Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Lūkesčiai, Išgyvenimai, Nesusivedimai, Išmintis, Dievo valia, Dievo veidas, 20120818GeraValia

Panašu, kad pokalbius, pertvarkymus, išgyvenimų rūšis ir t.t. siejau su veiksmu +2 ir su gera valia. Štai mano užrašai.

Išgyvenimų rūšis, neigiamas ir teigiamas, galima sieti su Jėzaus kreipimaisis į gerą žmoguje.

Gerą valią rodyti verčia Dievo veikla.

Savasčių rūšys

Savasčių rūšys yra aplinkybės. Savastis apibrėžiama atvirkščiai, kaip papildinys, kaip kad aplinkybė. Tai požiūris į požiūrį.

Aplinkybės išplaukia iš lygties X->Y įvairiai suprasto. Keturiose apimtyse - palyginti aplinkybes išvedančius nulybės atvaizdus (tiesus, tiesus, pastovus, prasmingas) ir apimčių troškimus (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis). Ar tai kevalai ir juos įprasminanti gyvybė?

Savasties lygmenys (viskas, betkas, kažkas, niekas) rodo priežastinio ryšio gelmę: ar tai ketinimai? gebėjimai? laimė?

Išgyvenimų ir sąsajų rūšių kilmė

Išgyvenimų pagrindas yra dviprasmybės, o jų pagrindas yra papildinys, kuriuose yra tarpas, kaip kad antrinėse sandarose. Išgyvenimų rūšys, tai papildinių rūšys.

Rodyti gerą valią

Išgyvenimų rūšys yra atvaizdai, tai požiūris į požiūrį.

Mus veikia atitikimai, o juos apibrėžia lūkesčiai.

Širdis išverčia pasaulį. Ar ji apsuka, išverčia dvejybę? Ar tai nesusivedimas! juk dvejybė slenka viena kryptimi. Tačiau širdis viduj, o pasaulis išorėje, ir tai dvejybės įprasta kryptis, iš išorės į vidų; iš teorijos į praktiką; iš laisvos valios į likimą; iš sutapimo į išskyrimą.

Išgyvenimo rūšių priežastis ir tikslas

  • Tą patį reiškinį galima įvairiai išgyventi. Vertinimą pasirenkame: yra ar nėra? galima ar negalima? siektina ar nesiektina?

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Gera valia, tai išminties atvaizdai, tai keturių visko ir dviejų laisvumo atvaizdų padauginimas, išsidėstantis aštuongubu keliu. Pirmais keturiais požiūriais laisvė mažėja, yra ryšys su Dievu, o antrais keturiais požiūriais nėra ryšio su Dievu, laisvė didėja, taip kad nuliniai požiūriai yra nieko (akivaizdumo) mažėjimas ir visko (prasmingumo) didėjimas.

Nesusivedimais susikalba du skirtingi žmonės.

Trokštančio, ugdančio Dievo ir netrokštančio, išgyvenančio žmogaus santykis išsako išgyvenimų rūšis.

Žmogus netrokšta betko, išgyvena betką, lūkesčiais - o Dievas trokšta nieko (savarankiškas) arba kažko (užtikrintas). Tad iškyla santykis tarp dviejų požiūrių, tad rūšis - arba išgyvenimo (atvaizdas) arba savasties, asmens (aplinkybė), žiūrint koks Dievo vaidmuo, ką jis ugdo, ko jis trokšta.

Išgyvenimo pradžia: Teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai

  • Išgyvenimai prasideda pastebėjimu, iššaukiančiu laisvę, kurią pajungiame, dažnai išsaugodami nors kiek laisvės, ją puoselėdami toliau. Gyvename tarsi pusiau užprogramuoti, tad mūsų laisvė pasireiškia tik protarpiais, ir dažnai jos atsisakome, tiesiog naujai užmingame.
  • Išgyvenimai dažnai prasideda kažkokia kliūtimi, trikdžiu, kurį įveikiame, apeiname, naujai suprantame.
  • Išgyvenimai atsiliepia į teigiamą pastabą (meilę) kuria atsisakome savęs, ar neigiamą pastabą kuria naujai prisiimame save, įsijungiame.

Kuo skiriasi teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai?

  • Teigiamais akstinais atsisakome savęs, o neigiamais iš naujo priimame save.
  • Gyvenimas teigiamas (esamybė, galimybė, siekiamybė) jeigu gyveni kitu, o neigiamas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) jeigu gyveni savimi. Kaip tas neigiamumas tampa nežymus, atskirtas apimties? tad įprasminantis apimtį? Prasminga tai, kas neigiama apimtyje, o prasminga už jos.
  • Neigiamus akstinus sieti su geru vaiku, su vidiniu gyvenimu, o teigiamus akstinus su blogu vaiku, su išoriniu gyvenimu. Vaizduoti atitinkamose drobese, gerą vaiką cilindro viduje sieti su geru vaiku cilindro išorėje.

Kokios sąvokų rūšys?

