Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Dorovės tyrimas, Dievo šokis, Dievas, Gyvenimo lygtis, Troškimai, Veiksmai

Kaip iš Dievo šokio išsivysto

  • pasirinkimų malūnas, žinojimo rūmai, maldos mokslas?
  • žmogus, elgesys, dorovė?

Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu?

  • Kokios ištakos pasirinkimų malūno?
    • Kokios dorovės ištakos Dievo įsakyme?
    • Kaip Dievo įsakymas reiškiasi pasirinkimų malūnu?
    • Kaip pasirinkimų malūnas išreiškia dorovę?
  • Kokios ištakos žinojimo rūmų?
    • Kokie yra žaidimo žinojimo rūmai?
    • Kaip visi žinojimo rūmai išplaukia iš žaidimo?
    • Iš kur kyla skirtingi žinojimo rūmai?
  • Dievo šokio išvesti žmogų, jo gyvybę, gyvenimą (išgyvenimus), elgesį (kaip gali gyventi) ir dorovę (kaip derėtų gyventi).
  • Kaip žmogus iškyla? Ar iš Dievo šešeriopo atitrūkimo?
  • Iš kur kyla žmogaus laisvė? Ar iš Sūnaus ir Tėvo nesutarimo?
  • Kaip ženklų savybės grindžia tarpą?

Ieškoti išsiskyrimų tarp lygmenų:

  • Dievo šokis: Vienybė? Išskiria požiūrį ir raišką?
  • Pasirinkimų malūnas: Dvejybė? Išreiškia požiūrį kaip pasirinkimą?
  • Žinojimo rūmai: Trejybė? Atskiri klausimą ir atsakymą?
  • Maldos mokslas: Ketverybė? Išskiria požiūrį kaip tokį?

Koks santykis tarp žmogaus (kuriuo iškyla elgesys) ir tarpo (kuriuo iškyla dorovė)?

Kaip gyvenimo lygtis sieja keturias apytakas?

Ieškoti apytakoms bendrų sandarų ir sąvokų:

  • Suvokimo sandarų: Tėvo trejybės (4-1), Sūnaus aštuonerybės (4+4), Dvasios dešimt įsakymų (4+6), žmogaus trejybės.
  • Gyvenimo lygties. Suvokti kaip 4 iš kurio atėmus 1 gauname Tėvo trejybę.
  • Šešerybės atvaizdų.
  • Dievo vaidmens, požiūrio ir išeities taško.
  • Veiksmų +3, +2, +1.
  • Vienumo.
  • Kito asmens požiūrio.

Gryna sąmonė

Žmogus iškilo...

  • Sutelkiant bendrą dėmesį - meilę
  • Tad grindžiant žaidimą
  • Dievas: Ar esu ar nesu?
  • Aš: Koks esu ar nesu?
  • Tu: Kaip esu ar nesu?
  • Kitas: Kodėl esu ar nesu?

Buvimas, tai žinojimo. Nebuvimas, tai nežinojimo.

Dievo išėjimas už savęs į save, mūsų už savęs.

  • Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas. Gal Dievo ir žmogaus išėjimai už savęs sieja (4 2) permainas ir (3 x 2) pertvarkymus?
  • Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.

10 Dievo įsakymų

  • 10 Dievo įsakymų esmė yra erdvių pasikeitimai, erdvės nepagerbimas - vagystės, svetimavimo ir t.t.

Būti viena su Dievu:

  • turėti vieną Dievą, jo savarankiškumą, tiesumą - kūnas
  • gerbti jo vardą, vaizdą, užtikrintumą, betarpiškumą - protas
  • jo ramybės, pastovumą - širdis
  • jo meilės, prasmingumą - valia

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:

  • paskiri kūnai, kūniškos savastys (nežudyk)
  • paskiri protai, protinės savastys (nevok, nesvetimauk)
  • paskiros širdys, širdiškos savastys (nemeluok, negeisk daiktų, negeisk žmogaus)

Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:

  • pasaulyje yra vienaip
  • paskiriem žmonėm yra vienaip
  • bendram žmogui yra vienaip

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?

  • Nemeluoti - arčiausiai kelio. Kelias, tai tiesa, jisai "tiesus". Tai sprendžiama mūsų viduje.
  • Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atsiriboti. Tai spręstina pasaulyje.
  • Nežudyti, nevogti, negeisti svetimo žmogaus - neatitaisysime, jau priklausome nuo visumos. Tai spręstina už šio pasaulio?
  • Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
  • Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
  • Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)
  • Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:

  • Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
  • Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti

Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.

Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Gyvenimo lygtis

  • Asmenys išsako gyvenimo lygties klodus: Dievas gyvena dvasia, Aš - sandara, Tu - atvaizdais, Kitas - esme.
  • Esmė yra įrodymas, jog Dievas išėjo už savęs, kaip tvirtina teigiami įsakymai.
  • Gyvenimo lygtis sieja teigiamus įsakymus - keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save, į esmę - keturiais lygmenimis, ir neigiamus įsakymus - šešeriopą atitrūkimą nuo Dievo - Dievo ir gerumo atskyrimu.
  • Yra tarpas tarp Dievo ir gerumo. Tas tarpas yra santvarka, aštuonerybė.
  • Dieve iškyla tapatumo klausimas kadangi nevisai aišku, ar jisai sutampa su savimi kada jisai naujai iškyla. Laisvumas yra tapatumo sąlygos. Mažėjantis laisvumas, tai atsakymas, tai tapatumo didėjantis griežtumas, tikslumas, o didėjantis laisvumas, tai klausimas, tai tapatumo didėjantis turiningumas. Būti tapačiam, tai iš esmės yra prieštaravimas, tai nesusivedimas, tarpo buvimas, kaip kad ženklų savybėse, tarp vienos plotmės, kurioje yra dvi nuorodos ir kitos plotmės, kurioje yra vienas nurodomasis. Tapatumas reikalauja neprieštaringos santvarkos, kurioje būtų galima išsiaiškinti tapatumo klausimą. Gerumas tada yra iš esmės prieštaringas nes jisai yra Dievas - laisvumas - santvarkoje. Tai Dievo galimybė išsitekti santvarkoje.
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.
  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
  • Dievo troškimai išsako jo santykį su savimi gyvenimo lygties lygmenimis (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramus troškimais, mylintis meile). O asmenis išsako tai, kaip lygmenyse tas Dievas suvokiamas, išgyvenamas, ir tuo pačiu, kaip Dievas asmeniu reiškiasi: Dievu - Dievas, gerumu - Aš, gyvenimu - Tu, amžinu gyvenimu - Kitas.
  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas.
  • Geroji naujiena yra gerumo gerumas.

