神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Apibrėžti sąmoningėjimą. Tirti, kaip sąmoningėjame. Susieti su amžina branda.

Kas yra sąmoningėjimas?

  • Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
  • Kaip sąmoningėjimo pakopos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?
  • Valia yra didesnis sąmoningumas, tačiau paklusimas Dievui yra taipogi didesnis sąmoningumas. Kaip suderinti šias dvi skirtingas kryptis?
  • Ką reiškia gyventi Dievu jei tai mažiausiai sąmoninga?
  • Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?

Kodėl sąmoningėjame?

  • Koks sąmoningėjimo vaidmuo?

Kaip sąmoningėjame?

  • Kaip susivokiama?
  • Kokiais žaidimais sąmoningėjame, bręstame?
  • Ar sąmoningėjimas prasideda susivokimu ar susikalbėjimu?
  • Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
  • Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?

Kokios sąsajos?

  • Kaip keturios sąmoningėjimo pakopos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?
  • Kaip amžina branda susijusi su sąmoningėjimu?
  • Kaip lygmenys dvasia-sandara-atvaizdai-vieningumas susiję su sąmoningėjimu?
  • Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
  • Kaip meilė, branda, sąmoningėjimas, nežinojimas ir žinojimas yra susiję?
  • Kaip susitelkimas neigimu susijęs su ketverybės narių neigimu, su nulybės atvaizdais?

Kas yra sąmoningėjimas?

  • Pasirinkimas
    • gyventi vis plačiau
    • gyventi plačiau už save
    • gyventi platesne apimtimi (niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo)
      • platesne savęs suvokimo apimtimi
      • platesniu, išsamesniu (apibrėžtu) skirtumu tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir jį išsakančio žinojimo (atsakymo, įsijautimo).
    • labiau atskleisti prielaidas
  • Nuovokos augimas.
  • Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
  • Kelias iš sąlygiškų asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą.
  • Šviesuolio brandos kelias.
  • Amžinas gyvenimas.

Dievo sąmoningėjimas

  • Dievas sąmoningėja šildamas. Jisai šyla būtent mumis, mūsų atsiskleidimais, kuriuos palaiko meile.
  • Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
  • Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Meilės mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Sąmoningėjimas, tai sąmoningumo telkimas

  • Grynas sąmoningumas yra sąmoningumo žinojimas. Sąmoningumo sąmoningumas yra atskyrimas sąmoningumo (žinojimo) nuo jo prielaidų (nežinojimo), nuo sąmoningumo patikrinimo. O tas sąmoningumo nežinojimas, patikrinimas yra sąmoningumo įkūnijimas.
  • Sąmoningumo liepsnelė į viską žiūrį vis naujai, tad "mod kernel", tai yra, žiūri tiktai mažiausią, naujausią žingsnį sandą, ir atsisako viso ankstyvesnio žinojimo. Tai vyksta, pavyzdžiui, klausimais tobulinant vertybę, ir panašiai su kitomis pirminėmis sandaromis.
  • Mes Dievo veidrodžiai. Dievui mūsų gyvenimai yra pasaulio veidrodžiai. Užtat mes taip pat matome tais veidrodžiais. Juk mums priklauso tą veidrodį vis patikslinti. Tad tie veidrodžiai yra dvejopi ir mums su Dievu reikia suderinti mūsų požiūrius, kad tiek Dievas, tiek mes teisingas išvadas darytumėme.
  • Savęs patikslinimas. Jeigu sau nepatinku, galiu save pakeisti. Ką tai pasako apie savęs tęstinumą, savęs susiderinamumą ir nesusiderinamumą?

Sąmoningėjimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.