  • Žodžiai, žmonės, savybės tai "sąvokų" rūšys, kurias išmąsčiau antraisiais mokslo metais, mąstydamas lygtį, kaip susinaikina trejybė, kaip pavyzdžiui C išreiškiama I ir U. Reiktų tai naujai permąstyti, nes bene tokiu būdu atsiranda sąvokos, ir būtent iš požiūrių.

Kada įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X-esame nepatenkinti savimi, Dievas bene yra nauja pradžia kuria gyvename, išsitiesiame. Kada esame patenkinti pavyzdžiu, Dievas yra bene tas žmogus, tas pavyzdys. Gal Dievas tampa labiau neapčiuopiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą

  • iš kaip į kodėl? - kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką -patinka?
  • iš koks į kodėl? - kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį -reikia?
  • iš ar į kodėl? - kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas -tikra?
  • iš ar į koks? - ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone -keblu?
  • iš ar į kaip? - ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu -protinga?
  • iš koks į kaip? - ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe -neteisinga?

Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Viskas priima viską, neturi sieto. Atvaizdai yra sietai, ir būtent pasąmonės sietai. Tad atvaizdai sieja pasąmonę ir sąmonę, atitinkamai, žmogų ir Dievą. Panašiai, jausmai, ūpai yra sietai, atvaizdai.

Sena, tuo tarpu esama savastis pakeičiama nauja, tuo tarpu nesama savastimi. Vienas išgyvenimų rūšis apibrėžia esama, sena savastis, kitus nesama, nauja savastis. Smulkiau išsiaiškinti, kaip įsisavinamos esamos ir nesamos rūšys?

Išgyvenimų rūšių atitikimai

Išgyvenimų rūšys tai:

  • gėrio kryptys
  • poreikiai
  • atvaizdai
  • dvejonės
  • palyginti su pasakų rūšimis, sakramentais, juk įtampos balsai susiję su pasidavimu, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

Poreikiai:

  • esama, galima, siektina
  • nesama, negalima, nesiektina

Kristaus pamokymai

Kristaus pamokymai yra jo palyginimų turiniai, užtat reikšmingi, prasmingi.

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t. Susiję su išgyvenimų užvedimu:

  • Ką randi, tą myli...

Kai yra ryšys su Dievu:

  • kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką
  • kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį
  • kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas

Kai nėra ryšio su Dievu:

  • ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone
  • ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu
  • ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe

Septintas:

  • Kaip tiki, taip ir bus...

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Teigiamas neigiamas santykis pasireiškia vienumo rūšimis: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar jie sutampa su išgyvenimų rūšimis?

Reikšmingumo ir prasmės ryšys, dviprasmybė bene iškyla dėl to, kad baigiasi laipsnynas, susiveda į aklavietę.

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.

  • Raida (tree of variations) MS padalinimai?
  • Žemėlapynas (adjacency graph) TM atvaizdai?
  • Šventraštis (total order) ST aplinkybės?
  • Metraštis (powerset lattice) SM pagrindimas?
  • Žinynas (decomposition) MT įvardijimas?
  • Klajonė (directed graph) TS pasakojimas?

Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai

  • sulyginant asmenis - 8 padalinimai
  • sulyginant apimtis - 6 atvaizdai
  • sulyginant laisvumus - 12 aplinkybių
  • išlaikant asmenis - 12->6 pagrindimas
  • išlaikant apimtis - 8->12 įvardijimas
  • išlaikant aplinkybes - 6->8 pasakojimas

Lygmenys, jų poros ir įtampa tarp jų

Hobbes įžvelgė, kaip dvasia išsakoma savybėmis (pagrindimas), žodžiais (įvardijimas), įvykiais (žmonėmis, balsais) ir kaip iš tokių dviprasmybių nesusiveda, kyla klaidingas mąstymas.

Sandarų šeimos išsako tai, kas yra (lankstus, pakitus, judrus), o kalbos išsako, tai ko nėra (įsimintinas, reikšmingas, tikslingas). Pakildami iš žemesnio lygmens ligi dvasios lygmens atsisakome savęs.

Nesusivedimai susiję su širdies ir pasaulio tiesų skirtingais potraukiais. Užtat yra reikalingas tarpas, teisingas suderinti.

Kaip nesusivedimai susiję su išgyvenimų rūšimis, dvejonėmis ir pertvarkymais? Tai šuolis iš vieno lygmens į visai kitokį. Tas šuolis yra kažkas neišsakyto, užtat dvasia, užtat prasminga. Dviprasmybės, tai leidžia dviem sąmonėm sueiti, išsiskirti ir vėl sueiti, gyventi viena.

Pertvarkymai

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Ar nesusivedimai susiję su pertvarkymų rūšimis? O kalbos jas plėtoja toliau, sieja? taip kad sudėtingėja? Kalbomis klausimai sudėtingėja ir paprastėja išsiskiriant ir sueinant požiūriams.

Trys pertvarkymai susiję su kalbomis, trys su sandarų šeimomis. Kalbų pertvarkymai plinta, o sandarų ne.

  • S->M metraštis - pasakojimas
  • M->S raida
  • S->T šventraštis - pagrindimas
  • T->S klajonė
  • M->T žinynas - įvardijimas
  • T->M žemėlapynas

pirma tvarka auga žvaliai, antra ją pertvarko

Kaip pertvarkymai susiję su ženklų savybėmis? su medžiais, mikrosavybėmis (tinklais), žetonais (sekomis)?