Gyvenimo lygties lygmenys

DievasTėvasDievo valiaEsmė
SūnusGera valiaAtvaizdais
TuDvasiaIšmintimiSandara
KitasTrejybe - Dievo nebuvimuAmžinu gyvenimuDvasia

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:

  • Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
  • gera valia: mano pagarba laisvei
  • išmintis: tavo pagarba laisvei?
  • amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?

4 apytakos

Keturias apytakas aprašysiu vadovėlio šviesuoliams trečioje dalyje, skyriuose 8-11.

Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos. Dievas jas visas išgyvena išsyk.

  • Dievo šokis - Dievo - bendro asmens bendras požiūris, iš ko viskas prasideda.
  • Pasirinkimų malūnas - Mano - bendro asmens paskiri požiūriai, kuriais viskas vystosi.
  • Žinojimo rūmai - Tavo - paskirų asmenų bendri požiūriai, viską apribojantys.
  • Maldos mokslas - Kito - paskirų asmenų paskiri požiūriai, į kuriuos viskas susiveda.

Jisai pastarasias tris išgyvena mumis. O mums tenka jose suvokti Dievą už mūsų, kurio požiūriu užsiveda Dievo šokis, iš kurio viskas kyla.

  • savarankiškas - Dievas trokšta nieko - Dievo šokis
  • užtikrintas - Dievas trokšta kažko - pasirinkimų malūnas
  • ramus - Dievas trokšta betko - žinojimo rūmai
  • mylintis - Dievas trokšta visko - maldos mokslas

Asmenys ir apimtys

  • Amžinas gyvenimas, kaip visuma, reiškiasi keturiomis apytakomis: Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu.
  • Dievas yra būtinas, tad jo būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, taip kad Dievas yra visakame - Dieve, betkame - Manyje, kažkame - Tavyje ir nieke - Kitame. Apytaka išreiškia atitinkamą meilę asmeniui, tai meilė man vis kitoje apimtyje.
PožiūrisAsmuoNežinojimasApytakaSandaraŽinojimas
Dievo TėvoDievasV: Ar Dievas būtinai yra?Dievo šokisDievo trejybėN: Kodėl gyvename
Dievo SūnausAš - bendras žmogusB: Koks tikrai esu?Pasirinkimų malūnasAštuonerybėK: Kaip gyvename
Dievo DvasiosTu - paskiras žmogusK: Kaip galimai esi?Žinojimo rūmaiDešimt Dievo įsakymųB: Ką gyvename
ŽmogausKitas - pasaulyjeN: Kodėl kitas iš viso yra?Maldos mokslasTrejybės ratasV: Ar gyvename

Tas pats Dievas skirtingais požiūriais, skirtingais asmenimis įvairiai išgyvena tą pačią apytaką. Tad bandau bendrai suvokti tą apytaką, kaip ji ketveriopai reiškiasi.

Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių, taipogi nežinojimas yra keturių apimčių. Tai reiškiasi keturiomis požiūrio apytakomis.

  • Dievo požiūriu nežinoti visko ir žinoti nieką. Tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? kurį sustato Dievo šokis.
  • Mano, bendro žmogaus požiūriu nežinoti betko ir žinoti kažką. Tai pasirinkimų malūnas, kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
  • Tavo, paskiro žmogaus požiūriu, nežinoti kažko ir žinoti betką. Tai įvairių mokslų ir asmenybių žinojimo rūmai, jų išsiaiškinimo būdai.
  • Kito, pasaulio požiūriu, nežinoti nieko ir žinoti viską. Tai maldos mokslas, kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.

Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Ir Dievas tesutampa su viskuo, tad jisai nereikalingas. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą. Dievas būtinas nes Dievas reikalingas kiekviename nieke.

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes Dievas sutampa su viskuo. Pats šokis jį kaip sandara pakeičia, ir žmogui būtent trejybės ratu. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų kiekviename nieke, taip kad jis vis tiek iškyla.

Žmogus išgyvena Dievo būtinumo apimtį. Ko siauresnė apimtis, to plačiau ir labiau Dievas būtinas.

