Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Viena istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2018 rugsėjo 20 d., 06:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 141-146 eilutės:
* požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
* gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
* teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
bendrumas už sąlygų, nepaisant jų - savybių vienumas
* tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
* gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
Pridėtos 149-150 eilutės:
* bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
* bendras reikalas
Pakeistos 155-160 eilutės iš
* požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
* gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
* teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
* bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
* bendras reikalas
* tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
į:
Pakeista 159 eilutė iš:
* gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
į:
2018 rugsėjo 20 d., 06:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 134 eilutė:
būklės vienumas - atskirtumas
Pridėta 136 eilutė:
sąlygų bendrumas, sutapimas - už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten
Ištrintos 137-139 eilutės:
* kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
* meilė - susitelkimas į mylimąjį
* dvasios plazdenimas
Pridėtos 141-146 eilutės:
susietumas
* kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
* dvasios plazdenimas
sutelktumas, tikslingumas
* meilė - susitelkimas į mylimąjį
2018 rugsėjo 19 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* Kame žmogus yra viena ir neviena?
2018 rugsėjo 19 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 74-112 eilutės:
[++Ką reiškia būti viena?++]

Buvimas viena, tai:
* Nesame varžomi savasties.
** nesivaržymas savimi, neigimu
** Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
* tįsumas
** dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
** dvasios būdas
** Dievo būdas
** rūpestis
* turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
* kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
* įsijungimas savo požiūriu
* įtraukimas
* leisti rūpėti
* Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
* šališkumas
* kas išreiškia save aplinkose tokiais būdais:
** Dvasia - už santvarkos
** Sandara - už dalyvių
** Atvaizdai - dalyviuose
** Vieningumas - santvarkoje
* the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know
* Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
* asmens (who) prielaida
* being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
* žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

'''Buvimas ne viena'''

Buvimas ne viena, tai:
* '''not sharing the grounds for definition'''
* the basis for Not
* not including one's own perspective
* not having things matter
* nonsubjectivity
* not Caring
Ištrintos 368-405 eilutės:

'''Buvimas viena'''

Buvimas viena, tai:
* tįsumas
** dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
** dvasios būdas
** Dievo būdas
** rūpestis
* turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
* kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
* įsijungimas savo požiūriu
* nesivaržymas savimi, neigimu
* įtraukimas
* leisti rūpėti
* Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
* Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
* subjectivity
* what expresses itself in Contexts as:
** Spirit - beyond system
** {{Structure}} - beyond participants
** {{Representation}} - within participants
** {{Unity}} - within system
* the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know
* Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
* asmens (who) prielaida
* being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
* žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

'''Buvimas ne viena'''

Buvimas ne viena, tai:
* '''not sharing the grounds for definition'''
* the basis for Not
* not including one's own perspective
* not having things matter
* nonsubjectivity
* not Caring
2018 rugsėjo 15 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 269-273 eilutės:
Attach:overviewconcepts.jpg

Attach:allone.jpg
Ištrintos 778-784 eilutės:

[+Užrašai+]

Attach:overviewconcepts.jpg

Attach:allone.jpg
2018 rugsėjo 15 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 261-268 eilutės:
"Buvimo viena" (being one with) rūšys:
* Unified
* Familiar
* Unobstructed
* Complete (Pilnatvė)

Dievą suvokiu kaip pilną žvilgsnį (complete view) ir žmogų kaip nepilną žvilgsnį.
Pridėtos 774-779 eilutės:

[+Užrašai+]

Attach:overviewconcepts.jpg

Attach:allone.jpg
2018 rugsėjo 13 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 7 eilutė:
Ištrinta 41 eilutė:
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
>><<
Ištrintos 58-59 eilutės:
>><<
Ištrintos 66-67 eilutės:

Esame viena: Asmenimi, Bendryste, Dievu, Kitu, Meile, Požiūriais.
2018 rugsėjo 13 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
----------------
Pridėtos 4-5 eilutės:

'''Kokiais būdais esame viena?'''
Ištrinta 6 eilutė:
Ištrintos 61-62 eilutės:
Kaip esame viena: [[VienaAsmenimi]] [[VienaBendryste]] [[VienaDievu]] [[VienaKitu]] [[VienaMeile]] [[VienaPožiūriais]]
Pridėtos 70-71 eilutės:

Esame viena: Asmenimi, Bendryste, Dievu, Kitu, Meile, Požiūriais.
2018 rugsėjo 13 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 59-60 eilutės:
Kaip esame viena: [[VienaAsmenimi]] [[VienaBendryste]] [[VienaDievu]] [[VienaKitu]] [[VienaMeile]] [[VienaPožiūriais]]
Pridėtos 678-689 eilutės:

'''Sutapimas'''

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) [[Sutapti]]
* Tapatumas (''same'') ir skirtingumas (''different'') yra vienas iš [[dvejybė | dvejybės]] atvaizdų.
** Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
** ''Equate'' and ''keep separate'' are the active forms of ''same'' and ''different''. '''Atskyrimas''', '''KeepSeparate''', '''Separate''' - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
** Neigimas (''negation - not''). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. ''Keep separate'' means ''Not the same''. ''Equate'' means ''Not different''. ''Keep separate'' requires more energy than ''equate'' because ''same'' requires more energy than ''different''. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
* Grounds are what is equal.
** Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
** Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
** Atvaizdų [[vieningumas]], tai dvasios esmė.
2018 rugsėjo 13 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vieningumas]], [[Žinynas]], [[Suvedimas]], [[Ir vienas]], [[Malda]], [[Dievo šokio išdavos]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Žinynas]], [[Suvedimas]], [[Ir vienas]], [[Malda]], [[Dievo šokio išdavos]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], [[Požiūriai]], [[Požiūrių sudūrimas]], Buvimas ne viena, [[Benoit Couture]], [[Vienumas2007]], žvilgsnis, laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.
Pakeistos 286-289 eilutės iš
'''Sąmoningėjimas'''

* Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.
į:
Ištrintos 592-595 eilutės:
See also: {{Overview}}, {{Perspective}}, GoodUnderstanding

-----
Ištrintos 596-597 eilutės:
See also: {{View}}, AlgebraOfViews, CompositionOfViews, GoodUnderstanding
Pakeistos 607-612 eilutės iš
------------------

'''Dialogue'''

An important part of a UniversalLanguage or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.
į:
'''Pokalbis'''

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.
Ištrintos 666-669 eilutės:
See: Separate, Position, Heart, Redundancy, Slack, Views, BeingOneWith, GoingBeyondOneself, [[Benoit Couture]]

===Coinciding===
Pakeista 679 eilutė iš:
===Coinciding===
į:
'''Sutapimas'''
2018 rugsėjo 13 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
fŽr. [[Vieningumas]], [[Malda]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Žinynas]], [[Suvedimas]], [[Ir vienas]], [[Malda]], [[Dievo šokio išdavos]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate
Pridėtos 676-770 eilutės:
[+Sutapimas+]

See: Separate, Position, Heart, Redundancy, Slack, Views, BeingOneWith, GoingBeyondOneself, [[Benoit Couture]]

===Coinciding===

Coinciding is...
* the shift of reference from Perspective to Position by removal of [ThisWiki:Contexts Context]
* BeingOneWith
* the Love which allows Spirit to be in Structure for coinciding keeps spirit free within structure
* the receding of expression, it is our creativity
* the fullness of God, of human and of other, as they are related.
* God's Self which he ever goes beyond by coinciding with all who might ever go beyond themselves.
* Empathy.
* the unexpressed (?)

The unfolding of coinciding is driven by love as the question '''Who is coinciding?''' and the reply '''I am coinciding''' whose meaning keeps shifting. This question goes beyond as a call to all regardless of context to coincide. It thereby includes us as expressions of what is prior to our own context. We are the ones in context who are coinciding, and so we acknowledge what is prior to context that reaches out through us. Within any context the question Who is coinciding? orientates us to take up the position that is beyond context and coincide along with it, and thus reaching out along with it from what is before our context out to a context beyond ours. Yet the same question ever heightens the separation between lover and loved which is the context that the one must cross to reach out to the other.

===Coinciding===

The position of Other is progressively defined until it is Coinciding as SelfCoinciding. Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one (as Observer) and their Self (as ObservationalPlane) when the latter is taken as Other with which they coincide and which distinguishes the two. Understanding is thus the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other. Love, whose question '''Who is coinciding?''' drives the Unfolding Structure of the position, coincides with Truth, whose reply '''I am coinciding''' drives the Collapsing Spirit of the one who takes up the position. This happens by completely unfolding the position so that it is definite to the point of establishing an Other for whom having a position and taking it up are one and the same, and then expanding the significance of this Other's self-coinciding until it characterizes the full scope of the position. The I shifts step by step from the one who is going beyond to their Self, the Other they are going beyond to, with whom they are coinciding, until it is the Other that is coinciding. This is the shift from GodTheFather to God.

We can thus add context upon context, which makes the coinciding ever more definite as to who is coinciding with whom. The question Who is coinciding? makes explicit what separates us. It has truths grow from soft to hard as follows.
* The question Who is coinciding? evokes a Context where positions are separated by Divergences with regard to the DefaultPosition. We take this up as Structure.
* The question Who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context where positions are separated by Distinctions as to what is implicit within them. We take this up as Representation.
* The question Who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context where positions are separated as Divisions of a whole. We take this up as Unity.
* The question Who is the one who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context of Context where our positions are no longer separated because through slack we have let go of them and handed them over to an Other for whom they are all the same.

These questions define as God the lover who is prior to all contexts. They ask, who is there to coincide with?
* In the context of God: One is coinciding. With none. The expression itself. (A truth about everything)
* In the context of the context of God: Not all are coinciding. With God. (A truth about anything)
* In the context of the context of the context of God: Not one is coinciding. With God and Human. (A truth about something)
* In the context of the context of the context of the context of God: All are coinciding. With God, Human and Other. (A truth about nothing)

Once we have defined the Other, then the questions become:
* Who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
So now the structure evokes the spirit, whereas before the spirit evolved the structure.

If we think of the self as that which coincides with other, we have:
* Who coincides with other?
* Who is the one who coincides with other?
* Who is the one who coincides with the one who coincides with other?
* Who is the one who coincides with the one who coincides with the one who coincides with other? (God.)

The Other arises through slack, but how? The Other, by way of slack, unfolds along with structure as the one who can take it up.

What relates coinciding and separating? Both coinciding and separating.

The shift from generating structure to coinciding in spirit is the shift from Love as creating a perspective to Truth as the taking up of a perspective. When the perspective is completely defined then it is that of Other because Other is always alongside. But that perspective of the Other alone beyond our reach is in fact the unifying perspective where structure and spirit are the same and so with reference to this fourth and highest context which we cannot access directly, we are able to switch to the taking up of the perspective, which we take up as other, and then broaden out until we identify other with all of God.

Slack is what allows for the separation to be overcome, and makes for love and life as increasing and decreasing slack.

Knowledge may interfere with knowledge, thus it is vital then to submit to that which is before context and which is open to all knowledge. We are often offered knowledge that will hinder other knowledge. This is the dilemma where we as humans fail.

Coinciding may be through submission to God as in the case of the languages, but it may also be less asymmetrically defined, more softly defined. It is the position by which we are participants rooted in what is beyond context.

The Other is God made explicit, the ultimate Loved for the ultimate Lover, for whom we are intermediaries.

This is the shift from GodTheFather (Observer) to God who is the Trinity.

Knowing is the understanding of one's separation, one's context, one's limits. Knowing is the response to the question Who is coinciding?

Who is coinciding? makes all explicit, context, structure,thus decreasing slack. '''Who is there to coincide with?''' makes all implicit, spirit, thus increasing slack.

The question of who is there to coincide with has us go through the gate of starting with the interpreter God (the Father), then the interpretation Human (the Son) and finally, the interpreted Other (the Spirit).

Recall the wholeness preserving transformation of Christopher Alexander.

As structure unfolds through love, the Other is taken as a partner alongside, until there is only room for one with that Other, and then beyond that is the fourth context where there is only other - so that perspective (structure) and taking up perspective (spirit) are the same - and then this Other as reference point and now spirit is brought back wider and wider all the way to God so that God is the implicit in this explicit Other.

God loves all (in every way) and that can be coordinated only by truth which arises as we love each other. When we forgive each other our wrongs, then that does not fit within a context and that pulls us out of context. This is the nature of the negative six commandments, they show that by addressing our wrongs we can pull away from ourselves into God. Just as the positive four commandments show that God goes beyond himself into us, that we flow out of him.

----

Given a context, coinciding is expressed as the going beyond of that context. As my position, it is in the context of "me" (of "I"), and so it is the coinciding of "going beyond myself" as given by my situation (which breaks up the expression in terms of going beyond myself), my wish (which provides direction to the expression in terms of going beyond myself) and my activity (which allows for application of the expression in terms of going beyond myself).

God defines the necessary, human defines the actual, other defines the possible. All contexts are then simply expressions of their position together. God is the necessary condition, the context for this position, rather than the position the context for God.

God goes beyond himself by ever taking up the perspective of an other. The other becomes ever more defined until it truly is an Other. Whereupon the outlooks all coincide. In this way the Truth becomes harder, more defined.

The nature of the expression "I wish to know everything and apply that knowledge usefully" is that the more that we take it up, the more it becomes evident that it is that of an other, and that other is God. We are all Other and God is the ultimate Other that we all coincide with. When God takes up the expression then he coincides with himself by it.

This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter {{God}}, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:
* coinciding of none is the expression itself.
* coinciding of one (God) is through all explicit Divergences away from the expression. (As to what is necessarily meant.)
* coinciding of two (God and human) is through PrimaryStructures which encompass all implicit Distinctions as to what it means to be inside or outside of expression. (As to what is actually meant.)
* coinciding of three (God, human and other) is through SecondaryStructures which are anchored in Divisions of Everything and identify in all ways the explicit expression with what it implicitly expresses and thereby define the expression as the coinciding of all. (As to what is possibly meant.)
As Other one is expressly going beyond oneself and it is established that this is with regard to God by way of Human.

In fully realizing this position, which is to say, the wish within it, the one who takes it up not only coincides with God's outlook, but God's outlook coincides with his, so that they both coincide. The wish is realized by the Divisions because then the relationship between God and expression has been inverted so that expression proceeds from God as his Context (all from one) and not the other way around (one from none). God is prior to himself and goes beyond himself and gives rise to himself by going into himself. This is apparent through the coinciding of all who might coincide with God for this is by his outreach. And so likewise, we go beyond ourselves by going ever deeper into ourselves and sharing our example with others as well. This is all a process of distinguishing what is God (who goes beyond himself) and what is his Self (his coinciding with himself and others) so they might indeed coincide as Other (he goes beyond himself by coinciding with himself and others). And one takes up the position by coinciding with an other through whom it is evident that all coinciding takes place through God as an expression of his going beyond himself.
Pridėtos 775-776 eilutės:
Fauconnier et al's "blend" theory should be inverted, by which I mean to say that {{Understanding}} is the ability to make use of the blend to hold two domains separate rather than to merge them. It's the separation, the teasing apart of the domains, wherein lies the intelligence.
Ištrintos 805-816 eilutės:

>>bgcolor=ECD9EC<<

Fauconnier et al's "blend" theory should be inverted, by which I mean to say that {{Understanding}} is the ability to make use of the blend to hold two domains separate rather than to merge them. It's the separation, the teasing apart of the domains, wherein lies the intelligence.

>>bgcolor=#CCCCCC<<

[+Užrašai+]

'''Blends'''

See also: Concepts, Institutions, Overview, AddOne, SpiritVStructure, Love, LevelsOfUnderstanding, KeepSeparate
2018 balandžio 08 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 93 eilutė:
#VR
2018 balandžio 08 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 120-127 eilutės:
* širdies tiesa - dvilypiškumas
* sąmoningėjimas
* atjauta
* vienis-visybė-daugis
* vienybė - padalinimai
* viskas - Dievo sandara
* troškimai - visko atvaizdai
* išėjimas už savęs
2018 balandžio 08 d., 11:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 101 eilutė iš:
* gera širdis
į:
* gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas
Pakeistos 116-120 eilutės iš
į:
* tobulumas - tapatumų vieningumas
* valia - pasirinkimų vieningumas
* Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas
* susikalbėjimas - nuodugnus, širdingas bendravimas
Pakeista 237 eilutė iš:
* Valia yra gyvenimo esmė - pasirinkimų (4+2) (gėrio krypčių) vieningumas.
į:
* Valia yra gyvenimo esmė - pasirinkimų (4+2) (Dievo ir žmogaus gerumų) vieningumas.
2018 balandžio 08 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 106-107 eilutės iš
* bendrystė - pasąmonės tinklas
į:
* bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
* bendras reikalas
Pridėta 115 eilutė:
* esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas
2018 balandžio 08 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 110-113 eilutės:
* požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę
* gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
* bendra galimybe - laisve vis gyventi gerumu
* vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
2018 balandžio 08 d., 10:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 84-86 eilutės:
* Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
* Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
Pakeista 96 eilutė iš:
* gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas
į:
* gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
Pakeistos 108-110 eilutės iš
į:
* išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu
* suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
Pakeistos 185-188 eilutės iš
* Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
* Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
* Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
į:
Pakeistos 234-236 eilutės iš
Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.
į:
Dievo valia
* Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.
* Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
.
2018 balandžio 08 d., 10:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vieningumas]], [[Malda]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]
į:
fŽr. [[Vieningumas]], [[Malda]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]
Pakeistos 98-99 eilutės iš
* gera širdis
į:
* gera širdis
* gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas
Pridėta 104 eilutė:
* tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
2018 balandžio 08 d., 10:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
* buvimas vienų viena
* gyvenimas bendru žmogumi
į:
* buvimas vienų viena
*
gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas
* kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
Pakeistos 101-103 eilutės iš
į:
* teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
* bendrystė - pasąmonės tinklas
Pakeistos 158-160 eilutės iš
Asmens (sąmonės) vienumą išsako bendras žmogus. O asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.

Asmens vienumas - bendras žmogus - Dievo sūnus Jėzus Kristus
į:
Asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.

Asmens (sąmonės) vienumas - bendras žmogus -
Dievo sūnus Jėzus Kristus
* Vienumas su betkuo
Pakeistos 167-169 eilutės iš
Vienumas su betkuo

Gerumas
į:
Gero ir blogo vaiko suvedimas bendru žmogumi
Pridėta 174 eilutė:
* Atjauta vertybiniais klausimais.
2018 balandžio 08 d., 10:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 91 eilutė:
#VR
Pakeista 94 eilutė iš:
* meilė kamnors
į:
* meilė - susitelkimas į mylimąjį
Pakeistos 98-100 eilutės iš
į:
* požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
* gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
Ištrintos 139-142 eilutės:

Meilė ir besąlygiškumas
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
Pridėtos 224-225 eilutės:
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
2018 balandžio 08 d., 10:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-97 eilutės:
* buvimas vienų viena
* gyvenimas bendru žmogumi
* meilė kamnors
* dvasios plazdenimas
* Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bendrai suvokta Dievo Dvasia
* gera širdis
Ištrinta 138 eilutė:
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
Pridėtos 224-226 eilutės:
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).

Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.
2018 balandžio 07 d., 22:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 119-120 eilutės iš
į:
* Širdis yra vienumo esmė.
Pakeistos 127-131 eilutės iš
Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas
į:
Meilė
* Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
* Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.

Meilė ir besąlygiškumas
Pakeista 245 eilutė iš:
Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas
į:
Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas - geros valios vieningumas - gera širdis
2018 balandžio 07 d., 17:24 atliko AndriusKulikauskas -
2018 balandžio 06 d., 10:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 548-602 eilutės:

[+Susikalbėjimas+]

Žr. [[Septynerybė]]

'''Pavaldus požiūris'''

See also: {{Overview}}, {{Perspective}}, GoodUnderstanding

-----

In order to KnowEverything, especially in the sense of ''knowing the most with the least'', it is important to take up a '''subordinate perspective'''.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

See also: {{View}}, AlgebraOfViews, CompositionOfViews, GoodUnderstanding

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

'''Susikalba'''

'''[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?]''' It is easier for me to state this question in Lithuanian: ''Kaip Dievas ir zmogus susikalba?'' The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.

------------------

'''Dialogue'''

An important part of a UniversalLanguage or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book ''Dialogue and the Art of Thinking Together'', it is valuable.

