-55 eilutės:

* Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
* Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
* Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu

2015 gegužės 29 d., 10:24 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2015 gegužės 29 d., 10:18 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėta 26 eilutė:

* Kalba tveriame tvėrinius kuriais ko pilniau išnaudojame labai ribotą galimybę susikalbėti. Galime tarti ir ištęsėti žodį, galime kurti praeitį ir ateitį.

2015 kovo 14 d., 12:17 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėta 25 eilutė:

* Kalba išvystome tvėrinius teiginių - vertybių, lūkesčių, įsitikinimų, poreikių. Tuos tvėrinius tveriame, juos apkarpome, pertvarkome, jais rūpinamės. Jie mus atstoja.

2015 kovo 13 d., 18:12 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeista 84 eilutė iš:

Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą.

į:

Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.

2015 kovo 13 d., 18:11 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėtos 83-84 eilutės:

Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą.

2014 lapkričio 23 d., 11:14 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeista 109 eilutė iš:

~~Kaip laipsnyną susieti su aplinkybėmis?~~ Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:

į:

Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:

2014 lapkričio 23 d., 11:14 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėtos 113-114 eilutės:

* Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors.

2014 spalio 28 d., 10:49 atliko Andrius Kulikauskas -

Ištrintos 114-128 eilutės:

* Kokios yra trys kalbos?
* Išsiaiškinti trijų kalbų tvarką: įvardijimas, pagrindimas, pasakojimas? ar pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas?
* Kokia svarba trijų kalbų?
* Kaip kalbos sudaro sąlygas saviraidai?
* Kaip išsakyti tris kalbas?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Koks nulybės ir vienybės atvaizdų vaidmuo?

* Kaip kalbos susijusios su aštuongubio kelio gradacijomis?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.
* Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?

2014 spalio 27 d., 16:20 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2014 spalio 27 d., 16:20 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeista 24 eilutė iš:

* sieja tobulą, ~~būtiną~~ Dievą ir pakankamą, ~~nebūtiną~~ Dievą

į:

* sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą

2014 spalio 27 d., 16:19 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėta 24 eilutė:

* sieja tobulą, būtiną Dievą ir pakankamą, nebūtiną Dievą

2014 spalio 18 d., 14:37 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeistos 4-7 eilutės iš

Bandyti susieti:
* pagrindimą, Tėve mūsų su Kiparskio laipsnynu
* įvardijimą, šv.Petro raktus į dangų su matematikos įrodymo būdais
Ir pažiūrėti ar tai patikslina visas sandaras ir jų sąsajas.

į:

2014 spalio 11 d., 16:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 30 eilutė iš:

Trys kalbos išreiškia Dievo valios ~~vykdymą~~

į:

Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą (kas yra dviprasmiška)

Pakeista 33 eilutė iš:

* Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip ~~įvyksta~~

į:

* Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip įvyksta. Paklūstame kai mus išsakantis įtampos židinys visiškai atsiskleidžia, yra puolamas, neigiamas netgi aukščiausiame lygmenyje. O paklusimo pasekmė, tai įtampos balso pasikeitimas.

2014 spalio 11 d., 16:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 18-19 eilutės iš

* ~~vertybių esmė~~: ~~iš nieko atsiranda kažkas, betkas, viskas - kaip iškyla~~ Dievas ~~kada jisai nebūtinas~~

į:

* Dievas iškyla: "Dievas yra niekas" (nebūtinas) virsta "Dievas yra kažkas" (pagrindimas), "Dievas yra betkas" (įvardijimas), "Dievas yra viskas" (pasakojimas)
* vertybės išsako, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.

2014 spalio 11 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 17 eilutė:

* kaip vykdome Dievo valią ten kur Dievas nebūtinas, taip kad Dievas galimas, tikras ir netgi būtinas

Ištrinta 18 eilutė:

* kaip vykdome Dievo valią

2014 spalio 11 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 1 eilutė iš:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

2014 spalio 09 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 2-8 eilutės:

>>bgcolor=#FFFFC0<<
Bandyti susieti:
* pagrindimą, Tėve mūsų su Kiparskio laipsnynu
* įvardijimą, šv.Petro raktus į dangų su matematikos įrodymo būdais
Ir pažiūrėti ar tai patikslina visas sandaras ir jų sąsajas.
>><<

2014 rugsėjo 26 d., 15:07 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėta 10 eilutė:

* vertybių esmė: iš nieko atsiranda kažkas, betkas, viskas - kaip iškyla Dievas kada jisai nebūtinas

2014 rugsėjo 13 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 72-75 eilutės:

Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.

