Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Bendrystė

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Kalbos istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2017 lapkričio 15 d., 17:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-24 eilutės iš
'''Kas yra kalbos?'''
į:
[+Kas yra kalbos?+]
Pridėtos 117-118 eilutės:

Kalbomis tveriami santykiai bendruomenėje - grindžiama bendra veikla ir plėtojima ištisa bendrystė. Ir tai vyksta keliose lygmenyse, keliose kalbose iš karto, nes turi būti grindžiama bendruomenė.
2017 lapkričio 15 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 276 eilutė:
2017 lapkričio 15 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 185-189 eilutės:

Aštuongubo kelio atmainos veda iš Dievo valios vykdymo į meilę:
* Tėve mūsų veda iš rūpėjimo (Tėve mūsų, kuris esi danguje) į meilę (Gelbėk mus nuo pikto).
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo į meilę.
* Palaiminimai veda iš paklusimo (Palaiminti dvasingieji vargdieniai, jų yra dangaus karalystė) į meilę (Palaiminti persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė).
2017 lapkričio 15 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

* Išaiškinti Palaiminimų santykį su poreikių laipsnynu ir pasakojimo kalba. Atitinkamai suprasti santykį tarp Tėve mūsų ir matematikos įrodymo būdų, ir tarp šv.Petro raktų į dangų ir linksnių laipsnyno.
2017 lapkričio 15 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-9 eilutės:
* Kaip susieti žinojimo rūmus ir geros valios pratimus?
* Koks ryšys tarp kalbų ir žinojimo rūmų?
* Koks klausimų vaidmuo kalbose?
2017 lapkričio 15 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-34 eilutės:

Širdies ir pasaulio tiesų suderinimas
* Pagrindimu:Jausmais išskirti tikrąjį reikalą nuo paviršutiniško jaudulio.
* Įvardijimu: Protu išryškinti ir išskirti širdies ir pasaulio tiesas.
* Pasakojimu: Kūnu įveikti trejybės rato trikdį.
2017 lapkričio 15 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-32 eilutės:

Mokymasis
* Sąmonės ir pasąmonės turtingesnis suderinimas. Iš pasąmonės iškyla reikalas, jį suprantame ne tik santvarkoje, pasąmoningai neišsakytą, bet už santvarkos, sąmoningai išsakytą. Laipsnynu išsako skirtumą tarp pasąmonės išgyvenimo santvarkoje ir sąmonės išgyvenimo už santvarkos.
2017 lapkričio 12 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-33 eilutės iš
* Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)
į:
* Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą): iš aplinkybių į atvaizdą, iš padalinimų į aplinkybę, iš atvaizdų į padalinimą.
* Kalba iš sąmonės teikiamų vienos rūšies ląstelių sutveria naują vienos rūšies ląstelę - pasąmonės nuojautą, jos atsakymą.
2017 lapkričio 11 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 75 eilutė:
* Kalbos tveria sąlygiško nežinojimo ląsteles, kuriose aštuntu požiūriu gali sutapti sąmonė ir pasąmonė, tad tverti atmintį.
2017 lapkričio 11 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-92 eilutės iš
į:
[+Koks kalbų tikslas?+]

* Kalbos yra sąmoningėjimo sąlygos. Jos sukuria sąlygišką nežinojimą, kuriame pasąmonė gali naujai prabilti, atmintis gali naujai įsiminti.

Atmintis
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
* Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą.
* Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
* Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
* Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
* Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.
Ištrintos 256-262 eilutės:
Atmintis
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
* Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą.
* Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
* Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
* Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
* Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.
2017 lapkričio 11 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 250-253 eilutės:
* Atminčiai reikalingai, kad suderintumėme tai, ką žinome pasąmone ir ko nežinome sąmone.
* Lengvai atsimename tai kas visiškai nauja - iš pirmo sykio - tai ko nežinome.
* Sintaksė padidina galimybę įsiminti nes sukuria tam tuščią ertmę, kurioje reiškinys sąlygiškai naujas. Tam ir yra aplinkybės.
* Užtat bemąstydami, betverdami sintaksę, jos rengiamas lasteles, girdime išsakytus ar jaučiame neišsakytus pasąmonės spėliojimus. Taip smegenys mąsto taip pat lūkesčius, abejones, poreikius - tai ko sąlygiškai nėra. O troškimai tuo tarpu išsako tai ko besąlygiškai nėra.
2017 lapkričio 11 d., 18:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 248-249 eilutės iš
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo ir pajungimo.
į:
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo pajungimo ir suvokimo.
* Atmintis yra iššaukta sandara, kuri gali tinkamose aplinkybėse paskatinti veiklą
.
2017 lapkričio 11 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 246-248 eilutės:

Atmintis
* Atmintis remiasi vidiniu pasaulio atvaizdavimu, to atvaizdavimo išsaugojimo ir pajungimo.
2017 lapkričio 11 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr.[[Kitas]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Atjautos]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
2017 lapkričio 11 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 29 eilutė:
* Kalbomis atjaučiantis Dievas trokšta betko, kažko ar nieko. Atitinkamai kalbos apibrėžia betką, kažką ir nieką. O aštuongubas kelias apibrėžia viską būtent nulybės ir vienybės atvaizdais. Kalbos pakeičia viską betkuo, kažkuo ir niekuo.
2017 lapkričio 10 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
į:
* Kalba vyksta per troškimus, per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
Pridėtos 35-43 eilutės:
Kalbos laipsnynu skiria pasąmonę ir sąmonę, Dievą už mūsų ir Dievą mumyse.
* Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
* Kiekviena kalba mažiau trokštantį Dievą įstato į aštuongubą kelią. ("Injection".) O tai sieja ženklų savybes su laipsnynu, kuris išsako tarpines būsenas tarp Dievo ir gerumo. We might think of:
* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together
Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.
Ištrinta 72 eilutė:
Pridėtos 78-81 eilutės:
Nulybės atvaizdų neigimas
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus: akivaizdumą, betarpiškumą ir pastovumą. Tik prasmingumo nepaneigia.
* Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.
Ištrintos 244-257 eilutės:

Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a Gradation that serves as an interpolation. We might think of:
* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.

Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
2017 lapkričio 10 d., 18:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 6 eilutė:
* Kaip poreikių laipsnynas susijęs su poreikiais, linksnių laipsnynas su abejonėmis ir matematikos įrodymo būdų laipsnynas su lūkesčiais?
2017 lapkričio 10 d., 18:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes (aštuongubą kelią) su širdies lūkesčiais (kaip ima rūpėti), proto abejonėmis (kaip ima reikšti) ir kūno poreikiais (kaip įvyksta).
į:
Kalbomis Dievas išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus. Kalbos juos sieja su ramybe (kaip ima rūpėti), užtikrintumu (kaip ima reikšti) ir savarankiškumu (kaip įvyksta).
2017 lapkričio 10 d., 18:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 24 eilutė iš:
* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
į:
* Mažiau trokštantis Dievas (ramus, užtikrints, savarankiškas) išgyvena netroškimą meilės - aštuongubą kelią. Iš to kyla trys kalbos.
2017 lapkričio 10 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr.[[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Kitas]], [[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] Senos mintys: Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
2017 lapkričio 08 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-117 eilutės:
Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.
* Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
* Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)
Pridėtos 127-132 eilutės:
Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:
* Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
* Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
* Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.
Pakeistos 139-140 eilutės iš
'''Aštuongubo kelio pavidalai ir Laipsnynai'''
į:
'''Aštuongubo kelio nuspalvinimai ir Laipsnynai'''
Pridėtos 154-164 eilutės:
Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

'''Sąmoningumo lygtys'''

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas
Pridėtos 171-180 eilutės:
Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

* Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką
Pridėtos 195-203 eilutės:
* Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
* Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
* Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

* Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno.
* Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
* O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.
Pakeistos 211-219 eilutės iš



Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.
* Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
* Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)
į:
'''Duomenys'''
Pridėtos 216-217 eilutės:
'''Sąvokos'''
Pakeistos 222-255 eilutės iš
Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)

Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:
* Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
* Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
* Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.

* Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
* Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
* Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.

* 5
+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

* Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno.
* Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
* O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.


'''Kokia kalbų sandara?'''
į:
[+Kokia kalbų sandara?+]
Pakeista 232 eilutė iš:
Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}} that serves as an interpolation. We might think of:
į:
Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a Gradation that serves as an interpolation. We might think of:
Ištrintos 237-238 eilutės:
Ištrinta 239 eilutė:
Pakeistos 242-260 eilutės iš
'''Neaiškumai'''



* Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors
.

'''Užrašai'''

* Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba
taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
* Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų

* Kalbai svarbūs įtampos balsai: Liepimas, aiškinimas, klausymas.

-----------------

* Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Lyginti counterfactuals ir contradiction.
į:
Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.

Kalba vyksta per "norus" - kitų
, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
2017 lapkričio 08 d., 21:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:
* Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.
Pakeistos 78-79 eilutės iš
'''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''
į:
[+Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka+]

'''Trigubas požiūris
'''
Pridėtos 87-93 eilutės:
Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> atvaizdą (*požiūris* į požiūrį)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

'''Dievo valios vykdymas - vidiniai požiūriai'''
Pridėtos 99-114 eilutės:
Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.
* Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
* Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
* Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).

* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)
Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.

'''Nulybės atvaizdų neigimai'''
Pridėtos 120-121 eilutės:
'''Poslinkiai tarp padalinimų, atvaizdų ir aplinkybių'''
Pakeistos 128-141 eilutės iš
Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*
) -> atvaizdą (*požiūris* į požiūrį)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris)
-> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas:
atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.
* Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames
(rūpestis) ir kaip elgiamės.
* Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
* Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).

* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam
į:
'''Aštuongubo kelio pavidalai ir Laipsnynai'''

Laipsnynas yra interpoliacija tarp Dievo (jo troškimo
) ir gerumo (laisvumo).
* Dievas ramus, trokšta betko - pagrindimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - įvardijimas
* Dievas savarankiškas, trokšta nieko
- pasakojimas.

* Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
* Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis
(šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
* Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu
Pridėtos 143-144 eilutės:
'''Ketverybė'''
Pridėtos 163-164 eilutės:
'''Pertvarkymų poros'''
Pakeistos 170-178 eilutės iš
* Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
* Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
* Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu

* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)
Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.
į:
Pridėtos 186-190 eilutės:
Laipsnynas. Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)
Pakeistos 238-241 eilutės iš
Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:
* either everything, anything or something
* and {{Slack}}
į:
Pakeistos 243-247 eilutės iš
Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)
į:
Ištrintos 258-261 eilutės:
* Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.

* Žmonės (ir šimpanzės, nekaip orangutangai) turi apie ką kalbėti... apie ką? apie gamtą? jausmus? žmonių santykius?
Ištrintos 259-264 eilutės:

Žmogus mąsto žodžiais ir sakiniais nes jisai mąsto ko tyliau, ko ramiau ir tai yra ko mažiau "triukšmingas" mąstymas. Panašiai su jauduliais, gyvename ko mažiau jaudulingais jauduliais. Užtat labai lengva klaidingai suprasti jausmų ar minčių teoriją jeigu kreipiame dėmesį į triukšmingiausius, kraštutinius reiškinius.

Išnagrinėti: žodžiai kaip "under" padeda remtis žodžiais kurių pilnai nesuprantame, ir juos tuo pačiu gerai suprasti.

Vaikų ausimis suprasti kalbą - kaip susigaudyti, kaip sulaukti paaiškinimo. Galimybė klausti klausimus. Žodį gali pakartoti. Užtat paklausti. Creole kalbos: jidiš, anglų.
2017 lapkričio 07 d., 21:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-25 eilutės:
Dievas išgyvena aštuongubą kelią - vertybes ir klausimus
* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
* Dievo troškimas išgyvena atitinkamą laipsnyną. Laipsnynas sieja Dievo valią ir žmogaus valią.
* Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
Pridėtos 38-40 eilutės:
Galimybė gyventi ne šiaip, o amžinai
* Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.
Pakeistos 172-173 eilutės iš
Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.
į:
* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas

* Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno
.
* Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje.
* O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.
Pakeistos 204-205 eilutės iš
Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
į:
Pakeista 227 eilutė iš:
* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
į:
Ištrintos 229-230 eilutės:
Ištrintos 234-253 eilutės:
Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.



Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.




>>bgcolor=#EEEEEE<<

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas


Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno. Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje. O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.
Pakeistos 236-238 eilutės iš
* Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
* Pagrindimas. Valios plotmėje - vertybė, jausmų plotmėje - ramybė. (Vertybė siejama su ramybe.) Santykiniai nukrypimai. Išsiskiria kodėl (rūpi) ir kaip.
* Ima mums rūpėti, kartu ima Dievui rūpėti - bręstame. Dviprasmiška - užtat turėtų elgtis. Nesuderinta, pasiklydęs vaikas. Požiūris į požiūrį į požiūrį. Žinojimas (savastis - klausimai) ir nežinojimas (ramybė).
į:
Ištrintos 245-251 eilutės:






>><<
2017 lapkričio 07 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 39-52 eilutės:
Atitokėjusios sąmonės ir įsijautusios pasąmonės derinimas tarpinio klodo tveriniais.
* Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
* Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
* Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties
* Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - ketverybe
* Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų
* Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.
Ištrintos 163-167 eilutės:
Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
Pridėtos 170-175 eilutės:
Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....
Pakeistos 217-218 eilutės iš
Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė
į:
Pakeistos 224-238 eilutės iš
Sąmonė ir pasąmonė
* Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
* Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
* Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.
į:
Pakeistos 249-254 eilutės iš
Pamąstyti, kaip linksnių laipsnynas dalyvauja kalboje. Gali būti, kad linksniai yra poruojami, kad gautųsi dvipusiškas požiūris. Valingi linksniai gali būti poruojami su nevalingais, bet taip pat su valingais.




* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....
į:


2017 lapkričio 07 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
Požiūris į požiūrį į požiūrį
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Požiūris išreiškia Dievo išėjima už savęs. O tais trimis išėjimais už savęs dvasia tvaria sandarą, atvaizdus ir vieningumą. Tad trimis požiūriais - kalba - grindžiamas vieningumas ir būtent Kito požiūris, jo santykis su Dievu už jo - ir grindžiama gyvenimo lygtis keturiose lygmenyse.
Pridėtos 56-60 eilutės:
Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas
Ištrintos 70-74 eilutės:
Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas
Ištrintos 152-153 eilutės:

Kalbos vienetas
2017 lapkričio 06 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-25 eilutės iš

Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes
į:
Sandarų kaita
* Perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)
* a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.
* Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

Dievo valios vykdymas: paklusti, tikėti, rūpintis. Tokiu būdu Dievas būtent mums būtinas.
Pridėta 26 eilutė:
* palyginti su šešerybe
Pakeistos 28-32 eilutės iš
* vertybės išsako, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.
į:
* sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą
* tai Sūnaus santykis su Tėvu - Tėvas įvairuose lygmenyse - Tėvas išgyvena Sūnaus santvarką, įvairiai reiškiasi

Bendrumas - pasąmonės plėtojimas - taipogi sąmonės plėtojimas
* deri skirtingi protai
Pakeistos 34-38 eilutės iš
* aštuongubio kelio papildinys, jo taikymas
* a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly
, but rather sees them through us.
* santykiai su niekuo
* The eightfold way is injected with, experienced by, a different representation of God
* perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)
į:
* Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
* Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai
, ką jau žinome (įvardžiai).

Tverinių tvėrimas
Ištrinta 38 eilutė:
* sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą
Pakeistos 41-44 eilutės iš
* Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.

Kalbos: maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.
į:
Netroškimas visko
* Maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu,
tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.

Dar
* gyvenama sąlygiškume
* vertybės išsako
, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.
* santykiai su niekuo
Pakeistos 65-68 eilutės iš
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį'''
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį
į:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį''' į viską - išgyvena ramus Dievas
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį į viską - išgyvena užtikrintas Dievas
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį į viską - išgyvena savarankiškas Dievas
Pakeistos 248-249 eilutės iš
Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
* Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai, ką jau žinome (įvardžiai).
į:
2017 lapkričio 06 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį. O jį išgyvena Dievo troškimas.
į:
* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Galime suskliausti: požiūris į (požiūrį į požiūrį). Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį. O Dievo troškimas išgyvena vieną iš trijų požiūrių. Juo išgyvena vertybes ir vertybinius klausimus.


Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes
Pridėtos 60-70 eilutės:
Atvaizdas (visko požiūris) - padalinimas (betko požiūris) - aplinkybė (kažko požiūris) - tai žvilgsniai atgal iš Sūnaus į Tėvą. Ir tai yra sandaros į kurias kalbos atsiremia, kurių pagrindu tveria toliau.
* Pagrindimas: aplinkybės (ir iš jų atvaizdai)
* Įvardijimas: padalinimai (ir iš jų aplinkybės)
* Pasakojimas: atvaizdai (ir iš jų padalinimai)
Tad matome, kad įvardijimu ir pasakojimu įsijaučiama, o pagrindimu nebėra kaip labiau įsijausti, tad pereinama į visišką atitokėjimą.

Kaip trigubą požiūrį išvesti iš paprastesnių?
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> atvaizdą (*požiūris* į požiūrį)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)
Pakeistos 214-223 eilutės iš
Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

* kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
* kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)
į:
Ištrintos 241-243 eilutės:
* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> padalinimas (požiūris)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)
2017 lapkričio 06 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį.
į:
* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį. Aštuongubas kelias grindžia trigubą požiūrį. O jį išgyvena Dievo troškimas.
Ištrinta 164 eilutė:
* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.
2017 lapkričio 06 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 46-50 eilutės:

Trys kalbos pabrėžia skirtingus požiūrius:
* Rūpėjimas: požiūris į požiūrį į '''požiūrį'''
* Įvardijimas: požiūris į '''požiūrį''' į požiūrį
* Pasakojimas: '''požiūris''' į požiūrį į požiūrį
2017 lapkričio 06 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
* Kalba išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tai yra sąmonės (sintaksės) požiūris į kalbos (gramatikos) požiūrį į pasąmonės (semantikos) požiūrį.
2017 lapkričio 05 d., 15:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 158 eilutė:
* Kalbai svarbūs įtampos balsai: Liepimas, aiškinimas, klausymas.
2017 spalio 28 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 229-230 eilutės:

* Pasakojimo vienetas yra trejybė ir aplinkybės. Tad pagrindimo vienetas turėtų būti padalinimas - derinys. O įvardijimo vienetas turėtų būti atvaizdas....
2017 spalio 17 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 225-228 eilutės:

* Pagrindimas: aplinkybės (požiūris į *požiūrį*) -> padalinimas (požiūris)
* Įvardijimas: padalinimai (požiūris) -> aplinkybė (požiūris į *požiūrį*)
* Pasakojimas: atvaizdai (*požiūris* į požiūrį) -> padalinimai (požiūris)
2017 spalio 14 d., 00:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 197-226 eilutės iš
* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)
į:
* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* 5+3=0 pagrindimas - riba
* 4+3=-1 įvardijimas - žinojimas
* 3+3=-2 pasakojimas - dalyvavimas


Pasakojimas veikia ikono lygmenyje - labiau atjaučiame - ką kitas išgyveno. Įvardijimas veikia silpniau, indekso lygmenyje. O simbolis visai neužtikrintai, pagrindimo lygmenyje.
* Apžvelgti filosofinius klausimus susijusius su pagrindimu, įvardijimu, aplinkybėmis ir t.t., savo pranešimams.
* Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
* Pagrindimas. Valios plotmėje - vertybė, jausmų plotmėje - ramybė. (Vertybė siejama su ramybe.) Santykiniai nukrypimai. Išsiskiria kodėl (rūpi) ir kaip.
* Ima mums rūpėti, kartu ima Dievui rūpėti - bręstame. Dviprasmiška - užtat turėtų elgtis. Nesuderinta, pasiklydęs vaikas. Požiūris į požiūrį į požiūrį. Žinojimas (savastis - klausimai) ir nežinojimas (ramybė).
* Žmonės (ir šimpanzės, nekaip orangutangai) turi apie ką kalbėti... apie ką? apie gamtą? jausmus? žmonių santykius?

Lyginti counterfactuals ir contradiction.

Žmogus mąsto žodžiais ir sakiniais nes jisai mąsto ko tyliau, ko ramiau ir tai yra ko mažiau "triukšmingas" mąstymas. Panašiai su jauduliais, gyvename ko mažiau jaudulingais jauduliais. Užtat labai lengva klaidingai suprasti jausmų ar minčių teoriją jeigu kreipiame dėmesį į triukšmingiausius, kraštutinius reiškinius.

Išnagrinėti: žodžiai kaip "under" padeda remtis žodžiais kurių pilnai nesuprantame, ir juos tuo pačiu gerai suprasti.

Vaikų ausimis suprasti kalbą - kaip susigaudyti, kaip sulaukti paaiškinimo. Galimybė klausti klausimus. Žodį gali pakartoti. Užtat paklausti. Creole kalbos: jidiš, anglų.