  • Sąmoningėjimas vysto vis jautresnį, brandesnį sąmonės ir pasąmonės atitikimą.
  • Sąmoningėjimas plėtojasi asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu. Mažiausią sąmoningumą išgyvename Dievu, didžiausią Kitu.
    • Sąmoningėjimas yra ėjimas iš nieko nežinojimo/žinojimo į visko nežinojimą/žinojimą.
    • Sąmoningėjimu vis labiau išryškėja mūsų prielaidos, kurias išsako suvokimo lygmenys. Sąmoningėjimu išryškėja skirtumas tarp mūsų sąlygiškumo ir Dievo besąlygiškumo. Tą skirtumą išsako auganti apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
    • Sąmoningėjimas veda iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Yra keturios apimtys, tad šešios galimybės sąmoningėjimui. Kartu paėmus, šios šešios galimybės grindžia tarpą, kurį išreiškia amžinas gyvenimas.
  • Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
    • Sąmoningėjimas tad išsako augantį požiūrių skaičių skiriantį žinojimą ir nežinojimą. Dievui tai +0, jam išeinant už savęs, o Man tai +1, grindžiant dorovę ir požiūrių grandinę.
  • Sąmoningėjimas yra grįžimas trejybe į tą pačią (mus atstojančią) nuostatą, ją patvirtinę ar patikslinę.
  • Sąmoningėjimu Dievas išnyksta, gyvename Kitu, tad gyvename viena. (Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.)
  • Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
  • Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.
  • Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.
    • Juos skiria niekas kada Dievas išeina už savęs į save.
    • Juos skiria kažkas (mūsų savastis) kada mes požiūriu išeiname už savęs.
    • Juos skiria betkas kada žaidimu, klausimu ir atsakymu, kuriame tam tikrą pasaulį.
    • Juos skiria viskas kada skirtingi asmenys susiklauso malda.

Sąmoningėjimas yra vienas iš trijų pasirinkimų

  • Sąmoningėjimu renkamės gyventi sąmoningesniame lygmenyje.
  • Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo. Netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.
  • Be sąmoningėjimo, taip pat renkamės gyventi Dievu (sąmoningumu, suvokimu, amžinu gyvenimu) ir ne savimi (nesąmoningumu, šiaip gyvenimu), ir kai neturime ryšio su Dievu, renkamės gyventi trejybės poslinkiu.
  • Troškimai ir netroškimai išsako sąmoningumą. Jų apimčių palyginimas išsako sąmoningėjimą.

Kodėl sąmoningėjame

  • Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
  • Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
  • Sąmoningėjimas išgrynina gyvenimą ir veda prie esmės, prie prielaidų, prie Dievo būtinumo.
  • Sąmoningėjimu reiškiasi amžinas gyvenimas.
  • Sąmoningėjimu priimame Dievo požiūrį, gyvename vis brandesniu nežinojimu, užtat amžina branda, amžinu gyvenimu.

Kaip sąmoningėjame

  • Atjausdami
  • Atjausdami Dievo žvilgsniu (troškimu) išgyvename platesnę apimtį (netroškimu), tad sąmoningėjame.
  • Auga atjautos galimybės. Mane atjausti gali tik Dievas. Tave atjausti galime Aš ir Dievas. Kitą atjausti galime Tu, Aš ir Dievas.
  • Požiūriais. Požiūriais išeiname už savęs iš siauresnės apimties į platesnę apimtį.
  • Kalbomis, tad vidiniais požiūriais, kuriais įsisaviname savastį. Pagrindimu atjaučiame rūpėjimu; įvardijimu atjaučiame tikėjimu; pasakojimu atjaučiame paklusimu.
  • Labiau prisiimant savastį ir labiau jos atsisakant. Išeinant už savęs prisiimama savastis. O sueinant atsisakoma savasties. Savastis keturiuose lygmenyse (kūne, prote, širdyje, valioje) skiria žinojimą ir nežinojimą. Pavyzdžiui, širdis skiria tai, kas savo (žinoma, pažįstama) ir svetima (nežinoma, nepažįstama). Lygmenys mažiau ar daugiau atskleidžia valią.
  • Asmenimis. Sąmoningumas auga asmenimis. Asmenys savo žinojimu skiriasi nuo Dievo nežinojimo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievas yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.
  • Įsakymu mylėti. Įsakymas, dėsnis, kyla iš Dievo požiūrio, iš nežinojimo.
  • Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
  • Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais
  • Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.
  • Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
  • Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.
  • Netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Sąmoningumo lygmenys

Kas yra sąmoningumo lygis?

