Naujausi pakeitimai - Ieškoti:

Užrašai

Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF


Asmeniškai? BA9696

Nuojauta? AAAAAA

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

I'm building a website for sculptor Darius Miliauskas.

Išsiaiškinimai

Žinojimo rūmai?

Kaupiu, nagrinėju, rūšiuoju, apipavidalinu, taikau išgyvenimus, pirmiausiai savo, paskui ir kitų. Juos nagrinėsiu vaidyba savo pamokoje ir taip pat gatvėje. Pristatysiu menais, jais bendrausiu su žmonėmis. Siesiu su išsiaiškinimais.

  • Mama mus mažus vaikus pamokė, kas yra Dievas, kas yra Jėzus. Supratau, kad tai rimta.
  • Dievą kalbinau suteikti man laisvę mąstyti.
  • Lacie Diaz mane pamokė, kad man netinka keiktis.

Jėzus atsakė: Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų. Bet ateis valanda - jau dabar ji yra, - kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa. Jn 4, 21-24 Tai dvi išsiaiškinimų ištakos, Dievas kurį pažįstame ir Dievas, kurio nepažįstame, ir jos sueina Šventąja Dvasia ir tiesa.

  • Atmetimas to, kas nereikalinga: tikime - ką tikime; svarbu - tai kas svarbu (sutampa: kaip tikime ir kaip yra)
  • Minčių praleidimas: tikime - kas svarbu; svarbu - tai ką tikime (tikime tai, kas yra; ir yra taip, taip tikime)

Nagrinėju išsiaiškinimus:

  • Jais išgyvename, išsakome šviesuolių bendrystę.
  • Jų visumą išgyvename pašnekovų raida.
  • Jais Dievas myli, yra vienas su mumis, užtat mes galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena su juo, kaip ir viskas.
  • Jais mes vykdom Dievo valią, pasirenkame jį vietoj visko, užtat paklūstame, tikime ar nors rūpinamės - savo požiūriais sutampame su juo, kaip pasiklydę vaikai.
  • Jais sutelkiame savo dėmesį į tai kas mums asmeniškai svarbu, įdomu. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos.
  • Jais Dievas išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jam įdomus mūsų požiūris, mūsų dėmesys, vadinas, jis sutampa su mumis.
  • Jais pasirenkame apimtį savo tikėjimui, išsirenkame savo pašnekovą, pripažįstame bendrumą?.
  • Jais įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą. Jų vidinė eiga panaši į geros valios pratimų.
  • Jais tikėjimas atveria galimybes tikėjimui. Jų sąsajas ir jų visumą išsakau brėžiniu.
  • Jais sutampame bendra kalba. Jie yra kalbų vienetai. Jais atsakome klausimus. Klausimas kelia įtampą, o atsakymu ji atslūgsta.
  • Sandara sutelkia mūsų dėmesį į bendrą kalbą. Sandara sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje.
  • Jais lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa bendra?. Jie mus moko besąlygiškumo sąlygose.
  • Jų yra bent pora šimtų pavyzdžių.

Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kaip jisai susijęs su tikėjimu? su pašnekovu? su Dievu? su meile? ir toliau: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?

Rodau savo mąstymo eigą: Savaitrodos?, Rodos

Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.

Išsiaiškinimus rūšiavau pagal tai, ar jais labiau klausiam ar atsakom?

Jėzaus pasisakymai, jo palyginimų turiniai yra išsiaiškinimai. Šie trys veda žiūrėti siauriau, aiškina didelį iš mažo, save iš kito, darbininką iš darbo, tad atemst, kas nereikalinga:

  • Kaip vertini mažą, taip ir didelį.
  • Kaip vertini kitą, taip ir save.
  • Kaip vertini darbą, taip ir darbinininką.

O kiti trys veda žiūrėti plačiau už savęs, ieškoti Dievo, mat aiškina viešpatį iš malonės, šeimininką iš turto, mokytoją iš dorybės, manau, kaip šaltinius kažko dar daugiau, tad viską priimti.

  • Priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone.
  • Lauk šeimininko, dalinkis jo turtu.
  • Sek mokytoją, dalinkis jo dorybe.

Užtat ir buvimą iš tikėjimo, meilę iš radimo.

  • Kaip tiki, taip ir bus. (Trys išsiaiškinimai žiūrėti siauriau iš jo išsiveda.)
  • Ką randi, tą myli. (Trys išsiaiškinimai žiūrėti plačiau iš jo išsiveda.)

O radimas yra išsiaiškinimas. Tad meilė yra tai, ką išsiaiškiname iš išsiaiškinimo. Užtat išsiaiškinimas yra prasmingas nes meilė išplaukia iš jo. O tikėjimas yra ne-išsiaiškinimas. Tikslas yra mažinti ne-išsiaiškinimą. Tikėk Kristų nes jisai yra mažiausias Dievo indas.

Iš ištakų atmesti kas nereikalinga (kaip tiki, taip yra) išplaukia trys pasisakymai žiūrėti siauriau, ir iš ištakų praleisti visas mintis (ką randi, tą myli) išplaukia trys pasisakymai žiūrėti plačiau. Bene iš trijų ir trijų susidaro šešios ženklų savybės, tad ir pagrindas ženklų kalbai, sandarų kalbai, o tada prileidus kalba pereiname iš šešių antrinių sandarų į keturias pirmines sandaras, tad keturi požiūriai, širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai, iš kurių galima išvesti anuos šešis, ir taip toliau gryninant prieiname prie vienybės, taip kad tėvas ir sūnus yra viena, sutampa šventąja Dvasia.

Dievo Tėvo viengubas požiūris (aš) išsakomas visaregiu, kuris apima visus išsiaiškinimus iš bet kurio. Dievo Sūnaus dvigubas požiūris (tu) išsakomas pirminėmis sandaromis ir kyla iš jo santykio su Tėvu. Šventosios Dvasios trigubas požiūris (kitas) išsakomas antrinimės sandaromis ir reiškiasi kalba kylančia iš ketverybės, iš žinojimo.

Dievas Tėvas mokosi praleisdamas visas mintis, ką randi, tą myli, o Sūnus mokosi atmesdamas, kas nereikalinga, kaip tiki, taip yra, o Dvasia mokosi savęs, apsibrėždama sandara. Apsibrėžimai.

Mylėk mane ir mano sūnų Jėzų, juk ir mes aiškinamės, kaip kas yra ir mums reikia palaikymo, kad teisingai suvoktumėme. Suvokimas tad ir reiškia, kad gali būti ryšys ar gali jo nebūti, užtat ir kyla aštuongubis kelias, ryšys tarp Dievo ir žmogaus, tarp tėvo ir sūnaus. Tad mokykis, kaip aš ir Jėzus mokomės, o Dvasia yra tai ko mokomės, ir ji pati savęs mokosi. Tad mokykis kartu.

Redaguoti - Istorija - Spausdinti - Naujausi pakeitimai - Ieškoti
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 lapkričio 10 d., 13:15