Pamąstyti, kaip linksnių laipsnynas dalyvauja kalboje. Gali būti, kad linksniai yra poruojami, kad gautųsi dvipusiškas požiūris. Valingi linksniai gali būti poruojami su nevalingais, bet taip pat su valingais.

Kalboje tikslas yra plėtoti bendrą žinojimą. Užtat remiamės tuo, ką jau žinome, bet ypač tuo, ką žinome, kad vienas kitas žinome. Taip pat esame linkę vienas kitą mėgdžioti ir paisyti.
* Užtat galime žodžius panagrinėti, ar jie išreiškia tai, ko nežinome (klausimus), arba tai, ką jau žinome (įvardžiai).

>><<
2017 birželio 25 d., 09:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 157-197 eilutės iš
* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.
į:
* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip.



-----------------

* Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
* Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Sąmonė ir pasąmonė
* Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
* Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
* Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

Kalbomis
* deri skirtingi protai
* gyvenama sąlygiškume
* apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

* kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
* kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
* kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)
2017 gegužės 24 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Susikalbėjimas]], [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
2017 gegužės 04 d., 21:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-49 eilutės:

Kalbomis valios vertybiniai klausimai išsakomi širdies, proto ir kūno plotmėmis.
* Rūpesčiai išskiria kodėl elgiames (rūpestis) ir kaip elgiamės.
* Tikėjimai išskiria kodėl mąstome (tikėjimas) ir ką mąstome.
* Paklusimai išskiria kodėl esame (paklusimas - savo dieviškam būdui) ir ar esame (ar atsiskleidėme).
2017 balandžio 13 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 149-152 eilutės iš
Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
į:
* Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
* Kalba vyksta per "norus" - kitų, savo, kūno, proto, neuronų ir t.t. aptitetų, bacilų
* Nagrinėti kaip kalbos kyla iš to, kaip Dievas (ramus, užtikrintas, savarankiškas) išgyvena aštuongubą kelią.
* Aštuongubu keliu trimis skirtingais būdais išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį - tad tris kalbas - išmąstyti būtent kaip
.
2016 lapkričio 23 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
į:
Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes (aštuongubą kelią) su širdies lūkesčiais (kaip ima rūpėti), proto abejonėmis (kaip ima reikšti) ir kūno poreikiais (kaip įvyksta).
Ištrinta 12 eilutė:
2016 spalio 08 d., 17:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-8 eilutės:
Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
Pakeistos 10-26 eilutės iš
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
*
[[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene
paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

Kalbos tveria vertybes
. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).

Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes; įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes; ir pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.
Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.
į:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti.
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime.
*
[[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.
Pridėtos 47-64 eilutės:
* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
* pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis) ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).

* Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes;
* įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes;
* pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.
Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.
Ištrinta 91 eilutė:
Pakeistos 103-104 eilutės iš
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.
į:
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to Factoring and Ambiguity.
Pridėtos 114-116 eilutės:
Kalbos vienetas
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
Ištrintos 137-139 eilutės:

Kalbos vienetas
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
2016 spalio 08 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
į:
Kalbos tveria vertybes. Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
2016 rugsėjo 14 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:

Pagrindimas apibrėžia asmens (bendro žmogaus, Sūnaus) aplinkybes; įvardijimas apibrėžia asmenybės (paskiro žmogaus) aplinkybes; ir pasakojimas apibrėžia pasaulio aplinkybes.
2016 liepos 27 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-13 eilutės iš
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
į:
Kalbos sieja vertybes su lūkesčiais, abejonėmis ir poreikiais.
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį (išmanymą) lūkesčių tinklu (nuotaikomis)
ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
2016 kovo 10 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 38-39 eilutės:

Kalbos: maldų mokslas apsiima nesąmonėm, nežinojimu, tai Dievo ironija, skeptiškumas ir humoras.
2016 kovo 04 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-21 eilutės iš
* Pagrindimas išsako kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako ar išsiaiškiname, pasakos didvyrį.
į:
* Pagrindimas išsako Mane, kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako Tave, ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako Kitą, ar išsiaiškiname, veikėją, pasakos didvyrį.
Tokiu būdu kalbos pilnai išsako ribotos apimties asmenį.
2016 kovo 04 d., 08:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-15 eilutės iš
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų.
*
Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų.
*
Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais.
į:
* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų (įrodymai-lūkesčiai?).
*
Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų (linksniai-abejonės?)
*
Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais (poreikiai).
Pridėtos 20-21 eilutės:
2016 kovo 03 d., 23:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-10 eilutės iš
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom)
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakomas žodis
*
[[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus.
į:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom), kuris mums rūpi
*
[[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakoma tiesa, kurią tikime
*
[[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus, kuriam paklūstam
2016 kovo 02 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-19 eilutės:

Kalbos sieja lygmenį kodėl su lygmenimis kaip, koks, ar.
* Pagrindimas išsako kaip išsiaiškiname, žinojimo rūmais.
* Įvardijimas išsako ką išsiaiškiname, pratimo temą.
* Pasakojimas išsako ar išsiaiškiname, pasakos didvyrį.
2016 kovo 02 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-14 eilutės:

* Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu ir Tėve mūsų.
* Įvardijimas apibrėžia žodį abejonių medžiu ir šv.Petro raktais į dangų.
* Pasakojimas apibrėžia žmogų poreikių seka ir Palaiminimais.
2016 kovo 01 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-10 eilutės iš
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti;
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
*
[[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.
į:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti; išsakomas veiklos pasaulis (su savo nuotaikom)
*
[[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; išsakomas žodis
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame; išsakomas žmogus.
2016 vasario 09 d., 13:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 27 eilutė:
* Kalba yra dviprasmiška nes klausytojas ja bręsta tai reiškia vieną prieš išgirstant ir kitą po. Prasmė turi keistis, kad vyktų branda. Panašiai, pasakojimo viršūnė yra tiesa, kurią sužinojus, viskas pasikeičia.
2016 sausio 28 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 126 eilutė iš:
Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis.
į:
Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis. Ta riba iškyla Dievo ir žmogaus mąstymu vienas kito požiūriais, kaip kad septynerybe, Greimo kvadratu. O Dievo ir žmogaus požiūrius grindžia nežinojimas ir žinojimas, klausimas ir atsakymas.
2016 sausio 28 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 126 eilutė iš:
Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę.
į:
Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę. Tai riba taip pat iškyla svyruojant ar turim ryšį su Dievu ar jo neturime. Ta riba kuriasi žmoniška sandara. Ji taip pat išsako vertybių sudėtingumą, taip kad vertybė siejasi su ja labai skirtingomis vertybėmis.
2016 sausio 28 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 124-127 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<

>><<
į:
'''Užrašai'''

Kalbas grindžia artimumo sąvoka. Jomis išskiriame tai ką žinome (kas mums artima) ir ko nežinome (kas mums tolima). Jomis skiriame matomas sąveikas ir nematomas, pasrovines sąveikas, jaudulius ir ramybę.
2016 sausio 14 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 52-55 eilutės:

