调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti


Žr. Sąmoningumas, Dorovės tyrimas, Dorovės ėsmė, Amžinas gyvenimas, Meilė

Kas yra sąmoningėjimas? Kaip sąmoningėjame?

Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?

Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?


Apibrėžti sąmoningėjimą. Tirti, kaip sąmoningėjame. Susieti su amžina branda.

  • Valia yra didesnis sąmoningumas, tačiau paklusimas Dievui yra taipogi didesnis sąmoningumas. Kaip suderinti šias dvi skirtingas kryptis?
  • Ką reiškia gyventi Dievu jei tai mažiausiai sąmoninga?
  • Kokiais žaidimais sąmoningėjame, bręstame?
  • Kaip amžina branda susijusi su sąmoningėjimu?

Kas yra sąmoningėjimas?

  • Pasirinkimas
    • gyventi vis plačiau
    • gyventi plačiau už save
    • gyventi platesne apimtimi (niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo)
      • platesne savęs suvokimo apimtimi
      • platesniu, išsamesniu (apibrėžtu) skirtumu tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir jį išsakančio žinojimo (atsakymo, įsijautimo).
    • labiau atskleisti prielaidas
  • Nuovokos augimas.
  • Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
  • Kelias iš sąlygiškų asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą.
  • Šviesuolio brandos kelias.
  • Amžinas gyvenimas.

Sąmoningėjimas, tai sąmoningumo telkimas

  • Grynas sąmoningumas yra sąmoningumo žinojimas. Sąmoningumo sąmoningumas yra atskyrimas sąmoningumo (žinojimo) nuo jo prielaidų (nežinojimo), nuo sąmoningumo patikrinimo. O tas sąmoningumo nežinojimas, patikrinimas yra sąmoningumo įkūnijimas.
  • Sąmoningumo liepsnelė į viską žiūrį vis naujai, tad "mod kernel", tai yra, žiūri tiktai mažiausią, naujausią žingsnį sandą, ir atsisako viso ankstyvesnio žinojimo. Tai vyksta, pavyzdžiui, klausimais tobulinant vertybę, ir panašiai su kitomis pirminėmis sandaromis.
  • Mes Dievo veidrodžiai. Dievui mūsų gyvenimai yra pasaulio veidrodžiai. Užtat mes taip pat matome tais veidrodžiais. Juk mums priklauso tą veidrodį vis patikslinti. Tad tie veidrodžiai yra dvejopi ir mums su Dievu reikia suderinti mūsų požiūrius, kad tiek Dievas, tiek mes teisingas išvadas darytumėme.
  • Savęs patikslinimas. Jeigu sau nepatinku, galiu save pakeisti. Ką tai pasako apie savęs tęstinumą, savęs susiderinamumą ir nesusiderinamumą?
  • Sąmoningėjimas yra vis brandesnis, jautresnis sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.
  • Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.
    • Juos skiria niekas kada Dievas išeina už savęs į save.
    • Juos skiria kažkas (mūsų savastis) kada mes požiūriu išeiname už savęs.
    • Juos skiria betkas kada žaidimu, klausimu ir atsakymu, kuriame tam tikrą pasaulį.
    • Juos skiria viskas kada skirtingi asmenys susiklauso malda.

Sąmoningėjimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.

  • Sąmoningėjimas plėtojasi asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu. Mažiausią sąmoningumą išgyvename Dievu, didžiausią Kitu.
    • Sąmoningėjimas yra ėjimas iš nieko nežinojimo/žinojimo į visko nežinojimą/žinojimą.
    • Sąmoningėjimu vis labiau išryškėja mūsų prielaidos, kurias išsako suvokimo lygmenys. Sąmoningėjimu išryškėja skirtumas tarp mūsų sąlygiškumo ir Dievo besąlygiškumo. Tą skirtumą išsako auganti apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
    • Sąmoningėjimas veda iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Yra keturios apimtys, tad šešios galimybės sąmoningėjimui. Kartu paėmus, šios šešios galimybės grindžia tarpą, kurį išreiškia amžinas gyvenimas.
  • Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
    • Sąmoningėjimas tad išsako augantį požiūrių skaičių skiriantį žinojimą ir nežinojimą. Dievui tai +0, jam išeinant už savęs, o Man tai +1, grindžiant dorovę ir požiūrių grandinę.
  • Sąmoningėjimas yra grįžimas trejybe į tą pačią (mus atstojančią) nuostatą, ją patvirtinę ar patikslinę.
  • Sąmoningėjimu Dievas išnyksta, gyvename Kitu, tad gyvename viena. (Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.)

