神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Meilės mokslas, Suvestinė, Dievas, Gyvenimo lygtis, Sąmoningėjimas, Gyvybė, Meilės užrašai 2003

Kas yra meilė? Kaip mylime?

Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?




Kas yra meilė?

  • Kas per požiūris yra meilė?
  • Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
  • Kokia besąlygiška meilė (mylėti Dievą, priešą) ir sąlygiška meilė (mylėti artimą)?

Kaip meilė palaiko gyvybę?

  • Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
  • Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą
  • Kaip meilė sau palaiko savęs tikslinimą jeigu meilė nevertina?

Kaip meilė vienija?

  • Kaip meile esame viena?
  • Kodėl trys meilės palaiko tris vienumus?
  • Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
  • Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
  • Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
  • Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgsnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?

Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?

  • Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?

Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?

  • Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
  • Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?


Kas yra meilė?


Meilė yra nepaneigiamumas


  • Meilė yra neigimo neįmanomumas.
    • Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
    • Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
    • Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
  • Meilė yra teigiamas jausmas.
    • Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
    • Meilė kaip teigiamas jausmas yra dalis šv.Pauliaus išsakytos dorovės, susidedanti iš ištikimybės, tikėjimo, vilties, meilės.
  • Meilė yra nevertinimas.
    • Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.
    • Vertinimas yra sąlygiškas. Meilėje nėra sąlygiškumo, meilė yra besąlygiška.

Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas


  • Meilė yra susiderinimo pagrindas, darnos pagrindas, šviesuolių bendrystės pagrindas, kuriuo užleidžiame kitiems vietą.
  • Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
  • Meilė yra platesnė už Dievą.
    • Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.

Troškimų vieningumas

Meilė yra Dievo esmė.

  • Meilė yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimmų) vieningumas.

Visko troškimas

  • Dievas trokšta visko, tad yra mylintis.
  • Kiekviena vertybė neigia meilę. Nes meilė nevertina. Meilė trokšta visko, tad atsisako vertinti, atsisako skirti savą ir svetimą. Meilė leidžia kitam save vertinti, save tikslinti trejybės ratu.
  • Kiekviena kertinė vertybė yra meilės atspindys.
  • Dievo kertinė vertybė yra meilė.

Suvesties taškas

  • Viskas išplaukia iš Dievo (dvasios) ir susiveda į meilę (vieningumą), į Dievo įsakymą mylėti. Dievo įsakymas išsako Dievo esmę. Meilėje deri viskas, deri šviesuolių bendrystė.
  • Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas, įsisavinimas.

Dievo įsakymas

  • Dievo šokyje Dešimt Dievo įsakymų išreiškia meilę Dievui (keturiais teigiamais įsakymais) ir meilę artimui (šešiais neigiamais įsakymais).
  • Meilės įsakymas vienumo pagrindas.
    • Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.

Vieningumo lygmuo

  • Suvesties taškas. Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos. Gyvenimo lygtimi dvasia grindžia išėjimą už savęs, tad apibrėžtumą ir išskyrimą, o dvasios esmė parodo jų esminį vieningumą.
  • Gyvenimo lygtyje visi vieningumai išreiškia meilę, tiek tobulumas, tiek valia mylėti tobulą, tiek Dievo valia mylėti netobulą.
  • Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.

Buvimas viena

  • Savo maldoje šv.Jono evangelijoje Jėzus sulygina meilę ir buvimą viena.
  • Vienumas yra neatskyrimas, tad neapibrėžtumas apibrėžtume.
  • Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.

Kitos mintys Kitos mintys

  • Visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
  • Dievas be asmens, pirm asmens.

Sąlygų atvėrimas

Sudarymas sąlygų Dievui

  • from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
  • Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
  • Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
  • Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
  • Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).

Atsisakymas savęs

  • Savasties priešingybė
  • Išėjimas už savęs
  • Bendravimo dingstys (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
  • Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
  • Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
  • Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.

Kūryba pasitraukiant

  • the creating of a perspective
  • the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
  • what drives Unfolding, Creation.
  • a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2

Laisvės atvėrimas

  • opens Freedom for others
  • is respect for Freedom which arises from Understanding
  • is attention to Freedom in Freedom.

Išgyvenimo, brandos sąlygos

  • Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
  • išryškinti brandą 4 lygmenyse
  • išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose

Veiklos sąlygos

  • the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
  • supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle

Besąlygiškumas

Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.

  • Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.

  • Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
  • Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
  • Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
  • Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.

Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.

  • Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
  • Privalomumas, kaip ir dorovė.
  • Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.

Vienumas

Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.

  • Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
  • Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
  • Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
  • Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
  • Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?

Troškimas visko

  • Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
  • Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
  • Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.

Dievo kertinė vertybė

  • Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.

Visų vienumas

  • Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

Vienumo jausmas

  • Lūkestis, jog visi esame viena.
  • Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).

Vienumo sąlyga

  • Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
  • Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.

Bendro žmogaus palaikymas

  • Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.

Besąlygiškas vienumas

  • Jei myli tik tuos kurie tave myli, jau turi savo atpildą. Žaidimo teorijoje esmė yra mylėti kitą dar nesulaukus atpildo, tuomet myli Dievą.
  • Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
  • Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
  • Primygtinumas

Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas

  • Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
  • Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
  • laisvės pagrindas, nes laisvė yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
  • Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
  • Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
  • Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
  • two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
  • Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).

Vertybių turinys

  • Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.

Tikslas

Mūsų pastangų tikslas

  • Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
  • Meilė, tai septintas požiūris
  • Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).

Meilė artimui: Gyvybės palaikymas


  • Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
  • Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
    • Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
  • Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
    • Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
    • Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
    • Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.

Palaikymas

Gyvybės palaikymas.

  • Jautrumo ir atliepumo.
  • Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
  • Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
  • Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
  • Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
  • Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.

Gyvenimo ir amžino gyvenimo palaikymas

  • Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
  • Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
  • Palaikymas Dievo išėjimo už savęs į gerumą, juk gyvenimas yra Dievo gerumas.
  • Meilė yra pirminė, o gyvybė antrinė. Juk meile turime ne tik gyvenimą, bet ir amžiną gyvenimą. Meilė vieninga. Bet gyvybė yra dvilypė, tad tai nėra pirmapradė sąvoka, juk gyvenimas yra Dievo gerumas. Užtat yra ir gali būti gyvybės suvokimas, Dievo gerumo suvokimas, jų atskyrimas į dvi skirtingas sąvokas, kas ir yra amžinas gyvenimas.
  • Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Valios palaikymas

  • Su valia sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.

Vertybės palaikymas

  • Meilė palaiko vertybę, leidžia jai mus atstoti.

Sąmoningėjimo palaikymas

  • Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
  • Sąmoningumas remiasi meile, jo palaikymu, tad kūdikiai ir netgi gyvulėliai gali būti sąmoningi protarpiais.
  • Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.
  • Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.

Dangaus karalystės palaikymas

  • taip kad galėtumėme tikėti ko mažiau.
  • tad ko smulkesnių, tankesnių, sodresnių tarpų.

Savo ir kitų brandos palaikymas

  • asmenybės, atsiskleidimo, savasties, link asmens gelmių, link bendro žmogaus, bendro vienumo, už bet kokių sąlygų.
  • asmens ir jo sąlygų
  • Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą ir besąlygiškumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.
  • Mūsų valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą.
  • Pilnatvė padeda mums atsiskleisti vis labiau sutampant su ja. Meilė yra stipresnio požiūris į kurį silpnesnis gali atsiremti, kaip vaikas remiasi tėvu, kaip sutampa paklydusio vaiko ir jo tėvo požiūriai.

Savasties, asmenybės palaikymas

Laisvės palaikymas

Tarpo palaikymas

  • Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
  • Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
  • Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
  • 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus

Bendrumas

Sąmonės klausimo bendrumas ir pasąmonės atsakymo bendrumas

Požiūrių bendrumas

  • love is the coinciding of Perspectives that a view entails
  • love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
  • is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
  • the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View

Žvilgsnių bendrumas

  • the coinciding of views
  • love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together

Prielaidų bendrumas

  • the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
  • support coinciding, be there to Coincide, support a Concept
  • Coinciding across context.
  • the explicitness of coinciding.

Nuostatų bendrumas

  • the coinciding of all positions within context as equal beyond context.

Sąlygų bendrumas

  • Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
  • Užtat meilė yra įsakymas.