* Pagrindimas remiaisi lūkesčiais (Tėve mūsų) ir matematikos įrodymų laipsnynu
* Įvardijimas remiasi abejonėmis-dvejonėmis (šv.Petro raktais į dangų) ir linksnių laipsnynu
* Pasakojimas remiasi poreikiais (Palaiminimais) ir poreikių laipsnynu
2015 gegužės 29 d., 10:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, Insignificants, Independents, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
2015 gegužės 29 d., 10:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
* Kalba tveriame tvėrinius kuriais ko pilniau išnaudojame labai ribotą galimybę susikalbėti. Galime tarti ir ištęsėti žodį, galime kurti praeitį ir ateitį.
2015 kovo 14 d., 12:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 25 eilutė:
* Kalba išvystome tvėrinius teiginių - vertybių, lūkesčių, įsitikinimų, poreikių. Tuos tvėrinius tveriame, juos apkarpome, pertvarkome, jais rūpinamės. Jie mus atstoja.
2015 kovo 13 d., 18:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 84 eilutė iš:
Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą.
į:
Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą, tad iš viengubo požiūrio į dvigubą požiūrį.
2015 kovo 13 d., 18:11 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 83-84 eilutės:

Gadamer: Kalbos (ir suvokimas) veda iš atsakymo į jį iššaukiantį klausimą.
2014 lapkričio 23 d., 11:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 109 eilutė iš:
Kaip laipsnyną susieti su aplinkybėmis? Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
į:
Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
2014 lapkričio 23 d., 11:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 113-114 eilutės:

* Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors.
2014 spalio 28 d., 10:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 114-128 eilutės:
* Kokios yra trys kalbos?
* Išsiaiškinti trijų kalbų tvarką: įvardijimas, pagrindimas, pasakojimas? ar pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas?
* Kokia svarba trijų kalbų?
* Kaip kalbos sudaro sąlygas saviraidai?
* Kaip išsakyti tris kalbas?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Koks nulybės ir vienybės atvaizdų vaidmuo?

* Kaip kalbos susijusios su aštuongubio kelio gradacijomis?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.
* Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
2014 spalio 27 d., 16:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]], [[Malda]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
2014 spalio 27 d., 16:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 24 eilutė iš:
* sieja tobulą, būtiną Dievą ir pakankamą, nebūtiną Dievą
į:
* sieja tobulą, nebūtiną Dievą ir pakankamą, būtiną Dievą
2014 spalio 27 d., 16:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* sieja tobulą, būtiną Dievą ir pakankamą, nebūtiną Dievą
2014 spalio 18 d., 14:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 4-7 eilutės iš
Bandyti susieti:
* pagrindimą, Tėve mūsų su Kiparskio laipsnynu
* įvardijimą, šv.Petro raktus į dangų su matematikos įrodymo būdais
Ir pažiūrėti ar tai patikslina visas sandaras ir jų sąsajas.
į:
2014 spalio 11 d., 16:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą
į:
Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą (kas yra dviprasmiška)
Pakeista 33 eilutė iš:
* Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip įvyksta
į:
* Pasakojimas išreiškia paklusimą - kaip įvyksta. Paklūstame kai mus išsakantis įtampos židinys visiškai atsiskleidžia, yra puolamas, neigiamas netgi aukščiausiame lygmenyje. O paklusimo pasekmė, tai įtampos balso pasikeitimas.
2014 spalio 11 d., 16:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
* vertybių esmė: iš nieko atsiranda kažkas, betkas, viskas - kaip iškyla Dievas kada jisai nebūtinas
į:
* Dievas iškyla: "Dievas yra niekas" (nebūtinas) virsta "Dievas yra kažkas" (pagrindimas), "Dievas yra betkas" (įvardijimas), "Dievas yra viskas" (pasakojimas)
* vertybės išsako, jog netrokštame visko, išmąstome nieką, Dievas yra niekas, o kalba mūsų vertybes naujai supranta, jas peržengia.
2014 spalio 11 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
* kaip vykdome Dievo valią ten kur Dievas nebūtinas, taip kad Dievas galimas, tikras ir netgi būtinas
Ištrinta 18 eilutė:
* kaip vykdome Dievo valią
2014 spalio 11 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]], [[Laipsnynas]], [[Vienumas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
2014 spalio 09 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-8 eilutės:

>>bgcolor=#FFFFC0<<
Bandyti susieti:
* pagrindimą, Tėve mūsų su Kiparskio laipsnynu
* įvardijimą, šv.Petro raktus į dangų su matematikos įrodymo būdais
Ir pažiūrėti ar tai patikslina visas sandaras ir jų sąsajas.
>><<
2014 rugsėjo 26 d., 15:07 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
* vertybių esmė: iš nieko atsiranda kažkas, betkas, viskas - kaip iškyla Dievas kada jisai nebūtinas
2014 rugsėjo 13 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-75 eilutės:

Kalbos vienetas
* Pasakojime, vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, įtampos židinys. Galime duotybę palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių.
* Įvardijime mes esame tasai "trečiasis", vertintojas, kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
2014 rugsėjo 13 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-66 eilutės iš

Each language takes us from one kind of structure to another:
* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}
į:
Kalbos veda iš vienos sandarų šeimos į kitą:
* Pagrindimas iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus
* Įvardijimas iš 8 padalinimų į 12 aplinkybių
* Pasakojimas iš 6 atvaizdų į 8 padalinimus
2014 rugsėjo 13 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* perėjimas iš vienos tvarkos (sandaros) į kitą tvarką (sandarą)
2014 rugsėjo 13 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 49 eilutė iš:
* Tėve Mūsų veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį
į:
* Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą
Pakeistos 51-53 eilutės iš
* Palaiminimai veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą (Dangaus karalystę)
į:
* Palaiminimai veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį (Dangaus karalystę)
Pakeistos 61-65 eilutės iš
In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)
į:
Pridėtos 96-102 eilutės:
'''Neaiškumai'''

Kaip laipsnyną susieti su aplinkybėmis? Panašu, kad Kiparskio laipsnynas susijęs su vienis-visybė-daugis ir kad matematikos įrodymo būdai susiję su daiktas-eiga-asmuo bet tai nesiderintų su atitinkamų kalbų eilės tvarka. In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)
Pakeista 111 eilutė iš:
į:
2014 rugsėjo 13 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 43-44 eilutės:
* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
Ištrintos 45-46 eilutės:
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
2014 rugsėjo 13 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-40 eilutės iš
* Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medis pagrįstas.
* Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinklas reiškia.
* Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Seka įvyksta.
į:
* Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medyje rūpi, pagrįsta.
* Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinkle reiškia.
* Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Sekoje įvyksta.
Tad turi atitinkamai iškilti medis, tinkla, seka
.
2014 rugsėjo 13 d., 12:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 30-36 eilutės iš
Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas
* Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas
* Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas
* Pagrindimas sieja
kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas
* Pasakojimas sieja viską ir
nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas
į:
Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Antrinės sandaros išsako tarpą, Kitą. Tarpą išsako pertvarkymai. Plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas - raida
* Atvaizdai sieja viską ir
kažką - pakitumas - žemėlapynas
* Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas
- vadovėlis
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas - metraštis
* Įvardijimas sieja betką ir
nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas - žinynas
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas - kelionė.

