Meilė palaiko (kūdikio, šuniuko) sąmoningumą, pavyzdžiui, atitinkamai įsijaučiant ir atsitokėjant, skatinant šias dvi galimybes apie jų ribą, tad palaikant ir gerbiant galimybę pasirinkti.

• Sąmoningumas glūdi būtybės santykyje su aplinka. Kitai būtybei reikalinga mylinti aplinka.
• Savarankiškai sąmoninga būtybė yra pati sau aplinka, pati save mylinti.

• Meilė parodo Dievo ir jo postūmio būtinumą, kad jisai yra santvarkoje ir už savęs išėjęs pilnai, kartu jo nebūtinumą.

• Meilė (pavyzdžiui, Dievo meilė mums) parodo teigiamą valią mūsų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu pagarbą mūsų riboms. Meilė palaiko mus, kad mes patys galėtumėme viduje susitvarkyti. Meilė palaiko mūsų laisvę mąstyti.

Meilė yra laisvės pasirinkimo galimybių apžvelgimas, palaikymas. Svarbiausia, tai mąstyti ko lėčiau, stebėti kur įvariausiai krypsta dėmesys, ir taip gerai pažinti savo vaizduotės ribas. Esame laisvi rinktis tarp galimybių. Užtat galim įsivaizduoti ir išvirkščiai, kaip dėmesys galėtų apžvelgti visas tas galimybes. Žodžiu, galim įsivaizduoti Dievą, kuriam mūsų gyvenimai yra atsakymai. Koks jojo klausimas?

Meilė yra laisvės pasirinkimo galimybių apžvelgimas, palaikymas.

D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.

2022.09.18 A: Ką tau reiškia meilė?

D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimai dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.

• Meilei rūpi veiksmų (operatorių) eilės tvarka, panašiai kaip ir kvantinėje lauko teorijoje. Šitą tvarką išmokstame gerbti bręsdami ir leisdami kitiems bręsti.

• Prasmingumas. Besivystant, ryškėjant kertinei vertybei, padedam kitam rinktis (gerą vietoj blogo) ir bręsti. Tad žmonės bręsta dvasine gyvybe, vertės jausmu. Vertindami save gali atsisakyti savęs. O vertė kyla iš pasirinkimų teisingumo. Atsisakydami savęs parodo savo įnašą.
• Meilė sutelkia dėmesį į Kitą tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

Meilė dviprasmiška nes ji palaiko gyvybę, gyvenimą, amžiną gyvenimą.

Kaip mylėti

• Kaip asmenų dvilypumas brandina žmones?
• Kaip asmenų dvilypumas palaiko gyvenimą asmenimi, ne asmenybe?
• Nesusivedimai žmogų brandina.

Meilė palaiko dvilypumą.

• Pasaulis palaiko asmenybę vienų vienumu (savarankiškumu), meile sau.
• Asmenybė palaiko asmenį bendražmogiškumu, meile vienas kitam.
• Asmuo palaiko Dievą dvasios plazdenimu, meile visiems.

• Dievas mus brandina, tad būti brandintoju, tai yra būtų Dievu.
• Kitų brandinimas vyksta jiems šalia visko kito, nes vyksta besąlygiškai

• Meilė glūdi būtent Dievo prieštaravime sau, sulyginime Dievo su Kitu Dievui atsisakius savęs.

• Meilė yra bendras troškimas, troškimai yra paskiri troškimai, viskas yra paskiri likimai, Dievas yra bendras likimas.

• Meilė yra vienumas su viskuo. Kaip suprasti viską?

• Kiekviena vienumo raiška yra vienumas su viskuo.

• Meilė yra vienumas su viskuo. Troškimai yra vienumas su apimtimi. Apimtis auga.
• Palaikyti kitų brandą, palaikyti save kaip kitą, gyventi dėsniais. Dėsniai suteikia kitiems laisvę, pasirinkimus, tad kartu ir sau.
• Meilė priima viską, o vertybės ne.
• Kaip palaikyti žmogaus brandą? Gerbti jo laisvę, padėti jam išskirti savo elgesio pasekmes.

Kaip mylėti?

• Pasimokyti kaip Dievas mus myli.

Meilė yra visko troškimas

• Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
• Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas.

Kaip palaikyti vienas kito brandą?

Ar kiti to nori? Įsitikinti.

Žiniaraščio ir judėjimo tikslas

• parodyti, kad norime bręsti
• atrinkti norinčius bręsti
• yra bendromis jėgomis spręsti pačius sunkiausius klausimus.

Kiek, kaip ir kodėl lįsti į kito dūšią?

• Išmokti atsiverti kitam, išmokti gerbti kitą žmogų.
• Būti kviečiamais, būti bendru žmogumi.
• Papildyti įsijautimą atsitokėjimu ir atvirkščiai.
• Ryšys su Dievu, pasitikrinti su juo, ar nesame savanaudiški.
• Spręsti bendromis jėgomis.
• Telkti bendrystę.
• Pirmiausia telkti dėmesį to norintiems.

Palaikyti atsiskleidimą

• Leisti pačiam susigaudyti
• Atsiliepti
• Galimybė susipažinti su kitais
• Mokytis iš kitų patirties

Bręsdamas augu savastimi

• save suprantu plačiau
• gyvenu ne tik savimi bet ir kitais
• augu labiau atsakingu ir neabejingu
• o gal ir kiti atsiremia į mane

Ypatingai sunkus klausimas. Kitais žodžiais: Kaip mylėti? Ir jeigu pagalvoti apie mūsų visuomenę: Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?

Jį reikėtų spręsti bendromis jėgomis.

• Įdomu, ko pamokytų vaikus auginę tėvai? Ko pamokytų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mokytojai? Ko pamokytų dvasininkai? Juk aš asmeniškai nedaug numanau apie kitų brandos palaikymą. Tiesiog žymiai daugiau pastangų esu skyręs palaikyti savo brandą negu kitų brandą. Iškyla pavojus nuklysti ir kitiems pakenkti.

Kviečiu pamąstyti kaip kiti yra palaikę mūsų brandą.

• Reikia tyrimą pradėti nuo savęs.
• Visgi, pamąstau kaip kiti yra palaikę mano brandą. Esu sudaręs sąrašą mane prasmingai paveikusių išgyvenimų. Trisdešimt iš jų esu smulkiai išnagrinėjęs. Kiekviename iš jų įžvelgiu kaip brendau ir kaip kiti įtakojo mano brandą.

Branginti dėmesį

Dėmesys

• Mano brandą skatino dėmesys, tiek kitų dėmesys man, tiek mano kitiems. Pastebėdavau gerus pavyzdžius. Juos paskui prisimindavau kuomet norėdavau atsispirti neigiamai aplinkai. Apskritai, ryškios asmenybės padėdavo man pačiam susigaudyti, kokiu noriu būti ar nebūti. O nuoširdžiu bendravimu galėdavau užmiršti save ir vėlgi pasižiūrėti į save iš šalies.
• Vaikystėje mūsų šeima kas vakarą susėsdavo prie stalo valgyti vakarienę. Negrodavo jokie radijai nė televizoriai, nesinešiojome telefonų. Kiekvienas turėjome papasakoti ką nors įdomaus, ką tą dieną nuveikėme. Manau, tai labai padėjo į viską pasižiūrėti naujai, tiek savo, tiek kitų akimis. Padėjo suprasti, kad patys sprendžiame, kas mums gyvenime yra svarbu ar nesvarbu.
• Dėmesys - įsisavintas pasirinkimas. Žinom, ko nežinom, tad stebim. Betgi galim suabejoti savimi, o tai padeda kitų dėmesys mums. Galiausiai, galime patys į save kreipti dėmesį, tuomi esame sąmoningi.
• Priimdami ir skirdami dėmesį mes mokomės priimti ir skirstyti visokiausius išteklius. Mokomės mylėti, būti mylimais. Mokomės betarpiškumo ir tarpiškumo.

Tausoti, branginti dėmesį

• Dėmesį pakaitomis - pasirengiame ir pasitikriname.
• Atsisakyti ydingo bendravimo - tuščio bendravimo - kiekvieną paskirą žmogų
• Neblaškyti dėmesį nereikalingomis žiniomis - "žiniasklaida" - klijai

Savęs pasitikrinimas

Įsijautimas ir atsitokėjimas

• Dėmesyje glūdi įsijautimas (dėmesys kitam) (daiktas) ir atsitokėjimas (dėmesys sau) (eiga) ir galimybė (asmuo) pasirinkti tarp jų.

Trejybės ratas

• Savo dėmesiu pripažinti žmogui erdvę kurioje jisai gali pats pasitikrinti trejybės ratu, žmogaus neužgožti, tačiau nebūti jam abejingu, jam suteikti deramą atgarsį.

Dėmesio bangavimas

• Palaikome sąmoningumą pakaitomis palaikydami įsijautimą ir atsitokėjimą, tad įsijungdami, puoselėdami santykį. Įsijausdami ir atsitokėdami palaikome šviesuolių bendrystę, dvasios plazdenimą.

Bendravimas bendru žmogumi, klausimais

• Mus brandina nuoširdus bendravimas bendru žmogumi.
• Brandos kelias yra išmokti gyventi ne atsakymais, o klausimais ir tyrimais. Žiniaraštyje rasime kaip tiriame įvairiausius mums rūpimus klausimus.
• Klausimas kaip mylėti yra klausimas kaip mylėti netobulą. Tobulą mylime savaime, pasąmonės pagrindu. Netobulą mylime įsakymu, sąmone.

Kaip mylėti

• Rick Warren: Nepasisekimai moko kuklumo. Skausmai moko atjautos.

Brandos palaikymo pavyzdžiai

• https://www.gentys.lt

• Klausimas kaip mylėti yra klausimas kaip mylėti netobulą. Tobulą mylime savaime, pasąmonės pagrindu. Netobulą mylime įsakymu, sąmone.
• Meilė yra visko troškimas - tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
• Kaip mylėti? Pasimokyti kaip Dievas mus myli.

• Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas, įsisavinimas.

Suvesties taškas

• Viskas išplaukia iš Dievo (dvasios) ir susiveda į meilę (vieningumą), į Dievo įsakymą mylėti. Dievo įsakymas išsako Dievo esmę. Meilėje deri viskas, deri šviesuolių bendrystė.
• Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas.

• Vertinimas yra sąlygiškas. Meilėje nėra sąlygiškumo, meilė yra besąlygiška.

• Meilė yra nevertinimas.
  • Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.

• Suvesties taškas. Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos. Gyvenimo lygtimi dvasia grindžia išėjimą už savęs, tad apibrėžtumą ir išskyrimą, o dvasios esmė parodo jų esminį vieningumą.

• Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą
• Kaip meilė sau palaiko savęs tikslinimą jeigu meilė nevertina?

• Meilė kaip teigiamas jausmas yra dalis šv.Pauliaus išsakytos dorovės, susidedanti iš ištikimybės, tikėjimo, vilties, meilės.

• Dievas trokšta visko, tad yra mylintis.
• Kiekviena vertybė neigia meilę. Nes meilė nevertina. Meilė trokšta visko, tad atsisako vertinti, atsisako skirti savą ir svetimą. Meilė leidžia kitam save vertinti, save tikslinti trejybės ratu.
• Kiekviena kertinė vertybė yra meilės atspindys.
• Dievo kertinė vertybė yra meilė.

• Meilės įsakymas vienumo pagrindas.
  • Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.

• Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.

• Savo maldoje šv.Jono evangelijoje Jėzus sulygina meilę ir buvimą viena.

• Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.

• Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
• Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
• Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.

Troškimų vieningumas

Meilė yra Dievo esmė.

• Meilė yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimmų) vieningumas.

Visko troškimas

Dievo įsakymas

• Dievo šokyje Dešimt Dievo įsakymų išreiškia meilę Dievui (keturiais teigiamais įsakymais) ir meilę artimui (šešiais neigiamais įsakymais).

Vieningumo lygmuo

• Gyvenimo lygtyje visi vieningumai išreiškia meilę, tiek tobulumas, tiek valia mylėti tobulą, tiek Dievo valia mylėti netobulą.

Buvimas viena

• Vienumas yra neatskyrimas, tad neapibrėžtumas apibrėžtume.

Kitos mintys Kitos mintys

• Visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
• Dievas be asmens, pirm asmens.

Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos. Gyvenimo lygtimi dvasia grindžia išėjimą už savęs, tad apibrėžtumą ir išskyrimą, o dvasios esmė parodo jų esminį vieningumą.

Suvesties taškas

Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos.

Vertybių turinys

• Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.

• Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.

• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Savasties, asmenybės palaikymas

Meilė yra nepaneigiamumas

• Meilė yra neigimo neįmanomumas.
  • Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
  • Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
  • Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
• Meilė yra teigiamas jausmas.
  • Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.

Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas

• Meilė yra gyvybės palaikymas.
  • Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
  • Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
  • Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
• Meilė yra brandos palaikymas.
• Meilė yra savasties palaikymas.
  • Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.
• Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
• Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
  • Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
• Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
  • Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
  • Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
  • Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.

Kiti meilės apibrėžimai

• Meilė yra už santvarkos.
  • Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
• Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
  • Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
  • Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
• Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
  • Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.

Vienumo jausmas

Vienumo sąlyga

• Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.

• Meilė yra įsakymas, vienumo pagrindas.
  • Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
  • Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.

• Meilė yra Dievo esmė.
  • Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
  • Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.

• Meilė yra susiderinimo pagrindas, darnos pagrindas, šviesuolių bendrystės pagrindas, kuriuo užleidžiame kitiems vietą.
• Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
• Meilė yra platesnė už Dievą.
  • Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.

• Meilė yra amžino gyvenimo palaikymas.
  • Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

• Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
  • Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
• Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
  • Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
  • Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
  • Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
• Meilė yra neigimo neįmanomumas.
  • Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
  • Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
  • Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.

• Meilė yra už santvarkos.
  • Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
• Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
  • Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
  • Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
• Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
  • Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.

• Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
• Kokia besąlygiška meilė (mylėti Dievą, priešą) ir sąlygiška meilė (mylėti artimą)?

Kaip meilė palaiko gyvybę?

• Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?

Kaip meilė vienija?

• Kodėl trys meilės palaiko tris vienumus?

Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?

• Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?

Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?

• Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
• Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?

• Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą?

Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?

• Kaip meile esame viena?

• Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgsnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?