  • Sąmoningumo lygį išsako apimties platumas.
  • Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis.
  • Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.
  • Sąmoningumo lygmenys yra suvokimo lygmenys.
  • Jais valios išsiskiria ir susiveda.
  • Yra keturi lygmenys (ar, koks, kaip, kodėl) ir trys doroviniai pasirinkimai (Dievas ar asmuo, asmuo ar asmenybė, asmenybė ar pasaulis). Jie grindžia sąmoningėjimą.
  • Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.

Sąmoningėjimas apimtimis

  • Nieko apimtyje sutampa žinojimas (įsijautimas), nežinojimas (atsitokėjimas) ir sąmoningumas, tačiau apimčiai platėjant visi trys išsiskiria.
  • Užtat jisai išryškėja išsiskiriant žinojimui ir nežinojimui, tad sąmoningėjant, būtent mumis.
  • Dievas savo tyrimu sąmoningėja. Augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, tuo pačiau augant nežinojimui, ryškėjant sąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
DievasTuKitas
Dievo požiūrisžmogaus požiūrisžmogaus požiūris į Dievo požiūrį įžmogaus požiūris į Dievo požiūrį į
  žmogaus požiūrįžmogaus požiūrį į Dievo požiūrį
   žmogaus požiūrį
joks požiūrispožiūrispožiūris į požiūrįpožiūris į požiūrį į požiūrį
jokia savastisvienguba savastisdviguba savastistriguba savastis

Kūnu žinome, o proto nežinome. Širdis išmano mūsų protu sukauptą žinojimą, tad yra labiau išmani, kaip protas. Tačiau valia leidžia mums rinktis tarp širdies ir proto, tad leidžia mums patikrinti tiek vieną, tiek kitą.

Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Vienumo sampratos

  • visuomenės dalia
  • asmenų dalia
  • asmenų troškimai
  • trokštama visuomenė
  • Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
  • pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
  • pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
  • sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (išgyvenimo apytaką) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

  • Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
  • Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
  • Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
  • Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos

  • Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
  • yra vs. nėra
  • nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
  • sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji išgyvenimo apytakos lygmenys.

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.

Sąmoningėjant griežtėja tiesa

  • Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.

Dievo ir mūsų sąmoningėjimas plėtojasi atvirkščiai

  • Jisai tad plėtojasi atvirkščiai, kaip mes. Juk jisai pradeda nuo sąmoningumo. Užtat jisai sąmoningėja mūsų sąmoningėjimu, pradėjus žinojimu ir nežinojimu ir išvystant jų skirtumą.
  • Mūsų amžinas gyvenimas - mūsų sąmoningėjimas - yra pirmapradžio Dievo sąmoningumo išvertimas, jo esmė ir pagrindas.
  • Dievas kaip ir lengvai atsisako sąmoningumo, o mes jį labai sunkiai išpuoselėjame. Tačiau sąmoningumo esmė yra ištisai savęs atsisakyti vardan nešališkumo. Tad auga dviprasmybė, ar pirmapradyje Dieve glūdi nepaprastai išpuoselėta išmintis ir žinojimas, grindžiantis jo nedvejojantį pasitraukimą.

Užrašai

  • Sąmoningėdami sutelkiame dėmesį į skirtumą tarp Kaip ir Koks, nes jo pagrindu remiasi lygmenys Kodėl ir Ar.

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?

  • Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
  • Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
  • Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
  • Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
  • Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
  • Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.