Kas grindžia sąmoningėjimą

  • Yra keturi lygmenys (ar, koks, kaip, kodėl) ir trys doroviniai pasirinkimai (Dievas ar asmuo, asmuo ar asmenybė, asmenybė ar pasaulis). Jie grindžia sąmoningėjimą.
  • Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
  • Įsakymu "Mylėk priešą" renkamės Dievą vietoj asmens. Įsakymu "Mylėk artimą kaip save patį" renkamės asmenį vietoj asmenybės. Kokiu įsakymu renkamės asmenybę vietoj pasaulio? "Mylėk save"?
  • Sąmoningumas, kaip įsakymo (Dievo valios) paisymas. Žemiausiame sąmoningumo lygmenyje - poreikiuose - išsiskiria išorinė galimybė laikytis Dievo ("Aš esu...") ar savęs.

Sąmoningumas ir sąmoningėjimas

  • Troškimai ir netroškimai išsako sąmoningumą. Jų apimčių palyginimas išsako sąmoningėjimą.
  • Iš vienos pusės, renkamės ar gyventi valia už mūsų (sąmoningai) ar gyventi savo valia, mumyse (nesąmoningai). Ir jei gyventi savo valia, tai renkamės ar gyventi plačiau, sąmoningiau.
  • Sąmoningumas: Jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. * Sąmoningėjimas: O jeigu žiūrėti pirmyn, Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda.

Kas yra sąmoningumo lygis?

  • Sąmoningumo lygį išsako apimties platumas.
DievasTuKitas
Dievo požiūrisžmogaus požiūrisžmogaus požiūris į Dievo požiūrį įžmogaus požiūris į Dievo požiūrį į
  žmogaus požiūrįžmogaus požiūrį į Dievo požiūrį
   žmogaus požiūrį
joks požiūrispožiūrispožiūris į požiūrįpožiūris į požiūrį į požiūrį
jokia savastisvienguba savastisdviguba savastistriguba savastis

Kūnu žinome, o proto nežinome. Širdis išmano mūsų protu sukauptą žinojimą, tad yra labiau išmani, kaip protas. Tačiau valia leidžia mums rinktis tarp širdies ir proto, tad leidžia mums patikrinti tiek vieną, tiek kitą.

Kodėl sąmoningėjame

  • Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
  • Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
  • Sąmoningėjimas išgrynina gyvenimą ir veda prie esmės, prie prielaidų, prie Dievo būtinumo.
  • Sąmoningėjimu reiškiasi amžinas gyvenimas.
  • Sąmoningėjimu priimame Dievo požiūrį, gyvename vis brandesniu nežinojimu, užtat amžina branda, amžinu gyvenimu.

Kaip sąmoningėjame

  • Atjausdami
  • Atjausdami Dievo žvilgsniu (troškimu) išgyvename platesnę apimtį (netroškimu), tad sąmoningėjame.
  • Auga atjautos galimybės. Mane atjausti gali tik Dievas. Tave atjausti galime Aš ir Dievas. Kitą atjausti galime Tu, Aš ir Dievas.
  • Požiūriais. Požiūriais išeiname už savęs iš siauresnės apimties į platesnę apimtį.
  • Kalbomis, tad vidiniais požiūriais, kuriais įsisaviname savastį. Pagrindimu atjaučiame rūpėjimu; įvardijimu atjaučiame tikėjimu; pasakojimu atjaučiame paklusimu.
  • Labiau prisiimant savastį ir labiau jos atsisakant. Išeinant už savęs prisiimama savastis. O sueinant atsisakoma savasties. Savastis keturiuose lygmenyse (kūne, prote, širdyje, valioje) skiria žinojimą ir nežinojimą. Pavyzdžiui, širdis skiria tai, kas savo (žinoma, pažįstama) ir svetima (nežinoma, nepažįstama). Lygmenys mažiau ar daugiau atskleidžia valią.
  • Asmenimis. Sąmoningumas auga asmenimis. Asmenys savo žinojimu skiriasi nuo Dievo nežinojimo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievas yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.
  • Įsakymu mylėti. Įsakymas, dėsnis, kyla iš Dievo požiūrio, iš nežinojimo.
  • Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
  • Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais
  • Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.