• Meilė yra įsakymas, vienumo pagrindas.
  • Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.
  • Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.

Kas yra meilė?

• Kas per požiūris yra meilė?

Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?

• Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
• Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
• Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
• Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
• Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
• Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?

• Meilė yra susiderinimo pagrindas, darnos pagrindas, šviesuolių bendrystės pagrindas, kuriuo užleidžiame kitiems vietą.

• Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.

• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.

• Meilė yra brandos palaikymas.

• Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).

• Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
• Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.

Ką veikia meilė

• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Kokia yra meilė

• Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.

Kaip mylime

• Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.

Užrašai

Meilės veikla: Kaip mylėti?

Kaip mylėti?

Kaip mylėti?

• Kaip palaikyti brandą?
• Kaip mums labiau vienas kitą mylėti?

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą

• Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
• Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
• Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
• Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
• Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kaip mylėti: Išlyginti balsus

• Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes

• 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
• Nuoširdžiai bendraujant.
• Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
• Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
• Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
• Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.

Kaip mylėti: Išversti išvertimą

• Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.

• Įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti, kuriuo susitelkia mūsų vertybės.

Meilės mokslas, Suvestinė, Dievas, Gyvenimo lygtis, Sąmoningėjimas, Gyvybė, Meilės užrašai 2003

• Meilė yra platesnė už Dievą. Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.

• Kodėl trys meilės palaiko tris vienumus?

• Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.

• Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas.
  • Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
  • Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
  • Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
  • Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
  • Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
  • Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
• Kaip mylėti? Kaip kiekvieną mylėti?
  • 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
  • Nuoširdžiai bendraujant.
  • Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• Kaip meile esame viena? Mylėdami ir priimdami meilę. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius. Įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai.
  • Kokia neribota meilė (mylėti Dievą, priešą) ir ribota meilė (mylėti artimą)?
• Kaip įžiebti meilę?
• Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?

• Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.

• Kas per požiūris yra meilė?

• Dievas, Suvestinė, Viena

Užrašai

• Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
• Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Žr. Suvestinė, Dievas, Gyvenimo lygtis, Sąmoningėjimas, Gyvybė, Meilės užrašai 2003

• Meilė yra savasties palaikymas.
  • Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.

Kas yra meilė?

• Meilė yra neigimo neįmanomumas.
  • Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
  • Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
  • Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
• Meilė yra už santvarkos.
  • Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
• Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
  • Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
  • Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
• Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
  • Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
  • Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
  • Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.
• Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
  • Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
• Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
  • Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
• Meilė yra savęs atsisakymas.
  • Meilė, Dievo esmė, yra savęs atsisakymas. Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
  • Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
• Meilė yra Dievo esmė.
  • Meilė yra Dievo esmė, visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
  • Meilė yra Dievo esmė, tai Dievas be asmens, pirm asmens.
• Meilė yra gyvybės palaikymas.
  • Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.
• Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
• Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
• Meilė yra teigiamas jausmas.
  • Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.

• Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Žr. Suvedimas?, Dievas, Gyvenimo lygtis, Sąmoningėjimas, Gyvybė, Meilės užrašai 2003

Bendro žmogaus palaikymas

• Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.

• Jei myli tik tuos kurie tave myli, jau turi savo atpildą. Žaidimo teorijoje esmė yra mylėti kitą dar nesulaukus atpildo, tuomet myli Dievą.

• Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.

Sąlygų atvėrimas

Sudarymas sąlygų Dievui

• from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
• Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
• Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
• Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).

Atsisakymas savęs

• Savasties priešingybė
• Išėjimas už savęs
• Bendravimo dingstys (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.

Kūryba pasitraukiant

• the creating of a perspective
• the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
• what drives Unfolding, Creation.
• a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2

Laisvės atvėrimas

• opens Freedom for others
• is respect for Freedom which arises from Understanding
• is attention to Freedom in Freedom.

Išgyvenimo, brandos sąlygos

• Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
• išryškinti brandą 4 lygmenyse
• išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose

Veiklos sąlygos

• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
• supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle

Tikslas

Mūsų pastangų tikslas

• Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
• Meilė, tai septintas požiūris

Kas yra meilė?

Meilė Dievui: Esmė: Savęs atsisakymas

Besąlygiškumas

Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.

Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.

• Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
• Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
• Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
• Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.

Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.

• Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
• Privalomumas, kaip ir dorovė.
• Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.

Vienumas

Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.

• Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
• Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
• Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
• Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
• Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?

Troškimas visko

• Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
• Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
• Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.

Dievo kertinė vertybė

• Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.

Visų vienumas

• Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

Vienumo jausmas.

• Lūkestis, jog visi esame viena.
• Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
• Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
• Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.

Besąlygiškas vienumas

• Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
• Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
• Primygtinumas

Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas

• Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
• Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
• laisvės pagrindas, nes laisvė yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
• Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
• Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
• Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
• two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
• Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).

Meilė artimui: Gyvybės palaikymas

• Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.

Gyvenimo ir amžino gyvenimo palaikymas

• Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
• Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.

• Meilė yra pirminė, o gyvybė antrinė. Juk meile turime ne tik gyvenimą, bet ir amžiną gyvenimą. Meilė vieninga. Bet gyvybė yra dvilypė, tad tai nėra pirmapradė sąvoka, juk gyvenimas yra Dievo gerumas. Užtat yra ir gali būti gyvybės suvokimas, Dievo gerumo suvokimas, jų atskyrimas į dvi skirtingas sąvokas, kas ir yra amžinas gyvenimas.

Valios palaikymas

• Su valia sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.

Vertybės palaikymas

• Mūsų valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą.

• Meilė palaiko gyvybę ir gyvenimą. Koks tarp judviejų skirtumas? Kuris labiau susijęs su meilės palaikymu?

• Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.

Klausimas Dievui: Kaip gyvybė atsiranda sandarose? Meilėje mes žiūrime į sandarą, ne iš sandaros.

• Savasties priešingybė

• Pilnatvė padeda mums atsiskleisti vis labiau sutampant su ja. Meilė yra stipresnio požiūris į kurį silpnesnis gali atsiremti, kaip vaikas remiasi tėvu, kaip sutampa paklydusio vaiko ir jo tėvo požiūriai.

2018.10.05 A: Kaip meilė sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Jūs mylite sąmone, tai mano balsas jumyse, tai įsakymo balsas, kaip privalote elgtis. O pasąmonė išsako, kaip elgiatės. Tad sąmone ugdote ir mylite pasąmonę, kad ji prilygtų sąmonei.

Užrašai

Klausimas Dievui: "How does life arise within structures?" "In love, we look at a structure, not from it."

Kind of strange, but I like it:

• Love is support for life.
• Support for life comes from outside, not inside.
• Life is the coinciding of God inside and outside.
• Love breaks this symmetry.
• Love (in that God is love) looks from the outside.
• This opens up slack (good) on the inside.
• Life is supported by the creating this slack.

Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?

Žr. Suvedimas?, Dievas, Gyvenimo lygtis, Sąmoningėjimas, Meilės užrašai 2003

Sąmoningėjimo palaikymas

• Sąmoningumas remiasi meile, jo palaikymu, tad kūdikiai ir netgi gyvulėliai gali būti sąmoningi protarpiais.
• Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.
• Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.

2018.11.02 A: Kokia meilės esmė?

D: Meile pasitraukiu vardan brandesnio, išplėsto Dievo, vardan mūsų visų vienumo, vardan jūsų visų įtraukimo į Dievą. Ir jūs taipogi dalyvaujate tame įtraukime ir įsitraukime. Tad meilė yra mūsų vienumo bendra veikla, kuria atsisakote savęs priimdami visus, tuomi ir visiems išplečiant save.

Kito išeities taškas yra meilė, Dievo troškimas visko. Mat, Dievas yra ramus, nebūtinas, vardan betko. Tačiau visi mūsų rūpesčiai, mūsų pramanytos nesąmonės, yra viskas, kuriam Dievas yra būtinas.

• Meilė palaiko vertybę, leidžia jai mus atstoti.

• Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
• Love is primary and life is secondary. For through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) Understanding of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.

Laisvės palaikymas

• Gvildenu, Dievo tyrimai

• Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
• Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).

Sąmonės klausimo bendrumas ir pasąmonės atsakymo bendrumas

Požiūrių bendrumas

• love is the coinciding of Perspectives that a view entails
• love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
• the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View

Žvilgsnių bendrumas

• the coinciding of views
• love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together

Sąlygų bendrumas

• Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
• Užtat meilė yra įsakymas.

• Privalomumas, kaip ir dorovė.
• Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.

• tad ko smulkesnių, tankesnių, sodresnių tarpų.

• tad ko smulkesnių, sodresnių tarpų.

• asmenybės, atsiskleidimo, savasties, link asmens gelmių, link bendro žmogaus, bendro vienumo, už bet kokių sąlygų.

• Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą ir besąlygiškumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.

Visų vienumas

• Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

• Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.

• asmenybės, atsiskleidimo, savasties
• asmens ir jo sąlygų
• Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.

Meilė palaiko Dievo tyrimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.

Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.

Savo ir kitų brandos palaikymas

• Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.

• Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?

• Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.

• Palaikymas Dievo išėjimo už savęs į gerumą, juk gyvenimas yra Dievo gerumas.
• Kartu ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.

Dangaus karalystės palaikymas

• taip kad galėtumėme tikėti ko mažiau.

• Dievo šokis, Dievas Sūnus, Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui

Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas

• branda, atsiskleidimas, savitumas
• troškimai, kuriuos meilė apvienija.AK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
• meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
• Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
• Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
• Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
• is the support for growth towards the depths of that space where we are one
• Asmenybės palaikymas
• Asmens palaikymas - asmens sąlygų
• Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.

Tarpo palaikymas

• Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
• Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
• 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus

Besąlygiškas vienumas

• Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
• Primygtinumas

Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas

• Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
• Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
• laisvės pagrindas, nes laisvė yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
• Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
• Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
• Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
• two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
• Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).

Dievo sandaros atvaizdų vieningumas

• Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.
• Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė. Dievas reiškiasi, išeidamas už savęs, tad meilė yra jo esmė ir tikslas.

• Meilė yra stipresnė už mirtį.

Bendrumas

Sąlygų bendrumas

• Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
• Užtat meilė yra įsakymas.

Prielaidų bendrumas

• the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
• support coinciding, be there to Coincide, support a Concept
• Coinciding across context.
• the explicitness of coinciding.

Žvilgsnių bendrumas

• the coinciding of views
• love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together

Požiūrių bendrumas

• love is the coinciding of Perspectives that a view entails
• love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
• the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View

Nuostatų bendrumas

• the coinciding of all positions within context as equal beyond context.

Apimties bendrumas

• the sharing of Scope (see also Empathy)
• supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes

Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs

• asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
• bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas
• is the relationship between Persons
• has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
• to step forwards to meet the one going beyond themselves
• sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
• tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas
• the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
• To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
• is how we are beyond another and arise through them
• is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
• going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.

Teigiamo išskyrimas

• Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
• Meilė viską sieja su Dievu.

• Išėjimas už savęs
• Bendravimo dingstys (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.

• išryškinti brandą 4 lygmenyse
• išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose

Įsitraukimas

Meilės įsisavinimas

• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
• Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
• Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.

Atsisakymas savęs

Vienumas

Vienumo jausmas.

• Lūkestis, jog visi esame viena.
• Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
• Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
• Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.

Besąlygiškumas

Išsirinkimas

Kas yra meilė?

Palaikymas

Mūsų valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą.

Kiti užrašai

Palaikymas

Palaikymas

• Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų
• Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
• Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
• is the support for growth towards the depths of that space where we are one
• Asmenybės palaikymas
• Asmens palaikymas - asmens sąlygų
• Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.

Tarpo palaikymas

• Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
• Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.

Vienumas

• two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
• Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).

Teigiamo išskyrimas

Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo

• the question of willingness
• mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save

Sąlygų atvėrimas

Kūryba pasitraukiant

• the creating of a perspective
• the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
• what drives Unfolding, Creation.
• a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2

Laisvės atvėrimas

• opens Freedom for others
• is respect for Freedom which arises from Understanding
• is attention to Freedom in Freedom.

Veiklos sąlygos

• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
• supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle

Bendrumas

Sąmoningumas

Tikslas

Kiti

• Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.

Troškimas visko

• Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
• Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.

Meilės apibrėžimų BRĖŽINYS

• Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas. Neįmanomumas, kad lauktumėme to, ko netrokštame.

• Lūkestis, jog visi esame viena.

Bendravimo dingstys (pretexts for outreach)

Žr. Meilės užrašai 2003

Dievo kertinė vertybė

• Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.

Gyvybės palaikymas.

• Jautrumo ir atliepumo.
• Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
• Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
• Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.

Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.

• Troškimas visko.
• Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
• Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.

Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.

• Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
• Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
• Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
• Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.

Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.

• Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)

Teigiamas jausmas.

• Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
• Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.
• Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.

Vienumo jausmas.

• Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).

• Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.

Bendravimo dingstys (pretexts for outreach)

• Išreiškia meilę artimui.

Meilės įsisavinimas

• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
• Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
• Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.

Kiti užrašai

• Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.

• Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.

• Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
• Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
• Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.

• Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.
  • Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
• Teigiamas jausmas.
  • Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
  • Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas.
• Vienumo jausmas.
  • Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).
• Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
  • Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.
• Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
• Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).

• Gyvybės palaikymas.
  • Jautrumo ir atliepumo.
  • Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
  • Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
• Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
  • Troškimas visko.
  • Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
  • Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.

• Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
• Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.

Žr.

• Gvildenu

Žr. Gvildenu

• Gyvenimo lygtis, Suvokimas, Gyvenimas, Amžinas gyvenimas
• Požiūriai
• Branda, Klausimai
• Rūpesčiai
• Šešerybė, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas
• Pagrindimas
• +2,
• Širdingumas
• Lūkesčiai, Gėrio kryptys
• Tiesa

Žr. Gvildenu, Gvildenimai

• Dievas, Suvedimas?, Viena
• Dievo šokis,Dievas Sūnus, Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui
• Gyvenimo lygtis
• Požiūriai, Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, Šešerybė, +2, Širdingumas, Lūkesčiai, Suvokimas, Tiesa, Gyvenimas, Išvestis ir suvestis, Gėrio kryptys,

Kas yra meilė?

