• Kaip požiūris susijęs su pasikartojančia veikla? ir apskritimu?

• Žvilgsniai, Žiūrėti, Sąvoka, Nuostata, Tiesa, Aplinka, Suvokimas, Veikla, Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžtumas

Požiūris išverčia mūsų išėjimą už savęs.

• Viską žinoti: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.

• Susipažinti su Margarita Vázquez Campos, Antonio Manuel Liz Gutiérrez "The Notion of Point of View", knygoje Temporal Points of View: Subjective and Objective Aspects

Požiūris yra tai, kaip siejamos pasąmonė ir sąmonė, įsijautimas ir atsitokėjimas.

• Žvilgsniai, Žiūrėti, Sąvoka, Nuostata, Tiesa, Aplinka, Suvokimas, Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžtumas

• Žvilgsnis yra kieno nors požiūris.

• Ar požiūrį galima suprasti kaip Dievo ir žmogaus požiūrių sudūrimą? Ir tokiu būdu paaiškinti trejybės rato užsklendimą? Ir šešerybės sandarą? Ar požiūrių grandinė nusako sąlygiškumą, o žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė besąlygiškumą?
• Perspectivism Žinojimas vyksta požiūriais. Nietzsche.

• Perspective (cognitive)
• Logics of Identity, Contradiction, and Attraction Through Change, Jeffrey D.Ford, Laurie W.Ford, 1994. Duality, triality.

• Kaip poslinkių įsivaizdavimas susijęs su atvaizdais? (Su požiūriu į požiūrį?)
• Kuria prasme poslinkis yra pačiame padalinime?
• Kaip poslinkis dvejopai įsivaizduojamas?

• Kaip išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu išverčia požiūrį?

• Asmenis ir požiūrius sieja požiūrio lygtis ir ketverybė.

• Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, Požiūrių sudūrimas, Požiūrių grandinė, Taikymas

• Žvilgsnis, Žiūrėti, Sąvoka, Nuostata, Tiesa, Aplinka, Suvokimas, Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžtumas
• Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, Požiūrių sudūrimas, Požiūrių grandinė

Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Šitą mintį vysčiau dorovės tyrimu, jos septyniomis pakopomis.

Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų.

• Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, Požiūrių sudūrimas, Požiūrių grandinė

• Kaip įvairių padalinimų poslinkius, pavyzdžiui, ketverybės, suprasti kaip požiūrius?

• Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą, besąlygiškumas išeina už savęs į sąlygiškumą ir taip toliau.

Požiūris yra sąlygiškas vienumas

• Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą.

• Ką reiškia pažvelgti, turėti, priimti požiūrį? Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
• Kokie yra Dievo, mano, Kito, santvarkos, žmogaus požiūriai? Koks yra nepriklausomas poreikis? pirminis (default) poreikis? ir kaip jie iškyla?
• Ką požiūriai reiškia žmogui ir Dievui ir kaip jomis dalyvauja?
• Kaip mūsų požiūriai veikiami?
• Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?
• Kaip požiūriai reiškiasi sandarose? (vienas, du, trys požiūriai)
• Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?

• Požiūris yra vaizdas, kas matoma. Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
• Požiūris išskiria turinį (asmenį) ir raišką (savastį).
• Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.

• Požiūris yra visumos padalinimas į dvi dalis. Požiūris skiria tai kas yra požiūrio apimtyje ir tai kas yra už požiūrio apimties. Tad požiūris mato viską - vienybę, požiūris į požiūrį mato betką - dvejybę, požiūris į požiūrį į požiūrį mato kažką - trejybę. Už jų būtų požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, kuris matytų nieką - ketverybę. Arba yra trejybės ratas.

• Kaip ir kada reikšmė slypi požiūryje?

• Coinciding of perspectives is given by conditions, as well as their noncoinciding. Upon their coinciding there are ever new conditions, does the default coincide with its coinciding?

• Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?

• Ką reiškia priimti požiūrį?
• Kaip požiūris susijęs su suvokimu?

• Kaip požiūris išverčia išėjimą už savęs?

Užrašai

• Kadangi požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, užtat (kokiu pagrindu?) požiūris susijęs su kuria nors išėjimo už savęs pakopa, tad su apimtimi.