ApytakaDievo šokisPasirinkimų malūnasŽinojimo rūmaiMaldos mokslas
Žmogus išgyvenaviskąbetkąkažkąnieką
Nulybės atvaizdasprasmingumaspastovumasbetarpiškumastiesa
AplinkybėmisBuvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiaisVieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiaisDaiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiaisBūtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais
Kalbospagrindimuįvardijimupasakojimu
Būsenaklausimasklausimo atradimasatsakymo atradimasatsakymas
Žinojimo tikslasaprėptiįsisavinti, ugdytissuprasti, dalintistaikyti, atsiliepti, suveikti
Ketverybėkodėlkaipkoksar
Sandasširdies tiesa ir pasaulio tiesažaidimaspaskiras įvykis
KlausimasAr esu?Koks esu?Kaip esu?Kodėl esu?
Klausimo svarbaDievo klausimasKertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.Kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Keturi lygmenys, kaip paskiri asmenys susitelkia į bendrą reikalą

  • Malda yra susitelkimo dvasia - amžino gyvenimo veikla - nusiteikimas bendram reikalui
  • Žinojimo rūmai yra susitelkimo sandara
  • Pasirinkimų malūnas yra susitelkimo atvaizdai
  • Dievo šokis yra susitelkimo esmė, dvasios vieningumas - bendras klausimas, ar Dievas būtinas?

Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome.

Nežinojimu pažįstame save ir mylime save. Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.

AsmuoSąlygosPožiūrisIšgyvenamasBūties klausimasSave pažįsta
DievasBe sąlygų0:Joks požiūrissavarankiškumuAr Dievas (būtinai) yra?
Sąlygose1:PožiūrisužtikrintumuKoks Aš (tikrai) esu?Kaip gyventi
TuSąlygų sąlygose2:Požiūris į požiūrįramybeKaip Tu (galimai) (meile) esi?Gyventi klausimu, rasti atsakymą
KitasSąlygų sąlygų sąlygose3:Požiūris į požiūrį į požiūrįmeileKodėl Kitas (tiesa) yra?Išgyventi stebuklą

Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

Keturi lygmenys išreiškia visko žinojimo neišbaigtumo lygį. Visko žinojimas yra išbaigtas arba neišbaigtas, amžinai besiplėtojantis. Požiūris yra langas iš išbaigtų sąlygų į neišbaigtas sąlygas ir tuo pačiu, neišbaigtų sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga. Pertvarkymai taipogi sieja išbaigtą (nežinojimo) ir neišbaigtą (žinojimo) santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.

  • Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
  • Pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
  • Žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.

Aštuongubas kelias išskiria Dievo (Tėvo) ir žmogaus (Sūnaus) požiūrius - sudaro sąlygas dvejopam požiūriui - ir leidžia jiems papildyti vienas kitą (Dievo troškimais ir mūsų netroškimais) kuomet yra bendras suvokimas, bet taip pat leidžia jiems būti atitrūkusiems (Dievo atjauta ir mūsų atitrūkimais) kuomet vyksta Sūnaus susivokimas - Dvasia tai mato iš šalies. Visgi, būtent neigiami įsakymai išsako kaip turėtų būt - ko turėtumėm laikytis - dorovės, o teigiami įsakymai išsako kaip bet kokiu atveju yra - elgesys.

  • Žinojimo rūmai: klausimo-atsakymo, sąmonės-pasąmonės vienumas +2. O maldos mokslas išreiškia vienumą +3, pasirinkimų malūnas vienumą +1.
  • Sandaros išplaukia iš Sūnaus 8-bės, žinojimo rūmai išplaukia iš Dvasios 10 įsakymų, maldos mokslas išplaukia iš žmogaus 3-bės.

Išeities taškas (asmens visuminis požiūris). Išeities taškai svarbūs suvedime. Jie priklauso nuo asmens, tad nuo požiūrių skaičiaus.

  • Dievo išeities taškas: Dievo šokis - Dievo troškimas nieko (tad jo savarankiškumas). Jo klausimas, ar Dievas būtinas? Dvasios lygmuo.
  • Mano išeities taškas: pasirinkimų malūnas - Dievo troškimas kažko (tad jo rūpestis mūsų užtikrinta, kryptinga branda). Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Sandaros lygmuo.
  • Tavo išeities taškas: žinojimo rūmai - Dievo troškimas betko (tad jo nebūtinumas). Atvaizdų lygmuo.
  • Kito išeities taškas: maldų mokslas - Dievo troškimas visko (tad jo būtinumas mūsų nesąmonėms). Vieningumo lygmuo.

Lygmenų santykiai

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

  • Dievo šokis +3
  • Pasirinkimų malūnas 3+3=6
  • Žinojimo rūmai 6+3=1
  • Maldos mokslas 1+3=4

Pirmapradės sandaros

Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo trejybėsuvokimasDievas nebūtinai geras
aštuonerybėsavęs suvokimasaš nebūtinai tobulas
dešimt Dievo įsakymųbendras suvokimasgyvenimas nebūtinai teisingas
trejybės ratassusikalbėjimas 

Pasirinkimų malūne yra du trejybės ratai: didesnis, šviesuoliui siejantis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves, ir mažesnis, kuriuo save tikriname ir ugdome kuomet neturime ryšio su Dievu. Didesnis yra žmogaus trejybės ratas, kuriuo žmogus išgyvena rato visumą ir juo pasitikslina, o mažesnis yra žmogaus išgyventas Dievo trejybės ratas, kuriuo žmogus yra išbandomas ir išgyvena paskirą poslinkį.

Pasirinkimo malūne aštuonerybė tampa aštuongubu keliu. Pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu). Aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.

  • Asmens trejybės ratas grindžia blogojo vaiko požiūrį, taip pat gerojo vaiko, neturinčio ryšio su Dievu, taip kad Dievas juo gyvena.
  • Gerojo vaiko požiūrį grindžia trys sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų) kuriais jisai jaučia ryšį su Dievu ir renkasi Dievo valią vietoj savo valios.

Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

Širdies ir pasaulio tiesa įvardijama žaidimu.

Trejybės ratas

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.

  • Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
  • aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
  • dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

Gyvenimo lygtis

  • Life is the goodness of God, but EternalLife is Understanding the goodness of God, which is to say, keeping the two separate.