Sąmoningumo lygmenys

  • Spirit has no self, hence no self-understanding
  • Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
  • Representation is for self-understanding through others
  • Unity is for self-understanding through God

Sąmoningėjimas apimtimis

  • Nieko apimtyje sutampa žinojimas (įsijautimas), nežinojimas (atsitokėjimas) ir sąmoningumas, tačiau apimčiai platėjant visi trys išsiskiria.
  • Užtat jisai išryškėja išsiskiriant žinojimui ir nežinojimui, tad sąmoningėjant, būtent mumis.
  • Dievas savo tyrimu sąmoningėja. Augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, tuo pačiau augant nežinojimui, ryškėjant sąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.

Sąmoningėjimas ir tiesa

Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.

Dievo ir mūsų sąmoningėjimas plėtojasi atvirkščiai

  • Jisai tad plėtojasi atvirkščiai, kaip mes. Juk jisai pradeda nuo sąmoningumo. Užtat jisai sąmoningėja mūsų sąmoningėjimu, pradėjus žinojimu ir nežinojimu ir išvystant jų skirtumą.
  • Mūsų amžinas gyvenimas - mūsų sąmoningėjimas - yra pirmapradžio Dievo sąmoningumo išvertimas, jo esmė ir pagrindas.
  • Dievas kaip ir lengvai atsisako sąmoningumo, o mes jį labai sunkiai išpuoselėjame. Tačiau sąmoningumo esmė yra ištisai savęs atsisakyti vardan nešališkumo. Tad auga dviprasmybė, ar pirmapradyje Dieve glūdi nepaprastai išpuoselėta išmintis ir žinojimas, grindžiantis jo nedvejojantį pasitraukimą.

2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningėjimas | sąmoningėjame]?

D: Jūs pasirinkdami mane vietoj savęs atsisakote savęs, savo žinojimo, tad renkatės nežinojimą. Tad pasirinkdami nežinojimą jūs išryškinate sąmonę ir tokiu būdu sąmoningėjate. O tuo pačiu augate laisve rinktis taip toliau, išvystote gyvenimą nežinojimu šalia gyvenimo žinojimu, tad išvystote dvigubą gyvenimą, tiek sąmonės, tiek pasąmonės, tiek Dievo, tiek savęs, kaip žmogaus.

2018.04.23 A: Kaip sąmoningėjimas susijęs su pasirinkimais?

D: Jums suteikiu laisvę, bet ar jūs šią laisvę priimate? Jūs ją priimate sąmoningėjimu. Tuomet jūs galite sąmoningai rinktis įsijausti ar atsitokėti, gyventi pasąmone ar sąmone, tapti mažiau ar daugiau sąmoningais. Tad klausimas ar jūs renkatės pasąmone ar sąmone? Užtat svarbus yra jų ryšys, kad sąmonė pamokytų ir išlavintų pasąmonę rinktis sąmoningumą, jo siekti, kaip savo veidrodžio, lygiai kaip pasąmonė yra sąmonės veidrodis. Tame yra sąmoningėjimo esmė, kaip jūs esate išlavinę tą veidrodį, kaip jūs esate išpuoselėję savo sąžinę, o tai yra dorovės esmė. O dorove ieškote manęs pasaulyje, ieškote sąmonės pasąmonėje, savęs ieškote kituose ir manęs savyje.

2004.12.28 A: Kam sąmoningėjimas reikalingas? D: Sąmoningėjimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.

2004.12.20 A: Koks ryšys tarp suvokimo atsiradimo ir sąmoningėjimo (sandara, atvaizdas, vieningumas)? D: Susikalbėjimas vyksta įvairiais lygmenimis ir sąmoningėjimas juos tam atskleidžia.

2004.11.12 A: Koks ryšys tarp sąmoningėjimo ir nulybės atvaizdų? D: Aš galiu būti jumyse įvairiai, priklausomai nuo to kaip mes bendraujame.

2004.11.03 A: Kaip iš sąmoningumo iškyla sandara, atvaizdai ir vieningumas? D: Sąmoningėjimas yra išėjimas už savęs. O tai yra manęs neužmiršimas, grįžimas į save. A: O kaip tad su ketverybe? D: Iš už manęs jau atrodo kitaip.


Sąmoningėjimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 vasario 19 d., 10:57