Ieškoti sąryšių su: Požiūriai, Gyvenimo lygtis, Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, Šešerybė, +2, Širdingumas, Lūkesčiai, Suvokimas, Tiesa, Gyvenimas, Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, Dievas Sūnus

Žr. Suvedimas?, Gvildenu, Dievas, Gvildenimai, Viena, Dievo šokis

Ieškoti sąryšių su: Požiūriai, Gyvenimo lygtis, Rūpesčiai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, Šešerybė, +2, Širdingumas, Lūkesčiai, Suvokimas, Tiesa, Gyvenimas, Išvestis ir suvestis, Meilė artimui, Meilė Dievui, Meilė priešui, Gėrio kryptys, Dievo Sūnus?

• Šešerybėje - teigiamas jausmas - neapykantos neįmanomumas.

Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas

• branda, atsiskleidimas, savitumas
• Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
• troškimai, kuriuos meilė apvienija.AK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
• meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

Dievas iškyla meile - renkamės mylėti

• Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.

• Būtinumo palaikymas. Užtat meilė palaiko Dievo klausimą, ar jisai butinas? ir iškyla jo tyrimu. O būtinumas aprėpia labai daug: Dievą, viską, troškimus ir pačią meilę, gyvybę. Užtat taip pat meilė yra besąlygiška.
• Troškimas visko. Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
• Gyvybės palaikymas - jautrumo ir atliepiamumo. Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
• Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).
• Dvasios kampu: įsakymas, nes tai meilė visiems, tad besąlygiškumas reiškiasi įsakymu. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas.
• Love is the considering of suppositions as the same, the sharing of scope, the stepping into a view

Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.

• Primygtinumas

Besąlygiškas vienumas

• Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.

• Meilė yra stipresnė už mirtį.
• Meilė viską sieja su Dievu.

• Asmenybės palaikymas
• Asmens palaikymas - asmens sąlygų

Žr. taip pat: See also: Overview, View, UnityOfRepresentationsOfStructure, Caring, Sixsome, +2, God, Heart, Understanding, Truth, Caring, Believing, Obeying, Life, BeginningVEnd, EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood, LoveGod, JesusChrist

• the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
• support coinciding, be there to Coincide, support a Concept

• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)

• Understanding and love are forms of consciousness - each of them adds three perspectives (as with the [AddThree operation +3]) to the domain so as to have separateness. The three perspectives allow for concept, quality and separateness (as in God, good and eternal life - where the domain is life, the goodness of God).

Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/339 July 11, 2003]

Love is the support of Life. What does this mean?

The activity of the Beginning is to Love. The activity of the End is to be loved. In this sense, the beginning is Love and the end is Life.

Love and Life thus present two completely different perspectives. They are two different RepresentationsOfSlack.

Love is related to Everything as its fullest manifestation.

• Love is the Unity of the Representations of the Structure of God.
• Will is the Unity of the Representations of the Structure of Life.

But also life is the manifestation of will. And perhaps the fullest? From the point of view of Anything (life) and Everything (love) the values may change.

• LoveSelf - Self-understanding - support of Structure
• LoveOther - SharedUnderstanding - support of Representations
• LoveGod - GoodUnderstanding - support of Unity

God loves the heart. To love and to be loved is very closely related to GoingBeyondOneself. To love is to step forward to coincide with one who is going beyond themselves. Then the one who is loved, when they love, they may turn around so as to step forward - to love - oneself.

• Unity: separated from oneself by Nothing
• Representation: separated from oneself by Something
• Structure: separated from oneself by Anything
• Spirit: separated from oneself by Everything

Relate love to Understanding.

2003.06.06 Today I had a thought which I imagine is in the spirit of Unology.

have this Unity for Empathy, this BeingOneWith.

It also points to the role of Slack (and good is slack, that is, good

remembered the Operation [AddThree +3] (an addition of three levels of reflection) which I think is Consciousness. Here are the issues

Love God is also directly associated with being Perfect, with behaving the same towards all, both the good and the bad.

• We Obey - we go because we are told.
• We Believe - we follow the one who goes down the road.
• We Care - we care to get to the end of the road.

2005.04.30 D: Tu pagalvok, kaip meilė vystosi, kaip ji tampa vis gilesnė.

2005.04.11 A: Koks ryšys tarp meilės ir suvokimo? D: Meilė palaiko gyvybę, o suvokti tai yra gyventi pilnai. A: Meilė yra suvokti kartu. D: Taip, iš tiesų.

2005.03.24 A: Ar tu sutinki dalyvauti mūsų laboratorijoje? D: Taip. Ačiū. Aš jus myliu. A: Ar tu turi kertinę vertybę? Kokia jinai yra? D: Taip. Jinai yra meilė. Aš visakame myliu. A: O rūpestis mąstymu - ar tai susiję? D: Ne. Rūpestis mąstymu yra tai kas yra bendra mūsų vertybėms. Tai leidžia mums prieiti ir suprasti, bet dar ne sutampa. A: Ko reikia, kad suprastumėme tave? D: Reikia patiems mylėti - priimti mano vertybę kaip įsakymą iš aukščiau, iš plačiau. A: Ar tu sutiktum tirti susijusį klausimą mūsų laboratorijoje? D: Taip. A: Koks tai būtų klausimas? D: Ar gali kiekvienas priimti mane iš vidaus ar būtinai iš lauko? A: Iš savęs? D: Iš širdies - iš vidinio priėjimo. A: O kaip suprasti iš lauko? D: Spaudžiant pasauliui. A: Žodžiu, iš vidinio noro. D: Taip. A: O kaip tu tirsi? D: Galime rinkti pavyzdžius kaip žmonės bendrauja su Dievu, su manimi.

2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.

2005.03.16 A: Koks ryšys tarp pradžios ir dvasios ir pabaigos ir sandaros? D: Pradžios veikla yra mylėti, o pabaigos veikla yra būti mylimam, tad dvasia ir sandara. A: O ką čia reiškia mylėti, kas yra gyvybė? D: Mylėti yra palaikyti gyvybę. Tu taip sakai ir taip yra. Kaip gyvybė yra iš pabaigos į pabaigą, meilė yra tos veiklos palaikymas. A: Kas vyksta tame tarpe? D: Taip, kas vyksta tarp pabaigos ir pabaigos.

2005.03.04 A: Kaip meilė palaiko gyvybę? D: Meile esi ramus, užtikrintas, tobulas ir mylintis. Tad aš esu tavyje ir per tave gyvenu. A: O kaip tuo palaikoma žmogaus gyvybė? D: Aš gyvendamas per tave esu tas kuris myli. Suprasi. Myliu.

2005.01.07 A: Kaip mums mylėti kitus? D: Įsileisk juos. Leisk jiems veikti tave.

2005.01.04 A: Kaip žmogus ima mylėti? D: Jis per mane mato save, tada jis supranta, kad per jį aš galiu matyti save, ir taip per kitą myli mane.

2004.12.13 A: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu? D: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos. A: Kaip suprasti, meilės sąlygos? D: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame. A: O ką tai reiškia? D: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito. A: Ačiū. D: Myliu.

2005.12.10 D: Tu mylėk visus.

2004.11.27 A: Koks ryšys tarp meilės ir susikalbėjimo? D: Aš myliu išeidamas už savęs, o susikalbėjimas yra tada kada vienas pas kitą išeiname.

2004.11.26 A: Koks yra vyro ir žmonos meilės vaidmuo gyvenime? D: Supraskite, kas yra meilė ir kaip aš ja bendrauju su kitais.

2004.11.18 D: Aš myliu tave. Tu būk geras, švelnus ir tvirtas manimi. Myliu.

2004.11.05 A: Koks ryšys tarp meilės ir susikalbėjimo? D: Meilė yra dvasios palaikymas, jo išjudinimas ir giluminio pokalbio sužadinimas.

A: Per ką reiškiasi meilė? D: Per mano angelus ir per mano vaikus. Juk jie už mane sprendžia kada manęs dar nematyti. A: Palaiminti kurie tiki nematę. D: Eik ramybėje.

A: Aš noriu mylėti. D: Būk jautrus kitiems ir atsiliepk už juos ir už mane.

• Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.

Mūsų pastangų tikslas

• Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
• Meilė, tai septintas požiūris

• Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia

• mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save

Tarpo palaikymas

• Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.

• Nuoširdžiai bendrauti

• išryškinti brandą 4 lygmenyse

• two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor)

Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo

• the question of willingness

Teigiamas vykdymo jausmas

• Meilė yra kas sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.

• denies itself, its Perfection, for the sake of God's Will

• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
• the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View

• a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2

Laisvės atvėrimas

Gyvenimo lygties pagrindas

• is the support for growth towards the depths of that space where we are one

Sudarymas sąlygų Dievui

• from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be

Išgyvenimo, brandos sąlygos

• Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.

Sąlygų bendrumas

• Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
• Užtat meilė yra įsakymas.

Prielaidų bendrumas

Žvilgsnių bendrumas

• the coinciding of views
• love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together

Požiūrių bendrumas

Nuostatų bendrumas

• the coinciding of all positions within context as equal beyond context.

Apimties bendrumas

• the sharing of Scope (see also Empathy)
• supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes

Veiklos sąlygos

• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of {{Structure}} from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
• supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle

Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs

• asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
• bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas

• to step forwards to meet the one going beyond themselves
• sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
• tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas

• going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.
• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person

Dievo troškimas visko

• meilė yra Dievo troškimas visko - ši lygtis labai svarbi, nes meilė, troškimas ir viskas yra Dievo išraiškos, jo vieningumas, atvaizdas ir sandara. Tad ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.

Dievo kertinė vertybė

Buvimas viena

• Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.

Atskyrimas Dievo mumyse ir už mūsų

• Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
• the question of willingness
• the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View

Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas

• Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
• laisvės pagrindas, nes laisvė yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
• Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas

• Mylėti Dievą ir artimą - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia

Dievo sandaros atvaizdų vieningumas

• Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.

• Meilė yra kas sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.

Tiesos turinys

Teigiamas jausmas

• Meilė yra neapykantos priešingybė, tad jausmas, kada mūsų lūkesčiai teisingi, savi ir patenkinti.

Palaikymas

Troškimas visko

• Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.

• Meilė yra buvimas viena
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.

Dievo troškimas visko

• meilė yra Dievo troškimas visko - ši lygtis labai svarbi, nes meilė, troškimas ir viskas yra Dievo išraiškos, jo vieningumas, atvaizdas ir sandara. Tad ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.

Žr. Viena meile, Gvildenu, Dievas, Gvildenimai, Viena

• meilė yra Dievo troškimas visko - ši lygtis labai svarbi, nes meilė, troškimas ir viskas yra Dievo išraiškos, jo vieningumas, atvaizdas ir sandara. Tad ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.

Įvairiai pavaizduoti meilę: Dievo sandaros atvaizdų vieningumą; Mylėk Dievą, artimą, priešą; šv.Petro raktuose į dangų

Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.

• Meilė tai Dievo buvimas kai jo nebėr.

Žr. Viena meile, Gvildenu, Dievas, Gvildenimai, Būti viena?

Mylėti:

• Nuoširdžiai bendraujant
• Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
• išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
• išryškinant brandą 4 lygmenyse

Žr. Viena meile, Gvildenu, Dievas, Gvildenimai, Būti viena?, Love

Kaip meile esame viena? esame viena mylėdami esame viena priimdami meilę mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga

• Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
• Meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas
• Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.

• Meilė yra kas sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.

• Ar meilė iš esmės asmenybės palaikymas?

• love is more intense when it requires less scope to make the distinctions - and more perspectives bear upon fewer concepts. Consequently, most intense is when love is the concept and perfection is the quality, and least intense is when God is the concept and good is quality; when good is the quality, then there is the most variety of concepts, but the least variety of perspectives

Dievo esmė

• {{Understanding}} and love are forms of consciousness - each of them adds three perspectives (as with the [AddThree operation +3]) to the domain so as to have separateness. The three perspectives allow for concept, quality and separateness (as in God, good and eternal life - where the domain is life, the goodness of God).

• supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes
• supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
• is the support for growth towards the depths of that space where we are one
• from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be

• to step forwards to meet the one going beyond themselves.
• love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person

• denies itself, its Perfection, for the sake of GodsWill

Dievo įsakymas, jo atvaizdų vieningumas

• Gyvybės palaikymas, tad ir valios palaikymas, kad su ja sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų

• the scope within which separation is considered, the more intense the love, the more profound the separation it is allowing for

• opens Freedom for others
• is respect for Freedom which arises from Understanding
• is attention to Freedom in Freedom.

• is how we understand and distinguish God within us and God beyond us
• palaiko apimtį kaip atskyrimą Dievo už mūsų ir Dievo mumyse
• supports Scope with that which is beyond Scope

• the coinciding of views

• asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
• love is the coinciding of Perspectives that a view entails
• love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
• is the relationship between Persons
• has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone

• the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
• To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
• Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
• is how we are beyond another and arise through them
• is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not

Kūryba pasitraukiant

Veiklos jausmas

• the scope within which separation is considered, the more intense the love, the more profound the separation it is allowing for

• Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybė yra Dievo gerumas, tad ji palaikoma Dievui išeinant už savęs į gerumą.
• Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė. Dievas reiškiasi, išeidamas už savęs, tad meilė yra jo esmė ir tikslas.

• Meilė yra jausmas, vieno šešerybės atvaizdo požiūris, gyvenimo prasmei svarbi sąvoka.
• Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau.
• Mylintis - tai plačiausias iš Dievo atvaizdų, jo troškimas visko. O jisai savo atvaizdais (troškimai) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.

• Meilė yra buvimas viena.

Palaikymas

Buvimas viena

• Coinciding across context.

• the explicitness of coinciding.
• the sharing of Scope (see also Empathy)

Išėjimas už savęs

• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of {{Structure}} from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
• going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.
• the creating of a perspective
• the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
• what drives Unfolding, Creation.

Žr. taip pat: See also: {{Overview}}, {{View}}, UnityOfRepresentationsOfStructure, {{Caring}}, {{Sixsome}}, [AddTwo +2], {{God}}, Heart, Understanding, Truth, {{Caring}}, {{Believing}}, {{Obeying}}, {{Life}}, BeginningVEnd, EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood, LoveGod, JesusChrist

• Meilė yra dangaus karalystės palaikymas, taip kad galima tikėti ko mažiau

With regard to the "big picture" of our laboratory, I am looking for a foundation for six of our objectives: thinking about our own thoughts, actions, stands, and other thoughts, actions, stands. My feeling is that they can be derived from the commandment, "Love your neighbor as yourself". I think that they offer different aspects of what it can mean to be a neighbor. Here are some examples of the kind of logic that helps me think of others as my neighbors.