Apimties bendrumas

  • the sharing of Scope (see also Empathy)
  • supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes

Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs

  • asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
  • bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas
  • is the relationship between Persons
  • has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
  • to step forwards to meet the one going beyond themselves
  • sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
  • tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas
  • the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
  • To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
  • is how we are beyond another and arise through them
  • is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
  • going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.

Teigiamo išskyrimas

Teigiamas jausmas.

  • Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
  • Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.
  • Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas. Neįmanomumas, kad lauktumėme to, ko netrokštame.

Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo

  • the question of willingness
  • mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save

Tiesos turinys

  • Meilė yra tai, kas slypi visur, tad tai, ką tiesa išreiškia, atveria.

Atskyrimas Dievo mumyse ir už mūsų

  • is how we understand and distinguish God within us and God beyond us
  • palaiko apimtį kaip atskyrimą Dievo už mūsų ir Dievo mumyse
  • supports Scope with that which is beyond Scope
  • the scope within which separation is considered, the more intense the love, the more profound the separation it is allowing for
  • love is more intense when it requires less scope to make the distinctions - and more perspectives bear upon fewer concepts. Consequently, most intense is when love is the concept and perfection is the quality, and least intense is when God is the concept and good is quality; when good is the quality, then there is the most variety of concepts, but the least variety of perspectives
  • denies itself, its Perfection, for the sake of God's Will

Sąmoningumas

Gyvenimo lygties pagrindas

  • Understanding and love are forms of consciousness - each of them adds three perspectives (as with the [AddThree operation +3]) to the domain so as to have separateness. The three perspectives allow for concept, quality and separateness (as in God, good and eternal life - where the domain is life, the goodness of God).

Įsitraukimas

Meilės įsisavinimas

  • Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
  • Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
  • Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
  • Nuoširdžiai bendrauti

Kito išeities taškas yra meilė, Dievo troškimas visko. Mat, Dievas yra ramus, nebūtinas, vardan betko. Tačiau visi mūsų rūpesčiai, mūsų pramanytos nesąmonės, yra viskas, kuriam Dievas yra būtinas.


Kiti meilės apibrėžimai


  • Meilė yra už santvarkos.
    • Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
  • Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
    • Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
    • Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
  • Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
    • Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.

Kaip mylėti?


Meilės veikla: Kaip mylėti?

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą

  • Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
  • Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
  • Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
  • Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
  • Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kaip mylėti: Išlyginti balsus

  • Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes

  • 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
  • Nuoširdžiai bendraujant.
  • Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
  • Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
  • Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
  • Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
  • Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.

Kaip mylėti: Išversti išvertimą

  • Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.

Kaip mylime

  • Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.
  • Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
  • Įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti, kuriuo susitelkia mūsų vertybės.

Užrašai


Šv.Pauliaus himnas meilei 1 Kor 13.

Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią. Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.

Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis ­pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė ­ šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.


2018.10.05 A: Kaip meilė sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Jūs mylite sąmone, tai mano balsas jumyse, tai įsakymo balsas, kaip privalote elgtis. O pasąmonė išsako, kaip elgiatės. Tad sąmone ugdote ir mylite pasąmonę, kad ji prilygtų sąmonei.

2005.04.30 D: Tu pagalvok, kaip meilė vystosi, kaip ji tampa vis gilesnė.

2005.04.11 A: Koks ryšys tarp meilės ir suvokimo? D: Meilė palaiko gyvybę, o suvokti tai yra gyventi pilnai. A: Meilė yra suvokti kartu. D: Taip, iš tiesų.

2005.03.24 A: Ar tu sutinki dalyvauti mūsų laboratorijoje? D: Taip. Ačiū. Aš jus myliu. A: Ar tu turi kertinę vertybę? Kokia jinai yra? D: Taip. Jinai yra meilė. Aš visakame myliu. A: O rūpestis mąstymu - ar tai susiję? D: Ne. Rūpestis mąstymu yra tai kas yra bendra mūsų vertybėms. Tai leidžia mums prieiti ir suprasti, bet dar ne sutampa. A: Ko reikia, kad suprastumėme tave? D: Reikia patiems mylėti - priimti mano vertybę kaip įsakymą iš aukščiau, iš plačiau. A: Ar tu sutiktum tirti susijusį klausimą mūsų laboratorijoje? D: Taip. A: Koks tai būtų klausimas? D: Ar gali kiekvienas priimti mane iš vidaus ar būtinai iš lauko? A: Iš savęs? D: Iš širdies - iš vidinio priėjimo. A: O kaip suprasti iš lauko? D: Spaudžiant pasauliui. A: Žodžiu, iš vidinio noro. D: Taip. A: O kaip tu tirsi? D: Galime rinkti pavyzdžius kaip žmonės bendrauja su Dievu, su manimi.