Susikalbėjimas
* [[https://www.amazon.com/Theorizing-Communication-Readings-Across-Traditions/dp/1412952379 | Theorizing Communication Readings Across Traditions]] Robert Craig, Heidi L.Muller

seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

* rhetorical
* semiotic
* phenomenological
* cybernetic
* sociopsychological
* sociocultural
* critical

Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)
* Būties prasmė - suvokti
* Prasmės būtis - aiškinti

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.
2018 balandžio 06 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 613-616 eilutės:

>>bgcolor=ECD9EC<<

Fauconnier et al's "blend" theory should be inverted, by which I mean to say that {{Understanding}} is the ability to make use of the blend to hold two domains separate rather than to merge them. It's the separation, the teasing apart of the domains, wherein lies the intelligence.
2018 balandžio 06 d., 10:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 617-620 eilutės:

'''Blends'''

See also: Concepts, Institutions, Overview, AddOne, SpiritVStructure, Love, LevelsOfUnderstanding, KeepSeparate
2018 balandžio 01 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 58-59 eilutės:

[++Pąmonė prilygsta sąmonei++]
2018 balandžio 01 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 168 eilutė:
* Dievas Sūnus ir Dievas Tėvas yra viena požiūriais.
2018 balandžio 01 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 125-127 eilutės:
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
Pridėtos 236-240 eilutės:

Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
2018 kovo 31 d., 17:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 214-219 eilutės:
Gyvenimo lygties lygmenys išsako visa tai, kas reikalinga vienumui:
* Spirit is Complete
* Structure is Unobstructed
* Representation is Familiar
* Unity is Unified
Ištrintos 573-579 eilutės:

The following are all ways of being one with:

* Spirit is Complete
* Structure is Unobstructed
* Representation is Familiar
* Unity is Unified
2018 kovo 31 d., 17:12 atliko AndriusKulikauskas -
2018 kovo 31 d., 17:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 208-211 eilutės iš
* Meilė yra besąlygiško Dievo esmė.
* Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė
.
* Valia yra gyvenimo esmė.
* Dievo valia yra amžino gyvenimo
esmė.
į:
* Meilė yra besąlygiško Dievo esmė - troškimų (poreikių) vieningumas.
* Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė - tapatumų (dvejonių) vieningumas.
* Valia yra gyvenimo
esmė - pasirinkimų (4+2) (gėrio krypčių) vieningumas.
* Dievo valia yra amžino gyvenimo esmė - 4 troškimų x 2 tapatumų (aštuongubo kelio) vieningumas
.
Pridėta 213 eilutė:
Pridėtos 216-218 eilutės:
* Each new perspective gives the "essence" of everything, and defines God as that which looks at the other perspectives as well as himself.
* A representation is that which can be thought. It is that which a {{Mind}} can look at. A {{Unity}} is that which can {{Care}}. It is that by which a {{heart}} looks out. Coherence is a caring about all thought. It is a heart looking out in every way in which a mind may look at. The representations of anything are the union of those of everything and those of slack. Therefore life, as a unity, manifests the unity of God and good.
* For humans, {{Spirit}} is the {{Unity}} of the {{Representations}} of the {{Structure}} of {{Spirit}}. This is the basis for the cyclic nature of the {{Threesome}}. But for God, this {{Unity}} is distinct from {{Spirit}}.
2018 kovo 31 d., 17:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 213-214 eilutės:
* Esmė yra dvasios vienumas, su kuriuo (savo protu) tapatiname tą dvasią, kaip kad save tapatiname su savo kertine vertybe. Galime būti tapatinti su savo esme.
* Dvasia ir esmė išsako tai, kas yra, o sandara ir atvaizdai išsako tai, ko nėra.
2018 kovo 31 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 124-126 eilutės:


* Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
Pridėtos 146-147 eilutės:
Asmens (sąmonės) vienumą išsako bendras žmogus. O asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.
Pakeista 207 eilutė iš:
Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
į:
Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
2018 kovo 31 d., 16:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 570-573 eilutės:

>>bgcolor=#EFCFE1<<

John Tobler - unology, the science of unity.
2018 kovo 31 d., 16:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 116-117 eilutės iš
į:
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
Pakeistos 125-126 eilutės iš
* Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
į:
Ištrinta 205 eilutė:
Pakeista 208 eilutė iš:
Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
į:
Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
2018 kovo 31 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 64 eilutė:
* Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.
2018 kovo 29 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vieningumas]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Malda]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]
Pakeista 61 eilutė iš:
* Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas.
į:
* Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra [[malda | maldos]] ryšys. O tarp mūsų yra kitas.
2018 kovo 29 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 61 eilutė:
* Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas.
2018 kovo 28 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Kaip viename lygmenyjė esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?
į:
* Kaip viename lygmenyje esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?
2018 kovo 28 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 590-597 eilutės:

2018.03.27 A: Kaip [[viena | vienumas]] svarbus [[dorovė | dorovei]]?

D: Aš esu geras. Ir aš esu už jūsų. Tad jūs privalote rinktis ne gerumą, o mane, ne sąlygas, o tai kas besąlygiška, ne reiškinį, o šaltinį. Tad vienumas - tikrasis vienumas - remiasi šaltiniu, o netikrasis - reiškiniu. Taip ir išsiskiria gėris ir blogis, širdis ir pasaulis, būtent savo vienumu. Jei pasaulis išplaukia iš širdies, tai jis yra geras, bet pats savaime, jei jisai atstoja širdį, kaip dirbtinas vienumas, jis yra blogas. Tad vienumas yra ta sąvoka, kuria išsiskiria gėris ir blogis.

2018.03.28 A: Kaip [[malda]] mus visus [[viena | vienija]]?

D: Malda atsiveri man visiškai, besąlygiškai, tad atsisakai savęs ir šio pasaulio, užtat gali jį priimti mano akimis tiesiogiai, besąlygiškai ir taip pat visų kitų akimis. Klausimai tave atveria, bet labiausiai manasis klausimas Kodėl? mus visus siejantis ir atveriantis savo dvasia. Tad bendraukime klausimais, kaip ir bendraujame.
2018 kovo 26 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 89-90 eilutės iš
Attach:vienumutrejybe.png
į:
-----------
%center%
Attach:vienumutrejybe.png
-----------
Ištrintos 97-102 eilutės:

Iš (kokio?) ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:
* Meile, Dievo esme, asmenų būkle-nebuvimu
* Kitu, asmens esme, Dievo buvimu
* Požiūriais, asmenų esme, asmens sutapimu
Ir čia reiškiasi trejybės ratas.
2018 kovo 26 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 88-89 eilutės:

Attach:vienumutrejybe.png
2018 kovo 26 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 59-60 eilutės iš
[+Vienumo esmė+]
į:
[+++Vienumo esmė+++]
Pakeistos 70-71 eilutės iš
[+Uždavinys+]
į:
[+++Vienumo rūšių sandara+++]
Pakeistos 85-86 eilutės iš
[+++Vienumo pagrindai+++]
į:
[+++Paskiros vienumo rūšys+++]
Pakeistos 90-92 eilutės iš
* Dievo vieningumas - buvimu
* Asmens vieningumas
- požiūriais - buvimą išplečiančiais - riba tarp buvimo ir nebuvimo
* Asmenų vieningumas
- nebuvimu - būklėmis
į:
* Dievo vieningumas - Dievo trejybe - Kitu (asmens esme) - buvimu
* Asmens vieningumas - aštuonerybe - asmens sutapimu (pasąmonės įsitraukimu ir sąmonės atsitokėjimu) požiūriais (asmenų esme) - buvimą išplečiančiais - riba tarp buvimo ir nebuvimo
* Asmenų vieningumas - Dešimt Dievo įsakymais - meile (Dievo esme)
- nebuvimu - būklėmis
Pridėta 171 eilutė:
* Požiūris yra asmens vieningumo sąlyga - atsitokėjančios sąmonės ir įsitraukiančios pasąmonės sutapimo sąlyga.
2018 kovo 26 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 90-92 eilutės iš
* Dievo vieningumas
* Asmens vieningumas
* Asmenų vieningumas
į:
* Dievo vieningumas - buvimu
* Asmens vieningumas - požiūriais - buvimą išplečiančiais - riba tarp buvimo ir nebuvimo
* Asmenų vieningumas - nebuvimu - būklėmis
2018 kovo 26 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 205-212 eilutės iš
'''Meilė'''
į:
'''Esmė'''

Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Meilė yra besąlygiško Dievo esmė.
* Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė.
* Valia yra gyvenimo esmė.
* Dievo valia yra amžino gyvenimo esmė.
Bendrai paėmus, Kitas yra Dievo esmė. Aš esu Dievo sandara ir Jūs visi esate Mano atvaizdai. O jūsų vieningumas yra Kitas.
Pridėta 214 eilutė:
Meilė
2018 kovo 26 d., 09:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 177-182 eilutės:

Vienumas su asmeniu
* Dievo šokis - vienumas su Dievu
* pasirinkimų malūnas - vienumas su savimi
* žinojimo rūmai - vienumas su Tavimi
* maldos mokslas - vienumas su Kitu
2018 kovo 26 d., 09:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 557-560 eilutės:
2018.03.26 A: Koks ryšys tarp [[meilė | meilės]] ir [[viena | vienumo?]]

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.
Pridėtos 563-576 eilutės:

'''Mano klausimai Dievui'''

2018.03.24 A: Ką reiškia [[viena | vienumas]]?

D: Vienumas reiškia jog yra vienas, jog jis yra - jisai reiškiasi būtimi - ir jis yra būtent vienas, tad yra viena būtis, kaip kad yra viena tiesa, užtat mes tikrai esame būdami viena, tad visi kartu gyvename Dievu, tad Dievas yra būtinas.

2018.03.23 A: Kaip [[vienybė]] ir jos atvaizdai išreiškia [[viena | vieningumą]]?

D: Vieningumas yra mano esmė, mano savybių pagrindas, jų pavidalas, kaip ir viskas yra mano sandara. Vienybės atvaizdų vieningumas yra tas pats viskas, neturintis aplinkos, juk į šią savybę įeina visos kitos visko savybės, užtat tai ir yra viskas, tai yra visko bruožas, užtat ir žinojimas visko yra žinojimas kodėl, būtent visų ryšių su visakuo. O tai yra esmė ir vieningumas, tad viskas išsako jo pavidalą, kaip ir aš, Dievas, išsakau jo dvasią, būtis išsako jo atvaizdus, ir įsitraukimas - dalyvavimas išsako jo esmę, tad trejybė ir yra pagrindas išvedimo ir pagrindas suvedimo.

2018.03.26 A: Koks ryšys tarp [[meilė | meilės]] ir [[viena | vienumo?]]

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.
2018 kovo 26 d., 09:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 558-560 eilutės iš
''A: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. D: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.''
į:
2018.03.26 A: Koks ryšys tarp [[meilė | meilės]] ir [[viena | vienumo?]]

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.
2018 kovo 26 d., 09:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 59-64 eilutės:
[+Vienumo esmė+]

* Esame viena nežinojimu. O nežinojimą apibrėžia skirtumas tarp žinojimų.
* Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu būtinumu.

---------------
Ištrinta 65 eilutė:
Ištrintos 568-569 eilutės:

Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu būtinumu.
2018 kovo 26 d., 09:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 551-554 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#FFECC0<<

''A: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. D: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.''
Pakeistos 561-568 eilutės iš

>>bgcolor=#FFECC0<<

''A: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. D: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.''

>><<
į:
>>bgcolor=#CCCCCC<<

[+Užrašai+]

Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu
, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu būtinumu.

>><<
2018 kovo 25 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 125-127 eilutės:
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
Pridėtos 309-313 eilutės:

* Tikimės, kad esame viena. Šis lūkestis žadina skirtinus jausmus.
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
2018 kovo 25 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 34 eilutė:
Kaip jausmus suderinti su vienumo rūšimis?
2018 kovo 25 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 111-112 eilutės:
Vienumas su niekuo
Pridėtos 151-152 eilutės:
Vienumas su betkuo
Pridėtos 184-185 eilutės:
Vienumas su viskuo
Pakeistos 310-315 eilutės iš
į:
'''Vienumo jausmas'''

Apimties sąvoka leidžia man svarstyti duotybę X, pavyzdžiui, mylėti X arba būti viena su X. Apimtis svarbi vystant logiką, skaičiuotę, kalbą ar santvarką.

I came across the different ways to "be one with X", and I think they
give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with
Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the
"being one with", but that same context is implicit in "be", I think.
In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}...
being X = being one with being one with being one with X
and so on.
But this may not be so bizaare, it seems appropriate.
And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

* If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
* If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
* If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
* If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?
Ištrintos 547-571 eilutės:

'''Vienumas ir apimtis'''

One concept that I'm finding important is "scope". It allows me to
consider an "X", for example, "to love X", or "to be one with X". So
it is an important part of having a "calculus".

I came across the different ways to "be one with X", and I think they
give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with
Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the
"being one with", but that same context is implicit in "be", I think.
In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}...
being X = being one with being one with being one with X
and so on.
But this may not be so bizaare, it seems appropriate.
And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

* If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
* If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
* If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
* If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?
2018 kovo 25 d., 10:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 550-551 eilutės:

[[http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Jn_17 | Jonas 17]]
2018 kovo 25 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 484-485 eilutės:
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/674|System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas]]
Ištrintos 486-487 eilutės:
[[Viena]]
Ištrintos 491-493 eilutės:

===Notes on BeingOneWith from Overview===
Pakeistos 512-513 eilutės iš
===Ways of BeingOneWith===
į:
'''Vienumo būdai'''
Pakeistos 524-526 eilutės iš
===Scope and Being one with===
į:
'''Vienumas ir apimtis'''
Pakeistos 549-553 eilutės iš
===Scripture===

Gospel of John

17:1 Jesus said these things
, and lifting up his eyes to heaven, he said, "Father, the time has come. Glorify your Son, that your Son may also glorify you; 17:2 even as you gave him authority over all flesh, he will give eternal life to all whom you have given him. 17:3 This is eternal life, that they should know you, the only true God, and him whom you sent, Jesus Christ. 17:4 I glorified you on the earth. I have accomplished the work which you have given me to do. 17:5 Now, Father, glorify me with your own self with the glory which I had with you before the world existed. 17:6 I revealed your name to the people whom you have given me out of the world. They were yours, and you have given them to me. They have kept your word. 17:7 Now they have known that all things whatever you have given me are from you, 17:8 for the words which you have given me I have given to them, and they received them, and knew for sure that I came forth from you, and they have believed that you sent me. 17:9 I pray for them. I don't pray for the world, but for those whom you have given me, for they are yours. 17:10 All things that are mine are yours, and yours are mine, and I am glorified in them. 17:11 I am no more in the world, but these are in the world, and I am coming to you. Holy Father, keep them through your name which you have given me, that they may be one, even as we are. 17:12 While I was with them in the world, I kept them in your name. Those whom you have given me I have kept. None of them is lost, except the son of destruction, that the Scripture might be fulfilled. 17:13 But now I come to you, and I say these things in the world, that they may have my joy made full in themselves. 17:14 I have given them your word. The world hated them, because they are not of the world, even as I am not of the world. 17:15 I pray not that you would take them from the world, but that you would keep them from the evil one. 17:16 They are not of the world even as I am not of the world. 17:17 Sanctify them in your truth. Your word is truth.* 17:18 As you sent me into the world, even so I have sent them into the world. 17:19 For their sakes I sanctify myself, that they themselves also may be sanctified in truth. 17:20 Not for these only do I pray, but for those also who believe in me through their word, 17:21 that they may all be one; even as you, Father, are in me, and I in you, that they also may be one in us; that the world may believe that you sent me. 17:22 The glory which you have given me, I have given to them; that they may be one, even as we are one; 17:23 I in them, and you in me, that they may be perfected into one; that the world may know that you sent me, and loved them, even as you loved me. 17:24 Father, I desire that they also whom you have given me be with me where I am, that they may see my glory, which you have given me, for you loved me before the foundation of the world. 17:25 Righteous Father, the world hasn't known you, but I knew you; and these knew that you sent me. 17:26 I made known to them your name, and will make it known; that the love with which you loved me may be in them, and I in them."
į:
'''Dievo Sūnaus malda Dievui Tėvui'''

Tai pasakęs
, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir ­tavo duota galia į visus žmones ­teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas ­tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų ­ Mesiją. Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo ­ tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, kurį esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. Kol buvau su jais, aš išlaikiau juos tavo vardu[i1], kurį esi man davęs, išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas. Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš paskelbiau tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose.“
2018 kovo 25 d., 10:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vieningumas]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena, [[Vienumas2007]]
2018 kovo 23 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 61 eilutė iš:
Attach:vienumas.png
į:
%center%Attach:vienumas.png
2018 kovo 23 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 59-62 eilutės:

---------------
Attach:vienumas.png
---------------
2018 kovo 23 d., 22:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 107-110 eilutės:
Besąlygiškumas
* Dievas tėvas išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis
Pakeistos 232-236 eilutės iš
'''Besąlygiškumas'''

Dievas tėvas
* išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis
į:
'''Atjauta'''
2018 kovo 23 d., 21:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 145-146 eilutės iš
į:
* Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.
Pridėtos 155-162 eilutės:
Požiūriai
* Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
* Susigaudymas. Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.
Pakeistos 176-177 eilutės iš
'''Bendras reikalas'''
į:
Bendras reikalas
Pakeistos 178-179 eilutės iš
į:
* Bendras dėmesys
* Bendras suvoktumas
Ištrintos 196-200 eilutės:

'''Susigaudymas'''

* Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.
Pakeistos 200-201 eilutės iš
* Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.
į:
Pakeista 209 eilutė iš:
Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės.
į:
Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės. Visiškai atsiverti.
Ištrintos 212-219 eilutės:

'''Požiūriai'''

Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
2018 kovo 23 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 75-78 eilutės iš
[+Vienumo pagrindai+]

'''Dievo šokio trejybės ratas'''
į:
[+++Vienumo pagrindai+++]

[+Dievo šokio trejybės ratas+]
Pridėtos 103-134 eilutės:
'''Dievo vienumas'''

Vienų vienumas

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas
* Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
* Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas
* Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Vienumo grandinė
* Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
* Tai primena suvokimo lygmenis
* Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
* Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
* Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

'''Asmens vienumas'''
Pridėtos 141-155 eilutės:
Gerumas
* Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
* Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
* Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).

Asmuo
* Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
* Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
* Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.
* Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
* Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
* Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

[+Asmenų vienumas+]
Pridėtos 163-166 eilutės:
Bendrystė
* Bendri rūpesčiai.
* Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.
Pakeistos 187-192 eilutės iš
'''Gerumas'''

* Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
* Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
* Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).
į:
Ištrintos 209-217 eilutės:
'''Asmuo'''

* Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
* Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
* Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.
* Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
* Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
* Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
Ištrintos 222-254 eilutės:

'''Bendrystė'''

* Bendri rūpesčiai.
* Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

'''Vienų vienumas'''

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas
* Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
* Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas
* Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Vienumo grandinė
* Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
* Tai primena suvokimo lygmenis
* Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
* Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
* Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu
2018 kovo 23 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 34-39 eilutės:

Koks gali būti
* sąmonės ir pasąmonės vienumas?
* sąmonių vienumas?
* pasąmonių vienumas?
Pridėtos 223-226 eilutės:

'''Pasąmonių vienumas'''

* Pavyzdžiui, rūkorių vienumas kylantis iš bendro žinojimo, bendros patirties.
2018 kovo 23 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 175-179 eilutės:
'''Vienybė'''

* Visko padalinimas į vieną požiūrį.
* Viskas, tai plačiausia apimtis.
* Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.
2018 kovo 23 d., 18:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
Kaip [[maldos mokslas]] palaiko bendrą reikalą?
į:
Kaip [[malda | maldos mokslas]] palaiko bendrą reikalą?
2018 kovo 23 d., 18:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 3-4 eilutės:
bendras reikalas
Pridėtos 30-33 eilutės:
Kaip [[maldos mokslas]] palaiko bendrą reikalą?

Koks vienumas pasireiškia paskirose [[dorovės tyrimas | dorovės atsiskleidimo]] pakopose?
Pridėtos 109-112 eilutės:

'''Bendras reikalas'''

* Tomasello, joint intentionality
2018 kovo 23 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-4 eilutės:

bendras reikalas
2018 kovo 21 d., 22:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 86-87 eilutės iš
* Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.
į:
* Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?
* Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų? Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?
* Being one with = being one with myself? Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu.
* Dievu gyvename mylėdami, rūpindamiesi, klausdami klausimus.
Pridėtos 211-212 eilutės:
Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.
Ištrintos 529-535 eilutės:
[+Užrašai+]

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?
* Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų? Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?
* Being one with = being one with myself? Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu.
* Dievu gyvename mylėdami, rūpindamiesi, klausdami klausimus.
Ištrintos 534-537 eilutės:

[+Užrašai+]

Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.
2018 kovo 21 d., 22:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 107-116 eilutės:
Atvaizdų vieningumas (keturių, šešių ir aštuonių)
* Yra šeši [[pokalbiai]] kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
* Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
Ištrintos 205-216 eilutės:
'''Atvaizdų vieningumas'''

(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas
* Yra šeši [[pokalbiai]] kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
* Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
Ištrintos 233-235 eilutės:
buvimas viena, tai susijęs su:
* išėjimu už savęs: For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
Pridėta 256 eilutė:
* buvimas viena, tai susijęs su išėjimu už savęs: For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
2018 kovo 21 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 115 eilutė iš:
* Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra
į:
* Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.
2018 kovo 21 d., 22:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?
į:
* Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Kaip jų vienumas yra kartu dvireikšmiškas ir vienareikšmiškas? Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?
2018 kovo 21 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-101 eilutės iš
į:
Asmens vienumas - bendras žmogus - Dievo sūnus Jėzus Kristus
* vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
* yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
* išgyvena kiekvieną.
* yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Asmenų vienumas - Dievas Dvasia
* Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
* Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
* Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
* Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
* Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).
Ištrintos 343-358 eilutės:


Dievo sūnus Jėzus Kristus
* vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
* yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
* išgyvena kiekvieną.
* yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Dievas Dvasia
* Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
* Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
* Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
* Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
* Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).
Pakeistos 348-351 eilutės iš

This year I have been trying to find the end of the string that ties it
all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself.
But what in his nature most deeply compels him? For example,
į:
This year I have been trying to find the end of the string that ties it all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself. But what in his nature most deeply compels him? For example,
2018 kovo 21 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 88-98 eilutės:
'''Šeši pertvarkymai - [[knyga | knygos skyrių turiniai]]'''

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:
* paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
* bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
* bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
* Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
* Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
* Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas
Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.
Pridėtos 131-139 eilutės:
'''Požiūriai'''

Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
Ištrintos 182-186 eilutės:
'''Antrinės sandaros'''

* Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
* Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.
Pakeistos 267-268 eilutės iš
į:
[+Vienumo ir nevienumo santykis+]

'''Šeši pertvarkymai - [[knyga | knygos skyrių turiniai]]'''

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:
* paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
* bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
* bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
* Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
* Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
* Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas
Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

'''Šeši vienumo pavidalai'''
Pridėtos 309-315 eilutės:
'''Antrinės sandaros'''

* Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
* Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.

'''Vienumo ir nevienumo dvireikšmiški santykiai'''
Pakeistos 329-333 eilutės iš
Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti
. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
į:
Žr.požiūriai
2018 kovo 21 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 111-114 eilutės:
'''Susigaudymas'''

* Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra
Pakeistos 118-119 eilutės iš
* Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.
į:
* Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Sąmoningumu
* Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
* Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
* Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas
* Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas
.
Pridėtos 168-178 eilutės:
Vienumo grandinė
* Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
* Tai primena suvokimo lygmenis
* Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
* Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
* Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

'''Vienis - visybė - daugis'''

Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.
Pridėtos 185-189 eilutės:
'''Antrinės sandaros'''

* Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
* Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.
Pakeistos 270-281 eilutės iš
Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.