Kas yra suvokimas?

Understanding is separation, keeping Separate, distinct:

  • of God and NotGod for a certain level
  • of God for Person (what is greater) and NotGod for Scope (what has be equal)
  • of the Willing and the Nonwilling.
  • of an Observer from their context, which is their ObservationalPlane.
  • of Concepts
    • their Activity and Structure
    • their relationship with self (their independence) and their relationship with the default (as in the Omniscope)
    • their collection with regard to a supposition (its "I").
    • so that as they grow in independence they expand slack, they generate IncreasingSlack. We understand that which is bound, which is to say, the binding of concepts whereby they grow in dependence, making for DecreasingSlack. For example, {{Life}} is the fact (the binding) that {{God}} is {{Good}}, whereas EternalLife is the understanding that {{God}} is {{Good}}.
  • the DefaultPerspective and the IndependentPerspective
  • the essential from the superfluous (so that they are NotBeingOneWith).
  • the one who understands and the one who is understood (God) and the latter is understood as a Person (God, I, You, Other)
  • Or with regard to And. And is unconditional BeingOneWith and Or is conditional BeingOneWith. In a sense, Or maybe thought of as Not And.
  • Understanding is both immersed (in that concepts are in themselves) and abstracted (in that it keeps the concepts separate)
  • Understanding is given by the separation of concepts, as in: EternalLife is the understanding that God is Good.
  • Understanding The considering of suppositions as different, the stepping back from one view out into another (atsitokėjimas)

Understanding is self-separation:

  • conditionally BeingOneWith
  • NotBeingOneWith As ...
  • GoingBeyondOneself into conditions
  • Understanding applies a definition of NotBeingOneWith and thus establishes the meaning of BeingOneWith.
  • Understanding is the independence of ourselves from a concept and that which relates us. It is the reverse of identification. Instead of identifying with a concept an presuming that which relates us, we keep them all independent.
  • Understanding is the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other.
  • Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one and their Self when the latter is taken as Other.
  • Understanding is this separation between the one who coincides (and is prior to context and beyond it) and the one they coincide with (and is after context and within it). They share the question Who is coinciding? which calls them both to go to coincide with an Other beyond themselves. The other is the slack they share as the love which reaches out to context and the Life which reaches in to what is prior to context. We thus open up new vantage points but also make ever more explicit the Other until we reach the point that the Other is in fact the coinciding which is implicit within us.
  • Understanding is coinciding with the Truth beyond the system, thus the Truth beyond a System
  • Understanding is is to see oneself.
  • Understanding is what is allowed for by Other.
  • Understanding is We.
  • Understanding is that Love precedes Truth.
  • Understanding is the opposite of Experiencing.
  • Understanding is what has us ever focus our empathy.
  • Understanding is the position of Other as the choice between the DefaultObserver (GodTheFather, GodTheSon, HolySpirit, God) and the ActualContext (Self). See the diagram of the EquationOfLife at SelfVOther.
  • Understanding proceeds from Definition.
  • Understanding is IncreasingSlack. Experiencing is DecreasingSlack.

Understanding is the relationship with God:

  • Understanding is the return to (and out of) the Beginning. In this sense, understanding is ultimately with regard to God, who is the beginning.
  • Conditions for BeingOneWith God, the default perspective that is one with and has no conditions
  • [ThisWiki:Contexts Context] for BeingOneWith
  • the quality of God (conditionally BeingOneWith) that (under the conditions) allows for its opposite, NotUnderstanding (conditionally NotBeingOneWith), which allows for its generalization (unconditionally NotBeingOneWith). This separates the one who understands and the one who comes to understand. This is the threesome and it is from the beginning, as is the foursome, which gives the level of understanding.
  • Understanding opens God to others beyond him, outside of his context, who thus interpret him as a particular Spirit: God, I, You, Other. God arises and participates as Love which supports this spirit: God, Everything, Wishing, Love. By that love God is accessible to those beyond him. Understanding is that by which one beyond God can be one with him. He commands us to love for by love we are one with all and by loving at any level we come together in understanding for we love as one.
  • Understanding is relationship with God in Structure, as given by the divergence, distinction, division, thus there are levels of Understanding.
  • Understanding is the DefaultPerspective.
  • Understanding is relationship of DefaultPerspective (God) and IndependentPerspective (Person).
  • Key to the LevelsOfUnderstanding are {{Operations}} which express such relationships with {{God}}.

Understanding is the relationship between IncreasingSlack (Understanding) and DecreasingSlack (Understood) by way of Scope (coming to understand)

  • Understanding is one of four LevelsOfUnderstanding: {{Understanding}}, SelfUnderstanding, SharedUnderstanding, GoodUnderstanding. Understanding comes from both inside one and outside one. Therefore there are various LevelsOfUnderstanding depending on where it comes from, from one or the other or neither or both. Understanding is a level of consciousness, awareness. And taken together there is Consciousness in general and the Person goes beyond themselves, their Self, their limits to God beyond us. Thus choose not one's level of consciousness, but consciousness in general. This happens through Love, when we care to understand a Person prior to their Conditions.
    • God - understanding of whether - Understanding
    • I - understanding of what - SelfUnderstanding
    • You - understanding of how - SharedUnderstanding
    • Other - understanding of why - GoodUnderstanding
  • what relates Knowledge and Definition

Understanding is adding superfluous structure or removing superfluous activity:

  • removing superfluous activity as channeled by structure (operation -A removes activity)
  • removing the DefaultPerspective from the definition of BeingOneWith
  • is the arisal of {{Structure}} from non-structure; likewise, {{Love}} = {{View}} is the arisal of activity from non-activity; in this way they are related to the operation [AddThree +3].
  • defines NotBeingOneWith by applying superfluous structure.
  • the addition of superfluous structure.