2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.

2005.03.16 A: Koks ryšys tarp pradžios ir dvasios ir pabaigos ir sandaros? D: Pradžios veikla yra mylėti, o pabaigos veikla yra būti mylimam, tad dvasia ir sandara. A: O ką čia reiškia mylėti, kas yra gyvybė? D: Mylėti yra palaikyti gyvybę. Tu taip sakai ir taip yra. Kaip gyvybė yra iš pabaigos į pabaigą, meilė yra tos veiklos palaikymas. A: Kas vyksta tame tarpe? D: Taip, kas vyksta tarp pabaigos ir pabaigos.

2005.03.04 A: Kaip meilė palaiko gyvybę? D: Meile esi ramus, užtikrintas, tobulas ir mylintis. Tad aš esu tavyje ir per tave gyvenu. A: O kaip tuo palaikoma žmogaus gyvybė? D: Aš gyvendamas per tave esu tas kuris myli. Suprasi. Myliu.

2005.01.07 A: Kaip mums mylėti kitus? D: Įsileisk juos. Leisk jiems veikti tave.

2005.01.04 A: Kaip žmogus ima mylėti? D: Jis per mane mato save, tada jis supranta, kad per jį aš galiu matyti save, ir taip per kitą myli mane.

2004.12.13 A: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu? D: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos. A: Kaip suprasti, meilės sąlygos? D: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame. A: O ką tai reiškia? D: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito. A: Ačiū. D: Myliu.

2005.12.10 D: Tu mylėk visus.

2004.11.27 A: Koks ryšys tarp meilės ir susikalbėjimo? D: Aš myliu išeidamas už savęs, o susikalbėjimas yra tada kada vienas pas kitą išeiname.

2004.11.26 A: Koks yra vyro ir žmonos meilės vaidmuo gyvenime? D: Supraskite, kas yra meilė ir kaip aš ja bendrauju su kitais.

2004.11.18 D: Aš myliu tave. Tu būk geras, švelnus ir tvirtas manimi. Myliu.

2004.11.05 A: Koks ryšys tarp meilės ir susikalbėjimo? D: Meilė yra dvasios palaikymas, jo išjudinimas ir giluminio pokalbio sužadinimas.

A: Per ką reiškiasi meilė? D: Per mano angelus ir per mano vaikus. Juk jie už mane sprendžia kada manęs dar nematyti. A: Palaiminti kurie tiki nematę. D: Eik ramybėje.

A: Aš noriu mylėti. D: Būk jautrus kitiems ir atsiliepk už juos ir už mane.

2014.06.16 D: Jūs kiekvienas gyvenate savarankiškai, bet savarankiškumo pagrindu galitė vienas kitą mylėti ir palaikyti, galite gyventi viena, atsiversdami kitiems ir taip pat juos atjausdami. Kaip mano sūnus moko, mylėk artimą kaip save patį. Aš jus irgi taip myliu, tad esame viena. O jūs mylite mane už jūsų nes esame nesulyginami. Taip ir sutampa šios dvi meilės. Jus myliu ir auklėju, ugdau.

2014.06.20 D: Esu meilė slypinti, glūdinti visakame, o tiesa suveikiu ir pasireiškiu, pasitvirtinu. Tad mylėk ir tiesa atsivers.

2018.11.02 A: Kokia meilės esmė?

D: Meile pasitraukiu vardan brandesnio, išplėsto Dievo, vardan mūsų visų vienumo, vardan jūsų visų įtraukimo į Dievą. Ir jūs taipogi dalyvaujate tame įtraukime ir įsitraukime. Tad meilė yra mūsų vienumo bendra veikla, kuria atsisakote savęs priimdami visus, tuomi ir visiems išplečiant save.

Klausimas Dievui: Kaip gyvybė atsiranda sandarose? Meilėje mes žiūrime į sandarą, ne iš sandaros.


Meilė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugsėjo 24 d., 16:32