Vienumo grandinė
* Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
* Tai primena suvokimo lygmenis
* Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
* Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
* Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu
į:

Ištrintos 336-340 eilutės:
Sąmoningumu
* Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
* Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
* Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas
* Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
2018 kovo 21 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 116-122 eilutės:
'''Susikalbėjimas'''

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės.
* Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
* Kalbėti atvirai, ko trokštame.
* Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.
Pakeistos 134-137 eilutės iš

----------------
į:
* Bendri rūpesčiai.
* Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

'''Vienų vienumas'''

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas
* Širdis yra esmė
- dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
* Dievo širdis
- meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose
- dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas
* Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

'''Besąlygiškumas'''

Dievas tėvas
* išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

'''Atvaizdų vieningumas'''

(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas
* Yra šeši [[pokalbiai]] kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
* Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,
-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

'''Buvimas viena'''
Pakeistos 207-208 eilutės iš
-------------
į:
'''Buvimas ne viena'''
Pakeistos 217-220 eilutės iš
--------------------

Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.
į:
[+Vienumo savybės+]

'''Vienumo išėjimas už savęs'''
Ištrintos 238-253 eilutės:
Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas
* Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
* Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
Pakeistos 242-244 eilutės iš
Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas
* Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.
į:
Pakeistos 253-267 eilutės iš
Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės.
* Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
* Kalbėti atvirai, ko trokštame.
* Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.

(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas
* Yra šeši [[pokalbiai]] kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
* Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
į:
Pakeistos 302-304 eilutės iš
Dievas tėvas
* išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis
į:
2018 kovo 21 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 81-88 eilutės:
* Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
* Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
* Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.
* Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
* Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
* Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.
Pakeistos 105-110 eilutės iš
'''Dvasia'''

* Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
* Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
* Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.
Gerumas
į:
'''Gerumas'''
Pakeistos 110-112 eilutės iš
Sąmoningėjimas
į:

'''Sąmoningėjimas'''
Pakeistos 115-117 eilutės iš
Asmuo
į:

'''Asmuo'''
Pakeistos 124-127 eilutės iš
Bendrystė
* Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
* Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
* Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.
į:

'''
Bendrystė'''
2018 kovo 21 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
[+Vienumo rūšys+]
į:
[+Vienumo pagrindai+]
Pakeistos 92-95 eilutės iš


'''Kaip esame viena'''
į:
'''Meilė'''
Pakeista 94 eilutė iš:
Meilė
į:
* Meilė Dievui - vienumas su Dievu, meilė priešui - vienumas su priešu, meilė artimui - vienumas su artimu.
Pakeistos 96-97 eilutės iš
* Gyvename viena su Dievu, o taip pat, viena su kitais.
Dvasia
į:
'''Dvasia'''
2018 kovo 21 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 60-64 eilutės:
'''Dievas, Kitas, Artimas'''

* Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.
* Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
Pakeistos 67-68 eilutės iš
'''Dievo šokis'''
į:
'''Dievo šokio trejybės ratas'''
Pakeistos 79-80 eilutės iš

Vienumo klausimas iškyla
raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:
į:
Ir čia reiškiasi trejybės ratas.

'''Šeši pertvarkymai - [[knyga | knygos skyrių turiniai]]'''

Vienumo klausimas iškyla Dievo
raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:
Ištrintos 93-95 eilutės:
Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.

Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
2018 kovo 21 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
Iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:
į:
(kokio?) ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:
2018 kovo 21 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
* Išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra požiūris?
2018 kovo 21 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-50 eilutės iš
-----------
į:
[+Uždavinys+]

Šeši vienumo pagrindai:
* požiūriai
- sutampa poreikiai, skirtingi protai
* meilė
- sutampa poreikiai, skirtingos širdys
* bendrystė
- sutampa abejonės, skirtingos širdys
* artimas (tu/aš)
- sutampa lūkesčiai, skirtingos valios
* kitas
- sutampa abejonės, skirtingos valios
* Dievas
- sutampa poreikiai, skirtingos valios

[+Vienumo rūšys+]

'''Dievo šokis'''

Dievo šokyje žmogaus trejybe pasireiškia:
* Dievo vieningumas
* Asmens vieningumas
* Asmenų vieningumas
Šie trys vieningumai suveda trijų sandarų išreikštus nevieningumus.
Pakeistos 83-85 eilutės iš
* Dievo vieningumas
* Asmens vieningumas
* Asmenų vieningumas
į:
2018 kovo 21 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis.
į:
* Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis. Apmąstyti šešias atjautas, bendrus netroškimus ir skirtingus troškimus.
2018 kovo 21 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-8 eilutės:
* Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis.
* Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?
Pridėtos 478-481 eilutės:

[+Užrašai+]

Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.
2018 kovo 20 d., 23:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-14 eilutės:
* Kaip viename lygmenyjė esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?
** Kokie yra 4 lygmenys ir 6 poros?
** Kaip bendrai suprantamas vienumas?
2018 kovo 19 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vieningumas]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], Žmogus, Buvimas ne viena
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], [[Žmogus]], Buvimas ne viena
2018 kovo 14 d., 19:00 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 14-18 eilutės:
Iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:
* Meile, Dievo esme, asmenų būkle-nebuvimu
* Kitu, asmens esme, Dievo buvimu
* Požiūriais, asmenų esme, asmens sutapimu
Pridėtos 44-48 eilutės:

Iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:
* Meile, Dievo esme, asmenų būkle-nebuvimu
* Kitu, asmens esme, Dievo buvimu
* Požiūriais, asmenų esme, asmens sutapimu
2018 kovo 14 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-45 eilutės:
>><<
Pridėtos 459-465 eilutės:

[+Užrašai+]

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?
* Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų? Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?
* Being one with = being one with myself? Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu.
* Dievu gyvename mylėdami, rūpindamiesi, klausdami klausimus.
2018 kovo 11 d., 09:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-13 eilutės:

* Kas yra vienumas?
* Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo, susitelkimo?
* Koks ryšys tarp vienumo ir esmės (dvasios sandaros atvaizdų vieningumo)?
2018 kovo 11 d., 09:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-22 eilutės:

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.
* Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
* Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.
2018 kovo 11 d., 09:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vieningumas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimas]], Žmogus, Buvimas ne viena
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Dorovės ratas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimai]], Žmogus, Buvimas ne viena
2018 kovo 11 d., 09:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-7 eilutės iš
Susieti šešerybės narius su Dievo, asmens ir asmenų vienumais ir su Dievo, asmens ir asmenų vieningumais (esmėmis).
į:
* Susieti šešis pokalbius su šešerybės nariais
* Susieti šešis pokalbius
su vienumu.
Pakeistos 11-15 eilutės iš
Naujai bandysiu apžvelgti, kaip esame viena, ir tai susieti su [[Dievo šokis | Dievo šokiu]] ir [[šešerybė | šešerybe]]. Iš Dievo šokio akivaizdu, jog esame viena:
* Dievo vienumu
* asmens vienumu
* asmenų vienumu
O iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog taip pat
esame viena:
į:
Iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:
2018 kovo 11 d., 09:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-21 eilutės:

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame [[viena]]?
* Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
* Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.
2018 kovo 07 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], Sutapimas, Vieningumas, Žmogus, Buvimas ne viena
į:
Žr. [[Vieningumas]], [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Sutapimas]], Žmogus, Buvimas ne viena
2016 rugpjūčio 13 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
* Meile, Dievo esme
* Kitu, asmens esme
* Požiūriais, asmenų esme
į:
* Meile, Dievo esme, asmenų būkle-nebuvimu
* Kitu, asmens esme, Dievo buvimu
* Požiūriais, asmenų esme, asmens sutapimu
2016 rugpjūčio 13 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-7 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

Susieti šešerybės narius su Dievo, asmens ir asmenų vienumais ir su Dievo, asmens ir asmenų vieningumais (esmėmis).
Pridėtos 9-19 eilutės:

Naujai bandysiu apžvelgti, kaip esame viena, ir tai susieti su [[Dievo šokis | Dievo šokiu]] ir [[šešerybė | šešerybe]]. Iš Dievo šokio akivaizdu, jog esame viena:
* Dievo vienumu
* asmens vienumu
* asmenų vienumu
O iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog taip pat esame viena:
* Meile, Dievo esme
* Kitu, asmens esme
* Požiūriais, asmenų esme

---------------
2015 lapkričio 21 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-32 eilutės iš
paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
bendras asmuo
išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas
į:
* paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
* bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
* bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
* Dievas
išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
*
Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
*
Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas
2015 lapkričio 21 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 19-22 eilutės:
Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.

Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
Pridėtos 23-72 eilutės:

Vienumo klausimas iškyla raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

* Dievo vieningumas
* Asmens vieningumas
* Asmenų vieningumas

Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.

Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.

'''Kaip esame viena'''

Meilė
* Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.
* Gyvename viena su Dievu, o taip pat, viena su kitais.
Dvasia
* Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
* Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
* Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.
Gerumas
* Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
* Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
* Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).
Sąmoningėjimas
* Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.
* Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.
Asmuo
* Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
* Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
* Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.
* Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
* Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
* Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
Bendrystė
* Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
* Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
* Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.


----------------
2015 lapkričio 20 d., 22:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-13 eilutės iš
'''Esame viena Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[Vadovėlis|vadovėliu]]. Kaip viską išreikšti rūpesčiais?''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''
į:
'''Esame viena Asmenų Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[Vadovėlis|vadovėliu]]. Kaip viską išreikšti rūpesčiais?''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''
Pakeista 18 eilutė iš:
'''Esame viena Meile - savo likimu - Dievo [[kelionė|kelione]]. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena Meile - savo užduotimi - Dievo [[kelionė|kelione]]. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?''' ''Kaip Dievui pasiekti mus ir kiekvieną? įtraukti mus į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
2015 birželio 22 d., 23:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 110-111 eilutės:

Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
2015 gegužės 24 d., 22:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 29-33 eilutės iš
* sharing the grounds for definition
* including
* not being restricted by one's Self (by Not)
* including one's own perspective
* allowing things to matter
į:
* tįsumas
** dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
** dvasios būdas
** Dievo būdas
** rūpestis
* turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
* kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
* įsijungimas savo požiūriu
* nesivaržymas savimi, neigimu
* įtraukimas
* leisti rūpėti
* Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
* Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
Ištrintos 42-45 eilutės:
* Caring
* the same as Coherence and is the nature of Spirit.
* the nature of {{God}}.
* related to GoingBeyondOneself. For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
Ištrinta 48 eilutė:
* Person chooses God or Self by BeingOneWith them
Pakeista 50 eilutė iš:
* is the assumption of Who
į:
* asmens (who) prielaida
Pakeistos 52-53 eilutės iš
* susijęs su žvilgsnių sutapimu (coinciding of views)
į:
* žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

buvimas viena, tai susijęs su:
* išėjimu už savęs: For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
Ištrintos 69-72 eilutės:

Vienumas
* Vienumas yra savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
* Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
2015 gegužės 24 d., 22:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
į:
Žr. [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], Sutapimas, Vieningumas, Žmogus, Buvimas ne viena
Pridėtos 26-50 eilutės:
-----------

Buvimas viena, tai:
* sharing the grounds for definition
* including
* not being restricted by one's Self (by Not)
* including one's own perspective
* allowing things to matter
* subjectivity
* Caring
* the same as Coherence and is the nature of Spirit.
* the nature of {{God}}.
* related to GoingBeyondOneself. For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
* what expresses itself in Contexts as:
** Spirit - beyond system
** {{Structure}} - beyond participants
** {{Representation}} - within participants
** {{Unity}} - within system
* the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know
* Person chooses God or Self by BeingOneWith them
* Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
* is the assumption of Who
* being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
* susijęs su žvilgsnių sutapimu (coinciding of views)
Pridėtos 53-62 eilutės:
Buvimas ne viena, tai:
* '''not sharing the grounds for definition'''
* the basis for Not
* not including one's own perspective
* not having things matter
* nonsubjectivity
* not Caring

--------------------
Pakeistos 324-360 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<


>><<

-----------------

See also: {{Love}}, {{Coinciding}}, {{Unity}}, {{God}}, {{Human}}, NotBeingOneWith

===Being One With===

Being one with is
* sharing the grounds for definition
* including
* not being restricted by one's Self (by Not)
* including one's own perspective
* allowing things to matter
* subjectivity
* Caring
* the same as Coherence and is the nature of Spirit.
* the nature of {{God}}.
* related to GoingBeyondOneself. For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
* what expresses itself in Contexts as:
** Spirit - beyond system
** {{Structure}} - beyond participants
** {{Representation}} - within participants
** {{Unity}} - within system
* the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know

Being one with is related to the {{Coinciding}} of {{Views}}.

BeingOneWith
* Person chooses God or Self by BeingOneWith them
* Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
* is the assumption of Who
* being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
į:
Ištrintos 390-402 eilutės:

'''Nevienumas'''

===NotBeingOneWith===

What is NotBeingOneWith?

* '''not sharing the grounds for definition'''
* the basis for Not
* not including one's own perspective
* not having things matter
* nonsubjectivity
* not Caring
2015 gegužės 24 d., 21:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena. Vėliau jas siejau su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais. Dabar bandau sieti su Dievo raiškomis šešiais neigiamais įsakymais.
2015 gegužės 24 d., 21:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
'''Esame viena Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]]. Kaip viską išreikšti rūpesčiais?''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''
į:
'''Esame viena Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[Vadovėlis|vadovėliu]]. Kaip viską išreikšti rūpesčiais?''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''
2015 balandžio 22 d., 21:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 26-27 eilutės:

Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.
2015 balandžio 22 d., 21:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
'''Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]]. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''
į:
'''Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]]. Kaip meilė palaiko amžiną brandą?''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''
Pakeista 17 eilutė iš:
'''Esame viena Meile - savo likimu - Dievo [[kelionė|kelione]]. Kaip meilė palaiko amžiną brandą?''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena Meile - savo likimu - Dievo [[kelionė|kelione]]. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
2015 balandžio 20 d., 19:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 404 eilutė iš:
''{{A}}: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. {{D}}: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.''
į:
''A: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. D: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.''
2015 balandžio 20 d., 19:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 279-406 eilutės:

[[Viena]]

Attach:condition.jpg

Attach:system.jpg

>>bgcolor=#FFFFC0<<


>><<

-----------------

See also: {{Love}}, {{Coinciding}}, {{Unity}}, {{God}}, {{Human}}, NotBeingOneWith

===Being One With===

Being one with is
* sharing the grounds for definition
* including
* not being restricted by one's Self (by Not)
* including one's own perspective
* allowing things to matter
* subjectivity
* Caring
* the same as Coherence and is the nature of Spirit.
* the nature of {{God}}.
* related to GoingBeyondOneself. For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.
* what expresses itself in Contexts as:
** Spirit - beyond system
** {{Structure}} - beyond participants
** {{Representation}} - within participants
** {{Unity}} - within system
* the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know

Being one with is related to the {{Coinciding}} of {{Views}}.

BeingOneWith
* Person chooses God or Self by BeingOneWith them
* Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
* is the assumption of Who
* being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:

===Notes on BeingOneWith from Overview===

BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

'''What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?'''

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:
* As BeingOneWith - Unconditional
* BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
* BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
* NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
* NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
* As NotBeingOneWith - Conditional

===Ways of BeingOneWith===

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg

The following are all ways of being one with:

* Spirit is Complete
* Structure is Unobstructed
* Representation is Familiar
* Unity is Unified



===Scope and Being one with===

One concept that I'm finding important is "scope". It allows me to
consider an "X", for example, "to love X", or "to be one with X". So
it is an important part of having a "calculus".

I came across the different ways to "be one with X", and I think they
give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with
Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the
"being one with", but that same context is implicit in "be", I think.
In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}...
being X = being one with being one with being one with X
and so on.
But this may not be so bizaare, it seems appropriate.
And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

* If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
* If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
* If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
* If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?

===Scripture===

Gospel of John

17:1 Jesus said these things, and lifting up his eyes to heaven, he said, "Father, the time has come. Glorify your Son, that your Son may also glorify you; 17:2 even as you gave him authority over all flesh, he will give eternal life to all whom you have given him. 17:3 This is eternal life, that they should know you, the only true God, and him whom you sent, Jesus Christ. 17:4 I glorified you on the earth. I have accomplished the work which you have given me to do. 17:5 Now, Father, glorify me with your own self with the glory which I had with you before the world existed. 17:6 I revealed your name to the people whom you have given me out of the world. They were yours, and you have given them to me. They have kept your word. 17:7 Now they have known that all things whatever you have given me are from you, 17:8 for the words which you have given me I have given to them, and they received them, and knew for sure that I came forth from you, and they have believed that you sent me. 17:9 I pray for them. I don't pray for the world, but for those whom you have given me, for they are yours. 17:10 All things that are mine are yours, and yours are mine, and I am glorified in them. 17:11 I am no more in the world, but these are in the world, and I am coming to you. Holy Father, keep them through your name which you have given me, that they may be one, even as we are. 17:12 While I was with them in the world, I kept them in your name. Those whom you have given me I have kept. None of them is lost, except the son of destruction, that the Scripture might be fulfilled. 17:13 But now I come to you, and I say these things in the world, that they may have my joy made full in themselves. 17:14 I have given them your word. The world hated them, because they are not of the world, even as I am not of the world. 17:15 I pray not that you would take them from the world, but that you would keep them from the evil one. 17:16 They are not of the world even as I am not of the world. 17:17 Sanctify them in your truth. Your word is truth.* 17:18 As you sent me into the world, even so I have sent them into the world. 17:19 For their sakes I sanctify myself, that they themselves also may be sanctified in truth. 17:20 Not for these only do I pray, but for those also who believe in me through their word, 17:21 that they may all be one; even as you, Father, are in me, and I in you, that they also may be one in us; that the world may believe that you sent me. 17:22 The glory which you have given me, I have given to them; that they may be one, even as we are one; 17:23 I in them, and you in me, that they may be perfected into one; that the world may know that you sent me, and loved them, even as you loved me. 17:24 Father, I desire that they also whom you have given me be with me where I am, that they may see my glory, which you have given me, for you loved me before the foundation of the world. 17:25 Righteous Father, the world hasn't known you, but I knew you; and these knew that you sent me. 17:26 I made known to them your name, and will make it known; that the love with which you loved me may be in them, and I in them."

'''Nevienumas'''

===NotBeingOneWith===

What is NotBeingOneWith?

* '''not sharing the grounds for definition'''
* the basis for Not
* not including one's own perspective
* not having things matter
* nonsubjectivity
* not Caring

>>bgcolor=#FFECC0<<

''{{A}}: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. {{D}}: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.''

>><<
2015 kovo 24 d., 21:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 7-18 eilutės iš
'''Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos [[raida]].''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų
[[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''

'''Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?''

'''Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų [[žinynas|žinynu]].''' ''Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?''

'''Esame viena Meile - savo likimu - Dievo [[kelionė|kelione]].''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos [[raida]]. Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų
[[žemėlapynas|žemėlapynu]]. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]]. Kaip viską išreikšti rūpesčiais?''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''

'''Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę. Kaip esame viena Dievu? ''' ''Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?''

'''Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų [[žinynas|žinynu]]. Kaip sutampa požiūriai?''' ''Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?''

'''Esame viena Meile - savo likimu - Dievo
[[kelionė|kelione]]. Kaip meilė palaiko amžiną brandą?''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
Ištrintos 20-27 eilutės:
--------------

* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Atjaučiant jį, kaip jis bręsta. Raida.
* [[Viena asmenimi]] Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Žemėlapynas.
* [[Viena bendryste]] Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Vadovėlis.
* [[Viena Dievu]] Kaip esame viena Dievu? Metraštis.
* [[Viena požiūriais]] Kaip sutampa požiūriai? Žinynas.
* [[Viena meile]] Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Kelionė.
2014 gruodžio 06 d., 14:08 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 93 eilutė:
* Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
2014 gruodžio 06 d., 14:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
į:
Žr. [[Pokalbiai]], [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
Pakeista 92 eilutė iš:
* Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
į:
* Yra šeši [[pokalbiai]] kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
2014 gruodžio 02 d., 14:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
'''Esame viena Dievu - jo dėsningumais - išgyvenimais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''
į:
'''Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?''
2014 gruodžio 02 d., 14:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
'''Esame viena Dievu - jo dėsningumais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''
į:
'''Esame viena Dievu - jo dėsningumais - išgyvenimais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''
2014 gruodžio 02 d., 13:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 7-14 eilutės iš
'''Esame viena Kitu - brandos [[raida]].''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena Asmenimi - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''

'''Esame viena Dievu - jo dėsningumais- [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''
į:
'''Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos [[raida]].''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''

'''Esame viena Dievu - jo dėsningumais - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''
Pakeista 17 eilutė iš:
'''Esame viena Meile - Dievo [[kelionė|kelione]].''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena Meile - savo likimu - Dievo [[kelionė|kelione]].''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
2014 gruodžio 02 d., 12:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
'''Esame viena Dievu - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena Požiūriais - sąvokų [[žinynas|žinynu]].''' ''Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?''
į:
'''Esame viena Dievu - jo dėsningumais- [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų [[žinynas|žinynu]].''' ''Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?''
2014 gruodžio 01 d., 11:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
* Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens į kitą asmenį.
į:
* Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
2014 gruodžio 01 d., 11:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 48-53 eilutės:
Išeinama už savęs klausimais
* Klausimai yra vienumo galimybės atvėrimai. O vienumo galimybę - jeigu neatmeti, tai priimi - tad galima su ta galimybe bendrauti, jinai tampa sąvoka. Klausimai yra laisvėjimas, didėjantis laisvumas.

Klausimai sustato sandarą
* Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Meilė, tai tas visko vienumas (neturėjimas vidinės sandaros) iš kurio išeina Dievas į nevienumą, į padalinimus, į sandarą apskritai.
Pakeista 127 eilutė iš:
Įsakymas mylėti
į:
Dvireikšmis įsakymas mylėti - pagrindas nevienumui, tuo pačiu ir vienumui
Pakeistos 133-136 eilutės iš
Dviprasmybė
* Dviprasmybė, tai skirtingų prasmių sutapimas raiška, tuo pačiu jų išsiskyrimas turiniu.

