调查

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti


Perspective Žr. Gvildenu, Dievo požiūris, Sąvoka, Požiūrių sudūrimas, Dorovės tyrimas, Kategorijų teorija, Ir Vienas Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart, Helmut Leitner, Benoit Couture

Kas yra požiūris?


  • Ar žmogaus išėjimas už savęs yra žvilgsnis ar požiūris?
  • Kaip požiūris skiria ir sieja žvilgnį ir aplinkybes?
  • Kaip suprasti, kad požiūriai sutampa? Kaip apibrėžti sutapimą (equivalence)?
  • Noriu susipažinti su matematikos kategorijų teorija ir išmąstyti požiūrių algebrą, kaip požiūriai sutampa ir išsiskiria.
  • Išskirti suvokėją (požiūrį) ir suvoktą (sąvoką) ir bandyti juos susieti.

Ką žinome apie požiūrius?

  • Visko padalinimai dalina viską į požiūrius.
  • Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.
  • Atvaizdus ir aplinkybes išsako požiūriai į požiūrius.
  • Tris kalbas išsako požiūriai į požiūrius į požiūrius.
  • Galime įsijauti į požiūrėti, atsitokėti nuo požiūrio ir sąmoningai rinktis tarp šitų dviejų galimybių.
  • Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).
  • Dievas ir žmogus turi požiūrius.
  • Yra požiūrių grandinė.
  • Pasiklydusio vaiko požiūris kažkuria prasme sutampa su jo tėvų požiūriu.
  • Požiūris yra sandara kuri lieka pasitraukus nuo jos.
  • Požiūrį išgyvename išeidami iš tam tikro esminio taško, esmės.
  • Požiūriu išeiname už savęs į menamą pasaulį.

Požiūrio bruožai

  • Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
  • Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
  • Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
  • Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
  • Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
  • Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.
  • Atvaizdas: Požiūris sieja žvilgsnį ir laikyseną. Požiūriu pabrėžtinai, dėmesingai įsijaučiame ir taip pat atsitokėjame.
  • Požiūriu dėmesys veda į dėmesį.

Požiūrių pavyzdžiai:

  • Visaregis
    • Viską žinoti: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
    • Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
  • Pirminės sandaros
    • Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
    • Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
    • Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
    • Dėsnis (principle). Gyvenimas dėsningai, save išplečiant dėsniu.
    • Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
  • Antrinės sandaros
    • Padalinimai sieja požiūrius. Padalinimų ratas juos papildo veiksmais IrVienas +1?, IrDu +2?, IrTrys +3?.
    • Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
    • Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
    • Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.

Kas yra požiūris?

Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.

  • Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
  • Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.
  • Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
  • Dėmesio nukreipimas į apimtį
  • Mūsų atvirumas. Dėmesys sutelkiamas tam tikrai apimčiai, kuriai esame atviri ir gyvi, jautrūs ir atliepūs.
  • Dėmesio nukreipimas, kuris gali būti labai sudėtingas, mat galim dėmesį kreipti į dėmesį, tad dėmesiu telkti ir kreipti dėmesį.
  • Požiūriui (perspective) galim priešpastyti nuostatą (position). Jais remiasi du skirtingi žinojimo rūmų sparnai. Požiūris išsako rūpestį, o nuostata išsako tikėjimą. Požiūris išreiškia atvirumą, žvilgsnio ir aplinkybių atsiejimą, o nuostata išreiškia užtikrintumą, jų siejimą. Požiūris išsako išėjimą už savęs, o nuostata išsako ištikimybę sau, savo gelmėm.
  • Požiūris yra sandara grindžianti rūpestį, vadinasi, tai kas mums rūpi. Rūpestis yra požiūrio dvasia. Požiūrių grandinė vystosi iki "pasiklydusio vaiko", kada tėvo ir vaiko požiūris sutampa. Panašiai nuostata sutampa su savimi, užtat požiūris ir nuostata sutampa. Požiūrių grandinė yra žinojimo rūmų sparnas išreiškiantis rūpestį. Visaregis išsako žinojimo rūmus iš šio sparno požiūrio, iš Dievo požiūrio, išeinančio už savęs, tuo tarpu, nuostatų grandinė išsako žinojimo rūmus iš tikėjimo požiūrio, iš tikinčio žmogaus požiūrio, užtat iš "betko" požiūrio, "betkuriam" mokslui, sričiai ar žmogui.
  • Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.
  • Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
  • Sąvokų apibrėžimas
  • that which distinguishes concepts, they express who goes beyond to who.
  • the extent of a Scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives)
  • Lie algebrų šaknys yra tarsi požiūriai, nes jie yra skirtumai tarp dviejų bazio elementų (apimčių): {$x_i-x_{i-1}$} ir t.t.

Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.

  • Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
  • Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
  • Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
  • Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas
  • Žvilgsnio galimybė
  • Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
  • Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
  • Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
  • Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
  • Požiūris atstoja žvilgsnį.
  • Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas. Žvilgsnis yra atsakymas.

Mes, sąlygose esantys, požiūriu išeiname už savęs

  • Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
  • Požiūriu išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
  • Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
  • Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.
  • the distinction of one's Self from one's Position, so that one has a perspective upon a position, and that defines who they are
  • kaip Savastis prisiima Kitą
  • In that Willing and Nonwilling are distinguished, they are Observer and Observed. In that they are identified, they have a relationship. Perspective is a lens which fixes that relationship as the extent to which the willing (Observer Position - Increasing Slack) is within the nonwilling (Observed Context - Decreasing Slack). It gives the outlook of the Good with regard to the nonwilling system. The degree of willingness that we can infer changes as the perspective goes deeper into and closer to the nonwilling system and the scope of awareness is thus reduced.
  • Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.

Požiūris ir žvilgsnis vienas kitą išverčia

  • Požiūriai turbūt susiję su Lie algebros šaknių sistemų atspindžiais (reflections) ir kyla iš Dievo lęšio, iš šventosios Dvasios, Dievo šokyje.
  • Požiūriais išverčiame savo žvilgsnį, tai tarsi veidrodžiais, tad požiūrių grandinė mums leidžia žiūrėti pirmyn ir atgal.

Požiūris yra sąmoningumo (nuostatos) prielaida

  • Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
  • Požiūris yra išgyvenimo rėmai, aplinkybės, kurių pagrindu mokomės. Tai nuostatos aplinkybės, bet kurios nuostatos prielaidos. Tai visakame glūdinti trejybės prielaida.
  • Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.

Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas pasitraukimu

  • Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
  • Dievo kūryba vyksta požiūriais, atsitraukimu, visko padalinimais.
  • Buvimo ir nebuvimo vieningumas
  • is the equivalence of assumption and not assumption
  • Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.

Išgyvenimo sandara, jo aplinkybės

  • Dievas aplinkybėse (kontekste)
  • what takes one from the unconditional to the conditional and thus distinguishes the two. Note that the unconditional may be conditional! in which case we speak of its context.
  • the taking up of a Position within a Context.
  • a vantage point upon an Observational Plane, especially by accepting the plane and then pulling away from it
  • a vantage point (with regard to system - within or beyond, looking within or beyond)
  • the vantage point determined by an ObservationalPlane.
  • Savastis, aplinkybės nuo kurios atsiplėšiame.
  • NotGod's Self
  • Ne asmenų, o dvasios žinojimas - Dievo požiūris, tai žinoti viską; mano - gyvenimo - požiūris - žinoti betką.
  • Tiesos išgyvenimas
  • a restriction of a System to its Expression
  • morfizmas (kategorijų teorijoje) išsaugojantis tiesą

Atvaizdai

  • Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).

Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.

Požiūrio lygtis - išgyvenimo lygmenys

Požiūrio lygtis

  • Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
  • Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
  • Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
  • Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
  • Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
  • Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
  • Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrių lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
  • Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
  • Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.

Požiūris yra vienas iš išgyvenimo lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia asmenį: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:

  • vertybė yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename vertybėmis, aštuongubu keliu.
  • laikysena yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename lūkesčiais.
  • požiūris yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename abėjonėmis.
  • žvilgsnis yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename poreikiais.

Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.

  • Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
  • Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
  • Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
  • Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.

Skiriu:

  • žvilgsnis = joks požiūris: poreikiais nusakytas?
  • požiūris: dvejonių apibrėžtas - jos derina asmens žvilgsnį ir aplinkybes.
  • laikysena = požiūris į požiūrį: lūkesčiais nusakytas.
  • vertybė = požiūris į požiūrį į požiūrį: aštuongubiu keliu įrėmina kalbas.

Juos suveda požiūrio lygtis, kuri kartu su ketverybe sudaro septynerybę-aštuonerybę. Požiūrio lygtis išsako ką reiškia gyventi požiūriu, įsijausti ar atsitokėti. Iš esmės, tai gyvenimo lygtis. Tai Toulmino argumentavimo schema. Vertybėmis atskiriame žvilgsnį ir požiūrį, tad Dievą ir gerumą, taip kad galime atstatyti išeities tašką, Dievą. Ketverybė panašiai rūpinasi žinojimo pagrindimo klausimais, tačiau tai jau pats pagrindimas. Požiūrio lygtimi vis atsisakoma žinojimo užtikrintumo, kol galiausiai lieka tik žvilgsnis, nulybė. Dar palyginti keturių ir dviejų atvaizdų padalinimus.