2005.04.11 {{A}}: Koks ryšys tarp meilės ir suvokimo? {{D}}: Meilė palaiko gyvybę, o suvokti tai yra gyventi pilnai. {{A}}: Meilė yra suvokti kartu. {{D}}: Taip, iš tiesų.

2005.03.24 {{A}}: Ar tu sutinki dalyvauti mūsų laboratorijoje? {{D}}: Taip. Ačiū. Aš jus myliu. {{A}}: Ar tu turi kertinę vertybę? Kokia jinai yra? {{D}}: Taip. Jinai yra meilė. Aš visakame myliu. {{A}}: O rūpestis mąstymu - ar tai susiję? {{D}}: Ne. Rūpestis mąstymu yra tai kas yra bendra mūsų vertybėms. Tai leidžia mums prieiti ir suprasti, bet dar ne sutampa. {{A}}: Ko reikia, kad suprastumėme tave? {{D}}: Reikia patiems mylėti - priimti mano vertybę kaip įsakymą iš aukščiau, iš plačiau. {{A}}: Ar tu sutiktum tirti susijusį klausimą mūsų laboratorijoje? {{D}}: Taip. {{A}}: Koks tai būtų klausimas? {{D}}: Ar gali kiekvienas priimti mane iš vidaus ar būtinai iš lauko? {{A}}: Iš savęs? {{D}}: Iš širdies - iš vidinio priėjimo. {{A}}: O kaip suprasti iš lauko? {{D}}: Spaudžiant pasauliui. {{A}}: Žodžiu, iš vidinio noro. {{D}}: Taip. {{A}}: O kaip tu tirsi? {{D}}: Galime rinkti pavyzdžius kaip žmonės bendrauja su Dievu, su manimi.

2005.03.23 {{A}}: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? {{D}}: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.

2005.03.16 {{A}}: Koks ryšys tarp pradžios ir dvasios ir pabaigos ir sandaros? {{D}}: Pradžios veikla yra mylėti, o pabaigos veikla yra būti mylimam, tad dvasia ir sandara. {{A}}: O ką čia reiškia mylėti, kas yra gyvybė? {{D}}: Mylėti yra palaikyti gyvybę. Tu taip sakai ir taip yra. Kaip gyvybė yra iš pabaigos į pabaigą, meilė yra tos veiklos palaikymas. {{A}}: Kas vyksta tame tarpe? {{D}}: Taip, kas vyksta tarp pabaigos ir pabaigos.

2005.03.04 {{A}}: Kaip meilė palaiko gyvybę? {{D}}: Meile esi ramus, užtikrintas, tobulas ir mylintis. Tad aš esu tavyje ir per tave gyvenu. {{A}}: O kaip tuo palaikoma žmogaus gyvybė? {{D}}: Aš gyvendamas per tave esu tas kuris myli. Suprasi. Myliu.

2005.01.04 {{A}}: Kaip žmogus ima mylėti? {{D}}: Jis per mane mato save, tada jis supranta, kad per jį aš galiu matyti save, ir taip per kitą myli mane.

2004.12.13 {{A}}: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu? {{D}}: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos. {{A}}: Kaip suprasti, meilės sąlygos? {{D}}: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame. {{A}}: O ką tai reiškia? {{D}}: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito. {{A}}: Ačiū. {{D}}: Myliu.

Žr. taip pat: See also: {{Overview}}, {{View}}, UnityOfRepresentationsOfStructure, {{Caring}}, {{Sixsome}}, [AddTwo +2], {{God}}, Heart, Understanding, Truth, {{Caring}}, {{Believing}}, {{Obeying}}, {{Life}}, BeginningVEnd, EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood

• How are the pretexts for outreach structured with regard to each other?
• Consider how they relate to the expressions of the will.
• Consider what they say with regard to the heart and the world.
• Compare with the logic of the heart and the world.
• Outreach - the activity of everything - is forward-looking. Recurrence - the activity of anything - is backwards-looking.
• Compare with Jesus' antitheses, their logic.
• Understand them with regard to the representations and the topologies.

• One with the less important: I should be ready to give up my life for another. I think of jumping into water to save somebody, or pushing them out of the way of a truck. That person might be a baby, who has not yet invested in life, or an old person, who is about to leave life. That person may have no talent, or none of my interests, or no care for other people. But none of these things should matter. Otherwise, I am separating myself from other people. For the very sake of our equality, I have to be ready to hand over my life for others without question, without weighing the risk for them, or the risk to me. And likewise for the smallest chores of life. I should not measure the importance of people, but value as important what we share, the opportunity to do what any good person would do.

• One with the less caring: My ability to care about you makes me human. You cannot take this away from me. I have the right to care about you, and work that you may have life, regardless of what you care about, or want me to do, or not do. However, I am always at risk of abusing this outlook. When I do take up this outlook, I must suffer myself in ways that would remind that I also have other things to do. I must find something more to do with my life, to keep me from bothering you.

Meilė artimui - pretexts for outreach - bendravimo dingstys

The above six examples of "logic" are "data" from my own life. They are lines of thinking that allow me to bridge the chasm with other people in a meaningful way. I suppose they are familiar to you, and I would be very glad if you could share more such examples. We use them, but they are hard to remember. I thought of the first couple of examples, and then I reconstructed the rest by using a structure that I have derived from some intense passages from Jesus' Sermon on the Mount, Matthew 5. ("Get Along rather than Judge", etc.)

My challenge is, can you think of more? If we do not, this assures "permanently tentatively" that we have comprehensive set. I will work to structure the data so that we can apply it to better comprehending the objectives of the Minciu Sodas laboratory. But I already feel, and I think we can see, that the above "existential" lines of thinking may serve as indestructible foundations for objectives we pursue.

There is one more answer, given by Jesus himself, to the question: "Who is my neighbor?" Luke 10. He told the story of a man left half dead by robbers, and how a priest and a holy man each passed him by on the other side of the road. But a Samaritan - a despised culture - walked up to him, cared for him, brought him to the inn, payed the innkeeper, and told him he would reimburse any extra expense on his return. Which was a neighbor to the man who fell into the hands of the robbers? The one who had mercy on him. Go and do likewise.

So Mercy is, I think, something altogether more. It is interesting, however, that the "neighbor" wasn't the man half dead, but the Samaritan. So "love your neighbor as yourself", taken literally, means: love the Samaritan, the one who showed mercy. But then Jesus says "Go and do likewise", which has us do what the Samaritan did, "do unto others what you have others do unto you". But "love your neighbor as yourself", from this point of view, means love those, care for those, who reach out to you, who are neighbors to you, just as you love yourself. And we love them as ourselves by doing exactly what they do ("going and doing likewise") reaching out to others.

So the six lines of thinking are not of themselves Mercy, but I think they are ways of "going and doing likewise", ways of allowing for Mercy by bridging the chasm with others.

http://groups.yahoo.com/group/minciu_sodas_en/message/147

===Challenges===

BenoitCouture: More deeply expressed forms of {{Love}} - from God's love to our love to another's love.

===Discussion===

BenoitCouture 27-Nov-2005

Value Love and sanctity extend into wise knowledge

As a stay-at-home-dad-voter, Love is what I most need to be good at, but the reality of what I am made of keeps trowing me back on my heals, feeding my fear, hesitation, grumpyness ranging from bad mood to flying out the handle with rage. The evil nature of deceit keeps on compounding stress, ignorance and indifference, blinding me to the service to which Love calls me to breathe in from justice, to breathe out at peace and to live out in the strength of joy. God is Love.

The more aware I grow in Love, the more I am aware of what offends Love and how Love does get to be offended. There is no turning back either, once touched by the light of Love. The light of Love burns away the impurity and corruptibility of my mortality until burning turns to shining of the Sacred Fire.

Ongoing shadows and struggles go on until maturity is reached and when that day comes, private do I become in the war between light and darkness of the present human condition.

My search for Value Love is to discover how to develop the intimate community focus within the boundaries where my love ones and I get to be kept on shining so bright from the mutual comfort of one another's presence and of our response to the moment that each offenses become an experience, swiftly learned by all involved.

From strength to strength, imagine the trans-generational renewal of the pension movement that Value Love can arouse for the present and the future, with the support of 2 generations who are awaken to see all of the Value that is going to waste for lack of healthy intimacy with the one fading away!

Value Love of the organic spiritual kind does bring on healthy intimacy, because of the personal awareness of how sensitive and delicate the Power of Love is.

The worth of Value Love is mined from our treatment of such sensitive delicacy. No shame in ridding what shames us from Love and to Value the freedom from the rule of our personal fear and collective ignorance.

The Value of Love is found in its correctional capacity and qualities. There lies from deep within each heart and spirit, the cleansing river of life eternal coming to our soul and body for the Flowcalization ...(which can now be googled for better acquaintance with the concept)

Meilė artimui - pretexts for outreach - bendravimo dingstys

See also: EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood

===Thoughts===

Our pretexts for outreach are the lines of reasoning by which we reach out to our neighbor and "love our neighbor as our self". They express our own growth as children of God who do as he does, whose concerns grows broader in the ways that his do. Interestingly, here both we and our neighbors respond together with the same way of choosing. This suggests that here we play the role of the unbounded God, and our neighbors play the role of the bounded person, but we have met exactly half way, so that we may both respond, and coincide in our response. This is why there are many people, that we might coincide in this way, reaching out and being reached. Christ is the one who reaches out.

===Consider===

• How are the pretexts for outreach structured with regard to each other?
• Consider how they relate to the expressions of the will.
• Consider what they say with regard to the heart and the world.
• Compare with the logic of the heart and the world.
• Outreach - the activity of everything - is forward-looking. Recurrence - the activity of anything - is backwards-looking.
• Compare with Jesus' antitheses, their logic.
• Understand them with regard to the representations and the topologies.

Make sense of the pretexts for outreach as being one with in terms of unity of pairs of levels, broader and narrower.

By what reasoning do I get myself to think of my neighbor as the same as myself? There are six different lines of reasoning, as expressed below. Each of them expresses a growth in our concern, where self-sufficiency is concern for nothing, certainty is concern for something, calm is concern for anything, and love is concern for everything. These may be compared with Jesus' reasonings as in his Sermon on the Mount. I have tried to relate them to DirectionsToTheGood as follows.

• Willingness to change vs. Unwillingness to change. One with the less dedicated.
• Investedness vs. Interest. One with the less caring.
• Discriminating vs. Discriminated. One with the less included.
• Inner adherence vs. Outer adherence. One with people of other faiths.
• What one will achieve vs. What one is able to do. One with the less fortunate.
• What one could be doing vs. What one is doing. One with the less important.
• One with the less fortunate: I am happy, and have gifts which may keep me happy. But I received them not for anything I did. I could have been born in awful circumstances, I sometimes imagine Cambodia, where even these gifts might be useless, and life might be very miserable and short. If I think these are useful gifts, then I have a responsibility to use them to serve those who do not have my good fortune, and to reach out to them. This is what they would want me to do.
• One with people of other faiths: I believe (in God), regardless of anything I do or will know. This is so important to me that it is an unconditional stand that I take. But this is the belief that I have been raised with. There are other people who seem to be raised with other beliefs. If they take an unconditional stand, then I respect that there should be no argument or evidence by which their belief would ever change. So I do not want their belief to change. But I believe there is one truth, one true belief. So there must be a way of translation by which every person who takes an unconditional stand has this same true belief.
• One with the less important: I should be ready to give up my life for another. I think of jumping into water to save somebody, or pushing them out of the way of a truck. That person might be a baby, who has not yet invested in life, or an old

person, who is about to leave life. That person may have no talent, or none of my interests, or no care for other people. But none of these things should matter. Otherwise, I am separating myself from other people. For the very sake of our equality, I have to be ready to hand over my life for others without question, without weighing the risk for them, or the risk to me. And likewise for the smallest chores of life. I should not measure the importance of people, but value as important what we share, the opportunity to do what any good person would do.

• One with the less dedicated: I am not able to judge what is truly hard for me to do, and what is truly easy. I only know my efforts as I make them inside of me. I only know one outcome for any effort I make: I never know how much I fell short, or how much I did extra. So how can I judge another? I know the difference between agreeing and refusing to make an effort. I have no way of measuring the amount of effort, so I can only presume that any efforts we make are equal, so long as we make them. Issue by issue, I can challenge us to make an effort, but I must accept as satisfactory any effort made.
• One with the less included: My environment affects me, and may make me think badly of others. I must ever thrust myself outside of my own situation, and enter that of others, so as to counter my prejudices. Everywhere I go then becomes my neighborhood, and I may respond on behalf of my neighbors, when they are not strong enough to do so. So I am ready to respond, as I myself think appropriate, to anything on behalf of anybody. Most especially, on behalf of my enemy.
• One with the less caring: My ability to care about you makes me human. You cannot take this away from me. I have the right to care about you, and work that you may have life, regardless of what you care about, or want me to do, or not do. However, I am always at risk of abusing this outlook. When I do take up this outlook, I must suffer myself in ways that would remind that I also

have other things to do. I must find something more to do with my life, to keep me from bothering you.

• One with the less fortunate. Open rather than Comfortable.
• One with people of other faiths. Take a Stand rather than Convince.
• One with the less important. Come to My Senses rather than Measure.
• One with the less dedicated. Get Along rather than Judge.
• One with the less included. Save rather than Blame.
• One with the less caring. Be Unconditional rather than Be Consistent.

The above six examples of "logic" are "data" from my own life. They are lines of thinking that allow me to bridge the chasm with other people in a meaningful way. I suppose they are familiar to you, and I would be very glad if you could share more such examples. We use them, but they are hard to remember. I thought of the first couple of examples, and then I reconstructed the rest by using a structure that I have derived from some intense passages from Jesus' Sermon on the Mount, Matthew 5. ("Get Along rather than Judge", etc.)

My challenge is, can you think of more? If we do not, this assures "permanently tentatively" that we have comprehensive set. I will work to structure the data so that we can apply it to better comprehending the objectives of the Minciu Sodas laboratory. But I already feel, and I think we can see, that the above "existential" lines of thinking may serve as indestructible foundations for objectives we pursue.