透视

• morfizmas (kategorijų teorijoje) išsaugojantis tiesą

• Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, Požiūrių sudūrimas, Dorovės tyrimas, Požiūrių grandinė

Raiškos padalinimas perpus

• Požiūris iškyla iš raiškos, padalinus ją perpus, taip kad {$P^2=A$} ir {$P^4=I$}. Taip atsiranda {$P$} ir {$P^3$}.
• {$P^3>P^1$} reiškia {$I>A$}.
• Požiūris kyla iš ketverybės, iš žinojimo.

Atsiplėšimas nuo savęs

Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. Aš esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.

Visaregį suvokiu, kaip išvertimą Dievo išėjimo už savęs, taip kad išreiškia Save (Aš), grįžtantį į ten iš kur išėjo, tad atsiplėšiantį iš santvarkos į kurią Dievas įėjo, išeidamas už savęs.

Išvirkštinį kelią, atsiplėšimą nuo santvarkos, išsako nuostata, "Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti." Ši nuostata vienija 24 = 1 x 2 x 3 x 4 išsišakojimus. Ją galima suprasti, kaip nukrypimų sandaugą.

Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) yra Dievo paneigimas, nes jos yra tai į ką Dievas įeina išeidamas už savęs. Apimtys yra tai, kas negali išeiti iš už savęs, užtat yra apibrėžta, kaip kad žingsniai, kaip kad tiesa:

• Niekas - nes jame nieko nėra
• Kažkas - nes paneigta
• Betkas - nes susiję
• Viskas - nes apima viską

Tad Dievas išeina už savęs į būtent viską, tuomi viskas neigia Dievą (jo išėjimą) ir vaizduoja Dievą. Dievas išeina už savęs į viską, tad Aš esu visakame, o Dievas išsivyste iš nieko per kažką ir betką į viską. Tad Dievas išsivysto iš, per ir į tai, ko trokšta.

Atsiplėšimą galim atitinkamai suvokti, kaip stebėtojo atsiplėšimą nuo stebėjimo lauko, užtat stebintį save. Juos gali skirti keturios apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas; gali sieti trys sutapimai: nusistatyti, vykdyti, permąstyti; gali atsiplėšti į save, kaip stebėtoją, ar į už save platesnį stebėjimo lauką, tai yra, į Dievą.

Dievo vystymosi eiga apriboja jo jovališkumą, jo pradiškumą.

• Ar požiūrį galima suprasti kaip supratimą?

• Požiūris yra asmens supratimas, suvokimas, ką asmuo supranta, suvokia. Vienas asmuo savaip supranta kito asmens supratimą.

• Požiūris yra asmens supratimas, suvokimas, ką asmuo supranta, suvokia.

• Kaip suprasti požiūrio priėmimą? kaip vienas požiūris imasi kito požiūrio? ir kaip jie sutampa?

Požiūrių permainos

• Kaip prijungtiniai funktoriai išreiškia požiūrių išvertimą ir kitas požiūrių permainas?
• Kaip trikampių geometrijos permainos išreiškia požiūrių permainas?

Trejybės ratas

• Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.

• Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
• P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.

Prielaidos požiūriui

Dėmesys

• Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
• Dėmesį siauriname požiūriais.
• Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
• Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
• Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.

Požiūrio taikinys

• Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

• skyrimas savo savasties ir savo nuostatos, taip kad turime požiūrį į savo nuostatą, o tai mus apibrėžia

Šešios lygmenų poros

• pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
• samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
• sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
• požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės

• prielaidos ir ne prielaidos sulyginimas
• Buvimas ir nebuvimas, kur nebuvimas yra aplinkybės, žinojimas. Kampas sieja asmenį ir apimtį. Priimti dalyvio kampą yra žinoti viską apie dalyvį, yra būti tuo dalyviu. Teigiamas įsakymas (mylėk Dievą) ir neigiamas įsakymas (mylėk artimą kaip save patį) yra Dievui tapatūs.