2014 rugsėjo 13 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 62-66 eilutės iš

Each language takes us from one kind of structure to another:
* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}

į:

Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:
* Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
* Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
* Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus

2014 rugsėjo 13 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 16 eilutė:

* perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)

2014 rugsėjo 13 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 49 eilutė iš:

* Tėve Mūsų veda iš ~~paklusimo~~ (per ~~rūpėjimą~~?) į ~~žavesį~~

į:

* Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą

Pakeistos 51-53 eilutės iš

* Palaiminimai veda iš ~~rūpėjimo~~ (per ~~tikėjimą~~?) į ~~artimumą~~ (Dangaus karalystę)

į:

* Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)

Pakeistos 61-65 eilutės iš

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

į:

Pridėtos 96-102 eilutės:

'''Neaiškumai'''

Kaip laipsnyną susieti su aplinkybėmis? Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

Pakeista 111 eilutė iš:

į:

2014 rugsėjo 13 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 43-44 eilutės:

* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)

Ištrintos 45-46 eilutės:

* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)

2014 rugsėjo 13 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 38-40 eilutės iš

* Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. ~~Medis pagrįstas~~.
* Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. ~~Tinklas~~ reiškia.
* Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. ~~Seka~~ įvyksta.

į:

* Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medyje rūpi, pagrįsta.
* Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinkle reiškia.
* Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Sekoje įvyksta.
Tad turi atitinkamai iškilti medis, tinkla, seka.

2014 rugsėjo 13 d., 12:54 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeistos 30-36 eilutės iš

Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas
* Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas
* Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas
* Pagrindimas sieja kažką ~~ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything~~ - ~~įsimintinumas~~
* ~~Įvardijimas~~ sieja ~~betką~~ ir nieką: be ~~abejonių~~: ~~certain~~ - God as ~~anything~~, wishing for ~~something~~ - reikšmingumas
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be ~~poreikių~~: ~~self-sufficient~~ - God as ~~everything~~, wishing for ~~nothing~~ - ~~tikslingumas~~

į:

Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Antrinės sandaros išsako tarpą, Kitą. Tarpą išsako pertvarkymai. Plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas - raida
* Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas - žemėlapynas
* Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas - vadovėlis
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas - metraštis
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas - žinynas
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas - kelionė.

* Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medis pagrįstas.
* Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinklas reiškia.
* Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Seka įvyksta.

2014 rugsėjo 11 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 43 eilutė:

Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.

2014 rugsėjo 11 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 43 eilutė iš:

* Tėve Mūsų veda iš paklusimo į žavesį

į:

* Tėve Mūsų veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį

Pakeistos 45-46 eilutės iš

* Palaiminimai veda iš rūpėjimo į artimumą

į:

* Palaiminimai veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą (Dangaus karalystę)

2014 rugsėjo 11 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 42-47 eilutės:

* Tėve Mūsų veda iš paklusimo į žavesį
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
* Palaiminimai veda iš rūpėjimo į artimumą

2014 rugsėjo 11 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 84 eilutė iš:

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu.

į:

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.

2014 rugsėjo 11 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 30-37 eilutės:

Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas
* Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas
* Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas

Ištrintos 48-55 eilutės:

Antrinės sandaros plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką
* Atvaizdai sieja viską ir kažką
* Aplinkybės sieja betką ir kažką
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing

2014 rugsėjo 11 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 18-19 eilutės iš

~~'''~~'''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''

į:

'''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''

Pakeistos 21-24 eilutės iš

* Pagrindimas išreiškia rūpėjimą
* Įvardijimas išreiškia tikėjimą
* Pasakojimas išreiškia paklusimą

į:

* Pagrindimas išreiškia rūpėjimą - kaip ima rūpėti
* Įvardijimas išreiškia tikėjimą - kaip ima reikšti
* Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip įvyksta

Trys kalbos neigia nulybės atvaizdus, panašiai, kaip trys sandarų šeimos neigia vienybės atvaizdus

Pridėtos 29-33 eilutės:

* Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.