Understanding is the transformation of the nonwilling into the willing.

Understanding is having a view:

  • Understanding is having a {{View}}.
  • Understanding is a Definite View of an Indefinite View.
  • Understanding is looking {{Forwards}} in the direction of the {{Indefinite}}.
  • Understanding is with regard to a {{Scope}} - the smaller the scope - the more intense the understanding - the fewer the concepts and the more the perspectives.
  • Understanding is a difference between views, what is gained as one view takes up an other.

Here are examples of Understanding:

  • Understanding is by the System of a Person.
  • Understanding is by Position of Perspective.
  • Understanding is God, Everything, Wishing, Love.

Understanding is also:

  • negative law as in Love your neighbor as yourself
  • Understanding is the matter which the {{Threesome}} establishes.
  • Understanding is what results from the operation [AddOne +1] and allows for the {{World}} by understanding {{Spirit}}.
  • Understanding and love are forms of consciousness - each of them adds three perspectives (as with the operation +3) to the domain so as to have separateness. The three perspectives allow for concept, quality and separateness (as in God, good and eternal life - where the domain is life, the goodness of God).
  • Understanding may be taken as of a concept - and the first "understanding" is "truth-understanding", understanding of truth. (Where God is the concept of truth). And the understanding adds three perspectives. They distinguish the concept (in this case blank - transparent - like a hole) from any qualities (which are taken care of by the perspectives, as three extra levels - think of the foursome.) So these three extra levels allow us to keep a concept in check, enclosed, with decreasing slack.

Understanding brings us together with God because it has us acknowledge him and distinguish him from circumstances and thus ourselves from circumstances, and so we can coincide if our circumstances coincide, if we are Good or have Slack or are Coinciding or have Perfection. When we acknowledge something greater than our circumstances, expressed as NullActivity, noncircumstances, then we can separate ourselves from our circumstances and coincide with God.

Understanding is the separation of ourselves from our relationship. Understanding keeps separate who we have our relationship with (ultimately, God) and our relationship itself. This is I think general structure and relates to the Threesome.

Understanding is common to all and is how we understand each other and how we empathize with a Person and with God beyond all Persons. For circumstances belong to a LevelOfUnderstanding, but God is beyond all levels of understanding, and that is EternalLife. So we should choose God over Self. God will not let us down. Understanding expands Definition because it encompasses NotGod's not being beyond NotGod, and God's being beyond NotGod. Thus Understanding circumscribes Scopes, for it acknowledges God and NotGod and our relationship. Whereas Experiencing acknowledges only that relationship, what they have in common. Thus Understanding expands on Experiencing. Experience and live, but Understand and live with God, with all, not just oneself. Living with God one supports all and each with Love.

  • Understanding is common to all but through each, thus include every one. For God is in everyone. But everyone is free, and so may not be, and one's circumstances depend not on God but on all of us together, and so we as such arise in understanding, as all understand together. Thus we can support this possibility which is started by God. How can Person and God be together? When their perspectives coincide, God's wider perspective and Person's narrower perspective, and this happens when Person chooses God over Self. God waits for us to choose.

This means that perspectives are kept distinct, they are kept track of. In particular, God's view and human's view are not ignored, as they easily might. Each such view is kept track of as a separate LevelOfUnderstanding. In this way, as we keep track of more levels, we may speak of a deeper understanding (which is yet no less complete than the broader understanding, but simply has made clear the levels involved).

For example, life is the goodness of God, but eternal life is understanding the goodness of God, keeping them distinct. In this sense, understanding is God's view. It is also returning to the beginning, which makes clear that God is prior.

Gyvenimo lygties išsakyti Dievo pažinimai

Dievo pažinimai: Amžinas gyvenimas, Išmintis, Gera valia, Dievo valia

  • are Understanding
  • relate NotGod and Scope
  • is how we find Position and we hold on to it
  • is how the potential for God chooses God over itself and is indeed God
  • is the foundation for going beyond oneself because it separates where we have come from and where we are going to
  • gives the centering and the context that are relevant to support Person. For example, GoodWill centers us through I on You, whereas GodsWill centers us through God on Other. Centering places us within the zone for a feedback loop and context is the zone where there can be an answer rooted in a wider perspective.
  • opens space for the Freedom of the next Person.
  • is what is assumed because it is beyond the extent of assumptions
  • being alone beyond Knowledge, the possibility of being not alone, the unity of being alone beyond System, the unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place beyond Scope, before Negation and makes Scope for it, for Other. Thus Person can go beyond themselves, BeingOneWith beyond Scope (EternalLife, Wisdom, GoodWill, GodsWill), beyond System, in consciousness, out to God, thus choose God, coinciding in Position. Distinguishes between Knowledge and Definition. It is what is taken up, lived by God: Perspective (GodsWill), Position (Good Will), Vantage Point (Wisdom).

Suvokimo pavyzdžiai

  • EternalLife - God vs Good
  • Wisdom - Everything vs Slack
  • GoodWill - Wishing vs Coinciding
  • GodsWill - Love vs Perfection
  • ? Everything - I vs Slack
  • ? Wishing - You vs Coinciding
  • ? Love - Other vs Perfection

Suvokimo lygmenys

These are the levels of structure that are necessary for us to experience structure. In that sense they are related to the Levels Of Understanding. We start with the widest and immerse ourselves into narrower scopes. These may be thought of as the RepresentationsOfEverything, in which case they do not degenerate, but are specified:

  • spirit to spirit is EverythingWishesForEverything
  • spirit to structure is EverythingWishesForAnything
  • structure to spirit is EverythingWishesForSomething
  • structure to structure is EverythingWishesForNothing

(I need to check on the order of the above). These representations result from considering spirit and structure as Equals and letting them manifest themselves as Unequals in four ways, yielding four representations (wishes). They are unequal in terms of the distance between themselves, from everything (spirit to spirit) to nothing (structure to structure). Alternatively, we may consider them as unequals, and let them manifest themselves equals, in which case we have two representations (scopes):Beginning and End, see: BeginningVEnd.