2019.12.07 A: Kaip auga mūsų sąmoningumas?

D: Sąmoningumą išreiškia jūsų valia, nustatanti santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Valios stiprumą išsako pasąmonė, kurią išsiugdote, kad galėtumėte išryškinti valios galimybes, aštuonis laipsnius tarp septynerybės išsakyto pasąmonės laisvumo ir nulybės apibrėžto sąmonės dieviškumo. Tad matai kaip padalinimai ir laipsnynas išsako šį santykį, kaip gerojo vaiko trejybė remiasi sąmone, o blogojo vaiko trejybė remiasi pasąmone, kaip išryškintos padalinimų rato aštuonios būsenos. Dorovė išskiria šias būsenas nes išskiria trijų veiksnių galimybes, pridėti pasąmonės požiūrį, ar samonės požiūrį į požiūrį, ar sąmoningumo požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad dorovė išskiria šias tris galimybes, o pasąmonė jas įtvirtina, jas įsisavindama išgyvenimu. Užtat dorovė jus brandina, o nedorovė jūsų nebrandina. Tad svarbu gyventi visais: Savimi, Tavimi ir Kitu. Tuomet gyvensite Dievu, tai dorovės esmė. Gyvensite meile ir bręsite amžinai.

2018.04.25 A: Kap pasirinkimais sąmoningėjame?

D: Jūs pasirinkdami mane vietoj savęs atsisakote savęs, savo žinojimo, tad renkatės nežinojimą. Tad pasirinkdami nežinojimą jūs išryškinate sąmonę ir tokiu būdu sąmoningėjate. O tuo pačiu augate laisve rinktis taip toliau, išvystote gyvenimą nežinojimu šalia gyvenimo žinojimu, tad išvystote dvigubą gyvenimą, tiek sąmonės, tiek pasąmonės, tiek Dievo, tiek savęs, kaip žmogaus.

2018.04.23 A: Kaip sąmoningėjimas susijęs su pasirinkimais?

D: Jums suteikiu laisvę, bet ar jūs šią laisvę priimate? Jūs ją priimate sąmoningėjimu. Tuomet jūs galite sąmoningai rinktis įsijausti ar atsitokėti, gyventi pasąmone ar sąmone, tapti mažiau ar daugiau sąmoningais. Tad klausimas ar jūs renkatės pasąmone ar sąmone? Užtat svarbus yra jų ryšys, kad sąmonė pamokytų ir išlavintų pasąmonę rinktis sąmoningumą, jo siekti, kaip savo veidrodžio, lygiai kaip pasąmonė yra sąmonės veidrodis. Tame yra sąmoningėjimo esmė, kaip jūs esate išlavinę tą veidrodį, kaip jūs esate išpuoselėję savo sąžinę, o tai yra dorovės esmė. O dorove ieškote manęs pasaulyje, ieškote sąmonės pasąmonėje, savęs ieškote kituose ir manęs savyje.

2004.12.28 A: Kam sąmoningėjimas reikalingas? D: Sąmoningėjimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.

2004.12.20 A: Koks ryšys tarp suvokimo atsiradimo ir sąmoningėjimo (sandara, atvaizdas, vieningumas)? D: Susikalbėjimas vyksta įvairiais lygmenimis ir sąmoningėjimas juos tam atskleidžia.

2004.11.12 A: Koks ryšys tarp sąmoningėjimo ir nulybės atvaizdų? D: Aš galiu būti jumyse įvairiai, priklausomai nuo to kaip mes bendraujame.

2004.11.03 A: Kaip iš sąmoningumo iškyla sandara, atvaizdai ir vieningumas? D: Sąmoningėjimas yra išėjimas už savęs. O tai yra manęs neužmiršimas, grįžimas į save. A: O kaip tad su ketverybe? D: Iš už manęs jau atrodo kitaip.


Sąmoningėjimas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugsėjo 13 d., 12:32