* Pagrindimas įveikia trikdį, lūžį, tarpą tarp sekos ir medžio. Medis pagrįstas.
* Įvardijimas tarp medžio ir tinklo. Tinklas reiškia.
* Pasakojimas tarp tinklo ir sekos. Seka įvyksta.
2014 rugsėjo 11 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
Aštuongubo kelio nuspalvinimai veda iš Dievo valios vykdymo (lygties "Dievas yra Dievas") į žmogaus valios vykdymą (lygties "Dievas yra geras") (tos pačios vertybių santvarkos), tad sieja šešerybės atvaizdus.
2014 rugsėjo 11 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 43 eilutė iš:
* Tėve Mūsų veda iš paklusimo į žavesį
į:
* Tėve Mūsų veda iš paklusimo (per rūpėjimą?) į žavesį
Pakeistos 45-46 eilutės iš
* Palaiminimai veda iš rūpėjimo į artimumą
į:
* Palaiminimai veda iš rūpėjimo (per tikėjimą?) į artimumą (Dangaus karalystę)
2014 rugsėjo 11 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-47 eilutės:

* Tėve Mūsų veda iš paklusimo į žavesį
* šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo (per paklusimą) į meilę
* Palaiminimai veda iš rūpėjimo į artimumą
2014 rugsėjo 11 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 84 eilutė iš:
Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu.
į:
Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu. Aštuongubo kelio trys nuspalvinimai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) skirtingai sieja ciklišką ir neciklišką trejybę.
2014 rugsėjo 11 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-37 eilutės:
Antrinės sandaros sieja apimčių laipsnius, kaip kad ženklų savybės. Plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką (ar nieką ir kažką?) - lankstumas
* Atvaizdai sieja viską ir kažką - pakitumas
* Aplinkybės sieja betką ir kažką - judrumas
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything - įsimintinumas
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something - reikšmingumas
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing - tikslingumas
Ištrintos 48-55 eilutės:

Antrinės sandaros plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir betką
* Atvaizdai sieja viską ir kažką
* Aplinkybės sieja betką ir kažką
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as something, wishing for anything
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
2014 rugsėjo 11 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
''''''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''
į:
'''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''
Pakeistos 21-24 eilutės iš
* Pagrindimas išreiškia rūpėjimą
* Įvardijimas išreiškia tikėjimą
* Pasakojimas
išreiškia paklusimą
į:
* Pagrindimas išreiškia rūpėjimą - kaip ima rūpėti
* Įvardijimas
išreiškia tikėjimą - kaip ima reikšti
* Pasakojimas išreiškia
paklusimą - kaip įvyksta

Trys kalbos neigia nulybės atvaizdus, panašiai, kaip trys sandarų šeimos neigia vienybės atvaizdus
Pridėtos 29-33 eilutės:

* Platono vertybės išsako paklusimą (teisingumą ir susivaldymą)
* šv.Pauliaus vertybės išsako tikėjimą (ištikimybę ir tikėjimą)
* Andriaus vertybės išsako rūpėjimą (pareigą ir rūpestį)
Tai šešerybės atvaizdas išsakantis kaip žmogus vykdo Dievo valią, būtent išoriniais ir vidiniais požiūriais. O kitas šešerybės atvaizdas išsako kaip Dievas vykdo žmogaus valią, jausmus įamžinant dorybėmis.
2014 rugsėjo 11 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-23 eilutės iš
'''Kaip skiriasi trys kalbos?'''
į:
''''''Kaip skiriasi trys kalbos? Kalbų eilės tvarka'''

Trys kalbos išreiškia Dievo valios vykdymą
* Pagrindimas išreiškia rūpėjimą
* Įvardijimas išreiškia tikėjimą
* Pasakojimas išreiškia paklusimą
2014 rugsėjo 11 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-43 eilutės iš
* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}
į:
* įvardijimas - šv.Petro raktai į dangų - Kiparskio linksnių laipsnynas - vienis, visybė, daugis (kažkas)
* pagrindimas - Tėve mūsų - matematikos įrodymo būdų laipsnynas - daiktas, eiga, asmuo (betkas)
* pasakojimas - Palaiminimai - poreikių laipsnynas - būtinas, tikras, galimas (viskas)
Pridėta 80 eilutė:
* Išsiaiškinti trijų kalbų tvarką: įvardijimas, pagrindimas, pasakojimas? ar pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas?
2014 rugsėjo 11 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 24-26 eilutės:
* Pagrindimas išsako geros valios pratimus.
* Įvardijimas išsako žinojimo rūmus, išsiaiškinimus.
Pridėtos 72-73 eilutės:

Kalbos neigia nulybės atvaizdus neigdamos trejybės cikliškumą. Tad atitinkami trejybės atvaizdai yra necikliški, pasižymi trikdžiumi, suderinus su ciklišku trejybės atvaizdu. Tad ir laipsnynas yra necikliškas, ir jisai turi du lygmenis - vidinį gyvenimą (su ryšiu su Dievu) ir išorinį gyvenimą (be ryšio su Dievu) - kuriais lyginimas atvaizdas su ciklišku atvaizdu.
2014 rugsėjo 11 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 47-51 eilutės:
* Dievas, gyvenimas atsakymais, paklusimas, pasakojimas
* Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
* Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja.
Pridėtos 62-63 eilutės:
Kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
Pakeistos 74-77 eilutės iš
* What is the role of the representation of the onesome?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą
?
į:
* Kokios yra trys kalbos?
* Kokia svarba trijų kalbų
?
Pakeistos 78-81 eilutės iš
** Dievas, paklusimas, pasakojimas
** Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
** Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
* Kokia svarba trijų kalbų
?
į:
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Koks nulybės ir vienybės atvaizdų vaidmuo?

* Kaip kalbos susijusios su aštuongubio kelio gradacijomis?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus
?
Pakeistos 87-95 eilutės iš
'''Atsakymai, kalbos, išvedimas'''

* Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja. Kaip pasakojimai yra atsakymai
? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
* Kokios yra trys kalbos?

* Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?
Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
į:
* Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
2014 rugsėjo 10 d., 11:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-23 eilutės:
* Pagrindimas neigia akivaizdumą
* Įvardijimas neigia betarpiškumą
* Pasakojimas neigia pastovumą
Pakeistos 28-34 eilutės iš
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką
* Įvardijimas sieja
betką ir nieką
* Pasakojimas sieja viską ir nieką

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for
something
* calm - God as something, wishing for anything
į:
Antrinės sandaros plečia apimtį:
* Padalinimai sieja viską ir
betką
* Atvaizdai sieja viską ir kažką
* Aplinkybės sieja betką ir kažką
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką: be lūkesčių: calm - God as
something, wishing for anything
* Įvardijimas sieja betką ir nieką: be abejonių: certain - God as anything, wishing for something
* Pasakojimas sieja viską ir nieką: be poreikių: self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
2014 rugsėjo 10 d., 11:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 84-95 eilutės:


Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.