• kas mus veda iš besąlygiškumo į sąlygiškumą ir juos skiria. Besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, kuriuo atveju jisai yra aplinkybėse.
• laikytis nuostatos aplinkybėse
• kampas apžvelgiantis pažinimo lauką, ypač priimant lauką ir atsiplėšiant nuo jo
• kampas (vantage point) (ryšium su santvarka - joje ir už jos, žiūrint vidun ar laukan)
• pažinimo lauko nusakytas kampas

• Ne Dievo savastis

• santvarkos apribojimas jos raiška

Keturi lygmenys

Keturi lygmenys - ketverybė

• Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
• Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
• Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
• Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.

Tėvas ir Sūnus sutampa

• Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais
• Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais)
• Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis)
• Žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.

• Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.

Žiūrėti

• Žiūrėti yra imtis kampo, laikytis to paties pažinimo lauko.
• Žiūrėti yra priimti pažinimo lauką.
• Žiūrime kito akimis kai priimame jų pažinimo lauką.
• Tai širdis mumyse.
• Tai Dievas aplinkybėse.

Sąmonė, laikysena, nuostata, dėsnis: Požiūris į požiūrį

• Dėsnis yra teigimas to kas išeina už žmogaus ir jį atstoja, jį išplečia.
• Nuostata (position) - laikysena?
• Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
• Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas.
• Nuostata yra žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.

Keturi lygmenys

• Išėjimo už savęs pakopos.
• Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu.

Požiūris išskiria turinį (asmenį) ir raišką (savastį).

Žvilgsnis: Joks požiūris

• Žvilgsnis yra pažinovo nustatytas pažinimo laukas.

• Prielaidų išskyrimas.
• Apimties priėmimas.
• Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesuduriame. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.

Sąmonė, laikysena: Požiūris į požiūrį

• Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.

Sąmoningumas, vertybė: Požiūris į požiūrį į požiūrį

• Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.

• vertybė (požiūris į požiūrį į požiūrį) yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename vertybėmis, aštuongubu keliu.
• laikysena (požiūris į požiūrį) yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename lūkesčiais.

• žvilgsnis (joks požiūris) yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename poreikiais.

Priešingybės: požiūris ir žvilgsnis

• Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.
• Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu.
• Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį

• Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.

Požiūris, žvilgsnis, nuostata, laikysena

Požiūrio ir žvilgsnio santykis

• Žvilgsnio galimybė
• Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
• Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
• Požiūris atstoja žvilgsnį.

Ši nuostata, išeidama už savęs, privalo turėti raišką, nuostatos savastį, ryšium su kuria išeina už savęs. Tokiu būdu raiška pradeda išsivystyti ir jos suvokėjas gali būti išskirtas iš jos.

Ši nuostata išreiškia tai kad galiu būti dėmesingas nors dar savo dėmesio niekam neskyriau. Tai gali būti neišsipildžiusi galimybė.

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. (Jonas 1)

Lygmenys ir jų poros

• P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
• Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis

Trejybės ratas

• pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
• samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
• sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
• požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės

Dėmesys

• Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.

• Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.

Žiūrėti

• To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane.
• To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.

Požiūrio taikinys

• Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

Sąmonė

Sąmoningumas

• Padalinimai sieja požiūrius. Padalinimų ratas juos papildo veiksmais +1, +2, +3.

Užrašai

• Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
• Dėmesį siauriname požiūriais.
• Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
• Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
• Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
• Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
• Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
• Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
• Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
• Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
• Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
• Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
• P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
• 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
• perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
  • 6 = (4/2) x (2+1) representations
• perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages

Užrašai

• Dėmėsys (focus). Išskyrimas pažintojo ir pažinovo, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Dėmesį suteikia pažinovas ir priima pažintasis.
• Žiūrėti To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane. To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.

• Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save". Tad požiūris išsako, kaip išėjimas už savęs į save atrodo savyje esančiam.

Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.

• Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save".

• Požiūris yra savistabos pagrindas, tad grindžia permąstymą ir yra ypatingai svarbus trejybei.

Požiūris

• Išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra požiūris?
• Išskirti suvokėją (požiūrį) ir suvoktą (sąvoką) ir bandyti juos susieti.