  • lankstumas - medžiai - raida MS
  • pakitumas - mikrosavybės - žinynas MT
  • judrumas - žetonai - šventraštis ST
  • įsimintinumas - medžiai - pasakojimas SM
  • reikšmingumas - mikrosavybės - žemėlapynas TM
  • tikslingumas - žetonai - klajonė TS

kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

  • Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
  • Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
  • Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.

Nesusivedimai

Nesusivedimai veda skirtingom kryptim, kaip kad širdies ir pasaulio tiesos. Jie yra klausimai, filosofijos pradmenys.bgcolor=#82FD95Y įvairiai suprasto. Keturiose apimtyse - palyginti aplinkybes išvedančius nulybės atvaizdus (tiesus, tiesus, pastovus, prasmingas) ir apimčių troškimus (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis). Ar tai kevalai ir juos įprasminanti gyvybė?

Savasties lygmenys (viskas, betkas, kažkas, niekas) rodo priežastinio ryšio gelmę: ar tai ketinimai? gebėjimai? laimė?

Dviprasmiškumas

  • Dviprasmiškumas - kai dvi tiesos yra teisingos.
  • Užtat daugialypis mokymas yra būtinas, svarbus, dėl to, kad jis yra daugiaprasmiškas.
  • Nesusivedimas - kai dvi vienas kitai prieštaraujančios tiesos yra teisingos.
  • Dviprasmiškumų pagrindas bene yra papildinys. Juk kam skirti dėmesį - vertei ar jos aplinkai, jos vertinimui? Tai bene du lygmenys, o kiti du juos sieja ar atskiria.

Paradoksai (nesusivedimai, nesuderinamumai, susikirtimai, galvosūkiai,) išsako kas vengtina, ką norime išvengti. Kaip tai susiję su humoru?

Thomas Hobbes visai panašiai rūšiavo beprotybes kaip ir aš ketinu. Jisai tvirtino, kad tai kyla lyginant kūną, savybę, vardą ir dvasią. Septinta beprotybė iškyla lyginant daiktą su pasisakymu. Žr taip pat Category error ir Kanto antonimijas.

Neįmanomumo įveikimas reikalauja požiūrio, aplinkybių pakeitimo. Reikalauja priimti prieštaravimą.

Mintis yra neįmanoma, nes jos sustatymas iššaukia prieštaravimą.

Kaip lygmenimis suvokti savybėles-tinklelius, medžius, sagutes-sekas? Juk priešingos poros atsiremia į tuos pačius reiškinius. Kaip visi keturi lygmenys dalyvauja susikirtime? Gal suveikia priešingos poros? Taip kad gaunasi apvertimai?

  • renkasi - simbolis - aprėpta - aprašas (apibrėžimas) - kalbos (pavadinimas, apibrėžimas, įsakymas, bendrybės, rūšys)
  • turėtų - indeksas - kintama - virsmas (pasėkmės, veiksmas) - dvasia
  • rodos - ikonas - vaizduota - savybės - savybės (būdas, valia, tikėjimas, garsas, spalva)
  • yra (taip ar ne) - daiktas - paslėpta - būsena (narystė) - kūnas (įkvėpimas, oras, kūnas, gyvūnas)

Kas apriboja susikirtimą? Du lygmenys ir jų sulyginimas. Kaip reiškiasi susikirtimas? Bene kiti du lygmenys nepastovūs, neišreiškiami?trinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Kaip rodau gerą valią

Pavyzdžiai, kaip aš ir kiti rodome gerą valią.

Esmė:

  • Ieškoti žmoguje teigiamiausią dalį (trejybės) - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - ir kartu su žmogumi eiti trejybės ratu.
  • Mylėti artimą kaip save patį. Taikyti sau ir kitam tuos pačius dėsnius, taisykles.

Pavyzdžiai:

  • Remtis žmogaus sąvoka, dėsniu, vertybe.
  • Savo paties sąvoką, dėsnį, vertybę taikyti sau, parodyti kaip save varžau.
  • Pripažinti savo silpnybę.
  • Leisti kitam mokyti mane.
  • Leisti kitam rinktis tarp kelių galimybių.
  • Suteikti laiko.
  • Dovanoti kažką.
  • Pakentėti vardan kito.
  • Truputį nusileisti.
  • Apsaugoti priešininką, jo silpniausias vietas.
  • Rodyti gerą valią, būtent rodyti, kad priešininkas matytų ir tai deramai vertintų.
  • Iškelti priešininko teigiamybes. Jį pagirti.
  • Išskirti ir teigiamai vertinti, pripažinti priešininko siekius, elgesį, vertybes, norus, būdą.
  • Ateiti, jei kviečia.

Nagrinėti:

  • Palyginti su būdais, kaip bendrauti su smurtingu žmogumi.
  • Palyginti su lūkesčių derinimu.
  • Palyginti su vienumo ieškojimu.

GeraValia


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2015 spalio 13 d., 20:08
Tweet