Currently, my overview is in terms of Levels Of Understanding. The concept of Good Understanding allows me to focus on Eternal Life and not only Life. It's important that not only is life the fact that God is good, but moreover, eternal life is understanding this fact. Structurally, my new account derives the secondary structures first, and only then the primary structures. It also allows for the divisions to be used from the very beginning.

Suvokimo lygmenys

Visos sandaros kyla iš kurio nors iš šitų lygmenų. Pirminės sandaros iš bendro suvokimo, o antrinės sandaros iš susikalbėjimo.

Each level arises when we note it for the sake of the distinction of Concepts. We make them explicit as God's view and human's view. Thus there are the following levels:

  • Understanding - one level: God's
  • Self-understanding - two levels: God's, human's
  • SharedUnderstanding - three levels: God's, human's, God's
  • GoodUnderstanding - four levels: God's, human's, God's, human's

Bendras suvokimas žr. Dorovė

  • Tai suvoktumas (Dvasia).
  • Bendros sąlygos yra pagrindas bendram suvokimui. Aplinkybės apreiškia bendras sąlygas. O atvaizdai apibrėžia mūsų santykį su sąlygomis, apimtimi ir laisvumu.
  • Bendras požiūris yra bendro suvokimo pasekmė
  • Lygiaverčių požiūrių santykis.

Susikalbėjimas.

  • Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Nelygiaverčių požiūrių santykis.

One way to think of the levels is as the unity of the representations of the structure of spirit:

  • [AddOne +1] Understanding allows for the World by understanding Spirit.
  • [AddTwo +2] Self-understanding allows for a Person-in-particular by understanding Structure (Self). Self-understanding determines a scope (with regard to nobody, somebody, anybody, everybody) which says how far away we are from the end.
  • [AddThree +3] SharedUnderstanding allows for a Person-in-general by understanding Representations.
  • [AddNull +0] GoodUnderstanding allows for God by understanding Unity. Good understanding (rapport) is when the narrower concept gives way to the broader concept - when the two understand each other.

Each level may be understood as introducing an additional operation which runs in parallel to the existing ones. These [ThisWiki:Operation operations] may be thought of as operations +1, +2, +3 on [ThisWiki:Divisions divisions of everything] (each adding 1, 2 or 3 perspectives, respectively). Each operation is a going beyond oneself.

  • +1 going beyond oneself Structure: (Perspective: ) First there is going beyond oneself from the unbounded into the bounded, ever adding an additional comprehensive perspective that reinterprets all the others.
  • +2 shift in perspective Activity: (ShiftInPerspective: ) Then there is a three-cycle which, in parallel, goes beyond by shifting from perspective to perspective.
  • +3 recurring activity RecurringActivity: (Slack: ) (generalized shift in perspective) Next, this three-cycle starts to cover old ground - here what is new is the recurring shift, the recurring activity. This recurring activity is now localized in the shift (without the nodes, which are ever new). So we have a general shift.
  • +0 unity of origin RecurringStructure: (Everything: ) (generalized perspective) - collapse of framework. Finally, there is unity in that the recurring activity can align itself around that which goes beyond.

Each level engenders more structure, until the final layer has it collapse.

  • Suvokimas (Tėvas). Atskyrimas kas sąlygose (asmeniškumas) ir kas besąlygiška (be asmens). Neigimo pagrindimas. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį.
  • Savęs pažinimas?, susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

In describing an absolute, relative, shared, subordinate perspective: consider what truth means for understanding, self-understanding, shared understanding, good understanding:

  • understanding - for there to be an absolute perspective we need: no internal structure, no external context (no reframing), accept all things. Here all things are true.
  • self-understanding - for a relative perspective we need to separate the threesome for activity (a relative stand) from the threesome for structure (an absolute stand), +2, no overlapping so 3 + 3, notion of required concept
  • shared understanding - factoring (other between God and heart through which they coincide) zero structure, seventh perspective, concept, anything (+3). Factor act on the whole - from whole to whole (redefining the absolute whole as a particular stand, which is to say, selecting a perspective) - factors: +2=the focus (structure or spirit, which moves), +3=the movments of spirit with regard to structure (how moving), +4=the separation of spirit and structure (how far apart). Recall: people, words, Qualities. Shared point is: (everything becomes anything - this is perhaps what is needed for sharing - and is what we mean by something - that everything becomes anything, as per +2, defining activity as shift in structure).
  • good understanding - zero activity - other is unity of the six levels by which God and heart coincide (secondary structures as embeddings).

I am trying to think of this in terms of love and understanding and concepts, the taking up of perspectives. Some thoughts:

  • First God goes beyond himself, through the operation [AddOne +1], again and again, until he has opened up enough slack that his self - the heart - may be independent, on its own. So now there is the heart, and the question is, will God find his way into this heart?
  • Then the heart goes beyond itself out to some level where it coincides with God who loves it, is one with it. But the heart considers this God as a mirror to itself. Just as structure is a mirror to activity, so the levels of structure by which God reaches out are taken as a mirror of the levels of activity by which the heart reaches out. The heart reaches out as either +1 or +2 or +3 (foursome, fivesome, sixsome). The heart thinks of God as arising in the gaps. (How does that relate to Factoring?)
  • God arises in the gaps where the heart reaches out +0 and thus has zero structure. This structural gap is what allows the factors to be composed, and hence thought of as factors: 1 + 1 = 2, 1 + 2 = 3 and 1 + 3 = 4.
  • This allows that the heart has a zero activity 1 + 0 = 1 - and that plants God within the heart as +0, so that they coincide.