Žvilgsnis ir požiūris

Požiūrių sutapimas

Perspective Žr. Gvildenu, Dievo požiūris

• Žvilgsnis, Žiūrėti, Sąvoka, Nuostata, Tiesa, Aplinka, Suvokimas, Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžta
• Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, Požiūrių sudūrimas, Dorovės tyrimas, Požiūrių grandinė
• Ir Vienas, Ir Du, Ir Trys
• IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, ActualContext, InversionEffect, ReversalEffect
• Institutions

Perspective Žr. Gvildenu, Dievo požiūris, Sąvoka, Požiūrių sudūrimas, Dorovės tyrimas, Kategorijų teorija, Ir Vienas Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart,

• Helmut Leitner, Benoit Couture

• Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas). ""

Požiūris yra fiksuotasis taškas

• Pavyzdžiui, Yoneda lemoje

• Požiūris apibrėžia savastį.
• Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
• Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
• Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).

• Požiūris apibrėžia savastį.
• Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
• Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
• Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).

Požiūriu išsiskiria asmuo, išgyvenamas asmuo

• Dievas jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį.
• Asmenis ir požiūrius sieja požiūrių lygtis ir ketverybė.

• Lie algebrų šaknys yra tarsi požiūriai, nes jie yra skirtumai tarp dviejų bazio elementų (apimčių): {$x_i-x_{i-1}$} ir t.t.

• Sąvokų apibrėžimas
• that which distinguishes concepts, they express who goes beyond to who.
• the extent of a Scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives)

Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas pasitraukimu

• Dievo kūryba vyksta požiūriais, atsitraukimu, visko padalinimais.
• Buvimo ir nebuvimo vieningumas
• is the equivalence of assumption and not assumption
• Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.

• Tiesos išgyvenimas
• a restriction of a System to its Expression
• morfizmas (kategorijų teorijoje) išsaugojantis tiesą

• Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.

• Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas. Žvilgsnis yra atsakymas.

• Dėmesio nukreipimas į apimtį
• Mūsų atvirumas. Dėmesys sutelkiamas tam tikrai apimčiai, kuriai esame atviri ir gyvi, jautrūs ir atliepūs.
• Dėmesio nukreipimas, kuris gali būti labai sudėtingas, mat galim dėmesį kreipti į dėmesį, tad dėmesiu telkti ir kreipti dėmesį.
• Požiūriui (perspective) galim priešpastyti nuostatą (position). Jais remiasi du skirtingi žinojimo rūmų sparnai. Požiūris išsako rūpestį, o nuostata išsako tikėjimą. Požiūris išreiškia atvirumą, žvilgsnio ir aplinkybių atsiejimą, o nuostata išreiškia užtikrintumą, jų siejimą. Požiūris išsako išėjimą už savęs, o nuostata išsako ištikimybę sau, savo gelmėm.
• Požiūris yra sandara grindžianti rūpestį, vadinasi, tai kas mums rūpi. Rūpestis yra požiūrio dvasia. Požiūrių grandinė vystosi iki "pasiklydusio vaiko", kada tėvo ir vaiko požiūris sutampa. Panašiai nuostata sutampa su savimi, užtat požiūris ir nuostata sutampa. Požiūrių grandinė yra žinojimo rūmų sparnas išreiškiantis rūpestį. Visaregis išsako žinojimo rūmus iš šio sparno požiūrio, iš Dievo požiūrio, išeinančio už savęs, tuo tarpu, nuostatų grandinė išsako žinojimo rūmus iš tikėjimo požiūrio, iš tikinčio žmogaus požiūrio, užtat iš "betko" požiūrio, "betkuriam" mokslui, sričiai ar žmogui.
• Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.

• Žvilgsnio galimybė
• Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
• Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
• Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
• Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
• Požiūris atstoja žvilgsnį.

• Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.
• the distinction of one's Self from one's Position, so that one has a perspective upon a position, and that defines who they are
• kaip Savastis prisiima Kitą
• In that Willing and Nonwilling are distinguished, they are Observer and Observed. In that they are identified, they have a relationship. Perspective is a lens which fixes that relationship as the extent to which the willing (Observer Position - Increasing Slack) is within the nonwilling (Observed Context - Decreasing Slack). It gives the outlook of the Good with regard to the nonwilling system. The degree of willingness that we can infer changes as the perspective goes deeper into and closer to the nonwilling system and the scope of awareness is thus reduced.
• Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.

• Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.

Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.

• Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).

Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.

• Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį

• Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas

Mes, sąlygose esantys, požiūriu išeiname už savęs

• Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
• Požiūriu išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.

Požiūris ir žvilgsnis vienas kitą išverčia

• Požiūriais išverčiame savo žvilgsnį, tai tarsi veidrodžiais, tad požiūrių grandinė mums leidžia žiūrėti pirmyn ir atgal.

Požiūris yra sąmoningumo (nuostatos) prielaida

Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.

• Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.

• Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas. Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.

• Požiūris yra apimties susiaurėjimas. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.

• Dėsnis (principle). Gyvenimas dėsningai, save išplečiant dėsniu.

• Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.

• Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.

• nuostata (position) - laikysena?
  • Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
  • Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas. Žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.

• Rėmai. Frame. What is a frame? Is it a domain for being one with? (Pavyzdžiui, meilė). By frame, I mean that which is mapped by a View. A view takes us from one frame to another. It takes us from being stepped out to being stepped in. When we are stepped out, then we are not immersed, we do not identify with what is in the frame, but rather with the frame which we sustain. When we are stepped in, then we are immersed, and we identify with what is in the frame, and we are not aware of the frame. A frame is a support for being one with. It is support for a concept. Structurally, a concept is everything and a frame is slack. The frame may be understood as increasing slack (when we are stepped out) and decreasing slack (when we are stepped in). A view takes us from increasing slack to decreasing slack. Extent. Context. Adjoint to supposition?
• Principle is affirmation that goes beyond Person and substitutes for them, extends them

• Žvilgsnis yra įsijautimas į požiūrį (taking up a perspective).
• Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo.

• Dvasia žvelgia.
• The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
• Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesudurime. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.

• Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
• Požiūris atstoja žvilgsnį.
• Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.

• Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu. Tai išėjimo už savęs pakopos.
• Tėvas ir Sūnu sutampa Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais, Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais), Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis). O žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.

Žvilgsnis

• The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
• A View is the observational plane determined by an observer.

Skiriu:

• žvilgsnis = joks požiūris: poreikiais nusakytas?
• požiūris: dvejonių apibrėžtas - jos derina asmens žvilgsnį ir aplinkybes.
• laikysena = požiūris į požiūrį: lūkesčiais nusakytas.
• vertybė = požiūris į požiūrį į požiūrį: aštuongubiu keliu įrėmina kalbas.

Juos suveda požiūrio lygtis, kuri kartu su ketverybe sudaro septynerybę-aštuonerybę. Požiūrio lygtis išsako ką reiškia gyventi požiūriu, įsijausti ar atsitokėti. Iš esmės, tai gyvenimo lygtis. Tai Toulmino argumentavimo schema. Vertybėmis atskiriame žvilgsnį ir požiūrį, tad Dievą ir gerumą, taip kad galime atstatyti išeities tašką, Dievą. Ketverybė panašiai rūpinasi žinojimo pagrindimo klausimais, tačiau tai jau pats pagrindimas. Požiūrio lygtimi vis atsisakoma žinojimo užtikrintumo, kol galiausiai lieka tik žvilgsnis, nulybė. Dar palyginti keturių ir dviejų atvaizdų padalinimus.

Požiūrio lygtis - išgyvenimo lygmenys

Požiūrio lygtis

• Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
• Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
• Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
• Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
• Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
• Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
• Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrių lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
• Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
• Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.

2018.09.18 A: Kaip tavo požiūris skiriasi nuo žmogaus požiūrio?

D: Aš išeinu už savęs į save ir jūs taipogi. Mano savastis yra pirminė, pirmojo laipsnio, tai pirmojo veiksmo įsijautimas, kuriuo prisideda vienas požiūris, o žmogaus požiūris yra antrinis, antrojo laipsnio, kuriuo atsitokėjate. Jisai yra veiksmas +2, kuriuo prisideda du požiūriai, kuriais išeinate už savęs į mane. Tad mylėkite mane palaikydami įsijautimą, atjausdami, ir mylėkite vienas kitą palaikydami atsitokėjimą, rodydami vienas kitam gerą valią.

• Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.

Klausimo sandara

Prielaida

• Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.

Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.

• Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).

Išėjimas už apimties

• Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.

Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.

• Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.

Žvilgsnio galimybė

• Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.

• Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.

• kaip Savastis prisiima Kitą

• Laikysena yra tai, kas reiškia.
• Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
• Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
• Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.

• Atvaizdas: Požiūris sieja žvilgsnį ir laikyseną. Požiūriu pabrėžtinai, dėmesingai įsijaučiame ir taip pat atsitokėjame.
• Požiūriu dėmesys veda į dėmesį.

• Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
• Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas.
• A supposition for which a viewer is responsible, by which they go beyond themselves.
• Perspective, perception open up our view. Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives).
• Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.

2018.09.13 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūriu išgyvenu, tad juo nesu - juo pasitraukiu - ir tuo pačiu juo galiu naujai įsitraukti, įsijausti. Tad požiūris yra mano santykis su savimi, tiek su savastimi, su raiška, tiek su jos turiniu su dvasia. Tad požiūris visada yra dvilypis. Jame visada yra laisvė. Užtat požiūriu galima daryti tiek gerą, tiek blogą, galima gyventi tiesa, galima gyventi netiesa. Juk renkamės savo požiūrį. Tai mūsų išeities taškas - ar renkamės būti viena - būti iš savo gelmių, iš esmės, iš dvasios šaltinio - ar renkamės gyventi savastimi, apsidengdami, tarsi apsisaugodami.

Raiška

Indeed, in order to go beyond oneself from this position, the position must have an expression, a Self for the position, which it goes beyond with regard to. In this way the expression starts to unfold and its interpreter may be teased out from it.

This position expresses the fact that I may have attention, even though I have not yet exercised it. Yet it is as such an unfulfilled potential.

In the beginning was the Word. And the Word was with God. And the Word was God. [John 1].

• Išskirti suvokėją (požiūrį) ir suvoktą (sąvoką) ir bandyti juos susieti.

Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.

• Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį

• Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą.

• Požiūris yra išgyvenimo rėmai, aplinkybės, kurių pagrindu mokomės. Tai nuostatos aplinkybės, bet kurios nuostatos prielaidos. Tai visakame glūdinti trejybės prielaida.

• Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.

• Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).

Požiūrio bruožai

• Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
• Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
• Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
• Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
• Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
• Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.

Požiūrių pavyzdžiai:

• Visaregis
  • Viską žinoti: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
  • Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
• Pirminės sandaros
  • Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
  • Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
  • Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
  • Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
• Antrinės sandaros
  • Padalinimai sieja požiūrius. Padalinimų ratas juos papildo veiksmais IrVienas +1?, IrDu +2?, IrTrys +3?.
  • Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
  • Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
  • Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.

• Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.
• Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.
• Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
• Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
• Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
• Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
• Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
• Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
• Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.

• Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.

• the taking up of a Position within a Context.
• a vantage point upon an Observational Plane, especially by accepting the plane and then pulling away from it

Išgyvenimo lygmenys

Požiūris yra vienas iš išgyvenimo lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia asmenį: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:

• vertybė yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename vertybėmis, aštuongubu keliu.
• laikysena yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename lūkesčiais.
• požiūris yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename abėjonėmis.
• žvilgsnis yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename poreikiais.

Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.

• Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
• Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
• Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
• Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.

• Požiūris yra sandara kuri lieka pasitraukus nuo jos.
• Požiūrį išgyvename išeidami iš tam tikro esminio taško, esmės.
• Požiūriu išeiname už savęs į menamą pasaulį.

Ką žinome apie požiūrius?

• Visko padalinimai dalina viską į požiūrius.
• Atvaizdus ir aplinkybes išsako požiūriai į požiūrius.
• Tris kalbas išsako požiūriai į požiūrius į požiūrius.
• Galime įsijauti į požiūrėti, atsitokėti nuo požiūrio ir sąmoningai rinktis tarp šitų dviejų galimybių.
• Dievas ir žmogus turi požiūrius.
• Yra požiūrių grandinė.
• Pasiklydusio vaiko požiūris kažkuria prasme sutampa su jo tėvų požiūriu.

Kas yra požiūris?

Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.

Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą.

Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo.