===Consider===

Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.

{{Andrius}}: I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.

In working on database systems (and for John Harland), I noticed that ''every solution opens up new problems'' in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have ''optimal
solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.
2014 rugsėjo 09 d., 15:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
į:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Būtinas]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
Ištrintos 96-125 eilutės:

'''Realism vs Constructivism'''

See also: {{Languages}}

----

{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).


{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.

reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)

Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.

I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.
2014 rugsėjo 09 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
į:
* kažkaip susiję su [[deriniai|derinių kalba]]
Pakeistos 127-151 eilutės iš
'''Bendra kalba'''

AndriusKulikauskas October 19, 2009 6:49 CET: UniversalLanguage is a term that I once used to mean the cataloguing of structures and concepts that I was working on in my quest to KnowEverything. In setting up OurCulture wiki and its many levels, I tried to relate that to PatternLanguage. Helmut and Franz replied.

===AboutThisPage===

*VoicesForValues=AndriusKulikauskas, FranzNahrada, HelmutLeitner

===Discussion===

Andrius, sorry that I have to ask: This is about PatternLanguages in the sense of ChristopherAlexander, isn't it?

If it is we should try to create a common view what a pattern language is, because otherwise we might easily get into a chaotic situation.

The point is the imho PL is not for "resolving conflicts" but for "creating living systems" or "solving problems" and ... I'm not sure that UniversalLanguage does qualify as a pattern language.

It's important that we discuss this and create clearness. -- HelmutLeitner April 17, 2006 18:55 CET

----

It is my intuition that it should be tried to have Universal Language seen as PatternLanguage. What is required would be the explanation of the concept in regard to problems, tensions etc. - something that Philosophy missed to do....it is "adding an additional mirror to Philosophy" which I consider a VERY good exercise!!! FranzNahrada

----

Then your intuition is crap. Der UniversalLanguage is not a pattern language because it lacks all its main characteristics. If you insist on interpreting it that way, you will loose your credibility in the pattern language community. -- HelmutLeitner
į:
2014 rugsėjo 09 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism
į:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism, OptimalityConstraints
Pakeistos 40-41 eilutės iš
į:
The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.
Pakeista 46 eilutė iš:
This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:
į:
Each language involves an injection into the eightfold way. This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}} that serves as an interpolation. We might think of:
Pridėtos 52-53 eilutės:
Nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way.
Ištrintos 60-73 eilutės:
===Structural Notes===



The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.

===Questions===

What is it that the three languages have in common? Each of them involves an injection into the eightfold way. This happens through a {{Gradation}} that serves as an interpolation. I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing. Also, the nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way. What is the role of the representation of the onesome? See EverythingWishesForEverything.

===Concepts for Languages===

OptimalityConstraints
Pakeistos 62-63 eilutės iš
į:
* What is the role of the representation of the onesome?
* I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing.
2014 rugsėjo 09 d., 14:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
į:
* santykiai su niekuo
* The eightfold way is injected with, experienced by, a different representation of God
Pridėtos 23-40 eilutės:
* Pagrindimas sieja kažką ir nieką
* Įvardijimas sieja betką ir nieką
* Pasakojimas sieja viską ir nieką

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation, yielding canonical expressions:
* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}

Each language takes us from one kind of structure to another:
* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}
Pridėtos 43-54 eilutės:
Aštuongubas kelias yra kalbos rėmai. Jį Dievas išgyvena skirtingais troškimais. Jais Dievas įsitraukia į šiuos rėmus.

This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:
* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:
* either everything, anything or something
* and {{Slack}}
Pakeistos 56-93 eilutės iš
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.



===What is Language?===



The languages are relationships with nothing:

* {{Argumentation}} relates something and nothing
* {{Verbalization}} relates anything and nothing
* {{Narration}} relates everything and nothing

The framework for each language is the EightfoldWay. This structure is injected with, experienced by, a different representation of God:

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:

* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:

* either everything, anything or something
* and {{Slack}}

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation. This yields three canonical expressions:

* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}
į:
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
Pakeistos 60-64 eilutės iš
There is an important hypothesis that each language takes us from one kind of structure to another:

* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}
į:
2014 rugsėjo 09 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Žr.[[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]] See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism
Pakeistos 10-12 eilutės iš
* kaip vykdome Dievo valią.
* bendrumo išraiškos.
į:
* kaip vykdome Dievo valią
* bendrumo išraiškos
* aštuongubio kelio papildinys, jo taikymas
* a dynamic structure. Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.

'''Kaip skiriasi trys kalbos?'''
Pakeistos 21-33 eilutės iš

Dievo valia reiškiasi [[kalbos | trimis kalbomis]]:
* paklusimas pasakojimu, kaip įvyksta
* [[tikėjimas]] įvardijimu, kaip reiškiama
* rūpestis pagrindimu, kaip rūpi

Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji
atslūgsta.

Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis? Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime? Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism
į:
'''Kokia kalbų sandara?'''

Kalbos vienetas
* Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji
atslūgsta.

Pakeistos 30-33 eilutės iš
AndriusKulikauskas: By language I mean a dynamic structure. There are three kinds: {{Argumentation}}, {{Verbalization}}, {{Narration}}.

Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.
į:
Pridėtos 96-99 eilutės:

* Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
* Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime?
Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
2014 rugsėjo 09 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-4 eilutės iš
Manau, kad mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* pagrindimas, kuriuo mums ima rūpėti;
* įvardijimas, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* ir pasakojimas, kuriuo įvyksta, bene paklūstame.
į:
Mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* [[pagrindimas]], kuriuo mums ima rūpėti;
* [[įvardijimas]], kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* [[pasakojimas]], kuriuo įvyksta, bene paklūstame.
2014 rugsėjo 09 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
Noriu suvokti sąvokų kalbas: pagrindimu, kuriuo mums ima rūpėti; įvardijimu, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; ir pasakojimu, kuriuo įvyksta, bene paklūstame. Jos išsako, kaip vykdome Dievo valią. Pagrindimas reiškiasi požiūriais ir išsiaiškinimais, įvardijimas reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais) ir klausimais, o paklusimas reiškiasi įsakymais, teigiamais ir neigiamais. Tad kiekvienu atveju reiškiasi, kaip esame ir ketiname būti, tad amžinai bręstame, kas ir yra Dievo valia.

Kalbos yra bendrumo išraiškos.
į:
Manau, kad mūsų išgyvenimus pina trys sąvokų kalbos:
* pagrindimas
, kuriuo mums ima rūpėti;
* įvardijimas
, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime;
* ir pasakojimas, kuriuo įvyksta
, bene paklūstame.

'''Kas yra kalbos?'''

* kaip vykdome Dievo valią.
* bendrumo išraiškos.