So I need to try to understand the foursome, fivesome, sixsome as the heart reaching back out with +1, +2 or +3 perspectives, respectively, presumably through the operation +2.


We may also think of this as:

  • self-Structure = Relationship with Self as Unequals
  • self-Activity = Relationship with Self as Equals
  • RecurringActivity = Relationship with Other as Equals
  • RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals

Structure has no scope and is Absolute, whereas Activity is Relative to some Scope. In particular, SharedUnderstanding is relative with regard to some scope, but GoodUnderstanding is absolute.

Each level seems to relate to a division of everything:

  • +1 from Nullsome to Onesome, Twosome, Threesome
  • +2 from onesome, twosome, threesome to Foursome, Fivesome, Sixsome
  • +3 from sixsome to Sevensome
  • +0 from sevensome to Eightsome/nullsome

On this page I gather various parallels across these four levels.

  • relationship with God is given by Onesome, Twosome, Threesome
  • relationship with other is given by Foursome, Fivesome, Sixsome
  • other is given by Sevensome
  • God is given by Nullsome
  • +1 Caring about relationship with God
  • +2 Caring about relationship with other
  • +3 Caring about other
  • +0 Caring about God

Caring about apparently means going beyond to. Other is in the SeventhPerspective. God is in the ZerothPerspective.

  • +1 Nothing's outlook
  • +2 Something's outlook
  • +3 Anything's outlook
  • +0 Everything's outlook
  • Understanding relates to the Threesome
  • Self-understanding relates to the Foursome
  • SharedUnderstanding relates to the Fivesome
  • GoodUnderstanding relates to the Sixsome

This makes for one level of understanding for each of the PrimaryStructures, and also for each VoiceOfTension in Narration. The fivesome relates the two directions: looking forward (from beginning to end) and looking backwards (from end to beginning) and this is perhaps relevant for shared understanding.

Kitos mintys

  • Refactor - kiekvieną sandarą mąstome, kuriame vienu požiūriu, tačiau ją perkuriame, permąstome kitu asmeniu. Tokiu būdu jos visos susiveda. Tai grindžia dviprasmybę ir laisvę.
  • -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.

God's view (from our view) = dividing himself - the God who knows

What may God do, if there is nothing but God? The only thing that I can imagine is that God might divide himself. He may differentiate parts of himself, and those parts may have relationships. In this way, he may give rise to structure. We may imagine these as the events, or the days, in the life of God. They bring to mind the days in the Book of [http://www.ebible.org/bible/web/Genesis.htm Genesis].

God's view (from his view) = going beyond himself - the God who does not know

{{God}} is TheBeginning. This is to say, God is unbounded.

God, unbounded, goes beyond himself, into the bounded. This gives rise to {{Everything}}. Everything is the {{Structure}} of God. God is the {{Spirit}} of everything.

Vienybė, dvejybė, trejybė

taken together: the operation +1

Going beyond oneself is an {{Operation}}. We term this +1 because it adds a perspective, taking us from:

  • the {{Nullsome}} - everything divided into no perspectives, which is to say, God prior to everything

to:

  • the {{Onesome}} - everything divided into one perspective

God ever goes beyond himself. He keeps adding a perspective through this operation +1. This gives rise to ever more structure. God goes beyond himself into the {{Onesome}}, then the {{Twosome}} and then the {{Threesome}}.

The operation +1 - going beyond oneself - is what drives all of the unfolding of structure. It is the rethinking (as in "repent"?) of all the perspectives, their unity by a new perspective, a delving backwards, inwards and deeper into structure.

There are three equations that ultimately yield the threesome and understanding, as God goes beyond himself:

  • [NullAddOne 0+1=1] God goes beyond himself, out of the unboundable and into the boundable, giving rise to everything, where all things are the same.
  • [OneAddOne 1+1=2] God goes beyond himself again, noting that if he is - then he is, but add in a perspective whereby even if he is not - then he still is.
  • [TwoAddOne 2+1=3] God goes beyond himself again, noting that the God who is (one perspective) and the God who arises (another perspective) are the same God - what they understand is the same (this is a third perspective).

The threesome is the structure for understanding - for returning to the beginning. This is the completion from God's point of view. There is God who understands (the Father), God who figures himself out (the Son), and their shared understanding (the Spirit) by which they are indeed the same God.

Atskyrimas

What is Separate? Not Coinciding - Ne tapatumas.

See also: {{Overview}}, KeepSeparate

(Benoit?) Sanctification means separated by God for God

{{Andrius}}: Benoit, thank you for your great contributions to our lab. I appreciate the many Scriptural references you have made to basic concepts that I want to focus on. You have saved me a lot of work! It is hard to ponder these things, but I think these concepts are good to ponder. In your note above you reveal the importance of allowing for separate even as we wish to be unified. So I am very interested to understand that dynamic and our personal testimony is very relevant. I myself want to point first to the reality of Jesus which makes him relevant - perhaps as the one for all as you mention, which is also related to how the separate and the unified are related. I think that the name of Jesus becomes important to us when we can agree as to what we mean by that, and at that point we can speak as believers. But I feel that it's to look for that reality because I have much to learn regarding that and I also doubt whether most people really know what they mean when they say Jesus. How would you explain it to a Muslim, for example?