Perspective Žr. Gvildenu, Dievo požiūris, Sąvoka, Požiūrių sudūrimas, Dorovės tyrimas, Kategorijų teorija, Ir Vienas Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart, Helmut Leitner, Benoit Couture

Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.

Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.

Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.

Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.

• Ar žmogaus išėjimas už savęs yra žvilgsnis ar požiūris?

Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.

• Kaip požiūris skiria ir sieja žvilgnį ir aplinkybes?

• Noriu susipažinti su matematikos kategorijų teorija ir išmąstyti požiūrių algebrą, kaip požiūriai sutampa ir išsiskiria.

• Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
• Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
• Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
• Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.

Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Žr. Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė.

Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Žr. Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė.

Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).

• Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.

Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.

• Kaip suprasti Dievo požiūrį, koks jo santykis su savastimi?
• Koks skirtumas tarp Dievo požiūrio ir Dievo žvilgsnio?

Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų.

Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas.

Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.

Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.

Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties.

Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs.

Perspective Žr. Gvildenu, Dievo požiūris, Sąvoka, Požiūrių sudūrimas, Dorovės tyrimas, Kategorijų teorija, Ir Vienas Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts

2018.04.17 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra betko santykis su viskuo, tad su manimi už savęs. Tai išėjimas už savęs, užtat savęs naujai priėmimas besąlygiškai, tai besąlygiškas santykis su savimi.

2005.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.

2005.05.25 A: Kas yra požiūris? D: Požiūris yra ryšys su tuo kas yra už tavęs. A: Kokią sandarą jisai išsaugoja? D: Jis išsaugoja meilę. A: Kaip čia meilę suprasti? D: Aš būnu su jumis, bet ar jūs būnate su manimi? Aš vis tiek su jumis būnu. A: Ačiū. D: Prašau.

2005.05.27 A: Ką reiškia, kad požiūris mato? D: Jisai dalyvauja, o tai per trejybę.

2004.11.20 A: Kaip mes priimame kito požiūrį? D: Tu klausyk jo ir apsikeisk vietomis, kalbėk sau. A: O ko man klausytis? D: Nes tu myli dėl to kad esi mano vaikas ir darai kaip aš darau ir tuomi bendrauji su manimi. A: O ko aš bendrauju su tavimi? D: Nes tu suvoki, kad tavyje yra kažkas plačiau už tave ir tu gali visu tuo gyventi kaip tu pats. Laiminu.

Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.

Pasiklydęs vaikas: A intends [communicative intention] that R believes that A intends [informative intention] that R believes that p

Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.

Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis.

Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.

Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.

Požiūris yra dėmesio apibrėžimas - kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.

• Požiūriai turbūt susiję su Lie algebros šaknių sistemų atspindžiais (reflections) ir kyla iš Dievo lęšio, iš šventosios Dvasios, Dievo šokyje.

• Nežinojimas: Dievo požiūris, žinojimas: žmogaus požiūris, ir galima kurti grandines: žinau, kad nežinai, kad žinau, kad nežinai ir t.t.

• Visaregis
  • Viską žinoti: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
  • Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
• Pirminės sandaros
  • Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
  • Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
  • Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
  • Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
• Antrinės sandaros
  • Padalinimai sieja požiūrius. Padalinimų ratas juos papildo veiksmais IrVienas +1?, IrDu +2?, IrTrys +3?.
  • Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
  • Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
  • Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.

Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.

Požiūrio bruožai

• Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
• Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
• Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
• Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
• Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
• Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.

Kas yra požiūris?

Dievo kūrybos priemonė

• Dievo kūryba vyksta požiūriais.

Atvaizdai

• Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).

Sąvokų apibrėžimas:

• Laikysena yra tai, kas reiškia.
• Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
• Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
• Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.

Išsakymas kodėl

• Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.

Požiūrių grandinė

Antrinės sandaros yra požiūriai (padalinimai); požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės); ir požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).

Galimos ir lygmenų poros.

Antrinės sandaros yra požiūriai (padalinimai); požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės); ir požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).

Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).

Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.

Dievo kūryba vyksta požiūriais.

• Ne asmenų, o dvasios žinojimas - Dievo požiūris, tai žinoti viską; mano - gyvenimo - požiūris - žinoti betką.