There is one more answer, given by Jesus himself, to the question: "Who is my neighbor?" Luke 10. He told the story of a man left half dead by robbers, and how a priest and a holy man each passed him by on the other side of the road. But a Samaritan - a despised culture - walked up to him, cared for him, brought him to the inn, payed the innkeeper, and told him he would reimburse any extra expense on his return. Which was a neighbor to the man who fell into the hands of the robbers? The one who had mercy on him. Go and do likewise.

So Mercy is, I think, something altogether more. It is interesting, however, that the "neighbor" wasn't the man half dead, but the Samaritan. So "love your neighbor as yourself", taken literally, means: love the Samaritan, the one who showed mercy. But then Jesus says "Go and do likewise", which has us do what the Samaritan did, "do unto others what you have others do unto you". But "love your neighbor as yourself", from this point of view, means love those, care for those, who reach out to you, who are neighbors to you, just as you love yourself. And we love them as ourselves by doing exactly what they do ("going and doing likewise") reaching out to others.

So the six lines of thinking are not of themselves Mercy, but I think they are ways of "going and doing likewise", ways of allowing for Mercy by bridging the chasm with others.

http://groups.yahoo.com/group/minciu_sodas_en/message/147

===Challenges===

BenoitCouture: More deeply expressed forms of {{Love}} - from God's love to our love to another's love.

===Discussion===

BenoitCouture 27-Nov-2005

Value Love and sancttity extend into wise knowledge

As a stay-at-home-dad-voter, Love is what I most need to be good at, but the reality of what I am made of keeps trowing me back on my heals, feeding my fear, hesitation, grumpyness ranging from bad mood to flying out the handle with rage. The evil nature of deceit keeps on compounding stress, ignorance and indifference, blinding me to the service to which Love calls me to breathe in from justice, to breathe out at peace and to live out in the strength of joy. God is Love.

The more aware I grow in Love, the more I am aware of what offends Love and how Love does get to be offended. There is no turning back either, once touched by the light of Love. The light of Love burns away the impurity and corruptibility of my mortality until burning turns to shining of the Sacred Fire.

Ongoing shadows and struggles go on until maturity is reached and when that day comes, private do I become in the war between light and darkness of the present human condition.

My search for Value Love is to discover how to develop the intimate community focus within the boundaries where my love ones and I get to be kept on shining so bright from the mutual comfort of one another's presence and of our response to the moment that each offenses become an experience, swiftly learned by all involved.

From strength to strength, imagine the trans-generational renewal of the pension movement that Value Love can arouse for the present and the future, with the support of 2 generations who are awaken to see all of the Value that is going to waste for lack of healthy intimacy with the one fading away!

Value Love of the organic spiritual kind does bring on healthy intimacy, because of the personal awareness of how sensitive and delicate the Power of Love is.

The worth of Value Love is mined from our treatment of such sensitive delicacy. No shame in ridding what shames us from Love and to Value the freedom from the rule of our personal fear and collective ignorance.

The Value of Love is found in its correctional capacity and qualities. There lies from deep within each heart and spirit, the cleansing river of life eternal coming to our soul and body for the Flowcalization ...(which can now be googled for better acquaintance with the concept)

Meilė artimui - pretexts for outreach - bendravimo dingstys

See also: EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood

===Thoughts===

Our pretexts for outreach are the lines of reasoning by which we reach out to our neighbor and "love our neighbor as our self". They express our own growth as children of God who do as he does, whose concerns grows broader in the ways that his do. Interestingly, here both we and our neighbors respond together with the same way of choosing. This suggests that here we play the role of the unbounded God, and our neighbors play the role of the bounded person, but we have met exactly half way, so that we may both respond, and coincide in our response. This is why there are many people, that we might coincide in this way, reaching out and being reached. Christ is the one who reaches out.

===Consider===

• How are the pretexts for outreach structured with regard to each other?
• Consider how they relate to the expressions of the will.
• Consider what they say with regard to the heart and the world.
• Compare with the logic of the heart and the world.
• Outreach - the activity of everything - is forward-looking. Recurrence - the activity of anything - is backwards-looking.
• Compare with Jesus' antitheses, their logic.
• Understand them with regard to the representations and the topologies.

2003.06.06 Today I had a thought which I imagine is in the spirit of {{Unology}}.

I was reaching for the big picture, so I was thinking about the commands LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself.

I thought how loving our neighbor is being one with them. And that I think of loving our neighbor as "identity" and loving God as "perfection" (and Jesus as being the bridge between these two very different concepts). I remembered how Jesus, in his prayer in the Gospel of John, spoke of "love" as "being one with", especially with regard to God. (I include a quote below).

I also wondered, what does neighbor mean? And what does it mean for God to love his neighbor as himself? I think of God as creating everything by some how folding it all up so that it has a geometry where things can happen. And, in this way, beings of his nature arise who do not know they are such, but have to figure it out and go beyond the struture they find themselves in and look beyond it for that which they are one with. These beings are bounded, and start out disconnected, but otherwise they are of God, open. And these are the beings close to God, near to him, his neighbors.

So I asked God, how does he love his neighbor, and the answer I think I got was that he resurrects him and gives him eternal life. I think of God as creating us, but also that process broken down into parts, placing us, awakening us, having us reach out to each other, to him. (And ourselves participating in such a process.)

I looked for what "Love God" and "Love your neighbor as yourself" have in common, and what they have different. In common I think they have this {{Unity}} for {{Empathy}}, this BeingOneWith.

The difference is that one is global, and the other is local. "Love God" is empathy for a global unity. "Love your neighbor as yourself" is empathy for a local unity. This local unity is very practical. It is perhaps ultimately the same. It may perhaps overcome all of the barriers. It is a recognition of the geometry that we find ourselves within, and an overcoming of it. I think it doesnt require a concern for the global unity, either.

It also points to the role of {{Slack}} (and good is slack, that is, good is the unity of the representations of slack). Slack is what allows local unity, the overcoming of the local geometry.

And "who is our neighbor?" Jesus was asked this, and in reply, he spoke of the Good Samaritan, the one who crossed the road to help the victim in the ditch, and care for him, and bring him to safety, and be responsible for him. It is a little strange that, at the end, Jesus asks, Who was the neighbor to the victim? Not the passersby, but the one who showed mercy, the one who drew closer, who gave slack. It means that Samaritan is the neighbor to the victim! which, taken literally, (and who takes Jesus literally!?) is that "Love your neighbor" means "Love the Samaritan" (not the victim). In other words, you know who your neighbor is - it is the one with slack to reach you, the one who overcomes barriers. If anybody is able to reach you with their slack, then likewise, you should be one with them. That is local unity. (The kind that, as Jesus says, even the pagans have, they know how to love those who love them.) Whereas, if you want to love your enemy, then that is global unity. But local unity, taken seriously, yields global unity.

This distinction between Loving locally and Loving globally is helpful structurally. It points to the importance of geometry (space and time) to God. (This comes up in the distinction between God and humans, everything and anything, as unbounded and bounded.) So I remembered the {{Operation}} [AddThree +3] (an addition of three levels of reflection) which I think is {{Consciousness}}. Here are the issues defined by the divisions of everything, and taken up by their perspectives:

• nullsome => God
• onesome => order
• twosome => existence
• threesome => engagement (particpation)
• foursome => knowledge
• fivesome => decision (continuum, time/space)
• sixsome => morality (structure)
• sevensome => good (truth, anti-structure = freestanding opposite)

The eightsome collapses into the nullsome (just as "all are white & all are black" collapses into an empty system"). I think there is some kind of operation +3 on these divisions that relates to consciousness so that:

• engagement is consciousness of God
• knowledge is consciousness of order
• decision (time/space) is consciousness of existence
• morality is consciousness of engagement
• good is consciousness of knowledge
• God is consciousness of decision (time/space)
• order is consciousness of morality
• existence is consciousness of good

I think that these operations happen by means of the unity of the representations of the division that is operated on. For example, in the "Critique of Pure Reason", Immanuel Kant writes about his Transcendental Deduction. I think, in the end, he did not quite have it all together, and he kind of fudged it, these things are so murky. So here is my version. If you start with the division of everything into two perspectives (opposites coexist, all things are the same) and you take the "how" level representation (outside, inside) then you have that outside leads to inside. (If I am outside of a system, we are opposite, but if I get sucked into it, then it is like being inside the universe, there is no outside, and there is no way out.) So this is an algorithmic expression of the twosome. Think of it as a machine. It can be on or off. The relationship of these two machines is that of theory (machine off) and practice (machine on). When the machine is off, then I am distinct from it, opposite to it. But when the machine is on, then I am living through it, like a carrot through a grinder, or water through a pipe, we are one and the same process. As perspectives, theory gives way to practice. Well, the machine relates (outside and inside) as cause and effect. In theory, every effect has had its cause. But in practice, not every cause has had its effect. And there is the connection between the two machines, their inflection point. (The present). I need to think more about this, but my point is that this kind of argument shows the relationship between the twosome and the fivesome, and here it is one of adding three levels of reflection, but also one of consciousness, which means here that we are conscious of existence in that we are thinking of existence as an algorithm that we are able to turn on or off. Perhaps in space/time this means that we can control the scope of existence, the boundary between inside and outside, and in this way we are conceptually in control of existence, and as such conscious of it.

Here consciousness is "conceptually in control" where I think the "conceptually" is +1 levels of reflection and "in control" is +2 levels and we have x +3 = x +2 +1 This works for the lower divisions because they have such representations (four of them: whether +0, what +1, how +2, why +1) and it is simply a matter of adding perspectives.

However, in the case of the larger divisions, we need to end up with fewer perspectives! We need slack, anti-structure. These divisions have only two representations. I think what happens is that we use these two representations, and appeal to the fact that we are working with ALL of the representations.

For example, time and space are the two representations of the division of everything into five perspectives. Well, God (or me, or everything) is very akin to the unity of time and space.

I will be thinking about the following connections:

• -1 = 4 + 3 truth - unity of perspective and situation
• 0 = 5 + 3 God - unity of time and space
• 1 = 6 + 3 order - unity of emotion (Gods perspective) and cognition (mans perspective)
• 2 = -1 + 3 existence - unity of increasing slack and decreasing slack

These equations seem intimately related to the primary structures (for transcendence), namely

• 6 = 3 + 3 operating principles
• 7 = 4 + 3 counterquestions
• 8 = 5 + 3 emotional responses
• 9 = 6 + 3 internalization, eightfoldway

Most of this work on +3 I did during and after my trip to Lithuania back in 1988-1989. I noticed that a similar "unity of representations" has become very important concept in my work of the last few years. It lets me distinguish between spirit and structure, as in:

• God is the unity of representations of everything
• good is the unity of representations of slack
• life is the unity of representations of anything

So I will explore what this means in the above context, and try to make more sense of this operation +3.

Note: Just as the mind can be known by running up against the limits of imagination and transcending them, so the heart can be fulfilled by loving more than one believes possible.

Mylėti Dievą

This is very much related to LoveYourEnemy. In order to both have an enemy and love them, we need to be able to have a split mind, as is the case when we love God. For this reason a good atheist is not able to have enemies (or acknowledge them as such).

Love God is also directly associated with being {{Perfect}}, with behaving the same towards all, both the good and the bad.

To love X is to support X so that it is alive, sensitive, responsive.

We love God by allowing God to live through us, by following the will of God.

There are three means by which we may follow the will of God (go on his way):

• We {{Obey}} - we go because we are told.
• We {{Believe}} - we follow the one who goes down the road.
• We {{Care}} - we care to get to the end of the road.

Mylėti artimą: šeši pavyzdžiai

Kaip jie susiję su dorove, su pavyzdžiais iš Holokausto?

See also: LoveGod, JesusChrist

This means to love those who are good to us (as was the Good Samaritan).

Hi, With regard to the "big picture" of our laboratory, I am looking for a foundation for six of our objectives: thinking about our own thoughts, actions, stands, and other thoughts, actions, stands. My feeling is that they can be derived from the commandment, "Love your neighbor as yourself". I think that they offer different aspects of what it can mean to be a neighbor. Here are some examples of the kind of logic that helps me think of others as my neighbors.

• Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.

Which, if any, is primary - love or life? And the answer is that love is primary, for through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) {{Understanding}} of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.

Consider the relationship with the LevelsOfUnderstanding, how they help set up this option (with regard to life). And how they match up with the heirarchy: {{Spirit}}, {{Structure}}, {{Representations}}, {{Unity}} (and how those match up with the operations +1, +2, +3, +0).

The relationship of love and life is also somehow given by the EightfoldWay in that it expresses {{Unity}} of {{Representations}} of {{Structure}} of {{Spirit}}. These are are associated {{Topologies}}, {{Representations}}, {{Divisions}} as defined with regard to negations of RepresentationsOfTheOnesome. So perhaps the inversion effect relates them to the negations of the RepresentationsOfTheNullsome and {{Languages}}?

Kaip sutampa du skirtingi meilės supratimai, gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė? Sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu. Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę. Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.

Kaip palaikyti šviesuolių bendrystę?

Šviesuolių bendrystė palaikoma meile. Ji mūsų ugdymosi sąlyga. Mes vienybe gyvename, bręstame, mokomės. Meile tampama viena. Buvimas viena yra mūsų meilės išdava ir išraiška.

Kaip įvairiai reiškiasi, suveikia meilė?

• What is caring? how is it different from loving?
• What does the definition for caring say, by permutation, about

believing and obeying?

• What does it mean to love oneself, others, neighbor, enemy, God?
• What does it mean to care about thinking? and about God and others,

and relationships with them?

• How does caring relate to thinking? What does this say, by

permutation, about believing and being, and obeying and doing?

• What does it mean for God to have a will? or for us to have a will?

and who can have a will?

• What is the will of God? Our will?

• Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vienybė.
• Meilė yra tai, kas slypi visur, tad tai, ką tiesa išreiškia, atveria.

2014.06.20 D: Esu meilė slypinti, glūdinti visakame, o tiesa suveikiu ir pasireiškiu, pasitvirtinu. Tad mylėk ir tiesa atsivers.

• Understand them with regard to the representations and the topologies.