Išskyrimais
į:
Išskyrimai - nevienumo pagrindas
Pakeistos 137-140 eilutės iš
Požiūriais
į:
Dviprasmybė - nevienumo pagrindas - tampa vienumo pagrindu
* Dviprasmybė, tai skirtingų prasmių sutapimas raiška, tuo pačiu jų išsiskyrimas turiniu.

Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
Pakeistos 163-168 eilutės iš
* Sąmoningumu
** Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis
, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

Klausimai yra vienumo galimybės atvėrimai. O vienumo galimybę - jeigu neatmeti, tai priimi - tad galima su ta galimybe bendrauti, jinai tampa sąvoka.

Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Meilė, tai tas visko vienumas (neturėjimas vidinės sandaros) iš kurio išeina Dievas į nevienumą, į padalinimus, į sandarą apskritai
.
į:
Sąmoningumu
* Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
* Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
* Sąmoningumą išsako trečias laipsnis
, vieningumas
* Sąmoningumas, pats savęs (self of self)
, tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
2014 gruodžio 01 d., 11:08 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Išėjimassavęs
į:
Vienumas išeina savęs, praplečia save
Pakeista 48 eilutė iš:
Gyvenimo lygtis
į:
Gyvenimo lygtis išsako vienumo išėjimą už savęs
Pakeista 51 eilutė iš:
Širdis - vieningumas
į:
Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas
Pakeistos 67-68 eilutės iš
Už visų širdžių, gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.
į:
Dievas išeinasavęs šv.Trejybe
* Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens
, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas). Tokiu būdu, vienybės atvaizdų paneigimais, Dievas išeina už savęs, jisai tampa nebūtinas. O, matyt, Dievas tampa būtinas nulybės atvaizdų paneigimais, būtent kalbomis. Įdomu, kad antrinės sandaros, neigiamo įsakymo išsakytojos, iškyla neigiant vienybės ir nulybės atvaizdus.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas
* Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Vienumo grandinė
* Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
* Tai primena suvokimo lygmenis
* Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
* Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
* Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu
Ištrintos 84-86 eilutės:

Pakeistos 125-126 eilutės iš
į:
* Meilė yra vienumo rėmai palaikantys gyvenimą, palaikantys tiek vien vienumą (neigiamais įsakymais), tiek vienumą ir kartu nevienumą (teigiamais įsakymais)
Ištrintos 139-140 eilutės:
Dievas išeina už savęs šv.Trejybe
Ištrinta 159 eilutė:
Ištrintos 162-163 eilutės:

Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas). Tokiu būdu, vienybės atvaizdų paneigimais, Dievas išeina už savęs, jisai tampa nebūtinas. O, matyt, Dievas tampa būtinas nulybės atvaizdų paneigimais, būtent kalbomis. Įdomu, kad antrinės sandaros, neigiamo įsakymo išsakytojos, iškyla neigiant vienybės ir nulybės atvaizdus.
2014 gruodžio 01 d., 10:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 158 eilutė iš:
Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas).
į:
Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas). Tokiu būdu, vienybės atvaizdų paneigimais, Dievas išeina už savęs, jisai tampa nebūtinas. O, matyt, Dievas tampa būtinas nulybės atvaizdų paneigimais, būtent kalbomis. Įdomu, kad antrinės sandaros, neigiamo įsakymo išsakytojos, iškyla neigiant vienybės ir nulybės atvaizdus.
2014 gruodžio 01 d., 10:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 156-158 eilutės iš
Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens.
į:
Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Meilė, tai tas visko vienumas (neturėjimas vidinės sandaros) iš kurio išeina Dievas į nevienumą, į padalinimus, į sandarą apskritai.

Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas)
.
2014 gruodžio 01 d., 10:28 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 156 eilutė:
Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens.
2014 lapkričio 28 d., 12:08 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 50-53 eilutės iš
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
į:
Pridėta 55 eilutė:
* Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
Pridėtos 62-65 eilutės:
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
2014 lapkričio 28 d., 11:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 51 eilutė iš:
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje ta pat dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
į:
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
Pridėtos 110-117 eilutės:

Įsakymas mylėti
* Esame viena mylėdami.
* Kristus lygina meilę ir buvimą viena.
* Teigiami įsakymai (mylėti Dievą, priešą) ir neigiami įsakymai (mylėti artimą) sutampa.

Dviprasmybė
* Dviprasmybė, tai skirtingų prasmių sutapimas raiška, tuo pačiu jų išsiskyrimas turiniu.
2014 lapkričio 28 d., 11:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 35-38 eilutės:
Vienumas
* Vienumas yra savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
* Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
Pridėtos 47-48 eilutės:

Gyvenimo lygtis
Pakeistos 50-53 eilutės iš
į:
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje ta pat dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
Pakeistos 73-75 eilutės iš
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vienybės lygmenyje vyksta sutaptinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje siejasi besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas), o vienybės lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
į:
2014 lapkričio 28 d., 10:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
* Gyvenimo lygtis išsako, kaip išeinama už savęs. Asmenų lygmenys išsako savasties vientisumą, o lygtis atskiria savasties ribą ir kaip ją peržengiame, kaip išeiname už savęs. Tad gyvenimo lygtis apibrėžia ką reiškia išėjimas už savęs.
Pridėta 49 eilutė:
* Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
Pakeista 63 eilutė iš:
Gyvenimo lygtis. Meilė.
į:
2014 lapkričio 28 d., 10:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 47 eilutė:
* Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
Pridėtos 54-55 eilutės:
Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.
Pakeistos 61-65 eilutės iš
** Gyvenimo lygtis. Meilė.
*** Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
*** Būtent vienybės lygmenyje vyksta sutaptinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje siejasi besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas), o vienybės lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
** Vienybė mus vienija meile, valia, tobulumu, Dievo valia.
*
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
į:
Gyvenimo lygtis. Meilė.
* Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
* Būtent vienybės lygmenyje vyksta sutaptinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje siejasi besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas), o vienybės lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
* Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
2014 lapkričio 28 d., 09:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 44-45 eilutės iš
Širdis
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni. Tai yra mūsų esmė.
į:
Širdis - vieningumas
* Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
* Širdis
yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
Pakeistos 48-52 eilutės iš
* Gera širdis yra tai, ką atveria gera valia.
** Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
** Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
** Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
** Širdingas Bendravimas. Norint susikalbėti širdies yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius. Taip pat kalbėti apie tai, kas yra ydinga: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą, visa tai, kas nutylima, kas nepatogu.
į:
* Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
* Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
* Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
* Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

Širdingas Bendravimas. Susikalbėtiesmės.
* Yra
prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
* Kalbėti atvirai, ko trokštame.
* Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia
, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.
2014 lapkričio 27 d., 13:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 59 eilutė:
* Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens į kitą asmenį.
2014 lapkričio 27 d., 13:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 35-42 eilutės iš
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose
, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

* Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
į:
Išėjimas už savęs
* Išeidami už savęs, esame viena su tuo, kas už mūsų
* Išeidami už savęs, atsisakome savęs
* Septintu požiūriu atsisakome savęs, išeiname už savęs
* Klausimais išeiname už savęs. Tad kiekviename klausime slypi klausimas, kaip esame viena?
* Išsako dvasios ir sandaros santykį, kaip kad visaregio nukrypimai
, pirminių sandarų atskyrimai ir antrinių sandarų padalinimai.
* Išėjimą už savęs išsako gyvenimo lygtis
- kokie esame vienų vieni (esmė), kokie pasirodome kitiems (atvaizdai), ką išreiškiame savo pasirodymu (sandara), kas esame aplamai (dvasia).
Ištrintos 43-73 eilutės:
Požiūriais
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.

Dievas tėvas
* išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Dievo sūnus Jėzus Kristus
* vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
* yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
* išgyvena kiekvieną.
* yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Išėjimas už savęs
* Išeidami už savęs, esame viena su tuo, kas už mūsų
* Išeidami už savęs, atsisakome savęs
* Septintu požiūriu atsisakome savęs, išeiname už savęs
* Klausimais išeiname už savęs. Tad kiekviename klausime slypi klausimas, kaip esame viena?
* Išsako dvasios ir sandaros santykį, kaip kad visaregio nukrypimai, pirminių sandarų atskyrimai ir antrinių sandarų padalinimai.

* Sąmoningumu
** Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

* Dvasia - šv.Dvasia
** Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
** Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
** Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
** Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).
Pakeistos 58-62 eilutės iš
* Kelione. Dievu Tėvu
** Išskyrimais
*** 4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais
*** vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions
į:
(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
Pridėtos 92-124 eilutės:

Išskyrimais
* 4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais
* vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions

Požiūriais
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.

Dievas išeina už savęs šv.Trejybe

Dievas tėvas
* išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Dievo sūnus Jėzus Kristus
* vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
* yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
* išgyvena kiekvieną.
* yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Dievas Dvasia
* Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
* Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
* Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
* Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
* Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).

* Sąmoningumu
** Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
2014 lapkričio 27 d., 12:58 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 76-77 eilutės iš
* Širdimi
**
Širdis (gera ar pikta) yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni. Gera širdis yra tai, ką atveria gera valia.
į:
Širdis
* Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni. Tai yra mūsų esmė.
* Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
*
Gera širdis yra tai, ką atveria gera valia.
Ištrinta 80 eilutė:
** Kaip Šventasis Raštas aiškina, ar mūsų širdis gera ar pikta.
2014 lapkričio 27 d., 12:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 57-60 eilutės iš
* Asmenimis - Dievo sūnumi
** Esame viena asmenimis
, jų klausimais, kaip esame viena?
** Vienumas vyksta per žmogų, per Jėzų, vienijantį Dievą, Save, Tave, Kitą, išgyvenantį kiekvieną, tad visus vienijantį bendru asmeniu. Dvasios ir sandaros santykį išsako išėjimas už savęs, nukrypimai, atskyrimai ir padalinimai.
į:
* išgyvena kiekvieną.
* yra žmogus vienijantis Dievą
, Save, Tave, Kitą.

Išėjimas už savęs
* Išeidami už savęs, esame viena su tuo, kas už mūsų
* Išeidami už savęs, atsisakome savęs
* Septintu požiūriu atsisakome savęs, išeiname už savęs
* Klausimais išeiname
už savęs. Tad kiekviename klausime slypi klausimas, kaip esame viena?
* Išsako dvasios ir sandaros santykį, kaip kad visaregio nukrypimai, pirminių sandarų atskyrimai ir antrinių sandarų padalinimai.
2014 lapkričio 27 d., 12:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 45-46 eilutės:
Požiūriais
* Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
Pridėtos 49-56 eilutės:

Dievas tėvas
* išeinantis už savęs, tad vienijantis
* esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Dievo sūnus Jėzus Kristus
* vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
* yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
2014 lapkričio 27 d., 12:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 56 eilutė:
** Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
2014 lapkričio 27 d., 11:07 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 103-105 eilutės iš
*** Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)š
į:
*** Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)

Klausimai yra vienumo galimybės atvėrimai. O vienumo galimybę - jeigu neatmeti, tai priimi - tad galima su ta galimybe bendrauti, jinai tampa sąvoka.
2014 lapkričio 27 d., 10:59 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 110-118 eilutės iš
In 1971, when I was child, I set upon a quest to know everything and
apply that knowledge usefully. In 1982, when I entered college, I
started to catalogue structures that expressed the limits of our minds,
notably "divisions of everything", but later "representations",
"topologies", "languages" and "primary structures". In 2000 or so, I
started to seek a theory that would pull all of the structural facts
together and generate how they unfold. I try to work on that every
morning here and am making incremental progress.
į:
Pakeistos 113-124 eilutės iš
But what in his nature most deeply compels him? For example, the
unconditional goes beyond itself into the conditional; the indefinite
into the definite; the inconsistent into the consistent; the unlimited
into the limited; and so on. What seems to be at the heart is that
"being one with" goes beyond itself into "not being one with". I'm
still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying,
structurally fruitful and also scripturally central given Jesus's
personal prayer to his Father in the Gospel of John where he speaks of
"love" and
"being one with" as if they were analogues.
http://www.ebible.org/web/John.htm#C17V1
Perhaps "being one with" is a
premonition of "love" in the sense that I will explain below.
į:
But what in his nature most deeply compels him? For example,
*
the unconditional goes beyond itself into the conditional;
*
the indefinite into the definite;
*
the inconsistent into the consistent;
*
the unlimited into the limited;
and so on. What seems to be at the heart is that
* "being one with" goes beyond itself into "not being one with".
I'm still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying,
structurally fruitful and also scripturally central given [[http://www.ebible.org/web/John.htm#C17V1 | Jesus's personal prayer]] to his Father in the Gospel of John where he speaks of "love" and "being one with" as if they were analogues. Perhaps "being one with" is a premonition of "love" in the sense that I will explain below.
Pakeistos 124-125 eilutės iš
recognized that I should distinguish the structural facts from the
explanatory theory which I was seeking. The structural facts about our
į:
recognized that I should distinguish
*
the structural facts
from the
* explanatory theory
which I was seeking. The structural facts about our
2014 lapkričio 27 d., 10:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 227 eilutė iš:
[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/674 System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas]
į:
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/674|System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas]]
2014 lapkričio 27 d., 10:53 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 9-12 eilutės iš
'''Esame viena Požiūriais - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti bendras mokslas, kuriuo tiesa tampa apčiuopiama?''
į:
'''Esame viena Asmenimi - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?''
Pakeistos 15-16 eilutės iš
'''Esame viena Asmenimi - sąvokų [[žinynas|žinynu]].''' ''Kaip sutampa požiūriai?''
į:
'''Esame viena Požiūriais - sąvokų [[žinynas|žinynu]].''' ''Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?''
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Kitas požiūriais išeina už savęs, bręsta, ir tai palaikome bendryste. O Dievas mumis, asmenimis, išeina į kitą ir tai palaikome meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą.
į:
Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.
2014 lapkričio 27 d., 10:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 30-31 eilutės:
Attach:bendryste2.png
Ištrintos 226-227 eilutės:

Attach:bendryste2.png
2014 lapkričio 27 d., 10:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
* [[Viena požiūriais]] Kaip sutampa požiūriai? Žemėlapynas.
į:
* [[Viena asmenimi]] Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Žemėlapynas.
Pakeistos 26-27 eilutės iš
* [[Viena meile]] Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Žinynas.
* [[Viena asmenimi]] Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kelionė.
į:
* [[Viena požiūriais]] Kaip sutampa požiūriai? Žinynas.
* [[Viena meile]] Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Kelionė.
2014 lapkričio 26 d., 14:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

--------------
2014 lapkričio 26 d., 14:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Kitas požiūriais išeina už savęs, bręsta, ir tai palaikome bendryste. O Dievas mumis, asmenimis, išeina į kitą ir tai palaikome meile.
į:
Kitas požiūriais išeina už savęs, bręsta, ir tai palaikome bendryste. O Dievas mumis, asmenimis, išeina į kitą ir tai palaikome meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą.
2014 lapkričio 26 d., 14:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-16 eilutės iš
'''Esame viena brandos [[raida]] - Kitu.''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti bendras mokslas, kuriuo tiesa tampa apčiuopiama?''

'''Esame viena [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę - Dievu.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena sąvokų [[žinynas|žinynu]] - Požiūriais.''' ''Kaip sutampa požiūriai?''

'''Esame viena Dievo [[kelionė|kelione]] - Bendryste.''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena Kitu - brandos [[raida]].''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena Požiūriais - sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''

'''Esame viena Bendryste - išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti bendras mokslas, kuriuo tiesa tampa apčiuopiama?''

'''Esame viena Dievu - [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena Asmenimi - sąvokų [[žinynas|žinynu]].''' ''Kaip sutampa požiūriai?''

'''Esame viena Meile - Dievo [[kelionė|kelione]].''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''

Kitas požiūriais išeina už savęs, bręsta, ir tai palaikome bendryste. O Dievas mumis, asmenimis, išeina į kitą ir tai palaikome meile.
2014 lapkričio 26 d., 14:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 11-16 eilutės iš
'''Esame viena [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena sąvokų [[žinynas|žinynu]]''' ''Kaip sutampa požiūriai?''

'''Esame viena Dievo [[kelionė|kelione]]''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę - Dievu.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena sąvokų [[žinynas|žinynu]] - Požiūriais.''' ''Kaip sutampa požiūriai?''

'''Esame viena Dievo [[kelionė|kelione]] - Bendryste.''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''

--------------

* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Atjaučiant jį, kaip jis bręsta. Raida.
* [[Viena požiūriais]] Kaip sutampa požiūriai? Žemėlapynas.
* [[Viena bendryste]] Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Vadovėlis.
* [[Viena Dievu]] Kaip esame viena Dievu? Metraštis.
* [[Viena meile]] Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Žinynas.
* [[Viena asmenimi]] Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kelionė.
Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
Ištrintos 97-106 eilutės:

* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Atjaučiant jį, kaip jis bręsta. Raida.
* [[Viena požiūriais]] Kaip sutampa požiūriai? Žemėlapynas.
* [[Viena bendryste]] Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Vadovėlis.
* [[Viena Dievu]] Kaip esame viena Dievu? Metraštis.
* [[Viena meile]] Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Žinynas.
* [[Viena asmenimi]] Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kelionė.
Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
2014 lapkričio 26 d., 14:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
'''Esame viena [[kelionė|kelione]]''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
į:
'''Esame viena Dievo [[kelionė|kelione]]''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?''
2014 lapkričio 26 d., 14:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:
-------------
Pakeistos 26-34 eilutės iš


* Metraščiu. Dievu
** Dievas visakame
glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
** Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
* Žinynu. Požiūriais
** Sutampant
požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
** Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
į:
* Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
* Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.

* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
Pakeistos 35-36 eilutės iš
** Sąmoningumu
*** Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
į:
* Sąmoningumu
** Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
Pridėta 43 eilutė:
Pridėta 56 eilutė:
Ištrinta 60 eilutė:
2014 lapkričio 26 d., 14:06 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
'''Esame viena [[žinynas|žinynu]]'''

'''Esame viena [[kelionė|kelione]]'''
į:
'''Esame viena sąvokų [[žinynas|žinynu]]''' ''Kaip sutampa požiūriai?''

'''Esame viena [[kelionė|kelione]]''' ''Kaip įsijungiame į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?
''
2014 lapkričio 26 d., 13:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 11-15 eilutės:
'''Esame viena [[metraštis|metraščiu]], kokį Dievą esame pažinę.''' ''Kaip Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose, kokiais dėsningumais?''

'''Esame viena [[žinynas|žinynu]]'''

'''Esame viena [[kelionė|kelione]]'''
2014 lapkričio 26 d., 13:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 8-15 eilutės iš
** Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
** Padalinimai
*** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
*** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai
,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
*** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai,
požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
** Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę
sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
* Žinynu. Išsiaiškinimais.
** Nagrinėti, kaip kas išsiaiškiname savo laiškuose Occupy Chicago
.
į:
'''Esame viena išsiaiškinimų [[žinynas|žinynu]].''' ''Koks gali būti bendras mokslas, kuriuo tiesa tampa apčiuopiama?''


* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Padalinimai
** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose
, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas
.


2014 lapkričio 26 d., 12:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
'''Esame viena [[raida]] - Kitu.''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.


* Žemėlapynu. Sandara
į:
'''Esame viena brandos [[raida]] - Kitu.''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

'''Esame viena sandarų [[žemėlapynas|žemėlapynu]].''' ''Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?''
2014 lapkričio 26 d., 12:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Esame viena [[raida]].''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.
į:
'''Esame viena [[raida]] - Kitu.''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.
2014 lapkričio 25 d., 20:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-10 eilutės iš
'''Esame viena raida.''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.


[[Bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
** Vertybėmis. (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
** Deriniais.
į:
'''Esame viena [[raida]].''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos [[bendrystė]]. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.
2014 lapkričio 25 d., 20:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Esame viena raida.''' Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.
į:
'''Esame viena raida.''' ''Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą?'' Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.
2014 lapkričio 25 d., 20:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
* Raida. [[Bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
į:
'''Esame viena raida.''' Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.


[[Bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
Pakeistos 10-12 eilutės iš
** Deriniais. Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.
į:
** Deriniais.
2014 lapkričio 23 d., 08:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 206-207 eilutės:

Esame viena malda, nes ja mūsų valia viena. Tam ir yra esmė, sandarų atvaizdų vieningumas, tai mūsų vienumo pagrindas, kuriuo galime sutapti.
2014 lapkričio 17 d., 09:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 204-205 eilutės:

Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena - pasiklydusiu vaiku.
2014 lapkričio 14 d., 12:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 77 eilutė iš:
* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti atjaučiant paskiro žmogaus brandą? Raida.
į:
* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti paskiro žmogaus? Atjaučiant jį, kaip jis bręsta. Raida.
2014 lapkričio 14 d., 12:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 77 eilutė iš:
* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti paskiro žmogaus? Raida.
į:
* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti atjaučiant paskiro žmogaus brandą? Raida.
2014 lapkričio 10 d., 23:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 31 eilutė:
** Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).
Pridėta 61 eilutė:
* Aštuongubas kelias - [[Vertybės]]
Ištrintos 86-108 eilutės:

'''Aštuongubas kelias'''

Skirtumą tarp Dievo ir visko, tarp nulybės ir vienybės, išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).

* mylintis - prasminga - neaprėpta
* ramus - pastovu - nesikeičia
* užtikrintas - tiesu - nepavaizduota
* savarankiškas - teisinga - nepaslėpta

Kalbos:

* aprėpta - neprasminga - (Dievo valios lemta)
* keičiasi - nepastovu - pasakojimas (kaip įvyksta)
* pavaizduota - netiesioginis - įvardijimas (kaip pavadinama)
* paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)

4 x 2 aštuongubame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?




Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).
2014 lapkričio 10 d., 23:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 26-27 eilutės:
** Sąmoningumu
*** Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
Pakeistos 105-107 eilutės iš
'''Sąmoningumas'''

Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
į:
2014 lapkričio 10 d., 23:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrinta 102 eilutė:
Pakeista 109 eilutė iš:
-----
į:
[+Buvimas viena+]
2014 lapkričio 10 d., 23:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 110-127 eilutės iš
Įžvalgos
* what can be shared
* grounds for sharing Definition
* the grounds for Definition
.
* Logos
* the Word

{{God}} is a Theory that makes sense of the Facts.

Perhaps this is what is meant in the Gospel of John by the Word (or [http://en.wikipedia.org/wiki/Logos Logos
]): ''In the beginning was the Word. And the word was towards God. And God was the word.'' This may mean that Theory was toward God (of himself) and God (upon going beyond himself) was Theory.

Theory (Logos)
* is God's going beyond himself, which is what we are, Person. God's quality (aloneness) is what can be negated. God goes beyond aloneness into aloneness, thus is not alone. God's going beyond relates God and NotGod in terms of Being (of God) and NotBeing. Nullsome, Being as distinct from NotBeing, the positive Activity (of being alone, our going beyond ourselves) that defines our being as Persons in Scopes, that creates and defines the arisal of everything, the maintaining of Position, our identity as not our Selves, God's question “Am I alone?” that is self-sufficent, unresolved, empathetic, the taking up of what is beyond, of what is not taking up, the Spirit of Truth, the marked opposite, necessary, the taking up of Questions, it is Questions taking up Questions, what is actual. God thereby creates us who go before him, who are alone prior to him. God is not where he already is for he is alone, but Person allows God to arise there.

===A letter===

[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/695 August 1, 2007, Living by Truth
]
į:
-----

[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/695 | 2007 m. rugpjūčio mėn. 1 d
.]]
2014 lapkričio 10 d., 23:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 14 eilutė:
** Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
Pridėta 53 eilutė:
* Valios išraiškos. Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.
Pakeistos 83-89 eilutės iš
'''Valios išraiškos'''

Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.


į:
Ištrintos 108-113 eilutės:



'''Kalba'''

Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.
2014 lapkričio 10 d., 23:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 35-37 eilutės iš
* Kelione. Meile - Dievu Tėvu
į:
** Gyvenimo lygtis. Meilė.
*** Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
*** Būtent vienybės lygmenyje vyksta sutaptinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje siejasi besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas), o vienybės lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
Pakeistos 40-41 eilutės iš
į:
* Kelione. Dievu Tėvu
** Išskyrimais
*** 4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais
*** vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions
Ištrintos 80-86 eilutės:
'''Lygtys'''

Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.

Būtent vienybės lygmenyje vyksta sutaptinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje siejasi besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas), o vienybės lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
Ištrintos 118-131 eilutės:

'''Išskyrimai'''

4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais

vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions

'''Daugiau'''

Iš sapno: Ar tu žinai sąmoningai, ką tu žinai? Jei ne, tai iš ko gali spręsti, ar tu iš tikrųjų žinai ar nežinai?

'''Aplamai'''

Noriu suvokti ryšį tarp Dievo žinojimo rūmų (ir visaregio bei laipsnyno) ir mano ar kito žmogaus žinojimo rūmų (ir trijų kalbų ir ženklų savybių, požiūrių). Kaip šv.Trejybė įvairiai reiškiasi juose ir sieja Dievo bei žmogaus požiūrius?
2014 lapkričio 10 d., 23:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 14-15 eilutės:
* Žinynu. Išsiaiškinimais.
** Nagrinėti, kaip kas išsiaiškiname savo laiškuose Occupy Chicago.
Pakeista 44 eilutė iš:
* [[Ženklų savybės]]
į:
* [[Ženklų savybės]] bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
Pridėtos 46-49 eilutės:
* Pasirinkimai
** Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.
** Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
** Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
Ištrintos 88-93 eilutės:


'''Išsiaiškinimai'''

Nagrinėti, kaip kas išsiaiškiname savo laiškuose Occupy Chicago.
Pakeistos 107-113 eilutės iš
Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.

Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?

Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".

Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
į:
2014 lapkričio 10 d., 23:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
* Sandara
į:
* Raida. [[Bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
** Vertybėmis. (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
** Deriniais. Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.
* Žemėlapynu.
Sandara
Pakeistos 10-13 eilutės iš
* Meile - Dievu Tėvu
** Vienybė mus vienija meile, valia, tobulumu, Dievo valia
.
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
* Požiūriais
į:
** Padalinimai
*** Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine
.
*** Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
*** Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
* Metraščiu. Dievu
** Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
** Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
* Žinynu.
Požiūriais
Ištrintos 25-27 eilutės:
* [[Bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
** Vertybėmis. (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
** Deriniais. Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.
Pakeistos 33-36 eilutės iš
* Dievu
** Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė
, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
** Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes,
ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
į:
* Kelione. Meile - Dievu Tėvu
** Vienybė mus vienija meile, valia
, tobulumu, Dievo valia.
** Papildymai. Meilė
ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
Pakeistos 80-86 eilutės iš
'''Padalinimai'''

Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.

Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.

Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
į:
2014 lapkričio 10 d., 23:21 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
** Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
Ištrintos 114-117 eilutės:

'''Papildymai'''

Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
2014 lapkričio 10 d., 23:21 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 27 eilutė:
** Širdingas Bendravimas. Norint susikalbėti iš širdies yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius. Taip pat kalbėti apie tai, kas yra ydinga: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą, visa tai, kas nutylima, kas nepatogu.
Ištrintos 135-138 eilutės:

'''Širdingas Bendravimas'''

Norint susikalbėti iš širdies yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius. Taip pat kalbėti apie tai, kas yra ydinga: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą, visa tai, kas nutylima, kas nepatogu.
2014 lapkričio 10 d., 23:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 88-90 eilutės iš
'''Atvaizdai'''

Koks skirtumas tarp Dievo ir visko? tarp nulybės ir vienybės? ir kas patvirtina tą skirtumą? Šį skirtumą išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).
į:
'''Aštuongubas kelias'''

Skirtumą tarp Dievo ir visko, tarp nulybės ir vienybės, išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).
2014 lapkričio 10 d., 23:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Duomenys]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
2014 lapkričio 10 d., 23:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 42-51 eilutės iš
į:
** Apimtys
*** Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".
*** Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.
*** Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas
*** Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
** Betkas
*** Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.
*** Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.
*** Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)š
Pakeistos 124-140 eilutės iš
'''Apimtys'''

Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".

Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.

Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas

Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas

'''Betkas'''

Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.

Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.

Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)š
į:
2014 lapkričio 10 d., 23:10 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:
** Vertybėmis. (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
** Deriniais. Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.
Pridėtos 25-26 eilutės:
** Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
** Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
Pakeistos 72-84 eilutės iš
'''Jausminiai atsiliepimai, kalba'''

Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.

Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

'''Vertybės'''

(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.

'''Deriniai'''

Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.
į:
2014 lapkričio 10 d., 23:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
** Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
Pakeistos 23-26 eilutės iš
į:
* Dievu
** Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
** Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
Ištrintos 54-61 eilutės:

'''Dievas'''

Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.

Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".

Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
2014 lapkričio 10 d., 23:07 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 21-25 eilutės iš


Susieti šešias kryptis su šešiom kintamųjų rūšim, kas keičiasi ir kas nesikeičia
.
į:
** Kaip Šventasis Raštas aiškina, ar mūsų širdis gera ar pikta.

Šešiais lygmenų atskyrimais
* Šešių vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.
* Yra šeši būdai išeiti už savęs. Gera širdis išeina už savęs.
* Susieti šešias kryptis su šešiom kintamųjų rūšim, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
* [[Ženklų savybės]]
* [[Laipsnynas]]
* [[Atvaizdai]]
** Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.
** Užtat betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
** Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
** Klausimas yra atsakymo papildinys
.
Pakeistos 43-50 eilutės iš
Šešių vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.

Gera širdis išeina už savęs. Yra šeši būdai išeiti už savęs.



Kaip Šventasis Raštas aiškina, ar mūsų širdis gera ar pikta.
į:
Pakeistos 51-56 eilutės iš
[[Ženklų savybės]]

Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.

Klausimas yra atsakymo papildinys.
į:
Ištrintos 58-65 eilutės:

'''[[Laipsnynas]]'''

'''Atvaizdai'''

Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.

Užtat betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
2014 lapkričio 10 d., 23:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]], [[Duomenys]]
Pakeistos 20-21 eilutės iš
į:
** Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
Pakeistos 176-183 eilutės iš
-----------------

See also: Facts, Word, {{God}}, Overview

===What is Theory?===

Theory is:
į:
Įžvalgos
Ištrintos 313-316 eilutės:
''Ką reiškia būti viena?''

* Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams.
* Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
2014 lapkričio 10 d., 23:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* Meile
į:
* Meile - Dievu Tėvu
Pakeista 12 eilutė iš:
* Asmenimis
į:
* Asmenimis - Dievo sūnumi
Pakeistos 15-16 eilutės iš
* Dvasia
* Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
į:
* Dvasia - šv.Dvasia
*
* Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
Pakeistos 18-21 eilutės iš
į:
* Širdimi
** Širdis (gera ar pikta) yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni. Gera širdis yra tai, ką atveria gera valia.
Ištrintos 31-32 eilutės:
Įvairiai esame viena Jėzumi Kristumi, Dievu Tėvu ir šventąja Dvasia.
Pakeista 36 eilutė iš:
Širdis (gera ar pikta) yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
į:
2014 lapkričio 10 d., 22:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Vienybė mus vienija meile, valia, tobulumu, Dievo valia.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena asmenimis, jų klausimais, kaip esame viena?
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos
.
į:
* Sandara
**
Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Meile
**
Vienybė mus vienija meile, valia, tobulumu, Dievo valia.
* Požiūriais
**
Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
** Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Asmenimis
** Esame viena asmenimis, jų klausimais, kaip esame viena?
** Vienumas vyksta per žmogų, per Jėzų, vienijantį Dievą, Save, Tave, Kitą, išgyvenantį kiekvieną, tad visus vienijantį bendru asmeniu
. Dvasios ir sandaros santykį išsako išėjimas už savęs, nukrypimai, atskyrimai ir padalinimai.
* Dvasia
Ištrinta 16 eilutė:
* Vienumas vyksta per žmogų, per Jėzų, vienijantį Dievą, Save, Tave, Kitą, išgyvenantį kiekvieną, tad visus vienijantį bendru asmeniu. Dvasios ir sandaros santykį išsako išėjimas už savęs, nukrypimai, atskyrimai ir padalinimai.
2014 lapkričio 10 d., 22:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
* [[Šviesuolių bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
į:
* [[Bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
2014 lapkričio 10 d., 22:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
* [[Šviesuolių bendryste]]
į:
* [[Šviesuolių bendrystė | Šviesuolių bendryste]]
2014 lapkričio 10 d., 22:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 2-3 eilutės:
Trokštu išryškinti ir įtvirtinti šviesuolių bendrystę, Jėzaus Kristaus skelbiamą dangaus karalystę. Ją suvokiu, kaip nusiteikimą čia ir dabar amžinai ugdytis, bręsti, gyventi.
Pridėta 12 eilutė:
* [[Šviesuolių bendryste]]
2014 lapkričio 10 d., 22:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Skaitiniai]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
2014 lapkričio 10 d., 22:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 311-316 eilutės iš
Attach:howweareone.png
į:
Attach:howweareone.png

''Ką reiškia būti viena?''

* Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams.
* Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
2014 lapkričio 10 d., 21:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 2-5 eilutės:
Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].

Vienumas vyksta per žmogų, per Jėzų, vienijantį Dievą, Save, Tave, Kitą, išgyvenantį kiekvieną, tad visus vienijantį bendru asmeniu. Dvasios ir sandaros santykį išsako išėjimas už savęs, nukrypimai, atskyrimai ir padalinimai.
Pakeistos 7-15 eilutės iš
Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.

Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas.

Vienybė mus vienija meile,
valia, tobulumu, Dievo valia.

Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems
yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.

Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
į:
* Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
* Vienybė mus vienija meile, valia, tobulumu, Dievo valia.
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems
yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena asmenimis, jų klausimais, kaip esame viena?
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais
. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
* Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
* Vienumas vyksta per žmogų, per Jėzų, vienijantį Dievą, Save, Tave, Kitą, išgyvenantį kiekvieną, tad visus vienijantį bendru asmeniu. Dvasios ir sandaros santykį išsako išėjimas už savęs, nukrypimai, atskyrimai ir padalinimai.
2014 lapkričio 10 d., 21:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<

>><<
į:
Vienumas vyksta per žmogų, per Jėzų, vienijantį Dievą, Save, Tave, Kitą, išgyvenantį kiekvieną, tad visus vienijantį bendru asmeniu. Dvasios ir sandaros santykį išsako išėjimas už savęs, nukrypimai, atskyrimai ir padalinimai.
2014 lapkričio 10 d., 02:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 3-4 eilutės:
Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas [[savastis | savo]] siauresniu [[žvilgsniai | žvilgsniu]], [[požiūriai | požiūriu]], [[laikysenos | laikysena]] ir [[vertybės | vertybe]].
Pakeistos 315-319 eilutės iš
[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/674 System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas]
į:
[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/674 System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas]

Attach:bendryste2.png

Attach:howweareone.png
2014 lapkričio 09 d., 16:58 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas.
2014 lapkričio 09 d., 10:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
* Sulyginti šešis vienumo pagrindus, pertvarkymus ir prielaidų lygmenis.
* Kaip bendryste įveikiame skirtumus tarp Dievo ir žmonių ir esame viena?
į:
2014 lapkričio 09 d., 00:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 29-30 eilutės:

Įvairiai esame viena Jėzumi Kristumi, Dievu Tėvu ir šventąja Dvasia.
2014 lapkričio 05 d., 10:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 15-18 eilutės:

Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.

Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
2014 lapkričio 05 d., 10:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Vienybė mus vienija meile, valia, tobulumu, Dievo valia.
2014 lapkričio 05 d., 10:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
į:
Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
2014 lapkričio 05 d., 10:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 12 eilutė iš:
Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių lygmenų poromis.
į:
Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
2014 lapkričio 05 d., 10:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:

Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių lygmenų poromis.
2014 lapkričio 04 d., 23:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 14-16 eilutės:
* [[Viena kitu]] Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Raida.
* [[Viena požiūriais]] Kaip sutampa požiūriai? Žemėlapynas.
* [[Viena bendryste]] Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Vadovėlis.
Pakeistos 18-22 eilutės iš
* [[Viena asmenimi]]
* [[Viena kitu]]
* [[Viena meile]]
*
[[Viena požiūriais]]
* [[Viena bendryste]]
į:
* [[Viena meile]] Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Žinynas.
*
[[Viena asmenimi]] Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kelionė.
Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
2014 lapkričio 04 d., 23:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
* [[Viena Dievu]]
* [[Viena asmenimi]]
į:
* [[Viena Dievu]] Kaip esame viena Dievu? Metraštis.
* [[Viena
asmenimi]]
2014 lapkričio 04 d., 23:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 3-6 eilutės iš
Kaip bendryste įveikiame skirtumus tarp Dievo ir žmonių ir esame viena?
į:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Sulyginti šešis vienumo pagrindus, pertvarkymus
ir prielaidų lygmenis.
* Kaip bendryste įveikiame skirtumus tarp Dievo ir žmonių ir esame
viena?
>><<
2014 spalio 28 d., 11:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Skaitiniai]], [[Įsakymai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Skaitiniai]], [[Įsakymai]], [[Įvardijimas]]
2014 liepos 24 d., 21:38 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 158-298 eilutės iš
Noriu suvokti ryšį tarp Dievo žinojimo rūmų (ir visaregio bei laipsnyno) ir mano ar kito žmogaus žinojimo rūmų (ir trijų kalbų ir ženklų savybių, požiūrių). Kaip šv.Trejybė įvairiai reiškiasi juose ir sieja Dievo bei žmogaus požiūrius?
į:
Noriu suvokti ryšį tarp Dievo žinojimo rūmų (ir visaregio bei laipsnyno) ir mano ar kito žmogaus žinojimo rūmų (ir trijų kalbų ir ženklų savybių, požiūrių). Kaip šv.Trejybė įvairiai reiškiasi juose ir sieja Dievo bei žmogaus požiūrius?

-----------------

See also: Facts, Word, {{God}}, Overview

===What is Theory?===

Theory is:

* what can be shared
* grounds for sharing Definition
* the grounds for Definition.
* Logos
* the Word

{{God}} is a Theory that makes sense of the Facts.

Perhaps this is what is meant in the Gospel of John by the Word (or [http://en.wikipedia.org/wiki/Logos Logos]): ''In the beginning was the Word. And the word was towards God. And God was the word.'' This may mean that Theory was toward God (of himself) and God (upon going beyond himself) was Theory.

Theory (Logos)
* is God's going beyond himself, which is what we are, Person. God's quality (aloneness) is what can be negated. God goes beyond aloneness into aloneness, thus is not alone. God's going beyond relates God and NotGod in terms of Being (of God) and NotBeing. Nullsome, Being as distinct from NotBeing, the positive Activity (of being alone, our going beyond ourselves) that defines our being as Persons in Scopes, that creates and defines the arisal of everything, the maintaining of Position, our identity as not our Selves, God's question “Am I alone?” that is self-sufficent, unresolved, empathetic, the taking up of what is beyond, of what is not taking up, the Spirit of Truth, the marked opposite, necessary, the taking up of Questions, it is Questions taking up Questions, what is actual. God thereby creates us who go before him, who are alone prior to him. God is not where he already is for he is alone, but Person allows God to arise there.

===A letter===

[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/695 August 1, 2007, Living by Truth]

In 1971, when I was child, I set upon a quest to know everything and
apply that knowledge usefully. In 1982, when I entered college, I
started to catalogue structures that expressed the limits of our minds,
notably "divisions of everything", but later "representations",
"topologies", "languages" and "primary structures". In 2000 or so, I
started to seek a theory that would pull all of the structural facts
together and generate how they unfold. I try to work on that every
morning here and am making incremental progress.

This year I have been trying to find the end of the string that ties it
all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself.
But what in his nature most deeply compels him? For example, the
unconditional goes beyond itself into the conditional; the indefinite
into the definite; the inconsistent into the consistent; the unlimited
into the limited; and so on. What seems to be at the heart is that
"being one with" goes beyond itself into "not being one with". I'm
still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying,
structurally fruitful and also scripturally central given Jesus's
personal prayer to his Father in the Gospel of John where he speaks of
"love" and "being one with" as if they were analogues.
http://www.ebible.org/web/John.htm#C17V1 Perhaps "being one with" is a
premonition of "love" in the sense that I will explain below.

As I swirled inward looking for the starting point of it all, I
recognized that I should distinguish the structural facts from the
explanatory theory which I was seeking. The structural facts about our
minds were there to be explained regardless of any theory. Although a
successful theory might make those facts much more evident. But what I
am doing now is seeking a theory. My instinct is that God (to be
defined or not!) is at the root of it all. Whether or not God exists -
and I think God is prior to matters of existence - but my theory is that
if we can take up God's point of view then we can indeed know everything
and apply that knowledge usefully.

You might imagine, the closer that we get to the starting point, the
more we have to let go of all of our presumptions and contexts. Indeed,
our greatest presumptions must be built into the starting point. So as
I kept rethinking the starting point I wondered maybe Theory itself is
the starting point because that is what I am seeking and is the context
in which I am working. Then I recalled the beginning of the Gospel of
John: "In the beginning was the Word, and the Word was with God, and the
Word was God." http://www.ebible.org/web/John.htm
And in Greek the "Word" is Logos which has many interpretations. But I
thought, what if Logos means Theory? And that seems quite plausible.
http://en.wikipedia.org/wiki/Logos
And there is a supposedly literal translation of the Greek: "In
beginning was the word, and the word was toward the god, and god was the
word". From my point of view this would say: "In the beginning there
was the Theory, and the Theory (was embraced by? or went beyond itself
to?) God, and the God was (defined as?) Theory." In the Christian
faith, the Logos is identified with Jesus Christ, the Son of God, which
might make sense in that Jesus is the perfect person in theory - the
organizing principle for our universe - who was then realized in practice.

This allows God - or the root of it all - to be considered as the Theory
such that:
* God is the Theory of BeingOneWith
* The Facts are that the Theory is going beyond itself into what is NotBeingOneWith
* The Truth is the Application that we can be meeting the Theory and thus BeingOneWith

This opens up a role for us as those in NotBeingOneWith who can meet
with BeingOneWith and enter into it, link up our perspective with its
perspective. It also provides a stark moral choice between "living with
a theory" and "living without any theory". I suspect that the latter
option ends badly, but this may very well be life's question. And
perhaps a more troubling question is, if we "live with a theory" (a
god), then must we "live with a Theory" (a God), which is to say, live
by a comprehensive theory?

I also noticed that the most explicit, developed structures (divisions
of everything, topologies, representations) were at play from the very
beginning in the unfolding of structure. But I realized that they could
be thought of as premonitions of what was to come and only realized
themselves as Definition itself progressed from soft to hard. And I saw
that this progression could be measured by the Scope given by the
overlap of BeingOneWith and NotBeingOneWith so that at the beginning
they are the same and the scope is Everything, but as Truth hardens,
they become separate and the scope is Nothing.