2014 rugsėjo 11 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 18-23 eilutės iš

'''Kaip skiriasi trys kalbos?'''

į:

''''''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''

Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą
* Pagrindimas išreiškia rūpėjimą
* Įvardijimas išreiškia tikėjimą
* Pasakojimas išreiškia paklusimą

2014 rugsėjo 11 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 40-43 eilutės iš

* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}

į:

* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

Pridėta 80 eilutė:

* Išsiaiškinti trijų kalbų tvarką: įvardijimas, pagrindimas, pasakojimas? ar pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas?

2014 rugsėjo 11 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 24-26 eilutės:

* Pagrindimas išsako geros valios pratimus.
* Įvardijimas išsako žinojimo rūmus, išsiaiškinimus.

Pridėtos 72-73 eilutės:

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu.

2014 rugsėjo 11 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 47-51 eilutės:

* Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
* Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
* Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

Pridėtos 62-63 eilutės:

Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

Pakeistos 74-77 eilutės iš

* What is the role of the representation of the onesome?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?

į:

* Kokios yra trys kalbos?
* Kokia svarba trijų kalbų?

Pakeistos 78-81 eilutės iš

** Dievas, paklusimas, pasakojimas
** Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
** Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
* Kokia svarba trijų kalbų?

į:

* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Koks nulybės ir vienybės atvaizdų vaidmuo?

* Kaip kalbos susijusios su aštuongubio kelio gradacijomis?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?

Pakeistos 87-95 eilutės iš

'''Atsakymai, kalbos, išvedimas'''

* Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja. Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
* Kokios yra trys kalbos?

* Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?
Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

į:

* Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?

2014 rugsėjo 10 d., 11:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 20-23 eilutės:

* Pagrindimas neigia akivaizdumą
* Įvardijimas neigia betarpiškumą
* Pasakojimas neigia pastovumą

Pakeistos 28-34 eilutės iš

* Pagrindimas sieja kažką ir nieką
* Įvardijimas sieja betką ir nieką
* Pasakojimas sieja viską ir nieką

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

į:

Antrinės sandaros plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką
* Atvaizdai sieja viską ir kažką
* Aplinkybės sieja betką ir kažką
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing

2014 rugsėjo 10 d., 11:21 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 84-95 eilutės:

Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.

===Consider===

Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.

{{Andrius}}: I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.

In working on database systems (and for John Harland), I noticed that ''every solution opens up new problems'' in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have ''optimal
solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.

2014 rugsėjo 09 d., 15:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 1-2 eilutės iš

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

į:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

Ištrintos 96-125 eilutės:

'''Realism vs Constructivism'''

See also: {{Languages}}

----

{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).

{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.

reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)

Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.

I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.

2014 rugsėjo 09 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 16-17 eilutės iš

į:

* kažkaip susiję su [[deriniai|derinių kalba]]

Pakeistos 127-151 eilutės iš

'''Bendra kalba'''

AndriusKulikauskas October 19, 2009 6:49 CET: UniversalLanguage is a term that I once used to mean the cataloguing of structures and concepts that I was working on in my quest to KnowEverything. In setting up OurCulture wiki and its many levels, I tried to relate that to PatternLanguage. Helmut and Franz replied.

===AboutThisPage===

*VoicesForValues=AndriusKulikauskas, FranzNahrada, HelmutLeitner

===Discussion===

Andrius, sorry that I have to ask: This is about PatternLanguages in the sense of ChristopherAlexander, isn't it?

If it is we should try to create a common view what a pattern language is, because otherwise we might easily get into a chaotic situation.

The point is the imho PL is not for "resolving conflicts" but for "creating living systems" or "solving problems" and ... I'm not sure that UniversalLanguage does qualify as a pattern language.

It's important that we discuss this and create clearness. -- HelmutLeitner April 17, 2006 18:55 CET

----

It is my intuition that it should be tried to have Universal Language seen as PatternLanguage. What is required would be the explanation of the concept in regard to problems, tensions etc. - something that Philosophy missed to do....it is "adding an additional mirror to Philosophy" which I consider a VERY good exercise!!! FranzNahrada

----

Then your intuition is crap. Der UniversalLanguage is not a pattern language because it lacks all its main characteristics. If you insist on interpreting it that way, you will loose your credibility in the pattern language community. -- HelmutLeitner

į:

2014 rugsėjo 09 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 1-2 eilutės iš

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism

į:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints

Pakeistos 40-41 eilutės iš

į:

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.