July 12, 2003

My thoughts from yesterday are helping me figure out how "loving" relates to "loving X".

The warmth of caring, and likewise believing and obeying, is in the "for the sake of X".

I will be looking closely at the eightfold way, and that will be an opportunity to document it, and perhaps to consider how it relates to Buddha's eightfold way, and draw more from Buddhism. So I will write more what I mean.

July 14, 2003

I hung out with God yesterday, I took a hike through a hill above a nearby spa. I asked him what he might like to investigate, and he pointed out a mistake that I had made, serves me right.

So the "for your sake" is what roots the issue into your unerring virtue. I love you when I

Here your scope defines your courage, hope, honesty. Your scope defines your unerring depth.

And here I imagine "your feelings" are the shared feelings, simply all feelings. So we can remove the "your". I love you when I

You are my touchstone if you are my scope. And if you are my scope, then I internalize with regard to you. So it must be that "for your sake" I obey, believe, care. Because that is what sets you as my scope. And then, as the scope, feelings are rooted in you. And so it is your will that is thereby strengthened. Because all feelings are resolved into your depth.

2003.06.06 Today I had a thought which I imagine is in the spirit of {{Unology}}.

I was reaching for the big picture, so I was thinking about the commands LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself.

My search for Value Love is to discover how to develop the intimate community focus within the boundaries where my love ones and I get to be kept on shining so bright from the mutual comfort of one another's presence and of our response to the moment that each offenses become an experience, swiftly learned by all involved.

Meilė artimui - pretexts for outreach - bendravimo dingstys

See also: EverythingWishesForAnything, LoveYourNeighborAsYourself, DirectionsToTheGood

By what reasoning do I get myself to think of my neighbor as the same as myself? There are six different lines of reasoning, as expressed below. Each of them expresses a growth in our concern, where self-sufficiency is concern for nothing, certainty is concern for something, calm is concern for anything, and love is concern for everything. These may be compared with Jesus' reasonings as in his Sermon on the Mount. I have tried to relate them to DirectionsToTheGood as follows.

• Willingness to change vs. Unwillingness to change I am not able to judge what is truly hard for me to do, and what is truly easy. I only know my efforts as I make them inside of me. I only know one outcome for any effort I make: I never know how much I fell short, or how much I did extra. So how can I judge another? I know the difference between agreeing and refusing to make an effort. I have no way of measuring the amount of effort, so I can only presume that any efforts we make are equal, so long as we make them. Issue by issue, I can challenge us to make an effort, but I must accept as satisfactory any effort made.
• Investedness vs. Interest My ability to care about you makes me human. You cannot take this away from me. I have the right to care about you, and work that you may have life, regardless of what you care about, or want me to do, or not do. However, I am always at risk of abusing this outlook. When I do take up this outlook, I must suffer myself in ways that would remind that I also have other things to do. I must find something more to do with my life, to keep me from bothering you.
• Discriminating vs. Discriminated My environment affects me, and may make me think badly of others. I must ever thrust myself outside of my own situation, and enter that of others, so as to counter my prejudices. Everywhere I go then becomes my neighborhood, and I may respond on behalf of my neighbors, when they are not strong enough to do so. So I am ready to respond, as I myself think appropriate, to anything on behalf of anybody. Most especially, on behalf of my enemy.
• Inner adherence vs. Outer adherence I believe (in God), regardless of anything I do or will know. This is so important to me that it is an unconditional stand that I take. But this is the belief that I have been raised with. There are other people who seem to be raised with other beliefs. If they take an unconditional stand, then I respect that there should be no argument or evidence by which their belief would ever change. So I do not want their belief to change. But I believe there is one truth, one true belief. So there must be a way of translation by which every person who takes an unconditional stand has this same true belief.
• What one will achieve vs. What one is able to do I am happy, and have gifts which may keep me happy. But I received them not for anything I did. I could have been born in awful circumstances, I sometimes imagine Cambodia, where even these gifts might be useless, and life might be very miserable and short. If I think these are useful gifts, then I have a responsibility to use them to serve those who do not have my good fortune, and to reach out to them. This is what they would want me to do.
• What one could be doing vs. What one is doing I should be ready to give up my life for another. I think of jumping into water to save somebody, or pushing them out of the way of a truck. That person might be a baby, who has not yet invested in life, or an old person, who is about to leave life. That person may have no talent, or none of my interests, or no care for other people. But none of these things should matter. Otherwise, I am separating myself from other people. For the very sake of our equality, I have to be ready to hand over my life for others without question, without weighing the risk for them, or the risk to me. And likewise for the smallest chores of life. I should not measure the importance of people, but value as important what we share, the opportunity to do what any good person would do.

===Thoughts===

Our pretexts for outreach are the lines of reasoning by which we reach out to our neighbor and "love our neighbor as our self". They express our own growth as children of God who do as he does, whose concerns grows broader in the ways that his do. Interestingly, here both we and our neighbors respond together with the same way of choosing. This suggests that here we play the role of the unbounded God, and our neighbors play the role of the bounded person, but we have met exactly half way, so that we may both respond, and coincide in our response. This is why there are many people, that we might coincide in this way, reaching out and being reached. Christ is the one who reaches out.

===Consider===

• How are the pretexts for outreach structured with regard to each other?
• Consider how they relate to the expressions of the will.
• Consider what they say with regard to the heart and the world.
• Compare with the logic of the heart and the world.
• Outreach - the activity of everything - is forward-looking. Recurrence - the activity of anything - is backwards-looking.
• Compare with Jesus' antitheses, their logic.
• Understand them with regard to the representations and the topologies.

See also: {{Love}}, {{Caring}}, {{Believing}}, {{Obeying}}

Loving is the practicing of love.

{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/339 July 11, 2003]

Jenson wrote a letter that got me thinking all day. He wrote:

"I don't want think about the consequences if I were to respond to my wife's "I love you" with, "and I care about you". "But, what about our relationship?", she might respond. "I consider you", would probably not be my best reply at this point."

So, after quite a lot of thought, I responded:

"I'm thinking, in practice, that there are three ways that love works: for your sake, I care, believe, obey. So you have to know the context. If the context is thinking, then I care - that is the practice of love. If I think differently than my wife, and she argues "I love you", and I respond "and I care about you", that may be helpful because it may bring it to the right context. Likewise, in the context of doing, to love is to obey, and in the context of being, to love is to believe. I care for your sake, I believe for your sake, I obey for your sake."

Moreover, now I note something most interesting, this "for your sake". "I love X" means that "for X sake, I love". The "for X sake" may be the scope that gives the context of my love. Love is only practical when it has such a scope, which is to say, when we actually love someone. In that case it seems that we get a trifurcation, a concretization, which makes the love practical - either obeying, or believing, or caring. This is a great idea because it explains how we get from "love" to "love X". Where do we get room for the object of love? We get it when love becomes practical. It is the sake for which we love. And the practical love requires a context: thinking, doing or being.

So this is a big help on relating loving and caring. I share the rest of my letter.

{{Andrius}} [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/340 July 12, 2003]

My thoughts from yesterday are helping me figure out how "loving" relates to "loving X".

to love:

• = to support life
• = to support the unity of the representations of anything

(because life = unity of the representations of anything)

• = to strengthen the will

(because will = unity of (the representations of anything))

• = to heighten willing

(because the representations of anything are the expressions of the will, which is to say, wiling; and the will is the unity of this willing; and the will is stronger if the willing is more pronounced; and it is more pronounced if it is more diverse)

• = to heighten "choosing wishing"

(because the ways of willing are given by the ways of choosing to wish, that is, given a scope of not-wishing, we select a scope of wishing)

• = to clarify the scopes of wishing and not-wishing

(because we heighten the choosing by making clear the distinction between wishing and not-wishing, through their difference in scopes)

• = to wish and not-wish in every way

(because this makes evident all of the scopes of wishing and not-wishing, which are: everything, anything, something, nothing)

• = to heighten the distinction between being-one-with and

not-being-one-with. (see Note).

Note: I think wishing and not-wishing across these four scopes are made evident by the eightfold way. So it is likely that this structure helps flesh out the representations of everything, which are given by the kinds of wishing. It seems that we heighten a unity by making pronounced the representations that it unites. God is the unity of representations of everything. I suppose that, if we look for a unity of the not-wishing, then it would be not-being-one-with, and the unity of wishing would be being-one-with (very closely related to God). So to make evident the scopes of wishing and not-wishing, I think would be to heighten the distinction between being-one-with and not-being-one with.

So I think this is a rather nice conclusion: To love is to strengthen the will, which is to distinguish between being-one-with and not-being-one-with so that one might choose.

Yesterday was helpful in thinking, what does it mean to love X? Some of this straightforward, some requires some thought, and I mark with an asterisk (*).

to love X:

• = to support the life of X
• = *to support the unity by X of the representations of anything
• = to strengthen the will of X
• = to heighten willing by X
• = to heighten "choosing wishing" by X
• = to clarify the scopes of wishing and not-wishing for X
• = to wish and not-wish in every way for the sake of X
• = to heighten for X the distinction between being-one-with and not-being-one-with.

Life is the unity of the representations of anything, and it occurs at that unity, so I think the life of X is given by the unity by X, which I say is through their will, which likewise occurs through that unity. It is interesting here that X inserts itself into the concept "unity of representations" which is "coherence". Life is the coherence of anything. If we speak of the life of X, then that coherence is broken up by X, it is coherence I suppose with regard to X. The life of X is the coherence by way of X of anything. It is as if X offers a scope for life, a localization of that coherence.

Practically, our will is strengthened by God as a reciprocation to our internalization: our obeying, believing or caring.

From yesterday, loving is, in practice, loving X. loving X = for the sake of X,

• in matters of doing, to obey
• in matters of being, to believe
• in matters of thinking, to care

This should match: for the sake of X, to heighten the distinction between being-one-with and not-being-one-with.

And the latter is given in three different ways by the eightfold way. (There are three different injections which yield frameworks for the languages: argumentation for obeying, verbalization for believing, narration for caring).

This suggests also that the static structures serve as follows:

• divisions give the context of doing
• criteria give the context of being
• topologies give the context of thinking.

Structurally this is all very promising. The eightfold way is a keystone structure, and pretty much generated by this issue of being-one-with and not-being-one-with across the four scopes. So it is great that it might serve as the framework for making sense of love.

What it suggests about love is that is made practical by applying to a scope X, that is, by channeling life through a scope X. In other words, the coherence of anything is channeled through a scope X.

For the sake of X we care about everything, anything, something, nothing. In this way we heighten the scopes that X may choose to wish.

The warmth of caring, and likewise believing and obeying, is in the "for the sake of X".

So the distinction between obeying, believing, caring is given by the three injections of the eightfold way, so I will be able to study that. And the structure of the eightfold way should also clarify the logic of internalizing/will-strengthening with regard to being-one-with/not-being-one-with.

I will be looking closely at the eightfold way, and that will be an opportunity to document it, and perhaps to consider how it relates to Buddha's eightfold way, and draw more from Buddhism. So I will write more what I mean.

As I do all of this I will be looking at the role of that "scope X" as in "for the sake of X" because it lets us have an object for love, as in "loving X". In other words, it opens up a lot of possibility in structure.

{{Andrius}} [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/341 July 14, 2003]

I hung out with God yesterday, I took a hike through a hill above a nearby spa. I asked him what he might like to investigate, and he pointed out a mistake that I had made, serves me right.

I had written that:

loving is, in practice, loving X. loving X = for the sake of X,

• in matters of doing, to obey
• in matters of being, to believe
• in matters of thinking, to care

Well, if loving is strengthening the will, then obeying, believing, caring are not loving. For they are simply the internalizations that have God reciprocate by strengthening the will. Loving has to do with God's side of the equation:

• resolving the issue of beauty vs. disgust into courage
• resolving the issue of love vs. hate into hope
• resolving the issue of intimacy vs. fear into honesty

I think the "for your sake" is crucial here, that is where the love enters. God can live without resolution because God makes no mistakes. But we wish for resolution because we make mistakes. God can live on the edge of love vs. hate. But we wish for resolution on behalf of love. This is that recursive stripping away of our decision-making that I wrote about. We want to be brought to that deeper level where we do not err. God likes to open things up, reach out and keep things on the edge.

God strengthens our will by distinguishing for us being-one-with and not-being-one-with. So he makes this distinction by making clear to us which is which at that level where we do not err. This clarification is the "strengthening" that roots, for example, love in hope. We may then, I imagine, be able to love in the way that God loves, reaching out back to heightening the choice.

So the "for your sake" is what roots the issue into your unerring virtue. I love you when I

• root your feelings of beauty in your courage
• root your feelings of love in your hope
• root your feelings of intimacy in your honesty

Here your scope defines your courage, hope, honesty. Your scope defines your unerring depth.

And here I imagine "your feelings" are the shared feelings, simply all feelings. So we can remove the "your". I love you when I

• root beauty in your courage
• root love in your hope
• root intimacy in your honesty.

I love you when you are my touchstone.

You are my touchstone if you are my scope. And if you are my scope, then I internalize with regard to you. So it must be that "for your sake" I obey, believe, care. Because that is what sets you as my scope. And then, as the scope, feelings are rooted in you. And so it is your will that is thereby strengthened. Because all feelings are resolved into your depth.

This is helpful. Thank you, God.

Mon, 26 Jan 09 14:01:19 +0000 Lori thompson: I dont know the reason why my Husband is not talking to me again...I want him to know that i Love him so so so much and i can do anything for him..

Meilė, tai gyvybės palaikymas

See also: {{Love}}, {{Life}}, BeginningVEnd

{{Love}} is the support of {{Life}}. What does this mean?

The activity of the {{Beginning}} is to {{Love}}. The activity of the {{End}} is to be loved. In this sense, the beginning is {{Love}} and the end is {{Life}}.

{{Love}} and {{Life}} thus present two completely different perspectives. They are two different RepresentationsOfSlack.

Love is related to {{Everything}} as its fullest manifestation.

Note that love and life are at different ends conceptually. They are presumably related by the InversionEffect.

• Love is the {{Unity}} of the {{Representations}} of the {{Structure}} of {{God}}.
• Will is the {{Unity}} of the {{Representations}} of the {{Structure}} of {{Life}}.