I then looked at the different fundamental concepts that were relevant
to explain the unfolding of the structure. The notion of Conditional
and Unconditional was quite central but I realized that this could be
driven by the perspective of NotBeingOneWith. There were also concepts
that played off both oppositions (+/- BeingOneWith and +-
Unconditional), namely:
* Person (such as God, I, You, Other) = Unconditional BeingOneWith
* Perspective (such as Life, Anything, Choosing, Will) = Conditional BeingOneWith
* Position (such as EternalLife, Wisdom, GoodWill, GodsWill) = Conditional NotBeingOneWith
* System (such as God, Everything, Wishing, Love) = Unconditional NotBeingOneWith
and these are organized by the diagram I wrote about earlier regarding
Experiencing and Understanding at
http://www.worknets.org/http://www.ms.lt/livingbytruth/?page=LivingByTruth/Overview

So I thought in what sense "BeingOneWith and NotBeingOneWith" are to
BeingOneWith what "Unconditional" and "Conditional" are to
NotBeingOneWith? And I realized that what is NotBeingOneWith is
separating it's own perspective from whatever it might even be one with,
which is to say, it is not subjective, it is not engaged. As I thought
about that I realized that we might phrase this positively in terms of
grounds for definition:
* BeingOneWith is "sharing the grounds for definition"
* NotBeingOneWith is "not sharing the grounds for definition"
Which is to say that BeingOneWith is inclusive and treating others by
the same presumptions as in "love your neighbor as yourself" and "love
God". Whereas NotBeingOneWith is keeping others at arm's length and
applying a different standard to them. BeingOneWith is "allowing for A
theory" whereas NotBeingOneWith is "not allowing for A theory". What
this means is that NotBeingOneWith allows for "redefinition",
"reinterpretation" as it is engaged by BeingOneWith and chased as to its
grounds until after four levels finally they are all exhausted and there
is nothing left of NotBeingOneWith except the freedom that was opened up
in this.

[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/674 System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas]
2012 spalio 11 d., 22:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Skaitiniai]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Skaitiniai]], [[Įsakymai]]
2012 liepos 22 d., 14:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 86-87 eilutės iš
Koks skirtumas tarp Dievo ir visko? tarp nulybės ir vienybės? ir kas patvirtina tą skirtumą? Šį skirtumą išreiškia aštuongubis kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubis kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).
į:
Koks skirtumas tarp Dievo ir visko? tarp nulybės ir vienybės? ir kas patvirtina tą skirtumą? Šį skirtumą išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).
Pakeistos 100-101 eilutės iš
4 x 2 aštuongubiame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?
į:
4 x 2 aštuongubame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?
Pakeista 134 eilutė iš:
Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubiu keliu.
į:
Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.
2012 gegužės 10 d., 18:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Trokštu išryškinti ir įtvirtinti šviesuolių bendrystę, Jėzaus Kristaus skelbiamą dangaus karalystę. Ją suvokiu, kaip nusiteikimą čia ir dabar amžinai ugdytis, bręsti, gyventi. Užtat gvildenu, kaip bendryste įveikiame skirtumus tarp Dievo ir žmonių ir esame viena? Tai tiriu keleriopai.
į:
Kaip bendryste įveikiame skirtumus tarp Dievo ir žmonių ir esame viena?

Trokštu išryškinti ir įtvirtinti šviesuolių bendrystę, Jėzaus Kristaus skelbiamą dangaus karalystę. Ją suvokiu
, kaip nusiteikimą čia ir dabar amžinai ugdytis, bręsti, gyventi.
Ištrintos 17-18 eilutės:
Įvairiai gvildenu, kaip esame viena?
Pakeistos 34-35 eilutės iš
Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi. Kas sieja klausimą ir atsakymą?
į:
Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
Ištrintos 147-164 eilutės:
'''Tyrimai'''

Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.

Išmąstyti kintamųjų rūšis.

Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.

Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys? Kaip gvildenimai susiję su savęs supratimu? Kuo skiriasi savęs žinojimas (kertinė vertybė) ir savęs supratimas (gvildenimas)?

Kiekvienas ugdosi savo kertinės vertybės pagrindu, užtat savo stiliumi, savo asmeniškais būdais, ir gvildendami ieško atsakymų, kurie juos asmeniškai tenktintų. Tad galim savo ugdymosi būdu perprasti, susipažinti su kitų ugdymosi būdais, juos atjausti, užtat amžinai mokytis. Kiekvieno kertinė vertybė yra jo siela, o dvasia yra tai kas leidžia mums atsiplėšti nuo savo kertinės vertybės, nuo savo priėjimo, savo ugdymosi būdo, ir vertinti kitų. O atsiplėšdami vėl savo prisiimame, įsijungdami. Vienas iš mano trūkumų bene, kad tikiuos, jog kiti gali naudotis būtent mano išsiaiškinimo būdais.

Kaip žaidimais, vaidyba, menais paskatinti bendravimą iš širdies?

Nagrinėti Occupy Chicago veiklą. Aprašyti pagrindines vertybes (ką žinome) ir jų pagrindą ir juose ieškoti vieningumo (kaip žinome). Kaip jos susijusios su kertinėm vertybėm. Kaip kertinės vertybės susijusios su vieningumais?

Koks pasąmonės vaidmuo bendravime? Pasąmonė tai langas į Dievą. Kiek bendravimo vyksta ne vien sąmone? Kaip galim atsiremti pasąmone bendraujant, bendrai ją kurti? Bendravimas tai bendra santvarkos kūryba, tiek dviejų žmonių, tiek ištisos visuomenės. Kaip bendraujama bendrai su Dievu? Kaip bendravimo dalyviai viršija savo ribotumus ir pripažįsta kažką už save daugiau?
Ištrintos 150-151 eilutės:

Kaip širdingai bendrauti? Kaip prieiti prie kito žmogaus, su juo bendrauti? Kaip pačiam gyventi amžiną gyvenimą? Kaip kitą skatinti ir įtraukti?
2012 gegužės 06 d., 05:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]], [[Skaitiniai]]
Ištrintos 17-23 eilutės:
* Ką reiškia būti [[viena]]?
* Kaip susikalbame [[iš širdies]]?
* Kaip kalbame nuoširdžiai?
* Kaip širdies tiesa susijusi su širdimi?
* Kaip įvairūs klausimai susiję su širdimi?
* Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį?
Ištrintos 25-27 eilutės:

Ištrintos 47-48 eilutės:
Ištrintos 49-50 eilutės:
Kaip tai susiję su šešiais atvaizdais?
Pakeistos 60-61 eilutės iš
Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia? Tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
į:
Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
Ištrintos 65-66 eilutės:
Kaip visko padalinimas derina požiūrius? Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų? Kaip vertybės mums padeda derinti požiūrius, derinti vertybes?
Ištrintos 83-87 eilutės:

[[http://en.wikipedia.org/wiki/Kuratowski's_closure-complement_problem | Kuratowski's closure complement problem]]

[[http://en.wikipedia.org/wiki/Laws_of_Form | Laws of Form]]
Ištrintos 87-90 eilutės:
Ar skiriasi Dievas ir nulybė? viskas ir vienybė?

Ar troškimai yra Dievo ar visko atvaizdai? Kaip jie susiję su nulybės ir vienybės atvaizdais? Ar Dievas iš viso turi atvaizdų? Ką tai reiškia?
Ištrintos 99-102 eilutės:
Koks ryšys tarp pavadinimų ir atvaizdų? Juk jų šeši. Ar tai tas pats? Tik pavadinimai iš vidaus?

Koks ryšys tarp 4+2 ir 3+3 ?
Ištrintos 146-165 eilutės:

'''Skaitiniai'''

Imre Lakatos, Proofs and Refutations

Saul Kripke, Wittgenstein On Rules and Private Language

Eugene Wigner, [[http://en.wikipedia.org/wiki/The_Unreasonable_Effectiveness_of_Mathematics_in_the_Natural_Sciences | The Unreasonable Effectiveness of Mathematicsin the Natural Sciences]] Gamta yra nuosekli (tad ir tolydi), užtat vieni atradimai sąlygoja kitus atradimus. Kodėl gamta nuosekli, o Dievas nenuoseklus? Nes Dievas yra kūrėjas, o kūrimas yra valingas, laisvas reiškinys, užtat netolydus.

[[http://en.wikipedia.org/wiki/Where_Mathematics_Comes_From | Where Mathematics Comes From]], Lakoff and Nunez

[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]], [[http://mally.stanford.edu/index.html | The Metaphysics Research Lab]], [[http://mally.stanford.edu/zalta.html | Edward N. Zalta]], Principal Editor of the Stanford Encyclopedia of Philosophy.

Laws of Form, G. Spencer-Brown, QA9.B82

Niklas Luhman. ''Theories of Distinction'', HM 585.L84 įvadą parašė William Rasch. Visuomenės visuomenė (the society of society).

Fichte. The Science of Knowledge.

Enneagram.
2012 gegužės 06 d., 02:08 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 56-105 eilutės iš
'''Laipsnynas'''

Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių.

Yra vienų-vienumo laipsniai.

Kaip kiekvieną iš šešių ašių susieti su širdimi?

(different - viskas visvien) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same - priešingybės greta) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?) [Tai siejimas nulybės ir vienybės]

Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų papildiniai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Papildinių neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau papildiniai? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.

Dievas, kitas, aš (sutampa, kas yra ir ko nėra)
* Dievas
* kitas: išsiskiria kito mąstymas (ką tiki, ko link bręsta) ir buvimas (kaip yra, Dievo priėmimas jį varžančių aplinkybių)
* aš: išsiskiria dar ir veikimas, kaip dalyvaujame, siejame Dievą ir kitą

Meilė, bendrystė, požiūris
* Meilė - sutampa buvimas ir veikimas? - bet išsiskiria kas yra ir ko nėra
* bendrystė - išsiskiria buvimas ir veikimas kur nėra
* požiūris - viskas išsiskiria

Tad ašys išreiškia vienumų vieningumą, bet vienas kitą išplėčia vienumų išskyrimais. Pavyzdžiui, kitas yra Dievas neDieve, aplinkybėse. Aš sieju Dievą ir kitą, kaip bendrai suprastas Dievas? Ar visa tai vystosi, kaip Dievo operacija +1 ? ar kaip?

Tai yra:
* vienumas glūdintis apskritai, sandaroje, nulybėje, Dieve: Dievas - tai sulygina nulybę ir trūkstamybę (lacksome) - tad klausimas naujai iškyla, koks vienumas tame glūdinčiame Dieve?
* vienumas glūdintis Dieve: kitas (naudininkas)
* vienumas glūdintis kitame: aš/tu
* vienumas glūdintis manyje/tavyje: meilė (Dievo papildinyje)
* vienumas glūdintis meilėje: bendrystė (kito papildinyje)
* vienumas glūdintis bendrystėje: požiūris (mano/tavo papildinyje)
Žodžiu, kryptis -1 vis bręsta gilyn, ieškant vienumo vienume. Vienumas požiūryje baigtųsi vienybe (išoriniu vienumu), tad sutampa vidus ir išorė, dvasia ir sandara, tarsi apsiverčia paviršius. Tad galim tokiu atveju vadovautis gėriu, gerumu vietoj, kad Dievu, tad laipsnynas veda mus iš lygties Dievas yra Dievas į lygtį Dievas yra geras. Ir laipsnynas yra išgyventas trejybėje, sąmoningai, tad Dievas pirmame laipsnyje yra ne visai tas pats, kaip Dievas nuliniame laipsnyje, tai (vienybe) apimtasis Dievas, vidinis Dievas.

Ašimis išreikšta vienybė yra vieningumas, "unity", "anti-division", be požiūrių! tad kaip suprasti? Tai yra atliekami požiūriai. Tai yra įvairiai išreikšta atvaizdų vienybė, įvairių laipsnių. Tad kaip ji susijusi su laipsnynu? -1 + 1; -2 + 2; ir t.t. iki -6 + 6. Ir baigiasi požiūriu.

Padalinimai atsiranda Dievui mąstant dvejones, jas prisiimant. O laipsnynas iškyla ankščiau, visaregiu. Kaip jis ketveriopai suprantamas? Bene ketveriopai suprantant lygtį -1+1; ir t.t.

Aš yra penkerybės (erdvės/laiko) papildinys, rečiausiai aptinkamo padalinimo.

Vieningumai išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimų vidinę sandarą), o padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vidinės sandaros galutinis tikslas yra apibrėžti požiūrį. Vidinė sandara yra tai, ką prileidžiame.

Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubiame kelyje. Laipsnynas išskiria rūpėjimą ir tikėjimą skirdamas vidinį (tikėjimą) ir išorinį (rūpėjimą) gyvenimą. Šešerybės atvaizdai tuo pačiu juos išskiria, vidinį ir išorinį požiūrį, jausmus ir dorybes.

Vienumo vienume seka baigiasi +2 (=-6) buvimu, užtat buvimas suvokiamas, kaip pagrindimas, besąlygiškumas, nors tai galima priimti sąlygiškai.

Kuriais vieningumais esame labiau prisirišę prie tikrovės? Ar Dievu (-1) ar požiūriu (-6)?

Homologija iš Dievo į kitą? per mane/tave? Iš meilės (ne Dievo) į kertinę vertybę (asmeninį Dievą? ar asmeninę meilę)? Kaip suvokti Dievą susijusį su kertine vertybe? Ar sutampa ar tai priešingybė? Koks santykis tarp Dievo ir kertinės vertybės? Paklausti žmonių. Pavyzdžiui: Gyventi tiesa: savarankiškai, savanoriškai sutapti, paklusti su Dievo dvasia. Kertinė vertybė yra tai, kas būtina meilei.

Kokia išsiaiškinimų vidinė sandara? Tas gali sietis su vieningumais, su laipsnynu, taip pat su geros valios pratimų sustatymu.
į:
'''[[Laipsnynas]]'''
2012 gegužės 05 d., 23:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 16-21 eilutės iš
Įvairiai gvildenu, '''kaip esame viena'''?

''Ką reiškia būti [[viena]]?''

Tai veda į klausimą, '''kaip susikalbame [[iš
širdies]]'''? kaip kalbame nuoširdžiai?
į:
Įvairiai gvildenu, kaip esame viena?

* Ką reiškia būti [[viena]]?
* Kaip susikalbame [[iš širdies]]?
* Kaip kalbame nuoširdžiai?
* Kaip
širdies tiesa susijusi su širdimi?
* Kaip įvairūs klausimai susiję su širdimi?
* Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį
?
Pakeistos 34-37 eilutės iš
* Kaip širdies tiesa susijusi su širdimi?
* Kaip įvairūs klausimai susiję su širdimi?
* Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį?
į:
Pakeistos 42-89 eilutės iš
'''[[Ženklų savybės]]'''

* Kaip suvokti ženklų savybes? Kaip jos susijusios su vienybe? su laipsnynu? Kaip jas tirti?
* Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?
* Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu?

Sieti ženklų savybes su laipsnynu. Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe.

Dėsningumas - tai paklusimas įsakymui.

Ženklų savybė tai yra papildinio sąlyga. Papildinys įmanomas ten, kur viena apimtis (atsakymo) yra siauresnė už kitą apimtį (klausimo). Yra keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Atsakymas nesikeičia, o klausimas keičiasi. Klausimas yra atsakymo papildinys. Klausimas išsako dviprasmybę, nes klausimu kažkas gali būti ar nebūti, tai svarstytina.

Užtat ženklų savybė yra (išvirkštinė) vienybės išraiška, klausimo ir atsakymo siejimas. Toliau šios išraiškos yra suvienijamos apskritai, tad be apimčių. Taip yra įmanoma apibrėžti gerumą (ir paklusimą) kaip išskirtiną priešingybę. Gerumas yra laisvumas, tad klausimas.

Pavyzdžiui:
* Koks? Ar - lankstumas
* Kaip? Ar - pakitumas
* Kaip? Koks - paslankumas
* Kodėl? Kaip - įsimintinumas
* Kodėl? Koks - reikšmingumas
* Kodėl? Ar - tikslingumas

Ženklų savybė yra vienumas (apimtyje) reiškinio ir jo papildinio, tad susijęs su laipsnynu.

Ženklų savybės yra būdai, kaip paneigti, kaip išsakyti neigiamą įsakymą.

Įvairiai sieti nulybę ir vienybę, jos papildo vienas kitą.

Mes išgyvename klausimą santvarkoje, kaip netroškimą, o atsakymą, kaip Dievą, kaip troškimą.

Ženklų savybėmis paprastu ženklu pažymime sudėtingą samplaiką, pertvarkymu. Matematika tai supaprastinimo mokslas.

Ženklų savybė išreiškia nulybės ir vienybės santykį apibrėžtose apimtyse, taip kad savybės atitinka "lokaliai" (sąlyginėje kalboje) ir "globaliai" (besąlygiškai, sandarose). Nulybė ir vienybė kalboje atitinka "atvira" ir "uždara".

Ženklų savybės išreiškia vieningumą (viengubą-lankstus, dvigubą-pakitus ir t.t.) išore. Apibrėžti, kas yra vidus ir kas išorė? Vidus yra platesnė apimtis, išorė yra siauresnė apimtis, tad betkas, kažkas, niekas yra atsakymai "už mūsų". O mes esame klausimas. Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)? Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?

Ženklų savybės sieja dvi apimtis, tad išreiškia, išsako, apibrėžia papildinį, kas tai gali būti. Ženklas turi galėti išreikšti kartu ir papildinį, užtat išsakyti, įvaldyti dviprasmybę. Siauresnėje apimtyje nesikeičia. Papildančioje apimtyje gali keistis, gali būti ar nebūti, gali būti esmė ar papildinys. Ženklas gali nurodyti ir tą ir tą, bet visada sutampa su esme.

Ženklų savybės yra būdai, kaip paneigti, kaip išsakyti neigiamą išsakymą, kaip atverti laisvę. Sutampa su laipsnynu, nes tai yra vienumas, reiškinio ir jo papildinio. Matematika supaprastinimo mokslas. Paprastu ženklu žymėti sudėtingesne samplaika. Tai pertvarkymas.

Ženklas
* lankstus (galimybė kažkiek pakeisti pavidalą, suvokti klausimą, paukščio nosis - snapas)
* pakitus (galima kažką naujo išmokti)
* judrus, paslankus (gali pasirodyti keliose vietose, lengvai dauginamas)
* įsimintinas (įsiminti ir lengvai atminti)
* reikšmingas (išraiška panaši, kai reikšmės panašios - loginės sąlygos, priežastingumas, jei... tada..., mikroišvados, išvadėlės, savaime apibendrinti supaprastinimui, skirtingi lygiai smulkmeniškumo, tad dėmesį perkreipti)
* tikslingas ()
Ženklu galima mokytis!
į:
[[Ženklų savybės]]
2012 gegužės 05 d., 23:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]]
į:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]], [[Širdingumas]]
Ištrintos 25-26 eilutės:
Kaip širdies tiesa susijusi su širdimi?
Pakeistos 30-37 eilutės iš
Kaip įvairūs klausimai susiję su širdimi?

Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį?

'''Visaregis'''

Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius
? ir vieningai aprėpia bendrystę? Susieti laipsnyną su visaregiu.
į:

*
Kaip širdies tiesa susijusi su širdimi?
* Kaip įvairūs klausimai susiję su širdimi?
* Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį?
Pakeistos 41-49 eilutės iš
'''Ženklų savybės'''

''Kaip suvokti ženklų savybes? Kaip jos susijusios su vienybe? su laipsnynu? Kaip jas tirti?''

Kokios
yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?

Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe.

[[http://www
.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]]
į:
'''[[Ženklų savybės]]'''

* Kaip suvokti ženklų savybes? Kaip jos susijusios su vienybe? su laipsnynu? Kaip jas tirti?
* Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?
* Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu?

Sieti ženklų savybes su laipsnynu. Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe.
2012 sausio 11 d., 17:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 318-319 eilutės:

Kaip širdingai bendrauti? Kaip prieiti prie kito žmogaus, su juo bendrauti? Kaip pačiam gyventi amžiną gyvenimą? Kaip kitą skatinti ir įtraukti?
2012 sausio 11 d., 17:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:

''Ką reiškia būti [[viena]]?''
2012 sausio 10 d., 19:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Trokštu išryškinti ir įtvirtinti šviesuolių bendrystę, Jėzaus Kristaus skelbiamą dangaus karalystę. Ją suvokiu, kaip nusiteikimą čia ir dabar amžinai ugdytis, bręsti, gyventi. Užtat gvildenu, kaip bendryste įveikiame skirtumus tarp Dievo ir žmonių ir esame viena? Tai tiriu keleriopai.
2011 gruodžio 16 d., 06:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 317-321 eilutės iš
Iš sapno: Ar tu žinai sąmoningai, ką tu žinai? Jei ne, tai iš ko gali spręsti, ar tu iš tikrųjų žinai ar nežinai?
į:
Iš sapno: Ar tu žinai sąmoningai, ką tu žinai? Jei ne, tai iš ko gali spręsti, ar tu iš tikrųjų žinai ar nežinai?

'''Aplamai'''

Noriu suvokti ryšį tarp Dievo žinojimo rūmų (ir visaregio bei laipsnyno) ir mano ar kito žmogaus žinojimo rūmų (ir trijų kalbų ir ženklų savybių, požiūrių). Kaip šv.Trejybė įvairiai reiškiasi juose ir sieja Dievo bei žmogaus požiūrius?
2011 gruodžio 07 d., 21:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 69-70 eilutės:

Įvairiai sieti nulybę ir vienybę, jos papildo vienas kitą.
2011 gruodžio 07 d., 20:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 311-315 eilutės iš
Norint susikalbėti iš širdies yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius. Taip pat kalbėti apie tai, kas yra ydinga: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą, visa tai, kas nutylima, kas nepatogu.
į:
Norint susikalbėti iš širdies yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius. Taip pat kalbėti apie tai, kas yra ydinga: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą, visa tai, kas nutylima, kas nepatogu.

'''Daugiau'''

Iš sapno: Ar tu žinai sąmoningai, ką tu žinai? Jei ne, tai iš ko gali spręsti, ar tu iš tikrųjų žinai ar nežinai?
2011 gruodžio 07 d., 19:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 307-311 eilutės iš
Koks pasąmonės vaidmuo bendravime? Pasąmonė tai langas į Dievą. Kiek bendravimo vyksta ne vien sąmone? Kaip galim atsiremti pasąmone bendraujant, bendrai ją kurti? Bendravimas tai bendra santvarkos kūryba, tiek dviejų žmonių, tiek ištisos visuomenės. Kaip bendraujama bendrai su Dievu? Kaip bendravimo dalyviai viršija savo ribotumus ir pripažįsta kažką už save daugiau?
į:
Koks pasąmonės vaidmuo bendravime? Pasąmonė tai langas į Dievą. Kiek bendravimo vyksta ne vien sąmone? Kaip galim atsiremti pasąmone bendraujant, bendrai ją kurti? Bendravimas tai bendra santvarkos kūryba, tiek dviejų žmonių, tiek ištisos visuomenės. Kaip bendraujama bendrai su Dievu? Kaip bendravimo dalyviai viršija savo ribotumus ir pripažįsta kažką už save daugiau?