Thought: Understanding is the activity of God; not understanding is the activity of human. The human perspective reflects the structure of understanding: take a stand - not understood, but rather creates understood; follow through - not understanding, but rather creates understanding; reflect - not understander, but rather creates understander. The human perspective is bounded: closed upon itself (but open to itself). God's perspective is unbounded: open upon itself it goes beyond itself. We therefore know it by the extent that it goes to view the human perspective: through 0, 1, 2 or 3 nodes. First of itself, and then futher out: why, how, what - each going beyond the previous and deeper into the human perspective. Threesome + null = division = framework for structure = empathize with God's perspective.

  • Why does the system collapse because understanding is the understanding of all? Because All is separated from experiencing, yet All is experiencing. In All, indistinction and distinction are the same, and thus the system collapses.
  • What does it mean that God is understanding of God, Everything is understanding of I, and so forth? What is I combining? In each case, God is being combined with the spirit of the system for a particular level.

Atskyrimo lygmenys

Suppositions are kept separate by placing them in different Scopes. What does this mean?

Separateness is the indirectness of view - that it is possible to have not a direct view.

A view (or outlook) that separates:

  • all perspectives is Spirit
  • any perspective is Structure
  • a perspective is Representation
  • no perspective is Unity

The point is to keep reducing scope so as to have complete coincidence.

Separateness is a key idea and somehow the adding of a perspective (the taking up of a perspective) introduces separateness, perhaps:

  • self separates God from God
  • heart is separateness of self from God
  • other is separateness of heart from God
  • God is separateness of other from God

The division of everything into four perspectives is the place where the algebra of views starts to matter. The four levels give us a scale from "oneness" to "separateness". Why asserts that the observer and situation are one, and whether asserts that they are completely separate. How and what are somewhere in between and allow for a nontrivial relationship between the observer and situation. So these are all levels that are relevant as we consider matters of "same" and "different".

The four levels may also be thought in terms of scopes:

  • why - knowledge of everything
  • how - knowledge of anything
  • what - knowledge of something
  • whether - knowledge of nothing

And the knowledge may be thought of as what the observer and situation share, which is to say, the extent to which the observer is one with the situation.

Furthermore, the four levels may be thought of as relating structure and activity. "Structure channels activity" expresses what is definite, what that means. "Activity evokes structure" expresses what is specified. We may think of structure as a function and activity as the flow through it. The function may be definite or not, and the inflow may be specified or not. (In particular, the specification of input is akin to its partial calculation.) This yields four possibilities:

  • why - indefinite and unspecified - structure and activity are uncoupled
  • how - definite and unspecified - top down: structure yields activity
  • what - definite and specified - structure and activity are in a loop
  • whether - indefinite and specified - bottom up: activity yields structure

We may think of structure as arising from God and activity as arising from godlet, and then the four levels give the possible relationships. These relationships may be thought of in terms of the distance between structure and activity. Here activity is that which finds itself within structure and is inspired by it.

  • At first the distance, the separation between structure and activity is "everything"
  • Then structure determines activity, so structure must be definite, and the separation is "anything"
  • Then structure and activity feed off each other, and so the separation is "something" which keeps them yet separate
  • Finally, activity directs structure, which is to say, they are the same, the structure embodies the activity, and so they are separated by "nothing".

It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.

Another very important idea is that what separates the "viewer" (observer) and the "viewed" (situation) is the Nullsome (the division of everything into zero perspectives). This separation manifests itself through the four RepresentationsOfTheNullsome:

  • significant (not encompassable - Negation of why)
  • constant (not changeable - negation of how)
  • direct (not representable - negation of what)
  • true (not hideable - negation of whether)

So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.

All of this to say that this is the machinery that lets us consider matters of "same", "different", "separate", "one", "equal", "difference" that are key to an algebra of views.

The ability to have a dual point of view is what lets us "keep separate" concepts like God and good, and that ability is at the heart of understanding.

2005.04.21 A: Ką reiškia suvokti, suprasti? D: Tai yra kai aš tavyje, tavo širdyje, toje sandaroje - vienybėje - randu save, Dievą esantį uš visko. O meilė yra šito radimo palaikymas. Suprasi.

2005.04.11 A: Koks ryšys tarp meilės ir suvokimo? D: Meilė palaiko gyvybę, o suvokti tai yra gyventi pilnai. A: Meilė yra suvokti kartu. D: Taip, iš tiesų.

2005.01.01 A: Kaip supratimas šmogaus yra susijęs su supratimas Dievo? D: Žmogus yra suprantamas veikloje, o Dievas tyloje..

2004.12.30 A: Ar galima suvokti tik tave ar per tave? D: Aš esu visako pradžia. O suvokimas yra žiūrėjimas, išgyvenimas iš pradžios. Tad tinka pradėti nuo pradžių pradžios.

2004.12.15 A: Koks susikalbėjimo ryšys su meile? D: Aš trokštu labai mylėti, o tas troškimas yra susikalbėjimas. A: Ar tai yra, kad tu trokšti viską? D: Taip, tai yra tai.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina uš savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2004.12.27 A: Kaip sąmoningėjame susigaudyme? D: Iš pradžių tu vienas susigaudai savyje, paskui per kitus, o galiausia per mane.

2004.12.28 A: Kaip savęs supratimas yra susijęs su supratimu? D: Kada tu žiūri į mane, tada tu matai save.

2004.11.02 A: Kaip nulybės atvaizdai susiję su padalinimų atliekamaisiais požiūriais, trejybėje nesančiais? D: Jūs mane suvokiate per tai kokiais matais prie jūsų prieinu, ir savo meile jus palaikau. Myliu ir mylėk su manimi.

DievoŠokioIšdavos


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 spalio 03 d., 17:08