Pakeista 46 eilutė iš:

~~This injection maps the QualitiesOfSigns to a~~ {{Gradation}}. We might think of:

į:

Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}} that serves as an interpolation. We might think of:

Pridėtos 52-53 eilutės:

Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.

Ištrintos 60-73 eilutės:

===Structural Notes===

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.

===Questions===

What is it that the three languages have in common? Each of them involves an injection into the eightfold way. This happens through a {{Gradation}} that serves as an interpolation. I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing. Also, the nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way. What is the role of the representation of the onesome? See EverythingWishesForEverything.

===Concepts for Languages===

OptimalityConstraints

Pakeistos 62-63 eilutės iš

į:

* What is the role of the representation of the onesome?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.

2014 rugsėjo 09 d., 14:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 14-16 eilutės iš

į:

* santykiai su niekuo
* The eightfold way is injected with, experienced by, a different representation of God

Pridėtos 23-40 eilutės:

* Pagrindimas sieja kažką ir nieką
* Įvardijimas sieja betką ir nieką
* Pasakojimas sieja viską ir nieką

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}

Each language takes us from one kind of structure to another:
* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}

Pridėtos 43-54 eilutės:

Aštuongubas kelias yra kalbos rėmai. Jį Dievas išgyvena skirtingais troškimais. Jais Dievas įsitraukia į šiuos rėmus.

This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:
* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:
* either everything, anything or something
* and {{Slack}}

Pakeistos 56-93 eilutės iš

* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia ~~įtampa~~, atsakymu ji atslūgsta.

===What is Language?===

The languages are relationships with nothing:

* {{Argumentation}} relates something and nothing
* {{Verbalization}} relates anything and nothing
* {{Narration}} relates everything and nothing

The framework for each language is the EightfoldWay. This structure is injected with, experienced by, a different representation of God:

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:

* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:

* either everything, anything or something
* and {{Slack}}

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation. This yields three canonical expressions:

* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}

į:

* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.

Pakeistos 60-64 eilutės iš

There is an important hypothesis that each language takes us from one kind of structure to another:

* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}

į:

2014 rugsėjo 09 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 1-2 eilutės:

Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism

Pakeistos 10-12 eilutės iš

* kaip vykdome Dievo valią.
* bendrumo išraiškos.

į:

* kaip vykdome Dievo valią
* bendrumo išraiškos
* aštuongubio kelio papildinys, jo taikymas
* a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.

'''Kaip skiriasi trys kalbos?'''

Pakeistos 21-33 eilutės iš

Dievo valia reiškiasi [[kalbos | trimis kalbomis]]:
* paklusimas pasakojimu, kaip įvyksta
* [[tikėjimas]] įvardijimu, kaip reiškiama
* rūpestis pagrindimu, kaip rūpi

Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.

Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis? Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime? Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism

į:

'''Kokia kalbų sandara?'''

Kalbos vienetas
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.

Pakeistos 30-33 eilutės iš

AndriusKulikauskas: By language I mean a dynamic structure. There are three kinds: {{Argumentation}}, {{Verbalization}}, {{Narration}}.

Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.

į:

Pridėtos 96-99 eilutės:

* Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?
Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

2014 rugsėjo 09 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 1-4 eilutės iš

~~Manau, kad mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų~~ kalbos:
* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti;
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* ir pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame.

į:

Mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti;
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.

2014 rugsėjo 09 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 1-3 eilutės iš

~~Noriu suvokti sąvokų kalbas: pagrindimu, kuriuo mums ima rūpėti; įvardijimu~~, kuriuo ima ~~reikšti, vadinasi~~, ~~įtikime; ir pasakojimu~~, ~~kuriuo įvyksta~~, ~~bene paklūstame. Jos išsako~~, ~~kaip vykdome Dievo valią. Pagrindimas reiškiasi požiūriais ir išsiaiškinimais, įvardijimas reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais)~~ ir ~~klausimais~~, ~~o paklusimas~~ reiškiasi ~~įsakymais, teigiamais~~ ir ~~neigiamais. Tad kiekvienu atveju~~ reiškiasi~~, kaip esame~~ ir ~~ketiname būti, tad amžinai bręstame~~, ~~kas~~ ir yra Dievo valia.