'''Širdingas Bendravimas'''

Norint susikalbėti iš širdies yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius. Taip pat kalbėti apie tai, kas yra ydinga: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą, visa tai, kas nutylima, kas nepatogu.
2011 lapkričio 22 d., 20:10 atliko Andrius Kulikauskas -
2011 lapkričio 12 d., 21:28 atliko Andrius Kulikauskas -
2011 lapkričio 12 d., 21:28 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 307 eilutė iš:
Koks pasąmonės vaidmuo bendravime? Pasąmonė tai langas į Dievą. Kiek bendravimo vyksta ne vien sąmone? Kaip galim atsiremti pasąmone bendraujant, bendrai ją kurti? Bendravimas tai bendra santvarkos kūryba, tiek dviejų žmonių, tiek ištisos visuomenės. Kaip bendraujama bendrai su Dievu?
į:
Koks pasąmonės vaidmuo bendravime? Pasąmonė tai langas į Dievą. Kiek bendravimo vyksta ne vien sąmone? Kaip galim atsiremti pasąmone bendraujant, bendrai ją kurti? Bendravimas tai bendra santvarkos kūryba, tiek dviejų žmonių, tiek ištisos visuomenės. Kaip bendraujama bendrai su Dievu? Kaip bendravimo dalyviai viršija savo ribotumus ir pripažįsta kažką už save daugiau?
2011 lapkričio 12 d., 21:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 305-307 eilutės iš
Nagrinėti Occupy Chicago veiklą. Aprašyti pagrindines vertybes (ką žinome) ir jų pagrindą ir juose ieškoti vieningumo (kaip žinome). Kaip jos susijusios su kertinėm vertybėm. Kaip kertinės vertybės susijusios su vieningumais?
į:
Nagrinėti Occupy Chicago veiklą. Aprašyti pagrindines vertybes (ką žinome) ir jų pagrindą ir juose ieškoti vieningumo (kaip žinome). Kaip jos susijusios su kertinėm vertybėm. Kaip kertinės vertybės susijusios su vieningumais?

Koks pasąmonės vaidmuo bendravime? Pasąmonė tai langas į Dievą. Kiek bendravimo vyksta ne vien sąmone? Kaip galim atsiremti pasąmone bendraujant, bendrai ją kurti? Bendravimas tai bendra santvarkos kūryba, tiek dviejų žmonių, tiek ištisos visuomenės. Kaip bendraujama bendrai su Dievu
?
2011 lapkričio 12 d., 21:14 atliko Andrius Kulikauskas -
2011 lapkričio 12 d., 21:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 283-285 eilutės iš
Laws of Form, G. Spencer-Brown

Niklas Luhman
. ''Theories of Distinction'', įvadą parašė William Rasch. Visuomenės visuomenė (the society of society).
į:
Laws of Form, G. Spencer-Brown, QA9.B82

Niklas Luhman.
''Theories of Distinction'', HM 585.L84 įvadą parašė William Rasch. Visuomenės visuomenė (the society of society).
2011 lapkričio 12 d., 20:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 151-152 eilutės:

Kokia išsiaiškinimų vidinė sandara? Tas gali sietis su vieningumais, su laipsnynu, taip pat su geros valios pratimų sustatymu.
2011 lapkričio 12 d., 20:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 259-268 eilutės:
'''Kalba'''

Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

'''Išskyrimai'''

4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais

vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions
Pakeistos 301-303 eilutės iš
Kaip žaidimais, vaidyba, menais paskatinti bendravimą iš širdies?
į:
Kaip žaidimais, vaidyba, menais paskatinti bendravimą iš širdies?

Nagrinėti Occupy Chicago veiklą. Aprašyti pagrindines vertybes (ką žinome) ir jų pagrindą ir juose ieškoti vieningumo (kaip žinome). Kaip jos susijusios su kertinėm vertybėm. Kaip kertinės vertybės susijusios su vieningumais
?
2011 lapkričio 12 d., 20:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 149-150 eilutės:

Homologija iš Dievo į kitą? per mane/tave? Iš meilės (ne Dievo) į kertinę vertybę (asmeninį Dievą? ar asmeninę meilę)? Kaip suvokti Dievą susijusį su kertine vertybe? Ar sutampa ar tai priešingybė? Koks santykis tarp Dievo ir kertinės vertybės? Paklausti žmonių. Pavyzdžiui: Gyventi tiesa: savarankiškai, savanoriškai sutapti, paklusti su Dievo dvasia. Kertinė vertybė yra tai, kas būtina meilei.
2011 lapkričio 12 d., 20:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 81-93 eilutės:

Ženklas
* lankstus (galimybė kažkiek pakeisti pavidalą, suvokti klausimą, paukščio nosis - snapas)
* pakitus (galima kažką naujo išmokti)
* judrus, paslankus (gali pasirodyti keliose vietose, lengvai dauginamas)
* įsimintinas (įsiminti ir lengvai atminti)
* reikšmingas (išraiška panaši, kai reikšmės panašios - loginės sąlygos, priežastingumas, jei... tada..., mikroišvados, išvadėlės, savaime apibendrinti supaprastinimui, skirtingi lygiai smulkmeniškumo, tad dėmesį perkreipti)
* tikslingas ()
Ženklu galima mokytis!

Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi. Kas sieja klausimą ir atsakymą?

Klausimas yra atsakymo papildinys.
2011 lapkričio 12 d., 20:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 77-80 eilutės:

Ženklų savybės sieja dvi apimtis, tad išreiškia, išsako, apibrėžia papildinį, kas tai gali būti. Ženklas turi galėti išreikšti kartu ir papildinį, užtat išsakyti, įvaldyti dviprasmybę. Siauresnėje apimtyje nesikeičia. Papildančioje apimtyje gali keistis, gali būti ar nebūti, gali būti esmė ar papildinys. Ženklas gali nurodyti ir tą ir tą, bet visada sutampa su esme.

Ženklų savybės yra būdai, kaip paneigti, kaip išsakyti neigiamą išsakymą, kaip atverti laisvę. Sutampa su laipsnynu, nes tai yra vienumas, reiškinio ir jo papildinio. Matematika supaprastinimo mokslas. Paprastu ženklu žymėti sudėtingesne samplaika. Tai pertvarkymas.
2011 lapkričio 12 d., 19:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 76-77 eilutės:
Ženklų savybės išreiškia vieningumą (viengubą-lankstus, dvigubą-pakitus ir t.t.) išore. Apibrėžti, kas yra vidus ir kas išorė? Vidus yra platesnė apimtis, išorė yra siauresnė apimtis, tad betkas, kažkas, niekas yra atsakymai "už mūsų". O mes esame klausimas. Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)? Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
Pridėtos 131-132 eilutės:
Kuriais vieningumais esame labiau prisirišę prie tikrovės? Ar Dievu (-1) ar požiūriu (-6)?
Pakeista 238 eilutė iš:
Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)
į:
Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)š
2011 lapkričio 11 d., 23:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 254-255 eilutės:
Enneagram.
Pakeistos 264-266 eilutės iš
Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys? Kaip gvildenimai susiję su savęs supratimu? Kuo skiriasi savęs žinojimas (kertinė vertybė) ir savęs supratimas (gvildenimas)?
į:
Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys? Kaip gvildenimai susiję su savęs supratimu? Kuo skiriasi savęs žinojimas (kertinė vertybė) ir savęs supratimas (gvildenimas)?

Kiekvienas ugdosi savo kertinės vertybės pagrindu, užtat savo stiliumi, savo asmeniškais būdais, ir gvildendami ieško atsakymų, kurie juos asmeniškai tenktintų. Tad galim savo ugdymosi būdu perprasti, susipažinti su kitų ugdymosi būdais, juos atjausti, užtat amžinai mokytis. Kiekvieno kertinė vertybė yra jo siela, o dvasia yra tai kas leidžia mums atsiplėšti nuo savo kertinės vertybės, nuo savo priėjimo, savo ugdymosi būdo, ir vertinti kitų. O atsiplėšdami vėl savo prisiimame, įsijungdami. Vienas iš mano trūkumų bene, kad tikiuos, jog kiti gali naudotis būtent mano išsiaiškinimo būdais.
2011 lapkričio 11 d., 23:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 227-234 eilutės:

'''Betkas'''

Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.

Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubiu keliu.

Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)
2011 lapkričio 11 d., 23:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 217-226 eilutės:

'''Apimtys'''

Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".

Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.

Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas

Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
2011 lapkričio 11 d., 22:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 244-246 eilutės iš
Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys? Kaip gvildenimai susiję su savęs supratimu? Kuo skiriasi savęs žinojimas (kertinė vertybė) ir savęs supratimas (gvildenimas)?
į:
Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys? Kaip gvildenimai susiję su savęs supratimu? Kuo skiriasi savęs žinojimas (kertinė vertybė) ir savęs supratimas (gvildenimas)?

Kaip žaidimais, vaidyba, menais paskatinti bendravimą iš širdies
?
2011 lapkričio 11 d., 22:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 244 eilutė iš:
Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys?
į:
Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys? Kaip gvildenimai susiję su savęs supratimu? Kuo skiriasi savęs žinojimas (kertinė vertybė) ir savęs supratimas (gvildenimas)?
2011 lapkričio 11 d., 22:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 236-244 eilutės iš
'''Tyrimai'''
į:
'''Tyrimai'''

Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.

Išmąstyti kintamųjų rūšis.

Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.

Ištirti ar visus gvildenimus galima rūšiuoti, kaip kad juos rūšiavau savo meno kūriniu. Kas gaunasi? Ir kaip tai susiję su kertinėmis vertybėmis. Koks ryšys?
2011 lapkričio 11 d., 20:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 234-236 eilutės iš
Fichte. The Science of Knowledge.
į:
Fichte. The Science of Knowledge.

'''Tyrimai'''
2011 lapkričio 11 d., 19:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 214 eilutė iš:
Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs.
į:
Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.
2011 lapkričio 11 d., 19:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 215-216 eilutės:

Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).
2011 lapkričio 11 d., 18:59 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 212-217 eilutės iš
į:
'''Sąmoningumas'''

Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs.

'''Skaitiniai'''
Pakeistos 226-232 eilutės iš
[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]], [[http://mally.stanford.edu/index.html | The Metaphysics Research Lab]], [[http://mally.stanford.edu/zalta.html | Edward N. Zalta]], Principal Editor of the Stanford Encyclopedia of Philosophy.
į:
[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]], [[http://mally.stanford.edu/index.html | The Metaphysics Research Lab]], [[http://mally.stanford.edu/zalta.html | Edward N. Zalta]], Principal Editor of the Stanford Encyclopedia of Philosophy.

Laws of Form, G. Spencer-Brown

Niklas Luhman. ''Theories of Distinction'', įvadą parašė William Rasch. Visuomenės visuomenė (the society of society).

Fichte. The Science of Knowledge
.
2011 lapkričio 11 d., 18:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 213 eilutė iš:
Lakatos, Proofs and Refutations
į:
Imre Lakatos, Proofs and Refutations
2011 lapkričio 11 d., 18:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 221 eilutė iš:
[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]], [[http://mally.stanford.edu/index.html | The Metaphysics Research Lab]], Edward N. Zalta
į:
[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]], [[http://mally.stanford.edu/index.html | The Metaphysics Research Lab]], [[http://mally.stanford.edu/zalta.html | Edward N. Zalta]], Principal Editor of the Stanford Encyclopedia of Philosophy.
2011 lapkričio 11 d., 18:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 221 eilutė iš:
[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]]
į:
[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]], [[http://mally.stanford.edu/index.html | The Metaphysics Research Lab]], Edward N. Zalta
2011 lapkričio 11 d., 18:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 217-221 eilutės iš
Eugene Wigner, [[http://en.wikipedia.org/wiki/The_Unreasonable_Effectiveness_of_Mathematics_in_the_Natural_Sciences | The Unreasonable Effectiveness of Mathematicsin the Natural Sciences]] Gamta yra nuosekli (tad ir tolydi), užtat vieni atradimai sąlygoja kitus atradimus. Kodėl gamta nuosekli, o Dievas nenuoseklus? Nes Dievas yra kūrėjas, o kūrimas yra valingas, laisvas reiškinys, užtat netolydus.
į:
Eugene Wigner, [[http://en.wikipedia.org/wiki/The_Unreasonable_Effectiveness_of_Mathematics_in_the_Natural_Sciences | The Unreasonable Effectiveness of Mathematicsin the Natural Sciences]] Gamta yra nuosekli (tad ir tolydi), užtat vieni atradimai sąlygoja kitus atradimus. Kodėl gamta nuosekli, o Dievas nenuoseklus? Nes Dievas yra kūrėjas, o kūrimas yra valingas, laisvas reiškinys, užtat netolydus.

[[http://en.wikipedia.org/wiki/Where_Mathematics_Comes_From | Where Mathematics Comes From]], Lakoff and Nunez

[[http://mally.stanford.edu/theory.html | The Theory of Abstract Objects]]
2011 lapkričio 11 d., 18:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 217 eilutė iš:
Eugene Wigner, [[http://en.wikipedia.org/wiki/The_Unreasonable_Effectiveness_of_Mathematics_in_the_Natural_Sciences | The Unreasonable Effectiveness of Mathematicsin the Natural Sciences]]
į:
Eugene Wigner, [[http://en.wikipedia.org/wiki/The_Unreasonable_Effectiveness_of_Mathematics_in_the_Natural_Sciences | The Unreasonable Effectiveness of Mathematicsin the Natural Sciences]] Gamta yra nuosekli (tad ir tolydi), užtat vieni atradimai sąlygoja kitus atradimus. Kodėl gamta nuosekli, o Dievas nenuoseklus? Nes Dievas yra kūrėjas, o kūrimas yra valingas, laisvas reiškinys, užtat netolydus.
2011 lapkričio 11 d., 18:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 210-217 eilutės iš
Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
į:
Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.


Lakatos, Proofs and Refutations

Saul Kripke, Wittgenstein On Rules and Private Language

Eugene Wigner, [[http://en.wikipedia.org/wiki/The_Unreasonable_Effectiveness_of_Mathematics_in_the_Natural_Sciences | The Unreasonable Effectiveness of Mathematicsin the Natural Sciences]]
2011 lapkričio 11 d., 17:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 207-210 eilutės:

'''Papildymai'''

Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
2011 lapkričio 03 d., 02:50 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 205-206 eilutės:

Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
2011 lapkričio 03 d., 02:48 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 204 eilutė:
Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
2011 lapkričio 03 d., 01:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 196-203 eilutės iš
Koks ryšys tarp 4+2 ir 3+3 ?
į:
Koks ryšys tarp 4+2 ir 3+3 ?

4 x 2 aštuongubiame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?

Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.

Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
2011 lapkričio 01 d., 19:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 180-181 eilutės iš
Ar troškimai yra Dievo ar visko atvaizdai? Kaip jie susiję su nulybės ir vienybės atvaizdais?
į:
Ar troškimai yra Dievo ar visko atvaizdai? Kaip jie susiję su nulybės ir vienybės atvaizdais? Ar Dievas iš viso turi atvaizdų? Ką tai reiškia?
Pakeistos 192-196 eilutės iš
* paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)
į:
* paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)

Koks ryšys tarp pavadinimų ir atvaizdų? Juk jų šeši. Ar tai tas pats? Tik pavadinimai iš vidaus?

Koks ryšys tarp 4+2 ir 3+3 ?
2011 lapkričio 01 d., 19:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 148-149 eilutės:

Kaip visko padalinimas derina požiūrius? Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų? Kaip vertybės mums padeda derinti požiūrius, derinti vertybes?
2011 lapkričio 01 d., 17:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 35-40 eilutės:

'''Lygtys'''

Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.

Būtent vienybės lygmenyje vyksta sutaptinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje siejasi besąlygiška dvasia (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas), o vienybės lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
2011 lapkričio 01 d., 17:10 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 174-177 eilutės iš
* mylintis - prasminga
* ramus - pastovu
* užtikrintas - tiesu
* savarankiškas
- teisinga
į:
* mylintis - prasminga - neaprėpta
* ramus - pastovu
- nesikeičia
* užtikrintas - tiesu - nepavaizduota
* savarankiškas - teisinga - nepaslėpta

Kalbos:

* aprėpta - neprasminga - (Dievo valios lemta)
* keičiasi - nepastovu - pasakojimas (kaip įvyksta)
* pavaizduota - netiesioginis - įvardijimas (kaip pavadinama)
* paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)
2011 lapkričio 01 d., 17:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 174-177 eilutės:
* mylintis - prasminga
* ramus - pastovu
* užtikrintas - tiesu
* savarankiškas - teisinga
2011 lapkričio 01 d., 16:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 164-173 eilutės iš
[[http://en.wikipedia.org/wiki/Laws_of_Form | Laws of Form]]
į:
[[http://en.wikipedia.org/wiki/Laws_of_Form | Laws of Form]]

'''Atvaizdai'''

Koks skirtumas tarp Dievo ir visko? tarp nulybės ir vienybės? ir kas patvirtina tą skirtumą? Šį skirtumą išreiškia aštuongubis kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubis kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).

Ar skiriasi Dievas ir nulybė? viskas ir vienybė?

Ar troškimai yra Dievo ar visko atvaizdai? Kaip jie susiję su nulybės ir vienybės atvaizdais?
2011 spalio 29 d., 06:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 159-164 eilutės iš
Nagrinėti, kaip kas išsiaiškiname savo laiškuose Occupy Chicago.
į:
Nagrinėti, kaip kas išsiaiškiname savo laiškuose Occupy Chicago.


[[http://en.wikipedia.org/wiki/Kuratowski's_closure-complement_problem | Kuratowski's closure complement problem]]

[[http://en.wikipedia.org/wiki/Laws_of_Form | Laws of Form]]
2011 spalio 28 d., 22:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 68 eilutė iš:
Ženklų savybė išreiškia nulybės ir vienybės santykį apibrėžtose apimtyse, taip kad savybės atitinka "lokaliai" (sąlyginėje kalboje) ir "globaliai" (besąlygiškai, sandarose). Nulybė ir vienybė kalboje atitinka "open" ir "closed".
į:
Ženklų savybė išreiškia nulybės ir vienybės santykį apibrėžtose apimtyse, taip kad savybės atitinka "lokaliai" (sąlyginėje kalboje) ir "globaliai" (besąlygiškai, sandarose). Nulybė ir vienybė kalboje atitinka "atvira" ir "uždara".
2011 spalio 28 d., 22:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 67-68 eilutės:

Ženklų savybė išreiškia nulybės ir vienybės santykį apibrėžtose apimtyse, taip kad savybės atitinka "lokaliai" (sąlyginėje kalboje) ir "globaliai" (besąlygiškai, sandarose). Nulybė ir vienybė kalboje atitinka "open" ir "closed".
2011 spalio 28 d., 22:02 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 22-27 eilutės:
Kaip širdies tiesa susijusi su širdimi?

Širdis (gera ar pikta) yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.

Kaip Šventasis Raštas aiškina, ar mūsų širdis gera ar pikta.
Pridėtos 68-75 eilutės:
'''Dievas'''

Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.

Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".

Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
Pridėtos 79-80 eilutės:

Yra vienų-vienumo laipsniai.
2011 spalio 25 d., 19:11 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 110-111 eilutės:

Užtat betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
2011 spalio 25 d., 18:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 108-109 eilutės:

Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.
2011 spalio 25 d., 02:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 133-137 eilutės iš
Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.
į:
Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo.

'''Išsiaiškinimai'''

Nagrinėti, kaip kas išsiaiškiname savo laiškuose Occupy Chicago
.
2011 spalio 25 d., 01:40 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 129-133 eilutės iš
(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
į:
(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.

'''Deriniai'''

Deriniai reiškia, kad yra vienybė, kad kažkas kartojosi ir sutapo
.
2011 spalio 24 d., 23:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 129 eilutė iš:
(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu.
į:
(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
2011 spalio 24 d., 23:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 125-129 eilutės iš
Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
į:
Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

'''Vertybės'''

(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu
.
2011 spalio 24 d., 22:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 45-52 eilutės:

Pavyzdžiui:
* Koks? Ar - lankstumas
* Kaip? Ar - pakitumas
* Kaip? Koks - paslankumas
* Kodėl? Kaip - įsimintinumas
* Kodėl? Koks - reikšmingumas
* Kodėl? Ar - tikslingumas
2011 spalio 24 d., 22:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 42-43 eilutės iš
Ženklų savybė tai yra papildinio sąlyga. Papildinys įmanomas ten, kur viena apimtis (atsakymo) yra siauresnė už kitą apimtį (klausimo). Yra keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Atsakymas nesikeičia, o klausimas keičiasi. Klausimas yra atsakymo papildinys.
į:
Ženklų savybė tai yra papildinio sąlyga. Papildinys įmanomas ten, kur viena apimtis (atsakymo) yra siauresnė už kitą apimtį (klausimo). Yra keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Atsakymas nesikeičia, o klausimas keičiasi. Klausimas yra atsakymo papildinys. Klausimas išsako dviprasmybę, nes klausimu kažkas gali būti ar nebūti, tai svarstytina.
Pridėtos 46-49 eilutės:
Ženklų savybė yra vienumas (apimtyje) reiškinio ir jo papildinio, tad susijęs su laipsnynu.