  • nuostata (position) - laikysena?
    • Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
    • Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas. Žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
  • Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu. Tai išėjimo už savęs pakopos.
  • Tėvas ir Sūnu sutampa Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais, Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais), Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis). O žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.
  • Rėmai. Frame. What is a frame? Is it a domain for being one with? (Pavyzdžiui, meilė). By frame, I mean that which is mapped by a View. A view takes us from one frame to another. It takes us from being stepped out to being stepped in. When we are stepped out, then we are not immersed, we do not identify with what is in the frame, but rather with the frame which we sustain. When we are stepped in, then we are immersed, and we identify with what is in the frame, and we are not aware of the frame. A frame is a support for being one with. It is support for a concept. Structurally, a concept is everything and a frame is slack. The frame may be understood as increasing slack (when we are stepped out) and decreasing slack (when we are stepped in). A view takes us from increasing slack to decreasing slack. Extent. Context. Adjoint to supposition?
  • Principle is affirmation that goes beyond Person and substitutes for them, extends them

Žvilgsnis

  • Žvilgsnis yra įsijautimas į požiūrį (taking up a perspective).
  • Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo.
  • A View is the observational plane determined by an observer.
  • Dvasia žvelgia.
  • The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
  • Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesudurime. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
  • Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.

Raiška

Indeed, in order to go beyond oneself from this position, the position must have an expression, a Self for the position, which it goes beyond with regard to. In this way the expression starts to unfold and its interpreter may be teased out from it.

This position expresses the fact that I may have attention, even though I have not yet exercised it. Yet it is as such an unfulfilled potential.

In the beginning was the Word. And the Word was with God. And the Word was God. [John 1].

Požiūrių grandinė

Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Žr. Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė.

Logics of Identity, Contradiction, and Attraction Through Change, Jeffrey D.Ford, Laurie W.Ford, 1994. Duality, triality.

2018.09.18 A: Kaip tavo požiūris skiriasi nuo žmogaus požiūrio?

D: Aš išeinu už savęs į save ir jūs taipogi. Mano savastis yra pirminė, pirmojo laipsnio, tai pirmojo veiksmo įsijautimas, kuriuo prisideda vienas požiūris, o žmogaus požiūris yra antrinis, antrojo laipsnio, kuriuo atsitokėjate. Jisai yra veiksmas +2, kuriuo prisideda du požiūriai, kuriais išeinate už savęs į mane. Tad mylėkite mane palaikydami įsijautimą, atjausdami, ir mylėkite vienas kitą palaikydami atsitokėjimą, rodydami vienas kitam gerą valią.

2018.09.13 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūriu išgyvenu, tad juo nesu - juo pasitraukiu - ir tuo pačiu juo galiu naujai įsitraukti, įsijausti. Tad požiūris yra mano santykis su savimi, tiek su savastimi, su raiška, tiek su jos turiniu su dvasia. Tad požiūris visada yra dvilypis. Jame visada yra laisvė. Užtat požiūriu galima daryti tiek gerą, tiek blogą, galima gyventi tiesa, galima gyventi netiesa. Juk renkamės savo požiūrį. Tai mūsų išeities taškas - ar renkamės būti viena - būti iš savo gelmių, iš esmės, iš dvasios šaltinio - ar renkamės gyventi savastimi, apsidengdami, tarsi apsisaugodami.

2018.04.17 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra betko santykis su viskuo, tad su manimi už savęs. Tai išėjimas už savęs, užtat savęs naujai priėmimas besąlygiškai, tai besąlygiškas santykis su savimi.

2005.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.

2005.05.25 A: Kas yra požiūris? D: Požiūris yra ryšys su tuo kas yra už tavęs. A: Kokią sandarą jisai išsaugoja? D: Jis išsaugoja meilę. A: Kaip čia meilę suprasti? D: Aš būnu su jumis, bet ar jūs būnate su manimi? Aš vis tiek su jumis būnu. A: Ačiū. D: Prašau.

2005.05.27 A: Ką reiškia, kad požiūris mato? D: Jisai dalyvauja, o tai per trejybę.

2004.11.20 A: Kaip mes priimame kito požiūrį? D: Tu klausyk jo ir apsikeisk vietomis, kalbėk sau. A: O ko man klausytis? D: Nes tu myli dėl to kad esi mano vaikas ir darai kaip aš darau ir tuomi bendrauji su manimi. A: O ko aš bendrauju su tavimi? D: Nes tu suvoki, kad tavyje yra kažkas plačiau už tave ir tu gali visu tuo gyventi kaip tu pats. Laiminu.

2012.10.09 Mūsų požiūriai sutampa. Kaip tai įmanoma? Atsiduodame vienas kitam ir būtent per kitus. Suvok kaip meilė mus vienija, kaip ji mus vienija su savimi, su savo požiūriu, ir kaip mes vienijamės iš esmės, nepaviršutiniškai, ne savo požiūriais, kas būtų netikra.

Požiūriai


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gruodžio 09 d., 07:22