Kalbos yra bendrumo išraiškos.

į:

Manau, kad mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti;
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* ir pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame.

'''Kas yra kalbos?'''

* kaip vykdome Dievo valią.
* bendrumo išraiškos.

* Pagrindimas reiškiasi požiūriais ir išsiaiškinimais,
* įvardijimas reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais) ir klausimais,
* o paklusimas reiškiasi įsakymais, teigiamais ir neigiamais. Tad kiekvienu atveju reiškiasi, kaip esame ir ketiname būti, tad amžinai bręstame, kas ir yra Dievo valia.

2014 birželio 09 d., 22:53 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėtos 129-154 eilutės:

'''Bendra kalba'''

AndriusKulikauskas October 19, 2009 6:49 CET: UniversalLanguage is a term that I once used to mean the cataloguing of structures and concepts that I was working on in my quest to KnowEverything. In setting up OurCulture wiki and its many levels, I tried to relate that to PatternLanguage. Helmut and Franz replied.

===AboutThisPage===

*VoicesForValues=AndriusKulikauskas, FranzNahrada, HelmutLeitner

===Discussion===

Andrius, sorry that I have to ask: This is about PatternLanguages in the sense of ChristopherAlexander, isn't it?

If it is we should try to create a common view what a pattern language is, because otherwise we might easily get into a chaotic situation.

The point is the imho PL is not for "resolving conflicts" but for "creating living systems" or "solving problems" and ... I'm not sure that UniversalLanguage does qualify as a pattern language.

It's important that we discuss this and create clearness. -- HelmutLeitner April 17, 2006 18:55 CET

----

It is my intuition that it should be tried to have Universal Language seen as PatternLanguage. What is required would be the explanation of the concept in regard to problems, tensions etc. - something that Philosophy missed to do....it is "adding an additional mirror to Philosophy" which I consider a VERY good exercise!!! FranzNahrada

----

Then your intuition is crap. Der UniversalLanguage is not a pattern language because it lacks all its main characteristics. If you insist on interpreting it that way, you will loose your credibility in the pattern language community. -- HelmutLeitner

2014 birželio 07 d., 10:58 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeistos 99-128 eilutės iš

solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.

į:

solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.

'''Realism vs Constructivism'''

See also: {{Languages}}

----

{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).

{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.

reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)

Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.

I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.

2014 birželio 06 d., 12:12 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeistos 94-99 eilutės iš

Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.

į:

Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.

{{Andrius}}: I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.

In working on database systems (and for John Harland), I noticed that ''every solution opens up new problems'' in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have ''optimal
solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.

2014 birželio 06 d., 12:12 atliko Andrius Kulikauskas -

Pakeistos 87-94 eilutės iš

>><<

į:

>><<

Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.

===Consider===

Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.

2014 birželio 02 d., 11:50 atliko Andrius Kulikauskas -

Pridėtos 13-68 eilutės:

See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism

===What is Language?===

AndriusKulikauskas: By language I mean a dynamic structure. There are three kinds: {{Argumentation}}, {{Verbalization}}, {{Narration}}.

Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.

The languages are relationships with nothing:

* {{Argumentation}} relates something and nothing
* {{Verbalization}} relates anything and nothing
* {{Narration}} relates everything and nothing

The framework for each language is the EightfoldWay. This structure is injected with, experienced by, a different representation of God:

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:

* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:

* either everything, anything or something
* and {{Slack}}

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation. This yields three canonical expressions:

* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}

===Structural Notes===

There is an important hypothesis that each language takes us from one kind of structure to another:

* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.

===Questions===

What is it that the three languages have in common? Each of them involves an injection into the eightfold way. This happens through a {{Gradation}} that serves as an interpolation. I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing. Also, the nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way. What is the role of the representation of the onesome? See EverythingWishesForEverything.

===Concepts for Languages===

OptimalityConstraints

Mintys.Kalbos istorija

Kalbos