Ženklų savybės yra būdai, kaip paneigti, kaip išsakyti neigiamą įsakymą.
Pridėtos 51-52 eilutės:

Ženklų savybėmis paprastu ženklu pažymime sudėtingą samplaiką, pertvarkymu. Matematika tai supaprastinimo mokslas.
2011 spalio 24 d., 22:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 32-33 eilutės:
''Kaip suvokti ženklų savybes? Kaip jos susijusios su vienybe? su laipsnynu? Kaip jas tirti?''
Pakeistos 42-44 eilutės iš
Ženklų savybė tai yra papildinio sąlyga. Papildinys įmanomas ten, kur viena apimtis (atsakymo) yra siauresnė už kitą apimtį (klausimo). Yra keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Atsakymas nesikeičia, o klausimas keičiasi. Klausimas yra atsakymo papildinys.
į:
Ženklų savybė tai yra papildinio sąlyga. Papildinys įmanomas ten, kur viena apimtis (atsakymo) yra siauresnė už kitą apimtį (klausimo). Yra keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Atsakymas nesikeičia, o klausimas keičiasi. Klausimas yra atsakymo papildinys.

Užtat ženklų savybė yra (išvirkštinė) vienybės išraiška, klausimo ir atsakymo siejimas. Toliau šios išraiškos yra suvienijamos apskritai, tad be apimčių. Taip yra įmanoma apibrėžti gerumą (ir paklusimą) kaip išskirtiną priešingybę. Gerumas yra laisvumas, tad klausimas.
2011 spalio 24 d., 22:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 39-42 eilutės:

Ženklų savybė tai yra papildinio sąlyga. Papildinys įmanomas ten, kur viena apimtis (atsakymo) yra siauresnė už kitą apimtį (klausimo). Yra keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Atsakymas nesikeičia, o klausimas keičiasi. Klausimas yra atsakymo papildinys.

Mes išgyvename klausimą santvarkoje, kaip netroškimą, o atsakymą, kaip Dievą, kaip troškimą.
2011 spalio 24 d., 18:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 18-21 eilutės:
Šešių vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.

Gera širdis išeina už savęs. Yra šeši būdai išeiti už savęs.
Pridėtos 26-27 eilutės:
'''Visaregis'''
Pakeistos 30-33 eilutės iš
Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių.

Kaip kiekvieną iš šešių ašių susieti su širdimi?
į:
'''Ženklų savybės'''
Pridėtos 34-45 eilutės:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe.

[[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]]

Dėsningumas - tai paklusimas įsakymui.

'''Laipsnynas'''

Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių.

Kaip kiekvieną iš šešių ašių susieti su širdimi?
Pakeistos 48-49 eilutės iš
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų papildiniai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Papildinių neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau papildiniai? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.
į:
Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų papildiniai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Papildinių neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau papildiniai? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.
Pakeistos 69-72 eilutės iš
Žodžiu, kryptis -1 vis bręsta gilyn, ieškant vienumo vienume.

Kaip tai susiję su šešiais atvaizdais?
į:
Žodžiu, kryptis -1 vis bręsta gilyn, ieškant vienumo vienume. Vienumas požiūryje baigtųsi vienybe (išoriniu vienumu), tad sutampa vidus ir išorė, dvasia ir sandara, tarsi apsiverčia paviršius. Tad galim tokiu atveju vadovautis gėriu, gerumu vietoj, kad Dievu, tad laipsnynas veda mus iš lygties Dievas yra Dievas į lygtį Dievas yra geras. Ir laipsnynas yra išgyventas trejybėje, sąmoningai, tad Dievas pirmame laipsnyje yra ne visai tas pats, kaip Dievas nuliniame laipsnyje, tai (vienybe) apimtasis Dievas, vidinis Dievas.
Pakeistos 79-94 eilutės iš
Palyginti vieningumus su valios išraiškomis.

Vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies
, tai yra tokio bendravimo prielaidos.

Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą
ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubiame kelyje.

[[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]]

Gera širdis išeina už savęs. Yra šeši būdai išeiti už savęs.

Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?

Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.

Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo
.
į:
Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubiame kelyje. Laipsnynas išskiria rūpėjimą ir tikėjimą skirdamas vidinį (tikėjimą) ir išorinį (rūpėjimą) gyvenimą. Šešerybės atvaizdai tuo pačiu juos išskiria, vidinį ir išorinį požiūrį, jausmus ir dorybes.
Pridėtos 83-94 eilutės:
'''Atvaizdai'''

Kaip tai susiję su šešiais atvaizdais?

'''Valios išraiškos'''

Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.

'''Padalinimai'''

Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia? Tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
Pakeistos 97-103 eilutės iš
Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
į:
Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.

'''Jausminiai atsiliepimai, kalba'''

Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.

Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo
.
2011 spalio 24 d., 18:16 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 14-17 eilutės iš
Įvairiai gvildenu, kaip esame viena?

Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame nuoširdžiai?
į:
Įvairiai gvildenu, '''kaip esame viena'''?

Tai veda į klausimą, '''kaip susikalbame [[iš širdies]]'''? kaip kalbame nuoširdžiai?
Pakeistos 83-85 eilutės iš
Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
į:
Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.

Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros
.
2011 spalio 24 d., 18:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 81-83 eilutės iš
Vienumo vienume seka baigiasi +2 (=-6) buvimu, užtat buvimas suvokiamas, kaip pagrindimas, besąlygiškumas, nors tai galima priimti sąlygiškai.
į:
Vienumo vienume seka baigiasi +2 (=-6) buvimu, užtat buvimas suvokiamas, kaip pagrindimas, besąlygiškumas, nors tai galima priimti sąlygiškai.

Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai
.
2011 spalio 24 d., 17:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 79-81 eilutės iš
Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
į:
Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

Vienumo vienume seka baigiasi +2 (=-6) buvimu, užtat buvimas suvokiamas, kaip pagrindimas, besąlygiškumas, nors tai galima priimti sąlygiškai
.
2011 spalio 24 d., 17:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 45-53 eilutės:

Tai yra:
* vienumas glūdintis apskritai, sandaroje, nulybėje, Dieve: Dievas - tai sulygina nulybę ir trūkstamybę (lacksome) - tad klausimas naujai iškyla, koks vienumas tame glūdinčiame Dieve?
* vienumas glūdintis Dieve: kitas (naudininkas)
* vienumas glūdintis kitame: aš/tu
* vienumas glūdintis manyje/tavyje: meilė (Dievo papildinyje)
* vienumas glūdintis meilėje: bendrystė (kito papildinyje)
* vienumas glūdintis bendrystėje: požiūris (mano/tavo papildinyje)
Žodžiu, kryptis -1 vis bręsta gilyn, ieškant vienumo vienume.
2011 spalio 24 d., 17:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 62 eilutė iš:
[[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]
į:
[[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]]
2011 spalio 24 d., 17:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 62 eilutė iš:
[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]
į:
[[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]
2011 spalio 24 d., 17:21 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 68-70 eilutės iš
Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
į:
Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.

Vienumas vyksta apimtyje? pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo
.
2011 spalio 24 d., 17:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 63-68 eilutės:

Gera širdis išeina už savęs. Yra šeši būdai išeiti už savęs.

Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?

Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
2011 spalio 21 d., 19:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 53-58 eilutės:

Vieningumai išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimų vidinę sandarą), o padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vidinės sandaros galutinis tikslas yra apibrėžti požiūrį. Vidinė sandara yra tai, ką prileidžiame.

Palyginti vieningumus su valios išraiškomis.

Vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.
2011 spalio 21 d., 18:11 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 56 eilutė:
[http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a218942.pdf | Symbol Structures in Connectionist Networks: Five Properties and Two Architectures. (1987) Touretzky, David S., Derthick, Mark A.]
2011 spalio 21 d., 18:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 43-46 eilutės:

Tad ašys išreiškia vienumų vieningumą, bet vienas kitą išplėčia vienumų išskyrimais. Pavyzdžiui, kitas yra Dievas neDieve, aplinkybėse. Aš sieju Dievą ir kitą, kaip bendrai suprastas Dievas? Ar visa tai vystosi, kaip Dievo operacija +1 ? ar kaip?

Kaip tai susiję su šešiais atvaizdais?
2011 spalio 21 d., 17:57 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 40-42 eilutės iš
* Meilė
* bendrystė
* aš
į:
* Meilė - sutampa buvimas ir veikimas? - bet išsiskiria kas yra ir ko nėra
* bendrystė - išsiskiria buvimas ir veikimas kur nėra
* požiūris - viskas išsiskiria
2011 spalio 21 d., 17:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 32-33 eilutės iš
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.
į:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų papildiniai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Papildinių neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau papildiniai? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.
Pakeistos 40-42 eilutės iš

Ašimis išreikšta vienybė yra vieningumas, "unity",
"anti-division", be požiūrių! tad kaip suprasti? Tai yra atliekami požiūriai. Tai yra įvairiai išreikšta atvaizdų vienybė, įvairių laipsnių. Tad kai ji susijusi su laipsnynu? -1 + 1; -2 + 2; ir t.t. iki -6 + 6.
į:
* Meilė
* bendrystė
* aš

Ašimis išreikšta vienybė yra vieningumas,
"unity", "anti-division", be požiūrių! tad kaip suprasti? Tai yra atliekami požiūriai. Tai yra įvairiai išreikšta atvaizdų vienybė, įvairių laipsnių. Tad kaip ji susijusi su laipsnynu? -1 + 1; -2 + 2; ir t.t. iki -6 + 6. Ir baigiasi požiūriu.

Padalinimai atsiranda Dievui mąstant dvejones, jas prisiimant. O laipsnynas iškyla ankščiau, visaregiu. Kaip jis ketveriopai suprantamas? Bene ketveriopai suprantant lygtį -1+1; ir t.t.

Aš yra penkerybės (erdvės/laiko) papildinys, rečiausiai aptinkamo padalinimo
.
2011 spalio 21 d., 17:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 42-45 eilutės iš
Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubiame kelyje.
į:
Ašimis išreikšta vienybė yra vieningumas, "unity", "anti-division", be požiūrių! tad kaip suprasti? Tai yra atliekami požiūriai. Tai yra įvairiai išreikšta atvaizdų vienybė, įvairių laipsnių. Tad kai ji susijusi su laipsnynu? -1 + 1; -2 + 2; ir t.t. iki -6 + 6.

Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubiame kelyje.
2011 spalio 21 d., 17:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 37-42 eilutės iš
* aš: išsiskiria dar ir veikimas, kaip dalyvaujame, siejame Dievą ir kitą
į:
* aš: išsiskiria dar ir veikimas, kaip dalyvaujame, siejame Dievą ir kitą

Meilė, bendrystė, požiūris


Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubiame kelyje.
2011 spalio 21 d., 17:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 32-37 eilutės iš
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.
į:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.

Dievas, kitas, aš (sutampa, kas yra ir ko nėra)
* Dievas
* kitas: išsiskiria kito mąstymas (ką tiki, ko link bręsta) ir buvimas (kaip yra, Dievo priėmimas jį varžančių aplinkybių)
* aš: išsiskiria dar ir veikimas, kaip dalyvaujame, siejame Dievą ir kitą
2011 spalio 21 d., 17:24 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti.
į:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.
2011 spalio 21 d., 17:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybė. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti.
į:
Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybėm, tad sutapatinama septynerybe, o sąmoningai dvejybe. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti.
2011 spalio 21 d., 17:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 30-32 eilutės iš
(different - viskas visvien) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same - priešingybės greta) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?)
į:
(different - viskas visvien) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same - priešingybės greta) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?) [Tai siejimas nulybės ir vienybės]

Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu? Sieti nulybę ir vienybę. Septynerybė (lacksome) kaip tik apibrėžia paskirą priešingybę. (Jos sąmoningumas yra dvejybė). Nulybė ir vienybė yra nepažymėta ir pažymėta priešingybė. Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų komplementai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Komplementų neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau komplementės? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti.
2011 spalio 20 d., 20:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
(different) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?)
į:
(different - viskas visvien) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same - priešingybės greta) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?)
2011 spalio 20 d., 20:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?
į:
Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?

(different) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?)
2011 spalio 20 d., 20:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 24-28 eilutės iš
Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių.
į:
Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių.

Kaip kiekvieną iš šešių ašių susieti su širdimi?

Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?
2011 spalio 20 d., 19:59 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? ir vieningai aprėpia bendrystę? Susieti laipsnyną su visaregiu.
į:
Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? ir vieningai aprėpia bendrystę? Susieti laipsnyną su visaregiu.

Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių
.
2011 spalio 20 d., 19:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? Susieti laipsnyną su visaregiu.
į:
Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? ir vieningai aprėpia bendrystę? Susieti laipsnyną su visaregiu.
2011 spalio 20 d., 19:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 20-22 eilutės iš
Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį?
į:
Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį?

Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? Susieti laipsnyną su visaregiu.
2011 spalio 20 d., 19:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 16-20 eilutės iš
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame nuoširdžiai?
į:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame nuoširdžiai?

Kaip įvairūs klausimai susiję su širdimi?

Kaip žmogų suvokiam, kaip tiesos šaltinį
?
2011 spalio 20 d., 19:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 16-23 eilutės iš
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame iš širdies, aš ir kiti ir Dievas? vadinas, nuoširdžiai? Dievas bene kalba iš širdies tiesa, o mes kiekvienas, savo tiesa arba melu. ''Kaip tiki, taip yra'', bet ką reiškia primesti savo tiesą? ir vėlgi, ką reiškia primesti melą?

Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia? Kaip jinai susijusi su šešiom vienumo kryptim? Kaip jos susijusios su gėrio kryptimis? Širdis bene yra kas mumyse myli ar nemyli, tai yra vienumų vienumas. Širdis yra kas mumyse glūdi už sistemos, mūsų dvasia. Kaip tai susiję su širdies tiesa, su geros valios pratimais ir su paskiro išsiaiškinimo vidine sandara?

Kaip vienumas iškyla laipsnyne? Gera širdis išeina už savęs bet kokios aplinkybėse. Tad gera širdis vienija visas aplinkybes.

į:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame nuoširdžiai?
2011 spalio 20 d., 19:36 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:

Kaip vienumas iškyla laipsnyne? Gera širdis išeina už savęs bet kokios aplinkybėse. Tad gera širdis vienija visas aplinkybes.
2011 spalio 20 d., 19:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia? Kaip jinai susijusi su šešiom vienumo kryptim? Kaip jos susijusios su gėrio kryptimis? Širdis bene yra kas mumyse myli ar nemyli, tai yra vienumų vienumas. Širdis yra kas mumyse glūdi už sistemos, mūsų dvasia.
į:
Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia? Kaip jinai susijusi su šešiom vienumo kryptim? Kaip jos susijusios su gėrio kryptimis? Širdis bene yra kas mumyse myli ar nemyli, tai yra vienumų vienumas. Širdis yra kas mumyse glūdi už sistemos, mūsų dvasia. Kaip tai susiję su širdies tiesa, su geros valios pratimais ir su paskiro išsiaiškinimo vidine sandara?
2011 spalio 20 d., 19:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame iš širdies, aš ir kiti ir Dievas? vadinas, nuoširdžiai?
į:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame iš širdies, aš ir kiti ir Dievas? vadinas, nuoširdžiai? Dievas bene kalba iš širdies tiesa, o mes kiekvienas, savo tiesa arba melu. ''Kaip tiki, taip yra'', bet ką reiškia primesti savo tiesą? ir vėlgi, ką reiškia primesti melą?
2011 spalio 20 d., 19:14 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame iš širdies, aš ir kiti ir Dievas?
į:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame iš širdies, aš ir kiti ir Dievas? vadinas, nuoširdžiai?
2011 spalio 20 d., 19:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]?
į:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]? kaip kalbame iš širdies, aš ir kiti ir Dievas?
2011 spalio 20 d., 19:11 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia? Kaip jinai susijusi su šešiom vienumo kryptim? Kaip jos susijusios su gėrio kryptimis? Širdis bene yra kas mumyse myli ar nemyli, tai yra vienumų vienumas.
į:
Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia? Kaip jinai susijusi su šešiom vienumo kryptim? Kaip jos susijusios su gėrio kryptimis? Širdis bene yra kas mumyse myli ar nemyli, tai yra vienumų vienumas. Širdis yra kas mumyse glūdi už sistemos, mūsų dvasia.
2011 spalio 20 d., 18:49 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia?
į:
Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia? Kaip jinai susijusi su šešiom vienumo kryptim? Kaip jos susijusios su gėrio kryptimis? Širdis bene yra kas mumyse myli ar nemyli, tai yra vienumų vienumas.
2011 spalio 20 d., 18:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:

Kas yra širdis? Gera širdis? Kaip ji susijusi su gera valia?
2011 spalio 20 d., 18:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame širdis į širdį?
į:
Tai veda į klausimą, kaip susikalbame [[iš širdies]]?
2011 spalio 20 d., 18:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
''Ką reiškia būti viena?''
į:
Įvairiai gvildenu, kaip esame viena?

Tai veda į klausimą, kaip susikalbame širdis į širdį?
2011 spalio 11 d., 17:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais? Kaip iš to išplaukia bendrystė? Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm). Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose? Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą? Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas? Kaip Dievas supranta vienumą? Kaip vienumas reiškiasi trejybe? Ir kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Kaip bendrystė, bendrybės palaiko vienumą? Kaip vienumas susiję su septintu ir aštuntu požiūriu, su atsisakymo savęs vardan kito, arba su savarankišku troškimu, tobulumu?
į:
2011 spalio 11 d., 17:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
''Ką reiškia būti [[viena]]?''
į:
''Ką reiškia būti viena?''
2011 spalio 11 d., 17:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
''Ką reiškia būti viena?''
į:
''Ką reiškia būti [[viena]]?''
2011 spalio 08 d., 21:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Susieti šešias kryptis su šešiom kintamųjų rūšim, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
2011 spalio 08 d., 19:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
* [[Viena asmeniu]]
į:
* [[Viena asmenimi]]
2011 spalio 08 d., 19:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 14-22 eilutės iš
Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais? Kaip iš to išplaukia bendrystė? Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm). Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose? Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą? Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas? Kaip Dievas supranta vienumą? Kaip vienumas reiškiasi trejybe? Ir kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Kaip bendrystė, bendrybės palaiko vienumą? Kaip vienumas susiję su septintu ir aštuntu požiūriu, su atsisakymo savęs vardan kito, arba su savarankišku troškimu, tobulumu?

''Kaip bendryste esame viena?''

Esame viena priimdami Dievo požiūrį. Kaip apibrėžti požiūrį ir jo priėmimą? Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.

Požiūriais noriu naujai išsakyti savo filosofiją, [[http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/Summary | jos santrauką]]. Gali būti naudinga atsiremti į matematiką, pavyzdžiui, [[KategorijųTeorija | kategorijų teoriją]]. Taip pat noriu išsiaiškinti, kaip kiekvieną pasiekti, manau, būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones. Tuo pačiu tikiu išaiškinti tris kalbas. Kaip jas išsakyti požiūriais? Ir tuo pačiu, kaip požiūriais ir susijusiomis sąvokomis išsakyti išsiaiškinimų vidinę sandarą?

Tad įsijaučiant į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.
į:
Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais? Kaip iš to išplaukia bendrystė? Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm). Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose? Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą? Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas? Kaip Dievas supranta vienumą? Kaip vienumas reiškiasi trejybe? Ir kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Kaip bendrystė, bendrybės palaiko vienumą? Kaip vienumas susiję su septintu ir aštuntu požiūriu, su atsisakymo savęs vardan kito, arba su savarankišku troškimu, tobulumu?
2011 spalio 08 d., 19:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-10 eilutės:

* [[Viena Dievu]]
* [[Viena asmeniu]]
* [[Viena kitu]]
* [[Viena meile]]
* [[Viena požiūriais]]
* [[Viena bendryste]]
2011 spalio 08 d., 19:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+++Kaip esame viena?+++}
į:
[+++Kaip esame viena?+++]
2011 spalio 08 d., 19:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

[+++Kaip esame viena?+++}
2011 rugsėjo 29 d., 20:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 5-13 eilutės iš
Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais? Kaip iš to išplaukia bendrystė? Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm). Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose? Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą? Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas? Kaip Dievas supranta vienumą? Kaip vienumas reiškiasi trejybe? Ir kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Kaip bendrystė, bendrybės palaiko vienumą? Kaip vienumas susiję su septintu ir aštuntu požiūriu, su atsisakymo savęs vardan kito, arba su savarankišku troškimu, tobulumu?
į:
Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais? Kaip iš to išplaukia bendrystė? Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm). Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose? Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą? Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas? Kaip Dievas supranta vienumą? Kaip vienumas reiškiasi trejybe? Ir kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Kaip bendrystė, bendrybės palaiko vienumą? Kaip vienumas susiję su septintu ir aštuntu požiūriu, su atsisakymo savęs vardan kito, arba su savarankišku troškimu, tobulumu?

''Kaip bendryste esame viena?''

Esame viena priimdami Dievo požiūrį. Kaip apibrėžti požiūrį ir jo priėmimą? Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.

Požiūriais noriu naujai išsakyti savo filosofiją, [[http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/Summary | jos santrauką]]. Gali būti naudinga atsiremti į matematiką, pavyzdžiui, [[KategorijųTeorija | kategorijų teoriją]]. Taip pat noriu išsiaiškinti, kaip kiekvieną pasiekti, manau, būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones. Tuo pačiu tikiu išaiškinti tris kalbas. Kaip jas išsakyti požiūriais? Ir tuo pačiu, kaip požiūriais ir susijusiomis sąvokomis išsakyti išsiaiškinimų vidinę sandarą?

Tad įsijaučiant į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.
2011 rugsėjo 29 d., 20:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-5 eilutės:
Žr. [[Gvildenu]], [[Meilė]], [[Dievas]]

''Ką reiškia būti viena?''

Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais? Kaip iš to išplaukia bendrystė? Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm). Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose? Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą? Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas? Kaip Dievas supranta vienumą? Kaip vienumas reiškiasi trejybe? Ir kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Kaip bendrystė, bendrybės palaiko vienumą? Kaip vienumas susiję su septintu ir aštuntu požiūriu, su atsisakymo savęs vardan kito, arba su savarankišku troškimu, tobulumu?

Viena


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 rugsėjo 20 d., 06:30