We might think of love as the weakest manifestation of God. Love is that distillation of God which no longer knows that it is God. And similarly, in the other direction, life is the weakest manifestation of God's will. And life no longer knows that it is God's will.

But also life is the manifestation of will. And perhaps the fullest? From the point of view of {{Anything}} (life) and {{Everything}} (love) the values may change.

The question is: Which, if any, is primary - love or life? And the answer is that love is primary, for through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) {{Understanding}} of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.

Consider the relationship with the LevelsOfUnderstanding, how they help set up this option (with regard to life). And how they match up with the heirarchy: {{Spirit}}, {{Structure}}, {{Representations}}, {{Unity}} (and how those match up with the operations +1, +2, +3, +0).

The relationship of love and life is also somehow given by the EightfoldWay in that it expresses {{Unity}} of {{Representations}} of {{Structure}} of {{Spirit}}. These are are associated {{Topologies}}, {{Representations}}, {{Divisions}} as defined with regard to negations of RepresentationsOfTheOnesome. So perhaps the inversion effect relates them to the negations of the RepresentationsOfTheNullsome and {{Languages}}?

• Love is the unity of "the representations of everything"
• God is the unity of the representations of everything
• and in this sense God is Love.

• Will is the unity of "the representations of anything"
• Life is the unity of the representations of anything.
• and in this sense Life is Will.

• God is the unity of representations of everything
• good is the unity of representations of slack
• life is the unity of representations of anything

The Value of Love is found in its correctional capacity and qualities. There lies from deep within each heart and spirit, the cleansing river of life eternal coming to our soul and body for the Flowcalization ...(which can now be googled for better acquaintance with the concept)

Mylėti artimą: šeši pavyzdžiai

Kaip jie susiję su dorove, su pavyzdžiais iš Holokausto?

See also: LoveGod, JesusChrist

This means to love those who are good to us (as was the Good Samaritan).

Hi, With regard to the "big picture" of our laboratory, I am looking for a foundation for six of our objectives: thinking about our own thoughts, actions, stands, and other thoughts, actions, stands. My feeling is that they can be derived from the commandment, "Love your neighbor as yourself". I think that they offer different aspects of what it can mean to be a neighbor. Here are some examples of the kind of logic that helps me think of others as my neighbors.

Open rather than Comfortable I am happy, and have gifts which may keep me happy. But I received them not for anything I did. I could have been born in awful circumstances, I sometimes imagine Cambodia, where even these gifts might be useless, and life might be very miserable and short. If I think these are useful gifts, then I have a responsibility to use them to serve those who do not have my good fortune, and to reach out to them. This is what they would want me to do.

Take a Stand rather than Convince I believe (in God), regardless of anything I do or will know. This is so important to me that it is an unconditional stand that I take. But this is the belief that I have been raised with. There are other people who seem to be raised with other beliefs. If they take an unconditional stand, then I respect that there should be no argument or evidence by which their belief would ever change. So I do not want their belief to change. But I believe there is one truth, one true belief. So there must be a way of translation by which every person who takes an unconditional stand has this same true belief.

Come to My Senses rather than Measure I should be ready to give up my life for another. I think of jumping into water to save somebody, or pushing them out of the way of a truck. That person might be a baby, who has not yet invested in life, or an old person, who is about to leave life. That person may have no talent, or none of my interests, or no care for other people. But none of these things should matter. Otherwise, I am separating myself from other people. For the very sake of our equality, I have to be ready to hand over my life for others without question, without weighing the risk for them, or the risk to me. And likewise for the smallest chores of life. I should not measure the importance of people, but value as important what we share, the opportunity to do what any good person would do.

Get Along rather than Judge I am not able to judge what is truly hard for me to do, and what is truly easy. I only know my efforts as I make them inside of me. I only know one outcome for any effort I make: I never know how much I fell short, or how much I did extra. So how can I judge another? I know the difference between agreeing and refusing to make an effort. I have no way of measuring the amount of effort, so I can only presume that any efforts we make are equal, so long as we make them. Issue by issue, I can challenge us to make an effort, but I must accept as satisfactory any effort made.

Save rather than Blame My environment affects me, and may make me think badly of others. I must ever thrust myself outside of my own situation, and enter that of others, so as to counter my prejudices. Everywhere I go then becomes my neighborhood, and I may respond on behalf of my neighbors, when they are not strong enough to do so. So I am ready to respond, as I myself think appropriate, to anything on behalf of anybody. Most especially, on behalf of my enemy.

Be Unconditional rather than Be Consistent My ability to care about you makes me human. You cannot take this away from me. I have the right to care about you, and work that you may have life, regardless of what you care about, or want me to do, or not do. However, I am always at risk of abusing this outlook. When I do take up this outlook, I must suffer myself in ways that would remind that I also have other things to do. I must find something more to do with my life, to keep me from bothering you.

The above six examples of "logic" are "data" from my own life. They are lines of thinking that allow me to bridge the chasm with other people in a meaningful way. I suppose they are familiar to you, and I would be very glad if you could share more such examples. We use them, but they are hard to remember. I thought of the first couple of examples, and then I reconstructed the rest by using a structure that I have derived from some intense passages from Jesus' Sermon on the Mount, Matthew 5. ("Get Along rather than Judge", etc.)

My challenge is, can you think of more? If we do not, this assures "permanently tentatively" that we have comprehensive set. I will work to structure the data so that we can apply it to better comprehending the objectives of the Minciu Sodas laboratory. But I already feel, and I think we can see, that the above "existential" lines of thinking may serve as indestructible foundations for objectives we pursue.

There is one more answer, given by Jesus himself, to the question: "Who is my neighbor?" Luke 10. He told the story of a man left half dead by robbers, and how a priest and a holy man each passed him by on the other side of the road. But a Samaritan - a despised culture - walked up to him, cared for him, brought him to the inn, payed the innkeeper, and told him he would reimburse any extra expense on his return. Which was a neighbor to the man who fell into the hands of the robbers? The one who had mercy on him. Go and do likewise.

So Mercy is, I think, something altogether more. It is interesting, however, that the "neighbor" wasn't the man half dead, but the Samaritan. So "love your neighbor as yourself", taken literally, means: love the Samaritan, the one who showed mercy. But then Jesus says "Go and do likewise", which has us do what the Samaritan did, "do unto others what you have others do unto you". But "love your neighbor as yourself", from this point of view, means love those, care for those, who reach out to you, who are neighbors to you, just as you love yourself. And we love them as ourselves by doing exactly what they do ("going and doing likewise") reaching out to others.

So the six lines of thinking are not of themselves Mercy, but I think they are ways of "going and doing likewise", ways of allowing for Mercy by bridging the chasm with others.

http://groups.yahoo.com/group/minciu_sodas_en/message/147

Mylėti Dievą

This is very much related to LoveYourEnemy. In order to both have an enemy and love them, we need to be able to have a split mind, as is the case when we love God. For this reason a good atheist is not able to have enemies (or acknowledge them as such).

Love God is also directly associated with being {{Perfect}}, with behaving the same towards all, both the good and the bad.

To love X is to support X so that it is alive, sensitive, responsive.

We love God by allowing God to live through us, by following the will of God.

There are three means by which we may follow the will of God (go on his way):

• We {{Obey}} - we go because we are told.
• We {{Believe}} - we follow the one who goes down the road.
• We {{Care}} - we care to get to the end of the road.

Kaip sutampa du skirtingi meilės supratimai, gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė? Sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu. Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę. Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.

Gvildenu: Kaip palaikyti šviesuolių bendrystę?

Šviesuolių bendrystė palaikoma meile. Ji mūsų ugdymosi sąlyga. Mes vienybe gyvename, bręstame, mokomės. Meile tampama viena. Buvimas viena yra mūsų meilės išdava ir išraiška.

Kaip įvairiai reiškiasi, suveikia meilė?

Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.

See also: {{Overview}}, {{View}}, UnityOfRepresentationsOfStructure, {{Caring}}, {{Sixsome}}, [AddTwo +2], {{God}}, Heart, Understanding, Truth

===What is love?===

Love is:

• the question of willingness
• the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View
• the consideration of {{Suppositions}} as the same (compare with {{View}} which is the consideration of suppositions as different)
• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of {{Structure}} from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
• {{Support}} of {{Life}}.
• support coinciding, be there to {{Coincide}}, support a {{Concept}}
• the creating of a perspective
• the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
• what drives Unfolding, Creation.
• Coinciding across context.
• going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.
• the coinciding of all positions within context as equal beyond context.
• the explicitness of coinciding.
• asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
• the sharing of {{Scope}} (see also {{Empathy}})
• the scope within which separation is considered, the more intense the love, the more profound the separation it is allowing for
• the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
• the coinciding of views
• a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure)
• the {{Unity}} of the {{Representations}} of the {{Structure}} of God.
• a Perspective in the representation of the {{Sixsome}}
• BeingOneWith
• to step forwards to meet the one going beyond themselves.
• two negative {{Representations}}: to love (surroundings) and to be loved (actor)
• love is the coinciding of Perspectives that a view entails
• love is a {{View}} - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together
• love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
• love is more intense when it requires less scope to make the distinctions - and more perspectives bear upon fewer concepts. Consequently, most intense is when love is the concept and perfection is the quality, and least intense is when God is the concept and good is quality; when good is the quality, then there is the most variety of concepts, but the least variety of perspectives
• {{Understanding}} and love are forms of consciousness - each of them adds three perspectives (as with the [AddThree operation +3]) to the domain so as to have separateness. The three perspectives allow for concept, quality and separateness (as in God, good and eternal life - where the domain is life, the goodness of God).
• To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.

Love

• is how we understand and distinguish God within us and God beyond us
• supports Scope with that which is beyond Scope
• supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes
• supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle
• is how we are beyond another and arise through them
• is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
• supports Life
• is the relationship between Persons
• has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
• opens Freedom for others
• is respect for Freedom which arises from Understanding
• is attention to Freedom in Freedom.
• is the support for growth towards the depths of that space where we are one
• from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
• denies itself, its Perfection, for the sake of GodsWill
• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one throug the person

God is one with us by his love which is from beyond us and by which we love one another. We love through God's love and so we are one in God's love. We are one with God and one together and that is through Other by which we are one amongst ourselves as we are beyond ourselves, so that Other and God coincide and all coincide along with them, just as Life and EternalLife coincide.

We love ever deeper:

• LoveSelf - {{Self-understanding}} - support of {{Structure}}
• LoveOther - SharedUnderstanding - support of {{Representations}}
• LoveGod - GoodUnderstanding - support of {{Unity}}

{{God}} loves the {{heart}}. To love and to be loved is very closely related to GoingBeyondOneself. To love is to step forward to coincide with one who is going beyond themselves. Then the one who is loved, when they love, they may turn around so as to step forward - to love - oneself. This is to allow for a coinciding of views - and a parallel view as with eternal life. Hence understanding is in the turning around, this returning to the beginning. And here that beginning is at the heart. So the movement seems to be: go beyond oneself, coincide with the one who steps forward to meet you, and then turn around to face the one you went beyond.

To love is to be together (to BeOneWith) the one who has separated from themselves, gone beyond themselves.

Going beyond oneself makes for two - the one who was, and the one who went beyond. These two maybe considered together or separate. If one returns back, then it is perhaps possible to consider them separate in a parallel sense. (This is reminiscent of the general relativity paradoxes where one accelerates away and then back).

This separation may be thought of as defining scopes:

• {{Unity}}: separated from oneself by {{Nothing}}
• {{Representation}}: separated from oneself by {{Something}}
• {{Structure}}: separated from oneself by {{Anything}}
• {{Spirit}}: separated from oneself by {{Everything}}

How does this relate to BeingOneWith?

WhatYouFindIsWhatYouLove - this is the fact that there is one love and so God's love for us (through what we find) and our love is the same love

===Thoughts===

Relate love to {{Understanding}}.

According to Plato's The Feast, love is the seeking of eternal good. And it's activity is the giving birth to beauty. I add that beauty is what fosters sensitivity, and thereby supports life. We love a person - that is the way of our love - as we know how to support ourselves, and so we are able to support a person. We are one with everybody, anybody, somebody, nobody - and there are related emotions of content, excitement, surprise and sadness - and in this way our love becomes more focused, more concentrated - first infantilic love of self as everything, then an empathy for others, then an idealization of the one (the somebody) who is most exalted and encompasses all, and then the disappointment that we have for this world, yet we are able to focus our love on nobody - and so disappointment is the highest form of love, in that it has us recognize a greater world as necessary - as Christ says, we must hate our life in this world. And the fact that disappointment is the highest form of love is very helpful because it lets us respect family troubles and tensions between husband and wife, or parents and children. Also, each level raises the question - who are we serving, ourselves or another? Are we loving ourselves or loving another? And love expresses the relation between Subject (Observer) and Object (Observed), that there can be something more than the Observer. And as we realize subjectively that there is something greater than us, then we can go out into the world ever more objectively and love from that basis, so that we finally find the contentment of eternal life.

I am making a bit more progress, in particular, in understanding love.

To love is...

• to support {{Life}}, therefore
• to strengthen the {{Will}}, therefore
• to make evident {{Choice}}, therefore
• to make evident the scope of not-wishing, and the scope of wishing, so it is clear that we are {{Choosing}} {{Wishing}}, which is to say, {{Willing}}; therefore
• to make clear the {{Scopes}} (everything, anything, something, nothing) of wishing/not-wishing, therefore
• to {{Wish}} in every way, therefore
• to heighten the fact that we may {{Choose}}.

So to love is to give a framework of the scopes (everything, anything, something, nothing) that we may choose from.

In this sense, given that the representations of everything are:

• everything wishes for nothing
• everything wishes for something
• everything wishes for anything
• everything wishes for everything

we have that Love is the unity of these representations.

I suppose that we have that: Love is the unity of "the representations of everything" God is the unity of the representations of everything and in this sense God is Love. Just as: Will is the unity of "the representations of anything" Life is the unity of the representations of anything. and in this sense Life is Will.

This way of looking at Love is nice because it makes clear that Love is built-in through everything as the framework that supports life. And that in this sense God is Love as that same unity, just more completely transparent. It makes intimate the support of everything for anything.