* Pagrindimas reiškiasi požiūriais
ir išsiaiškinimais,
* įvardijimas
reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais) ir klausimais,
* o paklusimas
reiškiasi įsakymais, teigiamais ir neigiamais. Tad kiekvienu atveju reiškiasi, kaip esame ir ketiname būti, tad amžinai bręstame, kas ir yra Dievo valia.
2014 birželio 09 d., 22:53 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 129-154 eilutės:

'''Bendra kalba'''

AndriusKulikauskas October 19, 2009 6:49 CET: UniversalLanguage is a term that I once used to mean the cataloguing of structures and concepts that I was working on in my quest to KnowEverything. In setting up OurCulture wiki and its many levels, I tried to relate that to PatternLanguage. Helmut and Franz replied.

===AboutThisPage===

*VoicesForValues=AndriusKulikauskas, FranzNahrada, HelmutLeitner

===Discussion===

Andrius, sorry that I have to ask: This is about PatternLanguages in the sense of ChristopherAlexander, isn't it?

If it is we should try to create a common view what a pattern language is, because otherwise we might easily get into a chaotic situation.

The point is the imho PL is not for "resolving conflicts" but for "creating living systems" or "solving problems" and ... I'm not sure that UniversalLanguage does qualify as a pattern language.

It's important that we discuss this and create clearness. -- HelmutLeitner April 17, 2006 18:55 CET

----

It is my intuition that it should be tried to have Universal Language seen as PatternLanguage. What is required would be the explanation of the concept in regard to problems, tensions etc. - something that Philosophy missed to do....it is "adding an additional mirror to Philosophy" which I consider a VERY good exercise!!! FranzNahrada

----

Then your intuition is crap. Der UniversalLanguage is not a pattern language because it lacks all its main characteristics. If you insist on interpreting it that way, you will loose your credibility in the pattern language community. -- HelmutLeitner
2014 birželio 07 d., 10:58 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 99-128 eilutės iš
solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.
į:
solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''.

'''Realism vs Constructivism'''

See also: {{Languages}}

----

{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).


{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.

reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)

Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.

I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments
.
2014 birželio 06 d., 12:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 94-99 eilutės iš
Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.
į:
Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.

{{Andrius}}: I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.

In working on database systems (and for John Harland), I noticed that ''every solution opens up new problems'' in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have ''optimal
solutions'' (as there would generally be no ''perfect'' solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the ''general solution'' and half on the ''exceptions''
.
2014 birželio 06 d., 12:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 87-94 eilutės iš
>><<
į:
>><<


Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.

===Consider===

Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering.
2014 birželio 02 d., 11:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 13-68 eilutės:

See also: SecondaryStructures, EverythingWishesForEverything, {{Insignificants}}, {{Independents}}, RealismVConstructivism

===What is Language?===

AndriusKulikauskas: By language I mean a dynamic structure. There are three kinds: {{Argumentation}}, {{Verbalization}}, {{Narration}}.

Languages are dynamic because they are not seen directly. If they were seen directly, they would be static. In particular, it may be helpful to say that even God does not see them directly, but rather sees them through us.

The languages are relationships with nothing:

* {{Argumentation}} relates something and nothing
* {{Verbalization}} relates anything and nothing
* {{Narration}} relates everything and nothing

The framework for each language is the EightfoldWay. This structure is injected with, experienced by, a different representation of God:

* self-sufficient - God as everything, wishing for nothing
* certain - God as anything, wishing for something
* calm - God as something, wishing for anything

This injection maps the QualitiesOfSigns to a {{Gradation}}. We might think of:

* nothing as what separates the two levels of the quality of signs
* something as the lower level
* anything as the higher level
* everything as the two levels taken together

Each gradation may be thought of as an interpolation between two additional endpoints:

* either everything, anything or something
* and {{Slack}}

In the Eightfold way, God (as everything, anything or something) is matched with the gradation. This yields three canonical expressions:

* OurFather for {{Argumentation}}
* StPetersKeysToHeaven for {{Verbalization}}
* {{Beatitudes}} for {{Narration}}

===Structural Notes===

There is an important hypothesis that each language takes us from one kind of structure to another:

* {{Argumentation}}: from {{Topologies}} to {{Representations}}
* {{Verbalization}}: from {{Divisions}} to {{Topologies}}
* {{Narration}}: from {{Representations}} to {{Divisions}}

The model for narration supports this hypothesis. Extrapolation by the structure of the EightfoldWay suggests it further, as it pairs narration with topologies, verbalization with representations, and argumentation with divisions. Hence we can deduce the relationships above by permutation. This relates to {{Factoring}} and {{Ambiguity}}.

===Questions===

What is it that the three languages have in common? Each of them involves an injection into the eightfold way. This happens through a {{Gradation}} that serves as an interpolation. I should try to define the three gradations as interpolations of everything, anything and something to nothing. Also, the nothing is I think what separates the two levels in the QualitiesOfSigns. I should consider this all in terms of the representation of the nullsome. Note also that negation of the representation of the nullsome makes for one half of the eightfold way. What is the role of the representation of the onesome? See EverythingWishesForEverything.

===Concepts for Languages===

OptimalityConstraints
2014 vasario 03 d., 16:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 15-24 eilutės:

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Kaip kalbos sudaro sąlygas saviraidai?
* Kaip išsakyti tris kalbas?
** Dievas, paklusimas, pasakojimas
** Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
** Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
* Kokia svarba trijų kalbų?
* Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.
2014 vasario 03 d., 16:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 12-21 eilutės iš
Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis? Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime? Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
į:
Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis? Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime? Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.

>>bgcolor=#FFFFC0<<

'''Atsakymai, kalbos, išvedimas'''

* Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja. Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
* Kokios yra trys kalbos?

>><<
2012 sausio 07 d., 17:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
į:
Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis? Kaip poreikių laipsnynas pasirodo tiek aštuongubio kelio pavyzdyje Palaiminimuose, tiek pasakojime? Matyt, kiekviena kalba iškyla, įgauna rėmus, aštuongubį kelią suvedus su Dievu (ir laipsnynu) iš kitos pirminės sandaros.
2011 rugsėjo 12 d., 20:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Noriu suvokti sąvokų kalbas: pagrindimu, kuriuo mums ima rūpėti; įvardijimu, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; ir pasakojimu, kuriuo įvyksta, bene paklūstame. Jos išsako, kaip vykdome Dievo valią. Pagrindimas reiškiasi požiūriais ir išsiaiškinimais, įvardijimas reiškiasi nuostatomis (vertybėmis, atsakymais) ir klausimais, o paklusimas reiškiasi įsakymais, teigiamais ir neigiamais. Tad kiekvienu atveju reiškiasi, kaip esame ir ketiname būti, tad amžinai bręstame, kas ir yra Dievo valia.
2010 lapkričio 05 d., 19:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-6 eilutės iš
Yra trys kalbos: pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas.
į:
Dievo valia reiškiasi [[kalbos | trimis kalbomis]]:
* paklusimas pasakojimu, kaip įvyksta
* [[tikėjimas]] įvardijimu, kaip reiškiama
* rūpestis pagrindimu, kaip rūpi
2010 lapkričio 05 d., 19:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-7 eilutės:
Kalbos yra bendrumo išraiškos.

Yra trys kalbos: pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas.

Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.

Kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?

Kalbos


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 15 d., 17:53
Tweet