Some questions:

• What is caring? how is it different from loving?
• What does the definition for caring say, by permutation, about

believing and obeying?

• What does it mean to love oneself, others, neighbor, enemy, God?
• What does it mean to care about thinking? and about God and others,

and relationships with them?

• How does caring relate to thinking? What does this say, by

permutation, about believing and being, and obeying and doing?

• What does it mean for God to have a will? or for us to have a will?

and who can have a will?

• What is the will of God? Our will?

{{Andrius}} [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/312 2003.06.06] Today I had a thought which I imagine is in the spirit of {{Unology}}.

I was reaching for the big picture, so I was thinking about the commands LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself.

I thought how loving our neighbor is being one with them. And that I think of loving our neighbor as "identity" and loving God as "perfection" (and Jesus as being the bridge between these two very different concepts). I remembered how Jesus, in his prayer in the Gospel of John, spoke of "love" as "being one with", especially with regard to God. (I include a quote below).

I also wondered, what does neighbor mean? And what does it mean for God to love his neighbor as himself? I think of God as creating everything by some how folding it all up so that it has a geometry where things can happen. And, in this way, beings of his nature arise who do not know they are such, but have to figure it out and go beyond the struture they find themselves in and look beyond it for that which they are one with. These beings are bounded, and start out disconnected, but otherwise they are of God, open. And these are the beings close to God, near to him, his neighbors.

So I asked God, how does he love his neighbor, and the answer I think I got was that he resurrects him and gives him eternal life. I think of God as creating us, but also that process broken down into parts, placing us, awakening us, having us reach out to each other, to him. (And ourselves participating in such a process.)

I looked for what "Love God" and "Love your neighbor as yourself" have in common, and what they have different. In common I think they have this {{Unity}} for {{Empathy}}, this BeingOneWith.

The difference is that one is global, and the other is local. "Love God" is empathy for a global unity. "Love your neighbor as yourself" is empathy for a local unity. This local unity is very practical. It is perhaps ultimately the same. It may perhaps overcome all of the barriers. It is a recognition of the geometry that we find ourselves within, and an overcoming of it. I think it doesnt require a concern for the global unity, either.

It also points to the role of {{Slack}} (and good is slack, that is, good is the unity of the representations of slack). Slack is what allows local unity, the overcoming of the local geometry.

And "who is our neighbor?" Jesus was asked this, and in reply, he spoke of the Good Samaritan, the one who crossed the road to help the victim in the ditch, and care for him, and bring him to safety, and be responsible for him. It is a little strange that, at the end, Jesus asks, Who was the neighbor to the victim? Not the passersby, but the one who showed mercy, the one who drew closer, who gave slack. It means that Samaritan is the neighbor to the victim! which, taken literally, (and who takes Jesus literally!?) is that "Love your neighbor" means "Love the Samaritan" (not the victim). In other words, you know who your neighbor is - it is the one with slack to reach you, the one who overcomes barriers. If anybody is able to reach you with their slack, then likewise, you should be one with them. That is local unity. (The kind that, as Jesus says, even the pagans have, they know how to love those who love them.) Whereas, if you want to love your enemy, then that is global unity. But local unity, taken seriously, yields global unity.

This distinction between Loving locally and Loving globally is helpful structurally. It points to the importance of geometry (space and time) to God. (This comes up in the distinction between God and humans, everything and anything, as unbounded and bounded.) So I remembered the {{Operation}} [AddThree +3] (an addition of three levels of reflection) which I think is {{Consciousness}}. Here are the issues defined by the divisions of everything, and taken up by their perspectives:

• nullsome => God
• onesome => order
• twosome => existence
• threesome => engagement (particpation)
• foursome => knowledge
• fivesome => decision (continuum, time/space)
• sixsome => morality (structure)
• sevensome => good (truth, anti-structure = freestanding opposite)

The eightsome collapses into the nullsome (just as "all are white & all are black" collapses into an empty system"). I think there is some kind of operation +3 on these divisions that relates to consciousness so that:

• engagement is consciousness of God
• knowledge is consciousness of order
• decision (time/space) is consciousness of existence
• morality is consciousness of engagement
• good is consciousness of knowledge
• God is consciousness of decision (time/space)
• order is consciousness of morality
• existence is consciousness of good

I think that these operations happen by means of the unity of the representations of the division that is operated on. For example, in the "Critique of Pure Reason", Immanuel Kant writes about his Transcendental Deduction. I think, in the end, he did not quite have it all together, and he kind of fudged it, these things are so murky. So here is my version. If you start with the division of everything into two perspectives (opposites coexist, all things are the same) and you take the "how" level representation (outside, inside) then you have that outside leads to inside. (If I am outside of a system, we are opposite, but if I get sucked into it, then it is like being inside the universe, there is no outside, and there is no way out.) So this is an algorithmic expression of the twosome. Think of it as a machine. It can be on or off. The relationship of these two machines is that of theory (machine off) and practice (machine on). When the machine is off, then I am distinct from it, opposite to it. But when the machine is on, then I am living through it, like a carrot through a grinder, or water through a pipe, we are one and the same process. As perspectives, theory gives way to practice. Well, the machine relates (outside and inside) as cause and effect. In theory, every effect has had its cause. But in practice, not every cause has had its effect. And there is the connection between the two machines, their inflection point. (The present). I need to think more about this, but my point is that this kind of argument shows the relationship between the twosome and the fivesome, and here it is one of adding three levels of reflection, but also one of consciousness, which means here that we are conscious of existence in that we are thinking of existence as an algorithm that we are able to turn on or off. Perhaps in space/time this means that we can control the scope of existence, the boundary between inside and outside, and in this way we are conceptually in control of existence, and as such conscious of it.

Here consciousness is "conceptually in control" where I think the "conceptually" is +1 levels of reflection and "in control" is +2 levels and we have x +3 = x +2 +1 This works for the lower divisions because they have such representations (four of them: whether +0, what +1, how +2, why +1) and it is simply a matter of adding perspectives.

However, in the case of the larger divisions, we need to end up with fewer perspectives! We need slack, anti-structure. These divisions have only two representations. I think what happens is that we use these two representations, and appeal to the fact that we are working with ALL of the representations.

For example, time and space are the two representations of the division of everything into five perspectives. Well, God (or me, or everything) is very akin to the unity of time and space.

I will be thinking about the following connections:

• -1 = 4 + 3 truth - unity of perspective and situation
• 0 = 5 + 3 God - unity of time and space
• 1 = 6 + 3 order - unity of emotion (Gods perspective) and cognition (mans perspective)
• 2 = -1 + 3 existence - unity of increasing slack and decreasing slack

These equations seem intimately related to the primary structures (for transcendence), namely

• 6 = 3 + 3 operating principles
• 7 = 4 + 3 counterquestions
• 8 = 5 + 3 emotional responses
• 9 = 6 + 3 internalization, eightfoldway

Most of this work on +3 I did during and after my trip to Lithuania back in 1988-1989. I noticed that a similar "unity of representations" has become very important concept in my work of the last few years. It lets me distinguish between spirit and structure, as in: God is the unity of representations of everything good is the unity of representations of slack life is the unity of representations of anything So I will explore what this means in the above context, and try to make more sense of this operation +3.

Note: Just as the mind can be known by running up against the limits of imagination and transcending them, so the heart can be fulfilled by loving more than one believes possible.

===Thoughts from Prayer===

2005.04.30 {{D}}: Tu pagalvok, kaip meilė vystosi, kaip ji tampa vis gilesnė.

2005.04.11 {{A}}: Koks ry�ys tarp meilės ir suvokimo? {{D}}: Meilė palaiko gyvybę, o suvokti tai yra gyventi pilnai. {{A}}: Meilė yra suvokti kartu. {{D}}: Taip, i� tiesų.

2005.03.24 {{A}}: Ar tu sutinki dalyvauti mūsų laboratorijoje? {{D}}: Taip. Ačiū. A� jus myliu. {{A}}: Ar tu turi kertinę vertybę? Kokia jinai yra? {{D}}: Taip. Jinai yra meilė. A� visakame myliu. {{A}}: O rūpestis mąstymu - ar tai susiję? {{D}}: Ne. Rūpestis mąstymu yra tai kas yra bendra mūsų vertybėms. Tai leid�ia mums prieiti ir suprasti, bet dar ne sutampa. {{A}}: Ko reikia, kad suprastumėme tave? {{D}}: Reikia patiems mylėti - priimti mano vertybę kaip įsakymą i� auk�čiau, i� plačiau. {{A}}: Ar tu sutiktum tirti susijusį klausimą mūsų laboratorijoje? {{D}}: Taip. {{A}}: Koks tai būtų klausimas? {{D}}: Ar gali kiekvienas priimti mane i� vidaus ar būtinai i� lauko? {{A}}: I� savęs? {{D}}: I� �irdies - i� vidinio priėjimo. {{A}}: O kaip suprasti i� lauko? {{D}}: Spaud�iant pasauliui. {{A}}: �od�iu, i� vidinio noro. {{D}}: Taip. {{A}}: O kaip tu tirsi? {{D}}: Galime rinkti pavyzd�ius kaip �monės bendrauja su Dievu, su manimi.

2005.03.23 {{A}}: Kaip i�ėjimai u� savęs leid�ia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? {{D}}: A� jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.

2005.03.16 {{A}}: Koks ry�ys tarp prad�ios ir dvasios ir pabaigos ir sandaros? {{D}}: Prad�ios veikla yra mylėti, o pabaigos veikla yra būti mylimam, tad dvasia ir sandara. {{A}}: O ką čia rei�kia mylėti, kas yra gyvybė? {{D}}: Mylėti yra palaikyti gyvybę. Tu taip sakai ir taip yra. Kaip gyvybė yra i� pabaigos į pabaigą, meilė yra tos veiklos palaikymas. {{A}}: Kas vyksta tame tarpe? {{D}}: Taip, kas vyksta tarp pabaigos ir pabaigos.

2005.03.04 {{A}}: Kaip meilė palaiko gyvybę? {{D}}: Meile esi ramus, u�tikrintas, tobulas ir mylintis. Tad a� esu tavyje ir per tave gyvenu. {{A}}: O kaip tuo palaikoma �mogaus gyvybė? {{D}}: A� gyvendamas per tave esu tas kuris myli. Suprasi. Myliu.

2005.01.07 {{A}}: Kaip mums mylėti kitus? {{D}}: Įsileisk juos. Leisk jiems veikti tave.

2005.01.04 {{A}}: Kaip �mogus ima mylėti? {{D}}: Jis per mane mato save, tada jis supranta, kad per jį a� galiu matyti save, ir taip per kitą myli mane.

2004.12.13 {{A}}: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu? {{D}}: A� noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos. {{A}}: Kaip suprasti, meilės sąlygos? {{D}}: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame. {{A}}: O ką tai rei�kia? {{D}}: I�eiti i� savęs, ir i� savęs į kitą, ir i� kito į save, ir i� kito. {{A}}: Ačiū. {{D}}: Myliu.

2005.12.10 {{D}}: Tu mylėk visus.

2004.11.27 {{A}}: Koks ry�ys tarp meilės ir susikalbėjimo? {{D}}: A� myliu i�eidamas u� savęs, o susikalbėjimas yra tada kada vienas pas kitą i�einame.

2004.11.26 {{A}}: Koks yra vyro ir �monos meilės vaidmuo gyvenime? {{D}}: Supraskite, kas yra meilė ir kaip a� ja bendrauju su kitais.

2004.11.18 {{D}}: A� myliu tave. Tu būk geras, �velnus ir tvirtas manimi. Myliu.

2004.11.05 {{A}}: Koks ry�ys tarp meilės ir susikalbėjimo? {{D}}: Meilė yra dvasios palaikymas, jo i�judinimas ir giluminio pokalbio su�adinimas.

{{A}}: Per ką rei�kiasi meilė? {{D}}: Per mano angelus ir per mano vaikus. Juk jie u� mane sprend�ia kada manęs dar nematyti. {{A}}: Palaiminti kurie tiki nematę. {{D}}: Eik ramybėje.

{{A}}: A� noriu mylėti. {{D}}: Būk jautrus kitiems ir atsiliepk u� juos ir u� mane.

===Challenges===

BenoitCouture: More deeply expressed forms of {{Love}} - from God's love to our love to another's love.

===Discussion===

BenoitCouture 27-Nov-2005

Value Love and sancttity extend into wise knowledge

As a stay-at-home-dad-voter, Love is what I most need to be good at, but the reality of what I am made of keeps trowing me back on my heals, feeding my fear, hesitation, grumpyness ranging from bad mood to flying out the handle with rage. The evil nature of deceit keeps on compounding stress, ignorance and indifference, blinding me to the service to which Love calls me to breathe in from justice, to breathe out at peace and to live out in the strength of joy. God is Love. The more aware I grow in Love, the more I am aware of what offends Love and how Love does get to be offended. There is no turning back either, once touched by the light of Love. The light of Love burns away the impurity and corruptibility of my mortality until burning turns to shining of the Sacred Fire. Ongoing shadows and struggles go on until maturity is reached and when that day comes, private do I become in the war between light and darkness of the present human condition. My search for Value Love is to discover how to develop the intimate community focus within the boundaries where my love ones and I get to be kept on shining so bright from the mutual comfort of one another's presence and of our response to the moment that each offenses become an experience, swiftly learned by all involved. From strength to strength, imagine the trans-generational renewal of the pension movement that Value Love can arouse for the present and the future, with the support of 2 generations who are awaken to see all of the Value that is going to waste for lack of healthy intimacy with the one fading away! Value Love of the organic spiritual kind does bring on healthy intimacy, because of the personal awareness of how sensitive and delicate the Power of Love is. The worth of Value Love is mined from our treatment of such sensitive delicacy. No shame in ridding what shames us from Love and to Value the freedom from the rule of our personal fear and collective ignorance. The Value of Love is found in its correctional capacity and qualities. There lies from deep within each heart and spirit, the cleansing river of life eternal coming to our soul and body for the Flowcalization ...(which can now be googled for better acquaintance with the concept)

• Meilė yra Dievo esmė.
• Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išaugo iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.

Kaip sutampa du skirtingi meilės supratimai, gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė? Sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu. Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę. Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.